2a32f390-e937-484f-be4a-bf93cfa34c50 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinės bylos Nr.II-11-583/2011

Ankstesnis bylos Nr.II-588-583/2010 m.

Proceso Nr. 4-63-3-00509-2010-3 (S)

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2; 73

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. sausio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal K.L. skundą institucijai, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2010 m. lapkričio 15 d. nutarimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, n u s t a t ė:

2010 m. lapkričio 15 d. K.L. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodoma, jog jis 2010 m. rugsėjo 25 d. 2015 val., Tauragės r. sav., Pašikšnių kaime, vairuodamas automobilį Audi 100, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nedavė kelio lenkiančiam automobiliui, dėl ko lenkiančio automobilio vairuotojas buvo priverstas staiga stabdyti bei keisti važiavimo kryptį, t.y. pažeidė kelių eismo taisyklių 5 punkto reikalavimus. Konstatuota, kad šiais veiksmais K.L. įvykdė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1242 straipsnio

1 dalyje numatytą veiką.

2010 m. lapkričio 15 d. Tauragės apskrities VPK (toliau – ir Institucijos) nutarimu konstatuota, kad 2010 m. rugsėjo 25 d., 2015 Tauragės rajone, Pašikšnių kaime, K.Lazdauskas vairuodamas automobilį nedavė kelio lenkiančiam automobiliui, dėl ko lenkiančio automobilio vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį, taip sukeldamas pavojingą situaciją. Tuo pažeidė KET 5 punkto reikalavimus. Šiuo nutarimu K.L. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį ir paskirta administracinė nuobauda – 700 litų bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 5 mėnesiams.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K.L. nurodo, kad įvardijamo pažeidimo neįvykdė. Teigia, kad važiuojant iš Sartininkų kaimo į Genių kaimą, važiuojant remontuojamu kelio ruožu, jo vairuojamą automobilį lenkė pavymui važiuojantis automobilis, tačiau jam nekliudė atlikti lenkimo manevro. Dėl jam nesuprantamų priežasčių aplenkęs jo vairuojamą automobilį vairuotojas užblokavo jo automobilį ir jie sustojo. Kadangi vairuotojas nepaaiškino savo elgesio motyvų, eismo įvykio nebuvo, jie su uošve nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Be to nurodo, kad įvardijamame kelio ruože vyko kelio remonto darbai ir buvo kelio ženklai draudžiantys lenkti, todėl pats nukentėjusysis pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šių ir išsamiau skunde išdėstytų motyvų pagrindu prašoma: panaikinti 2010 m. lapkričio 15 d. Tauragės apskrities VPK nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F493579 ir administracinę bylą nutraukti. Institucija atsiliepimu į skundą prašo K.L.skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nutarimą palikti nepakeistu. Nukentėjusiuoju pripažintas Z.G. apie teismo posėdį informuotas pranešimu (b.l.33).

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkinamas dalinai.

2010 m. lapkričio 15 d. K.L. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame pažeidimo esmė nurodoma sekančiai – „vairavo automobilį, nedavė kelio lenkiančiam automobiliui dėl ko lenkiančio automobilio vairuotojas buvo priverstas staiga stabdyti bei keisti važiavimo kryptį, t.y. pažeidė kelių eismo taisyklių 5 punkto reikalavimus“. Administracinio teisės pažeidimo protokole konstatuota, jog padaryta veika kvalifikuojama pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Taigi ši teisės norma yra blanketinė teisės norma. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatos pažeidimą. Šiuo atveju K.L. protokolas surašytas ir administracinėn atsakomybėn ginčijamu 2010 m. lapkričio 15 d. nutarimu jis patrauktas už kelių eismo taisyklių 5 punkto pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį

Z. G. jo vairuojamu automobiliu staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį, imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti (b.l.15, 26). Taigi iš ATPK 1242 straipsnio 1 dalies dispozicijos akivaizdu, kad numatytojo pažeidimo inkriminavimui būtina sąlyga yra kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pavojingos situacijos sukėlimu kitiems eisme dalyvaujantiems asmenims. Todėl būtina nustatyti ar įvardijamas kelių eismo taisyklių pažeidimas galėjo sukelti pavojingą situaciją ir priversti kitą eismo dalyvį staiga keisti judėjimo greitį, kryptį, arba imtis kitų veiksmų savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikoje nustato kelių eismo taisyklės, patvirtintos 2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 1950. Šių taisyklių 5 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis. Cituojamas KET reikalavimas yra bendro pobūdžio teisės norma ir jo nesilaikymas negali būti savarankišku inkriminuojamo pažeidimo teisiniu atsakomybės pagrindu. Jei asmuo yra kaltinamas nedavęs kelio lenkiančiam automobiliui ar pažeidęs kitus KET reikalavimus, turi būti nustatyta kokį konkretų KET pažeidimą jis įvykdė bei ar šis pažeidimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pavojingos situacijos sukėlimu. Institucija nagrinėjant administracinę bylą nenustatė jokių konkrečių kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimų, galimai esančių tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pavojingos situacijos sukėlimu, todėl nei protokolas, nei nutarimas neatitinka reikalavimų keliamų jų turiniui, pagal kurį būtų galima spręsti asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (žr.: LVAT 2008 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Šiuo atveju teismas konstatuoja, jog nustatytų esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo, medžiagos, kuri buvo pagrindu administracinės teisės pažeidimo bylos

