Legislator Case Law & Legislation
2a2c3cab-4714-421e-9f12-143f66f280f3 AI generated

2a2c3cab-4714-421e-9f12-143f66f280f3 · Kauno apylinkės teismas

Case Number 2a2c3cab-4714-421e-9f12-143f66f280f3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-6-720/2020 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02004-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 21.1.5.; 21.1.7.; 21.3.2.; 21.6.; 21.8.1; 21.10.4 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. sausio 30 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Tatjana Butkienė, sekretoriaujant Salomėjai Muralienei, Santai Golovkaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui T. G., nedalyvaujant institucijos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato atstovui (gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant), vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo T.

Legislator headnote

AI generated

2a2c3cab-4714-421e-9f12-143f66f280f3 · Kauno apylinkės teismas: ApžiÅ«rėjęs jas, pareiÅ¡kėjas pamatė ant VW T-Rock durelių apačios baltos spalvos dažų likučių, kurie yra nuo pareiÅ¡kėjo automobilio. Tačiau A. M. į kalbas nesileido, užrakino automobilį ir išėjo, į praÅ¡ymus palaukti policijos, nereagavo. Atvykę pareigÅ«nai surinko įrodymus, iÅ¡sikvietė į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę ir A. M., kuris atvykęs toliau kategoriÅ¡kai neigė savo kaltę, ėjo į konfliktÄ su pareigÅ«nais, kol galiausiai išėjo iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės. Dėl Å¡io pažeidimo 2019 m. rugsėjo 11 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-6-720/2020 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02004-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 21.1.5.; 21.1.7.; 21.3.2.; 21.6.; 21.8.1; 21.10.4 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. sausio 30 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Tatjana Butkienė, sekretoriaujant Salomėjai Muralienei, Santai Golovkaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui T. G., nedalyvaujant institucijos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato atstovui (gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant), vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo T.

G. skundÄ dėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : skundžiamu Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos.

PareiÅ¡kėjas T. G. praÅ¡o panaikinti 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir pradėti administracinio nusižengimo bylÄ pagal ANK 423 straipsnį tikslu nustatyti asmenį, padariusį eismo įvykį ir tokiu bÅ«du apgadinusį pareiÅ¡kėjui priklausantį automobilį, bei patraukti jį administracinėn atsakomybėn. Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos D.

N. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos dėl to, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d., 17.40 val. saugomoje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, pareiÅ¡kėjas rado apgadintÄ savo automobilį MB E 350CDI 4Matic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, 2010 m. laidos. Apgadintas automobilio deÅ¡inės pusės galinis sparnas dviejose vietose ir abejose durelėse rasta po įmuÅ¡imÄ , pareiÅ¡kėjui padaryta 920,88 Eur turtinė žala.

Su Å¡iuo nutarimu pareiÅ¡kėjas visiÅ¡kai nesutinka, kadangi jis buvo priimtas nesilaikant pagrindinių administracinių teisės nusižengimų teisenos principų - teisėtumo ir objektyvumo. Teisėtumo principas įpareigoja įstatymų įgaliotas institucijas, jų pareigÅ«nus iÅ¡siaiÅ¡kinti kiekvienÄ administracinį teisės pažeidimÄ , jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymÄ . Objektyvumo principas reikalauja, kad bylÄ tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) pilnai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kintų visas bylos aplinkybes, tarp jų asmenį kaltinančias ir teisinančias, surinktų ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertintų visus įrodymus.

Dėl Å¡io įvykio pirmiausia buvo priimtas 2019 m. rugsėjo 11 d. Žaliakalnio PK VS vyriausiosios tyrėjos D. N. nutarimas Nr. M-1-01- 58356-19, kuriuo atsisakoma pradėti ikiteisminį dėl turto sugadinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnį, kadangi nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo ar nusikalimo požymių, ir tolimesniam procesinio sprendimo priėmimui surinkta medžiaga perduodama pagal kompetencijÄ Ä¯ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybÄ dėl galimai padaryto eismo įvykio, kurio metu apgadinta transporto priemonė.

Tačiau medžiaga perduota taip ir nebuvo, 2019 m. rugsėjo 26 d. buvo priimtas tos pačios vyriausiosios tyrėjos D. N. nutarimas Nr. 25-ANRN-1314-2019 nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, nes nebuvo padarytas eismo įvykis, kad tai civiliniai santykiai ir nurodo dėl žalos atlyginimo civiline tvarka kreiptis į teismÄ . Vyriausioji tyrėja D. N., atsisakydama pradėti ikiteisminį tyrimÄ , pati nurodo, kad pagal Europos SÄ jungos Teisingumo teismo sprendimÄ , bylos Nr. C-648/17, eismo įvykiu yra laikoma tokia situacija, kai abi transporto priemonės nejuda, nepriklausomai nuo to užvesti jų varikliai ar ne.

Savo nutarime Nr. M-l-01-58356-19 vyriausioji tyrėja D. N. įžvelgia eismo įvykį ir perduoda tai nagrinėti pagal kompetencijÄ Ä¯ Kauno AVPK KPV, o 2019 m. rugsėjo 26 d. nusprendžia nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos ir eismo įvykio jau nebeįžvelgia. Skirtingas tyrėjos D. N. tų pačių aplinkybių traktavimas kelia pagrįstų abejonių, ar vyriausioji tyrėja D. N. buvo objektyvi nagrinėjant surinktÄ medžiagÄ , taip pat, ar D. N. kompetencija yra pakankama nuspręsti, ar tai buvo eismo įvykis.

Be to, vyriausioji tyrėja D. N., pasiÅ«liusi pareiÅ¡kėjui civiline tvarka kreiptis į teismÄ , nenurodė bÅ«simo civilinio atsakovo – asmens, kuris apgadino pareiÅ¡kėjo automobilį ir padarė jam turtinę žalÄ , tai yra, neiÅ¡siaiÅ¡kino, kas galėjo tai padaryti, tik spėjo, kad tai galimai padarė A. M., gimęs (duomenys neskelbtini) m. lapkričio 27 d. (daugiau duomenų nenurodyta), tai yra, pateikė tik prielaidÄ . Iki Å¡iol nėra aiÅ¡ku, ar pareiÅ¡kėjo automobilis buvo apgadintas A.

M. priklausančio automobilio durelėmis, ir jei taip, ar tai padarė bÅ«tent A. M.. Dėl Å¡io įvykio pareiÅ¡kėjas 2019 m. rugsėjo 9 d. buvo iÅ¡kviestas į Kauno AVPK ŽPK VS pas vyriausiÄ jÄ tyrėjÄ D. N., kur paaiÅ¡kino, kad nuo 2005 m. naudojasi uždara automobilių stovėjimo aikÅ¡tele, esančia (duomenys neskelbtini), Kaune. Pastaruosius penkerius metus aikÅ¡telėje jam priklauso vieta Nr. 188. Bent penkis metus Å¡alia esanti vieta Nr. 189 priklauso, kaip dabar pareiÅ¡kėjas sužinojo, A.

M., gimusiam (duomenys neskelbtini) m. Maždaug keturis mėnesius minėtas vyriškis naudojasi automobiliu VW T-Rock, ir laiko savo vietoje Nr. 189, tai yra, greta pareiškėjo automobilio. 2019 m. rugpjūčio 27 d., apie 10.30 val. pareiškėjas paliko savo automobilį aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, 188 vietoje, automobilis tikrai buvo tvarkingas, nes pareiškėjas atvažiavo iš plovyklos, automobilį plovė savo rankomis. Kadangi sirgo, savo automobiliu nesinaudojo iki 2019 m. rugpjūčio 30 d., kol 17.40 val., atėjęs prie savo automobilio, pamatė, kad automobilio dešinės pusės gale, prie kuro bako dangtelio, yra du įmušimai.

IÅ¡kart suprato, kad įmuÅ¡imai galėjo atsirasti nuo Å¡alia stovėjusio automobilio VW T-Rock, priklausančio A. M., durelių. Tuo metu minėto automobilio vietoje Nr. 189 nebuvo. PareiÅ¡kėjas iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Laukiant atvykstančios policijos, į aikÅ¡telę atvažiavo automobilio VW T-Rock vairuotojas A. M., automobilį pastatė į savo vietÄ Nr. 189. Vairuotojui iÅ¡lipus, pareiÅ¡kėjas paprašė leisti pažiÅ«rėti į jo automobilio dureles. Jis sutiko, atidarė galines vairuotojo pusės dureles.

ApžiÅ«rėjęs jas, pareiÅ¡kėjas pamatė ant VW T-Rock durelių apačios baltos spalvos dažų likučių, kurie yra nuo pareiÅ¡kėjo automobilio. Tačiau A. M. į kalbas nesileido, užrakino automobilį ir išėjo, į praÅ¡ymus palaukti policijos, nereagavo. Atvykę pareigÅ«nai surinko įrodymus, iÅ¡sikvietė į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę ir A. M., kuris atvykęs toliau kategoriÅ¡kai neigė savo kaltę, ėjo į konfliktÄ su pareigÅ«nais, kol galiausiai išėjo iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės. Dėl Å¡io pažeidimo 2019 m. rugsėjo 11 d.

Kauno AVPK ŽPK VS vyriausioji tyrėja D. N. priėmė nutarimÄ Nr. M-l-01-58356-19 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl turto sugadinimo. Nutarime matyti, kad atvykę pareigÅ«nai apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ ir užfiksavo, kad ant automobilio Mercedes-Benz kėbulo deÅ¡inės pusės yra matomi pažeidimai: ant galinio sparno 84 cm aukÅ¡tyje ir 1 cm žemiau kuro bako matomi du pažeidimai, deÅ¡iniau 85 cm aukÅ¡tyje ir 0,5 cm žemiau kuro bako vienas pažeidimas, ant priekinių durų 82 cm aukÅ¡tyje 4 cm nuo rankenos vienas pažeidimas.

Ant automobilio VW T-Rock kairės pusės galinių durų dešinio krašto 83 cm ir 85 cm aukštyje ir ant priekinių durų dešinio krašto 67,5-69,5 cm aukštyje matomi balti dažai. Nuo automobilio VW T-Rock su juoda daktiloskopine plokštele nuo durų kraštų paimti baltų dažų pavyzdžiai, nuo automobilio Mercedes-Benz paimti kėbulo dažų lyginamieji pavyzdžiai. Įvykio vieta pakeista, automobilio VW T-Rock kontaktiniai paviršiai buvo liesti. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. 10.30 val. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. 17.40 val. buvo paliktas tvarkingas ir nenaudojamas, pažeidimai galėjo atsirasti tik automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas.

Taip pat atitinka pažeidimų aukÅ¡tis tarp pareiÅ¡kėjo automobilio deÅ¡iniojo Å¡ono ir A. M. automobilio durelių, ant kurių taip pat buvo likę baltos spalvos dažų likučiai. Daugiau nei akivaizdu, kad minėti pažeidimai buvo padaryti su A. M. vairuojamo automobilio VW T-Rock, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), durelėmis, nes joks kitas automobilis negalėjo stovėti A. M. priklausančioje vietoje. Taip pat nei nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nei nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, nėra iÅ¡reikÅ¡ta A.

M. pozicija dėl minėto įvykio, iš ko galima spręsti, kad jis nebuvo apklaustas šioje medžiagoje, o tai reiškia, kad nebuvo pilnai išsiaiškintos visos bylos aplinkybės ir surinkta visa įmanoma įrodomoji medžiaga. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad eismo dalyvis - kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis). Šio straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad eismo įvykis - įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

SEAKÄ® 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (SEAKÄ® 12 straipsnio 5 dalis). Vyriausiasis administracinis teismas pažymi, kad nurodytos nuostatos reglamentuoja ne tik kelių eismo dalyvių judėjimÄ ir ne tik kelyje, bet ir daugiau situacijų, reikÅ¡mingų eismo saugumui: eismÄ kiemuose, stovėjimÄ , iÅ¡laipinimÄ iÅ¡ transporto priemonės. Å ios nuostatos įpareigoja vairuotojÄ aktyviai dalyvauti kelionės saugumo užtikrinimo procese iki pat kelionės, įskaitant saugų keleivių iÅ¡laipinimÄ iÅ¡ jo vairuojamos transporto priemonės, pabaigos.

Keleivių iÅ¡laipinimas yra baigiamoji kelionės dalis, ji reglamentuojama teisės normose (KET 52, 148 punktai). Todėl saugų iÅ¡laipinimÄ užtikrinti pirmiausia turi vairuotojas, parinkdamas saugiÄ iÅ¡laipinimo vietÄ ir momentÄ , taip pat imdamasis kitų prieinamų priemonių (LAT Civilinė byla Nr. E3K-3-216-686/2017). Europos SÄ jungos Teisingumo teismas 2018 m. lapkričio 15 d. priėmė sprendimÄ byloje Nr. C-648/17, kur pažymi, kad sÄ voka „transporto priemonių eismas” apima ne lik kelių eismo situacijas, t. y. eismÄ vieÅ¡uosiuose keliuose, bet ir bet kokį transporto priemonės naudojimÄ , kuris atitinka įprastÄ Å¡ios transporto priemonės funkcijÄ (2014 m. rugsėjo 4 d.

Sprendimo (duomenys neskelbtini), C-162/13, EU:C:2014:2146, 59 punktas ir 2017 m. lapkričio 28 d. Sprendimo (duomenys neskelbtini), C-514/16, EU:C:2017:908, 34 punktas), o tai reiÅ¡kia, kad transporto priemonės durelių atidarymas yra jos naudojimas, kuris atitinka įprastÄ Å¡ios transporto priemonės funkcijÄ , kadangi tai leidžia, be kita ko, asmenims įlipti ir iÅ¡lipti, pakrauti ir iÅ¡krauti Å¡ia transporto priemone vežamas ar vežtas prekes. Ä®takos neturi ir tai, kad įvykio momentu transporto priemonės nevažiavo, bet buvo stovėjimo aikÅ¡telėje.

Remdamasis tuo, Europos SÄ jungos Teisingumo teismas nurodo, kad eismo įvykiu yra laikoma tokia situacija, kai abi transporto priemonės nejuda, nepriklausomai nuo to užvesti jų varikliai ar ne, taip pat į sÄ voka „transporto priemonių eismas“ priskiria ir situacijÄ , kai stovėjimo aikÅ¡telėje stovinčios transporto priemonės vairuotojas ar keleivis, atidarydamas Å¡ios transporto priemonės dureles, kliudo Å¡alia stovinčiÄ kitÄ transporto priemonę ir jÄ apgadina (b. l. 3-7). Atsiliepimu į skundÄ , skundžiamÄ nutarimÄ priėmusi institucija prašė skundo netenkinti ir palikti skundžiamÄ nutarimÄ nepakeistÄ .

Atsiliepime nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate priimtas nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, ROIK (duomenys neskelbtini), yra teisėtas ir pagrįstas. 2019 m. rugsėjo 11 d. Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate pagal T. G. pareiÅ¡kimÄ dėl apgadinto automobilio buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nesant duomenų, kad buvo padaryta veika, turinti požymius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo.

