A-502-2890-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-2890/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00920-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 6.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjai D. N., jos atstovui advokatui Romui Sadauskui,

atsakovo atstovei Sandrai Makauskaitei,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „TBS Baltic“ atstovui advokatui Rinaldui Viliušiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „TBS Baltic“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. N. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei „TBS Baltic“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja D. N. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyriaus 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. 8.18-710 ir VSDFV 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. (11.1)I-6924, ir įpareigoti VSDFV Kauno skyrių G. N. 2011 m. birželio 29 d. įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti draudiminiu įvykiu.

Skunde (t. I, b. l. 7-9, 24-26) pareiškėja paaiškino, kad iš 2011 m. rugpjūčio 29 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 (toliau – ir Aktas) matyti, kad tik viena iš daugelio nelaimingo atsitikimo priežasčių buvo G. N. neblaivumas, kai padaryta visuma darbo saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Faktiniai duomenys patvirtina, jog nelaimingo įvykio metu G. N. nedirbo tinkamomis, saugiomis, sveikatai nekenksmingomis darbo sąlygomis, todėl šiuo atveju negalima taikyti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas, Įstatymas) 7 straipsnio 3 dalies nuostatų.

Atsakovas VSDFV Kauno skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (t. I, b. l. 29-31) paaiškino, kad G. N. pažeidė Darbuotojo, dirbančio didesniame kaip 1,3 metro aukštyje, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 11, 8.11 punktą, numatantį, kad apsisaugojimui nuo kritimo, jeigu nėra aptvarų ir dirbama aukštalipio darbus, būtina naudoti įrangą, apsaugančią nuo kritimo (diržai, lynai ir pan.) ir šios instrukcijos 9.1 punktą, kuriame nustatyta, kad darbuotojai darbo metu privalo dėvėti nemokamai išduotas asmenines priemones (darbo diržus, batus, šalmą, apraišus). Taip pat G. N. pažeidė minėtos instrukcijos 13 punktą, pagal kurį dirbant 1,3 metrų ir aukščiau esančiose neaptvertose darbo vietose diržai tvirtinami prie konstrukcijų, kurias nurodo padalinio vadovas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas) 33 straipsniu bei Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinės instrukcijos 17 ir 18.2 punktu, kiekvieno darbuotojo pareiga yra vykdyti ir kaip galima labiau rūpintis savo sauga ir sveikata remiantis savo žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo duotais nurodymais. Darbuotojai, rūpindamiesi savo ir kitų darbuotojų sveikata, privalo tinkamai naudoti kolektyvines ir asmenines apsaugos priemones. G. N. apie darbų saugos reikalavimus darbdavio buvo detaliai instruktuotas 2011 m. birželio 15 d., jo žinios įvertintos 9 balais bei išduotas atestacijos pažymėjimas. Akte pažymėta, kad G. N. pažeidė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „TBS Baltic“ Darbo tvarkos taisyklių reikalavimą, draudžiantį darbuotojams darbo metu vartoti alkoholinius gėrimus, būti neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių, toksinių medžiagų. Nelaimingo atsitikimo darbe metu G. N. buvo neblaivus, jo kraujyje rasta 1,46 promilės alkoholio. Neblaivumas bei apsvaigimas priskiriami prie padidintos rizikos faktorių, sąlygojančių nelaimingą atsitikimą, ir laikomi jo priežastimi. Įvertinus nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu nustatytus faktus, darytina išvada, kad G. N. mirtį iš dalies lėmė jo paties neatsargus elgesys esant darbe neblaiviam, todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp nukentėjusiojo elgesio ir įvykusio nelaimingo atsitikimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „TBS Baltic“ prieštaravo pareiškėjos skundo tenkinimui.

Atsiliepime (t. II, b. l. 11-12) nurodė, kad G. N. mirtį sąlygojo jo paties neatsargus elgesys būnant darbe neblaiviam, dėl ko sulėtėjo reakcija, buvo apsunkintas adekvatus situacijos vertinimas. Tuo G. N. pažeidė įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklių reikalavimus, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 274 straipsnyje nustatytą darbuotojo pareigą vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. UAB „TBS Baltic“ pažymėjo, kad darbų vadovas V. Z. buvo nurodęs G. N. naudoti saugos diržus ir šalmą, tačiau šio nurodymo G. N. nepaisė, todėl nukrito nuo pastato konstrukcijų. Tai reiškia, jog mirtinas nelaimingas įvykis darbe įvyko dėl paties G. N. neatsargaus elgesio esant darbe neblaiviam. Kiekvienas vidutiniškai apdairus ir rūpestingas darbuotojas vengtų neblaivus atlikti stogo dengimo darbus ir kitais būdais bandytų pasirūpinti savo saugumu. Iš Akto matyti, kad G. N. buvo apmokytas aukštalipiu atlikti pavojingus darbus, todėl turėjo numatyti, jog alkoholio vartojimas atliekant stogo dengimo darbus sukuria neišvengiamą riziką prarasti pusiausvyrą ir nukristi nuo stogo konstrukcijų.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjos D. N. skundą tenkino – panaikino VSDFV Kauno skyriaus 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. 8.18-710 ir VSDFV 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. (11.1)I-6924, ir įpareigojo VSDFV Kauno skyrių pripažinti G. N. 2011 m. birželio 29 d. įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu.

