2019-10-23 Nr. AB-20306-3-63-3-00246-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens V. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos I. G. sveikatos priežiūros centro patikslintą skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. M., uždarajai akcinei bendrovei „Vitės valdos“, U. P.-M., uždarajai akcinei bendrovei „Elpekas“, uždarajai akcinei bendrovei „Riweide“, M. M., E. M., A. P., R. P., V. S. dėl leidimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2019-10-23 Nr. AB-20306-3-63-3-00246-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas MB I. G. sveikatos priežiūros centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2016 m. lapkričio 24 d. išduotą leidimą įrengti išorinę reklamą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje Nr. 881N/16-1 (toliau – ir ginčijamas leidimas), taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Full text
Veslava Ruskan
Administracinė byla Nr. eA-579-602/2019
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00246-2017-7
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens V. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos I. G. sveikatos priežiūros centro patikslintą skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. M., uždarajai akcinei bendrovei „Vitės valdos“, U. P.-M., uždarajai akcinei bendrovei „Elpekas“, uždarajai akcinei bendrovei „Riweide“, M. M., E. M., A. P., R. P., V. S. dėl leidimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. 1. Pareiškėjas MB I. G. sveikatos priežiūros centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2016 m. lapkričio 24 d. išduotą leidimą įrengti išorinę reklamą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje Nr. 881N/16-1 (toliau – ir ginčijamas leidimas), taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 39,15 kv. m dydžio negyvenamosios patalpos pastate, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (toliau – ir ginčo pastatas). 2016 m. gruodžio mėn. ant ginčo pastato fasadinės sienos buvo įrengta išorinė reklama – iškaba, kurioje nurodyta „Airmatic.lt, pneumatinės pakabos, autodalys“ (toliau – ir ginčo reklama). Administracijos Viešosios tvarkos skyrius 2016 m. gruodžio 29 d. rašte Nr. (32.1.)-VTS2-1665 „Dėl pateikto skundo“, atsakydamas į pareiškėjo 2016 m. gruodžio 19 d. skundą, nurodė, kad ginčo reklama įrengta gavus Administracijos leidimą, t. y. nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyrius, atsakydamas į pareiškėjo 2017 m. sausio 24 d. prašymą, 2017 m. vasario 2 d. rašte Nr. (25.32.E)-L19-42 „Dėl dokumentų ir informacijos pateikimo“ nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos reklamos įstatymu, Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670, (toliau – ir Taisyklės) ir Leidimų įrengti išorinę reklamą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje registravimo, išdavimo, atsisakymo juos išduoti, leidimų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. AD1-172, (toliau – ir Tvarkos aprašas), Administracija V. M. išdavė ginčijamą leidimą įrengti ginčo reklamą. Minėtame rašte taip pat nurodyta, jog prie V. M. paraiškos išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą buvo pateikti: išorinės reklamos projektas, suderintas su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriumi, Administracijos vyriausiuoju kalbos tvarkytoju, Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vyriausiuoju specialistu bei ginčo pastato administratoriumi – bendro naudojimo objektų valdytoju UAB „Vitės valdos“, veikiančiu pagal 2015 m. liepos 8 d. jungtinės veiklos sutartį; Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas; V. M. sutuoktinės U. P.-M. 2016 m. lapkričio 15 d. sutikimas dėl ginčo reklamos įrengimo.
3. Pareiškėjas teigė, kad 2015 m. liepos 8 d. pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartimi ginčo pastato savininkai įgaliojo UAB „Elpekas“ direktorių T. P. priimti savininkų vardu tam tikrus sprendimus, susijusius su pastato bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra bei tvarkymu, tačiau šios sutarties 8.1 punkte nurodyta, kad įgaliotinis turi teisę priimti sprendimus dėl ginčo pastato bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, išskyrus įstatymuose ir sutartyje nurodytus atvejus, kai yra privalomas patalpų savininkų sprendimas, priimtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.85 straipsnio nustatyta tvarka. T. P. su UAB „Vitės valdos“ sudarė 2015 m. liepos 8 d. pastato administravimo sutartį Nr. V19. Nors UAB „Vitės valdos“ atstovas pasirašė ant ginčo reklamos projekto, vadovaujantis Taisyklių 15.2 punktu, ginčijamas leidimas galėjo būti išduotas tik esant ginčo pastato bendrasavininkių daugumos sutikimui. Ginčo pastato savininkai jokia sutartimi neperdavė UAB „Vitės valdos“ savo, kaip patalpų savininkų, turtinių ar neturtinių teisių, susijusių su sprendimų, kuriems reikalingas daugumos savininkų pritarimas dėl ginčo pastato valdymo, priėmimu.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad buvo gautas tik vienintelės ginčo pastato patalpų savininkės U. P.-M. sutikimas, tačiau ji ir V. M. nesudaro ginčo pastato patalpų savininkų daugumos. 2016 m. gruodžio 19 d. ginčo pastato patalpų savininkų daugumos pareiškime nurodyta, kad jie nesutinka su bet kokios reklaminės iškabos įrengimu ant ginčo pastato fasado ir kitų jo dalių. Ginčo reklama pažeidžia Tvarkos aprašo 12.3–12.5 punktus, nes buvo įrengta ant ginčo pastato langų bei durų, dengia pareiškėjo sienos dalį, gadina vizualinį – architektūrinį ginčo pastato fasadą, be to, neatitinka bendro iškabų įrengimo principo, nes įrengta ne ginčo pastato teritorijoje specialiai įrengtame išorinių reklamų stende. V. M. buvo siūlyta įsirengti išorinę reklamą šiame specialiame reklaminiame stende, tačiau jis nesutiko.
5. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
6. Atsakovas paaiškino, kad Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir Taisyklių 15.2 punkte nurodyta, jog, jeigu išorinė reklama įrengiama ant bendrojo naudojimo objektų, butų ir kitų patalpų, savininkų daugumos sutikimas nėra būtinas, jeigu patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje yra taip nustatyta. Ginčo pastatą administruoja UAB „Vitės valdos“ pagal su namo savininkais 2015 m. liepos 8 d. sudarytą jungtinės veiklos sutartį. Šis faktas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pasirašius jungtinės veikos sutartį, patalpų savininkai įgaliojo įgaliotinį atstovauti patalpų savininkų interesams, susijusiems su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, remontu ir kitokiu tvarkymu. UAB „Vitės valdos“ derindama projektą turėjo tokius įgaliojimus, ir abejoti suteiktais įgaliojimais nebuvo pagrindo.
7. Atsakovas nurodė, kad pagal V. M. išorinės reklamos projektą, reklamą buvo numatoma įrengti ne tik ant ginčo pastato fasado, bet ir ant V. M. ir jo sutuoktinei bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančių patalpų langų ir durų, todėl sutuoktinės sutikimas išduodant leidimą buvo vertintas tik šiuo aspektu. Tuo tarpu pareiškėjo reklaminis stendas buvo suderintas ir suprojektuotas tik vienam juridiniam asmeniui, kitų ūkio subjektų reklama šiame stende netilptų. Šio stendo paskirtis – pareiškėjo reklamos įrengimas, stendas stovi ant pareiškėjui priklausančio žemės sklypo. Nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad viena ar kita pastato sienos dalis valdoma ar priklauso vienam ar kitam ginčo pastato patalpų savininkui, tai bendroji dalinė nuosavybė, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigė, jog ginčo reklama įrengta ant jo valdomų patalpų fasadinės sienos. Pareiškėjas nenurodė, kaip įrengus ginčo reklamą, buvo pažeisti jo interesai.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
9. V. M. nurodė, kad ginčo pastate kartu su sutuoktine nuosavybės teise valdo 71,44 kv. m ir 43,35 kv. m ploto administracinės paskirties patalpas. Be jų valdomų patalpų, pastate yra dar 4 gyvenamosios paskirties patalpos, 2 administracinės paskirties patalpos bei pareiškėjui priklausanti gydymo paskirties patalpa. Ginčo pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – administracinė. Įsigyjant minėtas patalpas, vienas iš pagrindinių tikslų buvo reklamuoti savo verslą, o patalpų pardavėjas UAB „Elpekas“ užtikrino, jog bus galima turėti išorinę reklamą bei reklamuotis. Ginčo pastatą administruojanti UAB „Vitės valdos“ davė sutikimą ginčo reklamos įrengimui pagal jo pateiktą paraišką. Reklama yra tvarkinga, nedidelė, nepažeidžia jokių pareiškėjo interesų, yra gautas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus pritarimas bei kiti reikalingi sutikimai išorinei reklamai įrengti. Pareiškėjas siekia nuo administracinės paskirties pastato pašalinti bet kokio pobūdžio reklamą, kuri nesusijusi su jo vykdoma veikla.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo U. P.-M. atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
11. Paaiškino, jog pagal jungtinės veiklos sutartį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, UAB „Vitės valdos“ turėjo tinkamus įgaliojimus atstovauti patalpų savininkams išorinės reklamos projekto suderinimo metu, kas ir buvo padaryta. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė objektyvių įrodymų, kad ginčo reklama kaip nors pažeidžia jo ar kitų asmenų teises ar teisėtus interesus. Kiti bendrasavininkiai nėra pateikę jokių skundų teismui. Reklaminio stendo prie ginčo pastato esmė – sukurti iliuziją, jog pareiškėjas, turintis beveik mažiausią patalpą pastate, valdo didelę kliniką, o kiti galimi verslo vienetai būtų įrašyti stendo apačioje.
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vitės valdos“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo ginčą išspręsti teismo nuožiūra.
13. UAB „Vitės valdos“ teigė, kad V. M. jai susipažinimui pateikė tik UAB „Atsis“ parengtą „Airmatic.lt“ išorinės reklamos projektą, o paraiška ar kiti dokumentai nebuvo pateikti. Ant pateikto projekto pasirašė UAB „Vitės valdos“ vadybininkas K. B.. Šiuo parašu vadybininkas patvirtino susipažinimo su projektu faktą, bet nedavė leidimo – sutikimo išorinės reklamos įrengimui. Tai patvirtina aplinkybė, kad prie jo parašo nėra prierašo „pritariu“. UAB „Vitės valdos“ nei įstatymai, nei jungtinės veiklos sutartis nesuteikė teisės priimti sprendimus bendrasavininkių vardu dėl pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų tuo atveju, kai tokie sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta kitaip.
II. 14. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimu, be kita ko, tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. lapkričio 24 d. leidimą įrengti išorinę reklamą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje Nr. 881N/16-1.
15. Teismas nurodė, kad Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir ginčo jungtinės veiklos sutarties 8.2 punkte yra numatytas atvejis, kai yra privalomas patalpų savininkų sprendimas dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, priimtas CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. kad draudžiama įrengti išorinę reklamą ant bendrojo naudojimo objektų neturint butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimo. Šioje nuostatoje numatyta ir išimtis – kai butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje numatyta kitaip. Tačiau ginčo jungtinės veiklos sutartyje atskirai dėl išorinės reklamos įrengimo ant bendrojo naudojimo objektų nepasisakyta, o tik apskritai pasisakyta dėl bendrojo naudojimo objektų tuo pačiu 8.2 punktu, kuris nagrinėjamu aspektu nukreipia į Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Taigi, jungtinės veiklos sutartyje dėl sutikimo įrengti išorinę reklamą ant bendrojo naudojimo objektų nėra numatyta kitaip nei Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte.
16. Teismas konstatavo, jog pagal Reklamos įstatymo 1 dalies 4 punktą, Taisyklių 15.2 punktą, Administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. AD1-172 patvirtintos Paraiškos išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje formą bei 2015 m. liepos 8 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį teisė duoti sutikimą įrengti išorinę reklamą ant ginčo pastato bendrojo naudojimo objektų turi tik ginčo pastato butų ir kitų patalpų savininkų dauguma. Tokios teisės neturi nei įgaliotinis UAB „Elpekas“ direktorius T. P., nei kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, įskaitant ir UAB „Vitės valdos“. Bylos duomenimis ginčo pastato butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimas įrengti ginčo reklamą ant ginčo pastato bendrojo naudojimo objektų nebuvo gautas.
17. Teismas nustatė, kad ant UAB „Atsis“ parengto išorinės reklamos projekto, be kitų, yra UAB „Elpekas“ antspaudas, T. P. parašas, taip pat UAB „Vitės valdos“ vadybininko K. B. parašas, tačiau prie šių rekvizitų nėra suderinimą, sutikimą, susipažinimą ar kitką reiškiančių žodžių. Teismas nurodė, kad nei Reklamos įstatymas, nei kiti teisės aktai nedetalizuoja sutikimo įrengti išorinę reklamą ant pastato bendrojo naudojimo objektų pateikimo formos, kai sutikimas duodamas pagal jungtinės veiklos sutartį. Ginčo jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi, išskyrus ginčo pastato butų ir kitų patalpų savininkų daugumą, niekam kitam nesuteikta teisė duoti sutikimą įrengti išorinę reklamą ant ginčo pastato bendrojo naudojimo objektų, tuo labiau nenustatyta tokio sutikimo forma. Iš to teismas padarė išvadą, kad Administracija nenustatė nei kokios formos, nei apskritai kieno sutikimas dėl išorinės reklamos įrengimo ant ginčo pastato bendrojo naudojimo objektų, vadovaujantis Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei jungtinės veiklos sutartimi, turėtų būti duodamas. Teismo vertinimu, nėra pagrindo UAB „Vitės valdos“ vadybininko K. B. parašą ant UAB „Atsis“ parengto išorinės reklamos projekto vertinti kaip duotą sutikimą, vadovaujantis Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Nors atsakovas dėl UAB „Elpekas“ antspaudo ir jos direktoriaus T. P. parašo tokių argumentų neteikia, tačiau šie rekvizitai vertintini analogiškai, kaip ir UAB „Vitės valdos“ vadybininko K. B. parašas.
18. Teismas iš jungtinės veiklos sutarties bei šios sutarties priedo Nr. 1 „Teikiamų paslaugų sąrašas“ nustatė, kad UAB „Vitės valdos“ įsipareigojo teikti administravimo paslaugas ginčo pastato bendro naudojimo objektų valdytojui, UAB „Elpekas“ direktoriui T. P. ir ginčo pastato butų ir kitų patalpų savininkams, tačiau ne jiems atstovauti. Administracijai, kaip institucijai, vykdančiai minėtų asmenų priežiūrą ir kontrolę, turėjo būti žinoma, kad UAB „Vitės valdos“ nėra teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas ginčo pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius. Net jei UAB „Vitės valdos“ būtų nustatyta tvarka Administracijos paskirtas ginčo pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius, Reklamos įstatymo 1 dalies 4 punkte nustatyta išimtis galiotų tik tada, jei tai būtų numatyta bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje. Taigi, Administracija apskritai neturėjo pagrindo manyti, kad UAB „Vitės valdos“ sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu atstovauja ginčo pastato butų ir kitų patalpų savininkus ar jų įgaliotą asmenį UAB „Elpekas“ direktorių T. P. ir kad turi teisę duoti sutikimą, vadovaujantis Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktu.
19. Teismas pažymėjo, kad ginčo pastato butų ir kitų patalpų savininkų dauguma nėra davusi sutikimo įrengti ginčo reklamą. Priešingai – byloje pateiktas Klaipėda, (duomenys neskelbtini) pastato gyventojų, butų ir komercinių patalpų savininkų 2016 m. gruodžio 19 d. pareiškimas, kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pastato gyventojai, butų ir komercinių patalpų savininkai, nesutinka (prieštarauja), kad ant pastato sienų ir langų būtų iškabinta bet kokia reklama, nes reklamai skirta vieta yra šalia pastato įrengtame stende. Šį pareiškimą pasirašė V. G. (MB I. G. sveikatos priežiūros centro vadovas), R. P., V. S., A. P., M. M., UAB „Lavisana“ (negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuomininkė). Byloje taip pat pateiktas UAB „Elpekas“ raštas (data nenurodyta), kuriame pažymėta, jog UAB „Elpekas“ taip pat nesutinka su ginčo reklamos įrengimu. Iš to teismas padarė išvadą, kad net jei UAB „Vitės valdos“ būtų davusi sutikimą įrengti ginčo reklamą, jis nebūtų privalomas ginčo pastato butų ir kitų patalpų savininkų daugumai bei nekeistų ir nenaikintų jų teisių, nustatytų Reklamos įstatymo 1 dalies 4 punkte.
20. Teismas teigė, kad jis nevertina UAB „Elpekas“ antspaudo ir jos direktoriaus T. P. parašo ant UAB „Atsis“ parengto išorinės reklamos projekto kaip sutikimo, duoto vadovaujantis Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Teismas plačiau nepasisakė dėl to, ar UAB „Elpekas“ direktorius T. P. būtų viršijęs jam suteiktus įgaliojimus, jei būtų davęs sutikimą įrengti ginčo reklamą ginčo pastato butų ir kitų patalpų daugumos savininkų vardu ir kokias pasekmes tai sukeltų.
21. Teismas iš UAB „Atsis“ parengto išorinės reklamos projekto, nuotraukų ir kitų duomenų nustatė, jog išorinė reklama – iškaba „Airmatic.lt pneumatinės pakabos dalys“ yra įrengta ant pastato (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, išorinės fasadinės sienos, tarp pirmo ir antro aukšto langų. Teismas iš byloje pateiktos Klaipėdos dizaino centro 2016 m. biuro pastato informacinės nuorodos, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, projekto, Administracijos 2016 m. kovo 7 d. leidimo įrengti išorinę reklamą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje Nr. 566N/16-1, nuotraukų nustatė, jog teritorijoje šalia ginčo pastato yra reklaminis stendas, kurį įrengti leidimas pareiškėjui išduotas anksčiau nei ginčo reklamai. Su šio stendo įrengimu 2016 m. sausio 11 d. raštu Nr. 1/3 „Dėl sutikimo įrengti išorinę reklamą“ sutiko UAB „Elpekas“, taip pat gyventojai V. S. (2016 m. sausio 7 d.), A. P. (2016 m. sausio 8 d.), R. P. (2016 m. sausio 8 d.). Šiame stende reklamuojasi pareiškėjas ir UAB „Lavisana“ (negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuomininkė). Klaipėdos dizaino centro 2017 m. balandžio 11 d. rašte Nr. 04111 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, jog įrengtame stende yra numatyta papildoma vieta kitų įmonių reklamoms ir kad nors ginčo pastate, stendo projektavimo metu buvo įsikūrusi ir UAB „Airmatic LT“ (nuomininko teisėmis), ši bendrovė nesutiko įrengti reklaminį stendą ir prisidėti prie darbų išlaidų. UAB „Elpekas“ rašte (data nenurodyta) pažymėta, jog UAB „Elpekas“ nesutinka su ginčo reklamos įrengimu, taip pat nurodyta, jog UAB „Airmatic LT“ buvo informuota apie galimybę reklaminiame stende įrengti savo reklamą, tačiau UAB „Airmatic LT“ atsisakė.
22. Teismas sutiko, kad ginčo reklama, įrengta ne išorinių reklamų stende šalia ginčo pastato, pažeidžia Tvarkos aprašo 12.3 punktą, nes ginčo pastate veikiant grupei ūkio subjektų, ginčo reklama neatitinka bendro iškabų įrengimo principo, bendrų formų, konstrukcijų, medžiagų modulių, gabaritų įrengimo sistemos.
23. Teismas pažymėjo, kad vizualiai matyti, jog ginčo reklama nedengia nei ginčo pastato langų, nei durų, nei pareiškėjo sienos dalies, o tik bendrąja nuosavybės teise valdomos sienos dalį tarp pirmo ir antro ginčo pastato langų. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog ginčo reklama gadina ginčo pastato vizualinį-architektūrinį fasadą, tačiau nenurodė jokių argumentų, neteikė specialistų išvadų ar kitų įrodymų šiam teiginiui pagrįsti. Ant UAB „Atsis“ parengto išorinės reklamos projekto yra Architektūros ir miesto planavimo skyriaus architektūros poskyrio vyriausiojo specialisto M. P. pritarimas. Atsižvelgęs į tai, teismas nagrinėjamus pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.
24. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo argumentą dėl to, kad ginčo reklama nepažeidžia pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, nes yra akivaizdu, jog pareiškėjas yra suinteresuotas, kad jo bendrosios nuosavybės teise valdomi objektai nebūtų naudojami reklamai, taip pat būtų naudojami laikantis teisės aktų nuostatų, tokį interesą saugo ir Reklamos įstatymas.
25. Teismas apibendrino, kad Administracija, išdavusi 2016 m. lapkričio 24 d. leidimą įrengti išorinę reklamą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje Nr. 881N/16-1 be pastato (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimo, pažeidė Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Taisyklių 15.2 punktą, Paraiškos išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje formą.
26. Administracija, išdavusi ginčijamą leidimą įrengti išorinę reklamą – iškabą „Airmatic.lt pneumatinės pakabos dalys“ ant pastato (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, išorinės fasadinės sienos pagal UAB „Atsis“ parengtą išorinės reklamos projektą, o ne išorinių reklamų stende šalia ginčo pastato, pažeidė Tvarkos aprašo 12.3 punktą.
27. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, ginčijamą leidimą panaikino kaip neteisėtą dėl to, kad jis savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
III. 28. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
29. V. M. nurodo, kad iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, jog ginčo leidimas įrengti išorinę reklamą buvo panaikintas dėl to, kad nebuvo gautas pastato patalpų savininkų daugumos sutikimas; taip pat, jog visi kiti pareiškėjo argumentai nepasitvirtino arba teismo buvo pripažinti nepagrįstais. Tokiu būdu pareiškėjo suinteresuotumas ir teisė atstovauti kitiems pastato patalpų savininkams ar valdytojams buvo paneigtas, todėl teismas privalėjo pareiškėjo skundą atmesti. Be to, teismas neįvertino, kad pareiškėjas pastate valdo bene mažiausias patalpas, o V. M. su sutuoktine tris kartus didesnį nei pareiškėjo patalpų plotą įsigijo turėdami tikslą, be kita ko, reklamuotis. T. P., kaip patalpų savininkų atstovas bei įmonės, kuriai priklauso patalpos, atstovas, suderino išorinės reklamos projektą. V. M. nesuprantama teismo motyvacija, kad buvo pažeistos vyriausiojo archyvaro nustatytos taisyklės, nes nebuvo parašyta atitinkama sąvoka ant projekto. Šis teismo motyvas negali paneigti fakto, kad ant projekto yra visų reikiamų institucijų ir atsakingų asmenų parašai, patvirtinantys, jog šie asmenys sutinka bei patvirtina projekto sprendinius.
30. V. M. vertinimu, teismas privalėjo atkreipti dėmesį į pareiškėjo atstovo tikruosius tikslus inicijuoti šį procesą – uždrausti bet kokią kitą reklamą ant ginčo pastato fasado, sudarant įspūdį, jog pareiškėjo patalpos užima didelę pastato dalį. Pareiškėjas įrengė didelį reklaminį stendą, kurio beveik visą plotą užima gandras ir duomenys apie pareiškėją. Tik pačioje stendo apačioje, mažomis raidėmis buvo pasiūlyta trečiajam suinteresuotam asmeniui nurodyti savo duomenis. Dėl šios priežasties buvo atsisakyta pareiškėjo pasiūlymo bei nuspręsta įrengti ginčo reklamą, kuri šiuo atveju yra užgožta pastato fasado apšvietimo šviesomis ir paties pareiškėjo reklaminiu skydu.
31. V. M. atkreipė dėmesį į tai, kad teismas, priimdamas sprendimą, nekvietė ir neapklausė pastato savininkų bei valdytojų, tariamai pasirašiusių 2016 m. raštą. Teismo posėdyje dalyvavusi viena iš savininkių negalėjo pasakyti, kaip išorinė reklama pažeidžia jos teises.
32. V. M. akcentuoja, jog jis įvykdė teisės aktų reikalavimus bei pateikė atsakovui jo prašomus, teisės aktų nustatytos formos dokumentus tam, kad būtų išduotas ginčo leidimas. Jis pasamdė specialistus, kurie už atlygį pagamino bei sumontavo reklamą. Šiuo atveju liko nukentėjęs tik jis ir jo sutuoktinė, nes be kaltės patiria nuostolius.
33. V. M. teigia, kad UAB „Vitės valdos“ atstovas K. B. pagrįstai suderino ir pritarė išorinės reklamos projektui bei reklamos įrengimo vietai, nes UAB „Vitės valdos“ buvo šio pastato administratorius, veikiantis jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Be to, T. P., suderindamas UAB „Atsis“ projektą, veikė ne tik UAB „Elpekas“ vardu, bet ir kaip jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo. Sutartyse yra aiškiai išreikšta pastato savininkų pozicija, jog UAB „Vitės valdos“ turi teisę spręsti išorinės reklamos įrengimo klausimus. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į K. B. veiksmus, pasirašant įvairius dokumentus. Teismas neteisingai nurodė, kad buvo pažeisti CK 4.85 straipsnyje įtvirtinti principai bei Reklamos įstatymo 12 straipsnis. K. B. projekto suderinimas esant registre išviešintoms minėtoms sutartims, atsakovui, o tuo labiau V. M., nekėlė jokių abejonių, jog UAB „Vitės valdos“ turi teisę derinti projektą.
34. Pareiškėjas atsiliepime prašo atmesti trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
35. Pareiškėjas, kartodamas savo skundo bei kitų procesinių dokumentų argumentus bei sutikdamas su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, pažymi, kad pagrindinis jo skundo argumentas buvo tas, kad ginčo leidimas buvo išduotas nesant pastato patalpų savininkų daugumos sutikimo. Teismas savo sprendimą grindė ne tik tuo, kad nėra gautas pastato patalpų savininkų daugumos sutikimas, bet ir tuo, jog ginčo reklama pažeidžia Aprašo 12.3 punkto reikalavimus. Pareiškėjas siekė, kad visi norintys reklamuotis ir vienodai prisidėję prie reklamos stendo įrengimo, įsirengtų vienodo dydžio ir formos reklamas. Pastato fasado apšvietimo lempos įrengtos teisėtai. V. M. klaidingai nurodo, kad pastato patalpų savininkai davė sutikimą jo įrengtai išorinei reklamai. Joks pastato patalpų savininkų sutikimas ginčo išorinei reklamai įrengti nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, nei jokia kita forma nebuvo duotas, ką ir patvirtina byloje esantys dokumentai.
36. Atsakovas atsiliepime prašo trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą tenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
37. Atsakovas, kartodamas savo atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentus, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamasis sutarties nuostatas dėl įgaliojimų suteikimo UAB „Elpekas“ ir UAB „Vitės valdos“, peržengė šios bylos nagrinėjimo ribas. Be to, teismo sprendime paminėti vyriausiojo archyvaro patvirtinti nuostatai nagrinėjamu atveju arba netaikytini, arba yra tik rekomendacinio pobūdžio. Iš tiesų jokie teisės aktai nenumato, kokia forma turi būti duodamas daugumos gyventojų sutikimas įrengti išorinę reklamą ant pastato bendro naudojimo patalpų. Tiek UAB „Vitės valdos“ vadybininko K. B. parašas, tiek UAB „Elpekas“ antspaudas bei T. P. parašas pagrįstai atsakovo buvo įvertinti kaip duotas sutikimas. Pareiškėjas neprašė šių suderinimų pripažinti neteisėtais, jie nėra civiline tvarka nuginčyti.
38. Pareiškėjas pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl 2 088,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. 39. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. lapkričio 24 d. leidimo įrengti išorinę reklamą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje Nr. 881N/16-1 teisėtumas.
40. Ginčijamame leidime nurodyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija leidžia reklaminės veiklos subjektui V. M., veikiančiam pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, įrengti išorinę reklamą, atitinkančią galiojančių teises aktų, reglamentuojančių reklaminę veiklą, reikalavimus; reklamos adresas – (duomenys neskelbtini), Klaipėda; reklamos įrenginių reglamentavimo vieta (zona) – SN2; reklamos plotas (kv. m) – 3,77; reklamos tipas – iškaba; plokštumų skaičius – 11; projekto numeris ir data – 2016; objekto ar teritorijos, kurioje įrengta reklama, priklausomybė – ne savivaldybei priklausantis arba pasitikėjimo teise valdomas objektas. Taip pat nurodyta, jog leidimas negali būti perduotas kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims; reklaminės veiklos subjektams, pažeidusiems Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintų nuostatų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinto tvarkos aprašo reikalavimus, taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta atsakomybė; leidimas galioja nuo 2016 m. lapkričio 28 d. iki 2021 m. lapkričio 27 d.; vietinė rinkliava sumokėta – 29 Eur, mokėjimo data – 2016 m. lapkričio 18 d. Leidimą pasirašė Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus atsakingas darbuotojas vyriausiasis specialistas D. J..
41. Nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl to, kad leidimas įrengti išorinę reklamą buvo suteiktas nesant daugiabučio gyvenamojo namo savininkų sutikimo, o esant tik šio namo administratoriaus, kuris veikė pagal sutartį su namo savininkų įgaliotiniu, pritarimui.
42. Byloje pateikta 2015 m. liepos 8 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, sudaryta tarp šio pastato butų ir kitų patalpų savininkų. Šios sutarties 6 punktu pastato butų ir kitų patalpų savininkai įgaliojo UAB „Elpekas“ direktorių T. P., išrinktą patalpų savininkų susirinkime, o įgaliotinis įsipareigojo atstovauti patalpų savininkų interesams, susijusiems su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, remontu ir kitokiu tvarkymu. Šios sutarties 8.2 punkte nustatyta, kad įgaliotinis turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, išskyrus įstatymuose ir sutartyje nurodytus atvejus, kai privalomas patalpų savininkų sprendimas, priimtas CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka.
43. Byloje pateikta 2015 m. liepos 8 d. sutartis patvirtina, kad UAB „Vitės valdos“ (administratorius) ir UAB „Elpekas“ sudarė sutartį, pagal kurią administratorius teikia ir organizuoja administravimo paslaugų teikimą pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendrojo naudojimo objektams.
V. 44. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.) 12 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad išorinės reklamos įrengimo taisykles, kuriose nustatomi išorinės reklamos įrengimo reikalavimai, leidimų išdavimo tvarka ir jų galiojimo terminai, tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) arba jos įgaliota institucija. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išorinė reklama turi būti įrengiama vadovaujantis projektavimą, statybą, kultūros paveldo objektų ir kraštovaizdžio apsaugą, teritorijų planavimą ir valstybinės kalbos vartojimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, savivaldybės institucijos patvirtintais išorinės reklamos specialiaisiais planais ar bendraisiais teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) juose nustatytais išorinės reklamos įrengimo reglamentais. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, vykdomoji institucija, vadovaudamasi Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, išduoda leidimus, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą.
45. Išorinės reklamos įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670, (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2018 m. liepos 1 d.) 13 punktas nustato, jog leidimus, vadovaudamasi Reklamos įstatymu ir Taisyklėmis, išduoda, sustabdo jų galiojimą, leidimų galiojimo sustabdymą ir leidimų galiojimą panaikina leidimą išduodanti institucija. Taisyklių 14.4 punktas nustato, jog leidimą išduodanti institucija taip pat tvirtina leidimų išdavimo tvarkos aprašą.
46. Administracijos direktorius 2016 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. AD1-172 patvirtino Leidimų įrengti išorinę reklamą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje registravimo, išdavimo, atsisakymo juos išduoti, leidimų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarkos aprašą. Šiuo įsakymu taip pat patvirtinta Paraiškos išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje forma, Paraiškos išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje turimo leidimo pagrindu forma bei Leidimo įrengti išorinę reklamą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje forma.
47. Tvarkos aprašo 12 punkte nurodyti projektų rengimo ir sprendinių pagrindiniai vertinimo kriterijai. Jei viename pastate yra grupė ūkio subjektų, projektuojama laikantis bendro iškabų įrengimo principo, bendrų formų, konstrukcijų, medžiagų modulių, gabaritų įrengimo sistemos (Tvarkos aprašo 12.3 punktas). Šio aprašo 12.4 punkte nustatyta, kad išorinė reklama turi vizualiai nepažeisti architektūrinių fasadų, nekeisti, neskaidyti jų apdailos, neuždengti architektūrinių elementų ir detalių, neužklijuoti ir neuždengti durų, langų bei vitrinų (patalpos vitrinose ar languose išorinė reklama galima iki 20 procentų jų gabaritų), atsižvelgiant į gretimybes ir šalia esančių pastatų išklotinę. Tvarkos aprašo 12.5 punkte nustatyta, kad išorinė reklama neturi pažeisti trečiųjų asmenų interesų: dengti jų sienų, skleisti šviesą, užstoti praėjimo takus, šaligatvius ir pravažiavimo kelius, vizualiai ir technologiškai neturi gadinti pastatų fasadų.
48. Reklamos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.) 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad draudžiama įrengti išorinę reklamą neturint žemę, statinius ar kitus objektus, ant kurių ji įrengiama, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančio asmens sutikimo; tuo atveju, kai reklama įrengiama ant bendrojo naudojimo objektų, – neturint butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimo, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Taisyklių 15.2 punktas nustato, jog pareiškėjas leidimą išduodančiai institucijai per atstumą, elektroninėmis priemonėmis, elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą ar tiesiogiai turi pateikti dokumentus, patvirtinančius žemės, statinių, įrenginių ar kitų objektų, ant kurių įrengiama išorinė reklama, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančio asmens sutikimą, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas pats yra šių objektų savininkas; jeigu išorinė reklama įrengiama ant bendrojo naudojimo objektų, – butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Pagal Administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. AD1-172 patvirtintos Paraiškos išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje formos skilties „Pridedami privalomi dokumentai“ 1 punktą turi būti pridedami dokumentai, patvirtinantys žemės, statinių, įrenginių ar kitų objektų, ant kurių įrengiama išorinė reklama, nuosavybės teisę ar kitais teisėtais pagrindais valdančio asmens sutikimą, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas pats yra šių objektų savininkas; jeigu išorinė reklama įrengiama ant bendrojo naudojimo objektų – butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip.
49. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip; kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą; jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams.
VI. 50. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas išdavė leidimą įrengti išorinę reklamą pagal projektą, kuris buvo pasirašytas namo administratoriaus. Atsakovas laikė, kad tai yra projekto suderinimas, kaip tai yra suprantama pagal Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą, galiojusį leidimo išdavimo metu, t. y. patvirtinimas, kad yra pateiktas butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimas, kad išorinė reklama būtų įrengiama ant bendrų namo konstrukcijų.
51. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra įsakmiai nurodyta, kad norint įrengti išorinę reklamą ant bendrų namo objektų, turėtų būti pateikiamas namo ir kitų patalpų savininkų daugumos pritarimas, šis reikalavimas kyla iš civilinės teisės normos, įtvirtinančios, kad bendroji dalinė nuosavybė yra įgyvendinama savininkų bendru susitarimu. Viešojo administravimo subjektas, taikantis šią normą, negali jos traktuoti pernelyg plačiai ir remtis prezumpcijomis, kurios nėra įtvirtintos įstatyme. Sprendžiant dėl Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo, kiekvienu atveju turėtų būti reikalaujama pateikti pakankamus įrodymus, kurie leistų daryti išvadą, kad konkrečiu atveju yra įstatymo reikalaujamas butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas įrengti išorinę reklamą ant bendrų namo konstrukcijų.
52. Nagrinėjamoje byloje atsakovas išdavė leidimą įrengti išorinę reklamą ant bendrų namo konstrukcijų, nors nebuvo pateiktas įstatyme nustatytas reikalaujamo skaičiaus šio namo butų ir kitų patalpų savininkų pritarimas dėl reklamos įrengimo. Atsakovas nesiaiškino, ar butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nėra nustatyta, kad minėtą pritarimą gali išreikšti ir namo administratorius. Taigi atsakovas, spręsdamas dėl leidimo išdavimo, nepatikrino, ar šiam leidimui išduoti yra visos būtinos įstatyme nustatytos sąlygos, todėl toks administracinis sprendimas negali būti pripažintas teisėtu.
53. Nepagrįsti yra dalyvaujančių byloje asmenų argumentai, jog administratoriaus pritarimas dėl reklamos projekto nėra nuginčytas, todėl buvo pakankamas tam, kad leidimas būtų išduotas. Tai yra tik atsakovo prezumpcija, tačiau ji neišplaukia iš minėto įstatymo reikalavimų. Pagal įstatymą atsakovas privalėjo būti surinkęs pakankamus įrodymus, kad yra visos įstatyme nustatytos sąlygos priimti administracinį sprendimą. Minėta, kad atsakovas administracinio sprendimo priėmimo metu nebuvo surinkęs tokių įrodymų, todėl sprendimas negali būti laikomas teisėtu. Nagrinėjant bylą teisme buvo nustatyta, kad atsakovo daryta prielaida dėl reikalaujamo namo ir kitų patalpų savininkų pritarimo buvimo paneigta pateikus į bylą minėtą jungtinės veiklos sutartį, kurios sąlygos neįtvirtino kitų galimybių, negu reikalauja civilinė teisė valdant bendrą nuosavybę, kurios nuostata įsakmiai įtvirtinta ir Reklamos įstatyme. Taigi pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai panaikino ginčijamą administracinį sprendimą.
54. Klausimas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo pareiškėjui perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 41 str. 3 d.; „Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.“). Nors pareiškėjas ir nurodo, kad prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau iš pateiktų dokumentų matyti, kad iš esmės visos išlaidos yra patirtos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tik dėl 2018 m. vasario 1 d. sąskaitos-faktūros Nr. 2018/005 yra nurodyta, jog ji buvo išrašyta už patikslinto skundo parengimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui, dalyvavimą 2017 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdyje, priimto sprendimo ir paduoto apeliacinio skundo analizę, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Taigi, pagal pateiktus dokumentus (II t., b. l. 88, 108, 109) nėra galimybės išskirti, kuri dalis pagal minėtą sąskaitą-faktūrą sumokėtos 1 001,25 Eur sumos buvo apmokėta būtent už apeliacinės instancijos teisme suteiktas teisines paslaugas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Trečiojo suinteresuoto asmens V. M. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Klausimą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo pareiškėjui mažajai bendrijai I. G. sveikatos priežiūros centrui perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Arūnas Dirvonas Dainius Raižys Veslava Ruskan