2018-02-28 Nr. AB-3999-3-63-3-01725-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-160-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01725-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 6.2; 14.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo (dabar – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai) 2016 m. liepos 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ skundą atsakovui Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybei ir Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl patikrinimo akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–6), kurį vėliau patikslino (II t., b. l. 110–121) prašydama panaikinti Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (dabar – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos) (toliau – ir atsakovas, Sveikatos centras) 2015 m. rugpjūčio 17 d. patikrinimo aktą Nr. K3-331 (toliau – ir Patikrinimo aktas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Patikrinimo akte nurodyti netikslūs ir todėl neteisingi duomenys. Pareiškėjas paaiškino, kad Patikrinimo akte nurodyta, kad matavimai buvo pradėti rugpjūčio 10 d. 22 val., o baigti rugpjūčio 11 d. 23.35 val., todėl jie negalėjo trukti, kaip nurodyta prie Patikrinimo akto pridėtame protokole 1.35 val.

3. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad bendrame atliktų matavimų rezultate nėra išskirta, kiek nustatytą triukšmo lygį sąlygoja lokomotyvai, o kiek jį sąlygoja kiti objektai. Pareiškėjas pastebėjo, kad nuo vietos, kur buvo matuojamas triukšmas (apie 100 metrų atstumu) yra Klaipėdos miesto automobilinių kelių, jų sankirtų, viadukų tinklas, o protokole nebuvo fiksuotas liekamasis triukšmas. Laboratorija turi gebėti iš visuminio garso matavimų išskirti nagrinėjamo triukšmo šaltinio triukšmą, tačiau tai nebuvo padaryta, t. y. buvo pažeistos standarto LST ISO 1996-2:2008-05/P:2010 (toliau – ir Standartas) nuostatos (12 punkto f dalis). Protokole užfiksuotas ekvivalentinis garso slėgio lygis vakaro metu viršijo tik 1,6 dBA higienos normoje nustatytą normą, o nakties metu tik 7,7 dBA. Vertinant tai, kad nebuvo matuojamas bendrasis aplinkos triukšmas, pasak pareiškėjo, negalima atmesti tikimybės, kad neveikiant bendram aplinkos triukšmui, riedmenų, važiuojančių geležinkelio keliu, keliamas garsas neviršytų higienos normoje nustatyto leistino ekvivalentinio garso slėgio lygio.

4. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Standarto 7 dalį, meteorologinės sąlygos gali daryti žymią įtaką garso slėgio lygio matavimų rezultatams, todėl itin svarbu tiksliai ir teisingai fiksuoti kiekvieno matavimo metu buvusias meteorologines sąlygas. Minėtos sąlygos fiksuotos nebuvo, todėl, pasak pareiškėjo, yra pagrindas abejoti protokole užfiksuotos informacijos patikimumu. Be to, pasak pareiškėjo, buvo nesivadovauta Standarto 7.1 punktu, numatančiu, kad kai šaltinio garsas spinduliuoja prieš vėją, matavimo rezultatai yra su didele neapibrėžtimi ir tokios sąlygos matuoti aplinkos triukšmą trumpais laiko intervalais paprastai yra netinkamos. Neatsižvelgta ir į Standarto 8.4.10 punktą, numatantį, kad vėjo sukeltas triukšmas tiesiogiai ant mikrofono ir netiesiogiai nuo medžių, pastatų ir kt. taip pat daro įtaką rezultatui. Pareiškėjas pažymėjo, kad matavimų aplinkoje yra nemažai medžių, tačiau jų sukeliamo triukšmo neapibrėžtis neįvertinta.

5. Pareiškėjas pastebėjo, kad nebuvo vadovautasi ir Standarto 6.3.1 punktu, nes triukšmo matavimai neapėmė 20 pravažiuojančių traukinių triukšmo. Be to, kiekviena traukinių kategorija turi būti įvertinta bent iš penkių pravažiavimų. Pagal pareiškėjo duomenis, 2015 m. rugpjūčio 4 d. tirtoje aplinkoje važiavo tik 3 traukiniai, o 2015 m. rugpjūčio 10 d. – tik 2.

6. Dėl Laboratorijos tyrimo aktų pareiškėjas nurodė, kad jie yra registruoti viena diena anksčiau nei atliktas triukšmo matavimas, t. y. meteorologinės sąlygos buvo fiksuotos anksčiau nei atliktas pats triukšmo matavimas. Be to, aktuose nurodyta informacija, kad liekamasis garso slėgio lygis matuotas kiekvieną kartą po pravažiavusio lokomotyvo matavimo, kelia abejonių, nes aktuose nesutampa liekamojo triukšmo bei riedmenų keliamo garso fiksavimo skaičiai. Pareiškėjas nurodė ir kitus, jo nuomone, esančius netikslumus aktuose bei protokole. Pareiškėjas pažymėjo, kad maksimalus garso slėgio lygis, atsirandantis naudojant privalomuosius garsinius signalus, yra vienkartinio, o ne tęstinio (nuolatinio) pobūdžio.

7. Pareiškėjo nuomone, atsakovas elgiasi nesąžiningai, techniniame projekte suderindamas vienokius triukšmą mažinančių priemonių taikymo terminus, o vėliau keldamas reikalavimus šias priemones taikyti nedelsiant. Trijų mėnesių terminas įgyvendinti triukšmą mažinančias priemones yra nustatytas pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo (toliau – ir TVĮ) 22 straipsnio 4 dalies 1 punktą, kaip juridiniam asmeniui, užsiimančiam gamyba, tačiau pareiškėjas pastebėjo, kad jis gamyba neužsiima. Pareiškėjo nuomone, bendrai triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimas statant triukšmą mažinančią sienelę užtruktų apie 14 mėnesių, todėl Patikrinimo akte suformuluotas reikalavimas yra praktiškai neįgyvendinamas, o riboti veiklą vakaro ir nakties metu pareiškėjas neturi galimybės, nes tai pažeistų ne tik pareiškėjo, bet ir viešąjį interesą.

8. Pareiškėjas pastebėjo, kad kol kas kelias nėra rekonstruojamas, nes tik atliekant jo rekonstrukciją būtų taikytina dabar galiojanti higienos norma. Pareiškėjas paaiškino, kad geležinkelio linija ties Liepų gatve buvo nutiesta anksčiau nei pastatyti į geležinkelio triukšmo prevencijos zoną patenkantys gyvenamieji namai. Lietuvos higienos norma HN 33:2011, patvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604, (toliau – ir HN 33:2011) įsigaliojo tik 2011 metais, todėl ją taikant geležinkelio kelio, kuris buvo nutiestas daug anksčiau ir jo nutiesimo metu atitiko visas tuo metu galiojusias higienos normas atžvilgiu, yra pažeidžiamas pareiškėjo teisėtų lūkesčių principas. HN 33:2011, pasak pareiškėjo, turi būti taikoma tik po šios normos įsigaliojimo naujai statomų ar pastatytų objektų skleidžiamam triukšmui, nes kitu atveju yra pažeidžiamas įstatymų negaliojimo atgal principas. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją poįstatyminių teisės aktų galiojimas atgal yra negalimas visais atvejais (1994 m. sausio 14 d. ir 1994 m. kovo 16 d. nutarimai). Pareiškėjas nurodė, kad šiuo atveju prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), reikėtų statyti 70 m triukšmą mažinančią sienelę, kurios vidutinė kaina galėtų siekti apie 120 000 Eur. Pareiškėjo valdomas geležinkelio kelynas Lietuvoje yra maždaug 1400 km ilgio ir jei pareiškėjui būtų keliamas reikalavimas minėtą kelyną apstatyti triukšmą mažinančiomis sienutėmis, kai tuo tarpu būtent gyvenamosios teritorijos savivaldybės leidimu susiformavo šalia geležinkelio kelių, o ne geležinkelio keliai šalia gyvenamųjų teritorijų, toks reikalavimas būtų nepagrįstas, neprotingas ir pažeistų pareiškėjo teisėtų lūkesčių principą.

9. Pareiškėjo nuomone, savivaldybės turi prisiimti atsakomybę dėl to, kad kažkada šalia geležinkelio kelio leido statyti gyvenamuosius namus. Be to, savivaldybių viena iš funkcijų yra triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimas.

10. Pareiškėjas teismo prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau – ir LVAT) su prašymu ištirti, ar HN 33:2011 6 punkto dalis, kad „maksimalus garso slėgio lygis (LAFmax) – didžiausias garso slėgio lygis [5.7], kai standartinė dažninė svertis yra A svertis, o standartinė laiko svertis yra F svertis“ atitinka Standarto 6.3.1 ir 8.4.2 punktus, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksą (toliau – ir Kodeksas) ir TVĮ 2 straipsnio 3, 9 ir 28 punktus (III t., b. l. 144).

11. Atsakovas Sveikatos centras atsiliepime prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 162–172).

12. Atsakovas nurodė, kad Patikrinimo akte yra padarytas rašymo apsirikimas. Atsakovas paaiškino, kad 2015 m. rugpjūčio 10 d. akustinio triukšmo matavimai truko 1 val. 35 min. (nuo 22 val. iki 23.35 val.).

13. Atsakovas taip pat paaiškino, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (toliau – ir Laboratorija) akustinio triukšmo tyrimo aktai (toliau – ir Tyrimo aktai) patvirtina, kad liekamasis triukšmas buvo matuotas. Laboratorija yra akredituota atlikti akustinio triukšmo fizikinius matavimus.

14. Atsakovas paaiškino, kad meteorologinės sąlygos užfiksuotos tiek Patikrinimo akto priede – protokole, tiek ir Laboratorijos pateiktuose Tyrimo aktuose. Be to, meteorologinės sąlygos nedarė įtakos matavimo rezultatams, nes buvo tenkinama Standarto 7.1 punkte nurodytos formulės sąlyga. Meteorologinės sąlygos buvo fiksuotos tyrimo metu (šie duomenys užpildyti ranka), o Laboratorijos Tyrimo aktų standartinė informacija išspausdinta viena diena anksčiau (rengiantis tyrimui).

15. Dėl vėjo įtakos matavimams, atsakovas paaiškino, kad vėjo greitis matavimų metu buvo tik 2 m/s, t. y. fiksuotas beveik mažiausias įmanomas vėjo greitis, koks tik gali būti (ypač pajūryje), o tai reiškia, kad buvo parinktos pačios palankiausios matavimo sąlygos pagal Standarto 7.2 punktą. Priešingai nei nurodė pareiškėjas, atsakovas paaiškino, kad garsas spinduliavo (sklido) nuo triukšmo šaltinio (geležinkelio) link mikrofono, t. y. ne prieš vėją, todėl Standarto 7.1 punktas nebuvo pažeistas. Išskirti medžių sukeliamą triukšmą nebuvo tikslinga, ką, pasak atsakovo, įrodo nustatyti pakankamai dideli visuminio ir liekamojo garso lygių skirtumai.

16. Matavimų imtyje 2015 m. rugpjūčio 4 d. buvo įtraukti 24 traukiniai, o 2015 m. rugpjūčio 10 d. 21 traukinys, todėl Standarto 6.3 skyriaus pažeidimo nebuvo. Tai, kad dalis matavimo imtyje įtrauktų objektų neatitiko Techninio geležinkelių naudojimo nuostatuose įtvirtintos traukinio sąvokos, pasak atsakovo, neturi reikšmės, nes pagal visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų tikslą akivaizdu, kad pastarojo reguliavimo tikslas – apsaugoti gyvenamąją aplinką nuo bet kokios rūšies geležinkelių transporto triukšmo.

17. Dėl skirtingo visuminio triukšmo ir liekamojo triukšmo matavimų skaičiaus atsakovas paaiškino, kad liekamasis triukšmas buvo matuotas kiekvieną kartą po traukinio pravažiavimo, išskyrus atvejus, kai iš karto vienas po kito važiavo keli lokomotyvai su sąstatu, nes tokiu atveju kitoks matavimas nėra įmanomas.

18. Atsakovas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad maksimalaus garso slėgių viršijimus sukelia saugumo tikslu naudojami garsiniai signalai. Dėl pareiškėjo argumentų, kad tai yra ne nuolatinis, o momentinis triukšmas, atsakovas nurodė, kad maksimalus garso slėgio lygis ir yra momentinis, nes pastovų triukšmą rodo ekvivalentinio garso slėgio lygio rodiklis. Higienos normoje yra reguliuojami abu šie rodikliai, todėl tai reiškia, kad ir momentiniai triukšmo lygio viršijimai yra kenksmingi žmonių sveikatai. Jokie argumentai dėl ekonominės naudos iš ūkinės veiklos intereso negali pateisinti žalos žmonių sveikatai darymo. Atsakovas nurodė, jog negali leisti pareiškėjui tęsti gyventojų sveikatai kenksmingą veiklą net ir reikšmingo ekonominio intereso tikslais.

19. Atsakovo nuomone, būtent pareiškėjo veikla (geležinkelio atkarpos prie gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), eksploatavimas) pažeidžia HN 33:2011 nustatytus didžiausius leidžiamus triukšmo lygius gyvenamojoje aplinkoje. Be to, šie ribiniai dydžiai viršijami ypač ženkliai, o tai daro neabejotiną žalą minėto gyvenamojo namo gyventojų sveikatai. Atsakovas pastebi, kad pareiškėjui nustatytas maksimalus (3 mėnesių) pažeidimų ištaisymo terminas. Be to, pareiškėjas gali kreiptis su motyvuotu prašymu šį terminą pratęsti dar 45 dienoms, tačiau to pareiškėjas nėra padaręs.

20. HN 33:2011 pažeidimą sąlygoja ne geležinkelio kelias, o pareiškėjo veikla eksploatuojant minėtą statinį, todėl, atsakovo nuomone, pareiškėjo argumentas, kad geležinkelio kelias pastatytas dar negaliojant minėtai higienos normai neturi teisinės reikšmės. Atsakovas nurodė, kad modernesnių transporto priemonių naudojimas yra viena iš triukšmo mažinimo priemonių, o net ir naudojant tas pačias transporto priemones, tačiau parinkus kitą ūkinės veiklos vykdymo laiką (koncentruojant ūkinę veiklą į dienos metą) gali lemti tai, jog triukšmo lygių viršijimų pažeidimai nebus daromi.

21. Pareiškėjo prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl HN 33:2011 nuostatų teisėtumo atsakovas prašė atmesti (III t., b. l. 106).

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (iki reorganizacijos – Valstybinė geležinkelio inspekcija prie susisiekimo ministerijos) (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime į pareiškėjo pirminį skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu sutinka (I t., b. l. 58–60).

23. Inspekcijos nuomone, triukšmo valdymo priemones gyvenamojo namo teritorijoje turėtų įgyvendinti valstybė. Pagal TVĮ 14 straipsnio 4 dalį ir 2 straipsnio 22 dalį, ūkio subjektas gali būti įpareigotas parengti triukšmo prevencijos veiksmų planus ir juos įgyvendinti, jei jis veikia gyvenamosios vietovės teritorijoje, kuri įtraukta į savivaldybės tarybos patvirtintas triukšmo prevencijos zonas. Pagal šiuo metu galiojantį Klaipėdos miesto bendrąjį planą, gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra pastatytas ne gyvenamojoje, o infrastruktūros teritorijoje. Be to, jis nepatenka ir į Klaipėdos miesto savivaldybės patvirtintas triukšmo prevencijos zonas. Dėl to, Inspekcijos nuomone, Patikrinimo aktu skirtas įpareigojimas pareiškėjai parengti ir įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones yra nepagrįstas ir prieštarauja minėtoms TVĮ nuostatoms.

24. Inspekcija pažymėjo, kad pagal TVĮ 28 straipsnio 2 dalį, triukšmo šaltinio valdytojas turi pareigą numatyti priemones triukšmo lygiams mažinti tik statant naujus objektus, galinčius tapti triukšmo šaltiniu, ar rekonstruojant esamus.

25. Inspekcija taip pat pažymėjo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintame Klaipėdos miesto savivaldybės 2013–2020 m. strateginiame plėtros plane numatyta, kad triukšmo prevencijos priemones privalo vykdyti atitinkami Klaipėdos miesto savivaldybės departamentai. Inspekcijos nuomone, atsakovo Patikrinimo aktas turėtų būti panaikintas.

II. 26. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 4 d. sprendimu pareiškėjo patikslintą skundą atmetė (IV t., b. l. 33–43).

27. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo patikslinto skundo argumentus dėl Klaipėdos miesto savivaldybės atsakomybės, nurodydamas, kad TVĮ 14 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, kad triukšmo šaltinių valdytojai (šiuo atveju – pareiškėjas) privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių.

28. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato galimybės netaikyti HN 33:2011 nustatytų didžiausių leidžiamų triukšmo lygių gyvenamojoje aplinkoje atsižvelgiant į tai, kada buvo pradėta veikla, ūkinės veiklos vykdytojo ekonominio intereso tikslu ar dėl kitų priežasčių.

29. Iš skundžiamo Patikrinimo akto turinio teismas sprendė, kad jis priimtas laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių. Teismas nurodė, kad Laboratorija yra akredituota atlikti aplinkos triukšmo matavimus pagal standartų reikalavimus. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių kitų tyrimų rezultatų, paneigiančių Laboratorijos atliktų matavimų rezultatus, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl netinkamai fiksuoto liekamojo triukšmo, meteorologinių sąlygų, vėjo krypties, aplinkos ir kt.

30. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nustatęs, kad pareiškėjo veikla pažeidžia HN 33:2011 7 punkto, 1 lentelės 3 punkto reikalavimus, Patikrinimo akte pagrįstai ir teisėtai nurodė pašalinti nustatytą pažeidimą per maksimalų teisės aktuose nustatytą terminą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė, kad jam neužtenka laiko įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones arba bent jau pateikti triukšmo mažinimo planus suderinimui.

31. Atmetęs pareiškėjo patikslintą skundą, teismas iš dalies tenkino atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, t. y. iš pareiškėjo atsakovui priteisė 1 790,49 Eur.

III. 32. Pareiškėjas AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo patikslintą skundą tenkinti ir panaikinti atsakovo Patikrinimo aktą (IV t., b. l. 46–57).

33. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nevertino protokole, kurio pagrindu buvo surašytas Patikrinimo aktas, pateiktų duomenų teisingumo vadovaujantis Standarto nuostatomis. Tam tikros protokolo privalomos užpildyti skiltys nėra užpildytos, todėl neįmanoma nustatyti, kokiu metu fiksuotos meteorologinės sąlygos ir ar jos keitėsi. Protokole taip pat nėra duomenų apie liekamojo garso slėgio lygio matavimus, todėl neaišku, kuo remiantis teismas nustatė, kad matavimai atlikti ir protokolas įformintas teisingai. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas nevertino, jog protokole nėra užfiksuota kiekvieno matavimo vėjo kryptis ir greitis, o pateikiama tik bendra abiejų matavimų suvestinė. Pareiškėjas tvirtina, kad matavimų metu galimai nebuvo tinkamai nustatyta vėjo kryptis, kuri gali turėti įtakos matavimams. Teismas, pasak pareiškėjo, nagrinėjamu atveju sprendimą priėmė ne vadovaudamasis byloje tirtais dokumentais, bet vien klaidingu įsitikinimu, kad Laboratorija, kaip akredituota institucija, savo veiklos netinkamai vykdyti negali.

34. Pareiškėjas pakartoja patikslinto skundo argumentus, kad atliktas tyrimas neapėmė bent 20 traukinių arba bent 5 kiekvienos kategorijos traukinių skleidžiamo garso matavimo, todėl matavimas yra netikslus ir neteisėtas. Be to, teismas, pasak pareiškėjo, nepagrįstai sprendė, kad Patikrinimo akto trūkumai gali būti „ištaisomi“ būtinus atsakomybei taikyti matavimo duomenis fiksuojant Laboratorijos vidaus dokumentuose, su kuriais pareiškėjas nebuvo supažindintas ir neturėjo galimybės dėl jų pareikšti nuomonės. Minėti tyrimų aktai neturi jokių juridinę galią ar reikšmę turinčiam dokumentui būtinų rekvizitų, jie nėra patvirtinti jokio tyrimą atlikusio ar jame dalyvavusio asmens, todėl nėra aišku, ar realiai liekamasis triukšmas buvo matuotas.

35. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas nepagrindė, jog jam neužtenka laiko įgyvendinti triukšmo mažinimo priemones. Šiuo aspektu pareiškėjas pakartoja patikslintame skunde nurodytus argumentus.

36. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas visiškai nepasisakė dėl to, kad Kodeksas turi taikymo pirmenybę kitų teisės aktų atžvilgiu. Pareiškėjo naudojami riedmenys yra techniškai tvarkingi ir pripažinti tinkamais naudoti, riedmenų signalų garso dažnis ir stiprumas atitinka jiems keliamus reikalavimus, todėl iš pareiškėjo negali būti reikalaujama nenaudoti garsinių signalų. Tokiuose veiksmuose jokio neteisėto veikimo nėra.

37. Pareiškėjas pakartoja patikslinto skundo argumentus, susijusius su savivaldybių atsakomybe triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo srityje. Taip pat pakartoja argumentus, susijusius su pažeistu teisėtų lūkesčių principu, įstatymo negaliojimo atgal principu. Pareiškėjo nuomone, dabar taikant HN 33:2011 gerokai anksčiau susiformavusiam teisiniam santykiui, susidaro situacija, kad pareiškėjas daug metų visiškai teisėtai eksploatavęs geležinkelio kelią tampa pažeidėju.

38. Atsakovas Sveikatos centras atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (IV t., b. l. 67–79).

39. Atsakovas pažymi, kad jis matavimų ir laboratorinių tyrimų neatlieka, tačiau, esant poreikiui, teikia užsakymą Laboratorijai, kuri atlieka fizikinius matavimus ir matavimo rezultatus įformina matavimų protokolais, kurie yra pridedami prie atsakovo surašomo patikrinimo akto. Nei Standarte, nei jokiame kitame teisės akte nėra patvirtinta protokolo forma, todėl pareiškėjo teiginiai dėl protokolo trūkumų, pasak atsakovo, yra paremti ne teisės normomis, o subjektyviomis interpretacijomis.

40. Nacionalinis akreditacijos biuras reguliariai, nepriklausomai bei objektyviai vertina akredituotų įstaigų (taip pat ir Laboratorijos) kompetenciją bei veiklos procedūras. Akredituotos įstaigos statusas dėl tarptautiniu mastu pripažįstamos periodinės ir nepriklausomos įrangos, personalo, procedūrų patikros, pasak atsakovo, neabejotinai reiškia didesnį tokios įstaigos atliktų tyrimų patikimumą, todėl kvestionuojant tokius tyrimus būtina nustatyti aiškius, ne subjektyviais samprotavimais, tačiau specialių žinių turinčių asmenų išvadomis paremtus neatitikimus Standarto nuostatoms, nulėmusius neteisingus matavimų rezultatus. Pareiškėjas jokių įrodymų ar specialių žinių turinčių asmenų išvadų apie tariamų pažeidimų įtaką matavimų rezultatams, nepateikė, neprašė apklausti liudytojų ar specialistų, neprašė skirti ekspertizę, todėl nepagrindė ir neįrodė savo teiginių.

41. Laboratorijos Tyrimų aktai yra vidiniai Laboratorijos dokumentai ir buvo pateikti teismui tik todėl, kad pareiškėjas patikslintu skundu ėmė kelti naujus skundo pagrindus, susijusius su smulkiais Laboratorijos taikomos metodologijos niuansais. Joks teisės aktas nenumato, kad šie vidiniai Laboratorijos dokumentai turi būti pateikiami tikrinamam ūkio subjektui.

42. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepimo į patikslintą skundą argumentus, susijusius su meteorologinių sąlygų įtaka matavimų rezultatams, su vėjo krypties įtaka matavimams, su atsikirtimais į pareiškėjo argumentus, kad triukšmo matavimai neapėmė 20 traukinių, kad protokole nefiksuotas, galimai neatliktas ir netinkamai įvertintas liekamasis triukšmas. Atsakovas taip pat pakartoja atsiliepimo į patikslintą skundą argumentus, susijusius su pareiškėjo teiginiais dėl teisėtų lūkesčių principo ir lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principo pažeidimo. Atsakovo nuomone, pareiškėjas netinkamai aiškina šiuos principus, paneigdamas teisėkūros subjektų teisę priimti ūkio subjektų veiklos sąlygas keičiančius teisės aktus, siekiant teisėtų ir visuomenei svarbių tikslų.

