2a135133-b451-4fb9-bb6f-731957ec667e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-569-171/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02398-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui L. A.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L. A. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2016 m. birželio 1 d. buvo gydomas LAVL Psichiatrijos skyriuje, kur nebuvo užtikrintos tinkamos laikymo sÄ lygos. Jis buvo laikomas perpildytoje palatoje, t. y. joje ploto norma vienam asmeniui neatitiko nustatytų reikalavimų. Palatoje trÅ«ko oro, buvo iÅ¡imti langai, įrengtos grotos, dėl esančios drėgmės nedžiÅ«vo iÅ¡skalbti drabužiai, čiužiniai buvo Å¡lapi.

Taip pat teigia, kad buvo vedamas praustis į duÅ¡Ä su tuberkulioze sergančiais ligoniais. Dėl netinkamų gydymo sÄ lygų stipriai sutriko psichika, tapo irzlus.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus. PaaiÅ¡kino, kad buvo gydomas baisiomis sÄ lygomis, dėl to stipriai sutriko psichika.LAVL atsiliepime praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas buvo gydomas nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2016 m. birželio 1 d. Psichiatrijos skyriaus 7 kamerų tipo palatoje (15,51 m2, 3 lovos).

LAVL nurodo, kad negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes joje turi būti suteikiamos stacionariosios asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems. Be to, LAVL privalo užtikrinti ir izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems bei laikytis pacientų izoliavimo reikalavimų, jei jie serga užkrečiamosiomis ligomis. Įstaigos administracija stengiasi pagal galimybes paskirstyti pacientus į palatas atsižvelgdama į rekomendacijas dėl ploto normų vienam asmeniui.

Tik atsiradus galimybei suimtiesiems / nuteistiesiems iÅ¡ karto užtikrinamas teisės aktuose nustatytas plotas.VasarÄ vienas kameros lango rėmas yra iÅ¡imamas tam, kad bÅ«tų užtikrintas vėdinimas per jį ir nebÅ«tų karÅ¡ta, žiemÄ lango rėmas įdedamas, kad bÅ«tų užtikrinta Å¡iluma patalpoje. Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 nurodyta, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Kiekvienoje kameroje yra langai, pritaikyti vėdinti (atidarant ir uždarant langÄ ), ir ventiliacinė vėdinimo Å¡achta (mechaninė vėdinimo sistema), kuri užtikrina oro cirkuliacijÄ ir vėdinimÄ patalpoje. Pažymi, kad LAVL kamerų tipo palatose bei palatose ant visų langų įrengtos apsauginės grotos, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 16.9 punktu, kuriame nurodyta, kad iÅ¡ lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos.

Visose kamerų tipo palatose bei palatose santykinė oro drėgmė atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 nustatytus reikalavimus.LAVL pacientų maudymasis organizuojamas vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkto nuostatomis, t. y. ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u. Atkreipia dėmesį, kad LAVL privalo ir imperatyviai vykdo Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymÄ , todėl visi tuberkulioze sergantys asmenys yra izoliuoti, privalomai dėvi apsaugines kaukes ir kt.

Ligoninėje sudaromos ir įgyvendinamos visos įmanomos apsaugos priemonės, apsaugančios nesergančius pacientus bei LAVL darbuotojus. Pacientai, sergantys tuberkulioze, į duÅ¡Ä vedami atskirai nuo kitų suimtųjų / nuteistųjų. LAVL teigimu, pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ nėra pagrįstas jokiais įrodymais. ApibÅ«dindamas tariamai patirtÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjas apsiribojo bendro pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp LAVL veiksmų ir / arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kuriomis grindžia neturtinės žalos (700 Eur) atsiradimÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo jo gydymo LAVL laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2016 m. birželio 1 d. Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LAVL. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad, nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio) atlyginimo, taikomos CK normos (administracinės bylos Nr. A6-317/2007, Nr. A525-850/2010, Nr. A556-150/2011).CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ .

Taisyklių 111 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Pareiškėjas buvo gydomas nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2016 m. birželio 1 d.

Psichiatrijos skyriaus 7 kamerų tipo palatoje. Remiantis byloje esančiais duomenimis, šios palatos plotas yra 15,51 m2 (b. l. 24). Iš pateiktų palatos nuotraukų matyti, kad joje yra 3 dviaukštės lovos, tai patvirtina ir byloje pateikta pažyma (b. l. 17, 18, 37, 43). LAVL nepateikė duomenų, kiek ginčo laikotarpiu 7 palatoje buvo asmenų. Pareiškėjas pirminiame teismui pateiktame skunde nurodo, kad buvo gydomas kartu su dviem asmenims, o patikslintame skunde – su keturiais asmenimis (b. l. 1, 36). Pareiškėjo patikslinto skundo teiginys dėl asmenų skaičiaus vertintinas kritiškai, nes patikslinimas yra pateiktas po pusės metų nuo pradinio skundo pateikimo.

Kadangi pareiškėjo parodymai yra prieštaringi, teismas remiasi pirminiu jo skundu, kuriame nurodyta, kad 7 palatoje buvo gydomi 3 asmenys, ir konstatuoja, kad pareiškėjui tenkantis plotas gydymosi laikotarpiu palatoje atitiko teisės aktų nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas nurodo, kad palata neatitiko higienos normų reikalavimų.Iš byloje esančių palatos nuotraukų matyti, kad joje buvo atsilupę sienų dažai (b. l. 17), o tai neatitinka Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos.

Infekcijų kontrolės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 (toliau – Lietuvos higienos norma HN 47-1:2012), 114 punkto, kuriame nustatyta, kad sveikatos priežiūros įstaigos aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršiai turi būti švarūs (be akivaizdžiai matomų užteršimų: dulkių, valymo, dezinfekcinių medžiagų likučių, kraujo ir kūno skysčių, ekskretų žymių ir pan.), lengvai valomi / dezinfekuojami, atsparūs valymo ir dezinfekcijos priemonėms, reikalavimų.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad palatoje buvo iÅ¡imti langai, trÅ«ko oro.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkte nustatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Jos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.LAVL iÅ¡imdama palatoje langÄ pažeidimo nepadarė, kadangi tai – palatos vėdinimo bÅ«das, kurį leidžia higienos normos.

Taigi nėra pagrindo teigti, kad palatoje trÅ«ko oro, kadangi, kaip ir minėta, palata buvo vėdinama. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad ant langų buvo įrengtos grotos.Eksploatavimo taisyklių 16.9 punktas nustato, kad iÅ¡ lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Grotų įrengimas yra privalomas, todėl Å¡iuo atveju pažeidimas taip pat nebuvo padarytas, nes LAVL laikėsi taisyklėse nurodytų reikalavimų.PareiÅ¡kėjas teigia, kad buvo verčiamas praustis kartu su tuberkulioze sergančiais asmenimis.Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e.PareiÅ¡kėjas pateiktame skunde patvirtina, kad LAVL nepažeidė savo pareigos užtikrinti, kad nuteistasis / suimtasis turėtų galimybę nusiprausti duÅ¡e, o teiginys, kad buvo verčiamas praustis kartu su tuberkulioze sergančiais asmenimis, atmestinas, kadangi yra abstraktus ir nepagrįstas jokiais duomenimis.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad dėl palatoje buvusios drėgmės nedžiÅ«vo drabužiai, buvo Å¡lapias čiužinys.Å is teiginys taip pat atmestinas, kadangi yra abstraktus ir nekonkretus, o pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad dėl nurodytų nepatogumų kreipėsi į atsakovės administracijÄ .

Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjas buvo gydomas sÄ lygomis, kurios galėjo sukelti diskomfortÄ ir emocines kančias. Nustatytas Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 114 punkto pažeidimas laikytinas mažareikÅ¡miu, sukėlusiu trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ir nesudarančiu pagrindo pareiÅ¡kėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad nors Å¡i byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis), tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo           Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas nustato pareiÅ¡kėjams palankesnį vieno mėnesio sprendimo apskundimo terminÄ , todėl jis taikytinas vietoje anksčiau galiojusio keturiolikos dienų apskundimo termino.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais (1999 m. sausio 14 d.

įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo L. A. skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant praÅ¡ymÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                  Irena Paulauskienė