Legislator Case Law & Legislation
2a1e5aa0-d5b5-49a5-9c3e-b6b976fd0bb0 AI generated

2a1e5aa0-d5b5-49a5-9c3e-b6b976fd0bb0 · Klaipėdos apylinkės teismas

Case Number 2a1e5aa0-d5b5-49a5-9c3e-b6b976fd0bb0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

J., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės ADB „Gjensidige“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Mano BÅ«stas Baltija“ dėl iÅ¡mokėtų sumų priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Velma“. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 559,14 Eur žalos atlyginimÄ (iÅ¡mokėtų draudimo iÅ¡mokų), 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

2a1e5aa0-d5b5-49a5-9c3e-b6b976fd0bb0 · Klaipėdos apylinkės teismas: Vizualios apžiÅ«ros metu atsakovė negalėjo pastebėti sienoje paslėpto vamzdžio. Atsakovė organizavo (duomenys neskelbtini). esančio namo stogo remontÄ . IÅ¡ radžių bendraturčių sutikimas nebuvo gautas, vėliau buvo gautas. Po bendraturčių sutikimo darbų pradėjimas užima laiko. Stogo remonto darbai užtruko ne dėl atsakovės kaltės, o dėl to, kad bendraturčiai nebuvo davę sutikimo juos atlikti. IeÅ¡kovė turėjo skaičiuoti nusidėvėjimÄ , nes apgadinti daiktai nebuvo nauji.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-1384-971/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09143-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 24 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė, sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei, dalyvaujant ieškovės ADB „Gjensidige“ atstovei K. U., atsakovės UAB „Mano Būstas Baltija“ atstovui advokatui A.

J., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės ADB „Gjensidige“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Mano BÅ«stas Baltija“ dėl iÅ¡mokėtų sumų priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Velma“. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 559,14 Eur žalos atlyginimÄ (iÅ¡mokėtų draudimo iÅ¡mokų), 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2019-10-06 įvykio metu buvo užlietas ieÅ¡kovės apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Dėl įvykio draudikas iÅ¡mokėjo 434,64 Eur draudimo iÅ¡mokÄ ir įgijo subrogacijos teisę į atsakingus už žalos atsiradimÄ asmenis. Žalos bylos administravimo metu nustatyta, kad butas buvo užlietas dėl prakiurusio karÅ¡to vandens magistralinio vamzdžio. Už Å¡io vamzdžio savalaikius remonto darbus bei priežiÅ«rÄ yra atsakingas namo administratorius, t. y. atsakovė. Taip pat 2019-12-09 įvykio metu dėl drėgmės lubose ieÅ¡kovės apdraustame bute, adresu (duomenys neskelbtini), lubos buvo pažeistos.

Dėl įvykio draudikas iÅ¡mokėjo 124,50 Eur draudimo iÅ¡mokÄ ir įgijo subrogacijos teisę į atsakingus už žalos atsiradimÄ asmenis. Žalos bylos administravimo metu nustatyta, kad dėl susidėvėjusių namo stogo čerpių vanduo prabėga į butÄ . Už stogo savalaikius remonto darbus bei priežiÅ«rÄ yra atsakingas namo administratorius, t. y. atsakovė. IeÅ¡kovė su pretenzijomis kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė ieÅ¡kovės reikalavimo geranoriÅ¡kai netenkino.

Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad atsakovė, veikdama kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja, remdamasi daugiabučio namo bendraturčių priimtais sprendimais 2011-12-16 sudarė daugiabučio namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«ros sutartį su Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų prižiÅ«rėtoju – UAB „Velma“. 2015-09-21 atsakovė atnaujino daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡Ä ir teisės aktų nustatyta tvarka pateikė jį daugiabučio namo bendraturčiams. 2017-05-03, 2018-03-21, 2019-03-28 atsakovė parengė daugiabučio namo Å«kinius finansinius, taip pat ilgalaikius daugiabučio namo remonto planus bei pateikė juos pastato bendraturčiams.

Daugiabučio namo bendraturčiai atsakovės parengtuose Å«kiniuose finansiniuose ir ilgalaikiuose planuose ne kartÄ buvo supažindinti su daugiabučio karÅ¡to vandens vamzdynų bÅ«kle, taip pat Å¡ie planai buvo teikti tvirtinti pastato bendraturčiams susirinkimų metu, tačiau tiek 2018-05-17, tiek 2019-04-11 pastato bendraturčiai nedavė sutikimo atsakovei organizuoti daugiabučio namo karÅ¡to vandens sistemų remonto darbus. Valstybės įgaliota institucija – Valstybinė energetikos inspekcija, atliko daugiabučio namo Å¡ildymo bei karÅ¡to vandens sistemos patikrinimÄ , bei 2019-06-14 atsakovei pateiktame daugiabučio namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų patikrinimo akto ketvirtame punkte konstatavo, jog daugiabučio namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos atitinka joms nustatytus reikalavimus.

Tik įvykus ginčo įvykiui, t.y. 2019-10-11 atsakovė gavo iÅ¡ UAB „Velma“ praneÅ¡imÄ apie tai, jog daugiabučio namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistema galimai yra blogos bÅ«klės, kartu informuojant apie bÅ«tinybę keisti pastato karÅ¡to vandens vamzdynus. 2016 metais namo butų ir kitų patalpų savininkai pritarė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimui (modernizavimui). 2017-01-03 buvo parengtas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) investicinis planas, kuriame tarp numatomų priemonių numatytas stogo remontas, tačiau 2017-06-14 namo savininkai atsakovei pateikė praÅ¡ymÄ sustabdyti dalyvavimÄ daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje.

Å iuo praÅ¡ymu remiantis, visi atsakovės veiksmai dėl minėto namo atnaujinimo (modernizavimo) buvo sustabdyti. Vis dėlto atsakovei vykdant namo priežiÅ«rÄ ir siekiant tinkamo bendrųjų konstrukcijų funkcionavimo, savininkams buvo pasiÅ«lyta atlikti čerpinės namo stogo dangos remontÄ , deja Å¡iems atsakovės pasiÅ«lymams savininkų daugumos nebuvo pritarta. 2018-11-19 vykusio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raÅ¡tu metu savininkų dauguma pritarė namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planui, nurodant pasirinktÄ B paketÄ .

IeÅ¡kovės nurodomas įvykis įvyko 2019-12-09, t.y. tuo metu, kai namo atnaujinimas (modernizavimas) buvo jau procese, kuris akivaizdu, jog užtruko ne dėl atsakovės kaltės. Atsakovė nuolat organizuoja ir organizavo daugiabučio namo techninę priežiÅ«rÄ , stogo bÅ«klės priežiÅ«rÄ . Atsakovė tinkamai ir nuolat dalyvavo vykdomose apžiÅ«rose ir patikrinimuose, bei nuolat teikė patalpų savininkams informacijÄ apie pastato stogo bÅ«klę. Atsakovė bendradarbiavo su ieÅ¡kove, o žala atsirado dėl nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad namo administratorius yra atsakingas už bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«rÄ ir remontÄ , privalo teisingai įvertinti jų bÅ«klę. Paskutinės apžiÅ«ros metu vamzdžių bÅ«klė nebuvo nustatyta avarine, o įvykis įvyko po dviejų mėnesių. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės atstovai bandė patekti į butÄ (duomenys neskelbtini). Taip pat nėra duomenų, kad vamzdžių bÅ«klė buvo patikrinta.

Mano, kad laiku nebuvo identifikuota avarinė vamzdynų bÅ«klė. 2018 m. lapkričio mėnesį buvo gautas praÅ¡ymas tęsti renovacijos darbus (duomenys neskelbtini). Ä®vykis įvyko po metų, taigi atsakovė nesiėmė visų veiksmų, kad užtikrintų tinkamÄ stogo bÅ«klę. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė atliko bent kokius formalius (pasiruoÅ¡imo) veiksmus namo renovacijai. Apskaičiuojant draudimo iÅ¡mokas nusidėvėjimas nebuvo skaičiuojamas. Dėl pirmojo įvykio nusidėvėjimas įraÅ¡yta per klaidÄ .

SÄ matos sudarytos apžiÅ«rėjus vietÄ , įvertinus įkainius. Pažymėjo, kad yra visos atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygos. Atsakovės atstovas posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad vien tai, jog atsakovė yra namų administratorė, nereiÅ¡kia, kad ji atsakinga už bet kokius įvykius. Konstatuoti, kad vamzdyno bÅ«klė buvo avarinė, negalima. Be to, vamzdyno remonto darbams atlikti nebuvo gautas namo bendraturčių sutikimas. Tik įvykus įvykiui atsakovė gavo iÅ¡ trečiojo asmens praneÅ¡imÄ , kad vamzdžių bÅ«klė gali bÅ«ti avarinė.

Vizualios apžiÅ«ros metu atsakovė negalėjo pastebėti sienoje paslėpto vamzdžio. Atsakovė organizavo (duomenys neskelbtini). esančio namo stogo remontÄ . IÅ¡ radžių bendraturčių sutikimas nebuvo gautas, vėliau buvo gautas. Po bendraturčių sutikimo darbų pradėjimas užima laiko. Stogo remonto darbai užtruko ne dėl atsakovės kaltės, o dėl to, kad bendraturčiai nebuvo davę sutikimo juos atlikti. IeÅ¡kovė turėjo skaičiuoti nusidėvėjimÄ , nes apgadinti daiktai nebuvo nauji.

Jeigu objektai avarinės būklės, tokiu atveju remonto darbai atliekami ir be gyventojų sutikimo. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai. Teismas k o n s t a t u o j a : ieškinys tenkintinas iš dalies. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019-10-06 buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris įvykio metu ieškovės buvo apdraustas. Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju.

IeÅ¡kovė (jos įgaliotas asmuo) apžiÅ«rėjo butÄ , apskaičiavo nuostolį ir iÅ¡mokėjo 434,64 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Žalos bylos administravimo metu nustatyta, kad butas buvo užlietas dėl prakiurusio karÅ¡to vandens magistralinio vamzdžio. 2019-12-09 įvykio metu dėl drėgmės lubose ieÅ¡kovės apdraustame bute, adresu (duomenys neskelbtini), lubos buvo pažeistos. Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. IeÅ¡kovė apskaičiavo nuostolį ir iÅ¡mokėjo 124,50 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

Žalos bylos administravimo metu nustatyta, kad dėl susidėvėjusių namo stogo čerpių vanduo prabėga į butÄ . Atsakovė draudiminių įvykių metu buvo namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), administratorė. 2011-12-16 atsakovė sudarė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«ros sutartį su UAB „Velma“. Valstybinė energetikos inspekcija atliko daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), Å¡ildymo bei karÅ¡to vandens sistemos patikrinimÄ bei 2019-06-14 daugiabučio namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų patikrinimo akte nurodė, jog daugiabučio namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos atitinka joms nustatytus reikalavimus. 2017-05-03, 2018-03-21, 2019-03-28 atsakovė parengė daugiabučio namo Å«kinius, finansinius, taip pat ilgalaikius daugiabučio namo remonto planus, bei pateikė juos pastato bendraturčiams, tačiau 2018-05-17 ir 2019-04-11 pastato bendraturčiai nedavė sutikimo atsakovei organizuoti daugiabučio namo karÅ¡to vandens sistemų remonto darbus (susirinkimai neįvyko, nesant dalyvių kvorumo). 2019-10-11 UAB „Velma“ praneÅ¡ime ir defektiniame akte nurodyta, kad namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo karÅ¡to vandens stovų vamzdynai stipriai paveikti korozijos, avarinės bÅ«klės ir kad bÅ«tinas Å¡ių vamzdynų keitimas. 2016 metais namo butų ir kitų patalpų savininkai pritarė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimui (modernizavimui). 2017-01-03 buvo parengtas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) investicinis planas, kuriame tarp numatomų priemonių numatytas stogo remontas, tačiau 2017-06-14 namo savininkai atsakovei pateikė praÅ¡ymÄ sustabdyti dalyvavimÄ daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, todėl namo atnaujinimo (modernizavimo) darbai buvo sustabdyti. 2018-11-19 vykusio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raÅ¡tu metu savininkų dauguma pritarė namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planui.

Draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp ieÅ¡kovės ir draudėjų buvo sudarytos bÅ«sto draudimo sutartys, kurių pagrindu ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo bÅ«stÄ apsidraudusiems asmenims draudimo iÅ¡mokas draudžiamaisiais pripažintų įvykių sukeltai žalai atlyginti.

IeÅ¡kovė nurodo, jog žala kilo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibÅ«dinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusiÄ Å¾alÄ (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu.

Å iÄ reikalavimo teisę, perimtÄ iÅ¡ draudėjo, draudikas įgyvendina iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos apimtimi. BÅ«tent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymÄ asmeniui iÅ¡liktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; kt.; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016 ir kt.).

CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Nagrinėjamu atveju aktualÅ«s yra civilinės atsakomybės teisiniai santykiai. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis).

Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinas visų Å¡ių sÄ lygų buvimas. Nesant Å¡ių sÄ lygų negali bÅ«ti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė. BÅ«tinybę nustatyti Å¡ias sÄ lygas, taikant civilinę atsakomybę, daugelį kartų yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

IeÅ¡kovė reikalavimus atsakovei grindžia aplinkybėmis, jog atsakovė netinkamai prižiÅ«rėjo pastatų bendrojo naudojimo objektus ir iki draudiminių įvykių neorganizavusi jų remonto elgėsi nerÅ«pestingai (neteisėtai), vienu atveju per avarinės bÅ«klės vamzdį pratekėjęs vanduo apgadino ieÅ¡kovės apdraustÄ turtÄ , kitu atveju dėl susidėvėjusių stogo čerpių per stogÄ prabėgo vanduo ir sudrėko lubos ieÅ¡kovės apdraustame turte, taip atsirado žala turtui, žala yra tiesioginis atsakovės pareigos nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas.

Atsikirsdama į ieÅ¡kinį, atsakovė nurodo, jog ieÅ¡kovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų. Byloje nėra ginčo, jog atsakovė yra gyvenamųjų namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo objekto) administratorius. Bendrojo naudojimo objektų administratorius turtÄ administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu (CK 4.84 straipsnio 5 dalis). CK 4.240 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iÅ¡ administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu.

IÅ¡ administruojamo turto gaunamas lėšas administratorius turi teisę saugiai investuoti pagal Å¡io skyriaus normas. Bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 8 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti ir 2015-08-05 pakeisti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklÄ administruojant bendrojo naudojimo objektus, nustato informacijos apie savo veiklÄ skelbimo tvarkÄ ir apimtį (Nuostatų 1 punktas).

Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiÅ«rÄ pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (su bendrÄ ja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Nuostatų 4 punktas reglamentuoja bendrojo naudojimo administratoriaus funkcijas, tarp kurių – vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimÄ ir priežiÅ«rÄ , žemės sklypų priežiÅ«rÄ , organizuoti namo techninę priežiÅ«rÄ (Nuostatų 4.3 punktas).

Nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė draudiminių įvykių metu atliko gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų apžiÅ«rÄ , tikrino Å¡ių objektų bÅ«klę, fiksavo siÅ«lymus nustatytų defektų Å¡alinimui. CK 4.82 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga.

Å iuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 15 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektais, be kita ko, yra bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, iÅ¡orinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektÅ«ros detalės ir iÅ¡orinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, iÅ¡orės durys, iÅ¡oriniai laiptai), tarpaukÅ¡tinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, Å¡ilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, Å¡ilumos punktÄ , Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankÅ¡luosčių džiovintuvus).

Taigi Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos vamzdynai bei stogas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Ä®statymas pareigÄ Ä¯rodyti žalos padarymo faktÄ bei tokios žalos (turėtų nuostolių) dydį nustato ieÅ¡kovui (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Žala (nuostoliais) gali bÅ«ti pripažįstamos turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios yra patirtos, jei remontas atliktas, taip pat bÅ«simo remonto kaÅ¡tai (sÄ naudos), jei remontas nėra atliktas. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus.

Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ ir pagal įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ bei susiformavusiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 434,64 Eur žalos atlyginimÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡mokėjus Å¡iÄ draudimo iÅ¡mokos sumÄ po to, kai buvo užlietas ieÅ¡kovės apdraustas turtas, esantis Minijos g. 142-9, Klaipėda. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, jog Valstybinė energetikos inspekcija atliko daugiabučio namo Å¡ildymo bei karÅ¡to vandens sistemos patikrinimÄ , bei 2019-06-14 daugiabučio namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų patikrinimo akte nurodė, jog daugiabučio namo, esančio Minijos g. 142, Klaipėdoje, Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos atitinka joms nustatytus reikalavimus.

Be to, daugiabučio namo savininkai nebuvo davę sutikimo atsakovei organizuoti daugiabučio namo karÅ¡to vandens sistemų remonto darbus. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog namo vamzdynų bÅ«klė nebuvo gera, apie tai ne kartÄ buvo informuoti namo bendraturčiai, tačiau atsakovė dėl objektyvių priežasčių – nesant bendraturčių sutikimo tokiems darbams atlikti – neturėjo galimybės iki įvykio paÅ¡alinti vandentiekio vamzdžio galimai esančių, besiformuojančių pažeidimų dėl korozijos.

Valstybinei energetikos inspekcijai 2019-06-14 patikrinimo aktu konstatavus, jog Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos atitinka joms nustatytus reikalavimus, atsakovė neturėjo pagrindo namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemÄ vertinti kaip avarinę. Pati atsakovė neneigia, kad vamzdynų bÅ«klė nebuvo gera, tačiau nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad dar iki 2019-10-06 įvykio atsakovė vamzdynų bÅ«klę galėjo vertinti kaip avarinę ir atlikti vamzdynų remonto, atnaujinimo darbus be bendraturčių sutikimo.

Atsakovės elgesys Å¡iuo atveju negali bÅ«ti vertinamas kaip teisės aktuose nustatytų funkcijų netinkamas vykdymas arba bendrojo pobÅ«džio pareigos elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai pažeidimas. Tokiu bÅ«du pripažinti, jog atsakovė nevykdė gyvenamojo namo techninės priežiÅ«ros, nėra pagrindo. IeÅ¡kovė reikalavimÄ priteisti žalos atlyginimÄ grindžia aplinkybe, jog atsakovė nebuvo pakankamai rÅ«pestinga vykdydama namo, esančio Minijos g. 142, Klaipėdoje, Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos priežiÅ«rÄ , dėl to yra atsakinga už atsiradusiÄ Å¾alÄ prakiurus vamzdžiui, tačiau byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti atsakovę netinkamai vykdžius bendrojo naudojimo objektų techninę priežiÅ«rÄ , ar pažeidus bendrojo pobÅ«džio pareigÄ elgtis rÅ«pestingai bei apdairiai.

Pažymėtina, jog vien draudimo iÅ¡mokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016). IeÅ¡kovė, reiÅ¡kianti tokio pobÅ«džio reikalavimÄ , kildinamÄ iÅ¡ deliktinių civilinės atsakomybės teisinių santykių, privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės taikymui bÅ«tinas sÄ lygas (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė Å¡ios pareigos neįvykdė, byloje nėra nustatytos ir įrodytos visos bÅ«tinosios civilinės atsakomybės taikymo atsakovei sÄ lygos, kas sudaro pagrindÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dalyje dėl 434,64 Eur žalos atlyginimo atmesti. IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 124,50 Eur žalos atlyginimÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡mokėjus Å¡iÄ draudimo iÅ¡mokos sumÄ po to, kai dėl drėgmės buvo pažeistos lubos ieÅ¡kovės apdraustame turte adresu (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovės pateiktais duomenimis, atsakovės inžinierius 2019-12-12 apžiÅ«rėjo buto prieÅ¡kambario lubas, namo stogÄ ir padarė iÅ¡vadÄ , kad namo stogo čerpės susidėvėjo, dėl ko vanduo prabėgo į butÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad daugiabučio namo patalpų savininkai pritarė namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planui 2018-11-19. Be kitų darbų taip pat numatytas ir stogo ar perdangos pastogėje Å¡iltinimas, įskaitant stogo konstrukcijos sustiprinimÄ ar deformacijos Å¡alinimÄ , stogo dangos keitimÄ .

Pažymėtina, kad namo atnaujinimui (modernizavimui) buvo pritarta dar 2016 metais, tačiau 2017-06-14 atsakovei gavus namo savininkų praÅ¡ymÄ sustabdyti dalyvavimÄ daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, namo atnaujinimo (modernizavimo) darbai buvo sustabdyti. Ä®vykis, kurio metu buvo apgadintas ieÅ¡kovės apdraustas turtas, įvyko 2019-12-09, t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams laiko po to, kai namo patalpų savininkai 2018-11-19 pritarė namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planui.

Atsakovė į bylÄ nepateikė jokių duomenų apie atliekamus namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiÅ¡kino, kad tokio pobÅ«džio procesas užima daug laiko, reikalinga parengti įvairius dokumentus, iÅ¡pildyti įvairias procedÅ«ras, bÅ«tinas tokio pobÅ«džio procese, tačiau jokių dokumentų, įrodančių atsakovės veiksmus, susijusius su namo renovavimu po to, kai Å¡iam planui buvo pritarta, nepateikė. Pažymėtina, kad 2019-02-27 statinio apžiÅ«ros akte nurodyta, kad stogo danga susidėvėjusi, vietomis čerpės iÅ¡sivaikščiojusios, skilusios, nenutinkuotų vėdinimo kaminų mÅ«ras dalinai suiręs, atsilaisvinęs, rekomenduojama pakeisti pažeistas čerpes naujomis, atsilaisvinusias ir iÅ¡sivaikščiojusias pritvirtinti, pažeistÄ vėdinimo mÅ«rÄ permÅ«ryti ir apskardinti, racionalus sprendimas atlikti stogo atnaujinimo (modernizavimo) darbus. 2020-09-30 statinio apžiÅ«ros akte nurodyta, kad stogo danga susidėvėjusi, čerpės iÅ¡sivaikščiojusios, suskilinėjusios, rekomenduojama pakeisti pažeistas čerpes, sutvarkyti tarpus tarp čerpių arba pakeisti viso stogo dangÄ nauja.

Apie tai, jog namo stogui reikalingas remontas, atsakovei buvo žinoma iki įvykio, kurio metu atsirado žala. Be to, atsakovė prieÅ¡ metus laiko iki Å¡io įvykio turėjo namo patalpų savininkų pritarimÄ atlikti namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus, taip pat ir stogo remontÄ . Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog egzistavo kokios nors objektyvios priežastys, sukliudžiusios atlikti stogo remonto darbus. Pastebėtina, kad net ir praėjus beveik dvejiems metams po namo patalpų savininkų pritarimo namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planui namo stogo bÅ«klė pagal nurodytas rekomendacijas ar planÄ pagerinta nebuvo, byloje nėra duomenų apie tai, kokia namo stogo bÅ«klė yra Å¡iuo metu.

Taigi atsakovė, veikdama kaip daugiabučio namo administratorė, turėdama namo patalpų savininkų pritarimÄ namo atnaujinimo (modernizacijos) investicijų planui, nesiėmė savalaikių operatyvių veiksmų Å¡io plano įgyvendinimui, t. y. neveikė pakankamai rÅ«pestingai bei atsakingai siekdama užtikrinti kuo greitesnį namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų, taip pat ir namo stogo atnaujinimo darbų, atlikimÄ , žinodama apie stogo čerpių susidėvėjimÄ ; dėl drėgmės dėl stogo čerpių susidėvėjimo vanduo pateko į ieÅ¡kovės apdraustÄ butÄ ir buvo pažeistos lubos ieÅ¡kovės apdraustame turte; ieÅ¡kovė apskaičiavo dėl įvykio patirtus nuostolius ir atlygino dėl įvykio nuostolių patyrusiam asmeniui žalÄ .

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju egzistuoja visos sÄ lygos, bÅ«tinos atsakovės civilinės atsakomybės kilimui ieÅ¡kovės atžvilgiu, todėl ieÅ¡kinys dalyje dėl 124,50 Eur žalos atlyginimo pripažintinas pagrįstu, įrodytu ir yra tenkintinas. TerminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo sumos, kuriÄ sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis) Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio, duomenų apie kitas turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Teismui patenkinus apie 22 procentus ieÅ¡kinio reikalavimų, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistina 3,30 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovė patyrė 242 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ . Atmetus apie 78 procentus ieÅ¡kinio reikalavimų, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 188,76 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Mano BÅ«stas Baltija“ 124,50 Eur (vieno Å¡imto dvideÅ¡imt keturių eurų 50 ct) žalos atlyginimÄ , 6 (Å¡eÅ¡ių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 124,50 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2021-01-08 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 3,30 Eur (trijų eurų 30 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovei ADB „Gjensidige“. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės ADB „Gjensidige“ 188,76 Eur (vieno Å¡imto aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų 76 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovei UAB „Mano BÅ«stas Baltija“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Teisėja Kristina Sušinskaitė