Pagal 2018 m. lapkričio 15 d. Europos SÄ jungos Teisingumo teismo sprendimÄ , bylos Nr. C-648/17, eismo įvykiu yra laikoma tokia situacija, kai abi transporto priemonės nejuda, nepriklausomai nuo to užvesti jų varikliai ar ne, o draudimo bendrovė, teikianti civilinės atsakomybės draudimo paslaugÄ , privalo atlyginti žalÄ , padarytÄ apgadinto automobilio savininkui, nepriklausomai nuo to, ar dureles atidarė pats vairuotojas, ar jo keleivis. Nutarime numatyta, kad medžiagÄ tikslinga perduoti Kauno AVPK Kelių policijos valdybai pagal kompetencijÄ .

T. G. skunde esantis teiginys, kad medžiaga Kelių policijos valdybai nebuvo perduota, yra neteisingas ir nepagrįstas. Surinkta medžiaga su abiejų automobilių lyginamaisiais dažų pavyzdžiais 2019 m. rugsėjo 16 d. buvo iÅ¡siųsta Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus VirÅ¡ininkei R. B.. Tai patvirtina lydraščio nuoraÅ¡as bei dokumentų valdymo sistemos (toliau - DVS) iÅ¡raÅ¡ai. 2019 m. rugsėjo 17 d. R. B. minėtÄ medžiagÄ pavedė vykdyti Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniajam specialistui E. I..

Vėliau R. B. DVS pažymėjo, kad tai ne eismo įvykis, automobiliai stovėjo aikÅ¡telėje. 2019 m. rugsėjo 24 d. Kelių policijos valdybos virÅ¡ininkas V. L. DVS pažymėjo, kad „šis įvykis yra ne eismo įvykis, todėl tokių įvykių KVP (Kelių policijos valdyba) netiria. Tokių įvykių tyrimui specialių žinių ir kompetencijų nereikia“. NesuraÅ¡ant jokio dokumento, medžiaga buvo grÄ Å¾inta į Žaliakalnio policijos komisariatÄ . 2019 m. rugsėjo 25 d. Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus virÅ¡ininkas E. P. pavedė Žaliakalnio PK Veiklos skyriaus vyriausiajai tyrėjai D.

N. priimti nutarimÄ nepradėti teisenos, kuris buvo priimtas 2019 m. rugsėjo 26 d. Pagal Europos SÄ jungos Teisingumo teismo sprendimÄ , toks įvykis yra vertinamas kaip eismo įvykis. Pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus, atvejis, kuomet atidarant automobilio dureles atsitrenkiama į kitÄ automobilį ir jis yra apgadinamas, nėra laikomas eismo įvykiu. Tarp T. G. ir A. M. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, todėl dėl žalos atlyginimo jis turi teisę kreiptis į teismÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka.

T. G. savo skunde nurodė, kad vyriausioji tyrėja D. N. jam pasiÅ«lė kreiptis į teismÄ civiline tvarka, tačiau nenurodė bÅ«simo civilinio atsakovo - asmens, kuris apgadino jo automobilį ir padarė jam turtinę žalÄ , tai yra neiÅ¡siaiÅ¡kino, kas galėjo tai padaryti, tik spėjo, kad tai galimai padarė A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), tai yra pateikė tik prielaidÄ . Iki Å¡iol nėra aiÅ¡ku, ar jo automobilis buvo apgadintas A. M. priklausančio automobilio durelėmis, ir jei taip, ar tai padarė bÅ«tent A.

M.. Šis T. G. teiginys taip pat nėra teisingas ir pagrįstas. Apklausoje jis nurodė, jog akivaizdu, kad įmušimai ant jo automobilio yra nuo šalia stovėjusio automobilio VW T-Rock durelių. Jis pats apžiūrėjo A. M. automobilio galines vairuotojo pusės dureles. Apžiūrėjęs pamatė ant durelių apačios baltos spalvos dažų likučių, kurie, T. G. manymu, yra nuo jo automobilio. Jis įsitikinęs, kad būtent šiuo VW T-Rock automobiliu buvo apgadintas jo automobilis, savo telefonu nusifotografavo minėto automobilio dureles.

Automobilis apgadintas laikotarpyje nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. 10.30 val. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. 17.40 val. Vieta, kur stovėjo automobiliai, vaizdo kameromis nestebima. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad ant automobilio Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kėbulo dešinės pusės matomi pažeidimai: ant galinio sparno 84 cm aukštyje ir 1 cm žemiau kuro bako matomi du pažeidimai, dešiniau 85 cm aukštyje ir 0,5 cm žemiau kuro bako vienas pažeidimas. Ant priekinių durų 82cm aukštyje 4 cm nuo rankenos vienas pažeidimas.

Ant automobilio VW T-Rock, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinių durų deÅ¡inio kraÅ¡to 83 cm ir 85 cm aukÅ¡tyje ir ant priekinių durų deÅ¡inio kraÅ¡to 67,5-69,5 cm aukÅ¡tyje matomi balti dažai. Nuo automobilių Mercedes Benz ir VW paimti dažų lyginamieji pavyzdžiai. Atvejais, kuomet vieno automobilio vairuotojas atidarydamas automobilio dureles atsitrenkia į kitÄ automobilį ir jį apgadina, automobilių vairuotojai turi teisę užpildyti eismo įvykio deklaracijÄ ir pateikti jÄ draudimo bendrovei spręsti klausimÄ dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam.

Ginčo atveju, dėl žalos atlyginimo nukentėjęs asmuo turi kreiptis į teismÄ . Padaryta turtinė žala bei jos atlyginimas yra civilinio proceso sferos reglamentuojamas dalykas. Å alys civilinėje byloje turi teisę teikti visus duomenis ir teikti praÅ¡ymus atlikti ekspertizes (dažų lyginamieji pavyzdžiai). PraÅ¡o teismo T. G. skundo netenkinti, palikti galioti 2019 m. rugsėjo 26 d. priimtÄ nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Teisena pagal ANK 423 straipsnį negali bÅ«ti pradėta, kadangi nėra Å¡io administracinio nusižengimo sudėties (b. l. 19-21).

Pareiškėjas T. G. teismo posėdžio metu palaikė savo skundo reikalavimus ir teismo prašė jį patenkinti. Papildomai paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. 17.40 val. į aikštelę, kur stovėjo jam priklausantis automobilis, jis atėjo su dukra. Kadangi greta stovinčių automobilių tuo metu nebuvo, dukra pastebėjo apgadinimus. A. M. tuo metu pažinojo tik iš matymo. Jam automobilis labai svarbus ir saugomas, jis neketina niekada jo parduoti. 2019 m. balandžio pabaigoje automobilis buvo pilnai išrinktas ir naujai perdažytas, uždėti nauji ratai – jis buvo kaip naujas.

Jam buvo skaudu rasti automobilį apgadintÄ , todėl norėtų, kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinta dėl apgadinimo. Buvo apgadinimai, kaip įkirsta iki metalo, deÅ¡inėje (keleivio) pusėje ant galinių durelių. Tuo metu kaimyno nebuvo, pareiÅ¡kėjas nuėjo iki sargo, jį informavo, sargas pasakė, kad nieko nežino. Tada pareiÅ¡kėjas iÅ¡kvietė policijÄ . Belaukiant policijos grįžo kaimynas, pareiÅ¡kėjas paklausė, ar gali pasižiÅ«rėti į jo galines dureles. Kaimynas pats jas atidarė, ant tarpo buvo balti dažai.

Kaip pareiÅ¡kėjas pasakė, kad apgadintas jo automobilis, kaimynas jį apÅ¡aukė, pavadino aferistu ir, nekreipdamas dėmesio į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ sulaukti policijos, nuėjo. Dar pasakė, kad ant jo automobilio yra ne balti dažai, o dulkės, ir su pirÅ¡tu tÄ vietÄ trynė, nors pareiÅ¡kėjas prašė to nedaryti ir sulaukti policijos pareigÅ«nų. Kai atvykę policijos pareigÅ«nai iÅ¡sikvietė A. M., paaiÅ¡kėjo, kad jis jau turėjo kažkokį konfliktÄ su iÅ¡ kitos pusės laikomo automobilio savininku.

TÄ patvirtino aikÅ¡telės sargas. Gal todėl A. M. apkaltino pareiÅ¡kėjÄ , kad jis nori pasipinigauti, sakė, kad pareiÅ¡kėjas nieko neįrodys. PareiÅ¡kėjas norėtų, kad bÅ«tų surastas kaltininkas. Pats pareiÅ¡kėjas yra tikras, kad automobilį apgadino bÅ«tent A. M., nes ant jo automobilio matė savo automobilio dažus, kurių mėginiai paimti, tačiau liko neiÅ¡tirti. Liudytoja D. N. nurodė, kad ji yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato vyriausioji tyrėja.

Ji surašė nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje. 2019 m. rugsėjo pradžioje gavo medžiagÄ dėl asmens, kuris atvykęs į automobilių saugojimo aikÅ¡telę rado savo automobilį apgadintÄ greta stovinčio automobilio durelėmis. Jei atsimena, įvykis buvo 2019 m. rugpjūčio gale. Kadangi nebuvo nusikalstamos veikos požymių, priėmė nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ . PareigÅ«nams darbe maždaug prieÅ¡ metus laiko buvo iÅ¡platinta informacija, kad esant situacijai, kai automobilio durelėmis asmuo trinktelėti į kitÄ automobilį, tai yra laikoma eismo įvykiu ir jiems buvo liepta tokius įvykius forminti kaip eismo įvykius.

Priėmus nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , medžiaga pagal kompetencijÄ buvo iÅ¡siųsta kelių policijos valdybai, kadangi jie tiria medžiagas, susijusias su transportu. Praėjus maždaug trims savaitėms ta medžiaga be jokio sprendimo buvo grÄ Å¾inta, buvo motyvuota, jog tai ne eismo įvykis, nes transporto priemonės nejudėjo. Jai buvo pavesta pabaigti medžiagos tyrimÄ . Kadangi Å¡iuo atveju nei viena transporto priemonė nejudėjo, tai nebuvo laikoma eismo įvykiu, ir buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenÄ .

Buvo nurodyta galimybė kreiptis į teismÄ civilinio proceso tvarka, nes tai nei nusikaltimas, nei administracinis nusižengimas. Ji pati A. M. neapklausinėjo, iÅ¡ medžiagos matyti, kad A. M. įvykio forminimo metu bendravo su į įvykio vietÄ iÅ¡kviestais policijos pareigÅ«nais, savo kaltę kategoriÅ¡kai neigė, buvo nusiteikęs prieÅ¡iÅ¡kai. Kai ji bendravo su A. M. telefonu, jis savo kaltę taip pat neigė, buvo atvykęs į policijos komisariatÄ , tačiau jo teigimu pareiÅ¡kėjas nori pasipinigauti.

AikÅ¡telė nestebima vaizdo kameromis, sargas įvykio nepastebėjo. Pagal atliktus iÅ¡matavimus, aukščiai ir automobilių spalvos atitiktų. Nuo automobilių paimtų dažų mėginių tyrimai nebuvo padaryti, nes tai nei nusikaltimas, nei nusižengimas, tokiu atveju policija tyrimų neatlieka, asmuo pats gali kreiptis civilinio proceso tvarka ir praÅ¡yti tyrimo. Teismų praktikos dar nėra, į tokius įvykius siunčiami patruliai ir tai traktuojama kaip ne eismo įvykis. Kiek kalbėjo su draudimo bendrovėmis, jie vertina kiekvienÄ situacijÄ individualiai.

Liudytojas A. M. nurodė, kad pareiÅ¡kėjÄ pažįsta iÅ¡ matymo, parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. apie 17 val. sugrįžo į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę Islandijos plente, kur nuolat laiko automobilį VW T-Rock, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilis priklauso jo motinai M. M., jis tik vairuotojas. AikÅ¡telėje vietos paskirstytos, jo vieta Nr. 189. Grįžęs parkavosi, priėjo pareiÅ¡kėjas, jis savo baltos spalvos MersedesÄ laiko greta jo automobilio. Priėjęs prie jo pareiÅ¡kėjas pasakė, kad jis apgadino pastarojo automobilį.

Jis atsakė, kad to nepadarė. Mano, kad situacijos, kad atsirėmė į kitÄ automobilį, tikrai negalėjo nepastebėti. Policijos pareigÅ«nai jo automobilį apžiÅ«rėjo. PareiÅ¡kėjo automobilį jis matė, automobilis ne naujas, bet prižiÅ«rėtas, susidarė įspÅ«dis, kad kažkas ten daryta, nors apgadinimais to negalėtų pavadinti – buvo priklijuotos dvi į silikonÄ panaÅ¡ios juostelės virÅ¡ benzino bako. Jo paties automobilis padraustas dviem draudimais, todėl, jei jis bÅ«tų kažkÄ padaręs, jam nebÅ«tų prasmės to neigti.

Ar policijos pareigÅ«nai tuo metu ėmė mėginius nuo jo automobilio, jis nematė. Tačiau kitos dienos rytÄ atėjęs prie automobilio su savo sutuoktine, jis pastebėjo, kad kažkieno vaikščiota apie jo automobilį, kur yra bala, purvynas su samanomis, ir prie jo automobilio kairės dalies buvo pėdų, kurių iÅ¡ vakaro nebuvo, lyg klijuota permatoma lipnia juosta ir galinių kairės pusės durelių vidury padaryti du įbrėžimai tarsi su adata. Jo paties automobilis visiÅ¡kai naujas, kÄ tik pirktas, buvo neplautas.

Dėl įvykio patyrė stresÄ . Apie 2019 m. rugsėjo 24 d. jis buvo iÅ¡kviestas į Žaliakalnio policijos komisariatÄ , sužinojo, kad pareiÅ¡kėjas ruoÅ¡iasi paduoti į teismÄ , jam pareigÅ«nė parodė spausdintuvu atspausdintas nuotraukas, neva daryta ekspertizė, nors apie tai nei jis pats, nei automobilio savininkė nežinojo, net aikÅ¡telės budėtojas nieko nepasakė ir nepranešė. IÅ¡ nuotraukų matėsi, jog buvo atidarytos jo automobilio durelės. Po kurio laiko policijos pareigÅ«nė jam pasakė, o dar po kurio laiko aikÅ¡telės budėtojas, kad buvo įlįsta į automobilį, patuÅ¡uota baltai ties ta vieta, ta ekspertizė buvo atlikta naktį iÅ¡ rugpjūčio 30 d.

į 31 d. IÅ¡ nuotraukų matėsi, kad pareiÅ¡kėjo automobilis buvo perstatytas, pastumtas į priekį maždaug apie metrÄ . Nuotraukose, kurios prastos kokybės ir buvo darytos naktį, matosi žmogus, kuris atidaręs jo automobilio dureles, neva matuoja ir toks įspÅ«dis, kad bando pritaikyti, kad bÅ«tent tomis durelėmis buvo trenkta. Tuo metu, kai buvo iÅ¡kviestas į aikÅ¡telę policijos pareigÅ«nų, jis buvo atėjęs su savo sutuoktine ir prašė, kad pareigÅ«nai nufotografuotų pareiÅ¡kėjo automobilį, pareigÅ«nė atsakė, kad jau nufotografavo ir nieko nedarė.

Po to, jis su sutuoktine pasiÅ«lė iÅ¡kviesti ekspertÄ , bet pareigÅ«nė paklausė, ar jie filmų prisižiÅ«rėjo ir atsisakė. PareigÅ«nai liepė jam prisiimti kaltę, neva maÅ¡ina drausta, pasinaudos draudimu. Bet jis yra tikras, kad to nepadarė, todėl atsisakė taip elgtis ir nuėjo namo. Atkreipė dėmesį, kad nuotraukose apgadinimo vieta kokiais 8 cm. žemiau benzino bako dangtelio, dvi nedidelės žymės, o rugpjūčio 30 d. vakare buvo virÅ¡ benzino bako dangtelio. O kitos dienos ryte atėjęs važiuoti dar kartÄ apžiÅ«rėjo pareiÅ¡kėjo maÅ¡inÄ ir pamatė, kad nėra tų į silikonÄ panaÅ¡ių juostelių, net apsidžiaugė, kad viskas gerai.

Policijos komisariate apgadinimai buvo nurodyti žemiau benzino bako dangtelio. Ant jo automobilio baltų dažų nesimatė. Patvirtino, kad pareiÅ¡kėjas prašė nevalyti durelių slenksčio, kai atidarė automobilio dureles, bet ten buvo ne dažai, o dulkės, jis važiuoja žvyrkeliu kiekvienÄ dienÄ . Ar pareiÅ¡kėjas fotografavo jo automobilį jo akivaizdoje, jis neatsimena. Skundas tenkintinas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 641 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, pareiÅ¡kėjas T. G. 2019 m. rugpjūčio 30 d. 17.44 val. bendruoju pagalbos telefonu pranešė, kad atėjęs į saugomÄ aikÅ¡telę pasiimti savo automobilio MB, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rado jį apibraižytÄ kito automobilio, kurio nėra, bet spėja kieno tai gali bÅ«ti, laukia vietoje. Nurodytas įvykio tipas – techninis eismo įvykis (Žaliakalnio policijos komisariato pateikta medžiaga, b. l. 14). Taip pat T. G. 2019 m. rugpjūčio 30 d. pareiÅ¡kimu kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK ir pranešė, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d., apie 17.40 val., atėjęs į automobilių saugojimo aikÅ¡telę, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, pastebėjo, kad apgadintas jo automobilis MB E 350CDI 4Matic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), t. y. apgadintas automobilio deÅ¡inės pusės galinis sparnas ir priekinės deÅ¡inės pusės durys.

Automobilis visada laikomas toje pačioje vietoje, Å¡alia iÅ¡ deÅ¡inės visada stovi VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris galimai apgadino pareiÅ¡kėjo automobilį – ant WV kairės pusės galinių durų buvo baltų dažų (Žaliakalnio policijos komisariato pateikta medžiaga, b. l. 2). 2019 m. rugpjūčio 30 d. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio D. G. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d., jam dirbant kartu su vyresniÄ ja patrule N. L., Å¡aukiniu „K1884”, apie 18 val. 05 min. iÅ¡ Kauno apskrities VPK OVS budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), saugomoje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje buvo apgadintas automobilis Mercedes-Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o pranešėjas turi įtarimų, kas jį apgadino.

Atvykus nurodytu adresu pareigÅ«nus pasitiko pranešėjas T. G., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris paaiÅ¡kino, kad jo vairuojamas automobilis Mercedes-Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jau kurį laikÄ nejudinamas stovi automobilių saugojimo aikÅ¡telėje vietoje pažymėtoje Nr. 188, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), tačiau Å¡iandien, 2019 m. rugpjūčio 30 d., apie 17 val. 40 min. pastebėjo, kad jo automobilio galinis deÅ¡inės pusės sparnas ir deÅ¡inės pusės priekinės durys yra galimai apgadintos kito automobilio su durimis.

Pranešėjas mano, kad jo automobilį galėjo apgadinti automobilis Volkswagen, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris stovi vietoje pažymėtoje Nr. 189, kadangi jau kelis metus kiekviena vieta pažymėta atskiru numeriu yra priskirta konkrečiam automobiliui. Kaip vėliau paaiškėjo, Volkswagen, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilį vairuoja A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuris paaiškino, kad jokiais būdais minėto Mercedes-Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio apgadinti negalėjo.

Įvykio vieta nefilmuojama, padarytos fotonuotraukos (pridėtos prie ROIK: (duomenys neskelbtini)), iš pranešėjo T. G. priimtas pareiškimas (Žaliakalnio policijos komisariato pateikta medžiaga, b. l. 1). 2019 m. rugpjūčio 30 d. – 2019 m. rugpjūčio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros atlikimo vieta – (duomenys neskelbtini), Kaunas, apžiūra atlikta tamsiu paros metu, dirbtinis apšvietimas. Apžiūrėti du automobiliai: rudos spalvos VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir baltos spalvos Mercedes-Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Abu automobiliai stovi galine dalimi į bortÄ , atstumas tarp automobilių 104 cm (matuota tarp galinių ratų). Ant automobilio Mercedes-Benz“ kėbulo deÅ¡inės pusės matomi pažeidimai: ant galinio sparno 84 cm aukÅ¡tyje ir 1 cm. žemiau kuro bako du pažeidimai, deÅ¡iniau 85 cm aukÅ¡tyje ir 0,5 cm žemiau kuro bako vienas pažeidimas, ant priekinių durų 82 cm aukÅ¡tyje4 cm nuo rankenos vienas pažeidimas. Ant automobilio VW kairės pusės galinių durų deÅ¡inio kraÅ¡to 83 cm ir 85 cm aukÅ¡tyje ir ant priekinių durų deÅ¡inio kraÅ¡to 67,5-69,5 cm aukÅ¡tyje matomi balti dažai.

Apžiūros metu nuo automobilio Mercedes-Benz paimti kėbulo dažų lyginamieji pavyzdžiai, nuo automobilio VW su juoda daktiloskopine plokštele nuo durų kraštų paimti baltų dažų pavydžiai (supakuoti į vokus Nr. 1 ir Nr. 2). Įvykio vieta pakeista, automobilio VW kontaktiniai paviršiai buvo liesti. Prie įvykio vietos apžiūros protokolo pateikta foto lentelė su įvykio vietos nuotraukomis. Nurodyta, kad apžiūra pradėta 21.40 val., baigta 22.40 val. (Žaliakalnio policijos komisariato pateikta medžiaga, b. l. 3-4, 6, 7, 8-13).

Žaliakalnio policijos komisariato medžiagoje taip pat pateiktos pareiÅ¡kėjo T. G. darytos fotonuotraukos, kuriose matomi abu automobiliai: VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir Mercedes-Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (Žaliakalnio policijos komisariato pateikta medžiaga, b. l. 15-20). 2019 m. rugpjūčio 30 d. pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas parodė, jog: 2019 m. rugpjūčio 27 d. apie 10.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, automobilių saugojimo aikÅ¡telėje, pastatė savo automobilį MB E 350 CDI 4Matic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, 2010 m. laidos, techniÅ¡kai tvarkingÄ , bei užrakintÄ .

PrieÅ¡ tai automobilį nuplovė, ant kėbulo nebuvo jokių apgadinimų, automobilis neseniai perdažytas. 2019 m. rugpjūčio 30 d. 17.40 val. atėjęs prie savo automobilio, pamatė, kad apgadintas automobilio deÅ¡inės pusės galinis sparnas dviejose vietose ir abejose durelėse rado po įmuÅ¡imÄ . PrieÅ¡ prieinant ir automobilį atrakinant, pastebėjo, kad suveikė signalizacija ne taip kaip turėtų, todėl suprato, kad kažkas buvo su automobiliu, kad kažkas atsitrenkė į automobilį.

Tuomet pareiškėjui dukra ir pasakė, kad kažkas ant automobilio kėbulo. Tuomet pareiškėjas nuėjo iki apsaugos posto, kur apsaugos darbuotojui pasakė, kad apgadintas mano automobilis. Priėjo apsaugos darbuotojas, kuris nurodė, kad gali paskambinti kitam aikštelėje šalia pareiškėjo statančiam automobilį žmogui ir jį pakviesti, pareiškėjas atsakė, kad nereikia, jis kviečia policijos pareigūnus. Belaukiant policijos grįžo vyriškis su automobiliu VW T-Roc, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nuolatos stato savo automobilį šalia pareiškėjo automobilio.

Vairuotojui pareiÅ¡kėjas pasakė, kad jo laukia, ir jo paklausė, ar galėtų pasižiÅ«rėti jo automobilio dureles, tuomet jis iÅ¡kart pareiÅ¡kėjÄ užsipuolė, sakė „kÄ tu čia iÅ¡ manęs naudos nori“, pareiÅ¡kėjas ramiai atsakė vyriÅ¡kiui, kad jeigu jis kaltas, jo atsipraÅ¡ys, tiesiog nori iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas apgadino jo automobilį. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ karto nufotografavo automobilį, ant kurio aiÅ¡kiai matėsi baltos spalvos dažai, tuomet VW markės savininkas pradėjo trinti su ranka dažus nuo savo automobilio, pareiÅ¡kėjas jam pasakė, kad nieko nevalytų, nes atvažiuoja policijÄ ir su ja viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kins.

Nieko neklausęs vyriÅ¡kis užrakino automobilį ir išėjo. Atvykus policijos pareigÅ«nams, Å¡ie iÅ¡sikvietė minėto automobilio savininkÄ , kuris nesileido į kalbas ir apie įvykį nieko nepripažino, vyriÅ¡kis atėjęs su žmona dar pradėjo ant pareiÅ¡kėjo rėkti, kad jis nori pasipinigauti. Kokia padaryta turtinė žala, praneÅ¡ papildomai tyrimo metu. Automobilis kasko draudimu nedraustas. Vieta kur stovi automobilis saugoma, tačiau vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. PraÅ¡o pradėti tyrimÄ (Žaliakalnio policijos komisariato pateikta medžiaga, b. l. 23-25). 2019 m. rugsėjo 9 d. liudytojo papildomos apklausos protokole nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas T.

G. nuo 2005 m. naudojasi uždara automobilių stovėjimo aikštele, esančia (duomenys neskelbtini), Kaune. Pastaruosius penkis metus jam priklauso 188 vieta aikštelėje. Bent penkis metus šalia, t. y. vieta Nr. 189 priklauso vyriškiui, kurio duomenų nežino. Maždaug keturis mėnesius, tiksliai žino, minėtas vyriškis naudojasi automobiliu VW T-Roc, laiko jį savo vietoje Nr. 189, greta pareiškėjo automobilio. 2019 m. rugpjūčio 27 d., apie 10.30 val. pareiškėjas paliko aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), ne, 188 vietoje, savo automobilį MB E 350 CDI 4 Matic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), baltos spalvos.

Automobilis tikrai buvo tvarkingas, nes pareiÅ¡kėjas atvažiavo iÅ¡kart iÅ¡ plovyklos, plovė jį savo rankomis. Automobilis neseniai, t. y. 2019 m. balandžio mėnesį, buvo visas perdažytas, juo nesinaudojo, kadangi sirgo, ateina į aikÅ¡telę jį tik užkurti arba nuvaryti į plovyklÄ . 2019 m. rugpjūčio 30 d., apie 17.40 val. atėjęs prie savo automobilio pamatė, kad automobilio deÅ¡inės pusės gale, prie bako dangtelio yra du įmuÅ¡imai. Akivaizdu, kad įmuÅ¡imai yra nuo Å¡alia stovėjusio automobilio VW T-Rock durelių.

Tuo metu minėto automobilio nebuvo. PareiÅ¡kėjas iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Laukiant policijos, į aikÅ¡telę atvažiavo automobilio VW T-Rock vairuotojas, automobilį pastatė į savo vietÄ Nr. 189. Vairuotojui iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, nieko jam neaiÅ¡kinęs, pareiÅ¡kėjas paprašė leisti apžiÅ«rėti jo automobilio dureles. Jis sutiko, atidarė galines vairuotojo pusės dureles. PareiÅ¡kėjas, apžiÅ«rėjęs jas, pamatė ant jo durelių apačios baltos spalvos dažų likučių, kurie, pareiÅ¡kėjo manymu, yra nuo jo automobilio.

Yra įsitikinęs, kad būtent šiuo automobiliu buvo apgadintas jo automobilis. Pareiškėjas vairuotojui paaiškino, kad buvo apgadintas jo automobilis ir mano, kad būtent jo automobiliu tai buvo padaryta. Savo telefonu nusifotografavo minėto automobilio dureles. Savininkas tai pamatęs supyko, sakė, kad čia dulkės ir pradėjo nykščiu valyti. Pareiškėjas prašė jo nevalyti, palaukti policijos, tačiau jis piktai sureagavo, sakė, kad aš pareiškėjas nori iš jo pinigų, yra aferistas ir pan.

Vyriškis užrakinęs automobilį išėjo, į prašymus palaukti policijos, nereagavo. Pareiškėjas jam sakė, kad jeigu tai ne jo darbas, atsiprašys, tačiau jis vis tiek išėjo. Visa tai girdėjo aikštelės sargas. Atvažiavus policijai, pareigūnai apžiūrėjo pareiškėjo ir šalia esantį VW T- Rock automobilį, ant pareiškėjo automobilio jie pastebėjo dar daugiau apgadinimų, būtent padarytų durelėmis. Įdaužimai buvo ant keleivio priekinių ir galinių durelių, mušimų aukštis visur tas pats.

Pareigūnai iš aikštelės sargo gavo minėto automobilio vairuotojo telefono numerį, jam paskambino ir kvietė atvykti į aikštelę. Maždaug po pusės valandos atėjo VW vairuotojas su savo žmona. Vyriškis ir toliau kategoriškai neigė savo kaltę, nors jam pareigūnai aiškino, kad viskas yra akivaizdu Jie abu buvo konfliktiškai nusiteikę, gražiuoju spręsti situacijos nepanoro. Vyriškis pasakojo, kad prieš kelis metus kito automobilio, kuris stovėjo kitoje pusėje, vairuotojas reikalavo iš jo pinigų, o dabar pareiškėjas nori.

Pasiteiravau aikÅ¡telės sargo, ar anksčiau buvo toks įvykis, sargas patvirtino, kad prieÅ¡ kelis metus Å¡is vyriÅ¡kis buvo savo automobilio durelėmis apgadinęs kitÄ automobilį. VyriÅ¡kis ėjo į konfliktÄ su policijos pareigÅ«nais ir nepripažinęs savo kaltės, išėjo iÅ¡ aikÅ¡telės. PareigÅ«nai įformino įvykį, paėmė dažų pavyzdžius nuo pareiÅ¡kėjo ir VW T-Rock automobilių. Nuo Å¡ios dienos iki Å¡iol VW T-Rock vairuotojas su pareiÅ¡kėju nesusisiekė, problemos spręsti nepanoro.

Kadangi pareiškėjo automobilis buvo neseniai perdažytas, jis kreipėsi į tuos pačius meistrus, kurie nurodė, kad automobilio remontas kainuos 920,88 Eur (Žaliakalnio policijos komisariato pateikta medžiaga, b. l. 31-32). Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal T.

G. pareiÅ¡kimÄ . Nutarime nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 11 d. Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate pagal T. G., gimusio (duomenys neskelbtini) m., pareiÅ¡kimÄ dėl apgadinto automobilio, buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nesant duomenų, kad buvo padaryta veika, turinti požymius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo. 2019 m. rugpjūčio 10 d., apie 17.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, T. G. pastebėjo, kad apgadintas jo automobilis MB E 350CDI 4Matic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, 2010 m. laidos.

Apgadintas automobilio deÅ¡inės pusės galinis sparnas dviejose vietose ir abejose durelėse rado po įmuÅ¡imÄ . Patikrinimo metu nustatyta, kad automobilio MB, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), deÅ¡inės pusės dureles galimai apgadino automobilio VW T-Rock, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), naudotojas A. M., t. y. atidarant automobilio dureles, jos atsitrenkė į automobilį MB, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir taip jas apgadino. Nutarime pažymėta, kad 2018 m. lapkričio 15 d.

Europos SÄ jungos Teisingumo teismas sprendime, bylos Nr. C-648/17, konstatavo, kad eismo įvykiu yra laikoma tokia situacija, kai abi transporto priemonės nejuda, nepriklausomai nuo to užvesti jų varikliai ar ne, o draudimo bendrovė, teikianti civilinės atsakomybės draudimo paslaugÄ , privalo atlyginti žalÄ , padarytÄ apgadinto automobilio savininkui, nepriklausomai nuo to, ar dureles atidarė pats vairuotojas, ar jo keleivis. Pagal 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnį, „eismo įvykis - įvykis kelyje, vieÅ¡oje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas“.

Lietuvos Respublikoje atsižvelgiama į galiojančius nacionalinius teisės aktus. Atvejais, kuomet vieno automobilio vairuotojas atidarydamas automobilio dureles atsitrenkia į kitÄ automobilį ir jį apgadina, automobilių vairuotojai turi teisę užpildyti eismo įvykio deklaracijÄ ir pateikti jÄ draudimo bendrovei spręsti klausimÄ dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam. Ginčo atveju, dėl žalos atlyginimo nukentėjęs asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ . IÅ¡ surinktos medžiagos matyti, kad padarytoje veikoje nėra nei nusikaltimo, nei administracinio nusižengimo sudėties.

Pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus, atvejis, kuomet atidarant automobilio dureles atsitrenkiama į kitÄ automobilį ir jis yra apgadinamas, nėra laikoma eismo įvykiu, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 423 straipsnį nepradedama. Tarp T. G. ir A. M. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Padaryta materialinė žala bei jos atlyginimas yra civilinio proceso sferos reglamentuojamas dalykas, todėl dėl pažeistų interesų gynimo ir materialinio nuostolio atlyginimo T.

G. turi teisę kreiptis į teismÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų nustatyta tvarka (Žaliakalnio policijos komisariato pateikta medžiaga, b. l. 53-54). Taip pat iÅ¡ administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad tiriant T. G. 2019 m. rugpjūčio 30 d. pareiÅ¡kimÄ buvo atlikti Å¡ie veiksmai – 2019 m. rugpjūčio 30 d. 17.47 val. užregistruotas praneÅ¡imas įvykių registre (Žaliakalnio policijos komisariato pateikta medžiaga, b. l. 14); paimtas Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio D.

G. tarnybinis pranešimas (Žaliakalnio policijos komisariato pateikta medžiaga, b. l. 1); 2019 m. rugpjūčio 30 d. 21.40 val. pradėta įvykio vietos apžiūra, kurios metu nuo automobilio Mercedes-Benz paimti kėbulo dažų lyginamieji pavyzdžiai, nuo automobilio VW su juoda daktiloskopine plokštele nuo durų kraštų paimti baltų dažų pavydžiai (supakuoti į vokus Nr. 1 ir Nr. 2), įvykio vieta pakeista, automobilio VW kontaktiniai paviršiai buvo liesti, prie įvykio vietos apžiūros protokolo pateikta foto lentelė (Žaliakalnio policijos komisariato pateikta medžiaga, b. l. 3-13); 2019 m. rugpjūčio 30 d.

Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje apklaustas pareiÅ¡kėjas T. G., prie medžiagos pridėtos pareiÅ¡kėjo darytos fotonuotraukos (Žaliakalnio policijos komisariato pateikta medžiaga, b. l. 23-25, 15-20); 2019 m. rugsėjo 9 d. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK Veiklos skyriuje apklaustas pareiÅ¡kėjas T. G., prie medžiagos pridėta remonto sÄ mata (Žaliakalnio policijos komisariato pateikta medžiaga, b. l. 31-32, 34-39); 2019 m. rugsėjo 11 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (turto sunaikinimas ar sugadinimas) (Žaliakalnio policijos komisariato pateikta medžiaga, b. l. 41-43); 2019 m. rugsėjo 13 d.

Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK VieÅ¡osios policijos skyriaus Veiklos skyriaus virÅ¡ininkas E. P. Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriui iÅ¡siuntė nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl galimo eismo įvykio, pagal kompetencijÄ poveikio priemonių taikymui (Žaliakalnio policijos komisariato pateikta medžiaga, b. l. 50); 2019 m. rugsėjo 24 d. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba grÄ Å¾ino medžiagÄ Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK, nurodant, kad Å¡is įvykis ne eismo įvykis, todėl tokių įvykių Kelių policijos valdyba netiria, tokių įvykių tyrimui specialių žinių ir kompetencijų nereikia (Žaliakalnio policijos komisariato pateikta medžiaga, b. l. 51-52); 2019 m. rugsėjo 26 d. priimtas nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos (Žaliakalnio policijos komisariato pateikta medžiaga, b. l. 53-54); 2019 m. lapkričio 12 d. iÅ¡ Gyventojų registro pateikti duomenys apie asmenį – A.

M. (Žaliakalnio policijos komisariato pateikta medžiaga, b. l. 40). ANK 591 straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, tačiau pažymėtina, jog administracinio nusižengimo požymių nebuvimas reiškia, kad:

1) arba visai nebuvo jokio įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija, 2) arba įvykis pasireiÅ¡kęs prieÅ¡ingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti administraciniu nusižengimu, 3) buvo įvykis be niekieno kaltės. Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigÅ«nas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimÄ , privalo imtis visų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laikÄ iÅ¡tirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigÅ«nas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.

Priimant sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka.

Pažymėtina ir tai, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto iÅ¡vados pareigÅ«nai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimÄ (ANK 569 straipsnio 2 dalis), o teismas ir administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) iÅ¡ esmės juos tik tiria ir vertina (ANK 569 straipsnio 3 ir 4 dalis). Administracinio nusižengimo byloje nutarimas privalo bÅ«ti priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, byloje turi bÅ«ti nustatytos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, paÅ¡alinti galimi prieÅ¡taravimai, t. y. administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi bÅ«ti parengta kokybiÅ¡kai.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pagal turimÄ medžiagÄ nepakanka duomenų konstatuoti, kad nepadarytas joks teisės pažeidimas, kadangi įvykis iÅ¡tirtas neiÅ¡samiai ir atmestinai. Institucija neatliko visų bÅ«tinų veiksmų, kad bÅ«tų nustatyta objektyvi tiesa ir apgintos skundÄ padavusio asmens T. G. galimai pažeistos teisės, tai yra, nedetalizuota situacija dėl transporto priemonės VW T-Rock, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininko (valdytojo) pozicijos – transporto priemonės savininkas (valdytojas) neapklaustas, nepridėtas jo paaiÅ¡kinimas, nesurasti ir neapklausti visi liudytojai, kurių apklausa galėtų patvirtinti ar paneigti byloje nurodytas aplinkybes, tame tarpe ir į įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai.

Nors tiriant įvykį buvo paimti lyginamieji dažų pavyzdžiai nuo abiejų automobilių, tačiau neatliktas Å¡ių dažų tyrimas (ekspertizė) ir nenustatyta, ar buvo fizinis kontaktas tarp Å¡ių konkrečių transporto priemonių. Institucija, priimdama nutarimÄ nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, nurodė pareiÅ¡kėjui, kad ginčo atveju, dėl žalos atlyginimo nukentėjęs asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų nustatyta tvarka, o tarp T.

G. ir A. M. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Be to, pareigÅ«nas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka, be kitų aplinkybių privalo nustatyti ir tai, ar padaryta turtinė žala (ANK 617 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad žala yra priteisiama fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris laikantis ANK 578 straipsnyje numatytų taisyklių, yra pripažįstamas nukentėjusiuoju. Nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.

Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimÄ tiriančio pareigÅ«no sprendimu, kuris įforminamas įraÅ¡u administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigÅ«no) nutarimu ar nagrinėjančio administracinio nusižengimo bylÄ teismo nutartimi (ANK 578 straipsnio 1 dalį). Administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu bei priimant skundžiamÄ nutarimÄ nebuvo svarstytas klausimas dėl T. G. pripažinimo nukentėjusiuoju, o nagrinėjamu atveju teismas yra jau skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nagrinėjimo stadijoje.

Europos SÄ jungos (toliau – ir ES) teisinė sistema yra savarankiÅ¡ka ir nuo valstybių narių teisinių sistemų nepriklausoma teisinė sistema (sui generis), turinti savo teisės Å¡altinius, principus ir teisinį reglamentavimÄ . ES teisės Å¡altinių sistemÄ sudaro dviejų rūšių teisės Å¡altiniai – pirminiai Å¡altiniai (ES steigimo sutartys, jų protokolai ir kt.) bei antriniai Å¡altiniai (reglamentai, direktyvos ir kt.). Å alia Å¡ių ES teisės Å¡altinių egzistuoja trečiasis ES teisės Å¡altinis – Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika.

Å is ES teisės Å¡altinis yra formuojamas oficialiai aiÅ¡kinant pirminius ir antrinius ES teisės Å¡altinius (Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo suvestinės redakcijos 267 straipsnis). AiÅ¡kindamas ES teisę ESTT ne tik iÅ¡aiÅ¡kina jau egzistuojančių SÄ jungos teisės normų prasmę, bet jų pagrindu formuluoja naujas normas ir principus, kurie vėliau yra taikomi ES valstybių narių teismų praktikoje. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad policija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Statutu, Å¡iuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Europos SÄ jungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais.

Nors institucija, priimdama nutarimÄ , motyvavo, kad atvejis, kuomet atidarant automobilio dureles atsitrenkiama į kitÄ automobilį ir jis yra apgadinamas, nėra laikomas eismo įvykiu pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus, tačiau konstatuotina, kad Å¡i iÅ¡vada yra skubota ir padaryta neatlikus visų privalomų tyrimo veiksmų. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau ir – SEAKÄ®) 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad eismo dalyvis – kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis).

Å io straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, vieÅ¡oje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Pažymėtina, kad 2018 m. lapkričio 15 d. Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas (ESTT) paskelbė sprendimÄ byloje C-648/17 dėl privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo ir transporto priemonių eismo sÄ vokos, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad 1972 m. balandžio 24 d.

Tarybos direktyvos 72/166/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo įgyvendinimu, suderinimo 3 straipsnio 1 dalį reikia aiÅ¡kinti taip, kad Å¡ioje nuostatoje įtvirtinta sÄ voka „transporto priemonių (eismas)“ apima situacijÄ , kai stovėjimo aikÅ¡telėje stovinčios transporto priemonės keleivis, atidarydamas Å¡ios transporto priemonės dureles, kliudo Å¡alia stovinčiÄ kitÄ transporto priemonę ir jÄ apgadina.

Be to, pažymėtina, kad nors Institucija atsiliepime nurodė, kad tokiais atvejais, kai vieno automobilio durelės atsitrenkia į kitÄ automobilį ir jį apgadina, automobilių vairuotojai turi teisę užpildyti eismo įvykio deklaracijÄ ir pateikti jÄ draudimo bendrovei spręsti klausimÄ dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam, tačiau Kelių eismo taisyklėse eismo įvykio deklaracija apibrėžiama kaip eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų eismo įvykio vietoje užpildyta ir pasiraÅ¡yta forma, kurioje fiksuojamas eismo įvykio faktas, apraÅ¡omos aplinkybės ir braižoma schema, Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policijÄ Ä¯ eismo įvykio vietÄ ((duomenys neskelbtini) punktas), Tokiu bÅ«du, Institucija pripažino, kad įvyko bÅ«tent eismo įvykis, o ne koks nors kitoks teisės pažeidimas, todėl darytina iÅ¡vada, kad, esant draudiminiam įvykiui, ir kilus ginčui dėl kaltės, įvykio aplinkybes turi nustatyti policijos pareigÅ«nai.

ANK 590 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo tyrimÄ atlikti privalo tos pačios institucijos, kuri užfiksavo Å¡io administracinio nusižengimo požymių turinčiÄ veikÄ arba kurioje buvo gautas praneÅ¡imas, aktas ar kitoks dokumentas, kuriuo užfiksuotas administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymas, pareigÅ«nai, jei jos pareigÅ«nams Å¡io kodekso 589 straipsnyje suteikta teisė atlikti administracinio nusižengimo tyrimÄ . Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui paskambinus bendruoju pagalbos telefonu, įvykis buvo užregistruotas kaip techninis eismo įvykis, į įvykio vietÄ atvyko Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo bÅ«rio patruliai.

Be to, Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK vyriausiajai tyrėjai priėmus 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (turto sunaikinimas ar sugadinimas), surinkta medžiaga pagrįstai buvo perduota Kelių policijos valdybai. SEAKÄ® 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (SEAKÄ® 12 straipsnio 5 dalis).

ANK 417 straipsnio 7 dalis numato atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse numatytuosius. Tik atlikus iÅ¡samų tyrimÄ ir visus bÅ«tinus veiksmus, apklausus visus asmenis, galinčius turėti informacijos apie šį įvykį, atlikus ekspertizę ir nustačius visas įvykio aplinkybes, bus galima spręsti ar buvo padarytas teisės pažeidimas, kas jį padarė, nustatyti kaltės formÄ (tyčia ar neatsargumas), tikslų padarytos žalos dydį ir galimÄ veikos kvalifikavimÄ â€“ ar yra pagrindas nutraukti (nepradėti) administracinės teisenos, ar yra administracinio nusižengimo požymiai.

Nustačius, kad yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, požymiai, visa tyrimo metu surinkta medžiaga tolesniam tyrimui perduotina Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai. Kadangi nagrinėjant skundÄ buvo nustatyta, kad neatlikti visi bÅ«tini veiksmai, siekiant iÅ¡tirti įvykį, kilo neaiÅ¡kumų dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių, nors ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylÄ , rinkti įrodymus, tačiau administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi bÅ«ti parengta kokybiÅ¡kai.

Teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali bÅ«ti interpretuojami kaip reiÅ¡kiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡antys asmenys (pareigÅ«nai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigÅ«nui)) pateikti ne visÄ , neiÅ¡samiÄ ar kitaip nekokybiÅ¡kai parengtÄ administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagÄ Â Esant iÅ¡vardintoms aplinkybėms, skundas tenkintinas, o skundžiamas nutarimas panaikintinas ir byla grÄ Å¾intina institucijai, kurios pareigÅ«nai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimÄ , papildomam tyrimui atlikti (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a :  pareiÅ¡kėjo T. G. skundÄ patenkinti. Panaikinti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir bylÄ , kartu su administracinio nusižengimo medžiaga, perduoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatui, kurios pareigÅ«nai įgalioti tinkamai atlikti galimo administracinio nusižengimo tyrimÄ ir priimti sprendimÄ , arba, esant pagrindui, perduoti medžiagÄ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai tirti ir priimti galutinį sprendimÄ .

Nutartis per 20 (dvideÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja Tatjana Butkienė