Teismas nurodė, kad Aktas patvirtina, jog stogo darbai buvo vykdomi nesupažindinant nukentėjusiojo su darbų technologijos (vykdymo) projektu stogo dangos įrengimui iš profiliuotų skardos lakštų, nesupažindinant su paskyra-leidimu, darbo vietos stogo dengimo darbams įrengtos nesilaikant darbų technologiniame projekte nurodytų reikalavimų, nebuvo įrengti lynai, prie kurių darbuotojai galėtų prisisegti saugos diržus, nebuvo pravestas tikslinis instruktažas darbo vietoje, darbdavys nenušalino G. N. nuo darbo, nors jis buvo neblaivus.

Ginčo dėl tokių nelaimingo atsitikimo priežasčių nėra, nes Aktas nenuginčytas, tokių aplinkybių buvimą iš esmės patvirtina ir liudytoju apklausto darbų vadovo V. Z. parodymai. Įrodymų, patvirtinančių, kad šio nelaimingo atsitikimo kilimui turėjo įtakos G. N. veiksmai (neveikimas), VSDFV Kauno skyrius ir VSDFV, teismo vertinimu, į bylą nepateikė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad G. N. neblaivumas yra susijęs priežastiniu ryšiu su kritimu nuo stogo ir šio kritimo padariniais – mirtimi dėl patirtų sužalojimų.

Tokiu būdu, nelaimingo įvykio metu G. N. nedirbo tinkamomis, saugiomis, sveikatai nekenksmingomis darbo sąlygomis, o atsakovo atstovės nurodytos aplinkybės, kad žuvusysis nesinaudojo įranga, apsaugančia nuo kritimo, nors apie darbų saugos reikalavimus darbdavio buvo detaliai instruktuotas 2011 m. birželio 15 d., pats turėjo labiau rūpintis savo sauga ir sveikata remiantis savo žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo duotais nurodymais, nesusijusios su nelaimingo atsitikimo priežastimis ir nėra reikšmingos. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad darbų vadovas V.

Z. buvo nubaustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio 2 dalį, pažeidimą pripažino, baudą sumokėjo. Ši aplinkybė patvirtina išvadą, kad nelaimingo įvykio metu G. N. nedirbo tinkamomis, saugiomis, sveikatai nekenksmingomis darbo sąlygomis. Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnį, draudiminiais įvykiais pripažįstami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu apdraustiems asmenims, nurodytiems 4 straipsnio 1 dalyje, įvykę nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvyko esant visoms 6 straipsnyje nurodytoms sąlygoms.

Šios taisyklės išimtys aptartos 7 straipsnyje, reglamentuojančiame nedraudiminius įvykius. Vadovaudamasis paminėtų teisės normų sistemine analize teismas sprendė, kad nesant nei vienam iš Įstatymo 7 straipsnyje numatytų pagrindų, VSDFV, nepriklausomai nuo kitų aplinkybių, kyla pareiga pripažinti įvykį draudiminiu ir atsižvelgiant į šį juridinį faktą skirti apdraustajam ar jo šeimos nariams atitinkamas nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokas.

III. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Apeliacinis skundas (t. II, b. l. 29-32) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. G. N. dirbo UAB „TBS Baltic“ suvirintojo pareigose. Taigi G. N. girtumą lėmė ne pavesto darbo technologinės ypatybės.

2. G. N. buvo tinkamai instruktuotas apie reikalavimus, taikomus dirbant aukštyje. G. N. nepasirašymas paskyroje-leidime, neturėjo tiesioginės įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui.

3. Įvertinus Akte nurodytas nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes, kartu su juo dirbusių R. R. ir V. Z. paaiškinimus, duotus bylos nagrinėjimo metu, bei kitus nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagos dokumentus, darytina išvada, jog lyno neįrengimas neturėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui. Iš bylos medžiagos matyti, kad apsaugos diržai, kaip asmeninės apsaugos priemonės, nukentėjusiajam buvo išduoti.

4. Faktas, kad G. N. darbo metu buvo neblaivus bei neprisirišęs saugos diržų, rodo jog jis buvo nerūpestingas, elgėsi neapdairiai ir lengvabūdiškai, sąmoningai ignoravo darbų vadovo nurodymus ir įmonėje nustatytas darbų tvarkos taisykles.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „TBS Baltic“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Apeliacinis skundas (t. II, b. l. 35-38) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. G. N. nebuvo nušalintas nuo darbo, nes niekas iš aplinkinių (nei darbų vadovas V. Z., nei kiti įmonės darbuotojai) nepastebėjo jo girtumo.

2. Ne UAB „TBS Baltic“ atstovų veiksmai, o G. N. neblaivumas buvo tas faktorius, kuris lėmė G. N. neatsargų elgesį aukštyje, nepagrįstą riziką dirbti neprisisegus saugos diržo, dėl ko ir įvyko nelaimingas atsitikimas. Jeigu G. N. būtų prisisegęs prie metalinių stogo konstrukcijų saugos diržu, net jam esant neblaiviam nelaimės būtų išvengta.