teisenos pradėjimui trūkumų teisme ištaisyti nėra galimybės, kadangi protokole suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus, neištirtos visos

reikšmingos su pažeidimo įvykdymu susijusios aplinkybės, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio. Darant prielaidas apie tai, kuo asmuo yra kaltinamas, pažeidžiami tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 straipsnyje numatytas teisėtumo principas (žr.: LVAT 2010 m. liepos 2 d. nutartys administracinėse bylose Nr. N756-446/2010; Nr. N63-707/2010).

Be to teisminio nagrinėjimo metu K.L. nurodė, kad kelio ruože Sartininkai – Tauragė, vyko kelio remonto darbai ir eismas buvo reguliuojamas laikinaisiais kelio ženklais. Vienas iš laikinųjų kelio ženklų draudė lenkti transporto priemones, todėl jo teigimu vairuotojas lenkdamas jo vairuojamą automobilį nesilaikė laikinųjų kelio ženklų reikalavimų.

Vertinant šias aplinkybes teismas susipažino su Lietuvos Respublikos kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos www.lra.lt tinklapyje teikiama informacija apie vykdomus kelio remonto darbus ir projektus. Pagal viešai

skelbiamą informaciją minimo įvykio fiksavimo metu buvo vykdomas projektas „Žvyrkelių asfaltavimo programa. II etapas. Vakarų

Lietuvos (Kauno ir Tauragės) regionai, II dalis (darbai atliekami Tauragės regione)“ ir darbus atliko rangovas AB „Kauno tiltai“. Rangos darbų sutartyje numatyta darbų pabaiga yra 2010 m. spalio 6 d. Šiuo projektu numatyti kelio Meldikviršiai – Sartininkai – Ž.Naumiestis, kelio Nr. 4502, kelio ruožo 9.44 -13.44 remonto darbai. Pagal tinklapyje www.maps.lt teikiamą žemėlapį nustatyta, kad vykdomas projektas yra tame kelio ruože, kuriuo važiavo asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nukentėjusysis. Todėl Institucija turėjo nustatyti ir ištirti ar įvardijamame kelio ruože, kuriame teigiama jog K.L. sudarė pavojingą situaciją, kitas eismo dalyvis Z.G. galėjo atlikti lenkimo manevrą, ar įvardijame kelio ruože nebuvo lenkimą draudžiančių laikinųjų kelio ženklų. Kadangi kelio remonto darbus atliekantis rangovas privalo suderinti laikinųjų kelio ženklų išdėstymo schemą, Institucijai arba savivaldybės administracijai tokia schema turėjo būti pateikta. Pagal šios schemos duomenis turėjo būti įvertintas kelio ženklinimas įvardijamame kelio ruože ir nustatyta ar iš vis buvo galima atlikti lenkimo manevrą. Teisės pažeidimo protokole nurodoma pažeidimo įvykdymo vieta Pašikšnių kaimas, tačiau nėra jokių faktinių duomenų apie pažeidimo įvykdymo vietoje buvusius kelio ženklus, išsamiau neidentifikuota pati įvykio vieta, todėl vien šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas pripažinti protokolo trūkumus esančius esminiais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme iš esmės.

Dėl aukščiau įvardijamų aplinkybių teismas konstatuoja, kad protokolo ir nutarimo turinys neatitinka keliamų reikalavimų, administracinio teisės pažeidimo byla ištirta neišsamiai, todėl administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo

tirti įgaliotai institucijai. Tik nustačius kaltinimo apimtį, tinkamai teisiškai kvalifikavus veiką, teismas gali spręsti ar

pagrįstai asmuo yra patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl teismas nenutraukia administracinės bylos, o dėl aukščiau nurodytų aplinkybių grąžina nagrinėti iš naujo, todėl neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl kitų skunde išdėstytų asmens patraukto administracinėn atsakomybėn keliamų klausimų pagrįstumo, tuo pačiu ir dėl teisės pažeidimo įvykio ir sudėties buvimo ar nebuvimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas n u t a r ė :

K. L. skundą tenkinti dalinai.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. lapkričio 15 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 493579 panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai iš naujo nagrinėti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Remigijus Arminas