2a13e322-2fb8-4edc-a4c8-114cf7c1926a · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-2165-311/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21196-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; (S) 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS  NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 20 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Rimantas Grigas, sekretoriaujant Birutei Čyžaitei, dalyvaujant : prokurorui Osvaldui Stadaliui, gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, kaltinamajai G. G., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G.

G., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), rusė, Lietuvos Respublikos pilietė, neiÅ¡tekėjusi, spec. vidurinio (profesinio) iÅ¡silavinimo, bedarbė, registruota darbo biržoje, faktiÅ¡kai gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruojanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje ir n u s t a t ė : G. G. 2018-05-06, apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), kieme tarp namų Nr. 228 ir Nr. 230, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ neblaiviems asmenims vairuoti kelių transporto priemones, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. nustatyta mažiausia koncentracija 2,11 ‰ promilių etilo alkoholio, neturėdama teisės vairuoti, vairavo automobilį „M.

B. C 270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo nesuvaldžiusi atsitrenkė į paliktÄ stovėti transporto priemonę, t.y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje. Kaltinamoji G. G. kalta neprisipažino ir parodė, kad ji automobilio nevairuoja. MaÅ¡inÄ vairuoja jos sugyventinis. Gegužės 4 d. jis grįžo po darbo, paliko automobilį kieme. Å eÅ¡tadienį sugyventinis iÅ¡vyko Å¡vęsti gimtadienio. Ilgai laukė grįžtančio vyro. Sekmadienį per langÄ pamatė, kad jos sugyventinis su draugu taksi automobiliu grįžo namo.

Jis paskambino ir paprašė, kad atneÅ¡tų automobilio raktus, kadangi norėjo pasiimti daiktus iÅ¡ maÅ¡inos. Nunešė automobilio raktelius į laukÄ . Vyras norėjo vestis draugÄ Ä¯ jų namus. Ji nesutiko ir sakė, kad sugyventinis eitų vienas namo. Po 10 min negrįžo. Ji vėl išėjo į laukÄ . Sugyventinis su draugu norėjo eiti į namus, ji neleido. Jie norėjo baigti gerti pusę butelio degtinės. Ä®vyko konfliktas. Ji sėdo už vairo. Buvo pikta, norėjo, kad vyrai iÅ¡siskirstytų.

Sėdėdama automobilyje iÅ¡gėrė degtinės. Po to norėjo užrakinti maÅ¡inÄ . Automobilio langai užsidaro automatiÅ¡kai. Pasuko raktelį. MaÅ¡ina staiga pradėjo važiuoti. Labai iÅ¡sigando. Kažkas iÅ¡kvietė policijÄ . Atvyko pareigÅ«nai. Patikrino alkotesteriu jos blaivumÄ . Matė alkotesterio parodymus. Bet ji tikrai nebuvo girta. Alkotesteris parodė 2 promiles. Vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo. Sugyventinis A. S. važinėja tuo automobiliu. Jam dėl darbo reikalingas buvo automobilis, tai jį pirko lizingu.

Tuo metu, kai pirko automobilį, ji dar dirbo. Ji automobilio niekada nevairavo. Žino, kaip reikia uždaryti automobilio langus. Galvojo, kad iÅ¡lips iÅ¡ automobilio vyras su draugu, kai uždarys langus. Kalbėjo su vyru, pasisuko į jį ir staiga automobilis pradėjo važiuoti. Niekada neprašė vyro mokyti jÄ vairuoti. 480 eurų liko sumokėti už automobilį. Lizingo sutartis baigsis rugpjūčio 20 d. Vyras turi skolų antstoliams, todėl pirko maÅ¡inÄ jos vardu. 1300 eurų vyras sutaupė. Automobilio pavarų dėžė yhra automatinė.

Kai automobilis pardėjo važiuoti, tai vyras per jÄ parsisvėrė ir taip palenkė pavarų svirtį, kad automobilis sustojo (atgal pavažiavo). PareigÅ«nams aiÅ¡kino, kad ji nevairuoja. Negali pasakyti, ar sakė pareigÅ«nams, kad mokėsi vairuoti. Tikrai nesijautė girta. Jai Å¡okas, gėda, kad taip atsitiko. Galėjo dar blogiau viskas baigtis. Liudytoja A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas buvo gegužės 6 d., per Motinos dienÄ , sekmadienį. Ji buvo grįžusi po operacijos namo.

