2020-02-05 Nr. AB-2682-3-62-3-00533-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-227-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00533-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. kovo 12 d. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog jis nuo 2016 m. birželio mėn. iki 2018 m. balandžio 4 d. (patikslinto skundo padavimo diena) laikomas Marijampolės PN 19 būryje, kuriame bausmę atlieka pagyvenę ir negalią turintys nuteistieji. Teigė, kad nuo 2017 m. lapkričio mėn. patalpos užrakinamos 17 val., todėl kyla pavojus gyvybei gaisro metu (pareigūnai budi už 90 m, todėl nieko nematytų, patalpose nėra atsarginio išėjimo ar gesintuvų), o nuteistieji turi rūkyti koridoriuje, nes vieta rūkymui neįrengta, dėl to dūmais persismelkia koridoriuje džiovinami drabužiai. Patikslintame skunde pareiškėjas nurodė išvis negalintis rūkyti po 17 val., nes tam neįrengtos vietos, o už nusižengimus skiriamos nuobaudos. Būryje drabužius tenka skalbti rankomis, nors kituose būriuose yra skalbimo mašinos, taip pat nėra džiovyklos (žieminius drabužius sunku išgręžti, jie džiūna visą savaitę). Tualete yra tik vienas sėdimas klozetas ir du tupimi unitazai (būryje 24 asmenys), nėra durų, todėl jaučiamasi nepatogiai prieš kitus. Pareiškėjas tvirtino dėl tokių laikymo sąlygų patyręs dvasinę žalą, pažeminimą ir kt.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas teigė, kad rūkymo vietos įrengiamos būrių lauko kiemeliuose ir nuteistieji gali jomis naudotis iki 17 val., vėliau durys užrakinamos. Tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę. Dėl pareiškėjo teiginių apie pavojų gaisro atveju atsakovas paaiškino, jog gesintuvai ir kitas gaisrinis inventorius laikomi kontroliniuose postuose ir direktoriaus budinčiojo padėjėjo patalpoje, Marijampolės PN yra paskirti asmenys, atsakingi už priešgaisrinę saugą, nuolat atnaujinami visų pastatų patalpų evakavimo planai, iškabinti nurodomieji ženklai, Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba įstaigoje atlieka patikrinimus. Pareiškėjo teiginiai šiuo aspektu yra deklaratyvaus pobūdžio, jis nėra kreipęsis į Psichologinę tarnybą dėl gaisro baimės, dėl to teikęs prašymus ar skundus. Atsakovo įsitikinimu, sanitarinių įrenginių skaičius 19 būryje atitinka reikalavimus, o teisės aktai nenumato pertvarų priešais sanitarinius įrenginius ar kitokių specifinių įrengimų. Teisės aktai taip pat nenumato skalbimo mašinos įrengimo, tačiau Marijampolės PN nuteistiesiems pagal patvirtintą skalbyklos grafiką suteikiama galimybė atiduoti rūbus bei patalynę skalbimui, o 19 būryje yra skalbimo mašina. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog nėra duomenų apie pareiškėjo moralinius išgyvenimus bausmės atlikimo metu, kurių priežastimi būtų kalinimo būtinės sąlygos, arba jo nusiskundimus dėl sveikatos, kuriuos galėjo lemti tariamai netinkamos gyvenimo sąlygos, todėl pareiškėjo nurodytas žalos dydis neturi jokio objektyvaus faktinio pagrindo. Atsakovo nuomone, Marijampolės PN veikė tinkamai.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 20 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo K. K. skundą, t. y. pripažino, kad pareiškėjo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę tinkamomis sąlygomis (dėl rūkymo patalpų 19 būryje neįrengimo) buvo pažeista.

6. Teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl sanitarinio mazgo įrengimo. Nustatė, kad sanitarinių įrenginių skaičius, atsižvelgiant į laikomų nuteistųjų skaičių, atitiko Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, t. y. 19 būrio sanitariniame mazge buvo 2 sėdimi klozetai, 2 tupimi bei 1 pisuaras, todėl sanitarinis mazgas buvo pritaikytas naudotis 75 nuteistiesiems, nors 19 būryje ginčo laikotarpiu daugiausiai buvo 50 nuteistųjų (tik 2016 m. rugpjūčio mėn.). Sanitarinis mazgas įrengtas atskiroje patalpoje nuo pareiškėjo gyvenamosios patalpos, sanitariniai įrenginiai atskirti pertvaromis, taip užtikrinant minimalų privatumą naudojantis tualetu.

7. Teismas nurodė, kad jokie galiojantys teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams aprūpinti būrius skalbimo mašinomis, todėl pareiškėjo argumentai šiuo aspektu nepagrįsti, tačiau iš 2018 m. gegužės 9 d. pažymos Nr. 14/07-2684 matyti, kad, siekiant pagerinti nuteistųjų kalinimo sąlygas 19 būryje, nuo 2018 m. balandžio mėn. būryje yra skalbimo mašina. Teismas abejojo pareiškėjo teiginių apie neįrengtas džiovyklas atitikimu tikrovei, nes skunde jis buvo nurodęs, jog koridoriuje pastatyta džiovykla, be to, pareiškėjas nedetalizavo pažeidimo aplinkybių, nesikreipė į pataisos įstaigos administraciją dėl džiovyklos nebuvimo būryje.

8. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo pretenzijų apie nesudaromą galimybę rūkyti po 17 val., akcentavo, jog pareiškėjas neginčija atsakovo atstovo veiksmų užrakinant būrius nuo 17 val. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuo 17 val. rūkantys nuteistieji negalėjo pasinaudoti leistinomis rūkymo vietomis kiemeliuose, byloje nebuvo duomenų apie įrengtas specialias vietas rūkymui būriuose arba Marijampolės PN veiksmus siekiant išspręsti rūkančiųjų problemą, konstatavo neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus.

9. Teismas pareiškėjo baimę dėl galinčio kilti gaisro ir jo padarinių laikė subjektyvia, nes pareiškėjas darė tik prielaidą, kad priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikoma, kad budintys pareigūnai galbūt kilusį gaisrą gali per vėlai pastebėti, tačiau nepagrindė tokių aplinkybių objektyviais duomenimis. Pažymėjo, jog Marijampolės PN Ūkio skyriaus pažymoje nurodoma, kad Marijampolės PN visų pastatų patalpų evakavimo planai yra atnaujinami ir išduodami pataisos namų direktoriaus budintiesiems padėjėjams, visuose koridoriuose, laiptinėse yra iškabinti nurodomieji ženklai. Gaisro gesinimo priemonės (gesintuvai ir kitas gaisrinis inventorius) laikomos kontroliniuose postuose ir direktoriaus budinčiojo padėjėjo patalpoje. Gesintuvų patikra ir remontas atliekami pagal nustatytą grafiką. Yra parengtos ir patvirtintos priešgaisrinės saugos instrukcijos, atliekamas darbuotojų ir nuteistųjų mokymas gaisrinės saugos klausimais, direktoriaus įsakymu yra paskirti asmenys, atsakingi už priešgaisrinę saugą atskiruose padaliniuose ir objektuose.

10. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydžio, atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nesikreipė į Marijampolės PN Psichologinę tarnybą dėl netinkamų gyvenimo sąlygų ginčo laikotarpiu, į Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi su nusiskundimais dėl padažnėjusio šlapinimosi, rėmens graužimo, jam taip pat konstatuoti apsvaigimai alkoholiu. Teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad išimtinai tik dėl 19 būryje neįrengtos rūkymui skirtos patalpos galėjo kilti itin reikšmingos pasekmės pareiškėjo sveikatai, fizinei ar psichinei savijautai. Byloje nenustačius, kad dėl konstatuoto pažeidimo (nesuteikiant pareiškėjui galimybės nuo 2017 m. lapkričio mėn. rūkyti po 17 val.) pareiškėjui kilo kokie nors padariniai, sukelti nepatogumai buvo itin intensyvūs, bei nesant pagrindo išvadai, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas priėjo prie išvados, kad padarytas pažeidimas laikytinas mažareikšmiu, todėl pareiškėjui nepriteistinas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, apsiribojant jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija.

III. 11. Pareiškėjas K. K. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – visiškai tenkinti jo skundą.

12. Pareiškėjas teigia, kad esant tokiai situacijai, kai nuteistieji neturi vietos rūkymui, kyla konfliktai su nerūkančiais nuteistaisiais, kurie gali privesti iki smurto. Pareiškėjas pastebi, jog atsakovas nurodė, kad nuteistieji rakinami nakčiai, tačiau, pareiškėjo nuomone, 17 val. nelaikytina naktimi. Pareiškėjas taip pat tvirtina, kad sanitarinių mazgų įrengimas neatitinka reikalavimų matmenims – 100 x 142 cm. Dėl mažų atstumų tarp įrenginių, neįrengtų durelių pareiškėjas patirdavo nepatogumų naudojantis tualetu, nes nuteistieji būdavo per arti vienas kito. Dėl teismo pastebėjimo, kad pareiškėjas nesikreipė į psichologus ar kitus sveikatos priežiūros specialistus, pareiškėjas teigia nenorintis būti dar labiau žeminamas. Dėl džiovyklos pareiškėjas paaiškina, kad drabužiai koridoriuje džiovinami neleistinai, parsinešus stovą ar virves nakčiai iš lauko.

13. Pareiškėjas apeliacinio skundo patikslinime nurodo manantis, kad atsakovas, paduodamas apeliacinį skundą, siekia išvengti atsakomybės. Tvirtina, jog rūkymas yra priklausomybė, dėl trūkumo pasireiškia nuotaikų kaita, agresija ir t. t. Pareiškėjas taip pat pakartoja savo pretenzijas dėl mažų atstumų tarp sanitarinių įrenginių.

14. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pareiškėjas mano, kad atsakovo teiginiai, jog sąlygos Marijampolės PN yra tinkamos, neatitinka tikrovės, bei pažymi, kad nuteistieji neturi galimybės patys rinkti įrodymus.

15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 20 d. sprendimo dalį, kurioje pareiškėjo K. K. skundas buvo tenkintas iš dalies, pakeisti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.

16. Atsakovas pakartotinai išdėsto savo poziciją, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi neišvengiamas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) nėra numatytos rūkymo patalpos bendrabučio tipo patalpose (būriuose), o patalpos, numatytos teisės aktuose, nagrinėjamu atveju buvo įrengtos. Atsakovo įsitikinimu, rūkymas nelaikytinas viena iš pagrindinių žmogaus teisių, tai patvirtina įstatymų leidėjo aktyvi kova prieš rūkymą. Be to, net pozityviosios pareigos užtikrinti žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugą turi būti interpretuojamos nesukeliant nepakeliamos ar neproporcingos naštos valstybės institucijoms.

17. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo su juo nesutinkantis, palaikantis anksčiau išdėstytą savo poziciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN neužtikrinimu pareiškėjui laikotarpiu nuo 2016 m. birželio mėn. iki 2018 m. balandžio 4 d., atlyginimo priteisimo.

19. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, išsamiai ištyrė pareiškėjo nurodytas laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygas, tačiau tinkamai teisiškai įvertino ne visas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų motyvais, kad pareiškėjo pretenzijos dėl sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo, džiovyklos neįrengimo bei grėsmės gaisro atveju yra nepagrįstos, tačiau teismo motyvai nesudaro pagrindo pritarti konstatuotam pažeidimui, susijusiam su vietos rūkymui neįrengimu 19 būrio patalpose. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, ir sutikdama su dauguma pirmosios instancijos teismo išvadų, pripažįsta tikslinga papildyti, pakoreguoti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinių skundų argumentus.

22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.

23. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo pretenzijas dėl sanitarinių mazgų įrengimo, konstatavęs, kad sanitarinių įrenginių skaičius juose atitinka Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, o kadangi sanitarinis mazgas įrengtas atskiroje patalpoje, durelių neįrengimas nepažeidžia pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis tualetu. Apeliaciniame skunde pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų, tačiau tvirtina, kad įrengtos tupyklos ar unitazai neatitinka nustatytų išmatavimų – 100 x 142 cm, o problemas, susijusias su durelių neįrengimu, sieja su tuo, kad patalpa yra siaura. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde nereiškė nusiskundimų dėl sanitarinio mazgo dydžio, atstumų tarp sanitarinių įrenginių, todėl, atitinkamai, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir negalėjo tirti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta pastaruosius pareiškėjo argumentus kaip peržengiančius skunde ir patikslintame skunde apibrėžtas administracinės bylos nagrinėjimo ribas, tačiau papildomai pastebi, jog pareiškėjo minimi išmatavimai – 100 x 142 cm – taikomi ne būriuose atskirai įrengtiems sanitariniams mazgams, o gyvenamuosiuose kambariuose / kamerose įrengiamoms sanitarinio mazgo kabinoms (Eksploatavimo taisyklių 13.5 p. ir 16.5 p.).

24. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl neįrengtos džiovyklos, pastebėjęs, kad skunde ir patikslintame skunde nurodomos prieštaringos aplinkybės, t. y. pareiškėjas skunde nurodė, kad džiovyklos yra koridoriuje, tačiau patikslintame skunde tvirtino, kad džiovyklų 19 būryje nėra, be to, pareiškėjo teiginiai šiuo aspektu buvo nedetalizuoti, jis nenurodė dėl džiovyklų nebuvimo kreipęsis į pataisos namų administraciją. Apeliaciniame skunde pareiškėjas paaiškina, kad džiovyklos koridoriuje buvo įrengiamos neleistinai, patys nuteistieji iš lauko nakčiai parsineša stovą ar įtempia virves. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskiriami lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose turi būti įrengiamos drabužių ir avalynės džiovyklos (kiekvienam būriui) (Eksploatavimo taisyklių 5.9 p.). Atsakovas nepateikė duomenų apie tai, ar 19 būryje ginčo laikotarpiu buvo įrengta drabužių džiovykla. Pareiškėjas skunde teigė, kad drabužių džiovykla stovi būrio koridoriuje, patikslintame skunde tvirtino, kad džiovyklos nėra, tad drabužius tenka džiovinti vos ne savaitę (t. y. pareiškėjas nurodė, kad yra galimybė džiovinti drabužius, tačiau plačiau nepaaiškino, kaip jie buvo džiovinami), o apeliaciniame skunde paaiškino, kad džiovyklą ir virves nakčiai atsinešdavo iš lauko (t. y. lauke buvo džiovyklos, kuriomis pareiškėjas galėjo naudotis, jų įrengimai neva neleistinai nakčiai buvo įnešami ir naudojami patalpose, pareiškėjas nenurodė patyręs kokias nors neigiamas pasekmes dėl džiovyklų įnešimo į patalpas, pvz., gavęs nuobaudas, įspėjimus, nurodymus džiovyklas patalpose išardyti). Išanalizavusi paties pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl nesudarytos galimybės džiovinti drabužius.

25. Pirmosios instancijos teismas konstatavo Marijampolės PN neteisėtus veiksmus, nes, užrakinant būrius nuo 17 val., nuteistieji netekdavo galimybės rūkyti (nebuvo duomenų apie įrengtas specialias vietas rūkymui būriuose arba Marijampolės PN veiksmus siekiant išspręsti rūkančiųjų problemą). Pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia abejones, ar nuteistųjų užrakinimas būriuose nuo 17 val. gali būti laikomas užrakinimu nakčiai, tačiau aiškaus nesutikimo su tokiais pataisos įstaigos veiksmais neišreiškia; pažymi, kad, nesant būriuose įrengtos patalpos rūkyti, viena vertus, kyla nesutarimai su nerūkančiaisiais (spėtina, dėl to, kad nuteistieji nepaiso draudimo rūkyti tam specialiai nepritaikytose vietose), kita vertus, rūkymas yra priklausomybė, todėl apribojus rūkymą pareiškėjui pasireiškė nuotaikų kaita, agresija ir kt.

Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad nuteistųjų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi neišvengiamas, Eksploatavimo taisyklėse nėra numatytos rūkymo patalpos bendrabučio tipo patalpose (būriuose), o rūkymas nelaikytinas viena iš pagrindinių žmogaus teisių (šiame kontekste atsakovas akcentavo griežtinamas teisės normas, reglamentuojančias rūkymą). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvardijo, kokią konkrečią teisės normą ar pareiškėjo teisę pažeidė Marijampolės PN (šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas paminėjo tik teisės normas, reglamentuojančias nuteistųjų užrakinimą, bei Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 p. įtvirtintą bendro pobūdžio draudimą rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru).

Byloje nėra ginčo, kad Marijampolės PN įrengta vieta rūkymui (lauke), kuria gali naudotis 19 būrio nuteistieji, o pareiškėjas nenurodė kreipęsis į pataisos namų administraciją su prašymu šia vieta pasinaudoti po 17 val. Pareiškėjas patikslintame skunde užsiminė kreipęsis į Marijampolės PN administraciją dėl to, ką turėtų daryti norėdamas parūkyti, tačiau šie jo teiginiai abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio (neaišku, kada ir į ką kreipėsi), nepatvirtinti objektyviais įrodymais. Be to, pareiškėjas skunde teigė, kad uždarymo metu visi rūko koridoriuje, jis nenurodė dėl to patyręs kokias nors neigiamas pasekmes, pavyzdžiui, gavęs įspėjimus, nuobaudas.

Nors pastaroji situacija gali kelti abejones dėl nerūkančiųjų teisės į sveiką aplinką tinkamo užtikrinimo, tačiau nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiama, ar neturtinę žalą patyrė (galėjo patirti) būtent pareiškėjas, kuris nepriskirtinas šiai – nerūkančiųjų – kategorijai. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą apie Marijampolės PN neteisėtus veiksmus.

26. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo vieną iš Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje įtvirtintų būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei kilti – neteisėtus veiksmus (neveikimą). Nustačius, kad neegzistuoja viena iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pripažįstamas atmestinu.

27. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl netinkamai įvertino valstybės institucijos veiksmų teisėtumą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo K. K. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 20 d. sprendimą pakeisti – teismo sprendimo dalį, kurioje nuspręsta iš dalies tenkinti pareiškėjo K. K. skundą ir pripažinti, kad pareiškėjo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę tinkamomis sąlygomis (dėl rūkymo patalpų 19 būryje neįrengimo) buvo pažeista, panaikinti ir visiškai atmesti pareiškėjo skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė