2a176cc4-9688-495c-bde4-e2f6831c060f · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-301-396/2017Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00866-2010-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.7.2; 1.2.29.1.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viktoro Kažio, Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorei I.

G.,nuteistajam A. S., jo gynėjui advokatui Gediminui Bukauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;– pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir A.

S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, BK 70 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. S. be priežiÅ«rÄ vykdančios instancijos leidimo neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, t. y. 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.(duomenys neskelbtini) civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

1. A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, taip padarydamas didelę žalÄ .Nustatytos Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės:1.1. A. S., bÅ«damas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,, (duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) akcininku ir turėdamas kito Å¡ios bendrovės akcininko suteiktÄ jam įgaliojimÄ veikti, nuo 2009 m. birželio 15 d. iki 2009 m. liepos 13 d. ir nuo 2009 m. rugpjūčio 26 d. iki 2009 m. rugpjūčio 27 d., eidamas direktoriaus pareigas, valdomų įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir einamų direktoriaus pareigų pagrindu bÅ«damas faktinis įmonės valdytojas ir turėdamas tikslÄ pasisavinti svetimÄ , jo žinioje buvusį, pagal finansinio lizingo (finansinės nuomos) sutartis Nr. 2007-010380, Nr. 2007-010381, Nr. 2007-010383, Nr. 2007-010384 perduotÄ AB „(duomenys neskelbtini)“ (Å¡iuo metu – (duomenys neskelbtini)) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) priklausantį turtÄ , t. y. transporto priemones ir priekabas:

•             Kogel SN 24P 90/1.110 (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); •             Kogel SN 24P 90/1.110 (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); •             Kogel SN 24P 90/1.110 (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); •             Kogel SN 24P 90/1.110 (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); •             Kogel SN 24P 90/1.110 (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); •             Kogel SN 24P 90/1.110 (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini);

•             Kogel SN 24P 90/1.110 (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); •             Kogel SN 24P 90/1.110 (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); •             Kogel SN 24P 90/1.110 (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); •             Kogel SN 24P 90/1.110 (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); •             Kogel SN 24P 90/1.110 (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); •             Kogel SN 24P 90/1.110 (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini);

•             Kogel SN 24P 90/1.110 (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); •             Kogel SN 24P 90/1.110 (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); •             Kogel SN 24P 90/1.110 (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); •             Iveco STRALIS AS440S42T/P (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) •             Iveco STRALIS AS440S42T/P (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)•             Iveco STRALIS AS440S42T/P (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) •             Iveco STRALIS AS440S42T/P (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)•             Iveco STRALIS AS440S42T/P (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) •             Iveco STRALIS AS440S42T/P (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)•             Iveco STRALIS AS440S42T/P (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) •             Iveco STRALIS AS440S42T/P (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) •             Iveco STRALIS AS440S42T/P (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) •             Iveco STRALIS AS440S42T/P (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) •             Iveco STRALIS AS440S42T/P (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) •             Iveco STRALIS AS440S42T/P (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) •             Iveco STRALIS AS440S42T/P (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) •             Iveco STRALIS AS440S42T/P (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurios pagal minėtas finansinio lizingo sutartis buvo perduotos naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikdamas bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, iÅ¡ anksto žinodamas, kad S. Ž. (S. Ž.) nežino apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , ir atstovaudamas Latvijos Respublikos ribotos atsakomybės bendrovei SIA „(duomenys neskelbtini)“, realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės akcijų neįgis, direktoriumi nebus ir bendrovės turto, perduoto bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal finansinio lizingo sutartis Nr. 2007-010380, Nr. 2007-010381, Nr. 2007-010383, Nr. 2007-010384, neperims ir nevaldys, ne anksčiau kaip 2009 m. liepos 13 d.

Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, pagamino netikrus dokumentus:2009 m. liepos 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sprendimÄ Nr. 9/07-1 dėl A. A. atleidimo iÅ¡ direktoriaus pareigų ir dėl S. Ž. paskyrimo į direktoriaus pareigas; 2009 m. liepos 13 d. vertybinių popierių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2009/1; transporto priemonių, kurios buvo perduodamos pagal 2009 m. rugpjūčio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ir materialinių vertybių bei dokumentų priėmimo–perdavimo aktÄ , sÄ raÅ¡Ä ; 1999–2008 metų archyvo dokumentų perdavimo aktÄ , 2009 metų bylų (dokumentų) perdavimo aktÄ ;2009 m. liepos 13 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimÄ Nr. 9/07-1;UAB „(duomenys neskelbtini)“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2009 m. rugpjūčio 27 d. (duomenys neskelbtini), protokolÄ ,kuriuose įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad S. Ž. tampa UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir veikia kaip direktorius, A. S. parduoda, o S. Ž. perka 1 000 vnt. bendrovės akcijų, kurių kaina yra 100 000 Lt, ir kad A. S. perduoda, o S. Ž. perima 2009 m. rugpjūčio 27 d. priėmimo–perdavimo akte nurodytas transporto priemones, nors realiai bendrovės akcijos parduotos nebuvo, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, dokumentai, taip pat AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transporto priemonės perduotos nebuvo, o S. Ž. realiai nebuvo ir neplanavo bÅ«ti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tačiau nurodytas melagingas žinias savo paraÅ¡u patvirtino A.

S. ir A. S. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymu pasirašė S. Ž., nežinantis apie daromas nusikalstamas veikas. 1.2. A. S., tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , veikdamas bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, ne anksčiau kaip 2009 m. liepos 13 d. Vilniuje, tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, pagamino netikrus dokumentus:2009 m. rugpjūčio 28 d., 2009 m. rugpjūčio 31 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. priėmimo–perdavimo aktus, kuriuose melagingas žinias apie S. Ž. perduotas transporto priemones savo paraÅ¡u patvirtino V.

S. ir kuriuos A. S. ir nenustatytų asmenų nurodymu pasirašė S. Ž., nežinantis apie daromas nusikalstamas veikas.1.3. A. S., tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , veikdamas bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, ne anksčiau kaip 2009 m. liepos 13 d. Vilniuje pagamino netikrus dokumentus:2009 m. liepos 13 d. asmens, turinčio teisę sudaryti sandorius, paraÅ¡o pavyzdį (forma JAR-PP);2009 m. rugsėjo 10 d. praÅ¡ymÄ registruoti Juridinių asmenų registre (forma JAR-1);2009 m. rugsėjo 19 d. praÅ¡ymÄ Nr. 170 VSDFV Vilniaus skyriui;2009 m. rugpjūčio 28 d., 2009 m. rugsėjo 7 d., 2009 m. rugsėjo 10 d., 2009 m. rugsėjo 11 d., 2009 m. rugsėjo 14 d., 2009 m. rugsėjo 15 d., 2009 m. rugsėjo 18 d., 2009 m. rugsėjo 22 d., 2009 m. rugsėjo 30 d., 2009 m. spalio 12 d. praneÅ¡imus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ ir pabaigÄ , kuriuos A.

S. ir nenustatytų asmenų nurodymu pasirašė S. Ž., nežinantis apie daromas nusikalstamas veikas, ir kuriuose įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. kad S. Ž. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir veikia kaip direktorius, nors S. Ž. realiai nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir neplanavo juo bÅ«ti.1.4. A. S., tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , veikdamas bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nurodė S. G. (dabartinė pavardė – G), nežinančiai apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , pateikti 2009 m. liepos 13 d. asmens, turinčio teisę sudaryti sandorius, paraÅ¡o pavyzdį, 2009 m. rugsėjo 10 d. praÅ¡ymÄ registruoti VÄ® Registrų centro Juridinių asmenų registre ir, 2009 m. rugsėjo 10 d. panaudodamas Å¡iuos netikrus dokumentus, žinodamas, kad jie netikri, padarė didelę 480 450,64 Eur (1 658 900,00 Lt) turtinę žalÄ (duomenys neskelbtini).2.

Taip pat A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe, iÅ¡vaistė didelės vertės svetimÄ turtÄ .Nustatytos Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės:2.1. A. S., bÅ«damas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vienas iÅ¡ akcininkų ir turėdamas kito Å¡ios bendrovės akcininko suteiktÄ jam įgaliojimÄ veikti, nuo 2009 m. birželio 15 d. iki 2009 m. liepos 13 d. ir nuo 2009 rugpjūčio 26 d. iki 2009 m. rugpjūčio 27 d., eidamas direktoriaus pareigas, valdomų įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir einamų direktoriaus pareigų pagrindu bÅ«damas faktinis įmonės valdytojas, turėdamas tikslÄ pasisavinti svetimÄ , jo žinioje buvusį, pagal finansinio lizingo sutartis Nr. 2007-010380, Nr. 2007-010381, Nr. 2007-010383, Nr. 2007-010384 perduotÄ AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ , t. y. transporto priemones ir priekabas: •             Kogel SN 24P 90/1.110 (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini);

•             Kogel SN 24P 90/1.110 (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); •             Kogel SN 24P 90/1.110 (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); •             Kogel SN 24P 90/1.110 (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); •             Kogel SN 24P 90/1.110 (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); •             Kogel SN 24P 90/1.110 (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini);

•             Kogel SN 24P 90/1.110 (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); •             Kogel SN 24P 90/1.110 (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); •             Kogel SN 24P 90/1.110 (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); •             Kogel SN 24P 90/1.110 (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); •             Kogel SN 24P 90/1.110 (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); •             Kogel SN 24P 90/1.110 (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini);

•             Kogel SN 24P 90/1.110 (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); •             Kogel SN 24P 90/1.110 (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); •             Kogel SN 24P 90/1.110 (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); •             Iveco STRALIS AS440S42T/P (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) •             Iveco STRALIS AS440S42T/P (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)•             Iveco STRALIS AS440S42T/P (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) •             Iveco STRALIS AS440S42T/P (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)•             Iveco STRALIS AS440S42T/P (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) •             Iveco STRALIS AS440S42T/P (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)•             Iveco STRALIS AS440S42T/P (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini);

•             Iveco STRALIS AS440S42T/P (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) •             Iveco STRALIS AS440S42T/P (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) •             Iveco STRALIS AS440S42T/P (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) •             Iveco STRALIS AS440S42T/P (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) •             Iveco STRALIS AS440S42T/P (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) •             Iveco STRALIS AS440S42T/P (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) •             Iveco STRALIS AS440S42T/P (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurios pagal minėtas finansinio lizingo sutartis buvo perduotos naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikdamas bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, iÅ¡ anksto žinodamas, kad S. Ž., kuris nežinojo apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , atstovaudamas Latvijos Respublikos ribotos atsakomybės bendrovei SIA „(duomenys neskelbtini)“, realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės akcijų neįgis, direktoriumi nebus ir bendrovės turto, perduoto bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal finansinio lizingo sutartis Nr. 2007-010380, Nr. 2007-010381, Nr. 2007-010383, Nr. 2007-010384, neperims ir nevaldys, kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, ne anksčiau kaip 2009 m. liepos 13 d.

Vilniuje, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, panaudodamas netikrus dokumentus, t. y. 2009 m. liepos 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sprendimÄ Nr. 9/07-1 dėl A. A. atleidimo iÅ¡ direktoriaus pareigų ir dėl S. Ž. paskyrimo į direktoriaus pareigas, 2009 m. liepos 13 d. vertybinių popierių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2009/1, transporto priemonių, kurios buvo perduodamos pagal 2009 m. rugpjūčio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ir materialinių vertybių bei dokumentų priėmimo–perdavimo aktÄ , sÄ raÅ¡Ä , kuriuose įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad S. Ž. tampa UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, A.

S. parduoda, o S. Ž. perka 1 000 vnt. bendrovės akcijų, kurių kaina yra 100 000 Lt, ir kad S. Ž. perima 2009 m. rugpjūčio 27 d. priėmimo–perdavimo akte nurodytas transporto priemones, nors realiai bendrovės akcijos parduotos nebuvo, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, taip pat ir (duomenys neskelbtini) priklausančios transporto priemonės perduotos nebuvo, A. S. su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, perduodami šį turtÄ tyrimo metu nenustatytiems asmenims, iÅ¡Å¡vaistė A. S. žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ (duomenys neskelbtini) priklausantį turtÄ , t. y. transporto priemones ir priekabas:

•             Kogel SN 24P 90/1.110 (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); •             Kogel SN 24P 90/1.110 (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); •             Kogel SN 24P 90/1.110 (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); •             Kogel SN 24P 90/1.110 (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); •             Kogel SN 24P 90/1.110 (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); •             Kogel SN 24P 90/1.110 (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini);

•             Kogel SN 24P 90/1.110 (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); •             Kogel SN 24P 90/1.110 (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); •             Kogel SN 24P 90/1.110 (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); •             Kogel SN 24P 90/1.110 (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); •             Kogel SN 24P 90/1.110 (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); •             Kogel SN 24P 90/1.110 (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini);

•             Kogel SN 24P 90/1.110 (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); •             Kogel SN 24P 90/1.110 (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); •             Kogel SN 24P 90/1.110 (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); •             Iveco STRALIS AS440S42T/P (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) •             Iveco STRALIS AS440S42T/P (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)•             Iveco STRALIS AS440S42T/P (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) •             Iveco STRALIS AS440S42T/P (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)•             Iveco STRALIS AS440S42T/P (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) •             Iveco STRALIS AS440S42T/P (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)•             Iveco STRALIS AS440S42T/P (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini);

•             Iveco STRALIS AS440S42T/P (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) •             Iveco STRALIS AS440S42T/P (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) •             Iveco STRALIS AS440S42T/P (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) •             Iveco STRALIS AS440S42T/P (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) •             Iveco STRALIS AS440S42T/P (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) •             Iveco STRALIS AS440S42T/P (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) •             Iveco STRALIS AS440S42T/P (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)taip padarydamas AB „(duomenys neskelbtini)“ 480 450,64 Eur (1 658 900,00 Lt) turtinę žalÄ .3.

Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.3.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, todėl buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Taip pat, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nes netinkamai, Å¡aliÅ¡kai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neiÅ¡tyrė, taip pat nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių bei neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos.3.2.

Apeliantas skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje jo kaltę grindė tik S. Ž. prieÅ¡taringais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Pasak nuteistojo, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duoti įtariamojo, liudytojo parodymai nėra laikomi teismo tiesiogiai iÅ¡tirtais įrodymais ir jais tiesiogiai vadovautis negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, Nr. 2K-253/2013, Nr. 2K-362/2014). Be to, grindžiant apkaltinamÄ jį nuosprendį asmens, kuris nebuvo apklaustas teisme ar ikiteisminio tyrimo teisėjo dalyvaujant baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, parodymais, pažeidžiamos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto, BPK 44 straipsnio 7 dalies nuostatos. 3.3.

Nuteistasis A. S. skunde cituoja S. Ž. parodymus ir teigia, kad jų nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad S. Ž. duoti parodymai yra tik jo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tvirtina, kad S. Ž. akivaizdžiai buvo aktyvus nusikalstamos veikos bendrininkas, o ne suklaidintas asocialus asmuo. Pažymi, kad S. Ž. aktyviai veikė nuo 2008 metų pabaigos iki 2009 metų vasaros pabaigos, daug kartų lankėsi Lietuvoje, taip pat nesukeldamas įtarimo atliko įvairius bankinius, notarinius veiksmus tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje. 3.4.

Skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nors S. Ž. vardu ir buvo padarytas 7 700 Eur mokėjimo nurodymas, tačiau byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad tai padarė bÅ«tent pats S. Ž.. Apeliantas nurodo, kad banko pateikti duomenys apie S. Ž. grynųjų pinigų įmokėjimÄ neginčytinai patvirtina, jog į sÄ skaitÄ 7 700 Eur įmokėjo ir mokėjimo nurodymÄ padarė bÅ«tent pats S. Ž., nors galbÅ«t ir veikdamas pagal V. P. ar kitų nenustatytų asmenų nurodymus.

Tačiau pats S. Ž., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas, negalėjo prisiminti Å¡ių aplinkybių bei papildyti ankstesnių savo parodymų.3.5. Tai, kad S. Ž. gyveno nakvynės namuose ar gyveno asocialiai, apelianto vertinimu, nepaneigia to, jog jis puikiai suprato savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir aktyviai dalyvavo jÄ darant. Be to, iÅ¡ liudytojo A. D. parodymų matyti, kad S. Ž. visiÅ¡kai nebuvo panaÅ¡us į asocialų asmenį, o sudarė tvarkingo asmens įvaizdį.3.6. Taip pat, nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo jo (apelianto) duotais nuosekliais parodymais bei juos vertino kritiÅ¡kai, t. y. kaip siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliantas skunde pažymi, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios nei pasisavinti, nei iÅ¡vaistyti AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ .

Pasak apelianto, bendrovės akcijos dėl sunkios finansinės padėties iÅ¡ tikrųjų buvo parduotos. Tai, kad jis (apeliantas) neturėjo jokio tikslo pasisavinti jo žinioje esančio turto ar jį perleisti tretiesiems asmenims, patvirtina Å¡ie jo (apelianto) veiksmai, t. y. 2009 m. liepos 2 d., 2009 m. liepos 22 d., 2009 m. liepos 16 d. asmeninių lėšų pervedimai į bendrovės sÄ skaitÄ Å«kio iÅ¡laidoms apmokėti bei bendradarbiavimas su lizingo davėja AB „(duomenys neskelbtini)“, padedant grÄ Å¾inti dingusias transporto priemones.

Be to, dar iki akcijų pardavimo jis (apeliantas) buvo bendrovės kreditorius, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga jam daugiau kaip 300 000 Eur, todėl akivaizdu, kad nebuvo jokio tikslo siekti bendrovės finansinio žlugimo. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nebuvo jokio tikslo savintis nei vilkikų, nei puspriekabių, nes dar nebuvo iÅ¡mokėtas lizingas.3.7. Apelianto vertinimu, iÅ¡ nagrinėjamoje byloje esančių liudytojų parodymų akivaizdu, kad bÅ«tent V. P. su V. S. bei kitais bendrininkais naudojo prieÅ¡ jį (apeliantÄ ) apgaulę, jį suklaidino sukurdami solidžių verslininkų, ketinančių investuoti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir taip iÅ¡gelbėti bendrovę nuo finansinių sunkumų, įspÅ«dį.

Atkreipia dėmesį ir į tai, kad V. P. rengė akcijų pirkimo–pardavimo dokumentus ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios savininkai taip pat nukentėjo nuo Å¡io asmens neteisėtų veiksmų. Akivaizdu, kad V. P. sukurtas nusikalstamas mechanizmas veikė ilgÄ laikÄ ir taip jis apgaule užvaldė tarpusavyje visiÅ¡kai nesusijusių bendrovių turtÄ .3.8. Nuteistasis skunde praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad po akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo bendrovės finansinė padėtis pradėjo blogėti, o jos valdymas tapo painus, todėl jis (apeliantas) nusprendė iÅ¡ jos iÅ¡eiti, o ilgamečiams savo bendrovės darbuotojams 2009 m. rugsėjo mėnesį pasiÅ«lė pereiti dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“. 3.9.

Pažymi, kad S. Ž. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas buvo priimtas ne nuo 2009 m. liepos 13 d., o nuo 2009 m. rugpjūčio 27 d., t. y. kai visuotiniame akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi paskirti S. Ž.. Todėl akivaizdu, kad nuo 2009 m. liepos 13 d., t. y. nuo akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo, iki 2009 m. rugpjūčio 27 d. bendrovės vardu veikė jis (apeliantas), o ne S. Ž..3.10. Nuteistasis tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, neatsižvelgė ir į aplinkybę, jog jis (apeliantas) 2009 m. spalio mėnesį raÅ¡tu kreipėsi į AB „(duomenys neskelbtini)“, ragindamas imtis aktyvių veiksmų, siekiant susigrÄ Å¾inti transporto priemones, bei pats padėjo grÄ Å¾inti dalį dingusių transporto priemonių, t. y. organizavo penkių vilkikų su puspriekabėmis pargabenimÄ iÅ¡ Rusijos Federacijos muitinės, kurioje jos buvo sulaikytos.

Apelianto vertinimu, akivaizdu, kad lizingo davėja AB „(duomenys neskelbtini)“, manydama, jog jis (apeliantas) neteisėtai perleido šį turtÄ tretiesiems asmenims, nebÅ«tų davusi leidimo pargabenti sulaikytas transporto priemones ir už tai dar sumokėjusi.3.11. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje grįsdamas jo kaltę, nepagrįstai vadovavosi sprendimais, priimtais civilinėje byloje. Pažymi, kad civilinėje byloje buvo nagrinėjamas ne AB „(duomenys neskelbtini)“ turto iÅ¡vaistymo klausimas.

Be to, civilinėje byloje nebuvo iÅ¡tirti ir įvertinti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, susiję su V. P., V. S. vaidmenimis ir jų nusikalstamų veikų mechanizmu. Todėl tai, kad civilinėje byloje akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo pripažinta apsimestiniu sandoriu, nesudaro pagrindo spręsti apie jo kaltę baudžiamÄ ja teisine prasme.4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. S. ir jo gynėjas praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.5.

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, BPK 328 straipsnio 3 punktas).6. A. S., savo apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu dėl jo nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį, iÅ¡ esmės ginčija įrodymų vertinimÄ ir padarytų iÅ¡vadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms – apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis ir teigia, kad apygardos teismo skundžiamas nuosprendis nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apygardos teismas, iÅ¡tyręs įrodymus, juos iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su nuteistojo A. S. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimu. Nuosprendyje iÅ¡dėstytos motyvuotos teismo iÅ¡vados leidžia teigti, kad nuteistojo kaltė įrodyta, o jam paskirta bausmė yra tinkama. Dėl pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo 7. IÅ¡ nuteistojo A. S. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ sieja su netinkamu įrodymų vertinimu.

Pažymėtina, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas yra viena iÅ¡ asmens konstitucinės teisės į teisingÄ teismÄ sudedamųjų dalių. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus. Vertinant neÅ¡aliÅ¡kumÄ subjektyviuoju aspektu, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, keliančių abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo. Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas bÅ«tų organizuojamas, proceso veiksmai bÅ«tų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bÅ«tų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspÅ«dis, jog proceso metu vienai iÅ¡ proceso Å¡alių reiÅ¡kiamas prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi.

Svarbu pažymėti ir tai, jog nepakanka vien tik vienos iÅ¡ bylos Å¡alių nuomonės, kad bÅ«tų konstatuotas neÅ¡aliÅ¡kumo principo pažeidimas. SvarbiausiÄ reikÅ¡mę turi tai, ar toks baiminimasis gali bÅ«ti laikomas objektyviai pagrįstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-466/2009; Nr. 2K-198/2009; Nr. 2K-195/2010; Nr. 2K-75-677/2016). Be to, kasacinės instancijos teismas yra ne kartÄ pasisakęs, kad neÅ¡aliÅ¡kumo principas negali bÅ«ti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas nagrinėjo bylÄ Å¡aliÅ¡kai.

Nesant konkrečių bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jo konstatavimas neturi bÅ«ti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu ar kitokiais teismo sprendimo suraÅ¡ymo trÅ«kumais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-677/2016).7.1. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje procesiniai trÅ«kumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimÄ neįvykdymu, įrodymų iÅ¡nagrinėjimo neiÅ¡samumu ir kt., paprastai taip pat nevertinami kaip teismo Å¡aliÅ¡kumo požymiai.

Be to, turi bÅ«ti pateikiami duomenys, patvirtinantys pirmiau nurodytų aplinkybių buvimÄ ir leidžiantys kelti pagrįstų abejonių dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jei yra abejojama dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo, tiek nuteistiesiems, tiek gynėjams įstatymu suteikiama teisė pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ teismui (BPK 59 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo skundo argumentÄ , kad bylÄ tendencingai iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie leistų konstatuoti pirmosios instancijos teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principo pažeidimÄ nei objektyviÄ ja, nei subjektyviÄ ja prasme.