VisÄ dienÄ gulėjo namuose ir iÅ¡girdo, kaip pradėjo kaukti jos automobilio signalizacija, pradėjo kaukti jos automobilio pultelis. PažiÅ«rėjo pro langÄ ir pamatė į jos automobile atsitrenkusį kitÄ automobilį. Ji sunkiai judėjo po operacijos, tai kol rengėsi, iÅ¡girdo, kad maÅ¡ina vėl užsikÅ«rė. Nusprendė nufotografuoti maÅ¡inÄ , bet, kai vėl priėjo prie lango, ta kita maÅ¡ina jau buvo patraukta. Už vairo sėdėjo moteris, G., kaltinamoji. Ji klausė tų žmonių, kas ten darėsi, norėjo, kad jie iÅ¡liptų iÅ¡ maÅ¡inos.

Neplanavo kviesti policijos, kadangi jai reikėjo iÅ¡važiuoti į sanatorijÄ , norėjo užpildyti deklaracijÄ ir viskas, bet jie nelipo iÅ¡ maÅ¡inos ir juokėsi iÅ¡ jos. Tai po to, kiek suprato, kaimynė iÅ¡kvietė policijÄ . Kai atėjo, jie visi sėdėjo maÅ¡inoje. Niekas nebuvo iÅ¡lipęs. Moteris sėdėjo automobilyje, prie vairo. Ji tik paklausė, kas atsitiko, o jie pradėjo juoktis. Buvo dengiamasi, kad atseit jų nėra maÅ¡inoje. Buvo apklausta pas tyrėja Z. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas pagarsino liudytojos A.

B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2018-05-06 buvo namuose. Automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo ji naudojasi, stovėjo prie namo ((duomenys neskelbtini)) kieme. Apie 20 val. suveikė automobilio signalizacija. PažiÅ«rėjusi pro langÄ pamatė į jos automobilį atsirėmusį juodos spalvos automobilį Mercedes. Apsirengė ir išėjo į laukÄ . Minėtas automobilis jau buvo patrauktas į Å¡onÄ , už vairo sėdėjo moteris. Akivaizdžiai matėsi, kad ji neblaivi.

AiÅ¡kino, kad ji kieme mokėsi vairuoti. Buvo praneÅ¡ta policijai. Automobiliui apgadintas priekinis bamperis ir valstybinis numeris. Jai paaiÅ¡kinta, kad dėl žalos atlyginimo turi kreiptis į draudimo kompanijÄ â€œGjensidige” (b. l. 46). Po parodymų pagarsinimo liudytoja A. B. tęsė parodymus, jog tai, kadyra yra mokomasi vairuoti sakė ne moteris, o automobilyje kartu buvęs vyras. Tas pats buvo sakoma ir jai ir jos draugui. Ji buvo išėjusi viena, bet vėliau dar pasikvietė draugÄ , kadangi ji buvo po operacijos, jai buvo sunku kalbėti ir vaikščioti.

IÅ¡ pradžių niekas su ja nesikalbėjo ir nelipo iÅ¡ maÅ¡inos, dėl to ir pakvietė draugÄ , kadangi nežinojo, kÄ daryti. Vyras aiÅ¡kino, kad moteris mokėsi vairuoti, bet tai buvo po visko. Buvo sakoma, kad moteris mokėsi vairuoti, kadangi ji neturi teisių. Su ta moterimi pati liudytoja nebendravo, ji jai nieko nesakė, neprisimena, kad ji jÄ kažkÄ bÅ«tų sakiusi. Ä®vykio vietoje buvo dar mergina, kurios ji nepažįsta, galimai tai minėta liudytoja iÅ¡ kito namo, kuri, kaip suprato, iÅ¡kvietė policijÄ .

Dar buvo jos draugas, bet jis atvažiavo, kai jau buvo policija atvažiavusi. Automobiliai buvo susidÅ«rę priekis į priekį. Pas juos automobiliai statomi po Å¡eÅ¡is. Å eÅ¡i vienoje pusėje, Å¡eÅ¡i kitoje, dviem eilėmis. Automobiliai nebuvo sustatyti priekis prie priekio. Atstumo tarp statomų maÅ¡inų tikslai įvardinti negali, maždaug kaip per teismo salę. Kai atėjo, automobilis jau buvo patrauktas ant žolės, kur policijÄ jį ir rado. Policija viskÄ iÅ¡matavo. Kas iÅ¡vairavo automobilį ant žolės, nežino.

Kai išėjo į kiemÄ , kaltinamoji sėdėjo maÅ¡inoje, vairuotojo vietoje. Automobilis buvo užgesintas, maÅ¡ina stovėjo. Kiemas nėra tinkamas mokytis vairuoti. Ji bÅ«tent dėl to ir piktinosi. Jų kieme tÄ dienÄ buvo pilna maÅ¡inų, buvo sekmadienis. Kai išėjo į kiemÄ , visi trys sėdėjo maÅ¡inoje, turi nuotraukÄ , kad jie ten buvo. Liudytojas A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gegužės 6 d. grįžo su draugu. Draugo daiktai gulėjo maÅ¡inoje. Atsisėdo maÅ¡inoje ir Å¡nekėjo, G. pamatė, kad jie maÅ¡inoje sėdi ir atėjo, pradėjo “skandalinti”, liepė eiti namo.

Atėjusi G. atsisėdo už vairo. Rakteliai buvo padėti maÅ¡inoje. Jis sake viskas, užtenka, siÅ«lė eiti namo. Pasakė jai uždaryti langus, o tam reikia pasukti raktÄ . Ji pasuko raktÄ ir užsidegė variklis, po ko maÅ¡ina pradėjo važiuoti į priekį. Kaip ji pradėjo važiuoti, nesupranta. Automobilis buvo M. B.. Automatinė pavarų dėžė. Užvedus variklį automobilis iÅ¡karto negali pradėti važiuoti. Nesupratao, ko ji nuleido svirtį. Jis sėdėjo maÅ¡inos gale. MaÅ¡ina pati pradeda važiuoti, jeigu svirtis perjungiama.

G. neprašė pasimokinti važiuoti. Ji nemoka važiuoti. G. neprašė jos mokinti, nepašė pavažiuoti ir nenorėjo niekur traukti automobilio. Nuo jo mašinos iki kitos mašinos priekių buvo apie 3 metrai. Ten tarpas tarp mašinų, ten automobilis gali išvažiuoti. G. pavažiavo apie 3 metrus. Ji pavažiavo tiesiai, net vairo nesuko. Jis tik spėjo sušukti „stabdyk“, kadangi jis daugiau nieko padaryti negalėjo. Jis tik sušuko. Kai viskas atsitiko, visi išlipo apžiūrėti automobilių.

Atrodė, kad su kitu automobiliu nieko neatsitiko. Po to dar išėjo kaimynė. Jis pavarė maÅ¡inÄ atgal. Kai išėjo kaimynė, tai jis pavarė maÅ¡inÄ atgal. Kaimynė yra dabar salėje, tai kita liudytoja. Kai ji išėjo, jau automobilis buvo patrauktas. Tada automobilis nebuvo manevruojamas, juo po kiemÄ nevažinėjo niekas, buvo tik atgal nuvažiuota. Kai atėjo kaimynė, G. buvo Å¡alia automobilio. Už vairo niekas nesėdėjo kai išėjo kaimynė. Kaimynei išėjus jie pradėjo žiÅ«rėti, ar nėra žalos jos automobiliui.

Bandė aiÅ¡kinti, kas atsitiko. Sakė, kad netyčia pavažiavo. Apie jokį mokinimÄ si vairuoti kalbos nebuvo. Ten nėra kur vairuoti, ten maÅ¡inos viena Å¡alia kitos stovi. Niekas neturėjo pasakyti, kad ten buvo mokomasi vairuoti, negali atsakyti. Ten sunku iÅ¡važiuoti mokančiam vairuoti, tai ir kalbos negali bÅ«ti apie mokymÄ si vairuoti.MaÅ¡inoje jie tiesiog sėdėjo ir Å¡nekėjo. Automobilyje buvo sudėti draugo daiktai. Automobilyje buvo vartojamas alkoholis. Kai perstatė automobilį, tai buvo iÅ¡gėręs. Jis nevairavo automobilio iÅ¡gėręs, jis tik patraukė automobilį, o į tÄ vietÄ su draugu atvažiavo autobusu.

Kai jis patraukė maÅ¡inÄ , tai buvo iÅ¡gėręs, bet ten tik 2-3 metrus reikėjo patraukti maÅ¡inÄ , kad ji nestovėtų viduryje kelio. Policijos nekvietė ir patraukė automobilį, kadangi nebuvo apgadinti automobiliai, galvojo viskas tuo ir pasibaigs. Jie visi žiÅ«rėjo, kad automobiliai neapgadinti, dėl to jie nusprendė, kad nereikia nieko kviesti. Kaimynė nesakė, kad neturi pretenzijų. Jie tiesiog kalbėjo su kaimyne ir tiek. Kad nėra įbrėžimų, pamatė tik kai patraukė automobilį.

G. sėdėjo už vairo ir pavažiavo apie 3 metrus iki automobilio, atsitrenkė į kitÄ maÅ¡inÄ . Tada jie visi iÅ¡lipo lauk, pažiÅ«rėjo, kad nieko neatsitiko, tada pavarė maÅ¡inÄ porÄ metrų atgal. Tada vėl iÅ¡lipo ir atėjo kaimynė. Kai kaimynė atėjo, jie stovėjo prie automobilio. Automobilyje galimai draugas sėdėjo, neprisimena. G. buvo lauke. Buvo iÅ¡gėręs, bet nedaug, dėl to viskÄ prisimena. Dviese bÅ«dami iÅ¡gėrė, kai atėjo G., tai galimai dar iÅ¡gėrė po stikliukÄ .

G. galėjo iÅ¡gerti stikliukÄ , arba du. Liudytoja M. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018-05-06 sėdėjo namie, žiÅ«rėjo pro langÄ . Pamatė, kad maÅ¡inoje sėdi trys žmonės, aplinkui buvo buteliai. Po to užsidarė automobilio durys, jis pradėjo važiuoti ir atsitrenkė į kitÄ maÅ¡inÄ . Mama iÅ¡kvietė policijÄ . Jos automobilis buvo toliau. Buvo 2-3 metrų atstumas tarp to automobilio, kuris pradėjo važiuoti ir to, į kurį atsitrenkė. Ji vairuoja automobilį.

Automobilis važiavo. Buvo išėjusi į laukÄ . Automobilį vairavo moteris- G. Nekalbėjo su ja. Kalbėjo su automobilio, į kurį atsitrenkė, savininke. Jai viskÄ paaiÅ¡kino. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas pagarsino liudytojos M. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2018-05-06, apie 20 val. buvo namuose. G. R. plente, namo antrame namo aukÅ¡te. Kaip tik tuo metu žiÅ«rėjo pro langÄ Ä¯ kiemÄ ir matė, kaip įvyko eismo įvykis.

Per kiemÄ važiavo juodos spalvos automobilis M. B., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priekine dalimi atsitrenkė į stovėjusio automobilio Audi priekinį bamperį. Po atsitrenkimo pavažiavo atgal. Tai pamačiusi išėjo į laukÄ . Išėjo ir Audi savininkė. A. M. vairavo moteris. Joms išėjus į laukÄ , ji taip pat iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos. Akivaizdžiai matėsi, kad ji neblaivi. Teigė, kad mokosi vairuoti. Buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, kurie vairuotojai nustatė virÅ¡ dviejų promilių girtumÄ .

Pripažino, kad vairavo ji (b. l. 48). Po parodymų pagarsinimo liudytoja M. S. parodė, kad kaltinamosios vyras teigė, kad mokino jÄ vairuoti. Prie vairo sėdėjo G., Å¡alia sėdėjo jos vyras, o gale – kaimynas. Automobilis ne riedėjo, o važiavo. Buvo staigus važiavimas ir staigus truktelėjimas. Automobilis važiavo po atsitrenkimo atgal. Jis net iÅ¡važiavo už aikÅ¡telės ribų. Atgal važiuojant, automobilį vairavo ta pati moteris. IÅ¡ Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio T.

V. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, jog jame nurodoma, kad 2018-05-06, apie 20.03 val. gavęs iÅ¡ VPK budėtojo nurodymÄ , nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Rado automobilį „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jo vairuotoja G. G. paaiÅ¡kino, kad norėjo pasimokyti važiuoti ir nesuvaldžiusi atsitrenkė į kitÄ automobilį. Alkoholio matuokliu G. G. nustatė 2,30 promilių girtumÄ , po to jÄ pristatė kraujo tyrimui atlikti. Nubraižyta eismo įvykio vietos schema (b. l. 13, 15). IÅ¡ 2018-05-06 transporto priemonių techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolų matyti, kad juose užfiksuota, jog apžiÅ«rėti automobiliai – M.

B. C270, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuoti jų apgadinimai (b. l. 17-30). 2018-05-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 4337/2018(01) užfiksuota, jog G. G. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,11 % (promilės) etilo alkoholio (b. l. 44). Automobilio M. B., v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), valdytoja G. G., gimusi (duomenys neskelbtini) m., o savininkas – UAB “Mogo LT” (b. l. 31).

Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamosios G. G. parodymus, kad ji nevairavo automobilio, o pasuko užvedimo raktelį tik tam kad uždarytų langus, teismas vertina kritiÅ¡kai, teismas vertina kritiÅ¡kai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, t.y. vertina kaip jos gynybinę pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikaltimÄ .

Taip pat teismas kritiÅ¡kai vertina ir liudytojo A. S. parodymus, kad jam sėdint automobilyje, G. G. tik pasuko raktÄ ir užsidegė variklis, po ko maÅ¡ina pradėjo važiuoti į priekį, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, t.y. vertina kaip liudytojo siekį padėti iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės jo sugyventinei. Kaip nurodė liudytoja A. B., ji, iÅ¡girdusi, kad suveikė jos automobilio signalizacija, pro langÄ pamatė į jos automobilį atsitrenkusį kitÄ automobilį.

Ji pradėjo rengti ir tuo metu iÅ¡girdo, kad maÅ¡ina vėl užsikÅ«rė. Pro langÄ pamatė, kad tas kitas automobilis buvo pasitraukęs nuo jos automobilio. išėjusi į laukÄ matė, kad už to automobilio vairo sėdėjo moteris-G., automobilyje-dar du vyrai, nė vienas iÅ¡ jų nebuvo iÅ¡lipęs. Vienas iÅ¡ jų pasakė, kad yra mokomasi vairuoti, kadangi moteris neturi teisių. Liudytoja M. S. parodė, kad pažiÅ«rėjusi pro savo buto langÄ pamatė, jog kieme stovinčio automobilio M.

B. durys užsidarė, jis pradėjo važiuoti ir atsitrenkė į kitÄ automobilį. Matė, kad tarp Å¡ių automobilių iÅ¡ pradžių buvo maždaug 2-3 metrų atstumas. Po atsitrenkimo Å¡is automobilis pavažiavo atgal. Tai pamačiusi Kai M. S. išėjo į laukÄ , matė, kad automobilį vairavo moteris- G. Akivaizdžiai matėsi, kad Å¡i neblaivi. M. S. buvo pasakyta, kad G. mokėsi vairuoti. Be to, kaip matyti iÅ¡ pirminio G. G. paaiÅ¡kinimo, ji pripažino, kad paprašė A. S. parodyti jai, kaip vairuoti maÅ¡inÄ , paspaudė netyčia, kur jai nereikia ir įvažiavo į kitÄ maÅ¡inÄ (b.l. 41).

Nors liudytojas A. S. nurodė, kad po atsitrenkimo į kitÄ automobilį, jie visi buvo iÅ¡lipę, tačiau Å¡ias aplinkybes paneigia liudytojos A. B. M. S., kurios nurodė, kad po įvykio visi asmenys liko sėdėti automobilyje. IÅ¡tyrus byloje surinktus ir nuosprendyje aptartus įrodymus bei įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nustatyta tvarka, neginčijamai nustatyta, kad G. G. 2018-05-06, apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), kieme tarp namų Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ neblaiviems asmenims vairuoti kelių transporto priemones, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. nustatyta mažiausia koncentracija 2,11 ‰ promilės etilo alkoholio, neturėdama teisės vairuoti, vairavo automobilį „M.

