2a1a3ced-23e4-4a88-ac61-9bb5b709ca2c · Kauno apygardos teismas

Pranešėja Jūratė Jakubonienė                              Baudžiamoji byla Nr. 1A-179-478/2016Teisėja Jurga Vasiliauskienė                              Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21262-2015-4                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 26 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Arūno Paštuolio, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Kamantauskienei, nuteistojo A.

B. gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo,A. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 641 straipsniu, nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015-03-12 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi ir A. B. galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, ir bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2015-04-14 07.33 val. iki 2015-04-15 10.40 val. (viena para).

A. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios. Suėmimo terminas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikÄ .Civilinio ieÅ¡kovo D. B. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai ir civilinio ieÅ¡kovo D. B. naudai iÅ¡ A. B. priteista 270 Eur (du Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt eurų).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ n u s t a t ė : A. B. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2015-04-13 apie 18.30 val. iki 2015-04-14 7.20 val. iÅ¡ automobilio „Renault Espace“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio D. B., stovėjusio (duomenys neskelbtini), iÅ¡daužęs automobilio galinį stiklÄ , slaptai pagrobė svetimÄ , D. B. priklausantį turtÄ , o bÅ«tent: siaurapjÅ«klį „Makita“ 60 eurų vertės, kampinį Å¡lifuoklį „Ferm“ 30 eurų vertės, kampinį Å¡lifuoklį „Makita“ 120 eurų vertės, lagaminÄ â€žHitachi“, kuriame buvo elektrinio suktuko pakrovėjas ir akumuliatorius 60 eurų bendros vertės, tuo padarė D. B. turtinę 270 eurų žalÄ , ir tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ pasikėsino pagrobti svetimÄ , D.

B. priklausantį turtÄ , o bÅ«tent: kampinį Å¡lifuoklį „Bosh“ 100 eurų vertės, suktukÄ â€žHitachi“ 40 eurų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas A. L..Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę, jo nuomone jam paskirta bausmė yra per griežta. Nuteistasis skunde nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius bei teisingus parodymus, gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Tai pat nurodo, jog turi sunkiai sergančiÄ bei neįgaliÄ mamÄ , kuriai nustatytas tik 20 procentų darbingumas, todėl jam atliekant bausmę, jo motina liktų be priežiÅ«ros ir slaugos.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo A. B. gynėja advokatė Ingrida Maldeikienė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas netenkinamas.A. B., apeliaciniame skunde keldamas bausmės individualizavimo klausimÄ , neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadaryta, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tik tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, nuosprendžio plačiau neanalizuodamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Ä®vertinęs bylos medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstÄ ir motyvuotÄ nuosprendį, kuriame teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas A. B. pritaikytas tinkamai ir bausmė paskirta teisingai.Nuteistasis apeliaciniu skundu praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę, kadangi turi sergančiÄ , neįgaliÄ mamÄ , kuri, jam atliekant bausmę, liktų be priežiÅ«ros.A.

B. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Pagal šį straipsnį, tas, kas atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ arba pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ , ryÅ¡ių kabelių kanalų sistemÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ , arba vieÅ¡oje vietoje pagrobė svetimÄ turtÄ iÅ¡ asmens drabužių, rankinės ar kitokio neÅ¡ulio (kiÅ¡envagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbiÄ reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktÅ«rÄ sudarantį turtÄ ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki Å¡eÅ¡erių metų.BK 41 straipsnyje nustatyta bausmės paskirtis:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis Å¡iais tikslais ir skirti tokiÄ bausmę, kuri bÅ«tų bÅ«tina ir kartu pakankama priemonė nurodytiems tikslams pasiekti. Ä®statymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sÄ lygomis turėtų bÅ«ti skiriama viena ar kita bausmės rÅ«Å¡is tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymÄ sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rÅ«Å¡ys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse – bausmės teisingumo principas.

BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , tačiau Å¡io straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visÄ eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbÅ«s parenkant teisingÄ ir adekvačiÄ nusikalstamai veikai bausmę. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013).

Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingÄ ir proporcingÄ bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).Kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A.

B. bausmę, BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties bei BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.

Å iuo atveju tokia situacija nėra susidariusi. A. B. padarė apysunkį nusikaltimÄ , veikė tiesiogine tyčia, iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, sukeltos pasekmės, užvaldytas turtas, padaryta turtinė žala, kuri neatlyginta. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad A. B. teistas, Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Kauno apylinkės teismo 2015-03-12 nuosprendį, nors ir yra jauno amžiaus, tačiau yra teisiamas jau devintÄ kartÄ , visos jo padarytos nusikalstamos veikos praeityje yra turtinio pobÅ«džio bei susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , jo veika sudaro nusikaltimų recidyvÄ (BK 27 str. 1 d.), kas rodo, jog A.

B. yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės normas, bei leidžia A. B. laikyti linkusia nusikalsti asmenybe. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, jog A. B. yra baustas administracine tvarka, VÅ¡Ä® Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje neregistruotas, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre registruotas, jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviÄ sias medžiagas, jam nustatytas priklausomybės sindromas.

A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ä®vertinęs minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti tik paskyrus A. B. griežčiausiÄ BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ (BK 50 str.), kurios trukmę paskyrė mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad A. B. pripažino savo kaltę ir byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtoji bausmė buvo sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 metams, kuri subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015-03-12 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė A. B. paskirta – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik terminuotas laisvės atėmimas užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus - ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimÄ , bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. B. paskirta bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta, ji proporcinga nuteistojo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui, todėl yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus, dar labiau Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę nėra jokio objektyvaus ir teisėto pagrindo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas, bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat sprendžia, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog A. B. bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir taikant jam BK 75 straipsnio nuostatas.Nors nuteistasis skunde nurodo, jog jam atliekant bausmę, jo serganti, neįgali mama liktų be priežiÅ«ros, tačiau kolegija pažymi, jog bausmė neiÅ¡vengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymÄ .

Tuo pasireiÅ¡kia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančiÄ bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimÄ , prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę bÅ«ti nubaustam laisvės atėmimu, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.Apeliantas skunde nurodo, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė teisingus parodymus, supranta kuo yra kaltinamas, suvokia, kad padarė nusikalstamÄ veikÄ ir dėl to labai gailisi, tačiau, kaip jau minėta aukščiau, pirmosios instancijos teismas Å¡ias aplinkybes įvertino skirdamas apeliantui mažesnę nei straipsnio sankcijos vidurkis bausmę, kuriÄ sutrumpino vienu trečdaliu, todėl aukÅ¡tesnės instancijos teismas dar kartÄ tų pačių aplinkybių nevertina ir apie tai plačiau nepasisako.Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl nuteistojo kaltės pagrįstos įrodymų visetu, abejoti priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu nėra pagrindo, nuteistajam A.

B. paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 ir 41 straipsniuose numatytų nuostatų, todėl keisti nuosprendžio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raÅ¡tas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nuteistajam A. B., iÅ¡laidas iki 2016 m. vasario 8 d. sudaro 37,64 Eur (t. 2, b. l. 23). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas.

Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014).

Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė             JÅ«ratė Jakubonienė Teisėjai             ArÅ«nas PaÅ¡tuolis                           Algerdas UrbÅ¡ys