AS-520-771-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS520-771/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00622-2011-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 59; 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. P. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. P. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovas) priteisti 3 217,09 Lt turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies – priteista G. P. iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 2 748,42 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2011 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 13 d., apeliacine tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo G. P. ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinius skundus, Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą, apeliacinių skundų netenkino.

II. Pareiškėjas G. P. 2012 m. rugpjūčio 21 d. pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui prašymą priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme – 1 680 Lt, bei apeliacinės instancijos teisme – 1 800 Lt.

Nurodė, kad dalyvaujant procese pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą pareiškėjas patyrė 2 000 Lt išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti: 1 600 Lt už skundo surašymą ir 400 Lt už atstovavimą teismo posėdžių metu. Pažymėjo, jog, kadangi Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimu priteisė pareiškėjui iš atsakovo 2 748,42 Lt, t. y. patenkino pareiškėjo reikalavimą 84 proc., atitinkama dalimi turėtų būti priteistos ir proceso išlaidos – 1 680 Lt.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje byloje turi būti atsižvelgta, kad išnagrinėta administracinė byla teisės aiškinimo ir taikymo atveju nebuvo sudėtinga ar reikalaujanti specifinių žinių, yra susiformavusi aiški teismų praktika tokio pobūdžio bylose. Advokato ruošto skundo apimtis nebuvo didelė, skundui dėl žalos atlyginimo ruošti nereikėjo specifinių žinių, todėl pareiškėjo prašoma priteisti 1 680 Lt suma už skundo surašymą pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R–85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) yra akivaizdžiai per didelė. Taip pat nagrinėjant bylą Kauno apygardos administraciniame teisme advokatui nebuvo poreikio išvykti į kitą vietovę nei registruota jo darbo vieta. Atsakovo nuomone, pareiškėjas neįrodė susidariusių išlaidų už atstovavimą pirmosios instancijos teisme (1 680 Lt) dydžio pagrįstumo. Atkreipė dėmesį, kad pateiktuose pinigų priėmimo kvituose pareiškėjo G. P. parašas 1 kvite nesutampa su 2 bei 3 kvituose parašais, todėl nėra aišku, kas iš tikrųjų sumokėjo šiuos pinigus atstovui. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, šiais kvitais negalima remtis kaip patikimais įrodymais, pagrindžiančiais patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį šioje konkrečioje byloje.

III. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 1 d. nutartimi prašymą patenkino iš dalies, priteisė iš Kauno miesto savivaldybės G. P. 781,20 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Kauno apygardos administraciniame teisme, atlyginimą.

Teismas nustatė, jog prašyme nurodyta, kad pirmosios instancijos teisme iš viso G. P. patyrė 2 000 Lt išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti: už skundo surašymą (1 600 Lt) ir atstovavimą teismo posėdžių metu (400 Lt). Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo reikalavimą 84 procentais, pareiškėjas prašė proporcingai priteisti 1 680 Lt pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Pažymėjo, jog patirtos atstovavimo išlaidos grindžiamos 2010 m. lapkričio 11 d. teisinių paslaugų sutartimi, 2010 m. lapkričio 11 d., 2011 m. lapkričio 28 d. bei 2011 m. gruodžio 19 d. pinigų priėmimo kvitais.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 2, 6 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi bei Rekomendacijomis. Nustatė, kad už skundo surašymą pareiškėjui maksimali priteistina suma yra 2 400 Lt (pagal Rekomendacijų 8.2 punktą 800 Lt minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA) (Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 1368) padauginta iš koeficiento 3). Pažymėjo, jog, nors ši suma neviršija Rekomendacijų 7 ir 8.2 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio, tačiau CPK 98 straipsnio 2 dalis, priteisiant atstovavimo išlaidas, įpareigoja teismą atsižvelgti ir į bylos sudėtingumą, advokato darbo bei laiko sąnaudas.

Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog byla nebuvo sudėtinga, teisminė praktika dėl šios rūšies bylų nagrinėjimo yra iš esmės suformuota, sprendžiami teisiniai klausimai nebuvo nauji, taigi skundo parengimui advokatas neturėjo skirti daug laiko, sąnaudų, todėl nurodė, kad už skundo parengimą galėtų būti priteista 600 Lt. Nustatė, kad už advokato dalyvavimą trijuose teismo posėdžiuose, kurie užtruko 1 val. 50 min., maksimali priteistina suma yra 240 Lt (pagal Rekomendacijų 8.18 ir 9 punktus, 800 Lt MMA (Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 1368), padauginta iš koeficiento 0,15 ir 2 val. teismo posėdžių trukmės).

Pažymėjo, kad pareiškėjo prašyme nurodyta 400 Lt už atstovavimą teismo posėdžiuose suma viršija maksimalią galimą priteisti sumą, todėl ji atitinkamai mažintina iki 240 Lt. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju iš viso pareiškėjui galėtų būti priteista 840 Lt (600 Lt + 240 Lt) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Kauno apygardos administraciniame teisme, jeigu pareiškėjo skundas būtų buvęs patenkintas visiškai. Konkrečiu atveju skundą patenkinus iš dalies, minėta suma mažintina proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Teismas nustatė, jog pareiškėjas byloje buvo pareiškęs du reikalavimus, iš kurių vieną reikalavimą (50 proc. visų reikalavimų apimties) teismas tenkino visiškai, antrasis reikalavimas buvo tenkintas iš dalies (43 proc.), todėl darė išvadą, jog priteistinų išlaidų suma atitinkamai mažintina iki 93 proc. maksimaliai priteistinos sumos. Pažymėjo, jog analogiškų proporcingumo skaičiavimo taisyklių laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-9/2012, 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-11/2012 ir pan.).

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, įvertinęs bylos sudėtingumą, prašomos priteisti bei maksimalų galimai priteistinos sumos dydį, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, vadovaudamasis ABTĮ 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui iš Kauno miesto savivaldybės priteistina 781,20 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Kauno apygardos administraciniame teisme. Pažymėjo, kad pareiškėjo pateiktų kvitų, kaip įrodymų, patikimumas teismui nekelia abejonių, todėl atsakovo argumentus dėl šių aplinkybių atmetė.

IV. Pareiškėjas G. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo: 1) pakeisti 2012 m. spalio 1 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartį priteisiant pareiškėjui G. P. iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 1 711,20 Lt proceso išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme; 2) kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Pareiškėjo nuomone, teismo išvada, kad byla nebuvo sudėtinga, negali reikšti, jog byla buvo visiškai paprasta, eilinė ar šabloninė. Rekomendacijose yra nurodyta, kad už pareiškimo surašymą ne itin sudėtingoje byloje (Rekomendacijų 8.2, 11 punktai) gali būti priteisiama 2 400 Lt. Atitinkamai, jei byla itin sudėtinga, ši suma gali būti viršijama. Teigia, kad, nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje, įvykę trys teismo posėdžiai ir vos į keturis lapus sutilpęs teismo sprendimas rodo, kad byla nebuvo visiškai paprasta. Pareiškėjas nori atkreipti teismo dėmesį, kad bylos sudėtingumas negali būti nustatomas vien tik pagal ginčo pobūdį, esančią teismų praktiką ir teisinių klausimų naujumą. Visos išnagrinėtos bylos skiriasi tarpusavyje ne vien teisinėmis, bet labiau faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais. Net ir esant aiškiam ginčo teisinių santykių reguliavimui, sudėtingos faktinės aplinkybės lemia ilgą ir sudėtingą bylos nagrinėjimą. Teigia, jog, jei nebūtų buvęs sudėtingas faktinis bylos pagrindas, atsakovas nebūtų leidęsis į teisminį nagrinėjimą ir padarytą žalą bent iš dalies būtų atlyginęs iš karto.

Pareiškėjas nurodo, kad sprendžiant klausimą, kiek būtų teisinga priteisti už pareiškimo (ieškinio) surašymą šioje byloje, Rekomendacijų 8.2 punkto normą reikėtų aiškinti sistemiškai su kitomis Rekomendacijų normomis. Pavyzdžiui, Rekomendacijų 8.6 punkte nurodyta, kad už pareiškimą išduoti teismo įsakymą gali būti priteisiama 0,5 minimalios mėnesinės algos, t. y. 425 Lt. Mano, jog, konstatavus, kad už pareiškimą išduoti teismo įsakymą yra protinga priteisti 300-400 Lt, tai už pareiškimą šioje byloje priteisti tik 600 Lt yra aiškiai neteisinga. Pareiškėjo nuomone, jo sumokėta 1 600 Lt suma už pareiškimo teismui parengimą nėra per didelė, atsižvelgiant į bylos ir paties pareiškimo apimtį ir faktinio pagrindo sudėtingumą. Teigia, kad, atsižvelgiant į teismo nustatytą patenkintų reikalavimų apimtį (93 proc.), turėtų būti priteista 1 488 Lt suma, o pridėjus išlaidas už atstovavimą teismo posėdžiuose – 223,20 Lt, iš viso priteistina suma turėtų sudaryti 1 711,20 Lt.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartį nepakeistą.

Atsiliepime nurodo, kad atskirajame skunde neteisingai interpretuojamos Rekomendacijų nuostatos, kad „už pareiškimo surašymą ne itin sudėtingoje byloje (Rekomendacijų 8.2, 11 p.) gali būti priteisiama 2400 Lt. Atitinkamai, jei byla itin sudėtinga, ši suma gali būti viršijama“. Atkreipia dėmesį į tai, kad pačių Rekomendacijų esmė ir tikslas yra apibrėžtas 1 punkte, kuriame nurodoma, kad šios Rekomendacijos nustato priteistino užmokesčio maksimalų dydį. 2 punkte nurodomi kriterijai, kuriais teismas, priteisdamas užmokestį už teisinę pagalbą, vadovaujasi spręsdamas dėl dydžio nustatymo, t. y. teismas sprendžia maksimalaus dydžio ribose. Maksimalūs priteistini dydžiai nurodomi Rekomendacijų 8 punkte. Teigia, jog tokios pačios pozicijos laikosi ir nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-108/2012, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-762/2011, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-428/2011 ir kt.), akcentuojant, kad Rekomendacijos nustato ne tik maksimalius priteistinus dydžius, tačiau kartu įtvirtina priteistino užmokesčio už teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus (Rekomendacijų 2 punktas), tarp kurių yra ir bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas ir kitos aplinkybės.

Atsakovas, atsikirsdamas į atskirojo skundo argumentą, kad „už pareiškimą išduoti teismo įsakymą yra protinga priteisti 300-400 Lt, tai už pareiškimą šioje byloje priteisti tik 600 Lt yra aiškiai neteisinga“, pažymi, kad Rekomendacijos numato maksimalius dydžius ir kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama vertinant priteistinos sumos dydį ir jį nustatyti yra teismo prerogatyva.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas G. P. nesutinka su Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartimi, kuria teismas pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas patenkino iš dalies, priteisė iš Kauno miesto savivaldybės G. P. 781,20 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Kauno apygardos administraciniame teisme, atlyginimą.

Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal šio straipsnio 4 dalį, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje įstatymo nuostatoje nėra nurodyta, jog negali būti priteistos mažesnės sumos nei nustatytos Rekomendacijose, kadangi jose nurodyti maksimaliai priteistinų bylinėjimosi išlaidų nustatymo kriterijai.

Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo.

Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes:

1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus – šios Rekomendacijos, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi ir CPK 98 straipsnio 2 dalimi, yra taikomos ir sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo administracinėse bylose;

2) bylos sudėtingumą;

3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis bylos šalių atliktais mokėjimais. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumą, patenkintų reikalavimų dalį (priteistą sumą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.

Teismas turi nustatyti, ar šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo realiai patirtos, būtinos ir protingo dydžio. Taigi teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – priteisė G. P. iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 2 748,42 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2011 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 13 d. Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi nagrinėjamoje byloje buvo iš dalies patenkinti pareiškėjo reikalavimai, todėl darytina išvada, kad jis turi teisę į atitinkamos dalies patirtų išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas byloje buvo pareiškęs du reikalavimus, iš kurių vieną reikalavimą (50 proc. visų reikalavimų apimties) teismas tenkino visiškai, antrasis reikalavimas buvo tenkintas iš dalies (43 proc.), todėl darė išvadą, jog priteistinų išlaidų suma atitinkamai mažintina iki 93 proc. maksimaliai priteistinos sumos. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu priteistinų išlaidų procentinio dydžio apskaičiavimu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteistinų bylinėjimosi išlaidų procentinį dydį skaičiavo vertindamas, kad pareiškėjas byloje kėlė du savarankiškus reikalavimus, kadangi pareiškėjo byloje pateiktas prašymas priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo yra ne savarankiškas, o šalutinis reikalavimas, kuris kyla iš įstatymo nuostatų.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi pareiga mokėti šias procesinėmis vadinamas palūkanas atsiranda iš įstatymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytų procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki jam kreipiantis į teismą ir taip išvengti prievolės šias mokėti. Be to, laikoma, kad skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Taigi nagrinėjamoje byloje pareiškėjo patenkintų reikalavimų procentinė dalis turėjo būti skaičiuojama atsižvelgiant tik į patenkinto pareiškėjo reikalavimo priteisti turtinės žalos atlyginimą apimtį. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju priteistinų išlaidų procentinio dydžio apskaičiavimas atskiruoju skundu nėra ginčijamas. Be to, ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nesudaro esminės reikšmės sprendžiant dėl priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, kadangi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina bendro pirmosios instancijos teismo priteisto bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumą bei teisėtumą.

Pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjant bylą pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme pareiškėjas grindžia kartu su prašymu pateiktais išrašu iš 2010 m. lapkričio 11 d. teisinių paslaugų sutarties (b. l. 8), 2010 m. lapkričio 11 d., 2011 m. lapkričio 28 d. bei 2011 m. gruodžio 19 d. pinigų priėmimo kvitais (b. l 117-119). Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl išlaidų atlyginimo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjo prašyme nurodyta, kad pirmosios instancijos teisme iš viso G. P. patyrė 2 000 Lt išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti: už skundo surašymą (1 600 Lt) ir atstovavimą teismo posėdžių metu (400 Lt).

Pažymėtina, jog šiuo atveju pareiškėjui teiktų teisinių paslaugų metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ patvirtinta 800 Lt MMA, todėl į šį dydį atsižvelgtina įvertinant pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį.

Kauno apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis Rekomendacijų 8.2 punktu, nustatė, jog už skundo surašymą pareiškėjui maksimali priteistina suma yra 2 400 Lt, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, teisminė praktika dėl šios rūšies bylų nagrinėjimo yra iš esmės suformuota, sprendžiami teisiniai klausimai nebuvo nauji, taigi skundo parengimui advokatas neturėjo skirti daug laiko, sąnaudų, sprendė, kad už skundo parengimą galėtų būti priteista 600 Lt. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog šioje byloje priteisti tik 600 Lt yra aiškiai neteisinga. Pareiškėjo nuomone, jo sumokėta 1 600 Lt suma už pareiškimo teismui parengimą nėra per didelė, atsižvelgiant į bylos ir paties pareiškimo apimtį ir faktinio pagrindo sudėtingumą. Teigia, kad, atsižvelgiant į teismo nustatytą patenkintų reikalavimų apimtį (93 proc.), turėtų būti priteista 1 488 Lt suma.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad išnagrinėta administracinė byla nebuvo sudėtinga teisės aiškinimo ir taikymo aspektu, teismų praktika tokio pobūdžio bylose yra iš esmės aiški, susiformavusi, spręsti teisiniai klausimai nebuvo nauji. Kaip jau buvo minėta, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta priteistina 600 Lt suma už pareiškėjo skundo parengimą yra pagrįsta, atitinka teisingumo ir protingumo principus, bylos sudėtingumą ir kitus Rekomendacijose nustatytus kriterijus.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog remiantis bylos duomenimis pareiškėjo G. P. atstovavimas Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. (b. l. 43-46), 2011 m. spalio 12 d. (b. l. 52-56), 2011 m. lapkričio 2 d. (b. l. 65-71) posėdžiuose truko 1 val. 50 min., todėl pagal Rekomendacijų 8.18 ir 9 punktus maksimali priteistina suma yra 240 Lt. Pareiškėjas šios sumos neginčija.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui G. P. iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės iš viso priteisė 781,20 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Kauno apygardos administraciniame teisme, atlyginimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas anksčiau nurodyta, atsižvelgusi į bylos pobūdį, ginčo sumą (3 217,09 Lt), patenkintų reikalavimų dalį (priteistą 2 748,42 Lt sumą), bylos nagrinėjimo trukmę ir sudėtingumą, pareiškėjo atstovo atliktus veiksmus, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, advokato darbo ir laiko sąnaudas, kitus Rekomendacijose nustatytus kriterijus bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, sprendžia, jog 781,20 Lt teismo išlaidų atlyginimo dydis yra protingo dydžio ir atitinka pirmiau išvardytus kriterijus bei principus. Todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirojo skundo jame nurodytais motyvais ir keisti ar panaikinti pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimą.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjo G. P. atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. P. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė