2a34d36e-72cd-4804-8f99-cceb97d681e9 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI-3832-1047/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02003-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Tomo Blinstrubio, Beatos MartiÅ¡ienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ivetos Pelienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. A. ir jo atstovui advokato padėjėjui Robertui Banevičiui, atsakovės atstovui Tomui MozÅ«rai, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

A. skundÄ atsakovei Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijai dėl spendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas M. A. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos atrankos komisijos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) 2019 m. balandžio 23 d. sprendimÄ Nr. ATRS-1438 „Dėl sprendimo neatidėti nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos“ (toliau – ir Sprendimas);

2) panaikinti Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministro (toliau – ir KAM) 2019 m. gegužės 23 d. sprendimÄ Nr. 12-01-825 „Dėl 2019 m. balandžio 30 d. skundo“ (toliau – Sprendimas 1);

3) įpareigoti Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministrÄ iÅ¡spręsti klausimÄ , priimant sprendimÄ pareiÅ¡kėjui atidėti nuolatinę privalomÄ jÄ pradinę karo tarnybÄ iki 2020 m. gegužės 1 d. Skunde teismui pareiÅ¡kėjas nurodė, kad KAM Sprendime 1 konstatavo faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų / įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima objektyviai spręsti, kad dėl Å¡aukimo atlikti karo tarnybÄ jis, kaip karo prievolininkas, patirtų tokio masto nuostolius, kurie nepataisomai neigiamai paveiktų jo ir jo artimųjų ateitį bei keltų realų pavojų jų sveikatai, gyvybei ir pan.

Pareiškėjas pažymėjo, kad iš dalies sutinka, jog dėl to, kad nesikreipė teisinės pagalbos į profesionalius teisininkus, dėl nežinojimo / nesupratimo, kartu su teiktais prašymais nesugebėjo pateikti visų tinkamų ir pagrįstų įrodymų, iš kurių būtų galima nuspręsti, kad privalomos karinės tarnybos atlikimas galėtų turėti tokio masto nuostolius, kurie nepataisomai neigiamai paveiktų jo ir jo artimųjų ateitį ir keltų realų pavojų jų sveikatai, gyvybei ir pan.

PareiÅ¡kėjas teikia teismui iÅ¡samiÄ ir pilnÄ informacijÄ , kodėl karo tarnyba turėtų bÅ«ti atidėta, t. y. pareiÅ¡kėjas turi mažametį sÅ«nų, kurio iÅ¡laikymui, kiekvienÄ mėnesį yra skiriama po 120,00 Eur (Å akių rajono apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-143 8-630/2017 bei banko iÅ¡raÅ¡as apie mokamÄ iÅ¡laikymÄ sÅ«nui); pareiÅ¡kėjo sÅ«nų augina jo mama, kuriai taip pat yra reikalingas iÅ¡laikymas, nes ji negauna jokių pajamų, todėl bendrai sÅ«naus ir mamoms poreikiams pareiÅ¡kėjas skiria po 300 Eur per mėnesį.

Kita svarbi aplinkybė yra ta, kad pareiÅ¡kėjas 2018 m. birželio 14 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, kurios pagrindu iki 2020 m. liepos 14 d. privalo per mėnesį mokėti po 132,01 Eur bei verslo / darbo reikalams pasiskolino iÅ¡ fizinio asmens 5 000 Eur, kuriuos yra įsipareigojęs grÄ Å¾inti iki 2020 m. kovo 1 d. PaaiÅ¡kino, kad nuo 2018 m. birželio 22 d. pradėjo vykdyti individualiÄ veiklÄ ir užsiima krovinių kelių transportu ir perkraustymo veikla. Turi tik pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , todėl susirasti geriau apmokamÄ darbÄ sunku, neturi jokios kvalifikacijos, todėl bÅ«tina iÅ¡saugoti dabartinę darbinę veiklÄ .

Skunde teismui pareiÅ¡kėjas pateikia įmonių su kuriomis vykdo bendradarbiavimÄ ir plečia savo veiklÄ . PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, staiga nutraukus darbinę individualiÄ veiklÄ dėl Å¡aukimo į karo tarnybÄ , sugrįžti atgal į pradėtÄ verslÄ bus neįmanoma. Tačiau atidėjus karo tarnybÄ vieneriems metams, savo pradėtus darbus galėtų pavesti naujai į darbÄ priimtam asmeniui, taip iÅ¡saugotų galimybę neprarasti klientų. PaaiÅ¡kino, kad esant sunkiai situacijai buvo priverstas emigruoti, todėl šį kartÄ nenorėtų prarasti darbo ir vėl emigruoti.

PareiÅ¡kėjas yra iÅ¡ daugiavaikės Å¡eimos, be pareiÅ¡kėjo yra Å¡eÅ¡i nepilnamečiai broliai ir seserys, todėl finansinės paramos tikėtis iÅ¡ savo Å¡eimos negali. PareiÅ¡kėjo teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo (toliau – ir KPÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 14 punkto nuostatomis karo prievolininkas turi teisę praÅ¡yti karo prievolę administruojančios institucijos, jog karo tarnyba jam bÅ«tų atidėta, jei Å¡is patirs neproporcingai didelę žalÄ ir Å¡ios žalos pavyks iÅ¡vengti, jei tarnyba bus atliekama kitu metu.

Å is teisinis reglamentavimas leidžia karo prievolininkui susitvarkyti savo asmeninį gyvenimÄ ir iÅ¡vengti žalos, taip sukuriant prielaidas bÅ«simai tarnybai. Taigi karo prievolininkas teikdamas praÅ¡ymÄ turi įrodyti dvi aplinkybes: jog karo tarnybos atlikimas sukels neproporcingai didelę žalÄ ; įrodyti, jog tarnybÄ atliekant kitu metu žalos bus iÅ¡vengta. Dėl siÅ«lytos savanorių karo tarnybos, kuri vykdoma tik savaitgaliais pažymėjo, kad mielai pasirinktų jÄ , tačiau darbas / veikla / verslas, kuriÄ Å¡iuo metu vykdo, dažniausiai vyksta savaitgaliais, todėl ir su Å¡ia alternatyva negalėjo sutikti.

Atkreipė dėmesį, jog atsakovė jį klaidino, nes, kaip paaiÅ¡kėjo, savanorių karo tarnyba atliekama ne tik savaitgaliais, tačiau bÅ«na ir pratybos, kurios trunka dvi savaites, o pati tarnyba trunka ne devynis mėnesius, tačiau trejus metus. PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, visos paminėtos aplinkybės patvirtina, kad karo tarnybos atlikimas jam sukels neproporcingai didelę finansinę žalÄ , todėl sprendžia, kad karo tarnyba turėtų bÅ«ti atidėta iki 2020 m. gegužės 1 d. Pažymėjo, kad atsakovas atliko formalų duomenų vertinimÄ ir nesudarė pareiÅ¡kėjui galimybės pateikti paaiÅ¡kinimus bei papildomus duomenis, kas, pareiÅ¡kėjo teigimu, lėmė nepalankaus sprendimo priėmimÄ .

Atsakovė atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiÅ¡kėjo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad Tarnyba iÅ¡analizavusi pareiÅ¡kėjo pateiktÄ praÅ¡ymÄ , dokumentus bei papildomus dokumentus, pagrįstai pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo netenkino ir neatidėjo nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (toliau – ir NPPKT). Dėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų argumentų, susijusių su nurodomomis naujomis aplinkybėmis ir įrodymais pažymėjo, kad nėra nurodoma, kodėl visų teikiamų įrodymų negalėjo pateikti kartu su praÅ¡ymu Tarnybai.

Aptardama naujus pateiktus įrodymus atsakovė atkreipia dėmesį, jog lėšos, kurias pareiškėjas skiria savo mažamečiui vaikui yra tik už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 19 d. iki 2019 m. gegužės 28 d., tačiau ankstesni mokėjimai nėra pateikiami. Dėl vaiko mamos išlaikymo pažymėjo, jog nėra pateikiami jokie rašytiniai įrodymai, kad vaiko mama negauna jokių pajamų ir niekur nedirba, kaip ir nėra pateikta įrodymų, jog vaiko ir vaiko mamos išlaikymui pareiškėjas skiria 300 Eur.

Atsakovės teigimu, pareiÅ¡kėjas pats siekia sudaryti situacijÄ , kuri patvirtintų galimai kilsiančiÄ neproporcingÄ Å¾alÄ , nes gavęs Å¡aukimÄ dėl NPPKT, 2019 m. kovo 1 d. pasiraÅ¡o 5 000 Eur paskolos sutartį su fiziniu asmeniu ir tokiais veiksmais didina savo įsipareigojimus. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjui atliekant NPPKT per mėnesį jam bÅ«tų mokama 140,60 Eur iÅ¡moka buitinėms iÅ¡laidoms padengti (iÅ¡ ko galėtų bÅ«ti mokamos įmokos pagal paimtÄ vartojimo kreditÄ ), bei gautų pilnÄ iÅ¡laikymÄ â€“ maistas, gyvenamoji vieta, materialinės vertybės reikalingos tarnybos atlikimui.

Taip pat asmenys atlikę tarnybÄ , priklausomai nuo tarnybos įvertinimo ir pasirinkimo savo noru ar pirmumo teise, gauna iÅ¡mokÄ nuo 684 Eur iki 1778,40 Eur. PareiÅ¡kėjas akcentuoja, kad finansiniai įsipareigojimai yra viena iÅ¡ pagrindinių priežasčių dėl ko jam turėtų bÅ«ti atidedama NPPKT, tačiau nepateikė duomenų, ar kreipėsi į kreditorius dėl savo įsipareigojimų atidėjimo (pagrindai galėtų bÅ«ti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos: 6.204 straipsnis – sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms, 6.253 straipsnis – civilinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo civilinės atsakomybės).

Taip pat pagal pateiktas sutartis su klientais matyti, kad nėra jokios pareiÅ¡kėjo civilinės atsakomybės nutraukus sutartį. Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjo veikla (transporto paslaugos) nėra iÅ¡skirtinio pobÅ«džio, t. y. Å¡is darbas negalėtų bÅ«ti vertinamas, kaip reikalaujantis ypatingų žinių ar įgÅ«džių, kurie galėtų bÅ«ti prarasti tarnybos metu. Pagal pateiktus banko iÅ¡raÅ¡us ir kasos kvitÄ pareiÅ¡kėjas nuo veiklos pradžios 2018 m. birželio 22 d. iki 2019 m. gegužės 24 d., t. y. per 11 mėnesių gavo 4 265,92 Eur pajamų (vidutiniÅ¡kai 387,81 Eur pajamų per mėnesį), iÅ¡ ko matyti, kad pareiÅ¡kėjo mėnesinės pajamos atskaičiavus mokesčius ir patiriamas iÅ¡laidas nesiekia Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos dydžio.

Todėl sprendė, kad tokiÄ veiklÄ sustabdžius NPPKT atlikimo metu, pareiÅ¡kėjui nekils neproporcingai didelė žala. Paminėjo, kad pareiÅ¡kėjui atlikus NPPKT jis turėtų galimybę įsidarbinti kaip profesinės karo tarnybos karys, gauti konkurencingÄ atlyginimÄ priklausomai nuo kario laipsnio, bei siekti karjeros. PareiÅ¡kėjo teiginį, kad Tarnybos ir KAM ministro sprendimai buvo priimti atlikus tik formalų vertinimÄ , nesudarant galimybės pareiÅ¡kėjui pateikti paaiÅ¡kinimus ir papildomus dokumentus, taip pažeidžiant gero administravimo principÄ , laikė nepagrįstais.

Pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjas pats nurodė, jog visų dokumentų, kurie galėtų pagrįsti neproporcingai didelę žalÄ nepateikė dėl savo kaltės. IÅ¡ susiraÅ¡inėjimo elektroniniu paÅ¡tu matyti, kad pareiÅ¡kėjo buvo praÅ¡oma pateikti papildomus dokumentus, kurių jis nepateikė, nenurodė, kodėl negali pateikti, neprašė skirti daugiau laiko dokumentų pateikimui. Pažymėjo, kad pagal KPÄ® 15 straipsnio 1 dalies 14 punktÄ ir KAM 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-1057 patvirtinto „Privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos rezerve atidėjimo karo prievolininkui tvarkos apraÅ¡as“ (toliau – ir Tvarkos apraÅ¡as) 11 ir 12 punktus praÅ¡ymus dėl tarnybos atidėjimo nagrinėja ir sprendimÄ priima Tarnyba, skundai dėl minėtos Tarnybos sprendimų teikiami KAM, tad teismas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) nuostatomis vertina minėtų dviejų subjektų priimtų sprendimų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , o ne iÅ¡ naujo nagrinėja praÅ¡ymus dėl NPPKT atidėjimo.

Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas žinojo apie savo neiÅ¡vengiamÄ karo prievolės atlikimo pareigÄ ir buvo Å¡aukiamas atlikti NPPKT nuo 2015 m., t. y. 2015 m. gegužės 11 d. pirmÄ kartÄ pateko į vieÅ¡ai skelbiamus Å auktinių sÄ raÅ¡us eilės Nr. 2737, tačiau nebuvo paskirtas į NPPKT, kadangi Å¡auktinių gretos buvo užpildytos savanoriais, taip pat ir 2017 m., kai pareiÅ¡kėjas Å auktinių sÄ raÅ¡e pateko eilės Nr. 5375. Kiekvienas karo prievolininkas prieÅ¡ prisiimdamas atsakomybes, įsipareigojimus bei planuodamas savo karjerÄ bei asmeninį gyvenimÄ , turi įvertinti realiÄ ir galimÄ rizikÄ patekti į Å¡aukiamųjų sÄ raÅ¡us, todėl yra suteikta galimybė savanoriÅ¡kai atlikti NPPKT pasirenkant tarnybos vietÄ , bÅ«dÄ ir laikÄ .

Suprasdamas apie savo pareigÄ atlikti 9 mėn. trunkančiÄ NPPKT PareiÅ¡kėjas prisiėmė visÄ rizikÄ Ä¯sipareigodamas tiek finansiÅ¡kai, tiek kitaip, todėl pagrįstai darytina iÅ¡vada, kad PareiÅ¡kėjui atliekant NPPKT nebÅ«tų padaryta neproporcingai didelė žala PareiÅ¡kėjo asmeniniams, darbo, Å¡eimos arba visuomenės interesams. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerija atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė teismo pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti visÄ . PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡ko ir rado kitÄ Å¾mogų, kuriam perduos verslÄ , jį dabar apmoko, sutarties neturi. Prašė ne atleisti nuo tarnybos, o jÄ atidėti. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė teismo pareiÅ¡kėjo skundo netenkinti.

Teismas konstatuoja: Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2019 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. ATRS-1438, KAM 2019 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. 12-01-825, kuriais nuspręsta neatidėti pareiÅ¡kėjui nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo atidėti nuolatinę privalomÄ jÄ pradinę karo tarnybÄ iki 2020 m. gegužės 1 d. PareiÅ¡kėjas su 2019 m. vasario 5 d. praÅ¡ymu (Plungės KPKP gautas 2019 m. vasario 20 d.) kreipėsi į TarnybÄ praÅ¡ydamas atidėti nuolatinę privalomÄ jÄ pradinę karo tarnybÄ , nes vykdo savo verslÄ , moka paskolÄ , iÅ¡laiko mažametį sÅ«nų, turi įsipareigojimų parduotuvėms, su kuriomis yra pasirašęs sutartis.

