2016-02-22 Nr. AB-3971 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3054-756/2016

Procesinio sprendimo kategorija 3.5

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant užsieniečiui, prisistatančiam (duomenys neskelbtini) piliečiu, L. V. S., jo atstovei advokatei A. A.,

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus atstovei A. D.,

vertėjui N. T. H.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio L. V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio L. V. S. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 m. sausio 28 d. gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Migracijos valdybos teikimas Nr. 10-SP6-3 (b. l. 13–14), kuriuo prašoma sulaikyti asmenį, prisistačiusį (duomenys neskelbtini) piliečiu L. V. S., gim. (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centre 6 mėnesiams, iki jis įstatymo nustatyta tvarka bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.

Teikime nurodoma, kad Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos tarnybos pareigūnai 2014 m. liepos 25 d. Kalvarijos–Budzisko kontaktiniame punkte VSAT Lazdijų rinktinės pareigūnams perdavė Lenkijos Respublikos teritorijoje sulaikytą neteisėtai iš Lietuvos Respublikos atvykusį asmenį, prisistačiusį (duomenys neskelbtini) piliečiu L. V. S., gim. (duomenys neskelbtini). Sulaikymo metu dokumentų, patvirtinančių asmens tapatybę ir suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, jis neturėjo. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 27 d. sprendimu L.

V. S. sulaikytas VSAT Užsieniečių registracijos centre 3 mėnesiams, t. y. iki 2014 m. spalio 27 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimu sulaikymo terminas pratęstas iki 2015 m. sausio 27 d., 2015 m. sausio 20 d. sprendimu – iki 2015 m. balandžio 27 d., 2015 m. balandžio 22 d. sprendimu – iki 2015 m. liepos 27 d., 2015 m. liepos 27 d. sprendimu – iki 2015 m. spalio 27 d., o 2015 m. spalio 27 d. sprendimu – iki 2016 m. sausio 25 d. Užsieniečių registracijos centras į Lietuvos Respublikos ambasadą Lenkijos Respublikoje tarpininkauti (duomenys neskelbtini) ambasadai Lenkijos Respublikoje dėl grįžimo į (duomenys neskelbtini) pažymėjimo išdavimo L.

V. S. kreipėsi 2014 m. liepos 29 d., 2014 m. lapkričio 27 d., 2015 m. vasario 19 d. ir 2015 m. birželio 1 d., tačiau iki šiol atsakymas negautas. VRIS-CDB naršyklėje, nacionaliniuose duomenyse (Gyventojų registre ir Ieškomų asmenų, neatpažintų lavonų ir nežinomų bejėgių asmenų žinybiniame registre) informacijos apie L. V. S. gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jam išduotus Lietuvos Respublikos asmens dokumentus ir paiešką nėra. VSAT Informacinės sistemos duomenimis, L. V. S. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nevyko.

Užsieniečių registro ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Prieglobsčio reikalų skyriaus duomenimis, L. V. S. nėra pateikęs prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2016 m. sausio 21 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-3) 1U-21 „Dėl asmens, prisistačiusio (duomenys neskelbtini) piliečiu L. V. S., išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“. Sprendimo vykdymas pavestas Užsieniečių registracijos centrui. L. V. S., suėjus 18 mėnesių terminui, 2016 m. sausio 25 d. buvo paleistas iš sulaikymo ir 2016 m. sausio 26 d. atvyko į Vilniaus AVPK Migracijos valdybą.

Patikrinimo metu nustatyta, kad L. V. S. Lietuvos Respublikoje yra neturėdamas kelionės dokumento, Šengeno ar nacionalinės vizos arba leidimo gyventi, yra priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, sprendimo vykdymas nėra sustabdytas, išsiuntimą pavesta vykdyti Užsieniečių registracijos centrui. Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pareigūnai 2016 m. sausio 27 d. L. V. S. sulaikė 48 valandoms.

II. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 28 d. sprendimu (b. l. 7–9) nusprendė sulaikyti asmenį, prisistatantį (duomenys neskelbtini) piliečiu L. V. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir patalpinti jį į Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centrą iki kol jis įstatymų nustatyta tvarka bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau nei šešiems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2016 m. sausio 27 d.

Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu Vilniaus AVPK Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus atstovė prašė teikimą tenkinti, o sulaikytasis ir jo atstovė su institucijos teikimu nesutiko. Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, išklausęs Vilniaus AVPK Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus atstovės paaiškinimus, sulaikytojo bei jo atstovės pozicijas, konstatavo, kad L. V. S. į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai, kadangi jis neturi galiojančių Šengeno valstybių ar Lietuvos Respublikos vizų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Bylos duomenys patvirtina, kad asmuo buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iš viso 18 mėnesių, t. y. maksimalų Įstatymo 113 straipsnyje numatytą užsieniečio sulaikymo terminą, todėl buvo paleistas.

Tačiau jo atžvilgiu yra priimtas sprendimas išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 118 straipsnio 11 dalis nustato, kad jeigu dėl teisinių ar kitų objektyvių priežasčių nebėra pagrįstos tikimybės užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Bylos duomenimis, atsakymo iš (duomenys neskelbtini) dėl tarpininkavimo grąžinti asmenį nėra gauta, taigi šiuo atveju nėra pagrindo nesulaikyti asmens, kurio buvimas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtas.

Be to, asmuo neturi jo tapatybę patvirtinančio dokumento. Čia įvertintina ir tai, kad asmuo nėra pateikęs prašymo suteikti prieglobstį, neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, pragyvenimo šaltinio, taip pat giminių ar pažįstamų Lietuvos Respublikoje, buvo sulaikytas kai, neteisėtai patekęs į Lietuvos Respubliką, bandė neteisėtai patekti į Lenkijos Respubliką, todėl yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, užsienietis išvyks iš Lietuvos Respublikos taip dar kartą pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymus.

Taigi nagrinėjamu atveju teigtina, jog taikyti alternatyvias sulaikymui priemones, numatytas Įstatymo 115 straipsnyje, jokio pagrindo nėra. Atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad teismui pateiktas teikimas dėl užsieniečio sulaikymo yra pagrįstas.

III. (duomenys neskelbtini) pilietis L. V. S. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 1–6), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimą ir priimti naują – Vilniaus AVPK Migracijos valdybos teikimo netenkinti.

Užsieniečio teigimu, žmogaus laisvė yra fundamentali demokratinės teisinės valstybės vertybė, prigimtinė žmogaus teisė, kurią gina tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai, todėl teisės normos, susijusios su asmens sulaikymo pagrindais, turi būti aiškinamos griežtai (tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje, žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N-858-90/14). Įstatymo 114 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, jog užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos priimti ir (arba) įvykdyti (Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais), todėl toks sulaikymas turi trukti kuo trumpiau, tačiau visais atvejais, ne ilgiau nei Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatytas maksimalus 18 mėnesių sulaikymo terminas. Suėjus šiam 18 mėnesių maksimaliam sulaikymo terminui, užsienietis turi būti paleistas iš sulaikymo vietos nedelsiant (Įstatymo 119 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantas buvo sulaikytas dar 2014 m. liepos 27 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu Užsieniečių registracijos centre 3 mėnesiams, t. y. iki 2014 m. spalio 27 d. Vėlesniais Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimais šis sulaikymo terminas ne kartą buvo pratęstas iki 2016 m. sausio 25 d., t. y. iki dienos, kai apelianto sulaikymo terminas pasiekė maksimalią leistiną 18 mėnesių sulaikymo termino ribą. Byloje nustatyta, jog suėjus maksimaliam apelianto sulaikymo terminui, o tai reiškia – išnykus jo sulaikymo pagrindui (Įstatymo 119 straipsnio 2 dalis) – 2016 m. sausio 25 d. apeliantas buvo nedelsiant paleistas iš sulaikymo Užsieniečių registracijos centre.

Dar iki 2016 m. sausio 25 d., buvo priimtas Migracijos departamento 2016 m. sausio 21 d. sprendimas Nr. (15/5-3) 1U-21 „Dėl asmens, prisistačiusio (duomenys neskelbtini) piliečiu L. V. S., išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“, kurio vykdymas buvo pavestas tam pačiam Užsieniečių registracijos centrui, kuriame ir buvo laikomas sulaikytas apeliantas. Akivaizdu, jog tuo atveju, jei minėtas Migracijos departamento sprendimas būtų buvęs pakankamas teisinis pagrindas pratęsti apelianto sulaikymo terminą, Užsieniečių registracijos centras, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, būtų galėjęs kreiptis į Švenčionių rajono apylinkės teismą (kaip ir visais atvejais iki tol) dėl sulaikymo termino pratęsimo arba pakartotinio apelianto sulaikymo. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, jog apelianto sulaikymo terminas 2016 m. sausio 25 d. pasiekė maksimalią leistiną 18 mėnesių sulaikymo termino ribą, nei minėtas Migracijos departamento 2016 m. sausio 21 d. sprendimas, nei kuri kita skundžiamame teismo sprendime įvardinta aplinkybė nesuteikė pagrindo nei šio termino pratęsti, nei tuo labiau – pakartotinai sulaikyti apeliantą Įstatymo nustatytais pagrindais, pradedant skaičiuoti maksimalų leistiną 18 mėnesių sulaikymo terminą iš naujo.