A. S. skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, grindžiamas iš esmės tik jo nesutikimu su skundžiamo nuosprendžio išvadomis, todėl teisėjų kolegijos vertinamas kaip deklaratyvus ir atmetamas. Dėl BK 184 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos 8. Tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012, Nr. 2K-7-251/2013, Nr. 2K-7-262/2013, Nr. 2A-7-9/2013).

Tai dera ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartÄ konstatuota, kad, siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms, ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos griežčiausios priemonės – bausmės. Dėl to kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, ar pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis, visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).9.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius finansinio lizingo sutartis su AB „(duomenys neskelbtini)“, tarp įmonių atsirado civiliniai teisiniai santykiai. Lizingo sutartis yra civilinė sutartis, kurios sÄ lygos ir atsakomybė už sÄ lygų pažeidimÄ reglamentuojamos Civilinio kodekso normomis. Tarp lizingo sutarties Å¡alių susiklosto horizontalÅ«s civiliniai teisiniai santykiai, kurie galioja tol, kol sutarties Å¡alys laikosi sutarties sÄ lygų (CK 6.567 straipsnis). Lizingo sutarties esmė ta, kad lizingo bendrovė perka lizingo gavėjo nurodytÄ daiktÄ , įgyja į jį nuosavybės teises ir perleidžia kitam asmeniui (lizingo gavėjui) valdyti ir naudoti su teise per tam tikrÄ laikÄ iÅ¡pirkti daiktÄ ir, sumokėjus visÄ sutartyje nurodytÄ kainÄ , tapti jo savininku.

Asmuo, gavęs turtÄ naudoti, neturi teisės disponuoti turtu (jį perleisti) be lizingo bendrovės sutikimo. Å ioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. S., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir turėdamas kito Å¡ios įmonės akcininko suteiktÄ jam įgaliojimÄ veikti, eidamas direktoriaus pareigas, valdomų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir einamų direktoriaus pareigų pagrindu bÅ«damas faktinis įmonės valdytojas, perleisdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ , kuris UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perduotas naudoti finansinio lizingo sutarčių pagrindu, tretiesiems asmenims ir po finansinio lizingo sutarčių nutraukimo negrÄ Å¾indamas jų teisėtam savininkui, pažeidė sutarties su AB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ lygas.

10. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad patikėto ar žinion perduoto turto tvarkymo sÄ lygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytÄ Å¾alÄ atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad kai asmenys sudaro sutartis dėl materialinių vertybių, tarp jų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sÄ lygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2012, Nr. 2K-210/2012).

Å ios sÄ lygos susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena Å¡alių sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų esmingai apsunkintas, neperspektyvus, pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė, trukdė atlyginti žalÄ arba kitaip teisės atkÅ«rimÄ padarė neperspektyvų; sÄ moningai nevykdė įsipareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtÄ ; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informacijÄ apie turimas dideles skolas ar nemokumÄ ; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymÄ ; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiÅ¡kai nepagrįstus sandorius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-285/2013, Nr. 2K-93/2013, Nr. 2K-518/2014).11.

Nuteistasis A. S. tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismuose tvirtina, kad jis AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto neiÅ¡Å¡vaistė. Tačiau kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus, jo aiÅ¡kinimus, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, bet ir tai, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekta. Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai – psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, ir pan.

12. Nagrinėjamu atveju skundžiamame nuosprendyje aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti nuteistojo A. S. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį motyvai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje plačiai atskleidė kaltinamojo ir liudytojų parodymų esmę, iÅ¡samiai juos analizavo ir vertino surinktų duomenų kontekste. IÅ¡vadÄ , jog nuteistasis A. S. suprato, kad jo veiksmai dėl turto perleidimo Latvijos įmonei SIA „(duomenys neskelbtini)“ yra neteisėti, pirmosios instancijos teismas padarė vadovaudamasis liudytojų R. T., J. V., V. R., A. A., J. B. (J. B.), I. J., D. K., V. S. (V. S.) parodymais, liudytojo S. Ž. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir Latvijos Respublikos teisėsaugos institucijoms pagal pavedimÄ suteikti teisinę pagalbÄ , taip pat byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados pagrįstos įrodymais, kurių turinys papildo vienas kitÄ .

13. Nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ , pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir SIA „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas akcijų perleidimo sandoris buvo pripažintas apsimestiniu, o A. S. neteisėtas elgesys su jo žinioje buvusiu turtu, kurį jis valdė sutartinių santykių pagrindu, lėmė AB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto praradimÄ . Apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundžiamo nuosprendžio motyvais visiÅ¡kai sutinka.

Toliau Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstyti motyvai patvirtina, kad nuteistojo atlikti veiksmai atitinka teismų praktikos suformuotas papildomas sÄ lygas, kurioms esant civiliniai teisiniai santykiai perauga į baudžiamuosius. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, nepagrįstai vadovavosi civiline byla, kurioje 2009 m. liepos 13 d. A. S. ir Latvijos įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2009/1 pripažinta niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, laikomi visiÅ¡kai deklaratyviais, nes pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne tik Å¡ioje byloje priimtu procesiniu sprendimu, bet ir kitais pirmiau minėtais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais.14.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis S. Ž. parodė, kad jis niekada nedirbo Latvijos įmonėje SIA „(duomenys neskelbtini)“. 2009 m. vasarÄ prie jo, sėdinčio Rygos centrinėje autobusų stotyje, privažiavo maÅ¡ina su lietuviÅ¡kais numeriais. IÅ¡ automobilio iÅ¡lipo du jam nepažįstami vyrai, kurie pasiÅ«lė jam užsidirbti, įregistruojant savo vardu įmonę, žadėjo jam už tai sumokėti, o vėliau toje įmonėje įdarbinti. Jis sutiko, minėti vyrai davė jam apie 40 latų, tada ten pat automobilyje jis pasirašė kažkokius tuščius blankus ir davė jiems savo paso kopijÄ . 2010 m.

Rygoje du vyriÅ¡kiai, atvažiavę automobiliu su lietuviÅ¡kais numeriais, pasiÅ«lė jam su jais nuvažiuoti į LietuvÄ , į Vilnių, užsidirbti. Jis sutiko ir tie vyriÅ¡kiai nuvežė jį į Vilnių, į kažkokį butÄ , esantį miesto centre, adreso jis nežino. Ten jis apytikriai 10 dienų gyveno jų sÄ skaita. Per tÄ laikotarpį jį vežiojo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijÄ , kur jis pasiraÅ¡inėjo įvairius tuščius blankus. Tie žmonės jam aiÅ¡kino, kad priima jį į darbÄ Ä¯monėje.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis kelis kartus matė A. S., tačiau asmeniÅ¡kai su A. S. nebendravo. Ä®monėje jis pasirašė daug popierių, daugiausia tai buvo blankai lietuvių kalba, jokių dokumentų jis neskaitė, tiesiog juose pasiraÅ¡ydavo, apie dokumentų turinį nieko neiÅ¡manė. Apie jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimÄ â€“pardavimÄ jis nežino, T. Z. nepažįsta, jokių akcijų neįgijo (t. 10, b. l. 69–77). Vėliau ikiteisminio tyrimo metu S. Ž., apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad Latvijos įmonėje SIA „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, jokių įgaliojimų neturėjo.

PaaiÅ¡kino, kad dėl įvykių, susijusių su įmone „(duomenys neskelbtini)“, jis jau anksčiau buvo davęs parodymus, praėjo daug laiko, todėl paaiÅ¡kinti ar papildyti ankstesnių parodymų negali. Jis tik prisimena, kad jis, atvežtas į LietuvÄ , pasirašė kažkokius popierius, bet jų neskaitė, jie buvo lietuvių kalba. Jis nepažįsta T. Z., jokių akcijų neįgijo. Jis niekam jokių pinigų nėra pervedęs. Taip pat parodė, kad jis niekada nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, niekada ten nedirbo, jokių funkcijų nevykdė, apie jokias transporto priemones ir kur jos galėtų bÅ«ti nieko nežino.

Apie jokius tarptautinius krovinių vežimus nieko nežino, jokių nurodymų niekam duoti negalėjo, jokių pranešimų negavo, apie transporto priemones nieko nežino (t.

10. b. l. 133–138, 143–146).14.1. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo bandoma nustatyti pirmosios instancijos teismo posėdyje neapklausto liudytojo S. Ž. gyvenamosios vietos adresÄ ir jį iÅ¡kviesti į teismÄ apklausti, tačiau S. Ž. tikslios gyvenamosios ir buvimo vietos nustatyti nepavyko: buvo gauta Rygos prieglaudos pažyma, kurioje nurodyta, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. S. Ž. prieglaudoje nebuvo, apklausta jo duktė, kuri taip pat nieko nežinojo apie savo tėvÄ S. Ž. ir jo buvimo vietÄ , todėl laikoma, kad buvo iÅ¡naudotos visos įmanomos priemonės šį liudytojÄ apklausti bylÄ nagrinėjant teisme.

Atsižvelgiant į tai, vadovaujamasi šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.14.2. Pažymėtina, kad teismas turi teisę vadovautis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, Nr. 2K-431/2006, Nr. 2K-592/2010, Nr. 2K-253/2013, Nr. 2K-332/2013). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi liudytojo S. Ž. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. 14.3.

Be to, iÅ¡ aptartų nuteistojo parodymų matyti, kad visi liudytojo S. Ž. duoti parodymai apie įvykių eigÄ atvykus į LietuvÄ ir pasiraÅ¡ant įvairius dokumentus, kurių turinio jis nesuprato, prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, iÅ¡liko nepakitę ir nuoseklÅ«s, todėl nėra pagrindo juos vertinti kaip prieÅ¡taringus ir nepatikimus. Tuo labiau kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, t. y. notarės užfiksuotas S. Ž. paaiÅ¡kinimas, taip pat patvirtina liudytojo parodymų nuoseklumÄ . Ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R.

T. pateikė Latvijos Respublikoje prisiekusiosios notarės J. N. 2013 m. vasario 21 d. užfiksuotÄ S. Ž. paaiÅ¡kinimÄ , kuriame jis nurodė, kad 2009 m. vasarÄ Rygos autobusų stotyje prie jo priėjo nepažįstami asmenys, kurie pasiÅ«lė finansinę pagalbÄ už tai, kad jis įsidarbintų SIA „(duomenys neskelbtini)“. Jie sumokėjo jam apie 40 latų, o jis už tai pasirašė kažkokiuose blankuose, bet niekada toje bendrovėje nedirbo. Vėliau jis su tais asmenimis buvo atvažiavęs į Vilnių pas A.

S.. Pastarasis pasakė jam, kad turi laikinų sunkumų dėl verslo, ir paprašė, kad jis (S. Ž.) laikinai taptų bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Jis jam atnešė šūsnį tuščių lapų, blankų, kuriuose jis pasirašė. Vilniuje gyveno apie 10 dienų išnuomotame bute, į kurį jį nuvežė kažkuris iš A. S. darbuotojų. Kelis kartus jį buvo nuvežę į įmonę, kur jis pasirašinėjo tuščiuose blankuose (t. 7, b. l. 72–76).14.4.

Be to, liudytoja R. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad, tikrinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentacijÄ , ji ėmė domėtis paskutiniu Å¡ios bendrovės direktoriumi S. Ž. ir, sužinojusi jo adresÄ Latvijoje, parašė jam laiÅ¡kÄ , tačiau jokio atsakymo negavo. Taip pat ji ieÅ¡kojo informacijos apie Latvijos bendrovę SIA „(duomenys neskelbtini)“, tačiau informacijos apie jÄ negavo. Po kurio laiko paaiÅ¡kėjo, kad S. Ž. gyvena Latvijoje, nakvynės namuose.

Sužinojusi tikslų adresÄ , ji nuvyko į LatvijÄ ir iÅ¡ ten sutikto S. Ž. sužinojo, kad jis niekur nedirba ir jau 10 metų gyvena nakvynės namuose. Jis pasakojo gavęs iÅ¡ nepažįstamų asmenų 40 latų, pasirašė kažkokius dokumentus ir tapo kažkokios Latvijos įmonės fiktyviu direktoriumi. Po kurio laiko jis su minėtais asmenimis buvo nuvykęs į LietuvÄ , į Vilniaus miestÄ , ir buvo susitikęs su A. S.. S. Ž. ten pasirašė kažkokius dokumentus, kurių net neskaitė, jam buvo paaiÅ¡kinta, kad jis taps bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi.

Paskui jam buvo atneÅ¡ta daug kažkokių dokumentų, įskaitant ir tuščių, kuriuos jis pasirašė. S. Ž. tvirtino, kad jokio Å¡ios bendrovės turto ir dokumentų jis neperėmė. Pabendravusi asmeniÅ¡kai su S. Ž., suprato, jog jis yra asocialus asmuo, kuris neturi jokių lėšų kokios nors bendrovės akcijoms įsigyti, jis ne visada turi lėšų pavalgyti, gyvena nakvynės namuose ir apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklÄ ir turtÄ jis nieko nežino (t. 7, b. l. 89–91).

Taigi šios liudytojos parodymai, nors ir netiesiogiai, tačiau patvirtina S. Ž. nurodytas aptariamo įvykio eigos aplinkybes, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų S. Ž. niekada nenorėjo įsigyti, dokumentus, kurių turinio nesuprato, ir tuščius lapus pasirašė dėl to, kad už tai jam buvo finansiškai atlyginta.14.5. Taip pat svarbu pažymėti, kad liudytojo S. Ž. parodymų patikimumas buvo vertinamas ne tik jo duotus parodymus lyginant tarpusavyje ar su netiesioginiais liudytojos R.

T. parodymais, bet ir su teisiamojo posėdžio metu duotais apklaustų kaip liudytojų A. A. ir I. J. parodymais, kurie patvirtino pirmiau aptartus ikiteisminio tyrimo metu duotus S. Ž. parodymus dėl to, kad jis lietuvių kalbos nemokėjo ir jokių reikalų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymu neturėjo. Antai liudytojas A. A., kuris buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2002 m. gruodžio 18 d. iki 2009 m. rugsėjo 14 d., parodė, kad 2009 m. gegužės 30 d. jis susirgo. Grįžęs į darbÄ , sužinojo, kad, jam nesant, direktoriaus pareigas ėjo pats A.

S., o vėliau į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas buvo paskirtas naujas direktorius S. Ž.. IÅ¡ A. S. jis sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduota naujam jos direktoriui S. Ž.. Jam teko tiesiogiai bendrauti su nauju UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir akcininku S. Ž., tačiau pastarasis jam jokio rimto pasitikėjimo nesukėlė. Su S. Ž. jokios kalbos apie darbÄ nebuvo. S. Ž. buvo tylus ir kalbėjo rusiÅ¡kai. Liudytoja I. J., kuri nuo 2006 m. spalio mėn. iki 2009 m. rugsėjo mėn. dirbo buhaltere UAB „(duomenys neskelbtini)“, parodė, kad 2009 metų pabaigoje ji sužinojo, kad A.

S. ketina parduoti įmonę. Po kurio laiko A. S. pristatė Latvijos pilietį S. Ž. ir davė I. J. nurodymÄ priimti jį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. Bendraudamas S. Ž. kalbėjo rusiÅ¡kai, uždavinėjo bendrus klausimus, apie save nieko neminėjo. IÅ¡analizavus minėtų liudytojų parodymus, matyti, kad jie neginčijamai patvirtina liudytojo S. Ž. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad jis kalbėjo rusiÅ¡kai ir lietuvių kalbos nesuprato ir realiai įmonei nevadovavo.14.6.

Be pirmiau aptartų liudytojų parodymų, faktÄ , kad S. Ž. ne tik nesuprato lietuvių kalbos ir dokumentų, kuriuos pasirašė, turinio, bet ir tai, kad jis buvo asocialus asmuo, kuris UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir turto įgyti neketino, patvirtina ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, t. y. Rygos prieglaudos pažyma, kurioje nurodyta, kad S. Ž. gyveno Rygos prieglaudoje ir joje deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , tačiau nuo 2010 m. sausio 1 d. jo ten nebuvo (t. 9, b. l. 113). Be to, liudytoja N. Z., kuri yra liudytojo S. Ž. duktė, taip pat patvirtino, kad jos tėvas S. Ž. nuo 2000 m. gyveno benamių prieglaudoje, maitinosi vieÅ¡ose valgyklose, niekur nedirbo (t. 9, b. l. 116–118).

Taigi Å¡ių įrodymų analizė taip pat leidžia spręsti apie liudytojo S. Ž. asocialų gyvenimo bÅ«dÄ . Be to, kaip minėta pirmiau, su liudytoju S. Ž. už tam tikrų dokumentų pasiraÅ¡ymÄ buvo finansiÅ¡kai atsiskaityta, t. y. jam sumokėta 40 latų. Taip nagrinėjamu atveju paneigiami apeliacinio skundo argumentai, kad S. Ž. suprato savo atliekamų veiksmų prasmę ir norėjo taip elgtis. Å ių iÅ¡vadų nepaneigia apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad liudytojui A. D., dirbusiam notarų biure, kuriame lankėsi S. Ž., jis nesukėlė asocialaus asmens įvaizdžio.

Tačiau pats S. Ž. savo parodymuose nurodė, kad, jam būnant Vilniuje, jo buitimi buvo visapusiškai pasirūpinta, todėl nėra pagrindo manyti, kad būdamas Lietuvoje S. Ž. turėjo atrodyti kaip benamis. Be to, pažymėtina, kad ir paties apelianto A. S. pozicija šiuo klausimu skiriasi. Vis dėlto savo skundo motyvuose apeliantas teigia buvęs apgautas asmenų, įmonės akcijoms įsigyti ir turtui perimti pasitelkusių asocialų asmenį, t. y. S. Ž., tačiau kitoje skundo dalyje jau nurodo, kad S. Ž. buvo ne kas kitas kaip aktyvus nusikalstamos veikos bendrininkas, visiškai supratęs savo veiksmus.14.7.

IÅ¡vados, kad S. Ž. buvo asocialus asmuo, kuris neketino įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir realiai valdyti įmonės, nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad dalis pinigų, kuriais su A. S. buvo atsiskaityta už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, t. y. 7 700 Eur, buvo pervesti paties S. Ž.. Parodymų davimo metu S. Ž. neigė ne tik tokios sumos pervedimÄ A. S., bet ir apskritai disponavimÄ tokio dydžio piniginėmis lėšomis. Kaip minėta, teismui nėra pagrindo nesivadovauti liudytojo S. Ž. parodymais ir jais netikėti, nes juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

Nors pinigų pervedimas buvo padarytas bÅ«tent S. Ž. vardu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra jokių įrodymų, kad pats S. Ž. minėtÄ pinigų sumÄ bÅ«tų turėjęs, o tuo labiau pervedęs A. S.. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad S. Ž. neturėjo gyvenamosios vietos, turto ir darbo. Be to, byloje neginčijamai nustatyta, kad kitÄ dalį pinigų sumos, mokėtinos A. S. už parduodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, pasinaudodamas korespondentine sÄ skaita pervedė ne S. Ž. ar Latvijos įmonė SIA „(duomenys neskelbtini)“, o asmuo, vardu M.

S., kurio tapatybė byloje nenustatyta.14.8. Taigi, iÅ¡dėstytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , kad S. Ž. buvo asocialus asmuo, kuris nesuprato A. S. daromos nusikalstamos veikos: už tam tikrų dokumentų, kurių S. Ž. neskaitė ir kurių turinio nesuprato, jam buvo atlyginta finansiÅ¡kai, o pats S. Ž. neketino ir neturėjo lėšų įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir Å¡ios įmonės valdyti ar tęsti jos veiklÄ , o nuteistasis A.

S. tai žinojo.14.9. Byloje esantys įrodymai taip pat leidžia teigti, kad A. S. nuslėpė nuo atsakingų AB (duomenys neskelbtini) darbuotojų informacijÄ apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimÄ ir Å¡ios įmonės turto perdavimÄ . Liudytoja J. V., AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, parodė, kad 2009 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimai bankui tapo nestabilÅ«s. A. S. yra ne kartÄ Å¾adėjęs stabilizuoti lizingo mokėjimus, tačiau galiausiai įmokų mokėjimas visai nutrÅ«ko, todėl 2009 m. rugpjūčio 20 d.

AB „(duomenys neskelbtini)“ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė visas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas lizingo sutartis ir pareikalavo grÄ Å¾inti transporto priemones. Tada A. S. bendrovei paaiÅ¡kino, jog jis nežino, kur yra AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transporto priemonės, nes savo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas jis pardavė, tačiau neįvardijo, kam konkrečiai. Jokio oficialaus praneÅ¡imo nei iÅ¡ A. S., nei iÅ¡ kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų AB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo gavusi, nors lizingo sutartyje numatyta prievolė informuoti AB „(duomenys neskelbtini)“ apie juridinio asmens vadovų ir akcininkų pakeitimus.

Liudytojas V. R. parodė, kad A. S., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, ne kartÄ Å¾adėjo įvykdyti įsipareigojimus bankui abipusių susitarimų numatytais terminais dėl įsiskolinimo padengimo, tačiau Å¡ie įsipareigojimai įvykdyti nebuvo. Nutraukus lizingo sutartis, keletas transporto priemonių komplektų AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sugrÄ Å¾inta. Kai pastarÄ jį kartÄ buvo bendrauta telefonu su A. S., jis pranešė, kad pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ir apie minėtos bendrovės tolesnę veiklÄ nieko paaiÅ¡kinti negali.

PapraÅ¡ytas pateikti AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties kopijÄ , A. S. faksu atsiuntė sutarties iÅ¡traukÄ , kurioje nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos parduotos kažkokiai Latvijos įmonei. Jokių kitų dokumentų, susijusių su bendrovės turto perdavimu, ir jokių kitokių paaiÅ¡kinimų dėl to A. S. AB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė. Ä®vertinusi Å¡iuos liudytojų parodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aktualios informacijos nepateikimas AB „(duomenys neskelbtini)“ ne tik apsunkino Å¡iai bendrovei, kaip teisėtai turto savininkei, atgauti lizinguojamÄ turtÄ , bet ir patvirtina faktÄ , kad A.

S., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir kito akcininko įgaliotu asmeniu bei faktiniu įmonės vadovu, įmonei turint finansinių problemų neketino atsiskaityti su AB „(duomenys neskelbtini)“ ar jai grÄ Å¾inti lizinguojamo turto, todėl sudarė fiktyviÄ Ä¯monės akcijų perleidimo sutartį. A. S. akivaizdų nesÄ Å¾iningumÄ AB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu taip pat patvirtina faktas, kad lizingo davėja AB „(duomenys neskelbtini)“ lizingo sutartis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduotų transporto priemonių buvo nutraukusi jau nuo 2009 m. rugpjūčio 20 d., o faktinis įmonės vadovas A.

S. Å¡ias transporto priemones, kaip pats teigia, S. Ž. perdavė 2009 m. rugpjūčio 27 d.14.10. Tai, kad A. S. iÅ¡ anksto žinojo, jog perleidus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas įmonė veiklos nebetęs, o kartu ir nevykdys savo įsipareigojimų AB „(duomenys neskelbtini)“, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina ir aplinkybė, kad dauguma UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų perėjo dirbti į kitÄ A. S. priklausančiÄ Ä¯monę UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Antai liudytojai R. D., R. O., V. B., M. D., M. V. (M. V.), S. J. (S. J.), R. B. (R. B.), M. L. (M. L.), H. V. (H. V.), J. S. ir S. Z. parodė, kad 2009 m. rugsėjo mėn. buvo informuoti, jog pereina dirbti iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nei minėtų liudytojų darbo pobÅ«dis, nei sÄ lygos nepasikeitė, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausė A. S., o jai vadovavo A. A., įmonės registracijos vieta iÅ¡liko ta pati kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.

IÅ¡ Å¡ių byloje nustatytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis A. S. iÅ¡ anksto žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos tęsti nebegalės ir jos darbuotojai turės bÅ«ti atleisti, todėl juos nedelsdamas įdarbino kitoje jam priklausančioje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nors apeliantas ir teigia, kad pakvietė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik tada, kai po akcijų perleidimo sutarties UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla ėmė blogėti, tačiau tokie apelianto argumentai laikomi tik jo gynybine pozicija.

Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo netikėti parodymais, kuriuos davė pirmiau minėti liudytojai, kurie nuosekliai parodė, kad kai dar dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdydami administracijos nurodymus, parašė praÅ¡ymus iÅ¡eiti iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir priimti juos dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jų darbo veikloje niekas nepasikeitė. 14.11. A. S. teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ir turtÄ perleido tikėdamasis, kad Å¡i įmonė toliau tęs savo veiklÄ .

Tačiau A. S. jam priklausančias akcijas kitai įmonės akcininkei, turinčiai pirmumo teisę pirkti A. S. priklausančias akcijas, pasiÅ«lė pirkti už daug didesnę sumÄ nei ta suma, už kuriÄ akcijas neva pardavė Latvijos įmonei SIA „(duomenys neskelbtini)“, t. y. 100 000 Lt. Byloje esantis A. S. 2009 m. liepos 30 d. pareiÅ¡kimas, adresuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkei T. Z., neginčijamai patvirtina, kad jam priklausančias akcijas T. Z. jis (A. S.) siÅ«lė pirkti už 1 280 988,80 Lt, iki 2009 m. rugpjūčio 3 d. sumokant 690 560 Lt avansÄ (t. 8, b. l. 187–188).

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Å¡i aplinkybė patvirtina, kad A. S. akivaizdžiai nebuvo suinteresuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos tęstinumu. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, bei faktÄ , kad kitai įmonės akcininkei nuteistasis savo akcijas pasiÅ«lė pirkti žymiai vėliau, t. y. 2009 m. liepos 30 d., nei įvyko tariamas akcijų perleidimo Latvijos įmonei SIA „(duomenys neskelbtini)“ sandoris, t. y. 2009 m. liepos 13 d., teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo A.

S. pasiÅ«lymas pirkti akcijas T. Z. buvo visiÅ¡kai formalus veiksmas, kuriuo nuteistasis tik įgyvendino įstatyme įtvirtintÄ pareigÄ , tačiau realiai įmonės akcijų T. Z. perleisti, tęsti įmonės veiklos ir įvykdyti jos turimų įsipareigojimų, įskaitant ir įmokų už lizinguojamÄ turtÄ AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimÄ ar Å¡io turto grÄ Å¾inimÄ savininkei, neketino.14.12. Apeliantas teigia, kad jis nesiekė UAB „(duomenys neskelbtini)“ žlugimo, nes įmonė jam buvo skolinga daugiau kaip 300 000 Lt, taip pat jis 2009 m. liepos mėn., tiek iki akcijų perleidimo sutarties sudarymo, tiek po jos sudarymo, į įmonės sÄ skaitÄ Ä¯mokėjo 157 300 Lt, taip prisidėdamas prie tolesnės įmonės veiklos.

Tačiau tokius skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip deklaratyvius. Nors byloje yra duomenų, kad A. S., kaip akcininkas, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitÄ Å«kinėms iÅ¡laidoms 2009 m. liepos 2 d. grynaisiais įmokėjo 81 300 Lt, 2009 m. liepos 22 d. įmokėjo 11 000 Lt, o 2009 m. liepos 16 d. pervedė 65 000 Lt, tačiau Å¡ių sumų įmokėjimo į įmonės sÄ skaitÄ priežastys nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas ir nekeičia pirmiau aptartų įrodymų, kurie patvirtina nuteistojo kaltę, visumos.

Pažymėtina, kad teigdamas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinga jam (A. S.), apeliantas teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų.14.13. Kita aplinkybė, patvirtinanti, kad nagrinėjamu atveju turto savininkei AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo apsunkinta galimybė atgauti lizinguojamÄ turtÄ , yra ta, kad be teisėsaugos institucijų įsikiÅ¡imo, Å¡iuo atveju Rusijos Federacijos muitinės pareigÅ«nų, kai kurios priekabos ir vilkikai nebÅ«tų buvę rasti, o kiti nėra rasti iki Å¡iol.

Nors apeliantas skunde teisingai nurodo, kad, gavęs AB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimÄ , rÅ«pinosi Rusijos Federacijos muitinėje sulaikytų transporto priemonių pargabenimu ir grÄ Å¾inimu teisėtai savininkei, tačiau, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nuteistojo veiksmai nebuvo geranoriÅ¡ki ir atlikti laiku. Pažymėtina, kad veiksmų, neva padedančių AB „(duomenys neskelbtini)“ atgauti jai priklausantį turtÄ , A. S. ėmėsi tik tada, kai sužinojo, jog dalis transporto priemonių sulaikyta Rusijos Federacijos muitinėje.

Transporto priemones, sulaikytas Rusijos Federacijos muitinėje, jų savininkė AB „(duomenys neskelbtini)“ bÅ«tų atgavusi ir be A. S. pagalbos. Pažymėtina, kad dėl transporto priemonių, kurias neva perdavė S. Ž., suradimo nuteistasis A. S. jokių aktyvių veiksmų nesiėmė.15. PrieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas įvertino ir jame nurodytas aplinkybes, kad nuteistÄ jį A. S. apgavo V. P., kuris iÅ¡ tikrųjų norėjo įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ir tęsti jos veiklÄ , tačiau to nenorėjo daryti savo vardu, todėl įmonės akcijų pardavimo sutartis buvo sudaryta su Latvijos įmone SIA „(duomenys neskelbtini)“.

Teismas, įvertinęs Å¡iuos duomenis ir bylos duomenis, kad V. P. yra matę bendraujantį su A. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡ios aplinkybės nėra pakankamas įrodymas dėl A. S. iÅ¡keltos versijos, kad jį apgavo bÅ«tent V. P.. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, A. S. buvo ne tik patyręs verslininkas, bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas, aktyvus akcininkas ir faktinis įmonės vadovas, todėl nebÅ«tų galėjęs be jokių teisinių garantijų pasitikėti vien V.

P. pažadais užtikrinti tolesnę įmonės veiklÄ . Be to, paties nuteistojo parodymai dėl susipažinimo ir bendravimo su neva norėjusiu įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ir tęsti Å¡ios įmonės veiklÄ V. P. yra prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s. Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jį su V. P. supažindino tuometis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. A.. V. P., atstovaudamas įmonei, kurios pavadinimo nuteistasis neprisiminė, pateikdavo pelningus užsakymus, kuriuos vykdydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Vėliau A. S., siekdamas atkurti įmonės finansinę veiklÄ , nutarė parduoti jam priklausančiÄ dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų V. P. ir jo partneriams (t. 12, b. l. 6). Teisiamajame posėdyje nuteistasis parodė, kad jį su V. P. supažindino jo pažįstamas G. U.. V. P. pasisiÅ«lė pirkti akcijas, tačiau, jam (A. S.) nesutikus, V. P. pradėjo nuomotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomas transporto priemones, ir už tai įmonė gavo pajamų. Vėliau V. P. nurodė, kad nori įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, sutartį sudarant su Latvijos įmone SIA „(duomenys neskelbtini)“ (t. 14, b. l. 7–8).

Taigi nuteistojo parodymai dėl susipažinimo su V. P. yra prieÅ¡taringi, nuteistasis negalėjo nurodyti investicijas ir užsakymus vykdžiusios įmonės, kuriai neva atstovavo V. P., pavadinimo, byloje nėra jokių duomenų apie A. S. ir V. P. bendravimÄ dėl akcijų įsigijimo, derybas ar kitus susitarimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti duomenys paneigia apeliaciniame skunde nurodomÄ aplinkybę, kad V. P. siekė realiai įgyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ir tęsti įmonės veiklÄ .16.

IÅ¡vadai dėl nuteistojo kaltės padaryti ir jo nusikalstamai veikai teisiÅ¡kai įvertinti lemiamos reikÅ¡mės neturi ir tai, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas S. Ž. neva buvo perduotas 2009 m. liepos 13 d., ar 2009 m. rugpjūčio 27 d. Tokia iÅ¡vada darytina įvertinus tai, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad turtas S. Ž. apskritai nebuvo perduotas, o A. S. nuteistas už jam patikėto svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymÄ , jį perduodant nenustatytiems asmenims, o ne už Å¡io turto pasisavinimÄ .17.

Nors nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o jį iÅ¡teisinti, iÅ¡ nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka ir su teismo padaryta iÅ¡vada dėl nuteistojo kaltės, t. y. kad jis svetimÄ turtÄ iÅ¡Å¡vaistė tyčia. Argumentų, kodėl jo padarytos nusikalstamos veikos turėtų bÅ«ti vertinamos kaip padarytos dėl neatsargumo, apeliantas nenurodė. Pirmiau minėta, kad turto iÅ¡Å¡vaistymas gali bÅ«ti padarytas esant tiesioginei ir netiesioginei tyčiai. Turto iÅ¡Å¡vaistymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtÄ ar jo žinioje esantį svetimÄ turtÄ tretiesiems asmenims, numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas Å¡io turto neteks, ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai – suvokia daromos veikos pavojingÄ pobÅ«dį, numato, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors jos atsiradimo nenori, tačiau sÄ moningai leidžia jai kilti.

Turto iššvaistymas taip pat gali būti ir neatsargus, t. y. padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Kai turtas iššvaistomas dėl neatsargumo, teismai paprastai turi svarstyti turto iššvaistymo atskyrimo nuo civilinio delikto klausimus. Apie kaltės turinį sprendžiama atsižvelgus į įvairias objektyvias byloje nustatytas ir teismo išnagrinėtas aplinkybes: kaip kaltininkas elgėsi su jam patikėtu ar jo žinioje buvusiu turtu (kokios operacijos su turtu buvo atliktos, ar jos pagrįstos finansiniais dokumentais, ar nustatytas dokumentų klastojimo faktas, ar turtas naudotas įmonės ar asmeninėms reikmėms, ar įmonė dirbo pelningai, ar buvo padengiami įmonės įsiskolinimai ir pan.); ar įmonei buvo padaryta žalos ir kt.17.1.

A. S., neva perleisdamas asocialiam asmeniui S. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ir AB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį turtÄ , aiÅ¡kiai suvokė, kad fiktyvaus akcijų perleidimo sandorio pagrindu perleidžiama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdys, o kartu ir nevykdys savo įsipareigojimų pagal finansinio lizingo sutartis AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas bus naudojamas kitiems tikslams, t. y. neteisėtai disponavo AB „(duomenys neskelbtini)“ turtu, veikė prieÅ¡ingai perleidžiamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei AB „(duomenys neskelbtini)“ interesams, tai suvokdamas numatė, kad dėl to turto savininkė AB „(duomenys neskelbtini)“ patirs turtinę žalÄ , ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Dėl BK 300 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos 18. A. S. nuteistas ir už nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 300 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡dėstytų ir aptartų, vienas kitÄ papildančių įrodymų visuma sudaro logikos dėsniams neprieÅ¡taraujančiÄ grandinę, patvirtinančiÄ A. S. kaltę dėl BK 300 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo.18.1. Kaltės turinys dokumentų suklastojimo ir panaudojimo baudžiamojoje byloje atskleidžiamas vadovaujantis ne tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet ir vertinant iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ , pastangas juos darant, siekiamÄ rezultatÄ .

Ä®vertinus ne tik nuteistojo parodymus, bet ir kitų įrodymų visumÄ , matyti, kad jis suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, suprato, kad dokumentuose nurodo tikrovės neatitinkančius duomenis, galinčius sukelti teisinių padarinių, ir tai atliko sÄ moningai, norėjo taip veikti. Baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnį klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas, vertinant veikos pavojingumÄ , t. y. nustatant, ar veika realiai kėsinamasi į valstybės saugomus teisinius gėrius, ar dėl tokios veikos saugomiems gėriams atsiranda žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė.

A. S. pagaminus netikrus dokumentus ir juos panaudojus bei taip iÅ¡Å¡vaisčius jo žinioje buvusį didelės vertės AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ , AB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta didelė turtinė žala. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pagal BK 300 straipsnio 3 dalį A. S. nuteistas pagrįstai. Dėl bausmės 19. Skirdamas bausmę A. S., teismas vadovavosi BK 41 ir 54 straipsnių nuostatomis, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį (jis padarė du nusikaltimus: vienÄ sunkų ir vienÄ apysunkį), jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes (praeityje neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, vedęs, augina nepilnametį vaikÄ ), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Po nusikalstamų veikų padarymo A. S. nedarė naujų nusikalstamų veikų ar kitokių teisės pažeidimų, todėl jo asmenybės pavojingumas nėra toks, kad jis turėtų bÅ«ti izoliuotas nuo visuomenės ir Å¡eimos. Ä®vertinęs visas aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo, taikant A. S. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidedant bausmės vykdymÄ .

20. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, tenkinti nuteistojo A. S. apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl Å¡is skundas atmetamas. Dėl A. S. padarytų nusikalstamų veikų veikiant kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis 21. Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad A. S. netikrus dokumentus pagamino ir juos panaudojo bei jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ iÅ¡Å¡vaistė veikdamas bendrininkų grupe su V. S. ir V.

P.. Tačiau iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad dalį inkriminuotų aplinkybių, kurių nepavyko nustatyti teisiamajame posėdyje, iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alino pats pirmosios instancijos teismas. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad aplinkybės, jog V. S. ir V. P. veiksmai buvo neteisėti, yra tik prielaidos, kurių nepatvirtina patikimi įrodymai, todėl aplinkybę, kad A. S. netikrus dokumentus pagamino ir juos panaudojo bei jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ iÅ¡Å¡vaistė veikdamas bendrininkų grupe su V.

S. ir V. P., iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alino. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodė, kad A. S. netikrus dokumentus pagamino ir juos panaudojo bei jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ iÅ¡Å¡vaistė veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tačiau tai nebuvo pripažinta nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.21.1. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia apygardos teismo iÅ¡vada nesutinka.

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . Bendrininkavimo bÅ«tinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiÅ¡kia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Susitarimas gali bÅ«ti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali bÅ«ti iÅ¡ankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raÅ¡tu, konkliudentiniais veiksmais.

Taigi, bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad A. S. netikrus dokumentus pagamino ir juos panaudojo bei jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ iÅ¡Å¡vaistė veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Atkreipiamas dėmesys, kad nebuvo nustatyti ne tik konkretÅ«s asmenys, veikę bendrininkų grupe su A.

S., bet ir tai, kokius konkrečius veiksmus Å¡ie asmenys atliko, jų tyčia ir susitarimas veikti bendrai. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalima teigti, kad nuteistasis su nenustatytais asmenimis bendrininkavo. Tačiau pirmiau aptarti įrodymai ir nuteistojo nusikalstamų veiksmų apimtis akivaizdžiai patvirtina, kad apeliantas jam inkriminuotus veiksmus padarė ne vienas, o veikdamas su kitais asmenimis. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nenustatyti asmenys surado ir apeliantui pristatė liudytojÄ S. Ž., parengė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, kurių pagrindu minėtam asmeniui neva buvo perduotas įmonės turtas ir pan.

Todėl skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 184 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje, pripažintos padarytomis A. S. veikiant bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, keičiama išvada, kad nusikalstamas veikas A. S. padarė veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Tai nelaikoma nuteistojo A. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.Teisėjų kolegija vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. nuosprendį pakeisti: iš nuosprendžio pašalinti aplinkybę, kad A. S. nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Nustatyti, kad A. S. šias nusikalstamas veikas padarė veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Teisėjai                                                                                             Kęstutis Jucys                                                                                    Viktoras Kažys                                                                                    Violeta Ražinskaitė