2a161bce-e1cb-4d7a-84d8-4f7b22e0b8c3 · TelÅ¡ių apylinkės teismas

KOPIJABaudžiamoji byla Nr. 1-20-187/2018(Proceso Nr. 1-01-1-62413-2015-7)Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.26.2; 2.1.4.7; 2.1.4.10.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.7; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.5.1. T E L ŠI Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A SN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 29 d.                                                         Telšiai Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Stefanija Sakalauskienė,sekretoriaujant Mortai Kungienei, dalyvaujant:prokurorams Laisvidai Sabaliauskienei, Arūnui Gailiui, nukentėjusiajam V.

Å . ir jo atstovui advokatui Zigmui Pečiuliui,kaltinamajam S. G. ir jo gynėjui advokatui Mindaugui Barkauskui,ekspertams Rimantui P. P. ir V. K.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., TelÅ¡iuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, iÅ¡siskyręs, iÅ¡silavinimas aukÅ¡tesnysis, dirbantis uždaroje akcinėje bendrovėje „E. S.“ darbų vadovu, gyvenantis(duomenys neskelbtini)., neteistas, patikslintu 2018 m. birželio 12 d. kaltinimu kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste LR BK) 284 straipsnyje.

Teismas, n u s t a t ė: S. G. 2015 m. lapkričio 3 d., apie 12:00 val., vieÅ¡oje vietoje, kavinėje ,,BranÅ¡a“, esančioje adresu Gaudikaičių k., Degaičių sen., TelÅ¡ių r., pietų metu, įžūliu elgesiu, bÅ«damas agresyviai nusiteikęs ir garsiai Å¡Å«kaudamas V. Å . atžvilgiu, kuris kavinėje pietavo ir sėdėjo prie stalo kartu su kitais dar dviem asmenimis, jis tyčia delnu plekÅ¡nodamas V. Å . per galvÄ ir vartodamas jo atžvilgiu necenzÅ«rinius žodžius, tuo rodydamas aiÅ¡kų visuomenės bei asmens negerbimÄ ir taip jį žemindamas kitų, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje bei demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, po ko, toliau tęsiant savo nusikalstamus veiksmus ir jiems abiem, t. y.

S. G. ir V. Å . išėjus į minėtos kavinės „BranÅ¡a“ vestibiulį, jis, dėl asmeninių paskatų, tyčia sudavė rankos kumščiu V. Å . ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį į galvos sritį bei vienÄ kartÄ koja spyrė jam į kairįjį Å¡onÄ ir vienÄ kartÄ spyrė į kairės kojos blauzdÄ , tuo padarydamas V. Å . galvos sumuÅ¡imÄ su kairio skruosto minkÅ¡tųjų audiniu patinimu su lengvo lapsnio galvos smegenų sukrėtimu, odos įdrėskimÄ kairėje blauzdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ bei tokiais savo veiksmais jis demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Tokiais savo veiksmais S. G. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 284 straipsnyje.

Teisme ištirti įrodymai ir jų vertinimas 2017 m. gegužės 22 d. Kaltinamuoju aktu S. G. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, o būtent tuo, kad 2015 m. lapkričio 3 d., apie 12:00 val., viešoje vietoje, kavinėje ,,Branša“, esančioje adresu Gaudikaičių k., Degaičių sen., Telšių r., pietų metu, įžūliu elgesiu, būdamas agresyviai nusiteikęs ir garsiai šūkaudamas V. Š. atžvilgiu, kuris kavinėje pietavo ir sėdėjo prie stalo kartu su kitais dar dviem asmenimis, jis tyčia delnu plekšnodamas V.

Å . per galvÄ ir vartodamas jo atžvilgiu necenzÅ«rinius žodžius, tuo rodydamas aiÅ¡kų visuomenės bei asmens negerbimÄ ir taip jį žemindamas kitų, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje bei demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, po ko, toliau tęsiant savo nusikalstamus veiksmus ir jiems abiem, t. y. S. G. ir V. Å . išėjus į minėtos kavinės „BranÅ¡a“ vestibiulį, jis, dėl asmeninių paskatų, tyčia sudavė rankos kumščiu V. Å . ne mažiau 4 smÅ«gių į galvos sritį bei vienÄ kartÄ koja spyrė jam į kairįjį Å¡onÄ ir vienÄ kartÄ spyrė į kairės kojos blauzdÄ , tuo padarydamas V.

Å . galvos sumuÅ¡imÄ su kairio skruosto minkÅ¡tųjų audiniu patinimu, galvos smegenų sukrėtimÄ , krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės sumuÅ¡imÄ su 7-o Å¡onkaulio lūžimu, odos nubrozdinimÄ kairėje blauzdoje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ bei tokiais savo veiksmais jis demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Kaltinamasis S. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2015 m. lapkričio mėnesio pradžioje, tikslios dienos nurodyti negali, apie 12 val., kartu su žmona L.

G., atvyko į kavinę "Branča", papietauti. Įėjus į vidų pamatė, kad kavinėje prie staliuko sėdi jo buvęs bendradarbis V. Å ., O. S., su kuriuo yra pažįstami ir dar vienas vyriÅ¡kis, kurio nepažįsta. Jis priėjo prie staliuko, prie kurio sėdėjo V. Å ., O. S. ir dar vienas vyriÅ¡kis. Prie jų staliuko priėjo, nes norėjo pabendrauti su V. Å .. Priėjęs prie staliuko pasisveikino su visais ir tada kreipėsi į V. Å .. Jis jo paklausė kaip jis jaučiasi, sakydamas ne tiesÄ teisme.

Nori pasakyti, kad 2012 m. UAB „G.“, kur jis buvo bendrasavininkas, turėjęs 50 procentų akcijų, buvo iškelta bankroto byla. V. Š. UAB „G.“ dirbo apie 6 metus, o paskui išėjo dirbti į UAB „V.“, pas buvusį jo partnerį V. B.. Kai UAB „G.“ buvo iškelta bankroto byla, jis buvo kaltinamas visokiais nebūtais dalykais, dėl to net vyko teismai ir kuriuose buvo įrodyta, kad visi kaltinimai yra nepagrįsti. Tuo metu byla buvo nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme ir dar nebuvo baigta ši byla.

V. Å . teismuose liudijo prieÅ¡ jį. Dėl to, kaip minėjo, jis V. Å . ir paklausė kaip jis jaučiasi, dar pasiteiravo, kodėl jis, t.y. V. Å . taip pasikeitė bei ar jaučiasi patenkintas taip elgdamasis. Byla baigta nagrinėti 2015 m. rugsėjo 21 d., tačiau jis dar nervinosi dėl Å¡ios bylos. Kai buvo prie staliuko ir bendravo su V. Å ., jam kelis kartus paplekÅ¡nojo per petį ir paglostė per galvÄ , tačiau prisilietimo prie galvos nebuvo. Jokių necenzÅ«rinių ar įžeidžiančių žodžių V.

Å . atžvilgiu nevartojo. V. Å . jam nieko neatsakė. Po to, V. Å . staigiai paÅ¡oko nuo kėdės ir pasakė, kad eitų į vestibiulį pasikalbėti. Jis su V. Å . išėjo į vestibiulį. Tenai V. Å . dar kartÄ paklausė, kodėl jis taip elgiasi, ar jį kas verčia taip daryti. Abu gestikuliavo rankomis, tačiau neužkliudė V. Å ., kontakto su juo nebuvo. V. Å . nieko konkretaus nepaaiÅ¡kino, bandė sakyti, kad jis prie jo kabinėjasi. Jų pokalbis užtruko labai trumpai, ne ilgiau kaip 30 sekundžių. jiems kalbantis su V.

Å . atėjo jo žmona L., kuri pasakė, kad baigtų ginčytis ir jį nusivedė į salę. IÅ¡ paskos jų į salę grįžo ir V. Å ., kuris kiek matė pabaigė valgyti ir paskui išėjo iÅ¡ kavinės. Jis su žmona papietavęs irgi iÅ¡vyko iÅ¡ kavinės. Kai vestibiulyje kalbėjosi su V. Å .jokio smurto nenaudojo, t.y. jam iÅ¡ kumščio į galvÄ nesudavė ir iÅ¡ kojų neįspyrė. Kas galėjo sužaloti V. Å . nežinantis. Su liudytoju O. S. jo paties santykiai yra prieÅ¡iÅ¡ki, nes tarp jų yra nesutarimų dėl patalpų, todėl jo nuomone, jis duoda iÅ¡galvotus parodymus.Nukentėjusysis V.

Å . parodė, kad eilę metų (2-3 metus) pietavę tuo pačiu metu ir laiku, tai ir 2015 m. lapkričio 3 d. apie 12 val. jis atvyko į kavinę ,,BranÅ¡a“ papietauti su kolega O. S.. Įėję į vidų pamatė bendrÄ pažįstamÄ K. B., prie kurio prisėdo ir užsisakė valgyti. Jis atsisėdęs prie pirmo staliuko prie baro. Kai jiems atnešė valgyti ir pradėjo valgyti, į kavinę atvyko S. G. su žmona L. G.. Jis iÅ¡ karto, net neužsisakęs maisto, priėjo prie jų staliuko ir atsirėmė į staliukÄ , prisilenkęs prie veido pradėjo sakyti, „kon tu elektrike“, jis nusisuko ir stengėsi iÅ¡vengti konflikto, tada jo kolega O.

S. pradėjo jį raminti, sakydamas „S. nusiramink“. Po Å¡itų žodžių, S. G. priėjęs prie jo, pliaukÅ¡nodamas per galvÄ , garsiai sakė kitų klientų akivaizdoje, kad jis yra gaidys, pideras, stukačius, o kolegai sakė, kad jis vyras. Tada, prisilenkęs prie jo, grÅ«mojančiu pirÅ¡tu pasakė „aÅ¡ tavęs pideri visÄ gyvenimÄ nepaliksiu ramybėje“. Tada jis atsistojo ir pasiÅ«lė iÅ¡eiti jam į laukÄ , tikėdamasis, kad jis ten apsiramins. Išėjus į kavinės vestibiulį, prašė S. G. apsiraminti ir atstoti.

Jis pats nesitikėjo, kad konfliktas iÅ¡augs į muÅ¡tynes. Išėjus į vestibiulį iÅ¡ karto pasipylė smÅ«giai: kumščiu į skruostus, veidÄ , lÅ«pÄ , trenkė jam keturis kartus į galvÄ iÅ¡ kumščio, tuomet spardė kojomis. IÅ¡ lÅ«pos jam viduje kraujavo. Mėnesį laiko buvo nedarbingas, sukėlė jam fizinį skausmÄ , nes buvo sudaužta blauzda, Å¡onai. VienÄ smÅ«gį pataikė į kairį Å¡onÄ , ir vienÄ smÅ«gį į kairę blauzdÄ , po Å¡ių smÅ«gių, jis dar bandė suduoti jam, bet nepataikė, tada jam nukrito akiniai.

Tuomet priėjo jo žmona L. G. ir tuomet jie susikabino, pasiėmė akinius nuo žemės ir įėjo į vidų. L. G. stebėjo dalį muÅ¡tynių, visko nematė. Visas muÅ¡tynes matė per durų stiklÄ tÄ dienÄ dirbusios barmenės, jos iÅ¡kvietė apsaugÄ , dėl kilusio konflikto. Apsauga buvo atvykusi. Viso konflikto metu kavinėje buvo pietaujančių žmonių. Kai mušėsi vestibiulyje, buvo vienas vyriÅ¡kas, kurio jis nepažįsta, pasakė kažkÄ tokio „,baikit vyrai“, ir tada jis išėjo laukan.

Jis mano, kad barmenės ir kiti ten buvę asmenys pasipiktino tokiu S. G. elgesiu. Po konflikto prie jo niekas nebuvo priėjęs, tame tarpe ir apsaugos darbuotojai, ir nieko neklausinėjo. Visas veiksmas vyko vestibiulyje ties durimis. Konfliktas kilo dėl tyčinio bankroto bylos, kurioje jis yra liudytojas, jis galvoja, kad S. G. mano, kad jis prieš jį liudijo. Tai jau ketvirtas konfliktas, dėl pirmų trijų žodinių konfliktų jis niekur nesikreipė. Kad viskas vyksta dėl bylos, jis spėja iš to, kad konflikto metu cituoja teismo metu ištartas frazes.

Dėl kavinėje padarytų sužalojimų kreipėsi į medikus, jam diagnozuotas 7 Å¡onkaulio lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kojos nubrozdinimas. Papietavęs minėtoje kavinėje, iÅ¡vyko iÅ¡ kavinės, ir tiesiai kreipėsi į TelÅ¡ių policijos komisariatÄ , kur iÅ¡ jo buvo priimtas pareiÅ¡kimas dėl netinkamo S. G. elgesio, jo atžvilgiu. ApsistumdymÄ jis turėjo omenyje, kaip konfliktÄ , kurio metu jam buvo suduoti smÅ«giai. Kadangi į policijÄ dėl tokių konfliktų jam teko kreiptis pirmÄ kartÄ , todėl jis nežinojo, kad reikia viskÄ tiksliai nurodyti, kiek smÅ«gių buvo suduota.

O apsistumdymÄ , turėjo omenyje kaip konfliktÄ , kurio metu yra suduodami smÅ«giai. Kadangi buvo minėtÄ dienÄ Å¡oke, dėl tokio konflikto (tarp jo ir S. G.), tai dėl Å¡itų priežasčių ir tiksliai nenurodė visų įvykio aplinkybių. Tarp jo ir S. G. konfliktai kilo nebe pirmÄ kartÄ , todėl teikdamas pareiÅ¡kimÄ policijai jis norėjo, kad su juo bÅ«tų pravestas profilaktinis pokalbis, dėl jo netinkamo elgesio, nes jis neturėjo tikslo, kad S. G. bÅ«tų nubaustas. Pats S. G. E. J. pasakęs, kad V.

Å . jis „iÅ¡jungęs“. Ä® medikus kreipėsi iÅ¡ kart kai iÅ¡ jo policijoje buvo priimtas skundas (t.y. 2015-11-03). Tikslaus laiko nurodyti negali, nes nepamena, bet mano, kad tikslus laikas kada jį apžiÅ«rėjo gydytojas, yra užfiksuotas medicininiuose dokumentuose. Gali nurodyti, kad iÅ¡ policijos iÅ¡kart vyko į TelÅ¡ių ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo atlikti tyrimai, t.y. rentgenas, tomografas. Po to jį priėmimo skyriuje apžiÅ«rėjo gydytojas. Gali nurodyti tai, kad gydytojas buvo vyriÅ¡kis, kurio jis nepažįsta ir negalėtų nurodyti, nei jo vardo, nei pavardės. ApžiÅ«rėjęs gydytojas jam diagnozavo veido sumuÅ¡imÄ , kojos nubrozdinimÄ , VII Å¡onkaulio lūžį, ir kaklo sumuÅ¡imÄ .

Nurodo tai, kad po apžiÅ«ros jam gydytojas siÅ«lė gultis į ligoninę, nes jo sveikatos bÅ«klė buvo sunki. Tačiau V. Å . į ligoninę gultis atsisakė. Atsisakius jam gultis į ligoninę, buvo iÅ¡leistas gydytis ambulatoriÅ¡kai. Ä® Å¡eimos gydytojÄ kreipėsi sekančiÄ dienÄ , t.y. 2015-11-04. Jo Å¡eimos gydytoja yra R. A.. Jo Å¡eimos gydytoja iÅ¡rašė siuntimus atlikti įvairius tyrimus. Kiek pamena darė kraujo tyrimÄ , po to buvo nusiųstas konsultacijai pas neurologÄ . Gydytojas neurologas jam nurodė atlikti tam tikrus pratimus.

Minėtam gydytojui nurodė, kad 2015-11-03 vyko muÅ¡tynės, kurių metu jis nukentėjo ir jam buvo suduoti smÅ«giai. Gydytojas neurologas jam tada diagnozavo galvos smegenų sukrėtimÄ . Kaip pamena, gydytojas sakė, kad tai stiprus galvos smegenų sukrėtimas ir iÅ¡rašė vartoti 2 ar 3 rÅ«Å¡ių vaistus. Buvo iÅ¡duota nedarbingumo pažyma, tik kada tiksliai to nurodyti negali, nes tiksliai nepamena. Tačiau mano, kad nedarbingumo pažyma galėjo bÅ«ti iÅ¡duota 2015-11-04, su jam iÅ¡duotu lapu, t.y. iÅ¡ gydytojo gauta iÅ¡vada (2015-11-03), kuriÄ gavo po apžiÅ«ros priėmime, kreipėsi į Å¡eimos gydytojÄ R.

A.. Nedarbingumo pažymÄ tęsdavo kas savaitę, ir nedarbingume buvo apie 5-6 sav. Ä® apklausÄ buvo atvykęs 2015-11-11. Apklausos metu tyrėjai pateikė minėtÄ medicininį iÅ¡raÅ¡Ä , kad pridėtų prie 2015-11-03 raÅ¡yto skundo. Rentgeno tyrimas jam buvo darytas priėmime, gydytojo apžiÅ«ros metu. O gydymo eigoje ar po gydymo, papildomai rentgeno tyrimas darytas nebuvo. Jis atsisakė daryti rentgenogramÄ kauliniu rėžimu, kadangi rentgeno spinduliai yra pavojingi sveikatai ir dėl Å¡ios priežasties jos nesidarė. 2015 m. lapkričio 3 d., kreipėsi į VÅ¡Ä® „Regioninė TelÅ¡ių ligoninė“, priėmimo skyrių, kur jam, prieÅ¡ gydytojo apžiÅ«rÄ , buvo padaryta rentgenograma, jam buvo rentgeno aparatu perÅ¡viesti Å¡onkauliai, po rengenogramos darymo bÅ«tina, kad praeitų vieneri metai, tai jis nesidarys pakartotinio rentgeno, nes tai gali pakenkti jo sveikatai.

Jį apžiÅ«rėjęs gydytojas nustatė Å¡onkaulio lūžį. Jis pats S. G. jokių smÅ«gių nesudavė, tik gynėsi nuo jo, t.y. nuiminėjo jo suduodamus smÅ«gius jam, dengėsi veidÄ rankomis, stengėsi atsitraukti. Mano, kad akiniai S. G. nukrito dėl jo paties intensyvių judesių, nes jis vis bandė jam suduoti. Kai atvyko apsaugos darbuotojai į juos nesikreipė, nes konfliktas jau buvo pasibaigęs. Tačiau iÅ¡ karto kreipėsi į ligoninės priėmimo skyrių, ten nurodė laukti prie gydytojo kabineto priimamajame.

Ä® ligoninę nesigulė, gydėsi namuose, vartojo vaistus. Nesutiko daryti rentgenogramos dėl Å¡onkaulio lūžio, nes rentgeno spinduliai yra kenksmingi žmogaus sveikatai. Civilinį ieÅ¡kinį 5203,12 Eur sumai palaiko, tame tarpe 203,12 Eur turtinė žala ir 5000 Eur neturtinė žala, nes dėl nedarbingumo gavo tik 80 procentų atlyginimo, o ne 100 procentų iÅ¡mokas, buvo pažemintas jo orumas, patyrė nemalonius iÅ¡gyvenimus, jautė skausmÄ , kurį jaučia iki Å¡iol.Liudytoja R. V. paliudijo, kad 2015 m. lapkričio mėnesį, tikslios dienos nurodyti negali, tikslaus laiko neprisimena, kartu su savo drauge L.

U., draugu D., atvyko į kavinę „BranÅ¡a“, esančiÄ adresu Gaudikaičių k., Degaičių sen., TelÅ¡ių r., papietauti. TÄ dienÄ ji buvusi kaip klientė kavinėje. Kavinėje buvo gal apie gerÄ pusvalandį. Gali nurodyti, kad minėtÄ dienÄ , kai buvo kavinėje „BranÅ¡a“ su draugais, nieko įtartino nepastebėjo, jokių konfliktuojančių asmenų nematė, taip pat negirdėjo jokių barnių, ar ginčų. Kai su draugais iÅ¡eidinėjo iÅ¡ minėtos kavinės, matė, kad į kavinę atvyko apsaugos darbuotojas, tačiau nesuprato kodėl, nes nieko nematė.

Gali nurodyti, bei patikinti, kad taip pat nematė ir asmenų, kurie bÅ«tų vienas kito atžvilgiu netinkamai elgęsis. Kaltinamasis ir nukentėjęs asmuo yra nuolatiniai klientai UAB „BranÅ¡a“ kavinėje.Liudytojas D. R.paliudijo, kad 2015 m. lapkričio mėnesį, tikslios dienos nurodyti negali, kartu su draugėmis L. U. ir R. V., atvyko į kavinę „BranÅ¡a“, esančiÄ adresu Gaudikaičių k., Degaičių sen., TelÅ¡ių r., papietauti. Minėtoje kavinėje galėjo iÅ¡bÅ«ti apie pusę valandos laiko.

Gali nurodyti, bei patikinti, kad būdamas „Branša“, jokio konflikto nematė, jokių konfliktuojančių asmenų nepastebėjo. Taip pat gali nurodyti, kad visas įvykis jau įvyko senai, tačiau jei kas nors būtų konfliktavęs kavinėje „Branša“, būtų atsiminęs. Taip pat gali nurodyti, kad jokių sužalotų ar sužeistų asmenų nematė ir nepastebėjo, jokio triukšmo negirdėjo. Kavinėje "Branša", kai jis buvo, buvo viskas ramu, nematė ir apsaugos darbuotojų.Liudytojas O.

S. paliudijo, kad dirbo UAB „V.“, dirbo vienose patalpose su V. Å .. 2015 m. lapkričio pradžioje, tikslios dienos nurodyti negali, apie 12 val., su kolega V. Å ., kaip ir kiekvienÄ dienÄ , atvyko papietauti į kavinę „,BranÅ¡a“. Įėję į vidų, pamatė, kad prie vieno iÅ¡ staliuko sėdi jų bendras pažįstamas K. B.. Jie atsisėdo prie to paties staliuko ir užsisakė valgyti. Jie ilgai laukė, kol atneÅ¡ jiems valgyti, ir tuo metu į kavinę atėjo S. G. su žmona. S. G. priėjo prie jų staliuko.

S. G. pasisveikino su O. S., nes jie seni pažįstami, bei užsipuolė V. Å ., pradėjo jį įžeidinėti, vadinti necenzÅ«riniais žodžiais „gaidys, pyderas, stukačius“. Kiek atsimena, S. G. patapÅ¡nojo V. Å . per petį ar per sprandÄ , ir garsiai pasakė, kad V. Å . neleis ramiai gyventi, nepaliks jo ramybėje. IÅ¡ pasakytų žodžių nebuvo juokinga, rodė neapykantÄ V. Å . atžvilgiu. O. S. bandė nuraminti S. G., pasiteiravo, kodėl jis taip elgiasi. Tuomet S. G. pasakė, kad tai ne jo atžvilgiu, kad jam pačiam jokių pretenzijų neturi, o kai pasakė ,,tam avinui", t.y. kiek suprato - V.

Å . nebus ramybės. V. Å . su S. G. stengėsi nekonfliktuoti. Paskui V. Å . atsistojo ir pasiÅ«lė S. G. iÅ¡eiti į laukÄ . Netrukus jie išėjo, o O. S. su K. B. liko prie stalo. Kas įvyko tarp V. Å . ir S. G. kavinės vestibiulyje, pasakyti negali, nes kartu su jais nėjo. Sėdėdamas prie staliuko girdėjo iÅ¡ vestibiulio sklindantį triukÅ¡mÄ , bei iÅ¡girdo, kaip viena barmenė pasakė, kad iÅ¡kvietė apsaugÄ . Taip pat tuo metu į kavinę dar atėjo keli žmonės, kurie įeidami į kavinę žiÅ«rėjo nustebusiais veidais atsisukę į vestibiulį.

O. S., gali pasakyti, kad konfliktas tarp V. Å . ir S. G. vyko trumpai, apie porÄ minučių. Netrukus vienas paskui kitÄ jie sugrįžo. V. Å . grįžo prie staliuko, nuėjo nusiplauti kraujo, pasakė, kad apsistumdė. Matėsi, kad V. yra labai sutrikęs, bandė valgyti, tačiau jam nepavyko. Taip pat matėsi, kad V. Å . yra prakirsta lÅ«pa. Kadangi O. S. matė, jog V. Å . ne kaip jaučiasi, jo nieko neklausinėjo. Pabaigė valgyti ir iÅ¡važiavo. V. Å . sriubos nebevalgė. Netrukus V. pasakė, kad jis prastai jaučiasi, ir jie išėjo iÅ¡ kavinės. V. pasakė, kad jis važiuoja pasitikrinti sveikatos.

O. S. dar pasiÅ«lė jį pavežti, bet V. Å . pasakė, kad nereikia ir iÅ¡važiavo. Kodėl S. G. užsipuolė V. Å ., jis nežino, bet toks jo elgesys tiek O. S., tiek kitus žmones tikrai papiktino. PorÄ savaičių V. Å . darbe nebuvo. Liudytoja L. U. paliudijo, kad ji kartu su savo drauge R. V. ir jos draugu, kurio vardo, nei pavardės nurodyti negali (nes nepamena), 2015 m. lapkričio mėn., tikslios dienos nežino, buvo kartu kavinėje-motelyje „BranÅ¡a“, esančioje adresu Gaudikaičių k., Degaičių sen., TelÅ¡ių r.

Ten visi trys pietavo. Kiek pamena, minėtoje kavinėje buvo nedaug žmonių. Papietavę, visi trys, L. U. turėtu automobiliu iÅ¡vyko. Apie tai, kad kas bÅ«tų konfliktavę minėtoje kavinėje, ji nepamena, nes tai buvo seniai. Tačiau mano, jei bÅ«tų vykęs koks nors konfliktas, ar bÅ«tų kilęs triukÅ¡mas, ji bÅ«tų atsiminusi ir užfiksavusi kažkokį konfliktÄ , bei trumpai galėtų apie jį papasakoti. Gali nurodyti, bei patikinti, kad tÄ dienÄ , kai buvo su minėta drauge ir jos draugu kavinėje, jokio konflikto nematė, ir negirdėjo jokio triukÅ¡mo, taip pat nurodo, kad konfliktuojančių asmenų, tiek kavinės viduje, tiek hole (koridoriuje), nematė.

Sėdėjo gale kavinės, nepastebėjo nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo.Liudytojas P. N. paliudijo, kad 2015 m. lapkričio mėnesį, tikslios dienos nurodyti negali, per pietus, t.y. 12 val., atvyko pietauti į motelį-kavinę „Branša“. Gali nurodyti, kad jis atsisėdo prie kavinės „Branša“ esančio baro. Pastebėjo, kad prie vieno iš staliuko, kuris buvo prie baro, sėdėjo trys vyriškiai, kuriuos tik iš matymo pažįsta. Tačiau nei vardų, nei pavardžių nurodyti negali.

Prie minėto staliuko, kur sėdėjo minėti vyriÅ¡kiai, priėjo dar vienas vyriÅ¡kis, kurį jis irgi iÅ¡ matymo pažįsta. Minėtas vyriÅ¡kis, priėjo prie staliuko, kur sėdėjo trys vyrai ir su vienu iÅ¡ jų pradėjo kalbėtis. KÄ tiksliai kalbėjosi jis (P. N.) nežino, tačiau po kurio laiko, vienas vyriÅ¡kis pakilo nuo staliuko ir nuėjo su kitu (prie stalo priėjusiu vyriÅ¡kiu), į kavinės vestibiulį. Kas ten tarp jų vyko, pasakyti negali, nes nieko nematė. Gali pasakyti, kad minėti vyriÅ¡kiai grįžo atgal į „BranÅ¡a“ kavinę, po maždaug 2 minučių laiko.

Kad būtų kas konfliktavę P. N. nematė. Taip pat dar gali nurodyti, kad kai grįžo abu vyriškiai, jie atrodė ramūs ir nesusierzinę. Abu vyrai prisėdo „Branšoje“ prie savo stalų, ir toliau tęsė pietus. Neatsimena ar nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas.Liudytoja L. G. paliudijo, kad 2015 m. lapkričio 3 d., apie 12 val., kartu su S. G., atvyko į kavinę „Branča“, papietauti ir įėjo į vidų. Kavinėje, prie vieno iš staliukų sėdėjo V. Š.. Kartu su juo sėdėjo dar du vyriškiai.

Vienas iÅ¡ jų buvo O. S., o kito vyriÅ¡kio nepažįsta. Priėjo prie staliuko, prie kurio sėdėjo V. Å .. S. G. pasisveikino su prie stalo sėdėjusiais vyrais ir po to kreipėsi į V. Å .. S. G. V. Å . paklausė, ar jis gerai jaučiasi meluodamas, sakydamas ne tiesÄ , kodėl paprasčiausiai taip negražiai elgiasi. Kol S. G. kalbėjosi su V. Å ., ji pati stovėjusi netoli jų. S. G. su V. Å . bendravo tikrai mandagiai, neÅ¡Å«kavo, nevartojo jokių necenzÅ«rinių žodžių V. Å . atžvilgiu, tik kelis kartus paplekÅ¡nojo V.

Š. per petį. V. Š., iš pradžių nieko nesakė, tik matėsi, kad jaučiasi nepatogiai. Po to, V. Š., staigiai pašoko nuo kėdės ir pasakė, kad einame į vestibiulį pasikalbėti. Prieš jiems išeinat, ji ruošėsi eiti atsisėsti prie staliuko, bet pamačiusi, kad S. G. su V. Š. išėjo į vestibiulį, nuėjo jiems iš paskos. Kai išėjo į vestibiulį, jie su V. Š. kalbėjosi. Ji tada jiems pasakė, kad baigtų ginčytis ir eitų abu pietauti. Kai buvo prie jų, jie kalbėdamiesi, tiek S. G., tiek V.

Å . gestikuliavo rankomis ir viskas. Jokio smurto S. G. prieÅ¡ V. Å . nevartojo. IÅ¡ karto po to jie visi trys grįžo į salę. V. Å . nuėjo prie savo stalo, o L. G. su S. G. atsisėdo prie kito stalo. Kiek atsimena V. Å . pabaigė valgyti sriubÄ , sulaukė kepsnio, jį suvalgė ir po to iÅ¡vyko iÅ¡ kavinės. Gali pasakyti, kad V. Å . atrodė normaliai, nesimatė, kad jaustųsi prastai, ant jo veido jokių sužalojimų nesimatė. Kad bÅ«tų prakirsta lÅ«pa, nepastebėjo. Gali pasakyti, kad V.

Å . ir S. G. pokalbis vestibiulyje truko neilgai, apie pusę minutės. Vestibiulyje vyrai tik kalbėjosi, kažkÄ rankomis gestikuliavo. Savo vyrui S. G. pasakė, kad jie baigtų aiÅ¡kintis ar ginčytis. Gali nurodyti, bei patikinti, kad jos vyras S. G. prieÅ¡ V. Å . jokio smurto nenaudojo, t.y. nesudavė jam jokių smÅ«gių. Taip pat V. Å . meluoja, kad ji neva stebėjo dalį muÅ¡tynių, kurios vyko tarp jo ir jos vyro S. G. kavinės patalpose, t.y. vestibiulyje. Taip sakydamas V. Å . meluoja ir pateikia melagingÄ informacijÄ , nes jokių muÅ¡tynių tarp jos vyro ir V.

Å ., 2015-11-03 „BranÅ¡oje“ tikrai nebuvo. Nes po pokalbio, su L. G. vyru, V. Å . grįžo prie savo staliuko, kur sėdėjo su O. S. ir dar vienu jai nepažįstamu vyriÅ¡kiu. V. Å ., kaip pamena, baigė valgyti savo užsisakytus pietus, t.y. suvalgė sriubÄ bei antrÄ patiekalÄ . Papietavęs kartu su O. S., iÅ¡vyko iÅ¡ kavinės, o ji su vyru S. G. liko kavinėje, nes nebuvo baigę pietauti. V. Å . L. G. vyrÄ S. G. kaltina ir Å¡meižia neteisingai, nes V. Å . yra dirbęs jos vyro S. G. vadovaujamoje įmonėje UAB „G.“ apie 5 metus laiko, tarp jos vyro S. G. ir V.

Å . nesutarimai pradėjo kilti tada, kai dėl jos vyro vadovaujamos įmonės UAB „G.“, buvo iÅ¡kelta baudžiamoji byla, dėl minėtos įmonės bankroto. Minėtoje byloje V. Å . buvo liudininkas ir pradėjo dėl to konfliktuoti su jos vyru S. G.. Jokio smurto S. G. prieÅ¡ V. Å . nenaudojo ir su juo nekonfliktavo. Jie tik žodžiais kalbėjosi, fizinio kontakto tarp jų nebuvo. Vestibiulyje vyrai buvo trumpai. Ji pati sužalojimų nematė, necenzÅ«rinių žodžių negirdėjo, nes ne visa laikÄ buvo Å¡alia jų.

Su jais ji neišėjo kartu, todėl nevisÄ veiksmÄ matė. BÅ«nant kavinėje kas vyksta vestibiulyje ji nematė, nes užstojo sienos. Kavinėje triukÅ¡mo, pakelto tono, necenzÅ«rinių žodžių ji negirdėjo. Matė, kad buvo V. Å . nukritę akiniai, bet kaip ir kodėl jie nukrito – ji nematė.Liudytojas K. B. paliudijo, kad 2015 m. lapkričio mėn., tikslios datos nurodyti negali, nes praėjo daug laiko, buvo kavinėje „BranÅ¡a“ pietauti. Prisėdo prie kavinėje esančio staliuko, netoli įėjimo iÅ¡ vestibiulio, tai buvo pirmas staliukas.

Neilgai trukus į ta pačiÄ kavinę atvyko ir jo pažįstami V. Å . ir O. S., jie prisėdo prie staliuko, kur sėdėjo jis. Jie užsisakė pietus ir visi trys sėdėdami prie stalo kalbėjosi. Po kurio laiko, į kavinę atvyko moteris ir vyras, kurių K. B. nepažįsta. Nurodo, kad vyras buvo su akiniais, jo nepažįsta, tik yra matęs pietaujant toje pačioje kavinėje. Minėtas vyras su akiniais, priėjo prie staliuko, kur sėdėjo O. S., V. Å . ir K. B.. Minėtas vyras, priėjęs prie jų staliuko, ėmė kabinėtis prie V.

Å .. Kiek pamena, V. Å . vadino „gaidžiu“, „pyderasu“. Sakė, kad "buvai ir bÅ«si gaidžiu". Kelis kartus ranka paplekÅ¡nojo per sprandÄ ir virÅ¡ugalvį, prisilietimas ranka nebuvo agresyvus, vis priekaiÅ¡taudamas V. Å . dėl kažkokių priežasčių. Kiek pamena, V. Å ., vyras su akiniais kažkÄ sakė apie V. Å . neseniai įsigytÄ autobusÄ , kÄ tiksliai, negali nurodyti. V. Å . buvo ramus ir taktiÅ¡kas. Negali tiksliai nurodyti, kuris pasiÅ«lė eiti į kavinės vestibiulį.

V. Å . ir S. G. nuėjo į kavinės vestibiulį, kas vyko vestibiulyje, nurodyti negali, nes nieko nematė ir nieko negirdėjo dėl foninio kavinės triukÅ¡mo. Tačiau, už kokių 2 minučių V. Å . grįžo prie staliuko, pastebėjo, kad jam prakirsta lÅ«pa, iÅ¡ lÅ«pos bėgo kraujas. V. Å . atsisėdęs prie staliuko nieko nekalbėjo, atrodė susijaudinęs, kaip streso bÅ«senoje. Kadangi V. Å . iÅ¡ lÅ«pos bėgo kraujas, jis negalėjo toliau valgyti, nuėjo į tualetÄ susitvarkyti, t.y. nusiprausti.

Po kurio laiko, grįžęs prie stalo V. Š. nieko nekalbėjo ir atrodė išsigandęs. V. Š., apie tai, kas vyko kavinės vestibiulyje nieko nekalbėjo. Apsauga atvyko jau po konflikto. Gali nurodyti, kad dėl tokios situacijos pasijuto nesmagiai, nors jam nebuvo padaryta jokia žala, nustebino, kad tokie įvykiai vyksta dienos metu tarp suaugusių žmonių. Liudytojas D. T.paliudijo, kad jis dirba saugos tarnyboje „Grifs AG“, apsaugos darbuotoju. Dirba minėtoje saugos firmoje ekipaže, kur reaguojame į privačių namų signalizacijų suveikimus, bei pavojaus mygtukų suveikimus, įvairių firmų, t.y. kavinių, įstaigų ir pan.

Kiek pamena, dirbo 2015 m. lapkričio mėnesį 03 dienÄ , ekipaže. Dienos metu, tikslaus laiko nurodyti negali, buvo nuspaustas pavojaus mygtukas motelyje-kavinėje „BranÅ¡a“, kuri yra adresu Gaudikaičių k., Degaičių sen., TelÅ¡ių r. Ä® minėtÄ pavojaus mygtukÄ sureagavo , turėjo atvykti per tris minutes. Nuvykus, ten nebuvo jokių įsimintinų įvykių. BÅ«na, kad nuvyksta ir konfliktas bÅ«na jau pasibaigęs. Užtenka ir necenzÅ«rinių žodžių, kad bÅ«tų iÅ¡kviesta apsauga.Liudytoja A.

B. paliudijo, kad ji dirba TelÅ¡ių regioninėje ligoninėje radiologe, jos iÅ¡vadoje paraÅ¡yta, kad tai smegenų atrofija, tokie kaip amžiniai pakitimai. Vertina pagal žmogaus bÅ«senÄ . IÅ¡ Å¡ios iÅ¡vados, kad bÅ«tų trauma nemato. Tai yra kraujagyslių sklerozavimo pradiniai požymiai. Jeigu bÅ«na traumos tai tokios kaip atrofijos nebus. Smegenų sukrėtimo nemato, nes iÅ¡ nuotraukos neįmanoma pamatyti smegenų sukrėtimo. Smegenų pakitimo nemato. Jeigu bÅ«na trauma - visada paraÅ¡oma.

Pačio nukentėjusiojo nematė, matė tik jo rentgeno nuotraukÄ . Per kiek laiko sužalojimai gali iÅ¡nykti nežino, bet per pusdienį mano, kad tikrai neiÅ¡nyks. Be traumos smegenų sutrenkimo (mano) - nebÅ«tų. Smegenų sukrėtimo iÅ¡ nuotraukų negalima pamatyti.Liudytoja V. B. paliudijo, kad ji dirba gydytoja radiologe TelÅ¡ių Regioninėje ligoninėje. PažiÅ«rėjusi į nuotraukÄ ji paliudijo, kad mato Å¡onkaulių nuotraukÄ . Ji turėjo įvertinti Å¡onkaulių lūžį, lūžimo linijų nemato.

Gal lūžimas ir yra, bet ji jo nemato. Nuotraukas atlieka tokių vietų, kurias užraÅ¡o traumatologas. Ar Å¡onkaulis buvo lūžęs neįsitikinsite, nes praėjo labai daug laiko, jis galėjo sugyti ir nesimatyti. Å iuo atveju reikėjo daryti tiksliÄ Å¡onkaulio rentgenogramÄ . Siuntime lūžimÄ parašė gydytojas S. K., jis galėjo užčiuopti ir traktuoti kaip lūžimÄ . Reikėtų gydytojo paklausti ar iÅ¡ tokios medžiagos galima traktuoti lūžimÄ , ji pati į tai atsakyti negali.

Jeigu bÅ«na krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas, spec. technika yra atliekama Å¡onkaulių rentgenograma, nes gali bÅ«ti, kad lūžęs Å¡onkaulis praduria plautį. Plaučiuose skysčio nebuvo. Å onkaulių rentgenograma buvo daryta tokia, kokiÄ parašė gydytojas ant siuntimo. Å iuo atveju reikėtu klausti paties gydytojo, kodėl buvo padaryta tik Å¡i nuotrauka. Jeigu ir buvo lūžis mes jo nebematysime, nes gali bÅ«ti gražiai sugijęs. Krepitacija, tai kai du kaulai paspaudus, vienas į kitÄ trinasi, trynimasi gali apčiuopti gydytojas, tai jau yra lūžio požymis.

Tokia krepitacija gali nesimatyti Å¡ioje nuotraukoje, reikia daryti Å¡onkaulio rentgenogramÄ . Å ioje Å¡onkaulių nuotraukoje traumos nemato. Kaklo nuotraukoje trauminių pakitimų nėra.Liudytoja V. V. paliudijo, kad ji dirba gydytoja neurologe UAB „Konsultantų centras“, TelÅ¡ių Regioninėje ligoninėje. Pacientas (V. Å .) skundėsi galvos skausmais, nemiga, koordinacija nebuvo sutrikusi. Jis neatėjo tÄ pačiÄ dienÄ po įvykio. Remiantis simptomatika, jo bÅ«klė buvo po galvos traumos. Vienas iÅ¡ simptomų buvo akių judesys, kurio neįmanoma susimuliuoti, objektyviai Å¡is simptomas yra nematomas.

Nistagmo klasifikavimas medicinoje yra. Šiuo atveju buvo smulkus, buvo mažiukai judesiukai. Tai reiškia, kad kažkas yra smegenyse, gali būti trauma, insultas, kraujotaka, ligų yra be galo daug. Bet šeimos gydytojo buvo parašyta, kad asmuo buvo sumuštas. Tai ir yra galvos smegenų trauma, galvos smegenų sukrėtimas. Nuo kraujospūdžio gali būti akių nelygumas, tačiau šeimos daktaras to nerašė. Rėmiausi šeimos daktaro siuntimo diagnoze. Pati paklausė žmogų, kas jam buvo, kada tai buvo.

Ji tiki žmogumi. Diagnozė – smegenų sukrėtimas yra teisinga.Liudytoja R. A.paliudijo, kad ji dirba UAB „TelÅ¡ių sveikata“, esančioje adresu Kalno g. 40, TelÅ¡iai , Å¡eimos gydytojos pareigose. Prie jos yra prisirašęs (kaip prie Å¡eimos gydytojos) V. Å .. Ji yra jo Å¡eimos gydytoja. Kaip mato, pagal V. Å . asmens sveikatos istorijÄ , pastarasis pas jÄ kreipėsi kitÄ dienÄ po įvykio - 2015-11-04, dėl buvusios traumos (2015-11-03), pietų pertraukos metu. Kaip jai, žodžiu papasakojo V.

Å ., jį pietų pertraukos metu sumušė pažįstami žmonės. V. Å . su savimi buvo atsinešęs ir jai pateikė, TelÅ¡ių regioninės ligoninės priėmimo iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame buvo užfiksuota, kad V. Å . yra lūžęs Å¡onkaulis, galvos smegenų sukrėtimas, kojos nubrozdinimas. 2015-11-03 V. Å . į priėmimÄ kreipėsi pats, kaip skubios pagalbos pagrindu. Priėmimo skyriuje jį apžiÅ«rėjo gydytojas-traumatologas S. K.. Kadangi lūžius ar traumas vertina ir nustato traumatologas, todėl netikėti specialisto-traumatologo paraÅ¡yta epikrize (2015-11-03), R.

A. neturėjo jokio pagrindo. Todėl pateikus V. Å . epikrizę, buvo jam iÅ¡duotas nedarbingumo lapelis. Gali nurodyti, kad Å¡eimos gydytojai, paskiria gydymÄ , remiantis specialistų iÅ¡vadomis, bei nustatytas traumas (t.y. lūžius, ir pan.). Kaip pamena, V. Å . buvo iÅ¡raÅ¡yti 2015-11-04 siuntimai traumatologo, bei neurologo konsultacijoms. Remiantis gydytojų iÅ¡vadomis, V. Å . buvo tęsiamas nedarbingumas iki kol jis pasveiko, t.y. kol pacientas nebeturėjo sveikatos nusiskundimų. V. Å . darytų rengenogramų ji nematė.

Dabar rengenogramos nėra jiems, Å¡eimos gydytojams, pateikiamos. Jos lieka gydytojo - radiologo kopmpiuteryje, archyvuose. Tačiau gali pasakyti, kad specialistai, t.y. traumatologai ir kiti, gali laisvai prieiti ir pažiÅ«rėti elektroninį rengenogramos variantÄ , nes jis jiems lengvai pasiekiamas. Ar kai kreipėsi V. Å ., ant jo kÅ«no ir veido matėsi kokių nors smurto žymių, tiksliai pasakyti negali, nes nepamena, praėjus nemažai laiko. Tačiau kažkokių rimtų smurto žymių ji ant V. Å . veido ir kÅ«no nematė, tik gal Å¡iek tiek buvo paraudęs ar patinęs vienas iÅ¡ jo skruostų.

V. Å . dėl papildomos rengenogramos, kauliniu rėžimu, darymo, nei konsultacijai, nei su žodiniu klausimu nesikreipė. Galvos sutrenkimus vertina neurologas, Å¡onkaulių lūžius – traumatologas, o ji tokios kompetencijos neturi. Apklausiama papildomai teisme ji paliudijo, kad pacientui buvo paskirtas Diazepamas, nes pacientas buvo sudirgęs. Taip juos mokė. Ji pacientÄ pamatė antra dienÄ , pirmÄ dienÄ jis buvo priėmimo skyriuje, todėl diagnozės buvo nurodytos ten gydytojo S. K. – traumatologo.

Buvo diagnozė nurodyta - galvos smegenų sukrėtimas, pagal tai iÅ¡duotas ir nedarbingumo pažymėjimas ir todėl pacientas pasiųstas pas neurologÄ , tačiau visur pas gydytojus yra eilės, todėl neurologo buvo apžiÅ«rėtas vėliau. Ekspertas Rimantas P. P. patvirtino savo pateiktÄ iÅ¡vadÄ bei parodė, kad Å¡onkaulių lūžimas buvo. Jeigu lūžimas buvo, tai darant nuotraukas turi matytis likęs kaulinis rumbas. Jeigu kaulo lūžimas bÅ«tų be kaulo poslinkio, tai bÅ«tų traktuojama kaip kaulo įskilimas.

Skilimui sugyti reikia apie 2-3 savaičių. Pagal objektyvų traumatologo apraÅ¡ymÄ sprendžia, kad buvo lūžimas. Jeigu nebÅ«tų krepitacijos, traumatologas nebÅ«tų įvardijęs Å¡onkaulio lūžimo. Nuotrauka daryta netikslinė, visai ne tuo režimu, nuotrauka daryta krÅ«tinės lÄ stos rentgenograma, Å¡onkauliai mažai matosi. Dėl galvos sukrėtimo buvo darytos kraniogramos, kuriose galvos sukrėtimo nematysime, galime matyti tiktai smegenų pabrinkimÄ , Å¡iek tiek iÅ¡silyginusias vagas.

IÅ¡ smegenų traumų, smegenų sukrėtimas yra pati lengviausia. Sveikatos sutrikdymas dėl smegenų galvos sukrėtimo virÅ¡ija 10 dienų gydimo, tuo labiau Å¡onkaulio lūžis, kuris gydomas apie 1,5-2 mėn. Galime teigti, kad tai nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jeigu atmestume gydančiojo gydytojo iÅ¡vadÄ , iÅ¡ Å¡ių rentgenologinių nuotraukų lūžimo iÅ¡vados neduočiau. Jeigu kyla abejonės, manau, kad tikslinga Å¡iai dienai atlikti rentgenogramÄ kairės pusės, nes jeigu buvo lūžis kaulinis rumbas turėtų bÅ«ti.

Jo nuomone atlikta papildoma nuotrauka paÅ¡alintų visas abejones. Atlikus papildomas rentgeno nuotraukas mažai tikėtina, kad kaulinio rumbo nesimatys. Jeigu buvo krepitacija maža tikimybė, kad kaulinio rumbo nesimatytų. Jeigu gydytojas apčiuopė Å¡onkaulių prasikeitimÄ , jis apžiÅ«rėjo ligonį, pasiuntė rentgenogramai, paskui gydymÄ tęsia Å¡eimos gydytoja, jeigu simptomatika nepraeina, Å¡eimos gydytojas siunčia pakartotinai pas traumatologÄ . Tiriant medicininius dokumentus abejonių nekilo, kad V.

Å . nedarbingumas buvo tęsiamas nepagrįstai, nes buvo konsultuota pakartotinai pas traumatologÄ , neurologÄ , Å¡eimos gydytojÄ .Liudytoja D. A. paliudijo, kad ji dirba kavinėje-motelyje „BranÅ¡a“, esančioje adresu Gaudikaičių k., Degaičių sen., TelÅ¡ių r. Kaltinamasis ir nukentėjęs iÅ¡ matymo abu matyti, nes pietauja jų kavinėje. 2015 m. lapkričio mėn., tikslios dienos nurodyti negali, apie 12 val. (pietų metu), buvo UAB „BranÅ¡a“, kavinės virtuvėje. Viena iÅ¡ barmenių, tiksliai negali nurodyti kuri, jai pasakė, kad vestibiulyje kažkas muÅ¡asi.

Tada ji pati (D. A.), barmenei pasakė, kad spaustų pavojaus mygtukÄ , tačiau kadangi ji pati buvo arčiau baro, o barmenė toliau, tai pavojaus mygtukÄ paspaudė pati, taip iÅ¡kviesdama apsaugÄ . Kai vyksta muÅ¡tynės visada kviečia apsaugÄ . Kas vyko UAB „BranÅ¡a“ vestibiulyje ji pati nematė ir tiksliai pasakyti negali. Kodėl barmenė pasakė, kad vyksta muÅ¡tynės pasakyti negalinti. Taip pat nematė ir kiek žmonių buvo vestibiulyje. Pavojaus mygtukÄ spaudžia ir apsaugÄ kviečia barmenės tada, kai asmenys bÅ«dami kavinėje, elgiasi agresyviai, yra neblaivÅ«s, kai nemandagiai bendrauja (koliojasi ir rodo įvairius veiksmus rankomis) ir pan.

Tačiau gali pasakyti, kad apsauga kviečiama kiekvienÄ kartÄ pagal situacijÄ , nes bÅ«na įvairių žmonių, nesusipratimų. Å iuo bÅ«tent atveju, ji tiksliai negali pasakyti, kas vyko vestibiulyje, nes ir ten buvusių asmenų ji nematė, taip pat negali nurodyti ir kiek ten jų buvo. Tik matė, kaip vienas vyriÅ¡kis, parėjo iÅ¡ vestibiulio, ir prisėdo prie kavinėje esančio staliuko, kuris buvo netoli baro bei prie jo sėdėjo, dar lyg ir du vyriÅ¡kiai. Minėtas vyriÅ¡kis, kurio nei vardo nei pavardės nežino, atsisėdo prie staliuko, ir keletÄ minučių, pasirėmęs ranka galvÄ pasėdėjo prie stalo.

Po to, nuo jo pakilo, ir kaip suprato nuėjo į tualetÄ . Gali pasakyti, kad jokių smurto žymių ar kraujo, ant vyriÅ¡kio nesimatė. VyriÅ¡kis grįžęs, kaip ji pati mano, iÅ¡ tualeto, tai matė iÅ¡ vaizdo kamerų, atsisėdo prie stalo ir toliau tęsė pietus. Po minėto įvykio - nesusipratimo, UAB „BranÅ¡a“, vestibiulyje pastatė vaizdo stebėjimo kamerÄ , užtikrindami saugumÄ . Ji pati matė, kaip iÅ¡ pradžių prie staliuko priėjo vyras ir moteris. Vyras su prie staliuko sėdinčiais vyrais kalbėjosi, bendravo kaip su draugais, pačioje kavinėje jokio konflikto nebuvo ir niekas jo nematė, o kas vyko vestibiulyje, ji pati tiksliai nežino ir pasakyti negali, nes nematė.

Kavinės darbas sutrikdytas nebuvo, pašaliniai asmenys, t.y. klientai, buvę kavinėje jokio konflikto nematė. Taip pat gali nurodyti tai, kad, po pavojaus mygtuko paspaudimo, pati susisiekė su apsauga, ir pasakė, kad vykti į kavinę nebereikia, nes jokia pagalba nėra reikalinga. Apsaugos dispečerė ar apsauginis pasakė, kad jie privalo sureaguoti, nes buvo paspaustas pavojaus mygtukas.Liudytoja N. A. paliudijo, kad ji dirba kavinėje „Branša“. Buvo pietų metas, truputis po 12 val. kavinėje tarp klientų, t.y. tarp dviejų vyriškių, įvyko konfliktas.

Ji pati konflikto nematė, o apie jį sužinojo iš savo bendradarbių. Tuo metu ji buvo kavinės antrame aukšte. Kai grįžinėjo iš antro aukšto, kavinės vestibiulyje matė du vyriškius ir moterį. Matė kaip žmona kaltinamajam liepė nusiraminti, nes jis buvo nervingas, vaikščiojo po vestibiulį. Ji pati niekam nesakė, kad vyksta muštynės, muštynių nematė. Tik sužinojusi, kad buvo nuspaustas pavojaus mygtukas. Iš vestibiulio jokių garsų negirdėjo, Kavinės lankytojų rimtis nebuvo sutrikdyta, pietūs nebuvo sutrikdyti.Liudytojas S. K. paliudijo, kad jis dirba VšĮ „Regioninė Telšių ligoninė“, ir yra gydytojas traumatologas-ortopedas, dirba Traumatologijos skyriaus vedėjo pareigose.

Nukentėjusį asmenį V. Å . prisimena, bet aplinkybių neatsimena. PažiÅ«rėjęs į teisme esančius medicininius dokumentus paliudijo, kad tuo metu dirbo priėmimo skyriuje. ApžiÅ«rėjęs pacientÄ viskÄ surašęs pagal jo žodžius, konstatavo galvos, krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imÄ , Å¡onkaulio lūžį. Nustatė nedarbingumo laikotarpį. Å onkaulio lūžį nustatyti yra tam tikras algoritmas gydytojo veiksmų: pirmiausia nusiskundimų surinkimas, paskui apžiÅ«ra ir tyrimai.

ApžiÅ«ra atliekama pirÅ¡tų pagalba, liečiama skausminga vieta, žiÅ«rima ar ji yra pakitusi. Ar yra patinimai, kraujosruvos. Rentgeno nuotraukos leidžia viskÄ objektyvizuoti. Å iuo atveju tai buvo vieta kurioje lokalizuojasi Å¡onkaulis, t. y. vidutinė pažasties linija, tipiÅ¡ka vieta kuriÄ galima sutrenkti iÅ¡ priekio. Jis negalėtų nei patvirtinti, nei paneigti ar pacientas melavo. Krepitacija yra skausminga ir žmogui sukeliant šį skausmÄ galima pakenkti, tiesiog savaime galime jausti, kad Å¡onkauliai trinasi į plaučių plėvę.

Tai Å¡iuo metu nieko negalintis tiksliai pasakyti, nes žmogaus kÅ«no tuo metu neprisimenantis, nors dokumentuose paraÅ¡yta, kad 7 Å¡onkaulio krepitacija, tai matyt buvo čiuopiamas kažkoks tai judėjimas. Krepitacija – tai yra girgždėjimas, traÅ¡kėjimas, čiuopiamas pirÅ¡tų pagalba. Gilesniuose audiniuose gali čiuoptis nemaloniai. Kitų įrašų neturintis, tuo metu Å¡iuos duomenis fiksavęs vykdant standartinius veiksmus. Gydytojai turi klinikinę praktikÄ . Ar tas čiuopimas buvo tikrai, sunku pasakyti.

Galutinę diagnozę galima iÅ¡vesti įvairiais bÅ«dais. Surašęs siuntimÄ dėl plaučių nuotraukos. Jo nuomone - Rentgeno nuotrauka patvirtino, kad tai buvo 7 Å¡onkaulio lūžis. Gali bÅ«ti tam tikra paklaida, to neginčijantis. Vertino visumÄ sužalojimų, pacientas papasakojo kas įvyko. ApžiÅ«rėjęs pacientÄ , atitinkamai vertino galvos traumos požymius. PacientÄ privalomai turi įvertinti ir neurologas. ApžiÅ«rėti pacientÄ buvęs pakviestas jis, tai buvo miÅ¡ri trauma. Objektyviai konstatuotų požymių neprisimenantis.

Buvo pagrindas įtarti galvos smegenų sutrenkimÄ . ŽiÅ«rint į medicininius dokumentus Å¡iandien pasakytų tÄ patį, nes tai buvo jo pareiga tai įtarti ir žmogų gydyti. Ä®raÅ¡yta diagnozė buvo pirminė per 3 dienas yra leidžiama nustatyti galutinę diagnozę. Tokia yra klinikinė praktika. Å onkaulio lūžis yra papildomai tiriamas radiologiniais tyrimais, t. y. skaitmenine technika, kuri mažai veikia žmogaus organizmui. Spinduliuotė yra nekenksminga. Kaulio gumbo pėdsakų gali ir nebÅ«ti, jeigu nebuvo poslinkio.

Gyd. B. teigė, kad lūžimo linijų nematyti. Tačiau yra klinikinė iÅ¡vada, radiologė nežinojo tikslios vietos, ji neapžiÅ«rinėjo paciento. ApžiÅ«rintis gydytojas pacientÄ Å¾iÅ«rį kaip į visumÄ , sprendžia gydymo trukmę. Radiologės iÅ¡vada buvo vėliau ir nežinantis ar jinai matė klinikinę iÅ¡vadÄ . Jis pats įvertinęs visumÄ ir parašęs iÅ¡vadÄ . Ligoninėje yra skubios pagalbos skyrius, į priėmimÄ gydytojai kviečiami pagal darbo grafikÄ . Tikslių aplinkybių neprisimenantis, žino tik, kad Å¡eimos gydytojas nesikreipė pakartotinai konsultacijai.

Galvos traumÄ konstatuoti yra universalus dalykas, jo pareiga - apžiÅ«rėti pacientÄ , paskui padaryti iÅ¡vadÄ . Jo pareiga buvo apžiÅ«rėti pacientÄ , jam suteikti pirminę pagalbÄ . Nukentėjusysis nesiskundė prakirsta lÅ«pa, tai man įtarimo nekėlė, dėl nosies srities skausmo nebuvo nukreiptas į specialistus. Paciento apžiÅ«ros neprisimena, mato tik tai kas paraÅ¡yta, subjektyvÅ«s požymiai. Buvo iÅ¡vada: 7 Å¡onkaulio lūžis. Tikimybė, kad tai buvo yra arti 100 %. Jo kaip gydytojo pareiga buvo įtarti, veikti ligonio naudai.

Krepitacija gali bÅ«ti ir minkÅ¡tų audinių pažeidimas. Å onkaulio lūžio morfologija yra skirtinga. Radiologas vertina tik nuotraukÄ , pačio žmogaus jis nemato. Dėl kaulų lūžio objektyvus – radiologinis tyrimas, o gydytojo iÅ¡vadoje nurodyta, kad lūžimo linijų nėra, tačiau jų gali ir nesimatyti. Gali bÅ«ti, kad iÅ¡ jo, kaip gydytojo veiksmų, kyla subjektyvumas, tačiau peržiÅ«rėjus nuotraukÄ jam taip atrodė. Pasielgęs kaip reikėjo. Nuotrauka buvo daroma priekinė ir iÅ¡ jos buvo atitinkamai vertinama.

Tuo metu ligonio bÅ«klei paskirti gydymÄ jam pačiam tiek duomenų pakako. Ekspertas tvirtina, kad iÅ¡ tokios nuotraukos lūžio nustatyti nėra galimybės, todėl pasikartojantis, kad vertinama duomenų visuma. Todėl jo paties nuomonė, kad turintis atitinkamÄ kvalifikacijÄ vertinti ir labai daug klaidų nėra padaręs. Tuo metu jis taip matęs, taip ir nustatęs. Daugiau minėto ligonio V. Å . jis negydė ir nebematė. Ä®vykio aplinkybės buvo užraÅ¡ytos pagal pačio ligonio pasakymÄ . Liudytoja J.

J. paliudijo, kad ji dirbo kavinėje „BranÅ¡a“.Tai buvo pietų metas, Å¡ie asmenys (kaltinamasis ir nukentėjusysis) bÅ«davo pastovÅ«s klientai kavinėje „BranÅ¡a“ . Mačiusi kaip jie pakilo nuo stalo, jie patys (kavinės darbuotojai) iÅ¡kvietę apsaugÄ . Žino, kad jie susistumdė, puolė vienas ant kito. Visa tai vyko labai trumpai, paskui jie vėl sėdo prie savo staliukų. Tokie atvejai bÅ«davo labai reti. Kadangi Å¡ie asmenys susistumdė, tai darbuotojai iÅ¡kvietė apsaugÄ .

Jie apsižodžiavo, tikrai neprisimenanti kaip kas sudavė, atsimenanti tik jų susikibimÄ , stumdėsi jie kavinėje, paskui vestibiulyje. Abu paÅ¡oko nuo stalo, pradėjo keiktis ir buvo iÅ¡kviesta apsauga. Nemačiusi kada atvažiavo apsauga. Yra nurodymas, kad incidento metu kviesti apsaugÄ , patiems nesikiÅ¡ti, nes galintys nukentėti. Nekalbėjusi nei su vienu iÅ¡ Å¡ių asmenų. Jie yra pastovÅ«s klientai. Sužalojimų nemačiusi nei ant vieno, nei ant kito kÅ«nų. Viskas vyko labai gretai, tuo metu buvusi prie baro.

Už baro matosi ne viskas, lauko įėjimas matosi tik per langÄ . Vestibiulio prie baro nesimatė. Kas vyko vestibiulyje nemačiusi. Po įvykio jie atsisėdo prie savo staliukų. Nukentėjusysis buvo su draugu, nei vienas iÅ¡ jų neprašė medikų pagalbos, nesiskundė sveikata. Jie tiesiog atgal atsisėdo prie savo staliukų. Niekas pretenzijų iÅ¡ kavinės lankytojų nereiÅ¡kė, kavinės darbas nebuvo sutrikdytas, incidentas buvo nemalonus. Su atvykusia apsauga nebendravo, nieko nereikėjo aiÅ¡kintis.

Žmonių rimtis kažkiek buvo sutrikdyta. Buvo tiesiog nepatogu. Klientai nieko nesiskundė. Mano jog tik buvo nemalonu, kad vyko toks incidentas. Nežino ar žmonės pastebėjo tÄ Ä¯vykį, nes nusiskundimų nebuvo. Å is atvejis buvo iÅ¡skirtinis, nes jie apsižodžiavo, susistumdė. Ar tas žmogus, kuris sėdėjo prie nukentėjusiojo stalelio kažkaip į tai sureagavo nepamenanti.IÅ¡klausius liudytojų parodymus, pagarsinus raÅ¡ytinius įrodymus, susipažinus su byloje esančiais medicininiais dokumentais, nukentėjusiajam V.

Å . buvo pasiÅ«lyta padaryti kairės pusės rentgenogramÄ kauliniu rėžimu, kad paÅ¡alintų abejones dėl jo patirtų sužalojimų. Tačiau jis atsisakė tai daryti, todėl kilus abejonėms dėl realiai padarytų sužalojimų, jų padarymo pobÅ«džio, lokalizacijos, padarymo laiko ir sveikatos sutrikdymo masto buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė, pavedant jÄ atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriui.IÅ¡ Ekspertizės akto Nr. PEKG 28(128)2018(01) (3 t. b. l. 110-113) matyti, kad atlikus ekspertizę suraÅ¡yta iÅ¡vada, jog V.

Å . 2015 m. lapkričio 3 d. įvykio metu patyrė kairio skruosto srities sumuÅ¡imÄ su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, odos įdrėskimÄ kairėje blauzdoje. Å ie sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietais bukais daiktais. Objektyvių duomenų patvirtinančių, kad V. Å . 2015 m. lapkričio 3 d. konflikto metu patyrė kairės pusės krÅ«tinės lÄ stos trauma, nepakanka. V. Å . nustatyti sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ .Nuo Å¡io momento gautas Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros praÅ¡ymas (3 t. b. l. 141-142) dėl kaltinime nurodytų veikos faktinių aplinkybių pakeitimo ir bylos nagrinėjimas tęsiamas dėl reiÅ¡kiamo kaltinimo S. G. pagal LR BK 284 straipsnio pažymius.Liudytoja V.

R. paliudijo, kad ji dirba TelÅ¡ių apskrities VPK vyriausiÄ ja tyrėja. PažiÅ«rėjusi į byloje esantį pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad pareiÅ¡kimas suraÅ¡ytas jos ranka. PareiÅ¡kimas priimtas jos. Ji pagal grafikÄ buvo atsakinga už įvykius, todėl tuo metu priima pareiÅ¡kimus, paaiÅ¡kinimus, skundus vėliau perduoda kitiems pareigÅ«nams tikslinti aplinkybes. Bet koks žmogus gali paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , turi jį priimti. PareiÅ¡kimÄ raÅ¡o žmogus tuo atveju, kai jį jau atneÅ¡a paraÅ¡ytÄ , o jeigu ne, tai dažniausiai raÅ¡o jie patys už žmogų, o jis tik pasiraÅ¡o.

Visada paima pareiÅ¡kimÄ ir paaiÅ¡kinimÄ plačiau apie įvykį. Visas tekstas yra suraÅ¡omas kaip žmogus pasakė. Jeigu tyrėjai yra kažkas neaiÅ¡ku yra daroma papildoma apklausa. Užduotis nustatyti sužalojimus yra sudaroma iÅ¡ karto. Siunčiamas žmogus savanoriÅ¡kai pas medikus, jokio įpareigojimo raÅ¡tiÅ¡ko neduoda. Užduotis sudarinėja kiti pareigÅ«nai, ji pati tam teisės neturinti. Kažkiek atsimenanti šį įvykį, kad buvo užgauliojimai. Jei bÅ«tų buvę sužalojimai bÅ«tų pareiÅ¡kime užraÅ¡iusi.

Dabar jeigu pranešama apie sužalojimus iškart pradedamas ikiteisminis tyrimas, 2015 m. dar ši tvarka negaliojo. Neatsimenanti ar nukentėjusiojo klausė ar daugiau jam nieko nenutiko konflikto metu. Klausimai ir atsakymai yra surašomi tik tuo atveju kai yra paskiriama užduotis. Pirmiausia yra išklausomas žmogus, o paskui rašomas pareiškimas, bet nėra nukrypstama nuo pareiškėjo žodžių. Surašoma pareiškėjo žodžiais, tik kažkiek perdėliojama, kad tekstas būtų rišlus, sutrumpintas.

Jei skundžiasi sužalojimais, žmogus nukreipiamas pas medikus, tačiau jokių dokumentų nesuraÅ¡oma. Tuo metu dar nereikėjo užraÅ¡yti tikslaus laiko, tačiau Å¡iuo metu jau raÅ¡ome. Tuo pačiu prisėdimu suraÅ¡omas ir pareiÅ¡kimas ir paaiÅ¡kinimas.Ekspertas V. K. patvirtino Ekspertizės akto Nr. PEKG 28(128)2018(01) (3 t. b. l. 110-113) pateiktÄ iÅ¡vadÄ bei paaiÅ¡kino, kad atliekant tyrimÄ neatsižvelgiama į nedarbingumo tęsimÄ ar jo trukmę. Esant galvos smegenų sukrėtimo diagnozei atsižvelgiama į faktinę objektyviÄ patologinę, neurologinę simptomatikÄ ir kiek dienų nuo įvykio ji buvo fiksuota.

Konkrečiu atveju ji buvo fiksuota pirmomis dienomis, bet nebuvo fiksuojama virš 10 dienų. O darbingumas galėjo būti tęsiamas dėl skundų, kad žmogus vis tiek sako, kad negerai jaučiasi. Lengvas galvos smegenų sukrėtimas, nes simptomatika buvo tik pirmomis dienomis. Jeigu būtų sunkesnis laipsnis turėtų simptomatika tęstis virš 10 dienų. Horizontalaus nystagmo virš 10 dienų jau nebebuvo konstatuotas nei šeimos gydytojo, nei neurologo. Nystagmas išnyksta dažniausiai po kelių dienų, 3-5 dienų. 99 % atvejų virš 10 dienų nystagmas nesitęsia.

O jeigu tęsiasi, tai reiÅ¡kia, kad yra rimtesni pažeidimai, o ne Å¡iaip galvos smegenų sukrėtimas. Rimtesė galvos smegenų trauma nėra fiksuota, jos nebuvo matyti darant rentgenÄ . Nedarbingumo pažymėjimo tęsimas neturi įtakos sveikatos fizinio masto nustatymui remiantis 12 p. Nystagmas konstatuojamas 9 dienÄ , bet ne 11 dienÄ . Taisyklių 12 p. paraÅ¡yta, kad remtis objektyviais duomenimis neatsižvelgiant į gydimo trukmę, Å¡iuo atveju nystagmo nebuvo po 10 dienų. Pridėtas žodis lengvas vien dėl to, kad sveikata nebuvo sutrikusi virÅ¡ 10 dienų, kartais šį žodį naudoja neurologai.

Be Å¡io žodžio (lengvas), vis tiek bÅ«tų buvęs nežymus sveikatos sutrikdymas. IÅ¡vadoje patvirtinta, kad buvo galvos smegenų sukrėtimas, bet sveikata nesutriko virÅ¡ 10 dienų. Negali pasakyti ar vaistas „diazapam“ gali sukelti nystagmas, Å¡is klausimas turėtų bÅ«ti skirtas neurologui, nes jis neatlieka neurologinio gydymo. Ekspertai nekomentuoja ar gydymo trukmė buvo pagrįsta ar nepagrįsta, o vertina objektyviÄ simptomatikÄ ir kiek ji tęsiasi nuo traumos, nustatant sveikatos sutrikdymo mÄ stÄ .

Å iuo atveju dėl galvos smegenų sukrėtimo pagrįsta gydymo trukmė ne daugiau nei 10 dienų. Nebuvo stebima neurologinė, pataloginė simptomatika virÅ¡ 10 dienų skaičiuojant nuo traumos dienos. Ekspertizė atlikta ir iÅ¡vada pateikta pagal dokumentus, ankstesnes iÅ¡vadas. Ekspertų komisija paties žmogaus neapžiÅ«rinėjo. Visas Å¡is tyrimas yra tik pagal medicininius dokumentus. Nystagmas negalėjo bÅ«ti dėl vaisto „diazopam“, nes jis jau nustatytas ligoninėje dar prieÅ¡ skiriant gydymÄ .

