2013-10-15 Nr. BB-1911-1-14-1-00708-2012-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

- Baudžiamoji byla Nr. 2K-407/2013

Teisminio proceso Nr. 1-14-1-00708-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2.1.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. (G. S.) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 1560 Lt (12 MGL) bauda.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2012 m. balandžio 7 d. 4.20 val. iki 2012 m. balandžio 7 d. 14.40 val. (viena para) ir galutinė bausmė paskirta – 1300 Lt (10 MGL) bauda.

Iš G. S. priteista: UAB „O“ – 730,19 Lt, Seesam Insurance AS Lietuvos filialui – 876,12 Lt turtinei žalai atlyginti.

Taip pat skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 26 d. nutartis, kuria nuteistojo G. S. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies ir Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendis pakeistas – iš G. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos pašalintas durų rėmo apgadinimas. Pakeistas sprendimas dėl civilinio ieškinio priteisimo UAB „O“ naudai – iš G. S. priteista UAB „O“ naudai 450,19 Lt turtinei žalai atlyginti.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

G. S. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2012 m. balandžio 7 d., apie 4.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – Vilniuje, Aušros Vartų g. 11, prie baro „Absento fėjos“ iš chuliganiškų paskatų, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, tyčia šiukšlių dėže trenkė į UAB „O“ priklausančio baro „Absento fėjos“ įėjimo duris ir išdaužė durų stiklą, taip šiais savo veiksmais padarė UAB „O“ 1326,31 Lt turtinę žalą ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kasaciniu skundu nuteistasis G. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorius teigia nepadaręs nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, todėl teismų sprendimai nepagrįsti. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai esmingai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių bei 301 straipsnio 1 dalies nuostatas ir tai sukliudė teisingai nustatyti faktines aplinkybes, o tuo pagrindu – tinkamai aiškinti ir taikyti materialinės teisės nuostatas, t. y. BK 284 straipsnio 1 dalį. Pasak kasatoriaus, bylos aplinkybių išnagrinėjimas nebuvo išsamus ir nešališkas, jis atliktas pažeidžiant procesinės teisės nuostatas, dėl to nebuvo tinkamai nustatyti inkriminuojamos veikos požymiai. Nuteistojo nuomone, nuosprendyje ir nutartyje neteisingai aiškinama viešosios vietos samprata, chuliganiškos paskatos, įžūlaus elgesio požymis, numatyti BK 284 straipsnio 1 dalyje. Kasatorius teigia, kad chuliganiškus veiksmus įvykdė ne jis, o apsaugininkas A. Š., ir teismas, A. Š. chuliganiškus veiksmus inkriminuodamas jam, pažeidė teisingumo ir sąžiningumo principus, nešališkumo principą, numatytą Europos žmogas teisių ir pagrindinių laisvių Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Kasatorius teigia, kad teismas nepagrįstai tikėjo melagingais A. Š. parodymais, o jo parodymus vertino kritiškai.

Tyčia pažeisti viešąją tvarką jam inkriminuota be jokių įrodymų. Sudaužyti durų stiklo jis nesiekė, belsdamas į duris šiukšliadėže, siekė tik prisikviesti apsaugininką. Nuosprendyje ir nutartyje nenurodyta, kuo pasireiškė visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas, nes, kasatoriaus teigimu, įvykio vietoje tuo metu pašalinių asmenų nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo kolegijos aiškinimas, kad viešoji tvarka bus pažeista ir tada, kai tokioje vietoje bet kokiu momentu gali pasirodyti pašaliniai asmenys ir kai į viešumą iškyla tokių veiksmų padariniai, anot kasatoriaus, prieštarauja ne tik įstatymų nuostatoms, bet ir teismų praktikai.

Atsiliepimu į nuteistojo G. S. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Laima Milevičienė prašo kasacinį skundą atmesti.

Prokurorė nurodo, kad baudžiamasis įstatymas G. S. pritaikytas ir jo veika pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos teismo išvados, anot prokurorės, pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, kurie nuosprendyje išdėstyti ir įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms. Prokurorės nuomone, teismai apkaltinamąjį nuosprendį grindė įrodymais, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įrodymams keliamus leistinumo (jie buvo gauti teisėtais būdais, jų patikimumas patikrintas BPK numatytomis priemonėmis) ir liečiamumo (jais įrodinėjamos bent viena bylai reikšminga aplinkybė) reikalavimus. Visi byloje surinkti įrodymai patvirtina vieni kitus ir sudaro G. S. kaltės įrodymų visetą.

Atsiliepime nurodoma, kad teismai nepadarė esminių BPK pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudytų teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Prokurorės nuomone, nors kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas turėjo apklausti policijos darbuotojus, atvykusius į įvykio vietą, ir bent kelis baro lankytojus, tačiau tokio prašymo teisminio nagrinėjimo metu G. S. nepateikė. Be to, ar pakanka byloje įrodymų kaltinamųjų kaltei pagrįsti, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

Nuteistojo G. S. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl įrodymų vertinimo

Nuteistasis G. S. kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių bei 301 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo išvados dėl G. S. kaltės bei veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, yra pagrįstos įrodymais. Kokie duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka įvertino bylos proceso metu gautus duomenis ir pripažino juos įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis), patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, jų pakankamą tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą (BPK 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys) bei pateikė motyvuotas išvadas, atitinkančias įrodymų turinį. Teismas išsamiai ištyrė kaltinamojo G. S., liudytojo A. Š. parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės III kuopos 3 būrio vyr. patrulio E. F. tarnybinį pranešimą, UAB „O“ civilinį ieškinį ir, vadovaudamasis šių įrodymų visuma, konstatavo, kad G. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – prie baro „Absento fėjos“ iš chuliganiškų paskatų, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, tyčia šiukšlių dėže trenkė į baro įėjimo duris ir išdaužė durų stiklą, tokiais savo veiksmais padarė UAB „O“ turtinę žalą ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir taip pažeidė viešąją tvarką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio pagrįstumas, kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 26 d. nutarties, patikrintas apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir nuosprendžio motyvuojamoje dalyje išdėstė išsamius argumentus, pagrindžiančius nuosprendžio išvadas dėl G. S. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo G. S. apeliacinio skundo argumentus, kad liudytojo A. Š. parodymai yra neteisingi ir prieštaringi, kaip neatitinkančius tikrovės, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad liudytojo A. Š. parodymai bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs.

Kasatoriaus nuoroda į teismų sprendimų šališkumą ir neobjektyvumą yra deklaratyvi, nenurodant jokių argumentų, pagrindžiančių šio pažeidimo buvimą. Ta aplinkybė, kad teismai priėmė kaltinamajam nepalankius sprendimus, negali būti pagrindas pripažinti teismų priimtus sprendimus šališkais.

Patikrinusi kasacinio skundo argumentus, kolegija daro išvadą, kad procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepažeidė.

Dėl BK 284 straipsnio taikymo

Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai priėmė jam apkaltinamąjį nuosprendį, nes netinkamai aiškino BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikuojančius požymius: viešosios vietos sampratą, įžūlaus elgesio ir chuliganiškų paskatų požymius.

Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo padarymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltiniko veiksmų patirs nepatogumų. Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus G. S. atliko Vilniuje, prie Aušros Vartų gatvėje esančio baro, ir tai, kad ši vieta yra viešoji vieta, abejonių nekyla.

Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyvus požymis, įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismas, nustatęs, kad G. S. šiukšlių dėže tyčia išdaužė baro durų stiklą, pagrįstai padarė išvadą, kad jo veiksmai įvykio metu buvo įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių normų.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, veikos padarymo motyvai neturi reikšmės – jie gali būti ir chuliganiški, ir asmeniniai. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad šioje baudžiamojoje byloje nenustatytos chuliganiškos paskatos. Iš teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad G. S. nusikalstamą veiką padarė dėl menkavertės dingsties, reikšdamas nepasitenkinimą, kad buvo neįleistas į barą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nustatytas veikos padarymo aplinkybes G. S. veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip viešosios tvarkos pažeidimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Kolegijai nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties naikinimo ar keitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, paliktini galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo G. S. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Dalia Bajerčiūtė

Albinas Sirvydis