2015-12-01 Nr. AB-23432-3-63-3-01258-2014-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2007-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01258-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui V. B. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras) kreipėsi į teismą (b. l. 3–7), prašydamas priteisti iš atsakovo V. B. (toliau – ir atsakovas) 697,16 Lt (201,91 Eur) nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas, būdamas nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkas, už ginčo laikotarpį yra nesumokėjęs vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Ginčo rinkliava ir jos dydžiai nustatyti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimais, o šios rinkliavos mokėjimas yra privalomas nekilnojamojo turto savininkams ar naudotojams – fiziniams ir juridiniams asmenims.

Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko su prašymo reikalavimais. Nurodė, jog turi kitų įsiskolinimų už elektrą. Dėl sunkios materialinės padėties negali sumokėti prašomos sumos iš karto, todėl prašė išdėstyti vietinės rinkliavos mokėjimą pusės metų laikotarpiui.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu (b. l. 33–36) pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo pareiškėjui 146 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Kitą prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teismo sprendimu priteistos vietinės rinkliavos įsiskolinimo sumokėjimas atsakovui išdėstytas dalimis per 6 mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kas mėnesį mokant po 24,33 Eur.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (su pakeitimais) patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatais.

Teismas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatė, kad atsakovui V. B. nuosavybės teise priklauso ½ dalis nekilnojamojo turto objekto – buto, adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovas pagal Nuostatų 3 punktą ginčo laikotarpiu buvo vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. atsakovas nesumokėjo 697,16 Lt vietinės rinkliavos.

Teismas, pasisakydamas dėl vietinės rinkliavos nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties taikymo, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartimis administracinėse bylose Nr. A438-2346/2012, Nr. A438-2405/2012, vadovavosi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 107 straipsnio 1, 2, 3 dalimis. Pareiškėjas prašymu į teismą kreipėsi 2014 m. spalio 23 d. ir ši data laikytina priverstinio skolos išieškojimo procedūros pradžia, o penkerių metų terminas baigėsi atitinkamai 2014 m. sausio 16 d., balandžio 16 d., liepos 16 d. bei rugsėjo 16 d. Pareiškėjas į teismą kreipėsi suėjus priverstinio išieškojimo senaties terminui, todėl vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį atmestas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašo priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir teismui konstatavus, jog yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, reikalavimas priteisti 193 Lt atmestas kaip nepagrįstas.

Byloje nustačius, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. yra nesumokėjęs 504,16 Lt (697,16 – 193 = 504,16) ginčo rinkliavos sumos, ši suma priteista pareiškėjui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo (2014 m. balandžio 17 d. Nr. XII-828) 7 straipsnio 4 dalimi, 20 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nustatyti piniginę prievolę, kurios sumokėjimo terminas apima ir euro įvedimo datą, nurodė sprendime nustatytos piniginės prievolės išraišką eurais – 146 eurai.

Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 851 straipsnis numato, jog teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atsakovas teismo posėdžio metu prašė vietinės rinkliavos mokėjimą išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui. Teismas, įvertinęs teismo posėdžio metu atsakovo nurodytas aplinkybes dėl sunkios materialinės padėties, padarė išvadą, jog yra teisinis pagrindas išdėstyti teismo sprendimu priteisto įsiskolinimo sumokėjimą 6 mėnesių laikotarpiui.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 39–41) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą patenkinti visiškai.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, iš dalies tenkindamas prašymą, nesivadovavo tinkamomis teisės normomis, tuo pažeisdamas materialines teisės normas, turinčias reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Teismas neteisingai vadovavosi MAĮ bei pritaikė vietinės rinkliavos priverstiniam išieškojimui penkerių metų senaties terminą. Kadangi mokestis yra tiksliai apibrėžtas MAĮ ir yra nurodytas baigtinis mokesčių sąrašas, tad vietinės rinkliavos mokėtojas negalėtų būti tapatinamas su mokesčių mokėtoju semantine prasme. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad su pareiškėjo prašymo reikalavimais sutinka. Senaties terminas rinkliavos išieškojimui turėtų būti nustatytas norminiame akte, reglamentuojančiame vietinės rinkliavos priskaitymus. Kadangi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintuose Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatuose nėra numatyti vietinės rinkliavos išieškojimo senaties terminai, todėl reikėtų vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsniu, kuris nurodo, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Tikrinamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo iš atsakovo V. B. už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. už ½ dalį nekilnojamojo turto objekto – buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti dalies nesumokėtos vietinės rinkliavos sumos, iš esmės argumentuodamas tuo, jog teismas nepagrįstai jo reikalavimui taikė MAĮ įtvirtintą penkerių metų senaties terminą.

Dėl senaties termino vietinės rinkliavos priteisimo bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas; Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.). Taigi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl senaties termino taikymo pareiškėjo reikalavimui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, nepagrįstai vadovavosi MAĮ nuostatomis, atmestini kaip nepagrįsti.

Tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi MAĮ 107 straipsniu, reglamentuojančiu mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatį, kadangi šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Tokios praktikos analogiškose bylose nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015; 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1201-442/2015 ir kt.) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d., 20 str. 4 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2014 m. spalio 23 d. (b. l. 3). Taigi, vadovaujantis MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2014 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2014 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad vietinė rinkliava turėjo būti nepriteista už visus 2008 m. Tai ir atlikta. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Todėl ši skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, padidinant pirmosios instancijos teismo pareiškėjui iš atsakovo priteistą vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sumą už 2009 metus, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo nesumokėtos vietinės rinkliavos sumą ir už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., t. y. iš viso už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. priteisti 631,16 Lt vietinės rinkliavos.

Pagal dominuojančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (LVAT administracinės bylos Nr. A-1055-442/2015, Nr. A-360-575/2015, Nr. A-899-442/2015, Nr. A-1360-575/2015, Nr. A-1202-575/2015), perskaičiuojant priteistas vietinės rinkliavos sumas iš litų į eurus, turi būti taikoma Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 24 straipsnio 2 dalis ir suma apvalinama euro centų tikslumu.

Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi ir 7 straipsnio 2 dalimi, perskaičiavus 631,16 Lt sumą į eurus, ji yra lygi 182,80 Eur, kuri ir priteistina. Atitinkamai keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl vietinės rinkliavos mokėjimo išdėstymo (ABTĮ 851 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovo V. B. 182,80 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus ir aštuoniasdešimt euro centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Teismo sprendimu priteistos vietinės rinkliavos sumokėjimą atsakovui V. B. išdėstyti 6 mėnesiams lygiomis dalimis – nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kas mėnesį mokant po 30,47 Eur (trisdešimt eurų ir keturiasdešimt septynis euro centus).“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius