2a301c8b-a255-4a61-b320-3df8e91bc92a · Marijampolės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-166-630/2020 Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00684-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.1; 3.1.3.7; 3.2.7.1 (S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2020 m. gegužės 4 d. Å akiai Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų teisėja Lina Antanaitienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. K. skundÄ dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 2019 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 13.12–33 „Palikti galioti Kauno apygardos prokuratÅ«ros 2019 m. vasario 28 d. nutarimÄ â€žAtsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones“ ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros 2019 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. (AP–5312)3VI-23 „Atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones“ panaikinimo, suinteresuotaisiais asmenimis byloje esant Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai, Kauno apygardos prokuratÅ«rai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Ž.

K. ir T. K. Teismas n u s t a t ė : Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«muose 2019 m. rugpjūčio 5 d. priimtas pareiÅ¡kėjo V. K. pareiÅ¡kimas, kuriuo praÅ¡o panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 2019 m. gegužės 27 d. nutarimÄ Nr. 13.12–33 „Palikti galioti Kauno apygardos prokuratÅ«ros 2019 m. vasario 28 d. nutarimÄ â€žAtsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones“ (toliau – Generalinės prokuratÅ«ros nutarimas) ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros 2019 m. vasario 28 d. nutarimÄ Nr. (AP–5312)3VI-23 „Atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones“ (toliau – Kauno apygardos prokuratÅ«ros nutarimas) ir grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjo 2019 m. vasario 22 d. praÅ¡ymÄ Kauno apygardos prokuratÅ«rai svarstyti iÅ¡ naujo.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad (duomenys neskelbtini) įsigijo gyvenamÄ jį namÄ su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) (toliau – Namų valda), o jo Namų valdos reikmėms naudojama žemė priklauso valstybei. PareiÅ¡kėjui įsigijus Namų valdÄ , pagal inventorinės bylos duomenis, Namų valdos pirminės ribos buvo nustatytos Å akių miÅ¡ko pramonės Å«kio direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 1968 m. įsakymas), kuriuo D. J., J. individualaus namo statybai iÅ¡skirta 0,15 ha ploto.

Pirkdamas Namų valdÄ , iÅ¡ jam pateiktų planų, suprato, kad jis ir kaimynai, gyvenantys adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Namų valda Nr. 19), naudosis bendru keliu. Santykiai tarp pareiÅ¡kėjo ir kaimynų buvo geri, jie naudojosi bendru keliu, pareiÅ¡kėjas tvarkė keliÄ , tačiau 2018 m. gegužės 8 d. suinteresuotasis asmuo T. K., gyvenantis Namų valdoje Nr. 19, pradėjo tverti tvorÄ prie pareiÅ¡kėjo Å«kinio pastato, nepalikdamas įvažiavimo į pareiÅ¡kėjo Namų valdÄ . Suinteresuotasis asmuo T. K. paaiÅ¡kino, kad įvažiavimas jam priklauso nuosavybės teise.

Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teise suinteresuotiesiems asmenims T. K. ir Ž. K. Pagal inventorinės bylos duomenis Namų valdos Nr. 19 pirminės ribos buvo nustatytos Å akių miÅ¡ko pramonės Å«kio direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 1969 m. įsakymas), kuriuo K. M., J. individualaus gyvenamojo namo statybai iÅ¡skirta 0,12 ha ploto. Å io žemės sklypo ribos buvo nustatytos 1994 m. rugpjÅ«tį, parengiant Namų valdos Nr. 19 žemės sklypÄ , atliekant kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje.

Parengtame plane pareiÅ¡kėjo (tuomet buvusio naudotojo A. D.) bendra Namų valdos ir žemės sklypo riba iÅ¡liko beveik nepakitusi (iki 1 metro patraukta į Å¡iaurę), lyginant su Namų valdos pirminiu planu ir žemės sklypo pirminiu planu. Parengtame plane yra tuometinio Namų valdos savininko A. D. paraÅ¡as, kuriame jis sutinka su nustatytomos sklypo ribomis, tačiau kelia versijÄ , kad plane pasirašė vėlesnė Namų valdos savininkė – M. B. Å akių rajono valdybos (duomenys neskelbtini) potvarkiu „Dėl naudojamos privačių namų valdos žemės sklypo pardavimo A.

K.“ A. K. leista privatinės nuosavybės teise įsigyti 20,35 arų namų valdos žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. įsigijo 20,35 arų žemės sklypÄ . Pakartotinai to paties žemės sklypo ribos buvo pamatuotos (duomenys neskelbtini) atliekant kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje. Kadastriniai matavimai buvo atliekami dėl to, kad esÄ pagal 1994 m. pamatuotas žemės sklypo ribas vakarinė žemės sklypo riba persidengė su besiribojančio inžinerinio statinio – Kauno gatvės geodeziÅ¡kai nustatyta riba, todėl turėjo bÅ«ti tikslinamos žemės sklypo ribos, jas paslenkant į Rytų pusę, bet iÅ¡saugant juridinį žemės sklypo planÄ ir nekeičiant žemės sklypo konfigÅ«racijos, tačiau bendra namų valdos ir žemės sklypo riba nepakito.

Atlikus kadastrinius matavimus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å akių skyriaus vedėjas Algirdas VaičiÅ«nas (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal (duomenys neskelbtini) matininko A. S. (duomenys neskelbtini) parengtÄ Å¾emės sklypo duomenų bylÄ .

Pareiškėjas nurodo, kad 1994 m. rugpjūčio mėnesį atliekant Namų valdos Nr. 19 žemės sklypo matavimus nebuvo informuoti kaimyninių žemės sklypų savininkai ir naudotojai. Iš (duomenys neskelbtini) parengto pirminio žemės sklypo plano nustatyta, kad žemės sklypo planas riboje nebuvo suderintas su gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotoju J. D. Atliekant Namų valdai Nr. 19 priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus 2018 m. kovo 30 d. kaimyninių žemės sklypų savininkams taip pat turėjo būti pranešta apie atliekamus kadastrinius matavimus, tačiau to nebuvo padaryta.

PareiÅ¡kėjas negalėjo pareikÅ¡ti pastabų ruoÅ¡iant suinteresuotųjų asmenų T. K. ir Ž. K. Namų valdos Nr. 19 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ . Suinteresuotieji asmenys T. K. ir Ž. K. nepranešė, kad didina savo sklypÄ pareiÅ¡kėjo sÄ skaita. Suinteresuotiesiems asmenims buvo leista įsigyti iÅ¡ valstybės visÄ pravažiavimÄ , kuris turėtų bÅ«ti bendro naudojimo paskirties. Tikslinant ir formuojant Namų valdos Nr. 19 žemės sklypÄ , matininkai ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos specialistai nukrypo nuo techninėje (inventorinėje) byloje esamo 1969 m.

įsakymo ir žemės sklypo pirminio plano, todėl pakeitė žemės sklypo ribų dydį (20,35 arų) ir iÅ¡sidėstymÄ . Nurodo, kad Namų valdos Nr. 19 žemės sklypas įgytas pažeidžiant imperatyvias teisės normas, nesÄ Å¾iningai. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta prieÅ¡taraujant imperatyvioms teisės normoms. Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos specialistų klaidų pareiÅ¡kėjas negali patekti į savo Namų valdÄ .

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Kauno apygardos prokuratÅ«rÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, motyvuodamas tuo, kad dėl Å akių rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojų klaidų ar tikslinių savanaudiÅ¡kų veiksmų patyrė materialinę ir moralinę žalÄ ir tokiu bÅ«du buvo pažeistas ne tik jo privatus, bet ir vieÅ¡asis interesas. PareiÅ¡kėjas prašė ginčyti Å akių rajono valdybos (duomenys neskelbtini) potvarkį „Dėl naudojamos privačių namų valdos žemės sklypo pardavimo A.

K.“ (toliau – Potvarkis) ir (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis) dėl 20,35 arų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo A. K. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad prokuratÅ«ra turėjo pakankamÄ pagrindÄ kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, tačiau tÄ daryti atsisakė. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Kauno apygardos prokuratÅ«rai pateikė įvairius dokumentus, tačiau prokurorė jų neanalizavo, nevertino ir netyrė susidariusių aplinkybių.

PareiÅ¡kėjo nuomone prokurorė visiÅ¡kai neanalizavo ir nesivadovavo parengtų pirminių dokumentų duomenimis – inventorinių bylų duomenimis, (duomenys neskelbtini) pirminiu žemės sklypo planu, (duomenys neskelbtini) Namų valdos pirminiu planu, netyrė kaip pagal įstatymus atskirtos Namų valda ir Namų valda Nr. 19, kaip naudojami žemės sklypų plotai ir ribos, kuriÄ dalį užima sodybos statiniai, sodybos želdiniai, kiemas, keliukas ir sodyboje nuolat daržui naudojami žemės sklypai, bÅ«tent pagal parengtas pirmines techninės apskaitos bylas.

Kiekvienos sodybos teritorija turi atitikti namų valdos eksploatacijos reikalavimus ir tai turi bÅ«ti nustatyta teritorijų planavimo dokumentuose, vadovaujantis pirminiais namų valdos techninės apskaitos bylų duomenimis. PareiÅ¡kėjas nurodo nesutinkantis su Kauno apygardos prokuratÅ«ros nutarimu, kuriuo konstatuota, kad negalima teigti apie vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Namų valdos Nr. 19 žemės sklypo ribų nederinimas su pareiÅ¡kėju, kaip gretimo žemės sklypo naudotoju, bei jo neinformavimas pie suinteresuotojo asmens T.

K. sklypo rengimÄ , rodo, kad yra ne tik vieÅ¡ojo intereso, bet ir privataus intereso pažeidimas. PareiÅ¡kėjas nurodo, jog prokuratÅ«ra nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju suėjęs kreipimosi į teismÄ senaties terminas. Senatis prasideda tada, kai asmuo gauna duomenis apie padarytÄ teisės pažeidimÄ , todėl Å¡iuo atveju senatis turi bÅ«ti skaičiuojama nuo tada, kai prokuratÅ«ra gavo pareiÅ¡kėjo pateiktus duomenis (2019 m. vasario 22 d.). PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Kauno apygardos prokuratÅ«ros nutarimu pateikė skundÄ Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai (toliau – Generalinė prokuratÅ«ra), kuri 2019 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 13.12-33 atsisakė panaikinti Kauno apygardos prokuratÅ«ros nutarimÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodo nesutinkantis su Generalinės prokuratÅ«ros nutarimu, kadangi skundÄ iÅ¡nagrinėjusi prokurorė Irma Zaikienė iÅ¡ esmės sutiko su Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Liudmilos Borisovos argumentais. Prokurorės iÅ¡ esmės neteisingai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas dėl suėjusių Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 29 straipsnio 1 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytų senaties terminų, taikymo (e. b. popierinio varianto b. l. 1-7).

Teisme 2020 m. balandžio 23 d. gautas (registracijos Nr. DOK-13562) pareiÅ¡kėjo atstovės sutikimas bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka ir papildomi raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai. Pateiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose pareiÅ¡kėjo atstovė palaikė skundÄ ir nurodė, kad Kauno apygardos prokuratÅ«ros nutarimas ir Generalinės prokuratÅ«ros nutarimai turi bÅ«ti panaikinti, nes Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokurorė Liudmila Borisova tinkamai skundo neiÅ¡tyrė, kadangi nerinko jokių įrodymų.

Kauno apygardos prokuratÅ«ros pateiktoje skundo nagrinėjimo medžiagoje buvo tik pareiÅ¡kėjo atstovės pateikti dokumentai. Kadangi minėtoje medžiagoje nėra nė vieno kito dokumento, iÅ¡reikalauto iÅ¡ kitų institucijų, pareiÅ¡kėjas daro iÅ¡vadÄ , jog prokurorė Liudmila Borisova jokio tyrimo V. K. skundo nagrinėjimo medžiagoje, neatliko, savo iniciatyva nerinko jokios medžiagos, nenagrinėjo pareiÅ¡kime paminėtų teisės aktų nuostatų ir nesilaikė tuo metu galiojusių dokumentų nuostatų, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir kitų teismų praktika.

Šį faktÄ patvirtina ir tai, kad prokurorė Liudmila Borisova priimdama Kauno apygardos prokuratÅ«ros NutarimÄ atsisakyti ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , pasinaudojo identiÅ¡ko turinio nutarimu atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones pagal Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus praÅ¡ymÄ , kur aplinkybės bei argumentai nurodomi tie patys, tik pakeičiant duomenis. Generalinės prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Irma Zaikienė atsiliepimu su pareiÅ¡kimu nesutiko ir nurodė, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į prokuratÅ«rÄ dėl jo manymu neteisėto Å akių rajono valdybos (duomenys neskelbtini) Potvarkio, kuriuo A.

K. leista privatinės nuosavybės teise įsigyti 20,35 arų namų valdos sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Å io Potvarkio pagrindu (duomenys neskelbtini) sudaryta Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kuria A. K. iÅ¡ valstybės nusipirko 20,35 arų žemės sklypÄ . PareiÅ¡kėjas Potvarkio ir jo pagrindu sudarytos Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties neteisėtumÄ grindžia tuo, kad 1969 m. M. K. gyvenamojo namo statybai buvo iÅ¡skirtas ne 20,35 arų, o 12 arų dydžio sklypas, t. y.

žymiai mažesnis nei 1995 m. suformuotas ir privatizuotas. PareiÅ¡kėjo teigimu tokiu bÅ«du buvo pažeistas vieÅ¡asis interesas, nes neteisėtai iÅ¡Å¡vaistyta valstybinė žemė. ProkuratÅ«ra atliko tyrimÄ ir padarė iÅ¡vadÄ , kad 1969 m. įsakymas dėl žemės sklypo iÅ¡skyrimo individualiai gyvenamojo namo statybai nėra tas dokumentas, kurio pagrindu gali bÅ«ti nustatytas faktiÅ¡kas privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo dydis. Tiriant pareiÅ¡kimÄ nenustatyta duomenų, kad A.

K. (duomenys neskelbtini) parduoto valstybinės žemės sklypo dydis neatitiko Namų valdos Nr. 19 techninės apskaitos bylų duomenims ar kitiems teisės aktuose įtvirtintiems reikalavimams. (duomenys neskelbtini) parduodant Namų valdos Nr. 19 žemės sklypÄ A. K., vadovautis 1969 m. įsakyme nurodytu žemės sklypo plotu nebuvo jokio teisinio pagrindo. Formuojant ir parduodant Namų valdos Nr. 19 žemės sklypÄ A. K. nebuvo padaryta teisės aktų pažeidimų, todėl kreiptis į teismÄ dėl Potvarkio ir jo pagrindu sudarytos Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo nėra teisinio pagrindo.

Be to, nuo skundžiamo administracinio akto priėmimo praėjęs ilgas laiko tarpas, todėl administracinio akto panaikinimo iniciavimas teisme prieštarautų teisinio stabilumo bei teisėtų lūkesčių principams, o prokuroro reikalavimas teismui negalėtų būti tenkinamas dėl suėjusių senaties terminų. Ginčo santykyje taip pat nėra ir viešojo intereso. Ginčas kilęs dėl pareiškėjo teisės naudotis keliuku, kuris patenka į gretimo sklypo ribas, dėl ko pareiškėjas negali juo naudotis.

Ginčo situacija yra susijusi išimtinai tik su pareiškėjo interesu netrukdomai naudotis keliu, kas negali būti prilyginama viešajam interesui. Visi pareiškėjo argumentai yra išsamiai išnagrinėti prokurorų atlikto tyrimo metu bei motyvuotai įvertinti teismui pateiktuose prokurorų nutarimuose. Aplinkybė, jog pareiškėjas nesutinka su prokurorų atlikto tyrimo argumentais ir rezultatais, nesuponuoja, kad prokuratūroje pareiškėjo prašymas ir skundas aukštesniajam prokurorui buvo išnagrinėti nepilnai.

PareiÅ¡kime teismui pareiÅ¡kėjas dėsto tuos pačius argumentus ir motyvus, kuriais grindė savo praÅ¡ymus prokurorams, nenurodydamas nei vieno konkretaus veiksmo, kurio prokuroras, nagrinėdamas jo praÅ¡ymÄ , neatliko ir kurį atlikus bÅ«tų pagrindas taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, bei konkrečių netirtų aplinkybių, todėl praÅ¡o pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ dėl prokurorų nutarimų panaikinimo atmesti kaip nepagrįstÄ . 2020 m. balandžio 10 d. teisme gautas (registracijos Nr. DOK-12399) suinteresuotojo asmens Generalinės prokuratÅ«ros praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka (e. b. popierinio varianto b. l. 15-16).

Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Liudmila Borisova atsiliepime su pareiÅ¡kimu nesutiko ir nurodė, kad pareiÅ¡kimas grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir 2019 m. vasario 25 d. pareiÅ¡kėjo kreipimasis į Kauno apygardos prokuratÅ«rÄ (reg. Nr. AP-5312), kuris buvo iÅ¡nagrinėtas Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriuje ir 2019 m. vasario 28 d. priimtas nutarimas atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones. PareiÅ¡kėjas Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokurorės nutarimÄ apskundė Generalinei prokuratÅ«rai pateikdamas tas pačias aplinkybes.

Faktinių aplinkybių vertinimas, pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , negali bÅ«ti Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas ir nėra pagrindas naikinti skundžiamus nutarimus. Tiek priimant Generalinės prokuratÅ«ros nutarimÄ , tiek ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros nutarimÄ atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, procesinių pažeidimų nebuvo padaryta, todėl praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ atmesti. 2020 m. balandžio 8 d. teisme gautas (registracijos Nr. DOK-12188) suinteresuotojo asmens Kauno apygardos prokuratÅ«ros praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka (e. b. popierinio varianto b. l. 51-52).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovas atsiliepime su pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å akių skyrius 2018 m. gegužės 9 d. gavo pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl apribotos galimybės patekti į asmens naudojamÄ sklypÄ per iki tol kaimyninio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribose esantį įvažiavimo keliÄ . Reaguojant į pareiÅ¡kėjo skundÄ buvo pradėta administracinė procedÅ«ra ir nustatyta, kad skundas yra nepagrįstas, o pareiÅ¡kėjas neturi teisės važinėti per besiribojančiame žemės sklype esantį įvažiavimÄ be Å¡io sklypo savininkų sutikimų.

Galiojantis (duomenys neskelbtini) miestelio teritorijos bendrasis planas neprieÅ¡tarauja pirminiam Namų valdos planui, t. y. 1968 m. įsakymu iÅ¡skirto D. J., J. individualaus gyvenamojo namo statybai 0,15 ha ploto sklypo planui, kuris nėra oficialusis teritorijų planavimo dokumentas, tačiau atliktų pirminio Å¡altinio, formuojant Namų valdos žemės sklypÄ ir oficialiai nustatant bei ženklinant vietovėje tikslias žemės sklypo ribas, funkcijÄ . Pirminiame Namų valdos plane buvo numatytas atskiras maždaug trijų metrų pločio įvažiavimas (palei Å¡iaurinę Namų valdos ribÄ , kuri atitinka Å¡iandien galiojančiÄ bendrÄ Namų valdos ir kaimyninio (Namų valdos Nr.

19) žemės sklypo ribÄ ) į pareiÅ¡kėjui priklausančiÄ Namų valdÄ . Kodėl Namų valdos naudotojai neįsirengė numatyto įvažiavimo į savo naudojamÄ Å¾emės sklypÄ nėra žinoma. Nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas ar pirmesni Namų valdos valdytojai bÅ«tų siekę oficialiai įteisinti bendrÄ Ä¯važiavimÄ per kaimyninį žemės sklypÄ iki kol suinteresuotieji asmenys T. ir Ž. K. neuždraudė pareiÅ¡kėjui naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu. 2020 m. balandžio 15 d. teisme gautas (registracijos Nr. DOK-12700) suinteresuotojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka (e. b. popierinio varianto b. l. 19-20).

Suinteresuotieji asmenys T. K. ir Ž. K. atsiliepimais su pareiÅ¡kimu nesutiko ir prašė bylÄ nutraukti. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjo turimuose planuose matyti, kad keliukas yra už pareiÅ¡kėjo nuomojamos valstybinio sklypo ribos. PareiÅ¡kėjas keliuko neįrenginėjo, nes jis buvo įrengtas prieÅ¡ pareiÅ¡kėjui įsigyjant Namų valdÄ . KeliukÄ Ä¯rengė M. K. dar iki 1970 m. Kadangi su visais buvusiais kaimynais santykiai buvo geri, todėl suinteresuotoųjų asmenų T. ir Ž. K. Å¡eimos nariai keliuku leido naudotis kaimynams.

PareiÅ¡kėjui taip pat buvo leista geranoriÅ¡kai naudotis keliuku ir pareiÅ¡kėjas jį tvarkydavo, kai sunkiÄ ja technika sugadindavo. Kai pareiÅ¡kėjas pradėjo konfliktuoti, reikÅ¡damas pretenzijas į suinteresuotiesiems asmenims T. ir Ž. K. priklausantį turtÄ , suinteresuotieji asmenys pareiÅ¡kėjui nebeleido naudotis keliuku. Atliekant Namų valdos Nr. 19 žemės sklypo kadastrinius matavimus pareiÅ¡kėjas informuotas nebuvo, jis nėra žemės sklypo savininkas. Be to, suinteresuotiesiems asmenims priklausantis Namų valdos Nr. 19 žemės sklypas, atliekant matavimus, nebuvo koreguojamas į sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pusę.

Ä®važiuojamasis kelias visada priklausė suinteresuotųjų asmenų Å¡eimai ir nėra bendro naudojimo. PareiÅ¡kėjas įsirengė atskirÄ Ä¯važiavimÄ , todėl jokių nepatogumų nepatiria (e. b. popierinio varianto b. l. 21-26). Teisme 2020 m. balandžio 20 d. gautas (registracijos Nr. DOK-13068) suinteresuotųjų asmenų T. K. ir Ž. K. atstovės Alvos PuniÅ¡kienės sutikimas bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka ir papildomi raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai. Suinteresuotųjų asmenų T. K. ir Ž.

K. atstovė papildomai paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo V. K. pareiÅ¡kimas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Nagrinėdamas asmenų pareiÅ¡kimus dėl prokurorų atsisakymo ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ teisėtumo teismas gali analizuoti ir pasisakyti tik proceso normų pažeidimo aspektu, bet ne prokurorų iÅ¡vadų dėl vieÅ¡ojo intereso egzistavimo/neegzistavimo aspektu – teismas tokio pobÅ«džio bylose nenagrinėja ginčo esmės ir dėl jos nepasisako, tuo tarpu pareiÅ¡kėjo argumentai grindžiami iÅ¡skirtinai tokio pobÅ«džio argumentais, kurie susiję su ginčo esme.

Gavus pareiÅ¡kėjo skundÄ /praÅ¡ymÄ kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, prokurorai rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo iÅ¡vadas, todėl proceso teisės pažeidimų nebuvo padaryta. PareiÅ¡kimas atmestinas. IÅ¡ teismui pateiktos Kauno apygardos prokuratÅ«ros ir Generalinės prokuratÅ«ros medžiagos nustatyta, kad 2019 m. vasario 28 d. Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Liudmila Borisova priėmė nutarimÄ Nr. (AP–5312)3VI-23 „Atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones“, kuriuo, nenustačius ginčo teisiniame santykyje vieÅ¡ojo intereso ir teisės aktų, formuojant bei parduodant A.

K. Namų valdos Nr. 19 žemės sklypÄ , pažeidimo ir suėjus kreipimosi į teismÄ senaties terminui, atsisakė taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones. 2019 m. gegužės 27 d. Generalinės prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Irmos Zaikienės nutarimu Nr. 13.12.-33 „Palikti galioti Kauno apygardos prokuratÅ«ros 2019 m. vasario 28 d. nutarimÄ â€žAtsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones“ Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Liudmilos Borisovos 2019 m. vasario 28 d. nutarimas buvo paliktas nepakeistas (prijungtos civilinės bylos Nr. e2-5012-829/2019 ieÅ¡kinio priedas, registracijos Nr. CBP-3852).

Pagal Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo (toliau – ProkuratÅ«ros įstatymas) 19 straipsnio 1 dalį prokurorai gina vieÅ¡Ä jį interesÄ , kai nustato teisės akto pažeidimÄ , kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas vieÅ¡ojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam paÅ¡alinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

Spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti:

1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai;

2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos;

3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobÅ«džio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir vieÅ¡asis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigÄ vertinti, ar paduoti pareiÅ¡kimÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sÄ lygos ieÅ¡kiniui paduoti. Taigi Konstitucijoje nustatytas prokuratÅ«ros teisinis statusas reiÅ¡kia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigÅ«nas, negali netirti gautos informacijos, bet turi diskrecijÄ priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali bÅ«ti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).

Prokurorų proceso veiklÄ kontroliuoja aukÅ¡tesnysis prokuroras ir teismas, o tuo atveju, jei aukÅ¡tesnysis prokuroras ir teismas nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus, neteisėti sprendimai yra panaikinami (ProkuratÅ«ros įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl prokuroro nutarimo, prokuroro veiksmus vertina tik proceso teisės normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas įstatyme nustatytas procedÅ«ras, nepadarė pažeidimų. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , patikrina, ar prokuroras, gavęs skundÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo iÅ¡vadÄ , tačiau teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jo kompetencijÄ ir nurodyti kokį sprendimÄ prokuroras turi priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-75-916/2016).

VieÅ¡ojo intereso gynimas yra vieno iÅ¡ pagrindinių privatinės teisės (taip pat – ir civilinio proceso) principų – dispozityvumo principo, pagal kurį kiekvienas asmuo pats gina savo pažeistas teises, iÅ¡imtis. Ji nustatyta pirmiausia siekiant apginti socialiai pažeidžiamus asmenis, kurie patys negali kreiptis į teismÄ su reikalavimu apginti jų pažeistÄ teisę, arba asmenų, negalinčių be kitų pagalbos savarankiÅ¡kai pasinaudoti teise į teisminę gynybÄ , teises ir teisėtus interesus.

PareiÅ¡kėjo V. K. pareiÅ¡kimas iÅ¡ esmės argumentuojamas Å akių rajono valdybos (duomenys neskelbtini) Potvarkio, kuriuo leista A. K. privatinės nuosavybės teise įsigyti 20,35 arų namų valdos sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ir Potvarkio pagrindu (duomenys neskelbtini) sudarytos Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, kuria A. K. iÅ¡ valstybės nusipirko 20,35 arų žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), neteisėtumu, t. y. 1969 m. įsakymu M. K. gyvenamojo namo statybai iÅ¡skirtas ne 20,35 arų, o 12 arų dydžio sklypas, žymiai mažesnis nei 1995 m. suformuotas ir privatizuotas. 1969 m. parengtas pirminis Namų valdos Nr. 19 žemės sklypo planas nebuvo suderintas su tuometiniu Namų valdos žemės sklypo naudotoju J.

D., 1994 m. ir pakartotinai 2018 m. atliekant žemės sklypo matavimus nebuvo informuoti kaimyninių sklypų naudotojai ir savininkai, iÅ¡Å¡vaistyta valstybinė žemė ir tokiu bÅ«du buvo pažeistas vieÅ¡asis interesas, todėl prokurorai be pagrindo nenustatė vieÅ¡ojo intereso egzistavimo ir teisės aktų pažeidimų parduodant A. K. 20,35 arų valstybinę žemę, neteisingai taikė ir aiÅ¡kino procesinės teisės normas dėl suėjusių senaties terminų. Be to, prokurorai turėjo pakankamÄ pagrindÄ kreiptis į teismÄ dėl Nacionalinės žemės tarnybos Å akių skyriaus vedėjo Algirdo VaičiÅ«no (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo patikrinimo, kuriuo buvo patvirtintas Namų valdos Nr. 19 žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimas.

Kauno apygardos prokuratÅ«ros pateiktoje skundo nagrinėjimo medžiagoje buvo tik pareiÅ¡kėjo atstovės pateikti dokumentai, kas rodo, kad Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokurorė Liudmila Borisova tinkamai skundo netyrė, jokių įrodymų nerinko ir nenagrinėjo pareiÅ¡kėjo nurodytų teisės aktų. Šį faktÄ patvirtina ir tai, kad Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokurorė Liudmila Borisova priimdama NutarimÄ , pasinaudojo identiÅ¡ko turinio nutarimu atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones pagal Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus praÅ¡ymÄ , kur aplinkybės bei argumentai nurodomi tie patys, tik pakeičiant duomenis.

Nurodytų teisės normų ir jų aiškinimo bei taikymo taisyklių kontekste pabrėžtina, kad įrodinėjimo našta, t. y. pareiga įrodyti, jog prokuroras, vykdydamas teisės normų nustatytas procedūras, jų (procedūrų) nepažeidė, tenka atitinkamus veiksmus turinčiam atlikti prokurorui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Vertindamas šalių argumentus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju suinteresuotieji asmenys Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Irma Zaikienė ir Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Liudmila Borisova (tiek ginčijamuose nutarimuose, tiek šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose) nurodė pakankamai argumentų ir aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjo kreipimasis dėl viešojo intereso gynimo išnagrinėtas laikantis nustatytos nagrinėjimo tvarkos ir dėl jo priimti motyvuoti procesiniai sprendimai.

Susipažinus su teismui pateikta tyrimo medžiaga nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Liudmila Borisova, siekdama visapusiško pareiškėjo pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių ištyrimo bei objektyvaus ir pagrįsto jų įvertinimo bei sprendimo dėl viešojo intereso gynimo priėmimo, vadovaudamasi Prokuratūros įstatymo 19 straipsniu, analizavo pateiktus įrodymus, tyrė pareiškime nurodytas aplinkybes, vertino surinktus duomenis bei savo padarytas išvadas motyvavo.

Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokurorė padarė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės ir reikalavimai yra asmeninio – privataus pobÅ«džio, kurie negali bÅ«ti vertinami kaip vieÅ¡asis, t. y. visuomenės ar jos dalies interesas, kadangi ginčo situacija yra susijusi iÅ¡imtinai tik su pareiÅ¡kėjo interesu netrukdomai naudotis keliu, kas negali bÅ«ti prilyginama vieÅ¡ajam interesui. Be to, nenustatytas pagrindas konstatuoti, jog formuojant bei parduodant A. K. Namų valdos Nr. 19 žemės sklypÄ , buvo padarytas koks nors teisės aktų pažeidimas, kuris sudarytų pagrįstas prielaidas materialinio teisinio reikalavimo patenkinimui.

Kauno apygardos prokuratūra taip pat motyvuotai konstatavo, kad nuo ginčijamo Potvarkio priėmimo ir jo pagrindu sudarytos Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties praėjęs ilgas laiko tarpas, todėl administracinių aktų panaikinimo iniciavimas teisme prieštarautų teisinio stabilumo bei teisėtų lūkesčių pricipams, o prokuroro reikalavimas teismui negalėtų būti tenkinamas dėl suėjusių ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje ir CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytų senaties terminų.

Teismas vertina, jog tiriant pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ prokuratÅ«ra atliko visus bÅ«tinus veiksmus – analizavo faktinius duomenis dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, nutarime vertino ir nurodė argumentus, kuriais grindė savo iÅ¡vadÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo ir teisės aktų pažeidimų nebuvimo bei suėjusių senaties terminų, kadangi nuo ginčijamo Potvarkio ir jo pagrindu sudarytos Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo praėjo daugiau kaip dvideÅ¡imt metų, todėl nėra pagrindo spręsti, jog buvo pažeistos proceso normos, nustatančios pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimo nagrinėjimo procedÅ«ras.

PareiÅ¡kėjo argumentÄ , kad Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Liudmila Borisova padarė proceso normų pažeidimus, nes nerinko įrodymų, teismas atmeta kaip nepagrįstÄ . Teismas sutinka, kad Kauno apygardos prokuratÅ«ros teismui pateiktoje pareiÅ¡kėjo skundo tyrimo byloje yra tik pareiÅ¡kėjo atstovės pateikti dokumentai, tačiau pažymėtina, kad prokurorui suteikta teisė vertinti surinktų įrodymų pakankamumÄ sprendimui priimti. Nagrinėjamu atveju prokurorė vertino ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atlikto tyrimo rezultatus, kuriais nenustatyta teisės aktų pažeidimų A.

K. parduodant Namų valdos Nr. 19 žemės sklypÄ . PareiÅ¡kėjo skunde prokuratÅ«rai ginčijamos iÅ¡ esmės tapačios aplinkybės atmatuojant ir parduodant valstybinę žemę A. K., kurios jau buvo iÅ¡nagrinėtos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos. Pats pareiÅ¡kėjas pateikė iÅ¡samius ir skundo nagrinėjimui aktualius dokumentus, o skunde nenurodė jokių papildomų duomenų ar įrodymų, kuriuos prokurorė turėjo iÅ¡reikalauti ar kurių pats pareiÅ¡kėjas negali gauti.