Pažymėtina, kad teismo sprendime nurodomos aplinkybės apie tai, kad 2016 m. sausio 21 d. yra priimtas Migracijos departamento sprendimas išsiųsti apeliantą iš Lietuvos Respublikos, jog iki šiol nėra gauta atsakymo iš (duomenys neskelbtini) dėl tarpininkavimo grąžinti apeliantą, taip pat, jog apeliantas nėra pateikęs prašymo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, kad jis neturi Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, pragyvenimo šaltinio, taip pat giminių ar pažįstamų, o be kita ko, bandė neteisėtai patekti į Lenkijos Respubliką – galėjo būti teisinis pagrindas spręsti, jog apeliantas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai ir turi būti sulaikytas Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtintais pagrindais – tik iki 2016 m. sausio 25 d. Tuo tarpu minėtą dieną suėjus maksimaliam 18 mėnesių leistinam apelianto sulaikymo terminui, apeliantas nebegalėjo (ir negali) būti sulaikytas Užsieniečių registracijos centre nei Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nei 113 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais pagrindais. Vadinasi, apeliantas, sulaikyme išbuvęs jau 18 mėnesių – be jokio faktinio ir teisinio pagrindo yra iš naujo (netaikant ankstesnio sulaikymo termino pratęsimo procedūros) sulaikytas dar 6 mėnesiams. Tokia situacija sukuria tokį teisinį neapibrėžtumą, dėl kurio yra pažeidžiama apelianto pamatinė teisė į laisvę. Šiuo atveju tikėtina, jog atsakymas iš (duomenys neskelbtini) dėl tarpininkavimo grąžinti apeliantą ir toliau nebus gautas, atsižvelgiant į tai, jog iki šiol yra neatsakyta į tris ankstesnius prašymus. Tai atitinkamai reiškia, jog palikus galioti skundžiamą teismo sprendimą, Užsieniečių registracijos centras negavęs reikiamo atsakymo iš (duomenys neskelbtini) institucijų ir toliau galės kreiptis dėl minėto termino pratęsimo kol vėl bus pasiektas maksimalus 18 mėnesių sulaikymo terminas. Kas atitinkamai reiškia, jog apelianto sulaikymo terminas tampa visiškai neapibrėžtas laike.

Byloje nustatyta, jog apeliantas, siekdamas išspręsti savo teisinės padėties neapibrėžtumą Lietuvos Respublikos teritorijoje, savo noru 2016 m. sausio 26 d. prisistatė į Vilniaus AVPK Migracijos valdybą, tačiau jau sekančią dieną buvo nepagrįstai ir neteisėtai sulaikytas Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pareigūnų. Taigi, priešingai nei skundžiamame sprendime konstatavo teismas, apeliantas yra linkęs bendradarbiauti su Migracijos departamento pareigūnais, neketina išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir tokiu būdu slėptis ar vengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, t. y. apeliantas yra suinteresuotas kuo greitesniu jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymu, tačiau nesutinka, jog tai turi būti atliekama jam esant sulaikytam.

Vilniaus AVPK Migracijos valdyba atsiliepime į (duomenys neskelbtini) piliečio L. V. S. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Vilniaus AVPK Migracijos valdyba nurodė, kad užsienietis 2016 m. sausio 26 d. atvyko į Migracijos valdybą ir paaiškino, kad jo atvykimo tikslas – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Jis neturėjo jokio asmens dokumento, prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu L. V. S. Kadangi užsienietis neturi jokio dokumento, lėšų, būsto, neturi teisės dirbti, atsakovas kreipėsi į teismą dėl jo sulaikymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta sulaikyti asmenį, prisistatantį (duomenys neskelbtini) piliečiu L. V. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir patalpinti jį į Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centrą iki kol jis įstatymų nustatyta tvarka bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau nei šešiems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2016 m. sausio 27 d., teisėtumas ir pagrįstumas.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje surinktus duomenis, nustatė šias ginčui aktualias aplinkybes: asmuo, prisistatęs (duomenys neskelbtini) piliečiu L. V. S., gim. (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 27 d. sprendimu sulaikytas VSAT Užsieniečių registracijos centre 3 mėnesiams, t. y. iki 2014 m. spalio 27 d. Šis terminas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimu pratęstas iki 2015 m. sausio 27 d., 2015 m. sausio 20 d. sprendimu – iki 2015 m. balandžio 27 d., 2015 m. balandžio 22 d. sprendimu – iki 2015 m. liepos 27 d., 2015 m. liepos 27 d. sprendimu – iki 2015 m. spalio 27 d., o 2015 m. spalio 27 d. sprendimu – iki 2016 m. sausio 25 d.