Šį simptomÄ konstatuoti yra nesudėtinga, tai yra akių trÅ«kčiojimas nesukant galvos. Å onkaulio lūžis nustatomas remiantis rentgenu, o krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas nustatomas remiantis paciento teigimu, kad jis buvo sumuÅ¡tas ir jam kažkokiÄ vietÄ skaudÄ , t. y. iÅ¡ žodžių. Ekspertai vertina objektyvius sužalojimus, skausmas yra subjektyvus sužalojimas, kurio ekspertai netvirtina. Ä®drėskimas buvo konstatuojamas pagal medicininius įraÅ¡us. Jeigu kalbėti apie nystagmÄ 9 dienÄ , tada mes atsižvelgtume ir į vaistų vartojimÄ kaip „diazepamas“.

Ä® viskÄ yra atsižvelgiama ir vertinama. Å iuo atveju neatmetama galimybė, kad tam įtakos galėjo turėti ir „diazepamas“. Jeigu po 10 dienų buvo tęsiamas nedarbingumo pažymėjimas, reiÅ¡kia žmogus dar buvo stebimas. Nėra fakto, kad virÅ¡ 10 dienų buvo nystagmas. Nurodė, kad savo iÅ¡vados neturi kuo papildyti. Vienintelis Å¡ansas iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl Å¡onkaulio lūžio atlikti pakartotinÄ rentgenogramÄ . Jeigu žmogus nesutinka negalima nieko pakeisti. Trauminis smÅ«gis į galvÄ buvo, tai patvirtina skruosto sumuÅ¡imas.

Remiantis vien nystagmu negalima konstatuoti galvos smegenų sukrėtimo. Nystagmas nėra specifinis požymis galvos sutrenkimui, jis gali atsirasti ir prie kitų patalogijų. Iš Apžiūros protokolo (1 t., b. l. 116-117) matyti, kad yra fiksuojama, jog yra filmuota medžiaga, kurioje kavinėje „Branša“ laikotarpyje nuo 2015-11-03, 11:55:00 val. iki 12:02:56 val. yra filmuojama kavinės salė, kurioje matomi proceso dalyvių veiksmai, o peržiūrėjus CD vaizdo kamerų įrašus (1 t., b. l. 177), bei Apžiūros protokole matyti, kad yra fiksuojama, jog filmuota medžiaga, kurioje kavinėje "Branša" laikotarpyje nuo 2015-11-03, 12:11:18 val. iki 12:22:53 val. yra filmuojama kavinės lauko teritorija, kurioje matomi proceso dalyviai (1 t., b. l. 121-122, 178), peržiūrėjus CD vaizdo kamerų įrašus (1 t., b. l. 178), matyti, kad yra fiksuotas vaizdas, tačiau garso nėra.

IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad kaltinamasis S. G. prieina prie staliuko, prie kurio sėdi nukentėjusysis V. Å . ir su dviem asmenimis pietauja, priėjęs jis liečia nukentėjusiojo galvÄ , kažkÄ jam sako, o tai paneigia S. G. teiginį, kad kontakto su nukentėjusiuoju jis neturėjo. Po to matyti, kad V. Å . atsistoja ir jie abu iÅ¡eina į vestibiulį.Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Vienas iÅ¡ bÅ«dų, kuriuo gali bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ kitÄ asmenį vieÅ¡oje vietoje. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 284 straipsnį neturi reikÅ¡mės veikos padarymo motyvai. Jie gali bÅ«ti ir chuliganiÅ¡ki, bet gali bÅ«ti ir asmeniniai. <...> Nusikaltimo padarymo vieta – yra vieÅ¡oji vieta. VieÅ¡oji vieta yra vieÅ¡oji erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.

Nusikalstamo elgesio padariniai Å¡iuo atveju yra vieÅ¡osios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors Å¡is BK straipsnis ima apsaugon tokiÄ vertybę kaip vieÅ¡oji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

Kad S. G. padarė nusikaltimÄ numatytÄ LR BK 284 straipsnyje įrodo ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai: IÅ¡ Asmens sveikatos istorijos (3 t. b. l.

14) matyti, kad V. Å . buvo lankęsis pas medikus 2011 m. rugpjūčio 10 d ir buvo jų padaryta iÅ¡vada, kad dinamiÅ¡kai jis yra sveikas, dirbti gali, o po to jis kreipėsi į medikus tik 2015 m. lapkričio 3 d 14 val. 20 min., bÅ«tent nedelsiant po įvykio ir medikas S. K. fiksavo, kad 12 valandÄ sumušė pažįstamas galvÄ , k.krÅ«tinės pusę, k. blauzdÄ , jį pykino, vėmė, skausminga nosis, skruosto srytis patinusi ir kt., nurodyta, kad VII-to Å¡onkaulio lūžis. 2015 m. lapkričio 4 d.

V. Å . lankėsi pas Å¡eimos gydytojÄ R. A., kuri nurodė, kad jis patyrė trauma pietų pertraukos metu, jam sutrenkta galva, lūžo septintas Å¡onkaulis kairėje, sumuÅ¡ta, nubrozdinta blauzda, pykino, jis vėmė, ir nurodyta diagnozė: galvos smegenų sukrėtimas, krÅ«tinės lÄ stos sumuiÅ¡imas, kiti pavirÅ¡iniai blauzdos sužalojimai, todėl nukreiptas traumatologo ir neurologo konsultacijai bei gydymui skirtas Piracetamas, Diazepamas, tausojantis režimas ir iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris buvo tęsiamas ir toliau iki 2015 m. gruodžio 8 d.

IÅ¡ Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Ekspertizės akto (3 t. b. l. 110-113) matyti, kad ekspertų pateikta iÅ¡vada yra: V. Å . 2015 m. lapkričio 3 d. įvykio metu patyrė kairio skruosto srities sumuÅ¡imÄ su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, odos įdrėskimÄ kairėje blauzdoje, o Å¡ie sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietais bukais daiktais. Objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad V. Å . 2015-11-03 konflikto metu patyrė kairės pusės krÅ«tinės lÄ stos trauma, nepakanka.

V. Å . nustatyti sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ . Å iÄ iÅ¡vadÄ teiamojo posėdžio metu patvirtino ekspertas V. K., kuris paaiÅ¡kino, kad nėra fakto, kad virÅ¡ 10 dienų buvo nystagmas. Nurodė, kad savo iÅ¡vados neturi kuo papildyti. Vienintelis Å¡ansas iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl Å¡onkaulio lūžio atlikti pakartotinÄ rentgenogramÄ . Jeigu žmogus nesutinka negalima nieko pakeisti. Trauminis smÅ«gis į galvÄ buvo, tai patvirtina skruosto sumuÅ¡imas. Remiantis vien nystagmu negalima konstatuoti galvos smegenų sukrėtimo.

Nystagmas nėra specifinis požymis galvos sutrenkimui, jis gali atsirasti ir prie kitų patalogijų. Byloje yra visiÅ¡kai įrodyta, kad S. G. padarė nusikaltimÄ numatytÄ LR BK 284 straipsnyje, nes jis vieÅ¡oje vietoje, elgdamasis įžūliai, o bÅ«tent tyčia vieÅ¡oje vietoje, kavinėje ,,BranÅ¡a“, esančioje adresu Gaudikaičių k., Degaičių sen., TelÅ¡ių r., pietų metu, agresyviai nusiteikęs ir garsiai Å¡Å«kaudamas V. Å . atžvilgiu, kuris kavinėje pietavo ir sėdėjo prie stalo kartu su kitais dar dviem asmenimis, jis tyčia delnu plekÅ¡nodamas V.

Å . per galvÄ , o tai patvirtina ir filmuota medžiaga, vaizdo įraÅ¡ai, kurių proceso dalyviai neginčijo (1 t. b. l.116-117, 121-122) ir vartodamas jo atžvilgiu necenzÅ«rinius žodžius („gaidys“ ir kt.), kurių vartojimÄ patvirtina nukentėjusysis V. Å . bei kartu su juo pietavę prie vieno staliuko liudytojai K. B. ir O. S., tuo rodydamas aiÅ¡kų visuomenės bei asmens negerbimÄ ir taip jį žemindamas kitų, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje bei demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, nes liudytojui O.

S. taip pat buvo sutrikdyta rimtis, jam iÅ¡ S. G. pasakytų žodžių nebuvo juokinga, jam nebuvo malonu pietauti esant tokiai aplinkai. Po ko, toliau tęsiant savo nusikalstamus veiksmus ir jiems abiem, t. y. S. G. ir V. Å . išėjus į minėtos kavinės „BranÅ¡a“ vestibiulį, jis, dėl asmeninių paskatų, tyčia sudavė rankos kumščiu V. Å . ne mažiau 1 smÅ«gį į galvos sritį (medicininiuose dokumentuose fiksuotas veido paraudimas) bei vienÄ kartÄ koja spyrė jam į kairįjį Å¡onÄ (fiksuotas skausmas kairiajame Å¡one) ir vienÄ kartÄ spyrė į kairės kojos blauzdÄ (fiksuotas nubrozdinimas), tuo padarydamas V.

Å . galvos sumuÅ¡imÄ su kairio skruosto minkÅ¡tųjų audiniu patinimu, o tai patvirtimna pirminiai gydytojų padaryti įraÅ¡ai medicininiuose dokumentuose (3 t. b. l.

14) su lengvo lapsnio galvos smegenų sukrėtimu, odos įdrėskimÄ kairėje blauzdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ bei tokiais savo veiksmais jis demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Tačiau ir iÅ¡ patikslinto kaltinimo Å¡alintini trys smÅ«giai į galvos sritį, nes byloje tokių objektyvių įrodymų nėra, o visos abejonės vertintinos kaltinamojo naudai. Konstatuojama, kad S. G. veiksmai prieÅ¡ V. Å ., kitų jo pažįstamų asmenų akivaizdoje, pasireiÅ¡kė akivaizdžiu kitų vieÅ¡oje vietoje buvusių asmenų negerbimu, įžūlumu, cinizmu, tokie jo veiksmai sukėlė pavojų kitam asmeniui.

Jis siekė pademonstruoti paniekÄ V. Å ., pažeminti jį kaip žmogų, asmenį, pažįstamų žmonių akivaizdoje plekÅ¡nodamas jam sėdinčiam ir pietaujančiam kavinėje su jiems abiems pažįstamais asmenimis per galvÄ bei nurodydamas jam, kaip jis turi nesielgti duodamas bankroto byloje parodymus teisme, demonstravo savo iÅ¡skirtinumÄ , kaip galinčio duoti nurodymus kitam asmeniui. IÅ¡ Ekspertizės akto Nr. PEKG 28(128)2018(01) (3 t. b. l. 110-113) matyti, kad nustatytus sužalojimus V. Å . 2015-11-03 įvykio metu patyrė kairio skruosto srities sumuÅ¡imÄ su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, odos įdrėskimÄ kairėje blauzdoje.

Jo kaltė yra įrodyta ir paties kaltinamojo parodymais, nes ir jis pats nurodė, kad atėjęs į kavinę, jis priėjęs prie sėdinčio ir pietaujančio su kitais asmenimis V. Å ., jam plekÅ¡nojęs per nukentėjusiojo galvÄ , o po to kartu su juo išėjęs į vestibiulį pasikalbėti, o ten tik emociÅ¡kai, gestikuliuodamas rankomis su juo tik žodiÅ¡kai bendravęs. Be to jo kaltė yra įrodyta ir nukentėjusiojo V. Å . parodymais, liudytojų K. B., O. S. paliudijimais ir aukščiau iÅ¡vardintais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Teismas atmeta S. G. paaiÅ¡kinimÄ , kad jis tik norėjo pabendrauti su V. Å ., jog jis tik pasiteiravo V. Å . kaip jis jaučiasi, sakydamas netiesÄ teisme, kad jis tik gestikuliavo ir nekliudė nukentėjusiojo, kad su V. Å . kontakto nebuvo, nes Å¡iuos jo teiginius paneigia peržiÅ«rėti teisme vaizdo įraÅ¡ai, liudytojų O. S., K. B. paliudijimai, paties V. Å . parodymai ir medicininiuose dokumentuose esantys įraÅ¡ai bei ekspertų duotos iÅ¡vados.Teismas atmeta kaltinamojo gynėjo pozicijÄ , kad kaltinamojo S. G. veikoje galima įžvelgti tik Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo požymius, o ne nusikalstamÄ veikÄ , nes kaltinamasis S. G. savo veiksmais sutrikdant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ kitam žmogui padarė sveikatos sutrikdymÄ , kuris byloje yra įrodytas objektyviais įrodymais..

Kaltinamojo S. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra (BK 59 straipsnis). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra (BK 60 straipsnis).Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į kaltinamojo charakteristikÄ , į tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neteistas, padarytas nesunkus, tyčinis, baigtinis nusikaltimas. Civiliniai ieÅ¡kiniai iki Å¡iol yra neatlyginti, todėl bauda neskirtina, nes lėšos bus reikalingos bÅ«tent civilinių ieÅ¡kinių tenkinimui. Kaltinamasis nusikaltimÄ padarė pirmÄ kartÄ , yra dirbantis, todėl teismas sutinka su prokuroro pasiÅ«lyta Å¡velniausia bausmės rÅ«Å¡imi – laisvės apribojimu, tačiau neskirtina minimali bausmė, nes byloje nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, civiliniai ieÅ¡kiniai visiÅ¡kai nėra lyginti.

Byloje duomenų, kad kaltinamasis negalėtų dirbti nėra, todėl teismas sutinka ne tik su prokuroro pasiÅ«lyta bausmės rÅ«Å¡imi, bet ir su jo pasiÅ«lytu skirti kaltinamajam įpareigojimu – neatlygintai iÅ¡dirbti valandas sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.Kaltinamasis Å¡ioje byloje nebuvo sulaikytas.2017 m. kovo 14 d. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro ArÅ«no Gailiaus nutarimu (2 t. b. l. 45-4-46) paskirta kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, įpareigojant jį: nepasiÅ¡alinti iÅ¡ gyvenamosios vietos, paliktina galioti iki kol bus pradėtas vykdyti teismo nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir jį pradėjus vykdyti, Å¡i kardomoji priemonė panaikintina, nes realiai ji taps nebereikalinga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso – toliau tekste BPK- 139 straipsnio 1 dalis).Priėmus apkaltinamÄ jį nuosprendį spręstinas civilinių ieÅ¡kinių klausimas.

BÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas (konstitucinio Teismo 1997-01-20, 2000-12-13 ir 2006-08-19 nutarimai). Vienas Å¡ios teisės realizavimo bÅ«dų – civilinio ieÅ¡kinio įtariamajam, kaltinamajam, arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiÅ¡kimas (BPK 109 straipsnis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia Lietuvos Respublikos BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

Dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikÅ¡ti kaltinamajam civilinį ieÅ¡kinį. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste CK) 6.263 straipsnio 2 dalį žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ , privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.Baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys nėra vien tik privataus pobÅ«džio reikalavimas, siejantis nukentėjusįjį ir įtariamÄ ar kaltinamÄ nusikalstamos veikos padarymu asmenį.

Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, neatskiriama nuo įstatyme įvirtintų baudžiamojo proceso tikslų (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 112 straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2011; 2K-278/2011), tačiau civilinis ieškinys reiškiamas baudžiamojoje byloje turi atitikti CPK 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-526-693/2015, 2K-7-124-648/2016). (Lietuvos Apeliacinio teismo 2017 m. sausio 6 d. apeliacinis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-22-449/2017).

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi bÅ«ti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ . Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ , bei argumentuotai pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumÄ ir kiekvieno jų reikÅ¡mę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Civilinis kodeksas nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui.

Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotÄ teismų praktikÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-272/2011). Civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiÅ¡kia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Neturtinės žalos atlyginimo sÄ lygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Civilinis įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo ribų, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui, kuris atsižvelgia į žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala bÅ«tų visiÅ¡kai atlyginta, tačiau bÅ«tinai atsižvelgia ir į žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir pan.

Protingumo principas reiÅ¡kia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje bÅ«tina vertinti pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etalonÄ (CK 1.5 straipsnis). Piniginė kompensacija už patirtÄ neturtinę žalÄ negali užtikrinti nukentėjusiojo asmens visiÅ¡ko grÄ Å¾inimo į padėtį, buvusiÄ iki teisės pažeidimo. Tokia kompensacija siekiama kiek įmanoma maksimaliau suÅ¡velninti dėl žalos padarymo kilusias negatyvias pasekmes.

Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ , siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius iÅ¡gyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iÅ¡ viso niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje.Teismas sutinka, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala. Fizinis smurtas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajam ne tik fizinį skausmÄ bei specialistų iÅ¡vadoje nurodytÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ , bet ir pažeminimÄ , pagrįstus pergyvenimus, su tuo sietinas neigiamas emocijas ir dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Teismo nustatyta įvykio situacija patvirtina teiginius dėl patirto pažeminimo, diskomforto, nes smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo naudojamas vieÅ¡oje vietoje, iÅ¡ asmeninių paskatų (kaltinamasis jautėsi neteisingai apkalbėtas duodant neteisingus parodymus bankroto byloje, paties kaltinamojo teigimu). Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, patirtus nukentėjusiojo nemalonius iÅ¡gyvenimus, jaustÄ skausmÄ , kaltininko kaltės formÄ , jo turtinę padėtį, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo V.

Å . ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. 2017 m. kovo 6 d. IeÅ¡kiniu (1 t. b. l. 36-39) praÅ¡oma priteisti V. Å . 203,12 eurų turtinės žalos atlyginimo, tai yra negauto atlyginimo už darbÄ nedarbingumo laikotarpiu, nes dėl padarytų sveikatos sužalojimų nuo 2015-11-06 iki 2015-12-08 buvo nedarbingas ir gavo mažesnes pajamas, negu bÅ«tų buvęs darbingas ir bÅ«tų dirbęs per šį laikotarpį. IeÅ¡kinio dalis dėl 203,12 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintina ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ kaltininko – S. G..

Taip pat praÅ¡o priteisti 5000 eurų neturtinės žalos už patirtus iÅ¡gyvenimus: kentė fizinį skausmÄ , kreipėsi į medikus, buvo pažemintas jo orumas vieÅ¡oje vietoje, buvo vartojami vaistai ir kt. Kaltinamasis S. G. su tokiu civiliniu ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad jis nieko nepadarė, nesantis kaltas. Teismas įvertinęs visas aplinkybes Å¡ioje byloje mano, kad 500 eurų neturtinės žalos kompensacija Å¡ioje byloje yra pakankama, todėl Å¡iÄ sumÄ nukentėjusiam asmeniui ir priteisia, nes nukentėjusiam asmeniui nebuvo sukelta sunkių pasekmių, pats kaltinamasis yra darbingas ir dirbantis, jo turtinė padėtis nėra bloga, tačiau jis turės atlyginti dar ir kitus civilinius ieÅ¡kinius, kurie yra pateikti Å¡ioje baudžiamojoje byloje.Be to teismas, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, priimdamas nuosprendį turi priteisti iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti (LR BPK 106 straipsnio 2 dalis), tačiau byloje duomenų apie tokias iÅ¡laidas nėra, todėl jos nepriteistinos.IÅ¡ Civilinio ieÅ¡kinio (1 t. b. l. 46-49, 3 t. b. l. 154) ir jų priedų matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinis ieÅ¡kinys 1148,90 Eur sumai, kurį reiÅ¡kia kaltinamajam, tai yra asmeniui, kuris padarė nusikalstamÄ veikÄ V.

Å . už jam iÅ¡mokėtÄ ligos iÅ¡mokÄ , kuri nėra atlyginta, todėl neatlygintas civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas, ir padarytoji turtinė žala priteistina iÅ¡ kalto asmens, o bÅ«tent: iÅ¡ S. G. priteistina už nukentėjusiam V. Å . iÅ¡mokėtÄ ligos metu iÅ¡mokÄ (LR BPK 115 straipsnis), kaip to praÅ¡o civilinis ieÅ¡kovas. V. Å . sveikatos sutrikdymas buvo padarytas nusikalstamos veikos pasekmėje. Atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , asmuo turi į padariusį žalÄ asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, ieÅ¡kinys pagrįstas, įrodytas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus paskaičiavimais nurodant nedarbingumo pažymėjimus ir tenkintinas, priteisiant iÅ¡ kaltinamojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui patirtos žalos atlyginimui (LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, LR CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 1 dalis).IÅ¡ Civilinio ieÅ¡kinio (1 t. b. l. 58-63) ir jų priedų matyti, kad Valstybinės ligonių kasos prie SAM civilinis ieÅ¡kinys 88,82 Eur sumai, kurį reiÅ¡kia kaltinamajam S. G., už nukentėjusiojo V.

Å . gydymÄ nėra atlygintas, todėl neatlygintas civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas, ir padarytoji turtinė žala priteistina iÅ¡ kalto asmens, o bÅ«tent: iÅ¡ S. G. priteistina už nukentėjusiojo V. Å . gydymÄ (LR BPK 115 straipsnis), kaip to praÅ¡o civilinis ieÅ¡kovas. V. Å . sveikatos sutrikdymas buvo padarytas nusikalstamos veikos pasekmėje. Atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , asmuo turi į padariusį žalÄ asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, ieÅ¡kinys pagrįstas, įrodytas Å iaulių teritorinės ligonių kasos paskaičiavimais (1 t. b. l. 58-63, 3 t. b. l. 155) ir tenkintinas, priteisiant iÅ¡ kaltinamojo Valstybinei ligonių kasai už suteiktas paslaugas (LR Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis, LR CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.279 straipsnis, 6.276 straipsnis).

Daiktiniai įrodymai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti - kompaktiniai CD diskai -paliktini saugojimui byloje (1 t. b. l.177-178).Å ioje byloje buvo atlygintos kelionės iÅ¡laidos į teismÄ liudytojai, kurios yra pripažintos proceso iÅ¡laidomis (2 t. b. l. 188-189), tai yra valstybės patirtos iÅ¡laidos ir jos priteistinos iÅ¡ kaltinamojo (BPK 104 straipsnio 1 dalis ir 105 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 235 straipsniu, 254 straipsnio 5 dalimi, 297-307-313 straipsniais,n u s p r e n d ž i a :S. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti laisvės apribojimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant jį per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.Bausmės atlikimo pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos.Iki kol įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti nuosprendis palikti galioti S. G. 2017 m. kovo 14 d.

Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro ArÅ«no Gailiaus nutarimu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, įpareigojant jį: nepasiÅ¡alinti iÅ¡ gyvenamosios vietos, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, Å¡iÄ kardomÄ jÄ priemonę su įpareigojimais, panaikinti.IÅ¡aiÅ¡kinti S. G., kad jeigu jis vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė jam bus keičiama areÅ¡tu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.V.

Å . civilinį iÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. V. Å . priteisti iÅ¡ S. G. du Å¡imtus tris eurus 12 centų (203,12 Eur) turtinės žalos atlyginimÄ ir penkis Å¡imtus eurų (500 Eur) neturtinės žalos atlyginimÄ , iÅ¡ viso priteisti septynis Å¡imtus tris eurus 12 centų (703,12 Eur) nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai: priteisti vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 90 centų (1148,90 Eur) iÅ¡ S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus naudai už V.

Å . iÅ¡mokėtas ligos iÅ¡mokas dėl sužalojimo (sumokant į sÄ skaita LT (duomenys neskelbtini) AB DnB bankas, banko kodas 40100).Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai: priteisti aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 82 centus (88,82 Eur) iÅ¡ S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai už V. Å . gydymÄ (sumokant į sÄ skaita (duomenys neskelbtini) „Swedbank“AB, banko kodas 73000).Daiktinius įrodymus turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti: kompaktinius CD diskus palikti saugojimui byloje.Priteisti iÅ¡ S. G. 148,73 Eur (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 73 centus) proceso iÅ¡laidų, sumokant teismo turėtų procesinių iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ (į valstybės biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).Å is nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo, gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį TelÅ¡ių apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                             Stefanija Sakalauskienė