Legislator Case Law & Legislation
2a27ef75-801a-4828-b941-491fbc1faaa7 AI generated

2a27ef75-801a-4828-b941-491fbc1faaa7 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 2a27ef75-801a-4828-b941-491fbc1faaa7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Baudžiamoji byla Nr. 1-2204-1034/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23850-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 3 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas RamÅ«nas KeidÅ«nas, sekretoriaujant Kamilei Labanauskaitei, dalyvaujant prokurorėms Kristinai Rekertienei, Miglei LukÅ¡evičienei, kaltinamajam V. V. (V. V.) laiduotojai G. V., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

Legislator headnote

AI generated

2a27ef75-801a-4828-b941-491fbc1faaa7 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Nr. (duomenys neskelbtini) paimti muzikinį diskÄ . Atsisėdo į keleivio vietÄ ir rinkosi diskÄ . Sėdėdamas automobilyje parÅ«kė ir kas vyko toliau, neatsimena. Sekantį kÄ atsimena, tai kad juos sustabdė policijos pareigÅ«nai, o jo automobilį vairuoja vienas iÅ¡ gimtadienyje buvusių asmenų, tikslaus jo vardo nežino, kadangi matė pirmÄ kartÄ . Vakarėlyje visi jį vadino V.. Policijos pareigÅ«nai juos sulaikė ir nuvežė į policijos komisariatÄ . Asmeniui, vairavusiam jo automobilį, pretenzijų neturi (b. l. 32).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1-2204-1034/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23850-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 3 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas RamÅ«nas KeidÅ«nas, sekretoriaujant Kamilei Labanauskaitei, dalyvaujant prokurorėms Kristinai Rekertienei, Miglei LukÅ¡evičienei, kaltinamajam V. V. (V. V.) laiduotojai G. V., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu, n u s t a t ė : V. V. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, t. y. 2019 m. birželio 8 d., apie 02.26 val., Vilniuje, Loretos AsanavičiÅ«tės gatvėje, ties pastatu Nr. 4, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW X5, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 2,01 promilės etilo alkoholio koncentracija. Å iais savo veiksmais V. V. padarė BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kaltinamasis V. V. apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiÅ¡kai ir parodė, jog iÅ¡gėrė per gimtadienį, kai norėjo skirtis, asmuo, kuriam priklausė automobilis, buvo girtesnis negu jis.

Automobilio savininkas norėjo patraukti maÅ¡inÄ , todėl pasiÅ«lė jÄ patraukti prie Å¡aligatvio, buvo iÅ¡kviesti pareigÅ«nai. IÅ¡važiavo 100 metrų už kiemo, nes kaimynas, bÅ«damas tokios bÅ«klės, neiÅ¡vairuotų. Nesiruošė niekur važiuoti, nes turi atsakomybių, turi vaikų, nepalaiko vairavimo iÅ¡gėrus. Gavosi, kad buvo už vairo ir įpÅ«tė 2 promiles. Dėl to labai gailisi ir Å¡eima pergyvena, nes laikėsi teises, buvo priimtas į darbovietę su sÄ lyga, kad turės vairuotojo teises, nes darbovietės pagrindas yra vairavimas.

Nepasakys, kiek buvo iÅ¡gėręs, kažkodėl atsisėdo prie vairo, nors pasÄ monėje žinojo, kad negalima, nes neturi teisės vairuoti ir yra iÅ¡gėręs. Jo pajamos yra 700-750 Eur per mėnesį, turi du mažamečius vaikus. PraÅ¡o atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant sutuoktinės atsakomybėn. Jo sutuoktinės vardas G. V., ji dirbanti, artimiausias žmogus, administracine tvarka nebausta, dirbanti pardavėja. Turi paskolÄ apie 500 eurų, kuriÄ iÅ¡moka iÅ¡ abiejų algų.

Teisiamajame posėdyje laiduotoja G. V. paaiÅ¡kino, kad pateikė praÅ¡ymÄ atleisti V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nes norėtųsi iÅ¡ teismo sulaukti kuo mažesnės bausmės, vyras nusižengimÄ atliko nepagalvojęs, nemano, kad pasikartotų kažkas panaÅ¡aus. Jie apie tai daug kartų kalbėjo, turi du vaikus. Supranta, kad vairavimas iÅ¡gėrus yra netoleruotinas. Tai buvo kvaila klaida, padaryta iÅ¡ vyro pusės. Jis gailisi ir abiem skaudu, kad tenka atsidurti tokioje situacijoje.

Vyras stengėsi padėti nepažįstamam žmogui ir pats įkliuvo į bėdÄ . Jis yra atsakingas, Å¡eimyniÅ¡kas, rÅ«pinasi vaikais, turime ateities planų dėl bÅ«sto ir dėl maÅ¡inos. Jos vertinimu, vyrui ji yra autoritetas. Planuoja padėti sutuoktiniui laikytis įstatymų reikalavimų praleisdama daugiau laiko kartu, nes Å¡itas nusižengimas buvo atliktas nebÅ«nant kartu, apie tai pasiÅ¡nekėti, rodyti gerÄ pavyzdį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. V. parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ . 2019 m. birželio 7 dienÄ vakare buvo pas draugÄ Vilniuje, Loretos AsanavičiÅ«tės g. 4, Å¡ventė draugo gimtadienį. IÅ¡gėrė 500 g brendžio. 2019 m. birželio 8 d., apie 02.00 val. visi pradėjo skirstytis į namus. Jis išėjęs į kiemÄ pamatė iÅ¡ jų kompanijos automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdintį vairuotojo vietoje ArvydÄ , su kurio jis susipažino tÄ pati vakarÄ .

Kadangi automobilis stovėjo vidury kiemo ir Arvydas buvo daug girtesnis už jį, jis nusprendė padėti automobilį perstatyti, todėl sėdo vairuoti automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo važiavo iÅ¡ kiemo, norėdamas jį pastatyti gatvėje, nes kieme nebuvo vietos. IÅ¡važiuojant iÅ¡ kiemo ir įvažiuojant į Loretos AsanavičiÅ«tės gatvę, jį sustabdė policijos pareigÅ«nai ir nustatė jo girtumÄ . Pirma kartÄ Ä¯ alkoholio kiekio matuoklis parodė 2,01 promilių, antra kartÄ matuoklis parodė 2,07 promilių girtumÄ .

Labai gailisi dėl to, kad dėl girtumo prarado savikontrolę ir neblaivus vairavo automobilį (b. l. 22, 30). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. parodė, kad Å¡ių metų birželio 08 dienÄ patruliuojant su kursante G. B. apie 02 val. 26 min. iÅ¡ operatyvaus valdymo skyriaus gavo praneÅ¡imÄ , kad L. AsanavičiÅ«tės g. 4 kieme automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į tvorÄ ir Å¡alinasi. MinėtÄ automobilį pastebėjo ir sustabdė iÅ¡važiuojantį iÅ¡ L. AsanavičiÅ«tės g. 4 namo kiemo.

Priėjus prie vairuotojo suprato, kad jis neblaivus, nes iÅ¡ burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo neriÅ¡li. VairuotojÄ V. V., gim. 1989 m. gruodžio 16 d., patikrinus alkoholio matuokliu pirmÄ kartÄ jam buvo nustatytas 2,01 prom. girtumas, antra karta 02.49 val. jam buvo nustatytas 2,07 prom. girtumas. Nustatė, kad V. V. neturi teisės vairuoti Å¡ios rūšies transporto priemones, už tai jam surašė administracinio nusižengimo protokolÄ . Automobilio vairuotojas V. V. vairavimo fakto esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti Å¡ios rūšies transporto priemonių, neginčijo, su pažeidimais sutiko, tačiau pabrėžė, jog sėdo prie vairo po to, kai buvo atsitrenkta į tvorÄ kieme.

Kas vairavo, jis tiksliai nurodyti negalėjo. Mano, kad tai galėjo bÅ«ti minėto automobilio savininkas A. V. (b. l. 34). 2019 m. birželio 8 d. vyriausiojo patrulio A. B. tarnybiniame praneÅ¡ime įvykio aplinkybės nurodytos iÅ¡ esmės analogiÅ¡kai (b. l. 9). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. parodė, kad 2019 m. birželio 7 dienÄ vakare buvo pas draugÄ gimtadienyje, Vilniuje, L. AsanavičiÅ«tės gatvėje, nei namo numerio, nei buto nežino, kadangi buvo pirmÄ kartÄ . Per vakarÄ iÅ¡gėrė labai daug alkoholi, kiek tiksliai pasakyti negali. 2019 m. birželio 8 d., apie 01.00 val. nuėjo į jam priklausantį automobilį BMW, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) paimti muzikinį diskÄ . Atsisėdo į keleivio vietÄ ir rinkosi diskÄ . Sėdėdamas automobilyje parÅ«kė ir kas vyko toliau, neatsimena. Sekantį kÄ atsimena, tai kad juos sustabdė policijos pareigÅ«nai, o jo automobilį vairuoja vienas iÅ¡ gimtadienyje buvusių asmenų, tikslaus jo vardo nežino, kadangi matė pirmÄ kartÄ . Vakarėlyje visi jį vadino V.. Policijos pareigÅ«nai juos sulaikė ir nuvežė į policijos komisariatÄ . Asmeniui, vairavusiam jo automobilį, pretenzijų neturi (b. l. 32).

Patikrinus V. V. alkoholio matuokliu jo iškvėptame ore 2019 m. birželio 8 d., 02:28 val. nustatyta 2,01 promilės etilo alkoholio, 02:49 val. nustatyta 2,07 promilės etilo alkoholio (b. l. 12-15). Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad lengvojo automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – A. V. (b. l. 16). Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina Lietuvoje yra 4942 Eur be PVM (b. l. 18). Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Teismo vertinimu, V. V. kaltė padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ visiÅ¡kai įrodyta. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiÅ¡kai. Kaltinamajam pareikÅ¡tame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiÅ¡kinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų A.

B., A. V. parodymai, BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenys, tarnybinis praneÅ¡imas, alkotesterio pažymos kvitai. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiÅ¡kai pakanka iÅ¡vadai, jog V. V. vairavo automobilį, bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 2,01 prom. neblaivumo laipsnis. Pagal Å¡ias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Konstatuotina, jog V. V. aptariamÄ veikÄ padarė tiesiogine tyčia. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Å io straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sÄ lygos, susijusios su nusikalstamÄ veikÄ padariusiu asmeniu:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sÄ lygų visumai. Dėl bÅ«tinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygų, susijusių su V. V., pažymėtina, kad teismui nekyla abejonių, kad Å¡ioje byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytos sÄ lygos, t. y.

V. V. pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , Å¡ia nusikalstama veika žala nebuvo padaryta. Dėl Å¡ių sÄ lygų egzistavimo pastabų neturėjo ir prokurorė. Teismų praktikoje akcentuojama, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte esanti sÄ lyga yra vertinamojo pobÅ«džio, todėl iÅ¡vada dėl jos egzistavimo nustatoma atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , kaltininko elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritiÅ¡kas požiÅ«ris vertinant padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei pastangos suÅ¡velninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, kaltės formÄ bei padarinių sunkumÄ .

Kaip matyti iÅ¡ V. V. charakterizuojančios medžiagos, jis dirbantis, vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. V. anksčiau neteistas, nors ir baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų neturėjo, nebaustas administracine tvarka už analogiÅ¡kÄ veikÄ . Kaip jau buvo minėta, bylos nagrinėjimo metu V. V. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyta.

Å ios aplinkybės, iÅ¡skyrus baustumÄ administracine tvarka, neabejotinai teigiamai charakterizuoja kaltinamÄ jį ir leidžia pagrįstai manyti, kad jis nusikalto ne dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, bet spontaniÅ¡kai, atsitiktinai, tinkamai neįvertinęs galimų savo neigiamo elgesio pasekmių. Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad V. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sÄ lygos, kurios sudaro pagrindÄ svarstyti klausimÄ dėl V.

V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . V. V. padarė BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu, teisminio bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas V. V. sutuoktinės G. V. praÅ¡ymas atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimÄ be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis). V. V. nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ , tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), Å¡ia veika žala nebuvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta bÅ«tina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali bÅ«ti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat jo charakteristikÄ ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas.

Be to, pagal teismų praktikÄ dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Nagrinėjamu atveju V. V. laiduotoja sutinka bÅ«ti jo sutuoktinė G. V., kuri teismui pateiktame praÅ¡yme nurodė, kad V.

V. anksčiau neteistas, žala nepadaryta, jis supranta savo veiksmus ir neigiamai juos vertina, stengsis daugiau nenusikalsti. Mano, kad yra verta teismo pasitikėjimo, neteista, nebausta administracine tvarka, gali daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Teisiamajame posėdyje G. V. papildomai nurodė, kad vyras nusižengimÄ atliko nepagalvojęs, nemano, kad pasikartotų kažkas panaÅ¡aus. Jie apie tai daug kartų kalbėjo, turi du vaikus. Supranta, kad vairavimas iÅ¡gėrus yra netoleruotinas. Tai buvo kvaila klaida, padaryta iÅ¡ vyro pusės. Jis gailisi ir abiem skaudu, kad tenka atsidurti tokioje situacijoje.

Vyras yra atsakingas, Å¡eimyniÅ¡kas, rÅ«pinasi vaikais, turime ateities planų dėl bÅ«sto ir dėl maÅ¡inos. Jos vertinimu, vyrui ji yra autoritetas. Planuoja padėti sutuoktiniui laikytis įstatymų reikalavimų praleisdama daugiau laiko kartu, nes Å¡itas nusižengimas buvo atliktas nebÅ«nant kartu, apie tai pasiÅ¡nekėti, rodyti gerÄ pavyzdį. Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, G. V. yra neteista. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nebausta administracine tvarka.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokurorė baigiamoje kalboje sutiko, kad G. V. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali bÅ«ti laiduotoja. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad laiduotoja G. V. yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra kaltinamojo sutuoktinė, jos asmenybė yra teigiama, ji kritiÅ¡ka V. V. elgesiui, Å¡iam neblaiviam vairuojant automobilį, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji gali daryti V. V. teigiamÄ Ä¯takÄ , nes yra jo sutuoktinė, nežymiai vyresnė už jį, kartu gyvena, nuolat bendrauja ir palaiko tarpusavio tvirtus ir artimus ryÅ¡ius, yra jam autoritetas (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys).

Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sÄ lygas, V. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminÄ . Dėl baudžiamojo poveikio priemonių Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. V. V. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo bÅ«tinumÄ , teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimÄ , t. y. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 2,02 promilės. Taigi kaltinamasis padarė itin pavojingÄ ir Å¡iurkÅ¡tų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimÄ . BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų.

Todėl įvertinus reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , ypač tai, kad kaltinamasis vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, žymiai virÅ¡ijantis minimaliÄ vidutinio girtumo ribÄ , kita vertus – jis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise dvejiems metams. Nors V. V. 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, Å¡iuo metu taip pat neturi Å¡ios teisės (jos nėra įgijęs), visgi pagal teismų praktikÄ Å¡is faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimÄ dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2012, Nr. 2K-7-49-788/2016).

Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimÄ vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ , svarbu įvertinti ir prevencinį Å¡ios baudžiamosios poveikio priemonės tikslÄ Â â€“ užkirsti keliÄ kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis).

Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi bÅ«ti vertinamos sistemiÅ¡kai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesÄ nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Nagrinėjamu atveju V.

V. nėra nuteisiamas ir jam nėra skiriama bausmė, nes jis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Tai yra svarbi aplinkybė sprendžiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimÄ . Teismų praktikoje akcentuojama, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai iÅ¡ tikrųjų skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis).

Remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimÄ . Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. IÅ¡ Å¡ioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties iÅ¡plaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas Å¡iuo atveju paliekamas teismo nuožiÅ«rai.

Ä®gyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl turto konfiskavimo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Å ia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoÅ¡tas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

Taigi, pirmu atveju (nuteistam asmeniui), įstatyme nurodyto turto konfiskavimas iš esmės nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas, antru atveju (atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui), turto konfiskavimo taikymo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Byloje nustatyta, kad automobilis BMW X5 valst. Nr. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o A. V.. Tai nustatyta tiek iš paties kaltinamojo paaiškinimų, tiek iš byloje esančios VĮ „Regitra“ pažymos (b. l. 16).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju svarstytinas klausimas ne dėl minėto automobilio konfiskavimo, o jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. Grįžtant prie minėtos baudžiamojo priemonės (ne)taikymo klausimo, pažymėtina, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju jokia bausmė V.

V. neskiriama, nes jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , tačiau įstatymas numato privalomÄ turto konfiskavimÄ ne tik tais atvejais, kai asmeniui skiriama bausmė, tačiau ir atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai reiÅ¡kia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir Å¡io turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas, iÅ¡ esmės yra imperatyvus, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ kaltinamojo V. V. bÅ«tų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumÄ kelių eismo srityje, nevaržo V. V. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti.

Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydama tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , baustas administracine tvarka, be to, aptariamÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, t. y. elgdamasis abejingai įstatymų reikalavimams. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimÄ esant neblaiviam, taip vengiant neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, baudžiamÄ jÄ atsakomybę už Å¡iÄ veikÄ Ä¯tvirtinant BK 2811 straipsnio 1 dalyje, yra bÅ«tinas.

Teismų praktikoje akcentuojama, kad nustatant konfiskuotino turto vertę, yra pagrindas remtis būtent VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išraše nurodyta automobilio vidutine kaina (be PVM) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019). Nagrinėjamu atveju aktualaus automobilio kaina nustatyta 4942 Eur be PVM (b. l. 18), ji neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.

Ikiteisminio tyrimo metu V. V. skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, n u s p r e n d ž i a : V. V., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį laiduotojos G.

V. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminÄ , ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsniais, paskirti V. V. baudžiamojo poveikio priemones: – draudimÄ naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams; – automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 4942 Eur (keturių tÅ«kstančių devynių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt dviejų eurų) konfiskavimÄ .

V. V. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti. IÅ¡aiÅ¡kinti V. V., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarys naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. IÅ¡aiÅ¡kinti G. V., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; Å¡iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas RamÅ«nas KeidÅ«nas