3. Nepaisant to, kad viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių nurodyta aplinkybė, jog nebuvo įrengti lynai, tai neatleido G. N. nuo pareigos pačiam pasirūpinti savo saugumu t. y. laikytis elementarios protingo žmogaus elgesio taisyklės – būnant aukštyje prisirišti saugos diržus, kurie jam buvo išduoti.

Pareiškėja D. N. prašo apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimuose iš esmės pakartoja savo skundo pirmosios instancijos teismui argumentus (t. II, b. l. 46-51).

Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime palaiko UAB „TBS Baltic“ apeliacinį skundą (t. II, b. l. 52-54).

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime prašo tenkinti atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus (t. II, b. l. 43-45).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliaciniai skundai atmestini.

Tikrinamu atveju ginčas kilo dėl VSDFV Kauno skyriaus 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. 8.18-710, kuriuo G. N. 2011 m. birželio 29 d. įvykęs mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu įvykiu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylas, yra pažymėjęs, kad Lietuvos valstybės socialinė orientacija, nelaimingų atsitikimų darbe (pakeliui į darbą ar iš jo) socialinio draudimo paskirtis, išimtinis nedraudiminių įvykių pobūdis, nedraudiminio įvykio teisinės pasekmės apdraustajam asmeniui ir jo šeimos nariams neleidžia Įstatyme nustatyto nedraudiminių įvykių sąrašo aiškinti plečiamai. Todėl nedraudiminiam įvykiui pripažinti taikytini itin aukšti įrodinėjimo standartai (2008 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-601/2008, 2011 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-676/2011).

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko, ūmi profesinė liga pasireiškė esant tinkamoms, saugioms, sveikatai nekenksmingoms darbo sąlygoms ir juos lėmė apdraustojo neblaivumas (girtumas) arba apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų. Iš šios teisės normos loginės konstrukcijos matyti, kad joje įtvirtintos dvi kumuliatyvios (t. y. turinčios egzistuoti kartu) sąlygos pripažinti nelaimingą atsitikimą darbe nedraudiminiu įvykiu: pirma, turi būti įrodyta, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko esant tinkamoms, saugioms, sveikatai nekenksmingoms darbo sąlygoms ir antra, nustatyta, jog nelaimingas atsitikimas yra susijęs priežastiniu ryšiu su apdraustojo neblaivumu (girtumu).

Nagrinėjamos bylos medžiaga rodo, kad Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos jai suteiktos kompetencijos ribose ištyrusi G. N. nelaimingą atsitikimą ir nustačiusi jo ryšį su darbu, 2011 m. rugpjūčio 29 d. surašė N-1 formos nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1, kuriame įvardijo reiškinius, lėmusius žalingą poveikį nukentėjusiojo sveikatai, t. y. konstatavo, kad buvo padaryta visuma darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose bei techniniuose dokumentuose nustatytų reikalavimų pažeidimų, įskaitant būtinų apsaugos priemonių nuo kritimo iš aukščio neužtikrinimą ir neblaivaus darbuotojo nenušalinimą nuo darbo.

Remiantis G. N. mirtino nelaimingo atsitikimo darbe faktinėmis aplinkybėmis, aprašytomis Akte, darbininkai, ant stogo užkėlę antrą skardos lakštą, nutarė nepritvirtintas skardas sujungti, uždėjo vieną lakštą ant kito, tačiau G. N. žengus žingsnį atgal, skarda įlinko ir šis, netekęs pusiausvyros, krito žemyn iš 9,5 m. aukščio. Nurodytas įvykio mechanizmas suponuoja išvadą, jog stabilumą G. N. pradaro dėl techninių veiksnių – skardos lakšto deformacijos. Vadovaujantis Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34, 4 priedo „Būtiniausi darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimai statybvietėse“ 37.2 punktu darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones. Jei dėl darbo pobūdžio tokių įrenginių naudoti negalima, turi būti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai. Šiuo atveju yra neginčytinai nustatyta, kad pažeidžiant darbų technologinio projekto stogo dangos įrengimui reikalavimus statybvietėje nebuvo įtaisyti lynai darbuotojams prisirišti, kuriais esant galimybei pasinaudoti, G. N. būtų minimizavęs kritimo iš aukščio riziką.

Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad G. N. nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl darbdavio pareigos sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais neįgyvendinimo. Todėl nepasitvirtinus prielaidai, kad žuvusysis dirbo tinkamomis ir saugiomis sąlygomis, vertinimas, ar jo būsena (neblaivumas, apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų) turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui nebetenka teisinės reikšmės.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Kauno apygardos administracinis teismas tinkamai aiškino teisės normas, reguliuojančias ginčo teisinius santykius, jų kontekste teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio ir 86 straipsnio 2 dalies nuostatas atitinkantį procesinį sprendimą, kuris paliekamas galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „TBS Baltic“ apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė