2a23f1fd-6a7c-4acd-9fa0-3bdfe889b58d · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-1025-1028/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07082-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.10.; 3.1.7.6.; 3.2.4.11; 3.2.6.5. Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS     S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 5 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Silvijus Balčytis,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Editai Petrevičienei,dalyvaujant ieÅ¡kovei T. L. ir jos atstovei advokatei I. P.,atsakovui A. M.,trečiajam asmeniui V. L.,nedalyvaujant iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovui dėl pažeistų teisių, nesusijusių su nuosavybės netekimu, atstatymo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o atstatyti T.

L. pažeistas teises, įpareigoti atsakovÄ panaikinti infiltravimo laukÄ , įrengtÄ jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame mėgėjų sodo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinyje nurodoma, kad ieÅ¡kovei ir sutuoktiniui V. L. pagal 2002-05-24 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 24356 ir tos pačios dienos priėmimo-perdavimo aktÄ Nr. 2439 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,0681 ha žemės Å«kio (sodų) paskirties sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Sklype stovi sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui pagal 2005-01-14 dovanojimo sutartį Nr. 2-540 nuosavybės teise priklauso 0,0659 ha mėgėjų sodo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Sklypai turi bendrÄ 53,70 m ribÄ . 2016-09-14 atsakovas savo sklype įsirengė vietinį inžinerinį statinį - individualiÄ nuotekų valymo sistemÄ , susidedančiÄ iÅ¡ įrenginio Bioclar-6, filtravimo Å¡ulinio, infiltravimo lauko, sujungtų vamzdžiais.

Infiltravimo laukÄ atsakovas įrengė apie 10-20 cm nuo ieÅ¡kovės sklypo ribos ir apie 1 m. nuo jos sodo namelio. Jis iÅ¡kasė apie 2 x 3 m skersmens ir apie 1,5 m gylio duobę, kuriÄ iÅ¡ vakaro pamatė sutuoktinis. Suprato, kad ruoÅ¡iama įrengti kanalizacijÄ . Paskambino atsakovui, pasakė, kad prieÅ¡tarauja, nesutinka su infiltravimo lauku prie jos sklypo ribos ir sodo namelio. Tačiau atsakovas nepaklausė - per pietus atvykę rado jau užlygintÄ duobę. Kad į duobę buvo pripilta žvyro, matė E. Å ., kurios valdos yra prieÅ¡ atsakovo sklypÄ .

Atsakovo įrengtas infiltravimo laukas pažeidžia jų, kaimyninio sklypo savininkų, teises, nesusijusias su nuosavybės netekimu. Jis įrengtas nesilaikant teisės aktuose nustatyto atstumo iki gretimo sklypo ribos ir pastato, ir nesant jos sutikimo nuotekų valyklÄ Ä¯rengti mažesniu nei numatyta teisės aktuose atstumu. Pradėjus funkcionuoti visai nuotekų valymo sistemai, kanalizacijos srutos per infiltravimo laukÄ terÅ¡ žemę, pateks į jos namelio rÅ«sį, kur ir taip po didesnio lietaus susikaupia vanduo.

Be to, sklis blogas kvapas. Tokiu bÅ«du bus terÅ¡iama gamta, bus pažeistos jų teisės į saugiÄ aplinkÄ . IÅ¡ sumontuoto įrenginio Bioclar B-6 techninio paso žino, kad pirmiausias veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti montuojant Å¡itÄ Ä¯renginį, aukÅ¡tas gruntinių vandenų lygis. Vietovėje esant aukÅ¡tiems gruntiniams vandenims, gali sukelti įrenginio gedimus. KokybiÅ¡ko įrenginio funkcionavimas taip pat priklauso nuo jo pastovaus apkrovimo, subalansuoto nuotekų PH, nuo nepertraukiamo elektros energijos padavimo, tačiau jų sodininkų bendrijoje dažni elektros energijos padavimo sutrikimai.

Viso Å¡ito ir nuolatinės įrenginio priežiÅ«ros negales užtikrinti užsienyje besidarbuojantis ir tik retkarčiais pasirodantis Å iauliuose atsakovas A. M.. Siekdama apginti savo teises 2016-09-14 pateikė skundÄ Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR Aplinkos ministerijos. Skundo nagrinėjimas buvo nutrauktas. Patikrinimo metu nustatė, kad atsakovas 1,5 metro atstumu iki jų sklypo ribos sumontavo sertifikuotÄ maÅ¾Ä jį nuotekų valymo įrenginį Bioclar B-6; Å¡is įrenginys priskiriamas nesudėtingų statinių grupei; kad 1 metro atstumas iÅ¡laikytas.

Ä®rengto apie 10-20 cm nuo jos sklypo ribos infiltravimo lauko netyrė, neužfiksavo jo 2016-10-07 patikrinimo akte, dėl jo nepriėmė sprendimo. Ir apie tai Z. J. J. prisipažino administracinio teismo posėdžio metu. Nesutikdama su sprendimu jį apskundė Å iaulių apygardos administraciniam teismui. Teismas nurodė, kad skyrius pagrįstai atsisakė nagrinėti jos 2016-09-14 skundÄ ir 2016-11-10 skundÄ dėl Å¡io sprendimo nutraukti skundo nagrinėjimÄ panaikinimo atmetė kaip nepagrįstÄ . Tiek Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos Å iaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius, tiek Å iaulių apygardos administracinis teismas iÅ¡kraipė faktines aplinkybes, nepanoro įsigilinti į aplinkybės ir suprasti jos reikalavimų.

Jie pasisakė tik dėl nuotėkų valymo įrenginio Bioclar B-6, kuris pastatytas didesniu nei 1 metro nuo jos sklypo ribos atstumu. Ginčas kyla dėl infiltravimo lauko, įrengto apie 10-20 cm atstumu nuo jos sklypo ribos ir 1 m nuo jos sodo namelio. Sprendimo neskundė. Å iaulių miesto vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo infrastruktÅ«ros plėtros specialiajame plane, patvirtintame Å iaulių miesto savivaldybės tarybos 2009-01-29 sprendimu Nr. T-39, įtvirtinta, iki bus įgyvendinti specialiojo plano sprendiniai (į teritorijÄ atvesti centralizuoti vandentvarkos tinklai) laikinai gali bÅ«ti įrengta individuali vandens iÅ¡gavimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ra (individualÅ«s ar kolektyviniai gręžiniai, nuotekų surinkimui - sandarÅ«s rezervuarai, nuotekos iÅ¡vežamos).

Rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos. Nustatytas net 8 m atstumas nuo vietinės nuotekų valyklos iki namo. Atsakovui statybos leidimas Nr. 09-SL-296 buvo išduotas 2009-09-29, tai yra 8 mėnesiais vėliau, nei Šiaulių miesto savivaldybės tarybos priimtas vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamentas informavo, kad pagal statybÄ reglamentuojančius teisės aktus negalimi jokie statiniai arčiau kaip 3 metrai nuo sklypo ribos. Bet kokio valymo įrenginio, kurio naÅ¡umas ne didesnis nei 50 kub. m nuotekų per dienÄ atstumas iki gyvenamosios ir vieÅ¡osios paskirties statinių turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 15 m (spindulys - 15 m); jei sutikimas negautas - negalimas statybos projekto patvirtinimas bei statybos leidimo gavimas.Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka.

Nurodė, kad vietinė nuotekų valymo sistema susideda iÅ¡ įrenginio Bioclar-6, filtravimo Å¡ulinio, infiltravimo lauko. Darbus atliko valymo įrenginių įrengimo sertifikuota įmonė UAB „Šiaulitas“. Pradėjus rangovui darbus. T. L. paskambino jam ir pranešė apie netinkamai atliekamus valymo įrenginio ir infiltravimo lauko darbus. Jis susisiekė su rangovu ir pranešė apie galimus pažeidimus. Rangovas dar kartÄ garantavo, kad darbai atliekami kokybiÅ¡kai ir laikantis visų reikalavimų.

Statybos techninis vadovas atvyko ir apžiÅ«rėjo atliekamus darbus, pasikalbėjo su juos atliekančiais darbuotojais, patvirtino, kad darbai atliekami kokybiÅ¡kai ir laikantis visų reikalavimų, užtikrinant tolimesnį valymo įrenginio kokybiÅ¡kÄ funkcionavimÄ . Renkantis valymo įrenginį, daug domėjosi ir rinko informacijÄ , kurie įrenginiai yra patikimesni. Gyvendamas nenori justi kanalizacijos dvoko, yra draugiÅ¡kai nusiteikęs aplinkai ir aplinkiniams, nes Å¡ioje aplinkoje gyvens su savo Å¡eima.

Todėl pasirinko valymo įrenginį Bioclar B-6. Pagal techninius duomenis Å¡itas įrenginys atlieka kokybiÅ¡kÄ valymo darbÄ Å¡eÅ¡ių asmenų Å¡eimai ir tai nėra maksimali valymo įrenginio apkrova. O jo Å¡eima susideda tik iÅ¡ trijų asmenų. Statybos inspektorius Z. J. J. 2016-09-28 atliko patikrinimÄ . Patikrinimo iÅ¡vadose nustatyta, kad T. L. skundas yra nepagrįstas ir sertifikuotas nuotekų valymo įrenginys pastatytas nepažeidžiant teisės aktų. Å iaulių apygardos administracinis teismas nusprendė pareiÅ¡kėjos T.

L. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Tretysis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsiliepimu ieÅ¡kiniui pritarė. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė ir jo atstovė ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti. IeÅ¡kovė papildomai nurodė, kad mano, jog įrenginys iÅ¡vis negalėjo bÅ«ti įrengtas. Jos sklype stovi vanduo. Iki įrengimo vanduo bÅ«davo rÅ«syje, bus ir po įrengimo. Ä®renginys Å¡iuo metu neeksploatuojamas, todėl pasekmių dar nėra. IÅ¡ įrenginio galima iÅ¡leisti į griovį, kurio nėra, kokiÄ nors kÅ«drÄ .

Atsakovas nesilaikė atstumų, negavo jos leidimo. Filtracijos laukas įrengtas ant sklypo ribos, supilta skalda. Tretysis asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad turi būti padaryti sklypo geodeziniai matavimai. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad kitoje sklypo pusėje buvo vedamos gamtinės dujos, ten negalėjo būti įrengti valymo įrenginiai. Ieškovė ieškiniu kerštauja jam dėl to, kad nepalaikė jos skundo dėl lauko tualeto. Galutinis valymo rezultatas yra techninis vanduo, kurį vėl galima naudoti pvz. tualete.

Ä®renginys sutvarko visas nuotekas. Jei bÅ«tų kanalas ar prÅ«das, bÅ«tų galima leisti tiesiai lauk be infiltracinio lauko. Pagrindinis įrenginys nuo jo namo yra apie 3 metrų atstumu. DumblÄ traukti reiks ne iÅ¡ infiltravimo lauko, o iÅ¡ įrenginio. Sklypo forma yra maždaug 13x53 metrų, įrenginys yra per vidurį. Sklypai aplinkui Å¡lapi. Infiltracinio lauko gylis yra apie 2-3 metrus, plotas panaÅ¡us, buvo supilta 10 kubų skaldos. Ä®renginys Å¡iek tiek jau naudojamas. Jo namo statybose yra statybų knyga, statybų techninis prižiÅ«rėtojas.

Infiltracinis laukas yra prie antros talpos. Teismo posėdžio metu liudytojas K. J. J. paaiÅ¡kino, kad patikrinimo metu nustatė, jog įrenginys yra sertifikuotas. Tokiam įrenginiui statybÄ leidžiantis dokumentas yra nereikalingas. Iki sklypo ribos talpa yra apie 1,5 metro, nuo pastatų atstumas nereglamentuojamas, o nuo sklypo ribos 1 metras. IÅ¡valytas vanduo iÅ¡ įrenginio gali bÅ«ti naudojamas Å«kio reikmėms, laistymui, gali bÅ«ti iÅ¡leistas į upelį ar laukus. Dėl tokių valymo įrenginių veikimo skundų niekada neturėjo.

Toks įrenginys nurodytame sklype gali bÅ«ti įrengtas. Patikrinimo metu pažeidimų nenustatė. Nuo talpos eina tik vamzdis į valymo įrenginį. Planuojama, kad ateityje nebus individualių įrenginių, bet tai tik planai, tik kai įrengs centrinę kanalizacijÄ . Paprasta bačka žemėje yra žemesnis lygis. Infiltravimo laukas nėra įrenginys. Vandeniu galima laistyti. Tokiam įrenginiui nereikalingas projektas, nereikalingas leidimas. Jei įrenginys sertifikuotas, reiÅ¡kia aplinkos apsaugos reikalavimus atitinka.

IeÅ¡kinys atmestinasIÅ¡ byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovei priklauso sodų sklypas Nr. 49 (b. l. 7-8). Atsakovui priklauso sodų sklypas Nr. 47, iÅ¡duotas statybos leidimas (b. l. 9-10). IeÅ¡kovė teikė skundÄ dėl filtravimo įrenginio, nurodė ir aplinkybes apie iÅ¡kastÄ duobę prie sklypo ribos (b. l. 11-12). Statybos inspekcijos Å iaulių skyrius skundo netenkino, tyrimÄ nutraukė (b. l. 13). Byloje pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos raÅ¡tas (b. l. 14-15).

Byloje pateiktas Å iaulių miesto savivaldybės administracijos architektÅ«ros, urbanistikos ir paveldosaugos skyriaus raÅ¡tas (b. l. 16-17). Byloje pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Å iaulių departamento raÅ¡tas (b. l. 18). Pateikta schema apie įrenginio įrengimÄ (b. l. 19-20). Å iaulių apygardos administracinis teismas ieÅ¡kovės skundo netenkino (b. l. 23-25, 46-51). Byloje pateikta iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos iÅ¡vada (b. l. 37-40, 71-72). Byloje pateikta rangos sutartis, statybos patikrinimo, nagrinėjant skundÄ , aktas (b. l. 53-70).

IeÅ¡kovė byloje papildomai pateikė valstybinių institucijų atsakymus, nuotraukas (b. l. 87-88, 94-95, 96-100, 107-111). Byloje pateiktas valymo įrenginio techninis pasas, statybos leidimas, kiti dokumentai (112-131, 141-142), lauko inžinerinių tinklų nužymėjimo brėžinys, atkasto filtravimo lauko nuotraukos.Statybos valstybinę priežiÅ«rÄ atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) (LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 8 str. 1 d.).

Statybos valstybinė priežiÅ«ra apima statybÄ leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimÄ ; statybos dalyvių veiksmų atitikties statybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimÄ ; statybos vykdymo teisėtumo tikrinimÄ ; asmenų praÅ¡ymų, skundų ar praneÅ¡imų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimÄ (LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 8 str. 2 d. 2-4 p., 9 p.).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė dėl, jos vertinimu, pažeistų teisių kreipėsi į Inspekcijos Å iaulių skyrių.

Inspekcija atliko patikrinimÄ atsakovo žemės sklype ir iÅ¡nagrinėjusi skundÄ priėjo iÅ¡vados, kad atsakovas pažeidimų nepadarė, todėl skundo nagrinėjimas buvo nutrauktas. Å is sprendimas buvo apskųstas Å iaulių apygardos administraciniam teismui, kuris skundo netenkino (b. l. 23-25).Teismas, be kita ko, konstatavo, kad inspekcija nenagrinėja skundų ir praneÅ¡imų dėl teisės aktų reikalavimų mažareikÅ¡mių pažeidimų statybos srityje. Teisės aktų reikalavimų mažareikÅ¡mių pažeidimų statybos srityje sÄ raÅ¡Ä tvirtina inspekcijos virÅ¡ininkas.

Kokie pažeidimai laikytini mažareikÅ¡miais, nustato Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos virÅ¡ininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintos Asmenų praÅ¡ymų, skundų, praneÅ¡imų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklės. Pagal minėtų Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2016-05-09 iki 2016-12-01) 50.1 punktÄ , mažareikÅ¡miais teisės aktų pažeidimais inter alia (be kita ko) laikomi naujo nesudėtingo statinio statyba ar nesudėtingo statinio rekonstravimas neturint Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto statybÄ leidžiančio dokumento (t. y. gretimo žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimo).

Tikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra žemės Å«kio paskirties, jame užfiksuota nauja statyba – inžinerinis statinys (nuotekų valymo įrenginys), kurio bÅ«sima kategorija – I grupės nesudėtingas statinys. Valymo įrenginys sertifikuotas, pastatytas apie 1,5 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos. Ä®vertinus tai, kad pareiÅ¡kėja kėlė ginÄÄ dėl trečiojo suinteresuoto asmens pastatyto naujo statinio – nuotekų valymo įrenginio, kuris priskirtinas nesudėtingam statiniui, darytina iÅ¡vada, jog toks ginčas pagal Asmenų praÅ¡ymų, skundų, praneÅ¡imų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių 50.1. punktÄ laikytinas mažareikÅ¡miu.

Todėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Å iaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriui buvo teisinis ir faktinis pagrindas pareiÅ¡kėjos 2016 m. rugsėjo 14 d. skundÄ palikti nenagrinėtu (nutraukti). Å iuo sprendimu, kuris nebuvo skųstas, Å iaulių apygardos administracinis teismas konstatavo, kad Inspekcija padarė teisingas iÅ¡vadas, nenustatė statybÄ reglamentuojančių teisės aktų svarbių pažeidimų, o kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimo filtraciniam laukui įrengti prie sklypo ribos neturėjimÄ Ä¯vertino kaip mažareikÅ¡mį pažeidimÄ .

Esant tokiai iÅ¡vadai akivaizdu, kad atsakovas, įrengdamas laukÄ , nepadarė reikÅ¡mingesnių pažeidimų.Savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 str.). Jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavaliÅ¡kai arba ne savavaliÅ¡kai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, iÅ¡nuomoti ar pan.) draudžiama.

Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavaliÅ¡kai, nustato įstatymai. Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismÄ (CK 4.103 str. 1-2 d.).Pažymėtina, kad asmenys, kurie laiko, kad jų teisės ir interesai yra pažeidžiami CK 4.98 str. ar 4.103 str. nurodytais atvejais, turi įrodyti savo teisių ir interesų pažeidimÄ . Nagrinėjamu atveju Inspekcija ir Å iaulių apygardos administracinis teismas konstatavo, kad galimas atsakovo pažeidimas yra mažareikÅ¡mis, todėl nebuvo priimtas sprendimas uždrausti statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti, ar Å¡alinti statybų pažeidimus.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CK 4.103 straipsnio 2 dalį teisę kreiptis į teismÄ turi asmenys, kurių teisės ir interesai pažeidžiami dėl Å¡io straipsnio 1 dalyje įvardytų pažeidimų. Pagal CK 4.103 straipsnio nuostatas suinteresuoto asmens teisės ginamos, jeigu jis įrodo, kad dėl savavaliÅ¡kai arba nors ne savavaliÅ¡kai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatyto ar statomo statinio (jo dalies) pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai (CPK 178 straipsnis).

Norminių statybos teisės aktų reikalavimų nesilaikymas savaime nepatvirtina, kad pažeidžiamos kaimyninio žemės sklypo ar jame esančio statinio savininko teisės. (...) Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad ginčo statinys pastatytas nesilaikant teisės aktuose, reglamentuojančiuose nesudėtingų statinių statybÄ , nurodytų atstumų iki kaimyninių žemės sklypų ribos reikalavimų, sprendė, kad Å¡ių reikalavimų pažeidimas yra pagrindas preziumuoti ieÅ¡kovų teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ .

Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vada. Pažymėtina, kad nėra įstatymų įtvirtintos teisinės prezumpcijos, pagal kuriÄ nurodytų nesudėtingų statinių statybos reikalavimų nesilaikymas kartu reiÅ¡kia kaimyninių žemės sklypų savininkų teisių pažeidimÄ . Dėl to ieÅ¡kovai, teigdami, kad atsakovas, nesilaikęs įvardytų statybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, pažeidė jų teises ir interesus, turėjo įrodyti jų teisių pažeidimÄ .

Teismas turėjo tirti ir vertinti byloje surinktus faktinius duomenis tam, kad nustatytų, kaip dėl nurodytų statybos taisyklių nesilaikymo pažeistos ieÅ¡kovų teisės. (...) Daikto savininkas, reikalaudamas paÅ¡alinti jo teisės pažeidimus, nesusijusius su daikto valdymo praradimu, privalo nurodyti, kaip yra pažeidžiamos jo teisės ir įrodyti Å¡ių teisių pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-15 nutartis byloje Nr. 3K-3-240/2009).Taigi, vadovaujantis kasacinio teismo praktika neužtenka vien konstatuoti, kad statybų metu buvo nesilaikyta teisės aktų nustatytų atstumų nuo gretimo sklypo, bet ir reikia įrodyti kaimyninio sklypo savininko teisių pažeidimÄ .Nagrinėjamu atveju aktualus 1 metro atstumo nuo kaimyninio sklypo ribos klausimas.

Sodo sklype statiniai statomi laikantis Å¡ių reikalavimų: pastatai turi bÅ«ti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (iÅ¡skyrus tvoras) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali bÅ«ti statomi turint raÅ¡ytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimÄ (LR Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 4 d. 1 p.). Nuotekų filtravimo sistemų įrengimo aplinkosaugos taisyklių 23 punkte nurodytas 15 metrų atstumas požeminei filtravimo sistemai galioja tik iki gyvenamosios ir vieÅ¡osios paskirties statinių, tuo tarpu ieÅ¡kovės pastatas sodo sklype nėra gyvenamasis.

Požeminė filtravimo sistema taip pat nėra pastatas, tai yra inžinerinis statinys. Pažymėtina, kad pats pavadinimas - požeminio filtravimo sistema – rodo, jog įrenginys turi atlikti nuotekų filtravimo funkcijÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto raÅ¡to (b. l. 16-17) matyti, kad Å iaulių miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros plėtros specialusis planas nurodo, kad ateityje ketinama įvesti centralizuotus vandentvarkos tinklus, o iki tol laikinai gali bÅ«ti įrengta individuali vandens iÅ¡gavimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ra.

Pažymėtina, kad Å¡is planas parengtas dar 2009 metais, o jame nurodyti sandarÅ«s rezervuarai ir nuotekų iÅ¡vežimas traktuotini kaip taikytini niekaip nevalytų nuotekų atveju (elementarioms požeminėms talpoms, lauko tualetams ir pan.). Akivaizdu, kad paprastas rezervuaras nei iÅ¡ tolo neprilygsta valymo įrenginiui, kurio galutinį produktÄ â€“ techninį vandenį – galima iÅ¡pilti net į gamtinius vandens telkinius. Inspekcijos Å iaulių skyrius byloje pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad pagal 2005-07-01 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D 1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 2 priedo lentelę, yra nustatytas 8 m mažiausias leistinas atstumas nuo vietinės nuotekų valyklos iki gyvenamojo namo.

PareiÅ¡kėjos sklype adresu (duomenys neskelbtini), yra sodo namas, kuris neturi gyvenamojo namo statuso ir minimalus leistinas atstumas nuo sodo namo iki vietinės nuotekų valyklos teisės aktais nėra reglamentuotas. 2016-12-12 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D 1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“ 7 priedo 3 punkte nustatyta, kad raÅ¡ytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos.

Sklype adresu (duomenys neskelbtini), įrengtas sertifikuotas nuotekų valymo įrenginys su vietiniu vamzdynu pastatytas didesniu (1,5 m) atstumu nei 1 m iki sklypo ribos, todėl toks gretimų sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimas nėra privalomas. Teisės aktai nenumato minimalaus privalomo atstumo, kuriuo nuo namo ar sklypo ribos turi būti įrengiamas filtracinis laukas (plotas) (b. l. 71-72).Taigi, inspekcijos vertinimu, teisės aktai nenumato minimalaus privalomo atstumo, kuriuo nuo namo ar sklypo ribos turi būti įrengiamas filtracinis laukas (plotas).

Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ieÅ¡kovės pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Å iaulių departamento raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kad tik 15 metrų apsaugos zonai patenkant į kaimyninį sklypÄ reikalingas kaimyninio sklypo savininko sutikimas, tačiau nėra nurodyta, kad Å¡i apsaugos zona apskritai negali patekti į kaimyninį sklypÄ (b. l. 18). Manytina, kad tokiÄ iÅ¡vadÄ nurodyta įstaiga pateikė vadovaudamasi Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 4 d. 1 p., kadangi kitokių teisinių argumentų nenurodyta.

Taip pat ir ieškovės pateiktame Šiaulių miesto savivaldybės administracijos architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyriaus rašte nurodyta, kad atstumai nuo filtravimo sistemų iki kaimyninių sklypų ribos nereglamentuojami (b. l. 16-17). Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad nagrinėjamo ginčo atveju aktualus tik 1 metro atstumas nuo sklypo ribos: sodo sklype inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) statomi ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui.

Mažesniu atstumu statiniai gali bÅ«ti statomi turint raÅ¡ytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimÄ (LR Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 4 d. 1 p.).IÅ¡ nurodytos teisės normos galima konstatuoti, kad ji yra pakankamai formali, jos pažeidimas savaime neigiamų pasekmių kaimyninio sklypo savininkui nesukelia. Jei inžineriniai tinklai darytų žalÄ kaimyninio sklypo naudotojui, jų statymas pagal nurodytÄ teisės normÄ negalimas ir didesniu nei 1 metro atstumu. Statybų inspekcijos darbuotojas, liudytojas K.

J. J. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad atsakovo filtravimo įrenginys yra sertifikuotas. Tokiam įrenginiui statybÄ leidžiantis dokumentas yra nereikalingas. Iki sklypo ribos talpa yra apie 1,5 metro. Toks įrenginys nurodytame sklype gali bÅ«ti įrengtas. Infiltravimo laukas nėra įrenginys. Tokiam įrenginiui nereikalingas projektas, nereikalingas leidimas. IeÅ¡kovė pateikė fotonuotraukas, iÅ¡ kurių galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovo infiltravimo laukas yra arti ieÅ¡kovės sklypo ribos, mažiau nei 1 metro atstumu.

Statybų inspekcija statybos pažeidimų nenustatė, todėl nagrinėjamu atveju aktualu tik nustatyti, ar atsakovo įrengtas laukas laikytinas įrenginiu, ar ne, aktualių teisės aktų prasme. Statybų inspekcijos darbuotojo nuomone infiltravimo laukas nėra įrenginys. Tokiu atveju 1 metro atstumas nebÅ«tų pažeistas, kadangi pats valymo įrenginys pastatytas didesniu atstumu. Pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raÅ¡tÄ nustatyta, kad nurodyta institucija vertina infiltravimo laukÄ kaip nuotekų inžinerinių tinklų dalį (b. l. 14-15).

Pastebėtina, kad pagal pateiktÄ pas atsakovÄ Ä¯rengto valymo įrenginio techninį pasÄ (b. l. 127-131) infiltravimo laukas visiÅ¡kai nėra bÅ«tinas, taigi, nėra ir bÅ«tinoji įrenginio sudėtinė dalis. Techniniame pase nurodyta, kad įrenginį sudaro biologinis reaktorius, visas nuotekų valymas vyksta vienoje talpoje. IÅ¡valytos nuotekos iÅ¡leidžiamos į atvirus vandens telkinius, lietaus kanalizacijÄ arba į filtracijos Å¡ulinį bei laukus. Esant tokioms aplinkybėms manytina, kad atsakovo įrengto infiltravimo lauko tikslesnis pavadinimas bÅ«tų absorbcijos laukas, kadangi jokios filtracijos paprasta duobė, užpildyta skalda nebeatlieka, o ir iÅ¡ įrenginio iÅ¡tekantis vanduo yra tiek Å¡varus, kad gali bÅ«ti iÅ¡leidžiamas į laukus, atvirus vandens telkinius, kitaip tariant, tai iÅ¡ esmės jau yra Å¡varus vanduo.

Atsakovo įrengto lauko paskirtis – sugerti į žemę iÅ¡valytÄ vandenį, nors jį galima iÅ¡leisti ir tiesiog žemės sklypo pavirÅ¡iuje. Kaip minėta, Nuotekų filtravimo sistemų įrengimo aplinkosaugos taisyklių 23 punkte nurodytas 15 metrų atstumas iki gyvenamosios ir vieÅ¡osios paskirties statinių galioja požeminei filtravimo sistemai. IÅ¡ nustatytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad atsakovo įrengtas, infiltraciniu įvardijamas laukas, kurio funkcija yra tik absorbuoti (sugerti) iÅ¡valytÄ vandenį, negali bÅ«ti traktuojamas kaip filtravimo sistema.

Nuotekų filtravimo sistemų įrengimo aplinkosaugos taisyklių 23 punkte be atstumo iki pastatų nurodytas ir atstumas iki požeminio vandens paėmimo įrenginių ir pavirÅ¡inio vandens telkinių (15-200 metrų). Tačiau, kaip minėta, iÅ¡valytas vanduo gali bÅ«ti iÅ¡leidžiamas į atvirus vandens telkinius, todėl akivaizdu, kad Nuotekų filtravimo sistemų įrengimo aplinkosaugos taisyklių 23 punkto prasme tokio vandens absorbcijos vieta negali bÅ«ti laikoma filtravimo sistema – nelogiÅ¡ka drausti įrengti absorbcijos laukÄ tam tikru atstumu nuo vandens telkinių, kai leidžiama iÅ¡valytÄ vandenį iÅ¡leisti į tokius telkinius.

IÅ¡ esmės atsakovo įrengtas laukas yra ne inžinerinis įrenginys, o modifikuotas gruntas, turint tikslÄ pagerinti iÅ¡valyto vandens susigėrimo į žemę galimybes. Teismo posėdyje apklaustas statybų inspekcijos darbuotojas nurodė, kad iÅ¡ valymo įrenginio į antrÄ jÄ talpÄ (rezervuarÄ ) ateina tik vienas vamzdis, o iÅ¡ jos jokie vamzdžiai į įrengtÄ laukÄ neiÅ¡eina. Taigi, laukas skirtas padėti paÅ¡alinti iÅ¡valytÄ vandenį, bet ne jį valyti. Padarius tokias iÅ¡vadas, galima konstatuoti, kad pats valymo įrenginys yra įrengtas didesniu nei 1 metro atstumu nuo sklypo ribos, dėl ko nėra net LR Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 4 d. 1 p. pažeidimo.

Taip pat reikalinga įvertinti, ar atsakovo įrengtas laukas, net jei jis bÅ«tų laikomas inžineriniu įrenginiu, pažeidžia gretimo sklypo savininkės – ieÅ¡kovės teises ir interesus. IeÅ¡kovė nurodė, jog dėl Å¡io lauko įrengimo jos teisės pažeidžiamos tokiu bÅ«du, kad yra nesilaikyta įstatymu nustatytų atstumų, toks įrenginys iÅ¡vis negali bÅ«ti įrengtas, kanalizacijos srutos per infiltravimo laukÄ terÅ¡ žemę, pateks į jos namelio rÅ«sį, kur ir taip po didesnio lietaus susikaupia vanduo, sklis blogas kvapas, bus terÅ¡iama gamta, bus pažeistos jų teisės į saugiÄ aplinkÄ .

Įvertinus surinktus įrodymus darytina išvada, kad nurodyti argumentai yra nepagrįsti. Ginant savo teises ir interesus pagal CK 4.98 str. ir 4.103 str., vadovaujantis kasacinio teismo praktika, ieškovas turi įrodyti jo teisių pažeidimus. Nagrinėjamu atveju darytina neabejotina išvada, kad bent jau šiuo metu jokių ieškovės ir trečiojo asmens teisių ir interesų pažeidimo nėra. Dėl teisės aktais nustatytų atstumų jau pasisakyta prieš tai. Dėl to, kad galima įrengti valymo įrenginį nurodytame sklype pasisakė teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas K.

J. J., kuris nurodė, kad įrenginys yra sertifikuotas, išvalytas vanduo iš įrenginio gali būti naudojamas ūkio reikmėms, laistymui, gali būti išleistas į upelį ar laukus, dėl tokių valymo įrenginių veikimo skundų niekada neturėjo, toks įrenginys nurodytame sklype gali būti įrengtas, jei įrenginys sertifikuotas, reiškia aplinkos apsaugos reikalavimus atitinka. Kad toks įrenginys gali būti įrengtas atsakovo sklype, patvirtino ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR Aplinkos ministerijos ieškovei skirtame rašte, pateiktame teismui (b. l. 14-15).

Kanalizacijos srutos tikrai neterÅ¡ žemės, nes prieÅ¡ingai, nei mano ieÅ¡kovė, jokios srutos iÅ¡ valymo įrenginio neiÅ¡leidžiamos – iÅ¡ jo iÅ¡bėga Å¡varus vanduo, kuris gali bÅ«ti naudojamas pakartotinai tualete, laistymui, taip pat gali bÅ«ti iÅ¡leistas į vandens telkinius. Dėl Å¡ios priežasties, taip pat atsižvelgiant į tai, kad įrenginys yra sertifikuotas, akivaizdu, kad gamta tikrai nebus terÅ¡iama, ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens teisė į saugiÄ aplinkÄ nebus pažeista.

Ä®renginio techniniame pase nurodyta, jog nuotekų valymo proceso metu yra efektyviai iÅ¡valomas azotas, todėl valymo sistemos neskleidžia jokio blogo kvapo. Kaip minėta, jokios srutos iÅ¡ valymo įrenginio neiÅ¡eina, todėl nepateks ir į ieÅ¡kovės namelio rÅ«sį. Kartu pastebėtina, kad pati ieÅ¡kovė pripažino, jog į namelio rÅ«sį vanduo ir taip visada patekdavo, bet tai nėra atsakovo kaltė, tai yra tiesiog prastos statybos rezultatas. Ä® tinkamai įrengtÄ rÅ«sį joks vanduo negali patekti.

Vandens pateikimo į ieÅ¡kovės sodo pastato rÅ«sį galimai yra ta, kad pastatas registro duomenimis pastatytas dar 1969 metais (b. l. 7).Pastebėtina, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės teismui pateiktų nuotraukų, byloje dalyvavusių asmenų paaiÅ¡kinimų matyti, jog tiek valymo įrenginys, tiek ir laukas nuo atsakovo namo yra įrengti ne kÄ didesniu atstumu, nei nuo ieÅ¡kovės sodo namelio (b. l. 97). Jei ir bÅ«tų kokių nors problemų, nepatogumų dėl įrenginio, juos visų pirma patirtų atsakovas, kuris ten pasistatė gyvenamÄ jį namÄ , o ne ieÅ¡kovė, kuri sode negyvena.

Dėl galbÅ«t padidėsiančio gruntinio vandens kiekio pastebėtina, jog iÅ¡valytÄ vandenį, esant neeiliniam sezoniniam kritulių kiekiui, galima ir iÅ¡vežti. Å alia valymo įrenginio atsakovas įrengė papildomÄ rezervuarÄ â€“ iÅ¡valytas vanduo nėra iÅ¡kart leidžiamas į gruntÄ . Kadangi vandenį galima iÅ¡leisti į laukus, atvirus vandens telkinius, tereikia automobilinės priekabos, paprastų didesnės apimties talpų ir siurblio, kurių pagalba iÅ¡valytÄ vandenį iÅ¡ rezervuaro sklype galima iÅ¡vežti ir iÅ¡leisti į atokesnę vietÄ , pvz. melioracijos kanalÄ .

Tokios priemonės nėra sudėtingos, nereikalauja specialios technikos. Vandenį taip pat galima panaudoti pakartotinai, pvz. tualete, kÄ atsakovas ir nurodė ketinantis daryti.Atsakovas taip pat patvirtino, kad kilus bet kokiai realiai žalai ieÅ¡kovės sklypui neabejotinai jÄ atlygintų. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens teisės ir interesai dėl atsakovo įrengto lauko nėra pažeidžiami. Tuo tarpu jei dėl valymo įrenginio ateityje kažkas neigiamo realiai įvyktų, ieÅ¡kovė vėl galėtų teikti panašų ieÅ¡kinį teismui, atsiradus naujam pagrindui.Taip pat pastebėtina, kad ir ieÅ¡kovės sodo namelis akivaizdžiai pažeidžia to paties LR Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 4 d. 1 p. reikalavimus – pastatas stovi mažiau nei vieno metro atstumu nuo atsakovo žemės sklypo ribos, nors pagal įstatymÄ turi bÅ«ti net trys metrai.

Nors sodo namelis pastatytas tarybiniais laikais ir galimai dėl to yra įteisintas, tai nereiÅ¡kia, kad atsakovas ateityje taip pat nerastų pagrindo teikti ieÅ¡kinį ieÅ¡kovės atžvilgiu dėl jo teisių pažeidimo. Tokiais atvejais teismų praktikoje bÅ«na nereti ginčai, teisių pažeidimÄ motyvuojant, pavyzdžiui, pastato užstojama saulės Å¡viesa ir negalėjimu dėl to auginti augalų sklypo pakraÅ¡tyje. Be to, ieÅ¡kovei, norint sodo pastatÄ perstatyti, statyti naujÄ ant senų pamatų ir pan., taip pat gali bÅ«ti reikalingas atsakovo sutikimas.

Esant tokioms faktinėms situacijoms, kaimyninių sklypų savininkams naudingiausia ne konfrontuoti, o draugiškai, protingai spręsti nesutarimus. Kiti klausimai.Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).Ieškovei suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kadangi ieškinys atmestinas, žyminis mokestis ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovės T. L. ieÅ¡kinį atsakovui A. M. dėl pažeistų teisių, nesusijusių su nuosavybės netekimu, atstatymo atmesti.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėjas                                                                                                                      Silvijus Balčytis