PareiÅ¡kėjo argumentas, kad Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokurorė padarė proceso normų pažeidimus, nes Nutarimui parengti panaudojo identiÅ¡ko turinio kitoje byloje priimtÄ nutarimÄ , paremtas pareiÅ¡kėjo prielaidomis, todėl atmestinas. AukÅ¡tesnysis prokuroras, nagrinėdamas skundÄ dėl prokurorės nutarimo atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, patikrino nutarimÄ ir įvertino jo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ bei savo padarytas iÅ¡vadas nutarime motyvavo, todėl teismas neturi pagrindo sutikti su pareiÅ¡kėjo argumentu, kad Generalinė prokuratÅ«ra, spręsdama dėl pagrindo inicijuoti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas aplinkybes, netinkamai įvertino įrodymus.

Pažymėtina, kad aukÅ¡tesniojo prokuroro funkcija yra peržiÅ«rėti skundžiamus prokurorų sprendimus ir įvertinti jų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , tačiau tai nereiÅ¡kia, kad nagrinėdamas skundÄ dėl prokuroro nutarimo, aukÅ¡tesnysis prokuroras atlieka naujÄ tyrimÄ . AukÅ¡tesniajam prokurorui įsitikinus, kad surinkta pakankamai duomenų sprendimui priimti ir skundžiamame nutarime padarytos iÅ¡vados atitinka tyrimo metu nustatytas aplinkybes, aukÅ¡tesnysis prokuroras savo nutarime trumpai suraÅ¡o motyvus, kuriais remiantis skundžiamas nutarimas paliekamas galioti.

Nagrinėjamu atveju aukÅ¡tesnysis prokuroras, t. y. Generalinės prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Irma Zaikienė, netenkindamas pareiÅ¡kėjo skundo, skundžiamame nutarime pritarė Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Liudmilos Borisovos argumentams ir motyvams, kuriais remiantis prokurorė grindė savo iÅ¡vadÄ dėl keliamo klausimo nepriskirtinumo vieÅ¡ajam interesui, teisės aktų pažeidimo nebuvimo formuojant bei parduodant A. K. namų valdos žemės sklypÄ ir nuo ginčijamo administracinio akto – Potvarkio priėmimo bei jo pagrindu sudarytos Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, skaičiuojamų senaties terminų suėjimo.

Teismas, patikrinęs prokurorų veiksmų teisėtumÄ proceso normų pažeidimo aspektu, konstatuoja, kad tiek Kauno apygardos prokuratÅ«ra, tiek Generalinė prokuratÅ«ra tirdama pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ ir skundÄ , procesinių pažeidimų nepadarė, analizavo faktinius duomenis dėl pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių bei atsižvelgiant į teismų suformuotÄ praktikÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, vertino ir argumentavo savo iÅ¡vadÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo ir teisės aktų pažeidimo nebuvimo formuojant bei parduodant A.

K. namų valdos žemės sklypÄ bei suėjusių senaties terminų dėl 1995 m. priimto administracinio akto ginčijimo. PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime iÅ¡ esmės nurodo tuos pačius argumentus dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, kaip ir Generalinei prokuratÅ«rai pateiktame skunde, tačiau nei pareiÅ¡kime, nei skunde dėl prokuroro nutarimo panaikinimo pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių naujų argumentų, susijusių su pateikto skundo nagrinėjimo procedÅ«ra, taip pat nenurodė jokių konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarkÄ , pažeidimų, kuriuos bÅ«tų padarę skundÄ nagrinėję prokurorai, iÅ¡skyrus, jo nuomone, netinkamÄ pateiktų įrodymų vertinimÄ , papildomų įrodymų nerinkimÄ ir nepakankamÄ priimtų sprendimų motyvavimÄ .

Teismų praktikoje yra nurodyta, jog apsispręsti dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamÄ ieÅ¡kinį yra ne pareiga, o prokuroro teisė, o vien tai, kad pareiÅ¡kėjas nesutinka su prokurorų padarytomis iÅ¡vadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui, todėl pareiÅ¡kimas dėl Generalinės prokuratÅ«ros 2019 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 13.12.-33 ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros 2019 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. (AP-5312)3VI-23, panaikinimo, atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 185 straipsnis).

Atmetus pareiÅ¡kėjo V. K. pareiÅ¡kimÄ , iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteistinos 605 Eur suinteresuotųjų asmenų T. K. ir Ž. K. patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurios pagrįstos, nėra nepagrįstai per didelės, nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų rekomenduojamų civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalių dydžių. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, n u t a r i a :

Atmesti pareiÅ¡kėjo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl 2019 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros nutarimo Nr. 13.12–33 „Palikti galioti Kauno apygardos prokuratÅ«ros 2019 m. vasario 28 d. nutarimÄ â€žAtsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones“ ir 2019 m. vasario 28 d. Kauno apygardos prokuratÅ«ros nutarimo Nr. (AP–5312)3VI-23 „Atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones“, panaikinimo. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo V.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 605 Eur (šešių šimtų penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas suinteresuotiesiems asmenims T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės tesimo Šakių rūmus. Teisėja Lina Antanaitienė