2a39006b-3ca7-4506-8a52-e85a91513b47 · Kauno apygardos administracinis teismas

Civilinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3140-644/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02220-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.; 15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 19 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau tekste – ir LukiÅ¡kių TI-K) , 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 1-2).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nuo 2014-08-19 iki 2015-01-20 jis LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko sanitarinių ir higienos normų reikalavimų. Kad sÄ lygos yra netinkamos ir gali sÄ lygoti nežmoniÅ¡kÄ elgesį ir kankinimÄ kalinime ne kartÄ atlikę patikrinimus yra pripažinusios įvairios kompetentingos institucijos.

Nurodė, jog turėdamas ribotas galimybes judėti, buvo priverstas 24 val. per parÄ kentėti avarinės ir antisanitarinės bÅ«klės kamerose. Pažymėjo, jog jam nebuvo leista naudotis nuosava patalyne, taip pat nuosavu ar valdiÅ¡ku virduliu, todėl negalėjo pasigaminti parduotuvėje pirkto greito paruoÅ¡imo maisto. Kameros Nr. 216 ir Nr. 373 buvo avarinės bÅ«klės. Kamerose trÅ«ko oro, bloga ventiliacija, dirbtinė Å¡viesa dega dienÄ ir naktį. Nurodė, jog nebuvo leista susitikti su broliais. Pažymėjo, kad į pasivaikščiojimo kiemelį iÅ¡vesdavo tik kartÄ per dienÄ ir tik 1 valandai.

DuÅ¡u leisdavo pasinaudoti tik 15 minučių. Dėl neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, dėl kurių tapo konfliktiÅ¡kas, grubus, užsidaręs, taip pat pasireiÅ¡kė nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu, ir kitais nepatogumais. Dėl kalinimo sÄ lygų tarp asmenų nuolat kilo konfliktai. Tvirtina, kad pareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti atlyginta neturtinė žala, atsiradusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų.

Pabrėžė, kad Lietuvos teismai dažnai priteisia mažesnį neturtinės žalos atlyginimÄ nei Europos Žmogaus Teisių Teismas, motyvuodami tuo, kad Lietuvoje yra žema minimali mėnesinė alga. Mano, kad tokia praktika yra diskriminacinė didesnes pajamas gaunančių asmenų atžvilgiu ir pažeidžia lygybės principÄ . Tokia diskriminacija nesuderinama su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsniu. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos valstybė nuolat pažeidinėja minėtÄ konvencijÄ , bÅ«tų neteisinga, priteisiant neturtinę žalÄ , vadovautis tais pačiais žemais koeficientais iÅ¡ Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos kaip bylose prieÅ¡ kitas Europos valstybes.

Lietuvai turi bÅ«ti taikomas atgrasinamojo poveikio principas. Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 18-27) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo kalinamas nuo 2014-08-19 iki 2015-01-19. Laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiais kamerų, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, plotas pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Pažymėjo, jog kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Už kamerų valymÄ ir tvarkymÄ atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji.

Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose įstaiga ginčo laikotarpiu buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolat atlikdavo vabzdžių, graužikų naikinimo darbus, priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Akcentavo, jog sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančius teisės aktus, patalpos vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus. Nurodė, jog nuteistiesiems, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems pataisos įstaigose drausmės grupės sÄ lygomis, naudotis elektriniu virduliu neleidžiama.

Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , esamus resursus ir iÅ¡ valstybės biudžeto gautas lėšas. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadina elektros instaliacijÄ , daužo apÅ¡vietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiÅ¡kai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontÄ . Pažymėjo, kad tiek ilgalaikiai, tiek trumpalaikiai nuteistųjų pasimatymai LukiÅ¡kių TI-K organizuojami vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 85, 86 ir 94 straipsniais.

Nuteistiesiems leidžiami trumpalaikiai (iki keturių valandų) ir ilgalaikiai (iki dviejų parų) pasimatymai. Pasimatytų skaičius ir rÅ«Å¡is nustatomas pagal Bausmių vykdymo kodekso normas priklausomai nuo nuteistojo priskyrimo paprastajai arba drausminei grupei. Teigė, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, o reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės sÄ skaita.

Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiÅ¡kėjo nurodyta žala. Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Ginčas Å¡ioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, atlyginimo.Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobÅ«dį yra civilinio pobÅ«džio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimÄ Ä¯statymas priskiria administracinio teismo kompetencijai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Å ioje byloje pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius LukiÅ¡kių TI-K, neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).Dėl kamerų ploto reikalavimųNuo 2010-04-11 įsigaliojusioje sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, joje įtvirtinti tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimai. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ .IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K pateiktų duomenų (b.l. 18, 28-29) matyti, kad laikant pareiÅ¡kėjÄ LukiÅ¡kių TI-K kamerose Nr. 216 ir Nr. 373 laikotarpiu nuo 2014-08-19 iki 2015-01-20 nebuvo pažeisti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyti reikalavimai. Dėl teisės pasimatyti su artimaisiais Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas 2014-11-06 praÅ¡ymu kreipėsi į atsakovÄ dėl ilgalaikių pasimatymų su broliais skyrimo (b.l. 62).

Atsakovas 2014-12-06 atsakyme Nr. 96-2498 informavo pareiÅ¡kėjÄ , kokiu pagrindu negali suteikti ilgalaikio pasimatymo (b.l. 61).Teisė pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis yra specialioji nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, teisė, kuri įgyvendinama Bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka. Suteikiamų pasimatymų skaičius priklauso nuo laisvės atėmimo bausmę vykdančios įstaigos rÅ«Å¡ies, taip pat grupės, kuriai priskirtas nuteistasis (paprastoji, lengvoji, drausmės).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - Kodeksas) 145 str. 1 d. nustato, kad „kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems nustatomas režimas, atitinkantis Å¡io Kodekso 86 str. nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sÄ lygas". Kodekso 86 str. nenumatyta, kad drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems bÅ«tų suteikta teisė į trumpalaikius ar ilgalaikius pasimatymus. PareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2014-08-19 iki 2015-01-20 atlikinėjo bausmę kamerų tipo patalpose ir jam buvo nustatytas režimas atitinkantis Kodekso 86 str. nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sÄ lygas.

Kodekso 85 str. nuteistiesiems, esantiems kalėjime ir priskirtiems paprastajai grupei ilgalaikiai pasimatymai taip pat nenumatomi. Aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų suteikimas pareiÅ¡kėjui nepriklausė. Dėl teisės turėti elektrinį virdulį, nuosavÄ patalynęBylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas 2014-09-01 praÅ¡ymu kreipėsi į atsakovÄ dėl elektrinio virdulio naudojimo (b.l. 40). Atsakovas 2014-09-22 atsakyme informavo pareiÅ¡kėjÄ , kokiu pagrindu neleidžia naudotis elektriniu virduliu (b.l. 39).Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173 punkte numatyta, jog nuteistiesiems, iÅ¡skyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sÄ lygomis, leidžiama naudotis įsigytais ar perduotais daiktais: radijo imtuvais; barzdaskutėmis; vaizdo leistuvais; kompiuterinių žaidimų aparatais; garso grotuvais; televizoriais, kurių ekranų įstrižainės ne didesnės kaip 51 centimetras; <....> elektriniais virduliais; patalyne (iÅ¡skyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu nuteistasis raÅ¡tu atsisako Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 2 dalyje numatytos patalynės.Kodekso 145 str. 1 d. nustato, kad „kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems nustatomas režimas, atitinkantis Å¡io Kodekso 86 str. nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sÄ lygas".

Kodekso 96 str. 1 d. nustato, kad „nuteistiesiems, iÅ¡skyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sÄ lygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais".

PareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2014-08-19 iki 2015-01-20 atlikinėjo bausmę kamerų tipo patalpose ir pareiÅ¡kėjui buvo nustatytas režimas atitinkantis Kodekso 86 str. nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sÄ lygas, todėl LukiÅ¡kių TI-K pagrįstai neleido naudotis elektriniu virduliu ir nuosava patalyne. Taip pat byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų raÅ¡tu iÅ¡reiÅ¡kęs norÄ naudotis nuosava patalyne ir raÅ¡tu atsisakęs jam paskirtos patalynės.Dėl kitų kalinimo sÄ lygųPareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog kameros Nr. 216 ir 373 yra avarinės bÅ«klės – sienos apsilupę, kamerose trÅ«ksta oro, nes blogas vėdinimas, netinkamas apÅ¡vietimas.LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodė, kad visos kameros vėdinamos natÅ«raliai per langÄ .

IÅ¡ pateikto 2014-09-11 Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. 13.(13.3)-PA-1487 matyti, kad buvo tikrinta LukiÅ¡kių TI-K kamera Nr. 216 ir nustatyta, jog buvo vėdinama per langÄ . Tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 punkto 24 reikalavimÄ , kuriame nurodyta, kad gyvenamos patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kameros Nr. 216 apÅ¡vietos, temperatÅ«ros, drėgnumo ir kiti parametrai iÅ¡ esmės atitiko teisės aktų reikalavimus.

Pelėsio požymių vizualiai nenustatyta (b.l. 81-85).IÅ¡ pateikto 2014-10-22 Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. 13.(13.3)-PA-1952 matyti, kad buvo tikrinta LukiÅ¡kių TI-K kamera Nr. 216, nustatyta, jog kamera vėdinama per langÄ . Tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 punkto 24 reikalavimÄ . Buitinių parazitų ir graužikų vizualiai nenustatyta. Kameroje yra nubyrėjusių sienos dažų, dėl to sienų pavirÅ¡ius netinkamas lengvam valymui, tai neatitiko HN 76:2010 28 punkto reikalavimo, kur nurodyta, jog laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi bÅ«ti lengvai valomos ir dezinfekuojamos.

Lubų paviršius buvo tinkamas lengvam valymui ir dezinfekcijai. Buvo nustatytas HN 76:2010 26 punkto pažeidimas – oro temperatūra kameroje buvo 17,1 C, o turi būti šiltuoju metų periodu gyvenamųjų patalpų oro temperatūra 18-28 C. S. oro drėgmė atitiko HN 76:2010 26 punkto reikalavimus (b.l. 86-88, 5-6). Lietuvos higienos normos HN 76:2010 62 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, tačiau remonto darbų dažnumo ši higienos norma nereglamentuoja.

Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie kameros Nr. 373, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, laikotarpiu nuo 2014-12-22 iki 2015-01-20 buvusios temperatÅ«ros, drėgnumo, apÅ¡vietimo bei kitų duomenų. Kadangi dėl netinkamos kameros Nr. 373 bÅ«klės pareiÅ¡kėjas nei į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , nei į Vilniaus visuomenės sveikatos centrÄ nesikreipė, darytina iÅ¡vada, kad sÄ lygos kameroje Nr. 373 atitiko teisės aktų reikalavimus.Dėl naudojimosi duÅ¡uSuėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis ir gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę bei apatinius rÅ«bus.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog Asmenų, laikomų LukiÅ¡kių TI-K, prausimasis duÅ¡e organizuojamas vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymu patvirtinto LukiÅ¡kių izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o nuostatomis.

DuÅ¡u suimtieji nuteistieji bei nuteistieji areÅ¡tu gali naudotis iki 15 minučių (b.l. 21). Pats pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog duÅ¡u gali naudotis 15 minučių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo pasinaudoti duÅ¡u kartÄ per savaitę, todėl Å¡ios teisės pažeidimas nenustatytas. Dėl pasivaikščiojimo PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodo, jog kamerose laikomiems asmenims tik vienÄ kartÄ dienoje ir tik vienÄ valandÄ suteikiama galimybė pasivaikščioti gryname ore, yra nepagrįstas, kadangi suimtųjų (nuteistųjų), laikomų tardymo izoliatoriuje pasivaikščiojimo gryname ore tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnis, įtvirtinantis nuostatÄ , jog suimtųjų teisė kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.).

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). CK 6.247 str. nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar dėl to buvo padaryta žala, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrindžiančių įrodymų. Savo reikalavimo ir žalos padarymo fakto neįrodė ir nepagrindė jokiomis konkrečiomis aplinkybėmis (CK 6.250 str.). PareiÅ¡kėjo teiginiai bei argumentai (patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, tapo konfliktiÅ¡kas, grubus, užsidaręs ir kt.) yra abstraktÅ«s, teismo laikomi nepakankamais ir nepagrindžiančiais pareiÅ¡kėjo reikalavimo.Apibendrinant tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad įvairių patikrinimų metu užfiksuoti tam tikri Higienos normos neatitikimai nesudaro pagrindo juos vertinti kaip asmens laikymÄ nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis, asmens žeminimu, kankinimu, o pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai, neigiami iÅ¡gyvenimai nelaikytini intensyviais, prilyginamais Konvencijos 3 straipsnyje reglamentuotam draudžiamam elgesiui.

Vertintina, kad tokie neatitikimai galėjo sukelti tik nežymius trumpalaikius nepatogumus, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, pareiÅ¡kėjui atlyginimo. Pažymėtina, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (žr. pvz.

LVAT 2014-10-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1506/2014). Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta ir nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008).

AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (administracinė bylos Nr. A2-718/2007, A444-619/2008, A146-1240/2011, A756-143/2012 ir kt.). Ä®vertinus byloje nustatytų Lietuvos Respublikos higienos normų neatitikimų mastÄ kameroje Nr. 216 (kameroje yra nubyrėjusių sienos dažų, dėl to sienų pavirÅ¡ius netinkamas lengvam valymui, tai neatitiko HN 76:2010 28 punkto reikalavimo, nustatytas HN 76:2010 26 punkto pažeidimas – oro temperatÅ«ra kameroje buvo 17,1 C, o turi bÅ«ti 18-28 C), įrodymų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimus nebuvimÄ , Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus konstatuojama, jog pareiÅ¡kėjui kalint LukiÅ¡kių TI-K kameroje Nr. 216 formaliai buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas, tačiau ginčo atveju apsiribotina jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sÄ lygas, pažeidimo pripažinimu, kaip visiÅ¡kai pakankama bei teisinga satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.             Pripažinti, kad buvo pažeista G. K. teisė bÅ«ti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis. ReikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                             Audrius Grauželis