2a183244-2c66-45ca-a9b2-ffc7bff8cebf · Vilniaus apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-64-843/2017Teisminio proceso Nr. 4-68-3-11589-2016-4                                                                              Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 3.26.1. (S)                                                                                             VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2017 m. sausio 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja AuÅ¡ra Valinskienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal B.

B. (toliau – ir apeliantė) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimo, kuriuo B. B. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį 1160 eurų bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu trejiems metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos. n u s t a t ė : B. B. nubausta už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 11 d., apie 15.20 val., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 14 punktų reikalavimus, VirÅ¡uliÅ¡kių g. 85, Vilniuje, vairuodama automobilį Nissan Qashqai, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«dama neblaivi, kai jai nustatytas 1,94 prom. girtumas, važiuodama nesilaikė visų atsargumo priemonių, nesugebėjo laiku sustabdyti automobilio ir atsitrenkė į stovintį automobilį Toyota Camry, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir apgadino abu automobilius. Taip ji padarė administracinės teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.Apeliaciniu skundu B. B. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkes teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ - pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, ir nubausti administracine nuobauda - 579 Eur bauda su specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones - atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis ATPK 313 straipsnio 3 dalimi baudos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti 10 mėnesių, mokant po 57,9 euro per mėnesį.Apeliantė pripažįsta, jog vairavo automobilį bÅ«dama neblaivi, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, savo kaltę pilnai pripažino ir dėl pažeidimo gailis, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog ji pažeisdama kelių eismo taisykles sukėlė kitų asmenų turto sugadinimÄ , kas nulėmė netinkamÄ pažeidimo kvalifikavimÄ .Byloje nėra duomenų neabejotinai patvirtinančių, jog dėl jos kaltės buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas, o teismo padaryta iÅ¡vada paremta tik prielaida.                          IÅ¡ eismo įvykio schemos (b.l.

7) matyti, jog automobilis Nissan stovi Å¡alia lengvojo automobilio Toyota, tačiau jie nėra susiglaudę, t.y. tarp automobilių nėra fizinio kontakto, tarp jų yra atstumas. Apie kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimÄ taip pat nieko nėra nurodyta ir Vilniaus VPK KVP KPR 3-o bÅ«rio specialistės Marijos Sobolevskajos tarnybiniame praneÅ¡ime. Ji 2016 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog neužtraukus rankinio stabdžio jos automobilis pririedėjo prie stovinčio kito automobilio ir sustojo, tačiau į jį neatsitrenkė ir jo nepažeidė. 2016 m. rugsėjo 26 d. t.y. po 46 kalendorinių dienų nuo nagrinėjamo įvykio dienos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas elektroniniu paÅ¡tu VPK persiuntė automobilio fotonuotraukÄ (b.l.

31) ir nurodė, jog buvo padaryta materialinė žala, t.y. įbrėžtas automobilio galinis buferis, nors iÅ¡ pridėtos nuotraukos jokių apgadinimų nematyti. Ji 2016 m. spalio 3 d. vykusio teismo posėdžio metu taip pat pateikė savo automobilio nuotraukas, patvirtinančias jos teiginius, jog jokia žala jos automobiliui nebuvo padaryta. 2016 m. spalio 11 d. draudimo bendrovė pateikė teismui raÅ¡tÄ nurodydama, jog iki Å¡iol UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra bendrovei pateikusi automobilio apžiÅ«ros dokumentų, todėl jokia žala nėra apskaičiuota ir atlyginta. 2016 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio metu buvo apklaustas A.

V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, kuris nurodė, jog buvo nestipriai apgadintas galinis bamperis. Sugadinimai buvo ant plastikinių detalių, buvo keli įbrėžimai ir plastikas buvo vienoje vietoje Å¡iek tiek įskilęs, apgadinimai buvo maždaug apie bamperio centrÄ ir pateikė teismui dar keletÄ naujų nuotraukų.                          Taigi, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas turto sugadinimo (apgadinimo) faktÄ nustatė remdamasis byloje esančiomis nuotraukomis, iÅ¡ kurių jokio sugadinimo žymių nėra matyti ir kurių padarymo laikas nėra aiÅ¡kus.

Institucija suraÅ¡iusi protokolÄ neužfiksavo tariamų sugadinimo nuotraukomis ar kitais įrodymais.                          Pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas turto sugadinimo faktÄ , negalėjo remtis UAB „(duomenys neskelbtini)” pateiktomis nuotraukomis, nes jose nėra matyti sugadinimai. UAB „(duomenys neskelbtini)” vienÄ nuotraukÄ pateikė praėjus 45 dienoms nuo įvykio, papildomos keturios nuotraukos buvo pateiktos praėjus dar beveik trims mėnesiams.

Byloje nėra nustatytas nei nuotraukų atlikimo laikas, nei vieta. Teismas negalėjo vadovautis prielaida, jog nuotraukos darytos po nagrinėjamo įvykio. Teismas nevertino tos aplinkybės, jog UAB „(duomenys neskelbtini)” niekada nesikreipė į jÄ dėl žalos atlyginimo, taip pat nebuvo kreiptasi ir į draudimo bendrovę.             Taip pat neįvertinti ir byloje esantys įrodymų prieÅ¡taravimai. IÅ¡ prie administracinio teisės pažeidimo protokolo pridėtos eismo įvykio schemos matyti, jog fizinis automobilių kontaktas galėjo bÅ«tų jos automobilio priekinio bamperio kaire puse prisilietus prie kito automobilio galinio bamperio kairės pusės (schemoje nubrėžtos rodyklės).

Kyla pagrįstas klausimas, kaip tuomet sugadinimai galėjo atsirasti ant UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausančio automobilio galinio bamperio vidurio (UAB „(duomenys neskelbtini)” atstovo parodymai teismo posėdžio metu).             Be to, 2016 m. rugsėjo 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)” rašytame el. laiške yra nurodyta, jog sugadinimas pasireiškė – „galinio bamperio įbrėžimu“. 2016 m. lapkričio 28 d. duodamas parodymus UAB „(duomenys neskelbtini)” atstovas nurodė, jog bamperis ne tik įbrėžtas, tačiau ir įskilęs. UAB „(duomenys neskelbtini)” atstovas pažeidimo metu nedalyvavo ir įvykio nematė.

Po įvykio pareigūnai jo neieškojo, o paliko raštelį ant automobilio stiklo. Tik po kurio laiko UAB „(duomenys neskelbtini)” atstovui atėjus prie automobilio jis pamatė raštelį. Iš šių aplinkybių negalima daryti išvados, jog būtent jos automobilio kontakto metu atsirado tariamas įbrėžimas.             Skunde pažymima, jog, net ir nustačius, kad turto sugadinimo (apgadinimo) faktas egzistuoja, jį reikia sieti su jos padarytu KET pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nenustatinėjo.

IÅ¡ byloje esančios eismo įvykio vietos schemos matyti, jog lengvasis automobilis Toyota, stovėjo neleistinoje vietoje. Pagal KET 150.8 str. nuostatas, sustoti ir stovėti draudžiama sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietÄ nurodantys kelio ženklÄ . IÅ¡ schemos matyti, jog automobilis Toyota stovėjo arčiau kaip 5 m atstumu nuo sankryžos. Kyla pagrįstas klausimas, ar Å¡iam automobiliui stovint neleistinoje vietoje, bÅ«tent tai ir nesukėlė kontakto, kurio metu, pasak teismo, atsirado automobilio sugadinimai.Nenustačius vienos iÅ¡ ATPK 127 straipsnio 3 dalies sudėties požymių, t.y. kelių eismo taisyklių pažeidimo, sukėlusio kitų asmenų turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), negalima jos padaryto pažeidimo kvalifikuoti pagal Å¡iÄ teisės normÄ .

Teismas privalėjo perkvalifikuoti jos padarytÄ pažeidimÄ pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį. PadarytÄ pažeidimÄ perkvalifikavus keistina ir nuobauda. Sutinkant su pirmosios instancijos argumentais, jai skirtina minimalaus dydžio nuobauda, numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje.                          Tuo atveju, jei apygardos teismas nustatytų, jog jos padarytas administracinis teisės pažeidimas buvo tinkamai kvalifikuotas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, turėtų bÅ«ti taikomos ATPK 301 straipsnio nuostatos, nes dėl tariamai padaryto turto sugadinimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, ATPK 127 straipsnio 3 dalyje nurodytos minimalios sankcijos taikymas neatitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

Minėtus principus atitiktų nuobauda, numatyta už vairavimÄ neblaiviam, t.y. 579 Eur bauda ir teisės vairuoti atėmimas dvejiems metams. Ji neturi galiojančių nuobaudų, dėl vairavimo esant neblaiviai gailėjosi, kaltę pripažino, jos darbo užmokestis yra 400 Eur per mėnesį.                          Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. B. B. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Visų pirma pažymėtina, kad apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017-01-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, 5 straipsnio, reglamentuojančio senaties terminų ir teisenos taikymÄ , 4 dalimi, byloje taiko iki 2017-01-01 galiojusiame ATPK reglamentuotÄ teisenÄ , nes administracinio teisės pažeidimo protokolas nagrinėjamoje byloje suraÅ¡ytas iki 2017-01-01.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. Pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalį įrodymus renka, prireikus ekspertÄ ar specialistÄ skiria pareigÅ«nai, turintys teisę suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , taip pat administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėjantis organas (pareigÅ«nas).

Taigi, remiantis minėta nuostata, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylÄ , yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali bÅ«ti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-05-28 nutarimas).

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nevisapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ , neiÅ¡siaiÅ¡kino visų reikÅ¡mingų aplinkybių ir nerinko įrodymų, todėl skundžiamas nutarimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu.ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ) ar sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymÄ , padarytÄ neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmenų.

Taigi, Å¡io straipsnio dispozicijoje apraÅ¡ytos veikos padarinių, tai yra kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimas (apgadinimas) ar kitų asmenų nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat priežastinio ryÅ¡io tarp veikos ir minėtų padarinių nustatymas yra bÅ«tini norint veikÄ kvalifikuoti pagal minėtÄ teisės normÄ . IÅ¡ teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad apeliantė apklausiama pirmosios instancijos teisme pripažino, jog vairavo neblaivi, tačiau neigė atsitrenkusi ir apgadinusi automobilį Toyota Camry, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Pasak jos, ji neužtraukė rankinio stabdžio, dėl ko jos automobilis pririedėjo prie stovinčio automobilio Toyota Camry, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sustojo prie jos tik prisilietęs. Ant jos automobilio jokių apgadinimų nėra (b.l. 16-17). Tokios pozicijos B. B. laikosi ir apeliaciniame skunde. Taigi, apeliantė neigia jai inkriminuotos veikos padarius, o tuo pačiu ir pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, sudėties buvimÄ .Tuo tarpu teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusiuoju automobilio Toyota Camry naudotojas A.

V. nurodė, kad įvykio dienÄ atėjęs prie palikto minėto automobilio pastebėjo, kad jo galinis bamperis, apie jo vidurį, nestipriai sugadintas, buvo keli įbrėžimai, įskilęs plastikas. Apgadinimus nufotografavo. Tačiau tiek 2016 m. rugsėjo 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo elektroniniu paÅ¡tu atsiųstoje automobilio Toyota Camry, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukoje (b.l. 30), tiek 2016 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio pateiktose Å¡io automobilio nuotraukose (b.l. 54-58) automobilio apgadinimų nesimato.

Nuotraukos yra perspausdintos, nekokybiškos. Tuo tarpu iš prie eismo įvykio vietos schemos pridėtų papildomų policijos pareigūnų fiksuotų duomenų apie eismo įvykį matyti, jog automobiliui Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas priekinis bamperis, o automobiliui Toyota Camry, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – užpakalinis bamperis. Automobilių nuotraukos nebuvo darytos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš eismo įvykio vietos schemos matyti, jog šie automobiliai galimai kontaktavo kairėmis bamperių pusėmis, nors apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)” atstovas nurodė, kad apgadinimai padaryti maždaug bamperio centre.

SkundÄ nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo vertinimu Å¡iuo atveju, esant minėtiems prieÅ¡taringiems duomenims, turėjo bÅ«ti atliktas detalesnis tyrimas, iÅ¡naudojant visas galimybes, kad gauti duomenys bÅ«tų patikrinti, nustatyti prieÅ¡taravimai paÅ¡alinti arba įvertinti. Teismo vertinimu yra tikslinga teismo posėdyje apklausti į įvykio vietÄ atvykusius policijos pareigÅ«nus, betarpiÅ¡kai mačiusius automobilius po eismo įvykio. Jei ir apklausus pareigÅ«nus minėtų prieÅ¡taravimų nepavyktų paÅ¡alinti, tikslinga atlikti automobilių apžiÅ«rÄ , sugretinimÄ , vertinant gautus duomenis.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ spręstina, kad skundžiamu nutarimu apylinkės teismas nepaÅ¡alino Å¡ių neaiÅ¡kumų, tokiu bÅ«du pažeidė ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius, t.y. nevisapusiÅ¡kai, nepilnai ir neobjektyviai iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ , iÅ¡samiai neiÅ¡analizavo visų aplinkybių, reikÅ¡mingų bylai teisingai iÅ¡spręsti. Tik iÅ¡tyrus ir įvertinus visas minėtas aplinkybes, galima nuspręsti, ar B.

B. veiksmuose yra inkriminuoto teisės pažeidimo sudėtis. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimas yra naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grÄ Å¾inama iÅ¡ naujo nagrinėti tame pačiame teisme.Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r ė: B. B. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimÄ ir grÄ Å¾inti administracinio teisės pažeidimo bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti tame pačiame teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėja                                                                                                                                               AuÅ¡ra Valinskienė