2a23da71-e45b-43d2-910e-bbf00fd1ce6c · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-488-406/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02117-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 37.2; 55.1. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 2 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui G. S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas G. S. skundu, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunde (b.l.

5) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo gydomas laikotarpiu nuo 2014 metų iki 2016 metų netinkamomis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, pažeidžiant teisės aktais reglamentuotÄ gyvenamojo ploto normÄ . Pažymėjo, jog dalį gyvenamojo ploto užėmė baldai, sanitarinis mazgas. Teigė, jog konfliktinės situacijos dažnai kildavo esant psichologiniams ir fiziniams nepatogumams. Patalpose buvo Å¡alta, drėgna, nebuvo užtikrintas tinkamas natÅ«ralus patalpų apÅ¡vietimas.

Taip pat pažymėjo, kad atvykstant ar iÅ¡vykstant etapu asmens ir jo daiktų apžiÅ«ros buvo atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis, rÅ«kantieji asmenys buvo laikomi kartu su nerÅ«kančiais asmenimis. Nurodytos aplinkybės lėmė nepatogumus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, diskomfortÄ , stresÄ . Prašė skundÄ tekinti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .Atsakovo Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b.l. 7-10) nurodė, kad ginčo laikotarpiu, t.y. nuo 2014 m. vasario 21 d. iki 2016 m. balandžio 28 d. atskirais laiko tarpais pareiÅ¡kėjas gyveno Chirurgijos ir Vidaus ligų skyrių palatose Nr. 18, Nr. 19, Nr. 23, Nr. 24, ir Nr.

27. Pažymėjo, kad statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma asmenų, įstaigoje nevedama, kadangi galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. Atsakovo atstovas negali daryti įtakos atvykstančiųjų asmenų skaičiui, kadangi ligoninėje yra teikiamos stacionarinio gydymo paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir suimtiesiems. Teigė, jog Ligoninės Vilniaus padalinio visos patalpos buvo įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus ir atitiko tuo metu galiojusių higienos normų reikalavimus.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį. Laisvės atėmimo vietų ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro iÅ¡duotÄ LeidimÄ -Higienos pasÄ , kuris įrodo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpos atitinka Lietuvos higienos normų reikalavimus. Pažymėjo, kad kamerų tipo patalpos, kuriose gydėsi pareiÅ¡kėjas, buvo vėdinamos per langus, temperatÅ«ra, santykinė drėgmė, natÅ«ralus apÅ¡vietimas atitiko tuo metu galiojusių higienos normų reikalavimus, rÅ«kymo faktų nustatyta nebuvo.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ nėra pagrįstas jokiais įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiais įrodymais, jo teiginiai yra abstraktaus pobÅ«džio, nepagrįstas priežastinis ryÅ¡ys. Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas teismui pateikė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau ir – LAVL) netinkamomis, antisanitarinėmis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis.Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar LAVL arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis, kad LAVL jam nebuvo užtikrintas teisės aktais reglamentuotas minimalus gyvenamasis plotas.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant palatos plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį palatos plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Kadangi objektyvių duomenų apie LAVL konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje palatoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios palatos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas LAVL ginčo laikotarpiu buvo laikomas atskirais laiko tarpais nuo 2014 m. vasario 21 d. iki 2016 m. balandžio 28 d. (b. l. 7).

Nuo 2014 m. vasario 21 d. iki 2014 m. kovo 7 d. ir nuo 2014 m. kovo 28 d. iki 2014 m. balandžio 18 d. pareiškėjas buvo laikomas Chirurgijos (bendrojo) skyriaus kamerų tipo palatoje Nr.

27. Palatos Nr. 27 plotas buvo 21,25 kv. m, įrengtos 7 miegamosios vietos (3 vieno aukšto lovos ir 2 dviaukštės lovos), todėl pareiškėjui palatoje teko 3,03 kv. m (21,25/7) ploto (b.l. 13). Nuo 2014 m. birželio 13 d. iki 2014 m. birželio 27 d. pareiškėjas buvo gydomas Chirurgijos (bendrojo) skyriaus kamerų tipo palatoje Nr.

23. Palatos Nr. 23 plotas buvo 8,80 kv. m, įrengtos 4 miegamosios vietos (2 dviaukÅ¡tės lovos), todėl pareiÅ¡kėjui palatoje teko 2,2 kv. m (8,80/4) ploto (b. l. 13). PareiÅ¡kėjas nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. iki 2014 m. rugsėjo 19 d. buvo laikomas Vidaus ligų (bendrojo) skyriaus baudos izoliatoriaus kamerų tipo palatoje. Atsakovo atstovas nepateikė į bylÄ duomenų apie Å¡ios palatos gyvenamÄ jį plotÄ bei joje buvusių lovų skaičių. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl jam tekusio per mažo ploto Å¡iuo laikotarpiu lieka nepaneigti, todėl vertintini pareiÅ¡kėjo naudai.

Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris nutartyse ne kartÄ yra pažymėjęs, kad pareiga paneigti pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t.y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).Nuo 2015 m. sausio 9 d. iki 2015 m. sausio 23 d. pareiÅ¡kėjas atliko bausmę Chirurgijos (bendrojo) skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 19, kurios plotas buvo 7,19 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos (1 vieno aukÅ¡to lova ir 1 dviaukÅ¡tė lova), todėl pareiÅ¡kėjui teko 2,39 kv. m (7,19/3) ploto (b. l. 13).

Nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. iki 2015 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjas buvo laikomas Vidaus ligų (bendrojo) skyriaus kamerų tipo palatoje Nr.

27. Palatos Nr. 27 plotas buvo 21,25 kv. m, įrengtos 7 miegamosios vietos (3 vieno aukšto lovos ir 2 dviaukštės lovos), todėl pareiškėjui palatoje teko 3,03 kv. m (21,25/7) ploto (b. l. 13). Pareiškėjas nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2015 m. gruodžio 9 d. bausmę atlikinėjo Chirurgijos (bendrojo) skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 18, kurios plotas buvo 7,33 kv. m, įrengtos 1 miegamoji vieta (1 vieno aukšto lova), todėl pareiškėjui palatoje teko 7,33 kv. m (7,33/1) ploto (b. l. 14).Nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki 2016 m. balandžio 28 d.

Chirurgijos (bendrojo) skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 24, kurios plotas buvo 21,25 kv. m, įrengtos 4 miegamosios vietos (4 vieno aukÅ¡to lovos), todėl pareiÅ¡kėjui palatoje teko 5,31 kv. m (21,25/4) ploto (b. l. 14).Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimÄ ir faktinius bylos duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui gydantis LAVL nebuvo visÄ laikÄ , t.y. 81 parÄ , tinkamai užtikrinta jo teisė į tinkamas gydymo sÄ lygas LAVL. Å iuo aptariamu atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nes ligoninė veikė pažeisdama teisės aktų reikalavimus dėl vienam asmeniui tenkančios minimalios gyvenamojo ploto normos, nesvarbu, jog tokios sÄ lygos galėjo susidaryti dėl nuo įstaigos nepriklausančių aplinkybių.

Pareiškėjas teigia, kad LAVL gyvenamosiose patalpose buvo šalta, drėgna, jautėsi blogas kvapas.Laisvės atėmimo vietų patalpų įrengimo reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) galiojusioje iki 2015 m. lapkričio 1 d. bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) galiojančioje nuo 2015 m. lapkričio 1 d. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punktÄ ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ gyvenamosios patalpos, jei neveikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, turi bÅ«ti vėdinamos per langus. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punktÄ ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punktÄ gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc.

Byloje esančiais Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. gegužės 7 d. patikrinimo aktu Nr. 13 (13.3.)-PA-694 konstatuota, kad LAVL 23-oje kameros tipo palatoje vėdinimas užtikrinamas per langus, temperatūra siekė 18,6 °C, santykinė oro drėgmė buvo 37,7 proc. (b.l. 29-30), Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. liepos 27 d. patikrinimo aktu Nr. 13 (15.3.)-PA-1749 nustatyta, kad LAVL 18-oje ir 27-oje kameros tipo palatose langai pritaikyti vėdinimui (b.l. 31-32), Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016 m. kovo 17 d. patikrinimo aktu Nr. 13 (15.3.)-PA-420 konstatuota, kad LAVL kameroje - palatoje Nr. 24 yra langai, patalpos vėdinamos natūraliai per langus (b.l. 38-39).

Taip pat atsakovo atstovas patvirtino aplinkybę, kad palatose, kuriose gydėsi pareiÅ¡kėjas, buvo sudaryta galimybė patalpas vėdintis praveriant langÄ , kadangi įstaigoje nėra mechaninės patalpų vėdinimo sistemos (b.l. 8). Atsižvelgiant į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl patalpose buvusios drėgmės ir žemos temperatÅ«ros, atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas taip pat akcentavo, jog nebuvo užtikrintas natÅ«ralus apÅ¡vietimas.Pagal Higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimus gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai.

Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Higienos normos HN 134:2015 15 punktas numato, kad natūralus apšvietimas turi būti įrengtas visose patalpose, išskyrus kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 valandas. Nors atsakovo atstovas neatsikirto į pareiškėjo argumentus dėl nepakankamo patalpų natūralaus apšvietimo, tačiau teismas pabrėžia, kad pareiškėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo šias aplinkybes, bet visiškai nepagrindė jų tiesioginio priežastinio ryšio su nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis.

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ su praÅ¡ymu įjungti dirbtinį apÅ¡vietimÄ , dėl kameroje esančios tamsos, ar į kitas kompetentingas institucijas dėl Å¡ių nepatogumų. Kaip neturinės žalos atsiradimo pagrindÄ pareiÅ¡kėjas nurodė netinkamÄ asmens ir jo daiktų apžiÅ«ros atlikimÄ , t.y. asmuo esant žemai temperatÅ«rai verčiamas nusirengti, daiktai dedami į neÅ¡varias dėžes. Pažymėtina, jog kratų ir apžiÅ«rų atlikimo bendrosios nuostatos įvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijoje, patvirtintoje Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d.

įsakymu Nr. V-362 „Dėl Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Instrukcija). Kratų laisvės atėmimo vietose tikslas apibrėžtas Instrukcijos 148 punkte, kuriame nurodyta, kad siekiant surasti ir paimti suimtiesiems ir nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius, atliekamos suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros.

Instrukcijos 149 punkte nurodyta, jog kratas ir apžiÅ«ras atlieka laisvės atėmimo vietų ir Kalėjimų departamento priežiÅ«ros ir kitų tarnybų pareigÅ«nai. Kratas ir apžiÅ«ras atliekantys pareigÅ«nai privalo bÅ«ti reiklÅ«s suimtiesiems ir nuteistiesiems, korektiÅ¡ki, nežeminti jų orumo, negadinti Å¡ių asmenų daiktų. Instrukcijos 150 punktas numato, kad patalpų kratos gali bÅ«ti planinės ir neplaninės, o atliekant gyvenamosios patalpos bendrÄ jÄ kratÄ , patalpoje gali bÅ«ti paliekamas jos tvarkdarys ar kitas nuteistasis (Instrukcijos 165.9 p.).PareiÅ¡kėjas į bylÄ jokių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų (pvz. raÅ¡ytų, bet neįteiktų skundų, raÅ¡ytinių liudytojų parodymų ir pan.) nepateikė, taip pat nenurodė jokių konkrečių pareigÅ«nų pavardžių, konkrečių atvejų, konkretaus laiko, kada, kokiu bÅ«du tai pasireiÅ¡kė.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, jokiais faktiniais duomenimis nepagrįsti pareiškėjo abstraktūs tvirtinimai apie tai, kad asmens ir jo daiktų apžiūros buvo atliekamos nesilaikant teisinio reglamentavimo, todėl šie skundo argumentai vertintini, kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginiai ir atmestini. Pareiškėjas akcentuoja, jog LAVL rūkantieji laikomi kartu su nerūkančiais asmenimis. Pažymėtina, jog teisės aktai nenumato nuteistuosius skirstyti į rūkančius ir nerūkančius.

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje numatytas Tabako gaminių vartojimo ribojimas. Å io straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama visose sveikatos priežiÅ«ros įstaigose ir Å¡ių įstaigų teritorijose. Taigi pataisos įstaigos administracija turi pareigÄ užtikrinti, kad asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, taip pat, kad asmenys nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais.

Pažymėtina, kad į bylÄ pateiktu 2015 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktu Nr. 13(15.3)-PA-2119 konstatuota, jog patikrinimo metu LAVL kameroje-palatoje Nr. 27 bei bendro naudojimo patalpose (koridoriuose) rÅ«kymo faktų nenustatyta (b.l. 33-34). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad LAVL informacija apie draudimÄ rÅ«kyti yra iÅ¡kabinta (b.l. 40), todėl vertintina, kad įstaiga tinkamai įgyvendina šį draudimÄ . Atsižvelgiant į tai, jog pagal teisinį reglamentavimÄ LAVL nuteistiesiems rÅ«kyti yra draudžiama ir negali bÅ«ti rÅ«koma, todėl pareiÅ¡kėjas, matydamas, kad nuteistieji pažeidinėja nustatytas kalinimo normas, turėjo kreiptis į LAVL administracijÄ dėl rÅ«kymo, tačiau pareiÅ¡kėjas nėra kreipęsis į įstaigos administracijÄ dėl to, kad kiti nuteistieji rÅ«kytų LAVL ar dėl to, kad jiems bÅ«tų paskirtos nuobaudos už režimo nesilaikymÄ .

Taigi byloje nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų nesilaikęs teisės aktų reikalavimų, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai, atmestini kaip neįrodyti.IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sÄ lygų analizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad LAVL ginčo laikotarpiu 81 parÄ neužtikrino pareiÅ¡kėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos, todėl konstatuotina, kad LAVL pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). PareiÅ¡kėjas nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė 10000 Eur dydžio neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė iÅ¡gyvenimais, diskomfortu ir pan.

Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Nagrinėjamu atveju spręstina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl byloje konstatuoto pažeidimo bÅ«tų pablogėjusi pareiÅ¡kėjo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo argumentus dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos ar pažeidžiančios pareiÅ¡kėjo orumÄ , jo sveikatÄ ir gerovę, o elgesys su pareiÅ¡kėju galėtų bÅ«ti vertinamas kaip kankinimas.

Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų (dėl nepakankamo gyvenamojo ploto palatose), pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . Teismas nagrinėjamos administracinės bylos kontekste įvertinęs pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo mastÄ ir trukmę (81 parÄ pareiÅ¡kėjui teko nuo 2,2 kv. m. iki 3,03 kv. m ploto), tai, kad šį ginčo laikotarpį pareiÅ¡kėjas minėtomis sÄ lygomis buvo laikomas atskirais laiko tarpais, atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ (pvz., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2108-575/2016 priteisė pareiÅ¡kėjui 550 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ už jo kalinimÄ 78 paras Laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerose, kuriose jam teko 1,93-3,78 kv. m ploto), nesant byloje duomenų, kad dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų bÅ«tų pakenkta pareiÅ¡kėjo fizinei sveikatai, ar, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 570 Eur suma, kuri priteistina iÅ¡ atsakovo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo G. S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui G. S. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės vietų atėmimo ligoninės, 570 Eur neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                Gintaras Čekanauskas