43. Atsakovas taip pažymi, kad nei Patikrinimo akte, nei kitoje bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad Patikrinimo akte fiksuoti triukšmo ribinių dydžių viršijimai būtų susiję su garsinių signalų naudojimu. Priešingai, teismo posėdžio metu atsakovo atstovė, dalyvavusi patikrinime, nurodė, kad triukšmą kelią pareiškėjo naudojamų riedmenų sąlytis su geležinkelio bėgiais. Be to, HN 33:2011 ir Kodekso reguliavimo sritys yra visiškai skirtingos, todėl šių teisės aktų prieštaravimo klausimai negali būti keliami.

44. Atsakovas pažymi, kad nuo pažeidimo nustatymo praėjo vieneri metai, tačiau pareiškėjas nesiėmė jokių priemonių gyventojų sveikatai kenkiančios veiklos užkardymui ir naudodamasis tuo, kad buvo pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės (I t., b. l. 49–51), tęsia gyventojų interesus pažeidžiančią veiklą be jokių korekcijų ir net planų.

45. Sveikatos centras 2016 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų (968 Eur) priteisimo, o 2018 m. vasario 22 d. pateikė papildomus paaiškinimus dėl bylinėjimosi išlaidų pagrindimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 46. 2018 m. vasario 26 d. gautas apelianto, akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“, pareiškimas, kuriuo atsisakoma nuo apeliacinio skundo. Pareiškime nurodoma, kad apeliantui apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės yra žinomos.

47. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio nuostatas, asmuo padavęs apeliacinį skundą, turi teisę jo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, o tais atvejais, kai teismo sprendimas nėra apskųstas kitų asmenų, apeliacinis procesas teismo nutartimi gali būti nutrauktas.

48. Byloje duomenų, kad apeliacinio skundo atsisakymas būtų susijęs su kitų asmenų teisių ar viešojo intereso pažeidimu nenustatyta. Todėl apelianto, akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“, atsisakymas nuo apeliacinio skundo tenkinamas, o apeliacinis procesas nutraukiamas.

49. Tačiau apeliantui inicijavus apeliacinį procesą, atsakovas, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, vykdydamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 135 straipsnio 2 dalies reikalavimus, apeliacinės instancijos teismui pateikė atsiliepimą į minėtą apeliacinį skundą, kurį jam parengė jo atstovė, advokatė A. B.. Dėl šio atsiliepimo surašymo atsakovas patyrė 968 Eur išlaidas, kurias 2016 m. rugpjūčio 24 d. prašymu, paprašė atlyginti iš pareiškėjo.

50. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Byloje pirmosios instancijos teismas priėmė palankų sprendimą atsakovui. Tai atsakovui suteikė teisę į bylos nagrinėjimo išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą yra tas procesinis dokumentas, kurio surašymą sąlygoja priešingos šalies paduotas apeliacinis skundas. Tai lemia, kad ir šios išlaidos atsiranda dėl šalies, kuri paduoda apeliacinį skundą, veiksmų. Todėl palankaus galutinio teismo sprendimo atveju, šalis pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą įgyja teisę į šių išlaidų atlyginimą.

51. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui atsisakius apeliacinio skundo, lieka galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuris yra palankus atsakovui. Tai savo ruožtu lemia, kad atsakovas įgijo teisę ir į išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu, atlyginimą. Patirtų išlaidų dydis yra patvirtinamas PVM sąskaitos-faktūros ir bankinio pavedimo duomenimis. Jų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 03 19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) reikalavimų. Dėl ko atsakovui iš pareiškėjo priteistinos 968 Eur dydžio bylos vedimo išlaidos, kurias jis patyrė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsniu bei 44 straipsniu,

n u t a r i a:

Patenkinti pareiškėjo, akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“, atsisakymą nuo apeliacinio skundo ir apeliacinį procesą nutraukti.

Patenkinti atsakovo, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti jam iš pareiškėjo, akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“, 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylos vedimo išlaidų.

Nutartis neskundžiama. Teisėjai

Romanas Klišauskas Dainius Raižys Virginija Volskienė