2a3589b8-d9f5-43ce-b4c8-b4d71e02abd4 · Vilniaus apygardos teismas

Byla Nr. 1S-269-1020/2017Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14; 2.5.19. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Daivos Kazlauskienės, Ernesto RimÅ¡elio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aivos Survilienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo V.M. skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti nuteistojo skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. 59 – 102 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, n u s t a t ė :

V.M. 2014 m. gruodžio 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsniu bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta 6 (Å¡eÅ¡ių) metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir V.M. paskirta galutinė 6 (Å¡eÅ¡ių) metų ir 29 dienų laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose.

Bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. balandžio 18 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2019 m. gegužės 17 d. Neatliktos bausmės dalis 2017 m. liepos 13 d. – 1 metai 10 mėnesių 4 dienos. 2017 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 59-102 Komisija nutarė netaikyti nuteistajam V.M. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Neigiamas Komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nepakankamÄ V.M. pažangÄ mažinant vidutinę nusikalstamo elgesio rizikÄ , į kriminalinę jo praeitį, nusikaltimams bÅ«dingÄ veikimo modelį, 3 kartus taikytÄ lygtinį paleidimÄ bei į tai, kad kartÄ lygtinio paleidimo sÄ lygų jis nesilaikė, elgesį bausmės atlikimo metu, nesistengimÄ Ä¯sidarbinti pataisos namuose, maÅ¾Ä darbinę patirtį laisvėje, nedengiamÄ ieÅ¡kinį, silpnÄ motyvacijÄ keistis bei kitas aplinkybes.

Å ių aplinkybių kontekste Komisija nusprendė, kad V.M., bÅ«damas laisvėje, gali nesilaikyti įstatymų ir nusikalsti. Nuteistasis Komisijos 2017 m. gegužės 19 d. nutarimÄ apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 19 d. nutartimi V.M. skundÄ atmetė. Teismas nutartyje nurodė, kad nuteistasis V.M., atlikdamas bausmę, konsultuojasi su pataisos namų psichologu, dalyvauja AA grupės užsiėmimuose, atliko gerbÅ«vio darbus. Teismas įvertino V.M. asmenybę, teistumus, tai, kad jis bausmės atlikimo metu net 4 kartus pažeidė drausmės reikalavimus, iÅ¡ kurių net 3 kartus taikytos drausminės nuobaudos, pakankamai aukÅ¡tÄ nusikalstamo elgesio rizikos balÄ bei tai, kad pataisos įstaigoje pastarasis nedirba ir neatlygina padarytos žalos.

Teismas akcentavo, kad išėjęs į laisvę V.M. bÅ«tų bedarbis, stotų į darbo birÅ¾Ä . Taipogi teismas atsižvelgė ir į tai, kad V.M. turi mažametį vaikÄ . Dėl iÅ¡vardintų aplinkybių Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad Å¡iuo metu negalima pagrįstai teigti, jog nuteistasis, lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl konstatavo, jog skundžiamas Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.Nuteistasis V.M. pateikė skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutarties.

Skundu nuteistasis praÅ¡o panaikinti minėtÄ nutartį ir Komisijos nutarimÄ bei paleisti jį lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad dėl ankstesnių teistumų nuteistasis neturi galimybės dar labiau sumažinti nusikalstamo elgesio rizikos. Anot pareiÅ¡kėjo, praeityje padaryti nusikaltimai neturėtų bÅ«ti pagrindu nepaleisti jo lygtinai. V.M. teigia, kad jeigu bus lygtinai paleistas, pats susiras darbÄ , kad deda visas pastangas, jog kuo greičiau sugrįžtų pas savo vaikÄ , nes nenori, kad vaikas augtų be tėvo meilės ir rÅ«pesčio.

Nuteistasis skunde nurodo, kad dėl savo praeities klaidų labai gailisi, įsipareigoja vesti dorÄ ir blaivų gyvenimo bÅ«dÄ , laikytis ir gerbti įstatymus, sÄ Å¾iningai dirbti, vykdyti visus paskirtus įpareigojimus bei apribojimus. Skunde pabrėžiama, kad remiantis Europos SÄ jungos (toliau – ES) teisės normomis, lygtinis paleidimas yra viena iÅ¡ veiksmingiausių auklėjimo priemonių bei, kad ES teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi virÅ¡enybę prieÅ¡ Lietuvos Respublikos įstatymus.

Atsiliepimų į nuteistojo V.M. skundÄ negauta.Nuteistojo V.M. skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo praÅ¡ymas lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo iÅ¡vada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Tai rodo, kad nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sÄ lygų visumÄ .

Pirma, nuteistajam paskirta 6 metų ir 29 dienų laisvės atėmimo bausmė, taigi, pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , siekdamas bÅ«ti paleistas lygtinai, asmuo turi bÅ«ti atlikęs pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. V.M. pusę jam paskirtos bausmės atliko 2016 m. gegužės 2 d., todėl nuteistasis pagrįstai pateikė praÅ¡ymÄ Komisijai svarstyti klausimÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Antra, 2017 m. gegužės 8 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje Nr. 57 – 79 (toliau – Socialinio tyrimo iÅ¡vada) nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu V.M. vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Trečia, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo klausimÄ svarbu ne tik tai, ar asmuo atitinka formaliÄ sias lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygas, kurioms esant gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. BÅ«tina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ pagal nusikalstamo elgesio rizikÄ , turi bÅ«ti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje konstatuota, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – skalėje nuo 41 iki 99 balų, įvertinta 57 balais. DidžiÄ jÄ dalį (37 balus) sudaro statiniai veiksniai, t. y. tie, kurių nėra galimybės sumažinti: ankstesni nusikaltimai, amžius pirmojo teistumo metu – 18 m. Dinaminiai veiksniai (kuriuos V.M. turi galimybę sumažinti) sudaro 20 balų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V.M. nusikalstamo elgesio rizika yra mažesnė nei anksčiau – ji sumažinta, tačiau tik 10 balų, todėl pakartotinio nusikalstamumo rizika vis dar iÅ¡lieka vidutinė, taigi Å¡iuo atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, kad nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinta neteisingai.

Siekiant valdyti nusikalstamo elgesio rizikÄ , svarbÅ«s narkotikų vartojimo, nedarbo bei žalos atlyginimo nukentėjusiajam veiksniai. Kriminogeniniais veiksniais įvardinti ir ankstesni nusikalstami veiksmai, finansiniai sunkumai, įsitraukimas į netinkamÄ aplinkÄ , netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, socialiniai ryÅ¡iai. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje taip pat nurodoma, kad įsidarbinimas mažintų veiksnius, susijusius su finansinėmis problemomis, blaivus gyvenimo bÅ«das, socialiniai ryÅ¡iai didintų asmens siekius vengti pavojingų bei mažiau rizikingų situacijų, negatyvios aplinkos įtakos.

Å ios priemonės mažintų įtakÄ nusikalstamo elgesio rizikai, suteiktų galimybę formuotis prosocialioms vertybėms. Teismas pabrėžia, kad nagrinėjamoje situacijoje, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, V.M. turi galimybę sumažinti savo nusikalstamo elgesio rizikÄ Â iki žemos, nes, kaip jau minėta, statiniai (nekintantys) veiksniai Å¡iuo metu siekia 37 balus iÅ¡ 57 galimų, o žemas rizikos įvertinimas yra nuo 0 iki 40 balų. Tai rodo, kad sumažinus dinaminius veiksnius, kurie Å¡iuo metu siekia 20 balų iÅ¡ 57, iki minimumo, V.M. nusikalstamo elgesio rizika bÅ«tų įvertinta kaip žema.Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistojo V.M. elgesys bausmės atlikimo metu negali bÅ«ti vertinamas nei kaip iÅ¡skirtinai teigiamas, nei kaip iÅ¡skirtinai neigiamas.

Per visÄ bausmės atlikimo laikÄ asmuo režimo reikalavimus pažeidė 4 kartus, už pažeidimus baustas 3 kartus, nuobaudos negalioja. Du iÅ¡ pažeidimų susiję su dienotvarkės ir tvarkos nesilaikymu, taigi negali bÅ«ti vertinami kaip itin reikÅ¡mingi sprendžiant apie asmens elgesio dėsningumus ar polinkius, tačiau trečiasis pažeidimas susijęs su narkotinių medžiagų vartojimu. Tai leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad V.M. nėra lengva pakeisti savo elgesį ir paklusti nustatytoms taisyklėms bei padaryti atitinkamas iÅ¡vadas dėl netinkamo elgesio.

Be to, apygardos teismas pažymi, kad vertinant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals, yra lygiai taip pat svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau įvertinti ir padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ , likusios neatliktos bausmės dalį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Pažymėtina, kad nors ir stebimas nuteistojo elgesio pokytis teigiama linkme, jis negali paneigti V.M. nuosprendžiu paskirtos bausmės esmės ir įgyti prioriteto prieÅ¡ bausmės tikslų įgyvendinimÄ .

Turi bÅ«ti vadovaujamasi prezumpcija, jog skirdamas bausmę teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai atsižvelgia į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, įvertina padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei jÄ padariusiojo asmenybę ir paskiria tokiÄ bausmę, kurios visiÅ¡kas atlikimas užtikrintų bausmės tikslų įgyvendinimÄ . Tai reiÅ¡kia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas yra bendrosios taisyklės iÅ¡imtis, kuriai pateisinti turi bÅ«ti nustatomos iÅ¡ties iÅ¡imtinės (kita vertus – realistiÅ¡kos, o ne neįgyvendinamos) aplinkybės, kurios leistų sprendimÄ priimančioms institucijoms neabejoti dėl galimybės nuteistÄ jį į laisvę paleisti anksčiau nustatyto laiko.

V.M. yra teistas net 8 kartus, didžioji dalis nusikalstamų veikų (vagystės) atitinka susiformavusį nusikalstamo elgesio modelį. Ypač atsižvelgtina į tai, kad nuteistajam tris kartus taikytas lygtinis paleidimas, tačiau asmuo vienÄ kartÄ nesilaikė lygtinio paleidimo sÄ lygų. V.M. net 7 kartus nubaustas laisvės atėmimo bausme. Å ios aplinkybės rodo, kad V.M. gerai suvokia savo elgesio pavojingumÄ ir baudžiamumÄ . Teismas taip pat akcentuoja, kad V.M. jau buvo suteikta galimybė pasitaisyti, parodytas pasitikėjimas, sudarytos prielaidos reintegruotis į visuomenę ir gyventi laikantis įstatymų reikalavimų.

Nepaisydamas to, V.M. pakartotinai darė nusikalstamas veikas. Å ių aplinkybių kontekste nuteistajam turi bÅ«ti keliami iÅ¡ties aukÅ¡ti reikalavimai – kad jis savo elgesiu, konkrečiais veiksmais neginčijamai įrodytų, jog šį kartÄ paleistas iÅ¡ įkalinimo įstaigos sugebės ir bus motyvuotas gyventi nepažeisdamas visuomenėje pripažįstamų taisyklių. Jokie tarptautiniai teisės aktai ar rekomendacijos neįpareigoja teismo taikyti lygtinio paleidimo ir pasitikėti nuteistuoju, jeigu jis dėl ankstesnių teistumų ir sulaužyto pasitikėjimo lygtinio paleidimo metu vėl darė nusikalstamas veikas.

Be to, kaip jau minėta, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, o pažanga jÄ mažinant nepakankama iÅ¡vadai, jog nuteistasis jau Å¡iuo metu, nekeldamas grėsmės visuomenei, gali bÅ«ti lygtinai paleistas.AukÅ¡tesnysis teismas taip pat pastebi, kad Komisija, priimdama sprendimÄ netaikyti V.M. lygtinio paleidimo, sprendimÄ priėmė vienbalsiai. Pastebėtina, kad tokiais atvejais teismų praktikoje Komisijos sprendimas paprastai nekelia abejonių (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis Nr. 1S-1779-312/2015;

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis Nr. 1S-190-1020/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. 1S-859-1020/2016). Pabrėžiama, kad Komisijos nariai nebuvo įtikinti, kad Å¡ioje stadijoje jau yra galimybė taikyti V.M. lygtinį paleidimÄ , tuo pat metu nepažeidžiant esminių baudžiamosios teisės principų, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir apsaugoti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Teismo nuomone, Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos pagrįstos rekomendacijos, kuriomis vadovaudamasis V.M. turi ir toliau mažinti savo nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Teismas atkreipia dėmesį, jog V.M. nurodo, kad jis negali atlyginti iÅ¡ jo priteistos žalos, nes negavo darbo ir neturi reikiamų pajamų. Visgi, Socialinėje iÅ¡vadoje nurodyta, kad V.M. materialiai remia artimieji bei, kad nuteistasis turi pakankamai pinigų kasdieniams poreikiams. Teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės rodo, kad V.M. turi galimybę parodyti siekį ir imtis veiksmų siekdamas atlyginti žalÄ , bet to nedaro. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama ne tik į nuteistojo bei jo Å¡eimos, tačiau ir į visuomenės interesÄ , jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų nubaustas ir atliktų tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tokiu bÅ«du užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Ä®vertinus aptartų aplinkybių visumÄ , Å¡iuo metu negali bÅ«ti daroma iÅ¡vada, kad V.M. yra padaręs pakankamÄ pažangÄ ir lygtinai paleistas iÅ¡ įkalinimo vietos nedarys naujų nusikalstamų veikų, o jam paskirtos bausmės tikslai tokiu bÅ«du bus įgyvendinti. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti jÄ skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis, n u t a r i a : atmesti nuteistojo V.M. skundÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartį nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                     Daiva Kazlauskienė                                                                                                          Aiva Survilienė                                                      Ernestas RimÅ¡elis                         Â