B. C 270“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo nesuvaldžiusi atsitrenkė į paliktÄ stovėti transporto priemonę. Aukščiau iÅ¡dėstyti, teismo iÅ¡tirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog kaltinamoji G. G. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 2,51 (promilės) etilo alkoholio, tai yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pripažintina, kad G. G. veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nurodytos nusikalstamos veikos požymiai – o bÅ«tent, tyčia, kadangi jis suvokė, kad neblaivus vairuoja transporto priemonę, ir to siekė.

Todėl kaltinamajai inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Kaltinamoji G. G. yra kalta ir baustina. Dėl bausmės skyrimo Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves.

Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Å io straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimÄ , teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamosios G. G. atsakomybę lengvinanių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 str.).

BK 281 straipsnio 7 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamÄ veikÄ â€“ nesunkų nusikaltimÄ , gali bÅ«ti skiriama viena iÅ¡ alternatyvių bausmių – bauda arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Kaltinamoji G. G. padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , kuris yra tyčinis ir baigtas. Vertinant katnamosios asmenybę, pažymėtina, kad ji praeityje neteista, administracine tvarka bausta (b. l. 56), duomenų apie psichiatrinių ir priklausomybės ligų gydymÄ nėra (b. l. 53, 54), Å¡eiminė padėtis – neiÅ¡tekėjusi, bedarbė, registruota darbo biržoje.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytas kaltinamÄ jÄ charakterizuojančias aplinkybes, jos baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinačių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ , kaltinamajam už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ skirtina Å¡io straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is bauda, Å¡ios bausmės dydį nustatant artimÄ minimaliam.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iÅ¡ baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Å io straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ .

Teismų praktikoje Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2k-353/2009, 2k-103/2010, 2k-219/2011, 2k-20/2011, 2k-252-677/2015).

BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Å iuo konkrečiu atveju siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 str. 2 d.). teismo vertinimu, prokuroro siÅ«lomas Å¡ios teisės atėmimo terminas trejiems metams atitinka proporcingumo principÄ . Dar viena baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas.

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad G. G. jai inkriminuotÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje, įvykdė vairuodama transporto priemonę „M. B. C 270“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. vairavo automobilį bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,11 promilių etilo alkoholio kraujyje), todėl minėta transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sÄ vokÄ BK 72 straipsnio prasme.

Atsižvelgiant į įstatymo leidėjo valiÄ , tikslus ir siekius užkirsti keliÄ galimam pakartotiniam ir piktybiÅ¡kam nusikalstamų veikų darymui, nusikalstamos veikos priemone pripažinta G. G. įvykio metu vairuota transporto priemonė turėtų bÅ«ti konfiskuota. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

Šiuo konkrečiu atveju konfiskuotinas turtas – transporto priemonė „M. B. C 270“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB “mogo LT”, o su šia kredito įstaiga sutartinių santykių pagrindu kaltinamoji G. G. yra šios tansporto priemonės naudotoja ir valdytoja (b. l. 84-90). Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto, t. y. nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkanti pinigų suma – 3 220 eurų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, transporto priemonė „M. B. C 270“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Å¡iuo metu saugoma Kauno AVPK KPV saugojimo aikÅ¡telėje (esančioje Kaune, Chemijos g. 4 B) grÄ Å¾intina Å¡ios transporto priemonės savininkei UAB “Mogo LT”. Kaltinamajai G. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 63-64) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipnsiais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : G. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje ir jÄ nuteisti 51 (penkiasdeÅ¡imt vieno) MGL, tai yra 2 550 (dviejų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties) eurų dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 5, 7 punktais, 68, 70 straipsniais, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, paskirti G.

G. baudžiamojo poveikio priemones: – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; – iÅ¡ieÅ¡koti valstybės naudai iÅ¡ G. G. automobilio „M. B. C 270“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 3 220 (tris tÅ«kstančius du Å¡imtus dvideÅ¡imt) eurų. Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį „M. B. C 270“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inti Å¡ios tranporto priemonės savininkei UAB “Mogo LT”, įmonės 302943102.

Paskirtoji bauda per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos įmokos sumokėjimÄ , turi bÅ«ti pateiktas Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raÅ¡tinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120). Nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str.).

G. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę- raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Rimantas Grigas