2a3125d8-43da-4b93-9bf5-e5636ddaca35 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. eB2-1269-601/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00464-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.7.1; 3.4.3.7.3; 3.4.3.11

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

2022 m. rugsėjo 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „S.“ skundÄ dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „K.“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 30 d., uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „K.“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , įmonės nemokumo administratore paskyrė UAB VERSLO ADMINISTRAVIMO KOMPANIJĄ. Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 8 d. nutartimi patvirtino Å¡ių UAB „K.“ kreditorių reikalavimus: akcinės bendrovės „E“ – 550,91 Eur, Kauno miesto savivaldybės administracijos – 368,04 Eur; UAB „S.“ – 4 529,13 Eur ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) – 9 303,03 Eur. Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarta UAB „K.“ likviduoti dėl bankroto; Å¡i nutartis įsiteisėjo 2022 m. kovo 25 d.

2. Kreditorė UAB „S.“ 2022 m. liepos 21 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti likviduojamos UAB „K.“ 2022 m. liepos 7 d. vykusio kreditorių susirinkimo nutarimÄ trečiuoju darbotvarkės klausimu dėl reikalavimo teisių pardavimo tvarkos patvirtinimo. PareiÅ¡kėja nurodė, kad Å¡iuo klausimu administratorė raÅ¡tu balsuojantiems kreditoriams pasiÅ«lė spręsti dėl reikalavimo teisių į 173 851,37 Eur skolÄ ir 5 proc. metines palÅ«kanas pardavimo tvarkos. Valstybinė mokesčių inspekcija, bÅ«dama didžiausia likviduojamos įmonės kreditore, pateikė savo siÅ«lymÄ (kuris ir buvo priimtas), tačiau Å¡is nutarimo projektas nebuvo pateiktas kitiems kreditoriams susipažinti ir nesuteikta galimybė balsuoti. Be to, kadangi pareiÅ¡kėjos žiniomis, UAB „K.“ skolininkas yra nemokus, t. y. neturi jokio turto, neturi jokių pajamų ir yra nedirbantis, tokios neperspektyvios skolos pardavinėjimas už Valstybinės mokesčių inspekcijos pasiÅ«lytÄ maksimaliai didelę kainÄ , anot pareiÅ¡kėjos, yra didžiausio Å¡ios nemokumo bylos kreditoriaus valios pildymas, o ne visų kreditorių apsauga.

3. Likviduojamos dėl bankroto UAB „K.“ nemokumo administratorė UAB VERSLO ADMINISTRAVIMO KOMPANIJA atsiliepime praÅ¡o tenkinti kreditorės UAB „S.“ skundÄ ir panaikinti 2022 m. liepos 7 d. vykusio kreditorių susirinkimo darbotvarkės 3 klausimu priimtÄ nutarimÄ dėl reikalavimo teisių tvarkos patvirtinimo. Nurodė, kad jos pasiÅ«lytas nutarimo projektas buvo įvertinus tiek skolininko O. B. turtinę padėtį, tiek byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų, tiek patirtų administravimo iÅ¡laidų dydį. Tuo tarpu pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pasiÅ«lytÄ ir kreditorių susirinkime patvirtintÄ reikalavimo teisių pardavimo tvarkÄ reikalavimo teisės į turto neturintį skolininkÄ pardavimas 1-ose varžytynėse turi bÅ«ti pradėtas pradinę reikalavimo teisių pardavimo kainÄ nustačius 90 procentų skolos vertės, kas sudaro 156 466,23 Eur ir daugiau kaip 7 kartus virÅ¡ija likviduojamos dėl bankroto UAB „K.“ bankroto proceso administravimo iÅ¡laidų ir teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrÄ sumÄ (20 600 Eur). Pagal Å¡iÄ tvarkÄ reikalavimo teisių į O. B. pradinė pardavimo kaina 4-tose varžytynėse sudarys 52 155,41 Eur ir daugiau kaip 2,5 karto virÅ¡ys likviduojamos dėl bankroto UAB ..K.“ bankroto proceso administravimo iÅ¡laidų ir teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrÄ sumÄ (20 600 Eur). Nemokumo administratorės nuomone, tokia reikalavimo, kurio iÅ¡ieÅ¡kojimas yra neperspektyvus, teisių pardavimo tvarka prieÅ¡tarauja racionaliai ir protingai bankroto proceso eigai. Juolab, kad įrodymų, patvirtinančių, kad reikalavimo teises galima parduoti brangiau, negu siÅ«lė nustatyti administratorė, nėra. Tokių įrodymų nepateikė ir kreditoriai, gavę ir susipažinę su administratorės pateikta informacija. Todėl pripažintina, kad administratorės pasiÅ«lyta reikalavimo teisių pardavimo tvarka yra racionali, nepažeidžianti kreditorių teisėtų interesų, nevilkinanti bankroto procedÅ«rų bei neprieÅ¡tarauja JANÄ® normų reikalavimams. Be to, pagal administratorės siÅ«lytÄ tvarkÄ reikalavimo teisių nepardavus, kreditorių susirinkimui iÅ¡lieka teisė spręsti dėl tolesnio reikalavimo teisių likimo JANÄ® normų nustatyta tvarka.

4. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime praÅ¡o atmesti kreditorės UAB „S.“ skundÄ . Nurodė, kad siÅ«lydama nutarimo projektÄ dėl reikalavimo teisių pardavimo tvarkos patvirtinimo ir už jį balsuodama, siekė, jog už minėtos reikalavimo teisės pardavimÄ bÅ«tų gauta kuo didesnė kaina, kas bÅ«tų naudinga ir skundÄ teikusiai kreditorei. O tai, kad administratorės siÅ«lomas nutarimo projektas buvo atmestas tik vieno kreditoriaus, t. y. Valstybinės mokesčių inspekcijos, balsavimo ir argumentų pagrindu, neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi JANÄ® nereglamentuotas kreditorių skaičius, t. y. nesvarbus susirinkime dalyvaujančių kreditorių skaičius.

Skundas tenkinamas.

5. Nagrinėjamu atveju byloje ginčijamas likviduojamos dėl bankroto UAB „K.“ 2022 m. liepos 7 d. vykusio kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas trečiuoju darbotvarkės klausimu „Dėl reikalavimo teisių pardavimo tvarkos tvirtinimo“. UAB „K.“ nemokumo administratorė kreditorių susirinkimui trečiuoju darbotvarkės klausimu teikė šį nutarimo projektÄ : (i) pirmoms varžytynėms nustatyti pradinę pardavimo kainÄ , lygiÄ 20 600 Eur (bankroto proceso administravimo iÅ¡laidų ir teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų suma); (ii) nepardavus reikalavimo teisių pirmose varžytynėse, antrose varžytynėse pardavimo kainÄ mažinti 50 procentų nuo pirmųjų varžytynių pradinės pardavimo kainos, t. y. pradinė pardavimo kaina antrose varžytynėse – 10 300 Eur; (iii) reikalavimo teisių antrose varžytynėse nepardavus, trečiose varžytynėse pradinę pardavimo kainÄ mažinti 50 procentų nuo antrųjų varžytynių pradinės pardavimo kainos, t. y. pradinė pardavimo kaina trečiose varžytynėse – 5 150 Eur; (iv) kainos didinimo intervalas – 1 procentas pradinės turto pardavimo kainos; (v) reikalavimo teisių varžytynėse nepardavus, dėl tolesnio jų pardavimo spręsti kreditorių susirinkime. Tačiau administratorės pasiÅ«lytam nutarimo projektui priimti balsų neužteko – „už“ balsavo 32,74 proc. dalyvavusių (4 529,13 Eur), „prieš“ – 67,26 proc. (9 303,03 Eur).

6. Minėtame kreditorių susirinkime buvo priimtas VMI pasiÅ«lytas nutarimo projektas: (i) pirmose varžytynėse debitorini reikalavimÄ pardavinėti už didžiausiÄ pasiÅ«lytÄ kainÄ , bet ne mažesnę nei 90 proc. pradinės vertės; (ii) antrose varžytynėse debitorinį reikalavimÄ pardavinėti už didžiausiÄ pasiÅ«lytÄ kainÄ , bet ne mažesnę nei 70 proc. pradinės vertės; (iii) trečiose varžytynėse debitorinį reikalavimÄ pardavinėti už didžiausiÄ pasiÅ«lytÄ kainÄ , bet nemažesnę nei 50 proc. pradinės vertės; (iv) ketvirtose varžytynėse debitorinį reikalavimÄ pardavinėti už didžiausiÄ pasiÅ«lytÄ kainÄ , bet ne mažesnę nei 30 proc. pradinės vertės; (v) kainos didinimo intervalas 100 Eur; (vi) nepardavus debitorinio reikalavimo 4 varžytinėse, kviesti kreditorių susirinkimÄ , dėl debitorinio reikalavimo pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo. „Už“ VMI pasiÅ«lytÄ nutarimo projektÄ balsavo kreditoriai, turintys 67,26 proc. balsų, „prieš“ – 0,00 proc., „nebalsavo“ – 32,74 proc.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarkos

7. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi juridinių asmenų bankroto procesÄ reglamentuojančio įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo suÅ¡aukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes Å¡ie procedÅ«rų veiksmai reikÅ¡mingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimÄ . Teismas, nustatęs esminius procedÅ«rinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimÄ , taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieÅ¡tarauja imperatyviosioms juridinių asmenų bankroto procesÄ reglamentuojančio įstatymo, kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

8. Byloje keliamas klausimas ar pagrįstai nemokumo administratorius neinformavo kreditorių apie kito kreditoriaus pateiktÄ alternatyvų nutarimo projektÄ , suteikiant jiems galimybę balsuoti ne tik už bankroto administratoriaus pasiÅ«lytÄ nutarimo projektÄ , bet ir už alternatyvų pasiÅ«lymÄ . Tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimo suÅ¡aukimo ir nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimų nenustatyta.Â

9. Pažymėtina, kad remiantis JANĮ 42 straipsniu kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, be kita ko, turi teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose, teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę, taip pat teikti siūlymus dėl kreditorių susirinkime svarstomų klausimų. JANĮ 51 straipsnio 5 dalis taip pat suteikia teisę kreditoriams dalyvauti kreditorių susirinkime ir balsuoti elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti kreditoriaus tapatybę. Pagal JANĮ 51 straipsnio 1 dalį kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Tačiau JANĮ nereguliuojama kreditorių susirinkimo nutarimų projektų, tarp jų ir alternatyvių nutarimų projektų, pateikimo tvarka.

10. Vis dėlto, vadovaujantis kreditorių susirinkimo esme, laikytina, kad iki nutarimo priėmimo susirinkimo iniciatoriai ir dalyviai turi teisę pateikti nutarimų darbotvarkės klausimais projektus, juos svarstyti ir nutarti, balsuoti dėl jų ar ne. Iki kreditorių susirinkimo pradžios kreditoriams turi bÅ«ti žinoma ir aiÅ¡ki darbotvarkė, t. y. klausimai, kurie bus svarstomi ir dėl kurių bus balsuojama susirinkimo metu tam, kad kreditoriai galėtų realizuoti savo teisę dalyvauti įmonės bankroto procese, pasiruoÅ¡ti susirinkimui, apsispręsti dėl dalyvavimo jame bÅ«do ir kt., tačiau kokie bus pasiekti susitarimai ir kokie bus priimti nutarimai susirinkime, nėra ir negali bÅ«ti žinomi iki klausimo nagrinėjimo susirinkime pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1253/2012, 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1318-381/2015).Â

11. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad UAB „S.“ iÅ¡ anksto susipažino su 2022 m. liepos 7 d. UAB „K.“ kreditorių susirinkimo darbotvarke ir žinojo, kad trečiuoju darbotvarkės klausimu bus sprendžiama dėl reikalavimo teisių pardavimo tvarkos tvirtinimo. Kreditorė turėjo teisę kreditorių susirinkime dalyvauti tiesiogiai, bet Å¡ia teise nepasinaudojo – dėl skundžiamo nutarimo balsavo raÅ¡tu. Todėl nustatyta aplinkybė paneigia kreditorės skundo argumentus, susijusius su neinformavimu apie Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktÄ alternatyvų nutarimo projektÄ . Teismų praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jokio iÅ¡ankstinio praneÅ¡imo apie balsavimo metu pareikÅ¡tas nuomones ar alternatyvius pasiÅ«lymus, jų pateikimÄ , turinį, juridinių asmenų bankroto procesÄ reglamentuojantys teisės aktai nenumato, todėl kreditorius, kuris suinteresuotas bÅ«ti informuotas apie kitų kreditorių raÅ¡tu pareikÅ¡tÄ nuomonę (kuria laikytinas ir alternatyvus pasiÅ«lymas), turi galimybę dalyvauti susirinkime, jame gauti atitinkamÄ informacijÄ ir pareikÅ¡ti savo pozicijÄ balsuodamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-469/2013, 2016 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1715-823/2016). Taigi, laikyti, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos pasiÅ«lytas nutarimo projektas, kuris ir buvo priimtas susirinkimo metu, buvo siurprizinis, nėra pagrindo.

12. Atsižvelgiant į Å¡ioje nutarties dalyje aptartas aplinkybes teisiniame kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarkos reglamentavimo ir teismų praktikos kontekste konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju kreditoriai buvo tinkamai informuoti apie 2022 m. liepos 7 d. vykusio kreditorių susirinkimo darbotvarkę bei administratorės siÅ«lomus nutarimų projektus, kreditoriai turėjo galimybę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkime, taip pat teikti siÅ«lymus dėl kreditorių susirinkime svarstomų klausimų. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija pasinaudojo pastarÄ ja teise ir susirinkimo darbotvarkės trečiuoju klausimu pateikė alternatyvų pasiÅ«lymÄ , kuris buvo priimtas kreditorių balsų dauguma. Taigi nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, jog priimant ginčijamÄ nutarimÄ buvo pažeista kreditorių susirinkimo nustatyta susirinkimo suÅ¡aukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo procedÅ«rinė tvarka, todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarimo materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo

13. Trečiuoju darbotvarkės klausimu, kaip minėta, iÅ¡spręstas reikalavimo teisių pardavimo tvarkos tvirtinimo klausimas. Kreditorė UAB „S.“, kuriai pritaria ir nemokumo administratorė, tvirtina, kad neperspektyvios skolos pardavinėjimas už Valstybinės mokesčių inspekcijos pasiÅ«lytÄ maksimaliai didelę kainÄ neužtikrina operatyvios bankroto proceso eigos ir visų kreditorių apsaugos. Savo ruožtu Valstybinė mokesčių inspekcija yra įsitikinusi, kad bankroto procese parduodant turtÄ turi bÅ«ti siekiama gauti kuo didesnę kainÄ .

14. Teismas sutinka su Valstybinės mokesčių inspekcijos nuomone, kad vienas iÅ¡ bankrutuojančio juridinio asmens turto parduodamo principų yra didžiausios kainos principÄ , reiÅ¡kiantį, kad turtÄ turi bÅ«ti siekiama parduoti už didžiausiÄ galimÄ kainÄ . Tačiau parduodant turtÄ , taip pat turi bÅ«ti paisoma rinkos kainos principo, reiÅ¡kiančio, kad turto pardavimo kaina turi bÅ«ti nustatoma pagal analogiÅ¡ko turto pardavimo rinkoje kainas, o taip pat – turto apyvartos greičio principo, reiÅ¡kiančio, kad turtas turi bÅ«ti parduodamas taip, kad bÅ«tų užtikrintas kuo greitesnis jo grÄ Å¾inimas į apyvartÄ ir vertės iÅ¡saugojimas (JANÄ® 85 straipsnis).

15. Pagal JANÄ® 86 straipsnio 2 dalį likviduojamo juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, iÅ¡skyrus iÅ¡ varžytynių parduodamÄ turtÄ . To paties straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad nemokumo administratorius siÅ«lo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainÄ , kartu pateikdamas siÅ«lomos turto pardavimo kainos pagrindimÄ , tačiau pradinę turto pardavimo kainÄ tvirtina kreditorių susirinkimas. Juridinio asmens turtas parduodamas tik kreditorių susirinkimui pritarus turto, iÅ¡skyrus parduodamÄ iÅ¡ varžytynių turtÄ , pardavimui (JANÄ® 86 straipsnio 5 dalis).

16. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kreditorių kompetencijai priskirti klausimai dėl turto pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymo yra susiję su ekonominio tikslingumo vertinimu. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobÅ«džio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iÅ¡ esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo bÅ«do arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017). Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (pavyzdžiui, kai nustatyta pradinė turto pardavimo kaina ar parinktas turto pardavimo bÅ«das yra aiÅ¡kiai neprotingi bei nesÄ Å¾iningi), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimÄ ir perduoti klausimÄ kreditorių susirinkimui svarstyti iÅ¡ naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos pasiÅ«lyta turto pardavimo tvarka prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

17. Kaip matyti, kreditorių susirinkimas Å¡iuo atveju sprendė dėl specifinio likviduojamos dėl bankroto įmonės turto – reikalavimo teisės – pardavimo. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad nepaisant nominalios reikalavimo teisės vertės, tokio turto rinkos vertė priklauso nuo reikalavimo teisės apibrėžtumo (ar reikalavimo teisė yra nustatyta ir neginčytina, ar dėl jos egzistavimo ir (arba) dydžio egzistuoja ginčas), taip pat nuo reikalavimo teisės skolininko turtinės padėties, galimybės įgyvendinti reikalavimo teisę iÅ¡ skolininko turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-915/2017). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad reikalavimo teisę sudaro 173 851,37 Eur skola ir palÅ«kanos, priteistos teismo sprendimu iÅ¡ buvusio UAB „K.“ vadovo ir vienintelio akcininko O. B.. IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad skolininkas yra neįgalus (nustatytas 40 proc. darbingumas), neturi jokio turto, iÅ¡skyrus likviduojamos dėl bankroto UAB „K.“ akcijas. Todėl į Å¡ias aplinkybes sprendžiant reikalavimo teisės pardavimo klausimÄ turėjo bÅ«ti atsižvelgta, t. y. realiai įvertinta ne tik pradinė turto pardavimo kaina, bet ir kainos mažinimo intervalai (jeigu turtas nebÅ«tų parduotas pirmose varžytynėse). Juolab, kad Å¡iuo atveju Valstybinė mokesčių inspekcija niekaip nemotyvavo, kodėl pradine turto pardavimo kaina buvo pasirinkta 90 procentų pradinės turto vertės, ir nenurodė ar vertino reikalavimo teisės realizavimo tvarkos perspektyvumÄ , taip pat turto pardavimo trukmės įtakÄ bankroto proceso eigai, administravimo iÅ¡laidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui.

18. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir aukščiau nurodytÄ teisinį reguliavimÄ bei suformuotÄ teismų praktikÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kreditorių susirinkimas patvirtino reikalavimo teisės pardavimo tvarkÄ , tinkamai neįvertinęs siekiamo parduoti turto specifikos, potencialių pirkėjų, taip pat turto pardavimo trukmės įtakos bankroto proceso eigai, administravimo iÅ¡laidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui. Kita vertus, nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė iÅ¡imtinių aplinkybių dėl kurių turėtų įsikiÅ¡ti į kreditorių kompetencijai priskirtÄ klausimÄ ir nustatyti turto pardavimo kainÄ . Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas naikintinas, o turto pardavimo klausimas grÄ Å¾intinas iÅ¡ naujo spręsti kreditorių susirinkimui.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 85 straipsniu, 86 straipsnio 4 dalimi,

n u t a r i a :

panaikinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „K.“ 2022 m. liepos 7 d. vykusio kreditorių susirinkimo nutarimÄ , priimtÄ trečiuoju darbotvarkės klausimu „Dėl reikalavimo teisių pardavimo tvarkos tvirtinimo“ ir klausimÄ grÄ Å¾inti kreditorių susirinkimui svarstyti iÅ¡ naujo.

Ä®pareigoti nemokumo administratorę informuoti kreditorius apie priimtÄ nutartį, pateikiant teismui tai patvirtinančius raÅ¡ytinius įrodymus.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant atskirÄ jį skundÄ Kauno apygardos teisme.

Teisėjas Evaldas Burzdikas