Pažymėtina, kad 2016 m. sausio 25 d. suėjo 18 mėnesių sulaikymo terminas, todėl L. V. S. 2016 m. sausio 25 d. buvo paleistas iš sulaikymo Užsieniečių registracijos centre.

Bylos duomenimis nustatyta, kad L. V. S. nėra pateikęs prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2016 m. sausio 21 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-3) 1U-21 „Dėl asmens, prisistačiusio (duomenys neskelbtini) piliečiu L. V. S., išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“. Minėto sprendimo vykdymas pavestas Užsieniečių registracijos centrui. VSAT Užsieniečių registracijos centras į Lietuvos Respublikos ambasadą Lenkijos Respublikoje tarpininkauti (duomenys neskelbtini) ambasadai Lenkijos Respublikoje dėl grįžimo į (duomenys neskelbtini) pažymėjimo išdavimo L. V. S. kreipėsi 2014 m. liepos 29 d., 2014 m. lapkričio 27 d., 2015 m. vasario 19 d. ir 2015 m. birželio 1 d., tačiau atsakymas iki šiol nėra gautas. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas 2016 m. vasario 3 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-3) 2U-9, kuriuo nusprendė sustabdyti Migracijos departamento 2016 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. (15/5-3) 1U-21 „Dėl asmens, prisistačiusio (duomenys neskelbtini) piliečiu L. V. S., išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ vykdymą, iki asmeniui, prisistačiusiam L. V. S., bus gautas grįžimo į (duomenys neskelbtini) dokumentas (užsieniečio asmens byla, b. 1. 10).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad L. V. S. savo iniciatyva 2016 m. sausio 26 d. atvyko į Migracijos valdybą. Migracijos valdyba patikrinimo metu nustatė, kad L. V. S. Lietuvos Respublikoje yra neturėdamas kelionės dokumento, Šengeno ar nacionalinės vizos arba leidimo gyventi, yra priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, sprendimo vykdymas nėra sustabdytas, išsiuntimą pavesta vykdyti Užsieniečių registracijos centrui. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pareigūnai 2016 m. sausio 27 d. L. V. S. sulaikė 48 valandoms, o Migracijos valdyba su teikimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama sulaikyti asmenį, prisistačiusį (duomenys neskelbtini) piliečiu L. V. S., gim. (duomenys neskelbtini), Užsieniečių registracijos centre 6 mėnesiams, iki jis įstatymo nustatyta tvarka bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos. Skundžiamu 2016 m. sausio 28 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė sulaikyti užsienietį ir patalpinti jį į Užsieniečių registracijos centrą iki jis įstatymų nustatyta tvarka bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau nei šešiems mėnesiams. Užsienietis, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, prašydamas priimti naują sprendimą – Migracijos valdybos teikimo netenkinti.

Iš užsieniečio apeliacinio skundo turinio matyti, kad L. V. S. iš esmės remiasi tuo, kad suėjus maksimaliam 18 mėnesių leistinam užsieniečio sulaikymo terminui, jis nebegalėjo (ir negali) būti sulaikytas Užsieniečių registracijos centre nei Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nei 113 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais pagrindais. Nagrinėjamu atveju ginčijamu sprendimu, L. V. S. teigimu, jam iš naujo pritaikytas sulaikymas, kuris iš esmės prilygsta sulaikymo termino pratęsimui.

Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, jog užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.

Šio Įstatymo VII skyriaus, reglamentuojančio užsieniečių judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, 112 straipsnis nustato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Įstatymo 113 straipsnio, reglamentuojančio užsieniečio sulaikymo pagrindus, 1 dalis nustato, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra: 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

Pagal Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 114 straipsnio 1 ir 2 dalį, policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūno rašytiniu sprendimu užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau kaip 48 valandoms. Ilgiau kaip 48 valandoms užsienietis teismo sprendimu sulaikomas Užsieniečių registracijos centre. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

Pažymėtina, kad 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115), kuri yra vienas iš Įstatymu įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų, 15 straipsnis, reglamentuojantis trečiosios šalies piliečio, kuriam taikoma grąžinimo tvarka, sulaikymą, 5 dalis numato, kad sulaikymas trunka tol, kol tenkinamos 1 dalyje nustatytos sąlygos ir jis yra būtinas siekiant užtikrinti sėkmingą išsiuntimą. Kiekviena valstybė narė nustato sulaikymo laikotarpio ribą, kuri negali viršyti šešių mėnesių, o 6 dalis – kad valstybės narės negali pratęsti 5 dalyje nurodyto laikotarpio, išskyrus kai laikydamosi nacionalinės teisės gali pratęsti ribotam laikotarpiui, neviršijančiam dar dvylikos mėnesių, tais atvejais, kai tikėtina, jog nepaisant visų jų pagrįstų pastangų, išsiuntimo procedūra užtruks ilgiau dėl to, kad: a) suinteresuotasis trečiosios šalies pilietis nepakankamai bendradarbiauja, arba b) vėluojama gauti reikiamus dokumentus iš trečiųjų šalių. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendime byloje C- 357/09 PPU Said Shamilovich Kadzoev (Huchbarov) buvo pažymėta, kad Direktyvos 2008/115 15 straipsnio 5 ir 6 dalyse įtvirtintas maksimalus sulaikymo išsiuntimo tikslu terminas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. N858-90/2014 išaiškinta, jog Direktyvos 2008/115 15 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta pareiga valstybėms narėms nustatyti sulaikymo laikotarpio ribas, neviršijančias nurodytų terminų, t. y. valstybės narės gali pasirinkti įtvirtinti ir trumpesnius nei nurodyta sulaikymo terminus. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas pasirinko įtvirtinti palankesnes sąlygas užsieniečiams nei tai būtų galima padaryti pagal Direktyvas 2005/85 ir 2008/115, nustatydamas 18 mėnesių trukmės galimą ilgiausią užsieniečio sulaikymo laikotarpį, kai vyksta procedūra dėl jo išsiuntimo, į kurį patenka 6 mėnesių terminas, kai užsienietį galima sulaikyti ne tik pagrindais, susijusiais su išsiuntimu, bet ir kitais Įstatymo 113 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame sprendime teismas konstatavo, kad, vadovaujantis Įstatymo 114 straipsnio 4 dalimi, suėjus maksimaliam 18 mėnesių užsieniečio sulaikymo terminui, jis privalo būti nedelsiant paleistas (Įstatymo 119 str. 2 d.), išskyrus atvejus, kai užsienietis gali būti sulaikytas kitų įstatymų pagrindu. Pamatinės demokratinės visuomenės vertybės – prigimtinės teisės į laisvę – ribojimas įstatymu privalo būti reglamentuotas tiksliai, o įstatymo normos – aiškinamos griežtai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2016 m. sausio 25 d. L. V. S. buvo paleistas iš sulaikymo Užsieniečių registracijos centre, nes šią dieną suėjo maksimalus 18 mėnesių užsieniečio sulaikymo terminas. Kadangi Įstatymas nenumato, kad pasibaigus maksimaliam sulaikymo terminui, užsienietis, kuris Įstatymo nustatyta tvarka nebuvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, vėl gali būti pakartotinai sulaikytas jame numatytais pagrindais, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su užsieniečio apeliacinio skundo motyvais, kad nagrinėjamu atveju L. V. S., 2016 m. sausio 25 d. pasibaigus 18 mėnesių sulaikymo terminui, negali būti pakartotinai sulaikytas Įstatyme nustatytais pagrindais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nurodytos aplinkybės, kad L. V. S. neturi kelionės dokumentų, vizos ir gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi teisės dirbti ir kt. – nėra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl užsieniečio judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo.

Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimas priimtas netinkamai taikius Įstatymo VII skyriaus normas, todėl naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos teikimas sulaikyti asmenį, prisistačiusį (duomenys neskelbtini) piliečiu L. V. S., gim. (duomenys neskelbtini), Užsieniečių registracijos centre netenkinamas (ABTĮ 143 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Užsieniečio, prisistačiusio (duomenys neskelbtini) piliečiu, L. V. S. apeliacinį skundą patenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimą panaikinti.

Netenkinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos teikimo sulaikyti asmenį, prisistačiusį (duomenys neskelbtini) piliečiu L. V. S., gim. (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre 6 mėnesiams, iki jis įstatymo nustatyta tvarka bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė