2a1bd2cb-7824-4d4e-944f-2088cd9e86c0 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-179-1019/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34474-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.4.6; 3.4.1.6; 3.2.6.1; 3.2.6.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 8 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė, sekretoriaujant Jolantai Žilienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei V. L., ieÅ¡kovės atstovui advokatui P. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V.

L. ieÅ¡kinį atsakovui M. B. C. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM. Teismas n u s t a t ė : Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieÅ¡kovės V. L. ieÅ¡kinį atsakovui M. B. C., kuriuo ieÅ¡kovė praÅ¡o nutraukti ieÅ¡kovės V. L. ir atsakovo M. B. C. (duomenys neskelbtini) sudarytÄ santuokÄ , įregistruotÄ Panevėžio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo M.

B. C. kaltės, po santuokos nutraukimo palikti ieÅ¡kovei jos pavardę ,,L.“, priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 5000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ , nustatyti nepilnamečio Å¡alių sÅ«naus D. C. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su motina – ieÅ¡kove V. L., nustatyti, kad nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimas vyks bendru Å¡alių sutarimu, priteisti iÅ¡ atsakovo M. B. C. nepilnamečiui sÅ«nui D. C. iÅ¡laikymÄ po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki sÅ«naus pilnametystės, priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečiui sÅ«nui D.

C. 4900 Eur dydžio iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , paskirti ieÅ¡kovę V. L. nepilnamečio sÅ«naus D. C. iÅ¡laikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis, priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad santuokos metu Å¡alys susilaukė sÅ«naus D. C., gim. (duomenys neskelbtini). Po santuokos sudarymo kurį laikÄ ieÅ¡kovė su atsakovu sutarė gerai, gyveno bendrÄ santuokinį gyvenimÄ . Tačiau ilgainiui dėl kultÅ«rinių skirtumų sutuoktinių santykiai pradėjo Å¡lyti - Å¡eimoje nebeliko lojalumo, tarpusavio pagarbos.

IeÅ¡kovei pastojus, ji sužinojo, jog atsakovas buvo neiÅ¡tikimas bei buvo sudaręs dar vienÄ santuokÄ (duomenys neskelbtini) Dubajuje. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas yra pažeidęs savo kaip sutuoktinio pareigas, nes yra neiÅ¡tikimas, sudarė kitÄ santuokÄ , o toks atsakovo elgesys nepriimtinas nei teisės, nei moralės požiÅ«riu, todėl ieÅ¡kovės ir atsakovo santuoka turėtų bÅ«ti nutraukta dėl atsakovo kaltės. Teismui pripažinus, kad santuoka nutraukta dėl kito sutuoktinio kaltės, ieÅ¡kovė dėl patirto pažeminimo, streso, neigiamų iÅ¡gyvenimų, apgaulės bei neiÅ¡tikimybės praÅ¡o 5000 Eur neturtinės žalos.

IeÅ¡kovė nurodė, kad nuo pat gimimo sÅ«nus gyvena tik su ieÅ¡kove, tarp jų yra susidaręs glaudus dvasinis ryÅ¡ys, iÅ¡ atsakovo pusės jokio suinteresuotumo vaiku nėra ir noro bendrauti su vaikui atsakovas nereiÅ¡kia ir jam neteikia jokio iÅ¡laikymo nuo 2016 m. liepos mėnesio. IeÅ¡kovė, atsižvelgdama į atsakovo palankesnę finansinę padėtį (atsakovas turi nekilnojamojo turto užsienyje), jo teiktÄ ankstesnį iÅ¡laikymÄ , nurodo, kad iÅ¡ atsakovo turėtų bÅ«ti priteista daugiau nei pusė minimalios mėnesinės algos.

Be to, ieÅ¡kovė viena iÅ¡laiko ir dar vienÄ nepilnametį vaikÄ . Atsakovas neteikia iÅ¡laikymo vaikui nuo 2016 m. liepos mėnesio, todėl iÅ¡ jo turėtų bÅ«ti priteisiamas iÅ¡laikymo įsiskolinimas. IÅ¡vadÄ teikianti institucija pateikė iÅ¡vadÄ , nurodė, kad motina V. L. su nepilnamečiu sÅ«numi D. ir nepilnamete dukra E. L. nuomojasi 3 kambarių butÄ su visais patogumais (duomenys neskelbtini). D. skirtas mažas jaukus kambarys, kuriame yra vaikui reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, žaislai, konstruktorius.

V. L. nedirba, augina dukrÄ iki 3 metų. Pajamų neturi. Jos teigimu, nepilnametės dukters E. tėvas P. C. kiekvienÄ mėnesį jos ir vaikų iÅ¡laikymui atsiunčia 3000 - 3500 Eur. Pasak ieÅ¡kovės, sÅ«nus D. nuo gimimo gyvena su ja. Atsakovas su sÅ«numi bendrauja minimaliai, susitinka vidutiniÅ¡kai vienÄ kartÄ per metus. Tėvas su sÅ«numi vienas kito nesupranta dėl kalbos barjero. Motina nori, kad tėvas bendrautų su sÅ«numi, tam neprieÅ¡tarauja, bet tėvas nenori bendrauti su vaiku, jį tenka įkalbinėti susitikimui.

Atsakovas daugiau nei metus neteikia sūnui išlaikymo, nieko jam nenuperka. Atsakovo, tėvo M. B. C., gyvenamoji vieta nežinoma. Vaikas nurodė, kad jam patinka gyventi su mama. Ji perka jam drabužius, žaislus, kitus reikalingus daiktus. Nepilnametis mėgsta žaisti su sese arba vienas. D. paaiškino, jog mama sakė, kad tėtis šiuo metu gyvena Ispanijoje. Vaikas prisiminė, kad tėtis jam padovanojo planšetinį kompiuterį. Motinos teigimu, berniukas auga sveikas. Išvadoje nurodyta, kad motina tinkamai rūpinasi vaikais, užtikrina jų teises ir interesus augti saugioje, vaikų poreikius atitinkančioje aplinkoje.

Atsižvelgiant į sÅ«naus D. iÅ¡sakytÄ nuomonę, jo gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų geriausius vaiko interesus. Atsižvelgiant į vaiko interesus nepilnamečiui priteistinas iÅ¡laikymas, kuris garantuotų bÅ«tinÄ ir socialiai priimtinÄ vaiko poreikių patenkinimo lygį. Visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio turėtų bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai. Nustačius, kad atsakovas neteikė tinkamo iÅ¡laikymo nepilnamečiui sÅ«nui, iÅ¡ jo priteistinas iÅ¡laikymo įsiskolinimas.

Atsakovui, nepavykus įteikti jam procesinių dokumentų (el. bylos priedas, b. l. 25-26), buvo paskelbta atsakovo paieÅ¡ka, tačiau jo gyvenamoji vieta ar kitas adresas, kuriuo galėtų bÅ«ti įteikti procesiniai dokumentai, nenustatyta, todėl apie teismo posėdį buvo informuotas vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, iki teismo posėdžio pradžios praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjamÄ iÅ¡ atsakovo teisme negauta, atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.

CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas imasi Å¡iame Kodekse nustatytų priemonių, kad bÅ«tų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ . Å alys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sÄ Å¾iningai, privalo veikti siekdamos, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, praneÅ¡ti teismui apie ketinimÄ nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.

Kai Å¡alys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iÅ¡ anksto teismui pateikti praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ , nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). CPK 7 straipsnyje įtvirtinto proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principo laikymasis ypač reikÅ¡mingas sprendžiant visus su vaikų teisių įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė neprašė teismo paskirti atsakovui kuratorių, vadovaujantis CPK 130 straipsnio 1 d., teismas 2019-05-03 vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du atsakovÄ informavo apie vykstantį procesÄ , nurodant, kad su procesiniais dokumentais atsakovas gali susipažinti Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Kadangi nagrinėjamoje byloje atsakovas apie teismo posėdį informuotas tinkamai, tačiau CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų procesinių pareigų nevykdė, tinkamu atstovavimu teisme nepasirÅ«pino, įrodymų neteikė, taip pat neteikė raÅ¡ytinio praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ teismui, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių ir tokie veiksmai pažeidžia proceso koncentracijos bei ekonomiÅ¡kumo principus, taip pat nepilnamečio vaiko teises bei teisėtus interesus.

Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas apie teismo posėdį informuotas tinkamai, turėjo galimybę pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu, taip pat į tai, kad ieÅ¡kovė prašė bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės atsakovui nedalyvaujant, nurodė, jog pateikė visus įrodymus ir papildomų parengiamųjų bylos nagrinėjimui iÅ¡ esmės veiksmų atlikti nepageidavo, teismas, vadovaudamasis CPK 231 straipsnio 5 dalimi, perėjo į bylos nagrinėjimÄ bei iÅ¡nagrinėjo bylÄ iÅ¡ esmės atsakovui M. B.

C. nedalyvaujant. Ä® teismo posėdį neatvyko Tarnybos atstovas, yra gautas praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ atstovui nedalyvaujant (el. b. 2 t., b. l. 2). Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė savo reikalavimus palaikė visiÅ¡kai ir prašė tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad atsakovas dažnai keliaudavo dėl verslo, todėl bÅ«davo, jog su ieÅ¡kove dažnai nesimatydavo. Dar iki sÅ«naus gimimo tarp sutuoktinių buvo atsiradę pykčių. Gimus sÅ«nui, ieÅ¡kovė sužinojo, kad atsakovas yra sudaręs santuokÄ Dubajuje, jai apie tai parašė kita jo žmona.

Nuo to laiko nebegalėjo kartu gyventi taip, kaip gyveno, ir nebevedė bendro Å«kio. Nusprendus gyventi atskirai, ieÅ¡kovė sužinojo, kad atsakovas Lietuvoje su kita moterimi susilaukė dukros. Nuo 2016 metų atsakovas visiÅ¡kai nutraukė ryÅ¡ius, nustojo teikti iÅ¡laikymÄ vaikui, nebesimatė su sÅ«numi. Kol ieÅ¡kovė su atsakovu vedė bendrÄ Å«kį, Å¡eimÄ iÅ¡laikė atsakovas. Santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro 2011 metais, kai sužinojo apie santuokÄ su kita moterimi, sÅ«nui tuo metu buvo 4-5 metai.

IeÅ¡kovė nurodė, kad nuo 2016 metų liepos mėnesio nustojo mokėti iÅ¡laikymÄ sÅ«nui. 2016 metų lapkritį ieÅ¡kovei gimė dukra, su kitu vyru ji bendrauja nuo 2015 metų. Atsakovas iÅ¡ Å¡eimos išėjo 2011 metais, kai grįždavo į LietuvÄ , jis gyvendavo vieÅ¡butyje ir siųsdavo pinigų nuomai bei pragyvenimui. Nuo 2016 metų liepos atsakovas nustojo remti Å¡eimÄ materialiai, nutraukė visus ryÅ¡ius su ieÅ¡kove ir sÅ«numi. Apie atsakovo sudarytÄ santuokÄ su kita moterimi nurodė, kad kita žmona atsiuntė vestuvių nuotraukÄ , dokumentus, atsakovas bandė viskÄ neigti.

Apie kitÄ moterį Lietuvoje ieÅ¡kovė sužinojo per sÅ«naus darželį, kadangi jų vaikai lankė tÄ patį darželį, tuo metu Å¡alys jau nevedė bendro Å«kio. PaaiÅ¡kino, kad sutuoktiniai bandė santuokÄ nutraukti 2014 metais bendru sutarimu, susitarė dėl apytiksliai 600 Eur iÅ¡laikymo vaikui. (Duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė su atsakovu sudarė povedybinę sutartį, siekiant nesudaryti kliūčių santuokos nutraukimui. Nurodė, kad, ieÅ¡kovės manymu, jei nebÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kėję neiÅ¡tikimybės bei kitos santuokos sudarymo faktai, santykiai bÅ«tų klostęsi gerai ir viskas bÅ«tų buvę gerai, todėl savo kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo nemato.

Apie gyvenimÄ santuokoje nurodė, kad pirmus trejus metus atsakovas su ieÅ¡kove elgėsi gerai, vėliau tapo agresyvesnis, neidavo į jokius kompromisus, susipykus negrįždavo naktimis. IÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovė patyrė nuolatinį psichologinį smurtÄ . Dėl taip susiklosčiusio santuokinio gyvenimo, žinios apie kitÄ Å¾monÄ ieÅ¡kovė patyrė didelį stresÄ , jai buvo Å¡okas, jautė įtampÄ , viskas buvo netikėta, į psichologÄ ar kitus gydytojus nesikreipė, jai padėjo Å¡eima. IeÅ¡kovė ilgai prašė atsakovo skirtis geruoju, tačiau atsakovas vis bandė taikytis, gÄ sdindavo jÄ , kad atims sÅ«nų, dėl to ieÅ¡kovė bijojo skyrybų.

Posėdžio metu ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad sÅ«nus nuo pat gimimo gyveno su ieÅ¡kove, tėvo nematė jau 3 metus. Paskutinį kartÄ ieÅ¡kovė ir atsakovas kalbėjo per Viber programÄ 2016 metų rugsėjį per vaiko gimtadienį. IeÅ¡kovė atsakovo praÅ¡ydavo, kad jis bendrautų su sÅ«numi. Dėl bendravimo tvarkos ieÅ¡kovė nurodė, kad ginčo dėl sÅ«naus ir jo tėvo bendravimo tvarkos nėra, jie gali bendrauti bendru sutarimu. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas yra verslininkas, o atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieÅ¡kovės. Jis turi verslÄ Norvegijoje ir Ispanijoje – užsiima nekilnojamuoju turtu, turi Norvegijoje naktinius barus, Ispanijoje – vieÅ¡butį, namÄ su baseinu, Norvegijoje taip pat turi namÄ , Å vedijoje taip pat nuomoja namus, tačiau jo pajamų dydžio ieÅ¡kovė nežino.

Ieškovės pajamas sudaro 1000-1500 Eur per mėnesį, kuriuos perveda dukros tėvas, ji išlaiko du vaikus. Ieškovė nuo 2017 metų rudens pradėjo dirbti. Iš atsakovo ieškovė prašo priteisti ½ jos patiriamų išlaidų sūnaus išlaikymui, t. y. po 350 Eur per mėnesį. Išlaidas vaiko išlaikymui per mėnesį sudaro išlaidos vaiko privačiai mokyklai ir maitinimui mokykloje – 450 Eur/mėn., vaiko karate ir futbolo būreliai – 70 Eur/mėn., aprangai – 50 Eur/mėn., būsto išlaidos vaikui – 200 Eur/mėn., maistui – 100 Eur.

Nurodė, kad įsiskolinimÄ vaikui skaičiuoja nuo 2016 m. liepos mėnesio, t. y. 14 mėnesių iki ieÅ¡kinio padavimo dienos, jis sudaro 4900 Eur. IeÅ¡kovės atstovas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad atsakovo kaltė preziumuojama, kadangi atsakovas buvo neiÅ¡tikimas, sudarė santuokÄ su kita moterimi, be to, jis paliko Å¡eimÄ ir ilgiau nei metus ja nesirÅ«pina. IeÅ¡kovės praÅ¡omas neturtinės žalos dydis atitinka protingumo ir teisingumo principus. IeÅ¡kovei sužinojus apie kitÄ atsakovo santuokÄ , ieÅ¡kovė tuo metu buvo kÄ tik pagimdžiusi, todėl patyrė daug streso.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ginčo tarp Å¡alių nėra, be to, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos byloje pateikta iÅ¡vada patvirtina, kad vaiku rÅ«pinasi tik ieÅ¡kovė. Nurodė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma iÅ¡laikymo suma nėra per didelė pagal sÅ«naus poreikius, juolab kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, iki 2016 metų atsakovas teikė iÅ¡laikymÄ sÅ«nui, darė pavedimus po 350 Eur per mėnesį, nuo 2016 m. liepos atsakovas visiÅ¡kai nutraukė iÅ¡laikymo teikimÄ sÅ«nui, todėl ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už 14 mėnesių.

IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovė V. L. ir atsakovas M. B. C. santuokÄ sudarė (duomenys neskelbtini) ir įregistravo jÄ Panevėžio raj. CMS, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos priedas, b. l. 16). (duomenys neskelbtini) Å¡alims gimė sÅ«nus D. C. (el. b. 1 t., b. l. 9). Å eimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rÅ«pinimusi vienas kitu bei vaikais (CK 3.27 straipsnis).

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos.

Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.35-36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindÄ turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. CK 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieÅ¡tarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Å alys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo (CPK 178 straipsnio). Å iame kontekste pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga.

Å ias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vadÄ dėl bet kokios informacijos įrodomosios vertės nustato pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais (CPK 185 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo. Todėl teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). IeÅ¡kovė nurodė, kad santuoka iÅ¡iro, daugiau nei vienerius metus sutuoktiniai nebeveda bendro Å«kio ir kiekvienas gyvena atskirai. IeÅ¡kovė nurodė, kad pastojusi ji sužinojo, jog atsakovas buvo neiÅ¡tikimas bei buvo sudaręs dar vienÄ santuokÄ (duomenys neskelbtini) Dubajuje pagal Å ariato teisę, todėl jis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nes yra neiÅ¡tikimas, sudarė kitÄ santuokÄ , o toks atsakovo elgesys nepriimtinas nei teisės, nei moralės požiÅ«riu, todėl santuoka turėtų bÅ«ti nutraukta dėl atsakovo kaltės. Nuo žinios apie tai, kad atsakovas sudarė antrÄ santuokÄ , Å¡alys nebegalėjo kartu gyventi ir nebevedė bendro Å«kio.

Nusprendus gyventi atskirai, ieÅ¡kovė sužinojo, kad atsakovas Lietuvoje su kita moterimi susilaukė dukros. Nuo 2016 metų atsakovas visiÅ¡kai nutraukė ryÅ¡ius, nustojo teikti iÅ¡laikymÄ vaikui, nebesimatė su sÅ«numi. IeÅ¡kovės manymu, jei nebÅ«tų neiÅ¡tikimybės bei kitos santuokos sudarymo, santykiai bÅ«tų klostęsi gerai, kadangi gyvenant santuokoje trejus metus atsakovas su ieÅ¡kove elgėsi gerai, o vėliau tapo agresyvesnis, neidavo į jokius kompromisus, susipykus negrįždavo naktimis.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovės teiginiai apie Å¡eimos iÅ¡irimo priežastis nenuginčyti, atsakovas jokių prieÅ¡taravimų dėl santuokos iÅ¡irimo priežasčių nepateikė, ieÅ¡kovės kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo nenurodė, nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių jo nelojalumÄ Å¡eimai, ar įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovės kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo (CK 3.61 straipsnis). Be to, ieÅ¡kovė į bylÄ pateikė santuokos sutartį, iÅ¡ kurios matyti, kad atsakovas M.

B. C. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas santuokoje su ieÅ¡kove, sudarė santuokÄ su kita moterimi (el. b. 1 t., b. l. 14-15). Å eimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas monogamijos principu ir sudaręs santuokÄ ir jos įstatymų nustatyta tvarka nenutraukęs asmuo negali sudaryti kitos santuokos (CK 3.3, 3.16 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo santuoka yra iÅ¡irusi ir dėl santuokos iÅ¡irimo kaltu pripažintinas atsakovas, nes jis nebuvo lojalus sutuoktinei, pažeidė Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje įtvirtintÄ monogamijos principÄ , be to, atsakovas daugiau kaip metus Å¡eimos materialiai neremia, todėl atsakovas iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas (CK 3.16, 3.26, 3.27 straipsniai) ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo santuoka yra iÅ¡irusi ir dėl santuokos iÅ¡irimo kaltu pripažintinas atsakovas. IeÅ¡kovės reikalavimas nutraukti santuokÄ tenkintinas visiÅ¡kai, santuoka tarp V. L. ir M. B. C. nutraukiama dėl atsakovo kaltės. Dėl neturtinės žalos atlyginimo CK 3.70 str. 2 d. numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalÄ , padarytÄ dėl santuokos nutraukimo.

Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų ir/ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiÅ¡kė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sÄ lygojo santuokos iÅ¡irimÄ , atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, kančios, psichinis ar/ir fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smÅ«gis, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų Å¡eimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertės sutrypimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobÅ«džio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, Å¡eimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose (CK 6.250 str. 1 d.).

Pažymėtina, jog fiziniam asmeniui neturtinė žala visuomet padaroma nenaudingu poveikiu – fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, sukeliančiais kančių ir iÅ¡gyvenimų, dėl ko toks poveikis asmeniui destruktyvus, nepriimtinas ir bet kurio protingo žmogaus požiÅ«riu neturi bÅ«ti daromas, kompensacija už kurio sÄ lygotus neturtinius praradimus vertinama kaip simbolinis reliatyvus žalos atlyginimas, kai piniginėmis lėšomis siekiama nukentėjusįjį nuraminti ir kiek įmanoma teisingiau jam atlyginti.

Piniginė kompensacija nereiÅ¡kia asmens patirtų iÅ¡gyvenimų kainos. Byloje nustatyta, kad Å¡alys susituokė (duomenys neskelbtini), Panevėžio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, kartu gyveno, tačiau jau 2010 m. ieÅ¡kovė iÅ¡ kitos atsakovo sutuoktinės sužinojo, kad jis sudarė kitÄ santuokÄ Dubajuje. IeÅ¡kovė nurodytu metu buvo nėščia, žinia jai buvo netikėta, skaudi, kadangi iki tol santuokinis gyvenimas klostėsi gerai, po Å¡ios žinios ieÅ¡kovė suprato, kad santuokinio gyvenimo gyventi ir vesti bendro Å«kio sutuoktiniai nebegalės. Dėl taip susiklosčiusio santuokinio gyvenimo, žinios apie kitÄ Å¾monÄ ieÅ¡kovė patyrė didelį stresÄ , jai buvo Å¡okas, jautė įtampÄ , viskas buvo netikėta, į psichologÄ ar kitus gydytojus nesikreipė, jai padėjo Å¡eima. 2017 m. rugsėjo 13 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė nutraukti santuokÄ dėl atsakovo kaltės, iki tol ieÅ¡kovė norėjo skirtis gražiuoju, tačiau atsakovas nesutiko.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, psichologinį sukrėtimÄ , emocinį ir fizinį skausmÄ , nervinę įtampÄ dėl aukščiau nurodytų atsakovo santuokinių pareigų esminio pažeidimo, lėmusio Å¡eimos iÅ¡irimÄ bei santuokos nutraukimÄ . Neturtinės žalos, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, atsakovo santuokinių pareigų pažeidimo fakto bei priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ių pažeidimų bei ieÅ¡kovės patirtų fizinių bei dvasinių iÅ¡gyvenimų buvimas sudaro pagrindÄ atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei už neturtinę žalÄ kilti bei teismui spręsti dėl tokios atsakomybės dydžio (CK 6.246 – 6.250 str.).

Nustatant neturtinės žalos nukentėjusiam sutuoktiniui kompensacijos dydį, turi bÅ«ti atsižvelgiama ne tik į bendruosius CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus kriterijus, tokius kaip neturtinės žalos pasekmės, kaltė, turtinė padėtis, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai, bet ir į specifinius kriterijus – sutuoktinio kaltės formÄ , laipsnį, santuokinių pareigų pažeidimo pobÅ«dį, trukmę, santuokos trukmę, dėl santuokos nutraukimo atsiradusias neigiamas pasekmes nukentėjusiajam sutuoktiniui įvairiose jo gyvenimo srityse, tiek nukentėjusio, tiek kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinę padėtį ir pan.

Pažymėtina, kad pareiga įrodyti neturtinės žalos dydį tenka šį reikalavimÄ reiÅ¡kiančiam sutuoktiniui (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovo santuokinių pareigų pažeidimas pasireiÅ¡kė nelojaliu, nepagarbiu, elgesiu ieÅ¡kovės atžvilgiu, sutuoktinės ir nepilnamečio vaiko palikimu, nesirÅ«pinimu Å¡eima, dėl ko ieÅ¡kovė patyrė stiprių neigiamų iÅ¡gyvenimų. Teismo vertinimu, nustačius, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltų ir nesÄ Å¾iningų veiksmų ieÅ¡kovės atžvilgiu, t. y. atsakovui bÅ«nant santuokoje su ieÅ¡kove jis sudarė kitÄ santuokÄ , yra akivaizdu, jog ieÅ¡kovė patyrė neturtinę žalÄ , nes emocinis ir fizinis sutuoktinio nelojalumas bei nesÄ Å¾iningumas lemia kito sutuoktinio dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , neigiamas emocijas, todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ tenkintinas, bet iÅ¡ dalies.

Ä®vertinus santuokos iÅ¡irimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, Å¡alių turtinę padėtį, Å¡alių santykių ir ieÅ¡kovės iÅ¡gyvenimų pobÅ«dį, ieÅ¡kovei priteistina 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Toks atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-378/2015, 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013, 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011, 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008, 2007 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2007;

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1335-603/2018, 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-270-580/2017, 2015 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-521-823/2015; kt.). Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo Kiekvienu atveju, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi bÅ«ti nustatyta, su kuriuo iÅ¡ tėvų nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , tai labiau atitiks jo interesus (CK 3.174 straipsnio 2 dalis. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad nepilnametis D.

C., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieÅ¡kovės ir atsakovo sÅ«nus (el. b. 1 t., b. l. 9). IeÅ¡kovė praÅ¡o sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ja. IÅ¡vadÄ teikianti institucija, patikrinusi vaiko gyvenimo sÄ lygas, nustatė, kad nepilnametis D. gyvena kartu su motina ir jaunesne seserimi (duomenys neskelbtini). Vaikui sudarytos tinkamos buities sÄ lygos, ieÅ¡kovė tinkamai rÅ«pinasi sÅ«numi, todėl neprieÅ¡taravo, kad vaiko gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su motina V. L.. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad nuo 2016 metų liepos mėnesio atsakovas nepalaikė jokių ryÅ¡ių su sÅ«numi, su juo nebendravo, juo nesirÅ«pino.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nepilnamečio D. C. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove (CK 3.174 staipsnis). Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo Ieškovė nurodė, kad ginčo tarp šalių dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nėra. Atsakovas nepareiškė jokių reikalavimų ar prieštaravimų dėl jo ir vaiko bendravimo tvarkos. Kadangi ginčo dėl tėvo bendravimo su vaiku nėra, šalims neprašant nustatyti konkrečios tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos, nustatytina, kad atsakovo bendravimas su vaiku D.

C. ir dalyvavimas jo auklėjime bus sprendžiamas bendru Å¡alių susitarimu (CK 3.175 straipsnis). Dėl iÅ¡laikymo bei iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis nustato tėvų pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikus iki pilnametystės. Å i tėvų pareiga yra absoliuti, todėl Å¡ios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymÄ kitiems asmenims, taip pat ir vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo gyvena vaikas.

CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvų teikiamo materialinio iÅ¡laikymo savo vaikams dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato jokio iÅ¡laikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus iÅ¡laikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Teismų praktikoje orientacinis kriterijus, sprendžiant dėl vaikui teiktino iÅ¡laikymo iÅ¡ abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtinÄ poreikių patenkinimo lygį, yra siejamas su minimalia mėnesio alga. IÅ¡laikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius iÅ¡laikymo dydis, jei ne – tai iÅ¡laikymo dydis turi patenkinti bÅ«tinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu ir būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

Taigi, koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rÅ«bai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau iÅ¡laidos Å¡ių poreikių tenkinimui turi bÅ«ti protingo ir realaus dydžio. Nustatant iÅ¡laikymo vaikui dydį, bÅ«tina įvertinti vaiko poreikius.

IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo vaiko D. iÅ¡laikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaiko pilnametystės. IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, duotais teismo posėdžio metu, nustatyta, kad vaiko poreikiai Å¡iuo metu yra apytiksliai 700 Eur, dėl Å¡io dydžio sÅ«naus poreikiams tenkinti ieÅ¡kovė su atsakovu buvo susitarusi ir jis iki 2016 m. liepos mėnesio ieÅ¡kovei sÅ«naus iÅ¡laikymui pervesdavo po 350 Eur. IeÅ¡kovė nurodė, kad iÅ¡laidas vaiko iÅ¡laikymui per mėnesį sudaro iÅ¡laidos vaiko privačiai mokyklai ir maitinimui mokykloje – 450 Eur/mėn., vaiko karate ir futbolo bÅ«reliai – 70 Eur/mėn., aprangai – 50 Eur/mėn., bÅ«sto iÅ¡laidos vaikui – 200 Eur/mėn. (skaičiuojama 1/3 dalis, bÅ«ste gyvenant trijų asmenų Å¡eimai), maistui – 100 Eur. Teismo vertinimu, vaikams bÅ«tinas laisvalaikis, papildomas ugdymas, lavinimas, atsižvelgiant į jų gebėjimus, amžių, o viena pagrindinių vaiko teisių yra žaisti, todėl Å¡iems vaiko poreikiams patenkinti iÅ¡laidos taip pat įtrauktinos į apskaičiuojamÄ bendrÄ iÅ¡laikymo sumÄ .

Taigi iÅ¡ byloje pateiktos informacijos bei iÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų matyti, kad iÅ¡laidas vaikui sudaro iÅ¡laidos už perkamÄ maistÄ , drabužius, avalynę, įvairios iÅ¡laidos vaiko pramogoms, ugdymui, laisvalaikiui ir kt. Sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio, bÅ«tina nustatyti tėvų turtinę padėtį. Teismo posėdžių metu ieÅ¡kovė nurodė, kad nuo 2017 metų ji pradėjo dirbti, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieÅ¡kovė Å¡iuo metu įtraukta į asmenų, auginančių vaikÄ iki trejų metų, kategorijÄ , todėl ieÅ¡kovė yra apdrausta valstybės ir gauna iÅ¡mokÄ kaip asmuo, auginantis iki trijų metų vaikÄ .

IeÅ¡kovė jokio turto neturi. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas turi turto Norvegijoje bei Ispanijoje, turi verslÄ abiejose Å¡alyse, už kurį gauna pajamų, tačiau tiksli atsakovo turtinė padėtis byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad abu tėvai yra atsakingi už tai, kad jų vaikai turėtų tinkamas sÄ lygas augti ir tobulėti, kad jų poreikiai bÅ«tų visapusiÅ¡kai tenkinami. Neabejotina, kad tam iÅ¡ tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, neiÅ¡vengiamai tenka didesnis aprÅ«pinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatine, kasdiene vaiko priežiÅ«ra, rÅ«pinimusi, kurių paprastai nekompensuoja iÅ¡laikymo priteisimas.

IeÅ¡kovė viena augina nepilnametį sÅ«nų D. C., turi dar vienÄ iÅ¡laikytinį, todėl jai tenka didesnis aprÅ«pinimo teikimas vaikui. Nustatant vaikui tenkančios kasmėnesinės periodinės iÅ¡mokos dydį, privalu atsižvelgti ir į tokį kriterijų, kaip iÅ¡laikytinių skaičius, t. y. į vaikui privalančio teikti tėvo (motinos) visus pagal įstatymÄ iÅ¡laikomus asmenis (CK 3.198 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Bylos duomenimis, ieÅ¡kovė turi du iÅ¡laikytinius – sÅ«nų D. C. bei dukrÄ E. L.. Kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl kitų iÅ¡laikytinių, todėl laikytina, kad atsakovas turi tik vienÄ iÅ¡laikytinį – sÅ«nų D. C., gim. (duomenys neskelbtini). Sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio nustatymo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į vienÄ iÅ¡ pagrindinių Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , reiÅ¡kiantį, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiÅ¡kai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugÄ .

Visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai. Nesant duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, o taip pat apie turimÄ turtÄ , nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovo turtinė padėtis yra bloga ir nurodyto dydžio iÅ¡laikymo atsakovas vaikui negalėtų teikti. Darytina iÅ¡vada, kad Å¡alių nepilnamečio vaiko – sÅ«naus D. poreikiams patenkinti reikalingas ne mažesnis kaip 700 Eur iÅ¡laikymas per mėnesį. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės nurodomos iÅ¡laidos vaiko poreikiams patenkinti nelaikytinos neracionaliomis ar neproporcingomis.

IÅ¡ ieÅ¡kovės duotų paaiÅ¡kinimų teismo posėdyje spręstina, kad ieÅ¡kovė tinkamai įvertina nepilnamečio vaiko poreikiais, užtikrina vaiko lavinimo, papildomų įgÅ«džių lavinimÄ , ieÅ¡kovė sugeba vaiko poreikius iÅ¡dėstyti prioritetiÅ¡kai, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, ir Å¡iuos poreikius patenkina. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį, sveikatÄ , bÅ«tinų vaikui iÅ¡laikyti lėšų dydį, vaiko amžių, abiejų Å¡alių iÅ¡laikytinių skaičių, laikytina, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo dydis 350 Eur sÅ«nui D.

C. atitinka nepilnamečio vaiko poreikius, tėvo galimybes teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ . Todėl iÅ¡ atsakovo nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymui priteistina po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2017-09-13, iki sÅ«naus pilnametystės, periodines iÅ¡mokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis). Nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieÅ¡kovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Teismas iÅ¡aiÅ¡kina, kad iÅ¡ esmės pasikeitus Å¡alių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams, taip pat atsiradus papildomoms vaiko priežiÅ«ros iÅ¡laidoms, priteistas iÅ¡laikymo dydis gali bÅ«ti pakeistas (CK 3.201 straipsnis). Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas iÅ¡laikymas yra priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo momento, tačiau iÅ¡laikymo įsiskolinimas negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas daugiau kaip už trejus metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 4900 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už 14 mėnesių iki kreipimosi į teismÄ dienos.

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę Å¡alys turi įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę Å¡alims laisvai disponuoti joms priklausančioms procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti pozicijÄ gintis nuo pareikÅ¡tų reikalavimų ar neįrodinėti ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingų aplinkybių.