Kartu su praÅ¡ymu pareiÅ¡kėjas pateikė 2018 m. birželio 14 d. vartojimo kredito sutartį Nr. CS9921221010, individualios veiklos pažymÄ Nr. 859023, sutartį su įmone UAB „ZBIGA“ Nr. 2018/11/22, vaiko gimimo liudijimÄ . Tarnybos specialistas įvertinęs, kad trÅ«ksta dokumentų sprendimo priėmimui, 2019 m. kovo 5 d. elektroniniu paÅ¡tu paprašė pareiÅ¡kėjo iki 2019 m. kovo 19 d. pateikti papildomus dokumentus – pažymÄ iÅ¡ „Sodros“ apie draugės gaunamas pajamas nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d., dokumentus, patvirtinančius individualiÄ veiklÄ / pajamas / įsipareigojimus, pažymÄ apie Å¡eimos sudėtį. 2019 m. kovo 19 d. pareiÅ¡kėjas elektroniniu paÅ¡tu pateikė papildomus dokumentus: 2018 m. rugpjūčio 6 d. paslaugų sutartį su UAB „Jysk Baltic“ ir 8 iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras (įmonėms:

UAB „Jysk Baltic“, UAB „Zbiga“, UAB „Lirema“, UAB „M Prekyba“ ir UAB „Wistra Cargo Control“). 2019 m. kovo 19 d. Tarnybos specialistas elektroniniu paÅ¡tu pareiÅ¡kėjo pasiteiravo dėl Å¡eimos sudėties ir pažymos iÅ¡ „Sodros“ apie draugės gaunamas pajamas už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. PareiÅ¡kėjas tÄ pačiÄ dienÄ Tarnybos specialistui atrašė, kad Å¡ių dokumentų negali pateikti ir prašė vertinti praÅ¡ymÄ pagal tuos dokumentus, kuriuos pateikė.

Tarnyba, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , Sprendimu nusprendė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo netenkinti ir neatidėti pareiÅ¡kėjui NPPKT. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad nuolatinė privalomoji karo tarnyba sukelia tam tikrus nepatogumus ir apribojimus visiems karo prievolininkams, yra padaroma žala asmeniniams karo prievolininko interesams, tačiau Å¡i žala taip pat vertintina konstitucinės karo prievolės, valstybės gynybos interesų ir padidėjusių grėsmių Å¡iems interesams kontekste.

Konstitucinė pareiga ginti valstybę priskiriama prie vieÅ¡ojo intereso, o vieÅ¡ojo intereso institutas pabrėžia kolektyvinio intereso prioritetÄ prieÅ¡ individualių subjektų privačius interesus. Taip pat nurodoma, kad asmenų praÅ¡ymai turi bÅ«ti pagrįsti ne tik kylančiÄ neproporcingai didelę žalÄ , bet ir įrodyti, jog tarnybÄ atliekant kitu metu žalos bÅ«tų galima iÅ¡vengti. Pažymėta, kad prieÅ¡ planuodamas karjerÄ ir asmeninį gyvenimÄ , bei prisiimdamas atitinkamus įsipareigojimus, pareiÅ¡kėjas turėjo įvertinti galimÄ rizikÄ patekti į Å¡auktinių sÄ raÅ¡us ir galimybę atlikti karo tarnybÄ savo noru pasirenkant tarnybos vietÄ ir laikÄ .

Nesutikdamas su tokiu Tarnybos Sprendimu, pareiÅ¡kėjas pastarÄ jį apskundė KAM, iÅ¡ esmės nurodydamas tuos pačius argumentus kaip ir Tarnybai, tačiau skundu paprašė prijungti papildomus dokumentus – 2017 m. spalio 11 d. Å iaulių rajono apylinkės teismo nutartis, pagal kuriÄ pareiÅ¡kėjui priteistas vaiko iÅ¡laikymas po 120 Eur per mėnesį, „Sodros“ pažymÄ apie asmens negautas iÅ¡mokas, kurioje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjo vaiko mama laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. balandžio 29 d. iÅ¡mokų negavo.

KAM iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo skundÄ , priėmė SprendimÄ 1, kuriuo pareiÅ¡kėjo skundo netenkino. Sprendimas 1 motyvuotas tuo, kad pareiÅ¡kėjo pateiktų dokumentų nepakanka tokio pobÅ«džio žalai asmeniniams interesams, kuri bÅ«tų neproporcingai didesnė už Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytÄ pareigÄ atlikti karo prievolę, konstatuoti. Taip pat pažymėta, kad vertinant praÅ¡yme nurodytų aplinkybių visumÄ bei jų atitiktį Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte įtvirtintai sÄ lygai – neproporcingai didelė žala asmeniniams prievolininko ar visuomeniniams interesams turi realiai egzistuoti ir gali bÅ«ti konstatuojama tik gavus atitinkamus duomenis (įrodymus).

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių bei pateiktų dokumentų nepakanka tokio pobÅ«džio žalai asmeniniams interesams konstatuoti. PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Tarnybos Sprendimu bei su KAM Sprendimu 1, su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti minėtus sprendimus ir įpareigoti KAM iÅ¡spręsti klausimÄ , priimant sprendimÄ pareiÅ¡kėjui atidėti nuolatinę privalomÄ jÄ pradinę karo tarnybÄ iki 2020 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo yra kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga.

Ä®statymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviÄ jÄ kraÅ¡to apsaugos tarnybÄ . Karo prievolės įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta, kad nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba – nepertraukiama, privalomoji pradinė karo tarnyba, kuriÄ atlikdamas karo prievolininkas įgyja pagrindinį karinį parengtumÄ , pasirengia veikti karinio vieneto sudėtyje. Vadovaujantis Å¡io įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalimis, karo prievolininkai į nuolatinę privalomÄ jÄ pradinę karo tarnybÄ , trunkančiÄ 9 mėnesius, iÅ¡ neparengtojo kariuomenės personalo rezervo Å¡aukiami nuo 19 iki 26 metų (įskaitytinai).

Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad privalomoji pradinė karo tarnyba karo prievolininkams individualia tvarka atidedama kraÅ¡to apsaugos ministro nustatyta tvarka, jei atliekantiems privalomÄ jÄ pradinę karo tarnybÄ bÅ«tų padaryta neproporcingai didelė žala asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti, jeigu karo prievolininkas privalomÄ jÄ pradinę karo tarnybÄ atliktų kitu metu. Pažymėtina, jog praÅ¡ymai dėl NPPKT atidėjimo nagrinėjami vadovaujantis Tvarkos apraÅ¡o nuostatomis, kurio 4 punkte nustatyta, kad karo prievolininkas, manydamas, kad jam atliekant tarnybÄ bus padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti, jeigu karo prievolininkas tarnybÄ atliktų kitu metu, gali pateikti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai ar jos teritoriniam padaliniui pagrįstÄ praÅ¡ymÄ atidėti tarnybÄ .

To paties Tvarkos apraÅ¡o 5 punktas nustato, kad karo prievolininkas turi pagrįsti praÅ¡yme nurodytÄ galimÄ neproporcingai didelę žalÄ , įrodyti, jog Å¡ios žalos bÅ«tų iÅ¡vengta, jei karo prievolininkas tarnybÄ atliktų kitu metu, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Nepagrįsti praÅ¡ymai nenagrinėjami. Jei nepagrįsta tik praÅ¡ymo dalis, nagrinėjama pagrįsta dalis. Tvarkos apraÅ¡o 6 punkte nustatyta, kad praÅ¡ymas turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytas karo prievolininko ar jo įgalioto asmens, jame nurodytas karo prievolininko vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, duomenys ryÅ¡iams palaikyti.

Taigi, iÅ¡ pacituotų teisės aktų nuostatų, spręstina, jog pareiÅ¡kėjas teikdamas praÅ¡ymÄ atidėti NPPKT turėjo pateikti ne tik pagrįstÄ praÅ¡ymÄ , tačiau žalÄ pagrindžiančius įrodymus. Tai, kad tokių įrodymų nepateikė pripažįsta ir pats pareiÅ¡kėjas, nurodydamas, jog įrodymų nepateikė dėl patirties stokos. PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, teismui pateikti visi įrodymai, kurie patvirtina, kad neatidėjus NPPKT pareiÅ¡kėjui kils neproporcingai didelė žala.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų sprendimų teisėtumo, vykdo vieÅ¡ojo administravimo subjektų kontrolę (ABTÄ® 3 straipsnis). Administraciniam teismui vykdant vieÅ¡ojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Administracinio akto teisėtumo, buvusio jo priėmimo metu, patikrinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reglamentavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui, tačiau sudaro pagrindÄ priimti naujÄ administracinį sprendimÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1865/2013, 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-133/2014, 2015 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1172-602/2015). Nagrinėjamu atveju Tarnyba ir KAM, priimdamos ginčijamus sprendimus, galėjo remtis tik tais dokumentais, kurie joms buvo pateikti prieš priimant sprendimus. Atitinkamai ir teismas turi įvertinti, ar minėtoje situacijoje pareiškėjo turimi duomenys sudarė prielaidas priimti būtent tokius sprendimus.

Nors pareiÅ¡kėjo su skundu dalis įrodymų nebuvo pateikti Sprendimo, Sprendimo 1 priėmimo metu, tačiau siekiant objektyvaus ginčo situacijos iÅ¡tyrimo, t. y. tam, kad bÅ«tų paneigta, arba patvirtinta pareiÅ¡kėjo teisė į NPPKT atidėjimÄ , teismo vertinimu, bÅ«tinas pareiÅ¡kėjo su skundu pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų ir argumentų papildomas iÅ¡tyrimas. PareiÅ¡kėjas teigia teismui, kad turi mažametį sÅ«nų, kuriam teikia 120 Eur per mėnesį iÅ¡laikymÄ , pagal 2017 m. spalio 11 d.

Å iaulių rajono apylinkės teismo nutartį. Pateikė banko iÅ¡raÅ¡us apie mokamÄ iÅ¡laikymÄ . Tačiau pažymėtina, kad banko iÅ¡raÅ¡ai patvirtina mokėjimus tik nuo 2019 m. sausio 19 d. Ä®rodymų, apie teiktÄ iÅ¡laikymÄ už ankstesnį laikotarpį, nėra pateikta. Taip pat pažymėtina, kad vaiko iÅ¡laikymo pareiga pareiÅ¡kėjui iÅ¡liks ir po 2020 m. gegužės 1 d., iki kurios pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atidėti tarnybÄ . Taigi Å¡iuo aspektu tarnybos atlikimas kitu metu nekeičia situacijos.

Kitas pareiÅ¡kėjo argumentas yra tas, jog jis turi iÅ¡laikyti ne tik mažametį savo vaikÄ , tačiau ir jo mamÄ , kuri negauna jokių pajamų, tad sÅ«naus ir jo mamos poreikiams pareiÅ¡kėjas skiria 300 Eur per mėnesį. Tačiau teismas pažymi, jog ir Å¡iems argumentams pagrįsti nėra pateikta jokių įrodymų. Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, susijusių su prisiimtais finansiniais įsipareigojimais ir darbinės veiklos pažymėtina, kad finansinius įsipareigojimus pareiÅ¡kėjas prisiėmė savo rizika, t. y. nuo 2015 m. turėjo įvertinti galimÄ rizikÄ patekti į Å¡auktinių sÄ raÅ¡us ir galimybę atlikti NPPKT savo noru pasirenkant tarnybos vietÄ ir laikÄ .

Dar daugiau – pareiÅ¡kėjas žinojo apie savo neiÅ¡vengiamÄ karo prievolės atlikimo pareigÄ : pareiÅ¡kėjas buvo Å¡aukiamas atlikti NPPKT nuo 2015 m., t. y. 2015 m. gegužės 11 d. pirmÄ kartÄ pateko į vieÅ¡ai skelbiamus Å auktinių sÄ raÅ¡us eilės Nr. 2737, tačiau nebuvo paskirtas į NPPKT, kadangi Å¡auktinių gretos buvo užpildytos savanoriais, taip pat ir 2017 m., kai pareiÅ¡kėjas Å auktinių sÄ raÅ¡e pateko eilės Nr. 5375. Taip pat pastebėtina ir tai, jog pats pareiÅ¡kėjas nesikreipė dėl sudarytų finansinių įsipareigojimų atidėjimo, nors tokiÄ galimybę turėjo.

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino teismui, kad atidėjus NPPKT jis galėtų iÅ¡vengti darbinės veiklos sužlugimo, nes per atidėjimo laikotarpį jis priimtų į darbÄ kitÄ asmenį ir taip iÅ¡saugotų klientus. Teismas vertindamas Å¡iuos pareiÅ¡kėjo argumentus pažymi, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad laikotarpiu nuo neigiamų sprendimų priėmimo siekė savo darbinę veiklÄ iÅ¡saugoti, t. y. surasti ir įdarbinti kitÄ asmenį. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad rado žmogų, bet sutarties nepateikė.

Taigi teismas pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus atmeta kaip neįrodytus. Konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas savo skundÄ iÅ¡ esmės grindžia tik menama žala, galinčia ateityje pasireikÅ¡ti klientų praradimu, verslo nutraukimu. Karo tarnyba negali bÅ«ti atidedama vien tik remiantis abstrakčiais pareiÅ¡kėjo teiginiais, nepateikiant jokių įrodymų, kurie iÅ¡ esmės leistų Å¡ias priežastis vertinti kaip galinčias atsirasti realiai. Vien tik bendro pobÅ«džio aplinkybių nepakanka iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjui tiesiogiai veiklos nevykdant devynis mėnesius, gali bÅ«ti / bus padaryta tokio masto žala, kuri gali net sustabdyti pareiÅ¡kėjo individualios veiklos funkcionavimÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga, įrodyti aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma atidėti karo tarnybÄ , tenka pareiÅ¡kėjui. Karo prievolininkas tarnybos atlikimo metu yra iÅ¡laikomas valstybės, todėl pragyvenimo iÅ¡laidos karo tarnybos metu jiems yra visiÅ¡kai užtikrinamos. Atsižvelgiant į tai, pajamų negavimas tarnybos metu bÅ«tent iÅ¡ įmonės veiklos pareiÅ¡kėjui neturėtų bÅ«ti kliÅ«tis nevykdyti privalomosios karo tarnybos. Tiek praÅ¡yme, tiek skunde teismui nurodytos priežastys institucijų pagrįstai nebuvo įvertintos kaip iÅ¡skirtinės, realios ir galinčios bÅ«ti pagrindu atidėti privalomosios karo tarnybos atlikimÄ Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.

Taip pat teismas nenustatė priežasčių laikinumo, t. y. priežastys, kurias nurodė pareiÅ¡kėjas, neiÅ¡nyks iki 2020 m. gegužės 1 d. – taigi teismas atmeta pareiÅ¡kėjo argumentus, kad jis nepraÅ¡o atleisti nuo tarnybos, o praÅ¡o jÄ atidėti. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Tarnybos 2019 m. balandžio 23 d. sprendimas Nr. ATRS-1438 bei KAM 2019 m. gegužės 23 d. sprendimas Nr. 12-01-825 priimti nepažeidžiant pagrindinių procedÅ«rų ir tinkamai įvertinus faktines ginčo aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti Å¡ių administracinių aktų, vadovaujantis pareiÅ¡kėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Administracinius aktus pripažinus teisėtais, negali bÅ«ti tenkinamas iÅ¡vestinis reikalavimas dėl įpareigojimo TarnybÄ atidėti pareiÅ¡kėjui nuolatinę privalomÄ jÄ pradinę karo tarnybÄ dėl esamos grėsmės padaryti neproporcingai didelę žalÄ jo asmeniniams interesams. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl jų teismas nenagrinės. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; 2011 m. lapkričio 14 d.

LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). PareiÅ¡kėjas teismo prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę iÅ¡ kitos Å¡alies gauti savo iÅ¡laidų atlyginimÄ turi proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas. PareiÅ¡kėjo skundo reikalavimai atmesti, todėl praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkintinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straispniu, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo M. A. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Tomas Blinstrubis Beata MartiÅ¡ienė Iveta Pelienė