IeÅ¡kovė nurodė, kad susidarė 4900 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimas. Byloje nėra pateikta įrodymų, paneigiančių ieÅ¡kovės nurodomas aplinkybes. Dėl to sutiktina su ieÅ¡kove, kad kitokiu bÅ«du atsakovas prie vaiko iÅ¡laikymo papildomai neprisideda ir jokių papildomų iÅ¡laidų dėl to nepatiria. Dėl to ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 4900 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ laikytinas pagrįstu. Minėta, kad, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), visos abejonės dėl konkrečių aplinkybių (Å¡iuo atveju – atsakovo teiktino iÅ¡laikymo) turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vaiko naudai.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad praÅ¡omu priteisti iÅ¡laikymo skolÄ laikotarpiu iÅ¡laikymo priteisimo sÄ lygos iÅ¡ esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl iÅ¡laikymo priteisimo, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas praÅ¡omu priteisti iÅ¡laikymo skolÄ laikotarpiu turėjo ir galėjo teikti sÅ«nui D. po 350 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ kas mėnesį, todėl iÅ¡ atsakovo priteistina 4900 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimas už 14 mėnesių iki kreipimosi į teismÄ dienos.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų Teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi iÅ¡spręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė V. L. ir atsakovas M. B. C. (duomenys neskelbtini) sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, kuria įtvirtino visiÅ¡kÄ turto atskirumo principÄ tarp sutuoktinių. Gyvendamos santuokoje iki vedybų sutarties sudarymo, Å¡alys bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto neįgijo, kreditorinių įsipareigojimų neturi, todėl, sprendžiant klausimÄ dėl Å¡alių santuokos nutraukimo, turto ir prievolių padalijimo klausimai Å¡ioje byloje nesprendžiami.

Dėl santuokinės pavardės Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovės praÅ¡ymu, po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei paliekama pavardė „L.“. Dėl sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo IeÅ¡kovė iÅ¡laikymo sau iÅ¡ sutuoktinio nepraÅ¡o, todėl, sprendžiant klausimÄ dėl santuokos nutraukimo, Å¡is klausimas neaptariamas (CK 3.72 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Å¡aliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ antrosios Å¡alies, o to paties straipsnio 2 dalyje – jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

Teikdama teismui ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovė sumokėjo 188 Eur žyminio mokesčio (75 Eur už reikalavimÄ nutraukti santuokÄ bei 113 Eur už reikalavimÄ atlyginti 5000 Eur neturtinę žalÄ ). IeÅ¡kovės interesams byloje atstovavo advokatas P. B., iki bylos nagrinėjimo pabaigos nei ieÅ¡kovė, nei jos atstovas nepateikė bylinėjimosi (atstovavimo) iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų. Teismas, atsižvelgdamas į Å¡ios bylos galutinį procesinį rezultatÄ (patenkinta 86 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų), priteisia iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 161,68 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už ieÅ¡kovės sumokėtÄ Å¾yminį mokestį.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Kadangi nuo ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti iÅ¡laikymÄ vaikui ieÅ¡kovė yra atleista (CPK 83 str. 1 d. 3 p.), į valstybės biudžetÄ iÅ¡ atsakovo už reikalavimÄ priteisti iÅ¡laikymÄ priteistinas 205 Eur žyminis mokestis ((350 Eur x 12 mėn.) + 4900 Eur) x 3 proc.) x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).

Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos sudaro 10,72 Eur. Atsižvelgiant į bylos galutinį procesinį rezultatÄ , iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistina 9,21 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų, iÅ¡ ieÅ¡kovės – 1,51 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos teismo turėtos paÅ¡to iÅ¡laidos nevirÅ¡ija 3 Eur, todėl, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalimi ir Teisingumo ir Finansų ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d.

Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovės nepriteistinos. Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Nutraukti ieÅ¡kovės V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo M. B. C., gim. (duomenys neskelbtini), santuokÄ , sudarytÄ ir įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Panevėžio raj. civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo M.

B. C. kaltės. Priteisti iÅ¡ atsakovo M. B. C., gim. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 1500 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus Eur) neturtinės žalos atlyginimo. Po santuokos nutraukimo V. L. palikti pavardę ,,L.“, M. B. C. – turimÄ pavardę „C.“. Nustatyti nepilnamečio vaiko D. C., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina V. L., a. k. (duomenys neskelbtini). Nustatyti, kad atsakovo M. B. C., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimas su sÅ«numi D.

C., a. k. (duomenys neskelbtini), ir dalyvavimas jo auklėjime sprendžiamas bendru tėvų V. L. ir M. B. C. susitarimu. Priteisti iÅ¡ atsakovo M. B. C., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ sÅ«nui D. C., a. k. (duomenys neskelbtini), po 350 Eur (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos, t. y. 2017 m. rugsėjo 13 d., iki sÅ«naus D. C. pilnametystės. IÅ¡laikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovo M. B. C., gim. (duomenys neskelbtini), 4900 Eur (keturis tÅ«kstančius devynis Å¡imtus Eur) iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ sÅ«nui D. C., a. k. (duomenys neskelbtini). Pavesti nepilnamečio vaiko D. C., a. k. (duomenys neskelbtini), motinai V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), tvarkyti vaiko iÅ¡laikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise. Priteisti iÅ¡ atsakovo M. B. C., gim. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 161,68 Eur (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ Eur 68 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ atsakovo M. B. C., gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetÄ 214,21 Eur (du Å¡imtus keturiolika Eur 21 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. IÅ¡aiÅ¡kintina, kad priteista į valstybės biudžetÄ suma turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybės naudai, teismui bÅ«tina pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Ä®siteisėjusio teismo sprendimo kopijÄ iÅ¡siųsti Panevėžio raj.

Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Jurgita Rimeikienė