2020-06-18 Nr. AB-12358-3-61-3-03271-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3135-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03271-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 29.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilkaviškio vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilkaviškio vandenys“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilkaviškio vandenys“ (toliau – ir pareiškėjas, Projekto vykdytojas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. D1-701 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-029 vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Vilkaviškio vandenys“, grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas paaiškino, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – ir APVA, Agentūra) ir pareiškėjas 2009 m. gruodžio 18 d. sudarė Projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Vilkaviškio rajone“ finansavimo ir administravimo sutartį Nr. V/2009/NS/46 (toliau – ir Sutartis), kuri jos įgyvendinimo metu buvo keletą kartų koreguota. Sutarties priedų nuostatų pakeitimais, sudarytais 2014 m. liepos 29 d. susitarimu (toliau – ir Susitarimas), buvo pakeistas stebėsenos rodiklis, įtvirtinant: „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (skaičius) – 2 688“, „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų (skaičius) – 1 890“, be to, buvo pakeisti fiziniai veiklos įgyvendinimo rodikliai: numatyta nutiesti 23,97 km naujų centralizuoto vandentiekio tinklų, 35,99 km nuotekų tinklų, pastatyti 10 naujų nuotekų siurblinių, 1 vandentiekio siurblinę, numatyta, kad įgyvendinus projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Vilkaviškio rajone“ (toliau – ir Projektas), bus suteikta galimybė prisijungti prie centralizuotų vandentiekio tinklų papildomai 727 būstams ir prie nuotekų tinklų – 1 034 būstams. Pareiškėjas 2017 m. sausio 25 d. Agentūrai pateikė ataskaitą po Projekto užbaigimo (patikslinta 2017 m. balandžio 5 d.), kurioje nurodyta, kad įgyvendinus Projektą prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų prijungė 1 029 gyventojus iš planuotų 1 890.

3. Agentūra 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. (29-2-7)-APVA-l 701 informavo pareiškėją, kad nustatė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-401 patvirtinto VP3-3.I-AM-01-V priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ finansavimo sąlygų aprašo (toliau – ir Aprašas, Finansavimo sąlygų aprašas) 34 punkto, Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkto ir Sutarties 1 priedo 7 punkto pažeidimą dėl stebėsenos (rezultato) rodiklio nepasiekimo vykdant Projektą. Prie Agentūros rašto pridėtoje 2017 m. rugpjūčio 7 d. pažeidimo tyrimo išvadoje Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-029/IT03 (toliau – ir Pažeidimo tyrimo išvada, Tyrimo išvada) konstatuota, kad bendrovė nepasiekė rodiklio „prie vandentiekio tinklų prijungti gyventojai“, nepasiekimas yra 28,8 proc., taikomas finansinės korekcijos dydis (procentinė dalis nuo visos Projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos) yra 10 proc. Iš viso netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinta 740 558,79 Eur. Įsakymu nustatyta, kad lėšų pervedimo būdu grąžintina netinkamomis finansuoti pripažinta pareiškėjui išmokėta lėšų suma yra 680 296,39 Eur, kurią pareiškėjas turi grąžinti ne vėliau kaip per 90 dienų. Pareiškėjas teigė, kad tiek Agentūra, tiek atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir Ministerija) netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT, Projektų administravimo taisyklės), 1911 punkto nuostatą. Priimtas Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

4. Pareiškėjo teigimu, Agentūra ir atsakovas netinkamai aiškino ir taikė Finansavimo sąlygų aprašo nuostatas, nepagrįstai ir neteisėtai nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintų Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių (toliau – ir Lėšų grąžinimo taisyklės) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 patvirtintų Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių (toliau – ir Lėšų administravimo taisyklės) nuostatomis. Pritaikyta 10 proc. dydžio sankcija yra neproporcinga, nes finansinė korekcija nepagrįstai skaičiuota nuo visos Sutarties vertės.

5. Pareiškėjo nuomone, teisės aktuose nebuvo įtvirtintų veiksnių, kurie galėjo turėti įtakos rodiklių reikšmės nepasiekimui, bet kurių Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, sąrašo, tačiau Agentūra netinkamai įvertino pareiškėjo stebėsenos rodiklio nepasiekimo priežastis ir nepagrįstai nepripažino, kad stebėsenos rodiklio nepasiekimo priežastys laikytinos svarbiomis priežastimis. Aplinkybės, lėmusios stebėsenos rodiklio nepasiekimą, nebuvo žinomos Sutarties pasirašymo metu.

6. Pareiškėjas nurodė, kad esminė priežastis, dėl kurios nebuvo pasiektas stebėsenos rodiklis, buvo gyventojų neprisijungimas prie naujai įrengtos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Teisės aktai imperatyviai neįpareigojo asmenų geriamajam vandeniui naudoti reikalingas komunikacijas prijungti prie geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, nutiestos iki tokių asmenų turto ribos. Pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą individualiai išgaunantys geriamąjį vandenį ir individualiai tvarkantys nuotekas asmenys neturi pareigos prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tvarkymo tinklų, kai jų individualus geriamojo vandens išgavimas ir nuotekų tvarkymas atitinka teisės aktų reikalavimus, dėl to galiojantis teisinis reguliavimas užkerta pareiškėjui kelią reikalauti, kad asmenys, individualiai išgaunantys geriamąjį vandenį ir individualiai tvarkantys nuotekas, prisijungtų prie naujai įrengtų vandentiekio ir (ar) nuotekų surinkimo tinklų. Pareiškėjas gavo iš visų į Projektą patenkančių seniūnijų patvirtintą informaciją apie būstus, neprisijungusius prie naujų inžinerinių tinklų, bei jų neprisijungimo priežastis ir pateikė Agentūrai papildomus duomenis apie veiksnius, kurių poveikio rodiklių nepasiekimui negalėjo sumažinti. Dalis gyventojų atsisakė jungtis prie naujai įrengtų inžinerinių tinklų dėl šių aplinkybių: būstai neturi sanitarinio mazgo ir gyventojai neturi lėšų / atsisako jį įsirengti, būstas tapo negyvenamas, atidėta statyba, lėšų neturėjimas, šachtinių šulinių naudojimas.

7. Pareiškėjo tvirtinimu, Pažeidimo tyrimo išvadoje nustatant mastą, kiek gyventojų skaičiaus sumažėjimas galėjo turėti įtakos stebėsenos rodiklio nepasiekimui, nepagrįstai iš siektino rodiklio minusuoti 198 gyventojai (sanitarinio mazgo nebuvimas, būstų tapimas negyvenamais po Projekto inicijavimo). Pažeidimo tyrimo išvada parengta tik 2017 m. rugpjūčio 7 d., todėl rodiklio skaičiai, pasiekti iki Pažeidimo tyrimo išvados pateikimo, turėjo būti įtraukti.

8. Pareiškėjas paaiškino, kad Lobiškių gyvenamųjų namų kvartale (Vilkaviškyje) teritorijų planavimo dokumente buvo numatyti 82 sklypai gyvenamųjų namų statybai. 2016 m. gruodžio 31 d. šiame kvartale dar nebuvo pastatyti visi gyvenamieji namai, dėl to prie vandentiekio tinklų nebuvo prijungti 28 būstai (28 x 2,5 = 70 gyventojų), šių namų statyba buvo atidėta. Pareiškėjas nesutiko su Agentūros teiginiu, jog vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba Lobiškių gyvenamųjų namų kvartale buvo vykdoma lygiagrečiai kartu su kitu infrastruktūros projektu – Vilkaviškio vietinės reikšmės kelių ir gatvių rekonstravimu, todėl negalėjo būti pripažįstama tokia, kurios įtakos rodiklio pasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti. Vien tai, jog tam tikra projekto vykdytojo nurodoma priežastis nėra įtraukta į Ministerijos rašte detalizuojantį aplinkybių, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, sąrašą, nereiškia, kad ši priežastis turėjo būti atmetama.

9. Pareiškėjas tvirtino, kad stebėsenos rodiklis nebuvo pasiektas dar ir dėl to, jog buvo pakeistas teisinis reguliavimas dėl rezultato stebėsenos rodiklių ir jų skaičiavimo tvarkos. Sutarties pasirašymo metu galiojo Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo redakcija, pagal kurią turėjo būti fiksuojami rezultato stebėsenos rodikliai – „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų surinkimo tinklų“, tačiau gyventojų prisijungimo prie vandentiekio tinklų nebuvo numatyta vertinti ir fiksuoti kaip stebėsenos rodiklio. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 568 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. 787 „Dėl Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo patvirtinimo“ pakeitimo“ nurodė naujus stebėsenos rodiklius: „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų surinkimo tinklų“ ir „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. D1-650 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. D1-401 „Dėl VP3-3.1- AM-01-V priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo pakeistas ir Aprašo 4 priede nurodytas rodiklių skaičiavimo būdas, nurodant, jog skaičiuojamas ne gyventojų, kaip tokių, prisijungusių prie naujos infrastruktūros, skaičius, bet skaičiuojamas būstų, prijungtų prie naujų infrastruktūros tinklų, skaičius. Sutarties pasirašymo metu pareiškėjui nebuvo žinoma, jog keisis teisinis reguliavimas, t. y. bus įtvirtinti nauji rezultato stebėsenos rodikliai bei pasikeis tokių rodiklių skaičiavimo tvarka. Pareiškėjo nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtino ir įrodė, jog teisinio reguliavimo pasikeitimas lėmė stebėsenos rodiklio reikšmės – gyventojų skaičiaus – padidėjimą. Pareiškėjo įsitikinimu, Agentūra ir atsakovas taip pat nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad dalis gyventojų planavo jungtis prie naujų inžinerinių tinklų, o tai reiškia, kad gyventojų prisijungimas prie naujų tinklų dar vykdomas.

10. Pareiškėjas teigė, kad pažeidimo konstatavimas prieštarauja pažeidimo sampratai. Pažeidimui konstatuoti buvo būtina nustatyti dvi kumuliatyvias sąlygas: pirma, Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktų, ir (arba) tarptautinių sutarčių nuostatų pažeidimą, antra, tokio pažeidimo sukeltus nuostolius nacionaliniam ir (arba) Europos Bendrijų biudžetui. Pareiškėjo teigimu, stebėsenos rodiklio nepasiekimas negalėjo lemti nacionalinio ir (arba) Europos Bendrijos biudžeto nuostolių atsiradimo, kadangi pareiškėjas tinkamai įvykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. sukūrė infrastruktūrą, kuriai buvo skirtas finansavimas, užtikrino galimybę numatytam būstų skaičiui prisijungti prie naujai sukurtos infrastruktūros.

11. Pareiškėjas nurodė, kad finansinės korekcijos dydis neatitiko proporcingumo principo, kadangi jis nepagrįstai skaičiuotas nuo nuotekos valyklos rekonstrukcijos vertės – 6 353 303,25 Lt (1 840 043 Eur). 10 proc. finansinė korekcija turėjo būti skaičiuojama tik nuo finansavimo sumos, skirtos nuotekų surinkimo tinklų plėtrai ir modernizavimui. Pritaikyta finansinė korekcija prieštarauja finansinių korekcijų tikslui ir viešajam interesui. Pareiškėjo vertinimu, finansinės korekcijos gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju finansinė korekcija pritaikyta, nors pareiškėjas, vykdydamas Projektą, nesukėlė žalos nei Europos Sąjungos, nei nacionaliniam biudžetui. Be to, pareiškėjas teikė viešąsias paslaugas ir užtikrino visuomenės interesą gauti aukščiausios kokybės komunalines paslaugas. Įsakymu išieškoma suma turės esminės reikšmės pareiškėjo vykdomai veiklai atlikti.

12. Pareiškėjo nuomone, Agentūra ir atsakovas turėjo atsižvelgti į teisinį reguliavimą, nustatantį galimybes ištaisyti galimą pažeidimą. Pareiškėjo teigimu, atsakovas turėjo taikyti ne griežčiausią sankciją, bet imtis kitų priemonių, kad būtų užtikrintas stebėsenos rodiklio pasiekimas, t. y. turėjo nustatyti papildomą terminą stebėsenos rodikliui pasiekti ir pateikti rekomenduojamas priemones būstams prijungti prie įrengtų vandentiekio ir nuotekų tinklų. 2017 m. rugsėjo 18 d. duomenimis pareiškėjo prijungtų prie vandentiekio tinklų gyventojų skaičius buvo mažesnis nei 10 proc. nuo Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės, todėl nebuvo pagrindo pažeidimui konstatuoti.

13. Pareiškėjas tvirtino, kad Pažeidimų tyrimo išvada bei Įsakymas prieštarauja VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintiems principams ir 8 straipsnio reikalavimams. Įsakymas priimtas formaliai vadovaujantis Agentūros Pažeidimo tyrimo išvada, yra nemotyvuotas, priimtas neįvertinus visų faktinių aplinkybių, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

14. Pareiškėjo teigimu, yra pagrindas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, kadangi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 263.2 punktas prieštarauja VAĮ 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, konstituciniam teisinės valstybės principui bei įstatymo viršenybės principui. Pagal Rekomendacijų 263.2 punkto nuostatas nenumatyta galimybė pritaikyti finansines korekcijas proporcingai, atsižvelgiant į individualias aplinkybes, lėmusias projekto rezultato stebėsenos rodiklių nepasiekimą bei pritaikant finansines korekcijas proporcingai nepasiektai projekto rezultato stebėsenos rodiklio daliai. Finansinės korekcijos apskaičiavimo metodika įtvirtinta ne įstatymu. Atsižvelgiant į tai, kad Rekomendacijų 263.2 punkto (2016 m. birželio 16 d. redakcijos) nuostatos prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir teisės principams, egzistuoja pagrindas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

15. Atsakovas Ministerija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

16. Atsakovas nurodė, jog rodiklių nepasiekimas savaime nelemia pažeidimo konstatavimo ir tyrimo inicijavimo, tačiau įgyvendinus Projekto veiklas, bet nepasiekus sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas tik tais atvejais, jeigu yra tenkinama bent viena iš Rekomendacijų 262 punkte nustatytų sąlygų. Buvo nustatyta, kad rodikliai nėra pasiekti iki Projektų finansavimo sąlygų apraše nurodytos datos – 2016 m. gruodžio 31 d. Atsakovas pažymėjo, kad nustačius, jog rodiklis iš dalies nepasiektas dėl ne nuo projekto vykdytojo priklausančių aplinkybių, rodiklių nepasiekimo procentas buvo skaičiuojamas atsižvelgiant į projekto vykdytojo nurodytas aplinkybes ir tik tuo atveju, kai rodiklio nepasiekimo procentas viršijo 10 proc., buvo inicijuojamas įtariamo pažeidimo tyrimas.

17. Atsakovo nuomone, veiksniai, kurie, anot pareiškėjo, lėmė stebėsenos rodiklių nepasiekimą, turėjo būti žinomi pareiškėjui Sutarties pasirašymo metu, kadangi tuo metu galiojo teisės aktai, neįpareigojantys gyventojų jungtis prie naujai nutiestų tinklų. Tuo atveju, jeigu šios aplinkybės nebuvo žinomos Sutarties pasirašymo metu, jos turėjo tapti žinomomis Projekto įgyvendinimo metu, ir pareiškėjas privalėjo imtis veiksmų tam, kad sumažintų šių veiksnių įtaką rodiklių reikšmės nepasiekimui. Pareiškėjas, kaip profesionalus verslo subjektas, turėjo numatyti ir įvertinti, ar gyventojai turi pakankamas finansines galimybes jungtis prie tinklų. Atsakovas pažymėjo, kad Agentūra įvertino visus gyventojus, kurie prie vandentiekio ir nuotekų tinklų prijungti per Aprašo nustatytą terminą, t. y. iki 2016 m. gruodžio 31 d., joks teisės aktas nenumatė galimybės Agentūrai vertinti gyventojų, kurie prie tinklų prijungti 2017 metais ar vėliau.

18. Atsakovas pažymėjo, kad išmokėtos lėšos turėjo būti grąžinamos tada, kai buvo sumokėta didesnė nei priklauso lėšų suma. Pareiškėjui buvo išmokėtas visas numatytas finansavimas, tačiau pareiškėjas nepasiekė Sutartyje (ir jos pakeitimuose) nustatytų rodiklių, todėl atsakovas teigė, kad pareiškėjui išmokėta didesnė suma, negu priklausytų, ir atsirado nacionalinio ir Europos Bendrijų biudžeto nuostolių.

19. Atsakovas paaiškino, kad Rekomendacijose įtvirtintos finansinės korekcijos pradedamos skaičiuoti tik nuo didesnės kaip 10 proc. rodiklio nepasiekimo ribos. Tuo atveju, kai rodiklio nepasiekimo procentas viršija nustatytą 10 proc. ribą, atsižvelgiant į rodiklio nepasiekimo procentinę dalį, yra taikomos konkrečios finansinės korekcijos.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

21. Agentūra nurodė, kad teisės aktai, kuriuose įtvirtintos sankcijos, yra skelbiami viešai, todėl pareiškėjas turėjo visas galimybes susipažinti ir numatyti jam gresiančias sankcijas, suvokti ir įvertinti kriterijus. Konkrečiu atveju už pareiškėjo padarytą pažeidimą, kai Projekto vykdytojo stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“, nepasiekimas, nesusijęs su aplinkybėmis, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, buvo 28,8 proc., jį vertinant pagal Rekomendacijose įtvirtintus kriterijus, Projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumai pritaikyta finansinė korekcija buvo 10 proc.

22. Agentūros įsitikinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, pagrindžiančios, kad Agentūra Pažeidimo tyrimo išvadoje netinkamai įvertino veiksnius, turėjusius įtakos stebėsenos rodiklio nepasiekimui, buvo nepagrįstos. Tik Agentūrai nustačius, jog rodikliai nepasiekti dėl ne nuo Projekto vykdytojo priklausančių aplinkybių, rodiklių nepasiekimo procentas buvo perskaičiuojamas ir tik tuo atveju, kai rodiklio nepasiekimo procentas viršijo 10 proc., buvo inicijuojamas įtariamo pažeidimo tyrimas. Tikrindama Ataskaitą po Projekto užbaigimo, Agentūra nustatė, kad stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ pasiekimas, įvertinus nuo Projekto vykdytojo nepriklausančias priežastis, sudaro 93,56 proc., o stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ pasiekimas, įvertinus nuo Projekto vykdytojo nepriklausančias priežastis, sudaro 72,12 proc., todėl pažeidimo tyrimas buvo atliekamas tik dėl to stebėsenos rodiklio nepasiekimo, kurio nepasiekimo procentas viršijo 10 proc. Agentūra pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2017 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (15-1)-D8-2727 suderino sąrašą veiksnių, kurie nepriklauso nuo projekto vykdytojo ir dėl kurių yra nepasiekiami projektų rezultatų rodikliai. Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą, atsižvelgė į šį sąrašą ir įvertino, kokie Projekto vykdytojo nurodyti veiksniai, kurių įtakos rodiklių reikšmės nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, yra pagrįsti bei kurie yra nepagrįsti.

23. Agentūra nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad stebėsenos rodiklio nepasiekimą lėmė teisinio reglamentavimo kaita. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nebuvo ir nėra nustatyta įpareigojimo gyventojams jungtis prie centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų, todėl pareiškėjo nurodoma aplinkybė dėl nepalankaus teisinio reguliavimo nelaikytina veiksniu, kurio įtakos Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti.

24. Agentūra atkreipė dėmesį, kad Projekto vykdytojo įsipareigojimai pagal Sutartį yra platesni ir neapsiriboja tik vamzdžių tiesimu, t. y. vamzdžių tiesimas nėra savitikslis. Skiriant finansavimą buvo svarbu, kad realiai padidėtų gyventojų, besinaudojančių centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistema, skaičius, todėl teisės aktuose ir Sutartyje buvo įtvirtinti atitinkami rezultato stebėsenos rodikliai.

25. Agentūra nurodė, kad pareiškėjui buvo išmokėtas visas pagal konkrečias Sutarties veiklas numatytas finansavimas, todėl pareiškėjui nepasiekus Sutartyje (ir jos pakeitimuose) nustatytų rodiklių, Projekto vykdytojui buvo išmokėta didesnė suma nei priklauso, nes dalies įsipareigojimų pareiškėjas pagal Sutartį neįvykdė, todėl yra atsiradę nuostolių.

26. Agentūra teigė, kad Aprašo 34 punkte buvo nustatytas naikinamasis terminas (2016 m. gruodžio 31 d.), iki kurio turėjo būti sudarytos visos paraiškoje nurodytos sutartys su gyventojais, todėl nei Agentūra, nei atsakovas šio termino negalėjo pratęsti. Be to, nuo 2016 m. vasario 3 d. įsigaliojo Aprašo 34 punkto redakcija, kuria iki 2016 m. gruodžio 31 d. pratęstas terminas sudaryti sutartis su naujai prisijungusiais gyventojais, ir tokiu būdu pareiškėjui buvo suteiktas papildomas terminas stebėsenos rodikliams pasiekti. Agentūros įsitikinimu, šis terminas galėjo būti netiesiogiai vertinamas kaip papildomas terminas pažeidimams ištaisyti.

II. 27. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 7 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Vilkaviškio vandenys“ skundą atmetė.

28. Teismas nustatė, kad Agentūros Pažeidimo tyrimo išvadoje vertinant stebėsenos rodiklio nepasiekimo mastą, buvo atsižvelgta į pareiškėjo pateiktus paaiškinimus ir įvertintos stebėsenos rodiklio nepasiekimo priežastys, nurodytos seniūnijų pažymose. Pažeidimo tyrimo išvadoje pripažinta, kad aplinkybės – būstai neturi sanitarinio mazgo (34 būstai, t. y. 85 gyventojai), būstas tapo negyvenamas (41 būstas, t. y. 113 gyventojų), gyventojų skaičiaus mažėjimas – laikytinos pagrįstomis, dėl kurių nebuvo pasiekti stebėsenos rodiklio reikalavimai. Konstatuota, kad šie gyventojai nebuvo prisijungę prie vandentiekio tinklų dėl pirmiau minėtų veiksnių, kurių įtakos stebėsenos rodiklių pasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti.

29. Teismas pažymėjo, kad Agentūra, vertindama asmenų, neprisijungusių prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų, kiekį, ne visas aplinkybes, dėl kurių asmenys nebuvo prisijungę, pripažino nepriklausančiomis nuo pareiškėjo. Pareiškėjo nurodytos priežastys (atidėta statyba, šachtinio šulinio vandens naudojimas, lėšų neturėjimas, išduotos techninės sąlygos, planai, kad prisijungs kiti būstai) Pažeidimo tyrimo išvadoje laikytos nepagrįstomis aplinkybėmis, kadangi pareiškėjas nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, kad 82 gyvenamųjų namų statyba būtų numatyta iki Projekto rodiklių pasiekimo termino. Teismas konstatavo, kad priešingai negu teigė pareiškėjas, Agentūra Pažeidimo tyrimo išvadoje įvertino seniūnijos pažymose nurodytas konkrečių būstų neprisijungimo prie naujai nutiestų tinklų priežastis ir pateikė skaičiavimais pagrįstus argumentus dėl būstų neįtraukimo į veiksnių, pateisinančių stebėsenos rodiklio nepasiekimą, sąrašą.

30. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tiek galiojančioje Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcijoje (akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. kovo 1 d.), tiek ir Sutarties sudarymo metu galiojusioje įstatymo redakcijoje (akto redakcija, galiojusi nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.) gyventojams nebuvo numatyta be sąlygų pareiga jungtis prie nutiestų vandentiekio ar nuotekų surinkimo tinklų, tačiau buvo sudaryta galimybė išgauti individualų vandenį ir šalinti nuotekas. Teismo vertinimu, dar Sutarties sudarymo metu pareiškėjas turėjo ir galėjo įvertinti galiojusio teisinio reglamentavimo įtaką stebėsenos rodiklių pasiekimui, todėl ši aplinkybė nelaikytina pagrįsta priežastimi, lėmusia stebėsenos rodiklio nepasiekimą, priešingai, teismo vertinimu, pareiškėjas, žinodamas apie teisės aktų suteiktą galimybę gyventojams individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu arba įsirengti individualius nuotekų šalinimo įrenginius, prisiėmė su šiuo veiksniu susijusių neigiamų padarinių atsiradimo riziką.

31. Teismas pažymėjo, kad teisės aktų leidybos procesas, jo etapai ir konkrečių veiksmų atlikimo tvarka yra detaliai reglamentuoti įstatymuose (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos Seimo statute ir kt.), todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės (įstatymo pakeitimo projekto rengimas, Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos pasiūlymų pateikimas) negalėjo sukurti pagrįstų lūkesčių, kad minėtos įstatymų leidybos iniciatyvos bus be sąlygų įgyvendintos. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos raštai, kuriuose buvo išdėstyti pareiškėjui palankūs pasiūlymai dėl įpareigojimo jungtis prie geriamojo vandens tiekėjo, vykdančio viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (ar) nuotekų tvarkymą, valdomos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, buvo parengti 2011 m. lapkričio 10 d. ir 2013 m. vasario 28 d., o Sutartis, kurios pagrindu atsirado pareiškėjo įsipareigojimai, sudaryta 2009 m. gruodžio 28 d., todėl paminėti pasiūlymai dėl teisės aktų nuostatų pakeitimo negalėjo daryti įtakos pareiškėjo apsisprendimui sudaryti Sutartį.

32. Teismas nurodė, kad nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog teisės aktų pasikeitimas turėjo įtakos stebėsenos rodiklių reikšmių padidėjimui. Sutarties 1 priedo 7 lentelėje buvo nustatytas stebėsenos rodiklis „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“, – 1 136. Susitarime, kuriuo buvo pakoreguotos Sutarties sąlygos, nurodyti du stebėsenos rodikliai: „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“, – 2 688 ir „gyventojai, prisijungę prie naujų vandentiekio tinklų“, – 1 890. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsižvelgiant į teisės aktų pakeitimus būtent ir buvo tarp šalių sudarytas Susitarimas, padaryta išvada, jog teisės aktų pakeitimai pareiškėjui turėjo būti žinomi, o šalių sudarytas Sutarties pakeitimas buvo laisva abiejų šalių valia.

33. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, lėmusios stebėsenos rodiklio nepasiekimą, nelaikytinos veiksniais, kurių įtakos nustatytų stebėsenos rodiklių nepasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti, ir nesudarė pagrindo Agentūrai nepradėti pažeidimo tyrimo arba nenustatyti pažeidimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad Agentūra, įvertinusi visas nurodytas aplinkybes, pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas nepasiekė stebėsenos rodiklio „prie vandentiekio tinklų prijungti gyventojai“ ir tokiu būdu pažeidė Aprašo 34 punktą, Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą ir Sutarties 1 priedo 7 punktą.

34. Teismas, įvertinęs Lėšų administravimo taisyklių 3 punkto, Aprašo 7 ir 8 punktų nuostatas ir Sutarties 1 priedo 4 ir 5 punktus, padarė išvadą, kad Sutarties, kurios pagrindu pareiškėjui skirtas finansavimas Projektui įgyvendinti, tikslu buvo ne tik vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų nutiesimas ir teorinės galimybės gyventojams prisijungti prie naujai nutiestų tinklų sukūrimas, tačiau ir realus gyventojų, prisijungusių prie įrengtų vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų, skaičiaus padidinimas, tokiu būdu siekiant pagerinti vartotojų gyvenimo sąlygas ir užtikrinti neigiamo poveikio aplinkai sumažinimą. Sutartyje nurodytas finansavimas buvo skirtas visoms pagal Sutartį atliekamoms veikloms įvykdyti ir rodikliams pasiekti, tačiau pareiškėjas nepasiekė nustatytų stebėsenos rodiklių. Teismo vertinimu, pareiškėjui buvo išmokėta didesnė finansavimo suma, negu priklausė, ir tai galėjo sukelti nuostolių nacionaliniam ir Europos Bendrijų biudžetui. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, susijusius su tuo, kad finansinės korekcijos dydis turėjo būti skaičiuojamas ne nuo visos sumos, o Agentūra išvadoje turėjo atsižvelgti ir įvertinti tą aplinkybę, kad pažeidimas dėl prijungtų prie nuotekų tinklų gyventojų skaičiaus nebuvo konstatuotas.

35. Teismas nurodė, kad buvo nustatyti abu Lėšų administravimo taisyklių 3 punkte nustatyti pažeidimo elementai, todėl Agentūra Pažeidimo tyrimo išvadoje pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nepasiekė Sutartyje ir ją keičiančiame Susitarime nustatytų stebėsenos rodiklių, padarė pažeidimą, dėl kurio pareiškėjui turėjo būti taikoma teisės aktuose nustatyta finansinė korekcija.

36. Teismo vertinimu, nustatyta finansinė korekcija atitiko proporcingumo principą, nepažeidė finansinių korekcijų tikslų ir viešojo intereso, nes iki nustatyto termino nebuvo pasiektas stebėsenos rodiklis, jo nepasiekimo mastas buvo pakankamai didelis (28,8 proc.), be to, nors pareiškėjas nurodė, kad prisijungusių prie įrengtų tinklų asmenų skaičius didėja, tačiau aišku, kada bus pasiektos numatytos stebėsenos rodiklių reikšmės ir ar jos iš viso bus pasiektos.

37. Teismas nurodė, kad pareiškėjui, kaip viešąsias paslaugas teikiančiam ūkio subjektui, savo srities profesionalui, kilo pareiga įvertinti galinčias kilti rizikas (be kita ko, riziką, kad kuriamos vertės kaštai gali padidėti dėl mažesnio nei planuojama naudos gavėjų skaičiaus), ir įvertinti tiek sėkmingo visų Projekto sąlygų įgyvendinimo galimybę, tiek ir Projekto tikslų pasiekimo / nepasiekimo galimą įtaką pareiškėjo tolimesnės veiklos vykdymui. Todėl nesant duomenų, kad pareiškėjas iki Sutarties sudarymo ėmėsi visų būtinų veiksmų tam, jog tinkamai įvertintų minėtas aplinkybes, teismas laikė, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas.

38. Teismas įvertino ir pareiškėjo pateiktus papildomus duomenis, kuriuose buvo nurodyta, jog 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis, neprijungtų prie vandentiekio tinklų gyventojų skaičius sumažintas iki 4,95 proc., ir pritarė Agentūros išdėstytai pozicijai, kad nėra jokio teisės akto, kuriame būtų nurodyta vertinti pasikeitusius rodiklius po nustatyto termino (2016 m. gruodžio 31 d.).

39. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad terminas pažeidimui ištaisyti gali būti nustatytas tik tuomet, kai egzistuoja Rekomendacijų 5.1–5.4 punktuose nurodytos sąlygos, o šiuo atveju tokios sąlygos nebuvo išpildytos, nes, pavyzdžiui, įtariamas pažeidimas buvo susijęs su išmokėtomis lėšomis Projekto vykdytojui (Rekomendacijų 5.1 p.), t. y. negalėjo būti nustatytas terminas pažeidimui pašalinti. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog Aprašo 34 punkte buvo nurodyta, kad pareiškėjas turi užtikrinti, jog visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Įvertinęs teisinį reguliavimą, teismas nurodė, kad Agentūra neturėjo pareigos nustatyti pareiškėjui papildomą terminą pažeidimams pašalinti.

40. Atsakydamas į pareiškėjo prašymą kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nekyla poreikio aiškinti Europos Sąjungos teisės aktų turinį ar jų galiojimo klausimus, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis dėl prejudicinio sprendimo netenkintas.

41. Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto – Rekomendacijų – teisėtumo, teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-556-2896/2011, konstatavo, jog Rekomendacijos nėra laikomos norminio pobūdžio aktu ir neturi norminiam aktui būdingo visuotinio privalomumo požymio. Rekomendacijose įtvirtintos nuostatos – tai savo esme tam tikros pažeidimų tyrimo ir nustatymo gairės, skirtos jose nurodytoms institucijoms (jų darbuotojams). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Rekomendacijų teisėtumo atmestas.

III. 42. Pareiškėjas UAB „Vilkaviškio vandenys“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

43. Pareiškėjas taip pat prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir ištirti: 1) ar Finansavimo sąlygų aprašo 30 punktas (2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. D1-237 redakcija), Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (2011 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. D1-480 redakcija), Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. D1-650 redakcija) neprieštarauja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2006 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. X-764 redakcija) 15 straipsnio 7 daliai, įtvirtinusiai asmenų teisę individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, bei teisinės valstybės principui; 2) ar Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. D1-650 redakcija) neprieštarauja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2006 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. X-764 redakcija) 15 straipsnio 7 dalies ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2014 m. liepos 12 d. įstatymo Nr. XII-939 redakcija) 23 straipsnio nuostatoms, kuriose įtvirtinta asmenų teisė individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, ir teisinės valstybės principui; 3) ar Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. D1-59 redakcija) neprieštarauja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2014 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. XII-939 redakcija) 23 straipsnio nuostatoms, kuriose įtvirtinta asmenų teisė individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, ir teisinės valstybės principui; ar Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų (2016 m. birželio 16 d. įsakymo redakcija) 263.2 punktas neprieštarauja VAĮ 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, konstitucinės teisinės valstybės principui bei įstatymo viršenybės principui.

44. Be to, pareiškėjas prašo teismo kreiptis į ESTT su prejudiciniu klausimu, ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 5 straipsnyje, 69 straipsnyje įtvirtintas bendrasis Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės proporcingumo principas, kuris ES fondų finansavimo teisiniame reguliavime yra detalizuotas Europos Komisijos 2006 m. rugpjūčio 8 d. reglamento (EB) Nr. 1828/2006 ir Rekomendacijų dėl principų, kriterijų ir indikacinių skalių, kuriomis turi vadovautis Komisijos tarnybos, nustatydamos finansinius koregavimus, numatytus Reglamento Nr. 1164/94, įsteigiančio Sanglaudos fondą, II priedo H straipsnio 2 dalyje [C(2002) 2871], turi būti aiškinamas taip, jog, esant šios bylos faktinėms aplinkybėms, PAFT (2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimo redakcija) ir Rekomendacijos (2016 m. birželio 16 d. įsakymo redakcija) tiek, kiek nenustato galimybės finansines korekcijas taikyti proporcingai, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, individualias aplinkybes, pažeidžia bendrąjį ES proporcingumo principą.

45. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

45.1. Teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 str. 1 ir 4 d.), priimtas nevisapusiškai ištyrus administracinėje byloje pateiktus įrodymus bei nurodytas reikšmingas aplinkybes dėl prie įrengtų vandentiekio ir nuotekų tinklų prisijungusius gyventojus ir aplinkybes, nulėmusias gyventojų neprisijungimą prie Projekto įgyvendinimo metu nutiestų tinklų (ABTĮ 56 str. 6 d., 80 str.), netinkamai aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas (ABTĮ 147 str.);

45.2. Teismas neįvertino, jog nėra visų pažeidimo sudėties elementų – neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo kaltės, teismas nepagrįstai pareiškėjui priskyrė riziką už gyventojų nesijungimą prie naujai įrengtų tinklų, neįvertinęs to, kad pareiškėjas neturi jokių teisinių priemonių pats prijungti ar priversti gyventojus prisijungti prie tinklų;

45.3. Nei viena Sutarties nuostata neįpareigoja pareiškėjo įrengti nuotekų tinklus (išvadus) gyventojų privačiuose žemės sklypuose, pastatų vidaus vandentiekį ir sanitarinius prietaisus būstuose, be kurių gyventojų prisijungimas prie pareiškėjo nutiestų tinklų yra neįmanomas. Pareiškėjas pagal Sutartį privalėjo tik sudaryti galimybę Sutartyje nurodytam gyventojų skaičiui prisijungti prie nuotekų tinklų. Teismas nepagrindė, kuo pasireiškė Aprašo 34 punkto pažeidimas. Teismas nepagrįstai pažeidimą grindė Aprašo 34 punktu, prieš tai neišanalizavęs pareiškėjo pastangų užtikrinti, kad visi planuojami naujai prijungti gyventojai turės nuotekų tvarkymo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Sutarties sudarymo metu teisės aktuose nebuvo numatyta galimybė taikyti finansinį koregavimą už stebėsenos rodiklių nepasiekimą. Be to, pareiškėjas Sutarties sudarymo metu negalėjo numatyti, kad Agentūra nesiims iniciatyvos įstatymo lygmeniu įtvirtinti nuostatas, apribojančias galimybę viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijose individualiai išgauti geriamąjį vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas;

45.4. Teismas, aiškindamas ir taikydamas Taisyklių 1911 punkto nuostatas dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežasčių vertinimo, neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl stebėsenos rodiklio nepasiekimo, taip pat nepagrįstai nevertino to, jog po 2016 m. gruodžio 31 d. stebėsenos rodiklio pasiekimas nuolat gerinamas: per 2017 metus pagal pareiškėjo pateiktus duomenis Agentūros administruojamoje sistemoje GIS.APVA.LT prijungtų prie vandentiekio tinklų gyventojų skaičius, įvertinus neprisijungimo pateisinamas priežastis, buvo 95,05 proc., o tai reiškia, kad, vadovaujantis Rekomendacijų 262.2 punktu, nėra pagrindo pažeidimui konstatuoti. Tai, jog rodiklis nepasiektas (pavėluotai pasiektas) dėl priežasčių, nepriklausančių nuo Projekto vykdytojo, bei priežasčių, buvusių nežinomų Sutarties pasirašymo metu, remiantis PAFT 1911 punktu, sudaro pakankamą teisinį pagrindą nepradėti pažeidimo tyrimo dėl stebėsenos rodiklio nepasiekimo, o jį pradėjus, sudaro teisinį pagrindą jį pabaigti, stebėsenos rodiklio nepasiekimo nepripažįstant pažeidimu;

45.5. Teisės aktuose nėra įtvirtino veiksnių, kurie gali turėti įtakos stebėsenos rodiklių reikšmės nepasiekimui, bet kurių projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, sąrašo. Tokį veiksnių sąrašą nustatė Agentūra 2017 m. kovo 23 d. raštu Nr. (29-2-2)-APVA-638, kurį atsakovas suderino 2017 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (15-l)-D8-2727, (toliau – ir Veiksnių sąrašas). Teismas nepateikė jokio Veiksnių sąrašo teisinio vertinimo;

45.6. Teismas tinkamai neįvertino, kokius pažeidimus atliko pareiškėjas, ir padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjui buvo išmokėta didesnė finansavimo suma, negu priklauso, ir tai galėjo sukelti nuostolių nacionaliniam ir Europos Bendrijų biudžetui. Atsakovas byloje net neįrodinėjo aplinkybės, jog dėl stebėsenos rodiklio nepasiekimo būtų padaryta žala nacionaliniam ir (ar) ES biudžetams. Teismas neįvertino, jog Projektui skirto finansavimo dydis nepriklausė nuo Sutartyje įtvirtintų stebėsenos rodiklių. Toks pažeidimo konstatavimas prieštarauja tiek pažeidimo sampratai, tiek teisės aktų reikalavimams;

45.7. Įsakymu pritaikyta finansinė korekcija prieštarauja viešajam interesui, proporcingumo principui, finansinių korekcijų taikymo tikslui. Taip pat pareiškėjui nepagrįstai nebuvo suteiktas papildomas terminas stebėsenos rodikliui pasiekti. Be to, pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, sukūrė infrastruktūrą, kuria gali naudotis visi vartotojai, kurie iki Projekto įgyvendinimo neturėjo tokios galimybės. Pareiškėjo įsitikinimu, jis pasiekė Projekto tikslą, o nepasiektas stebėsenos rodiklis neturėjo jokios neigiamos įtakos valstybės ar ES biudžetams;

45.8. Teismas privalėjo vadovautis horizontaliojo precedento galią turinčiais analogiškose bylose priimtais Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimu administracinėje byloje eI-599-790/2018 ir 2018 m. gegužės 28 d. sprendimu administracinėje byloje eI-535-764/2018, kuriose teismas sprendė, jog finansinė korekcija yra neproporcinga nustatytam pažeidimui.

46. Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

46.1. Nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo nesutikti su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų teisiniu vertinimu. Pareiškėjas neginčija, kad teisės aktai nei Sutarties sudarymo metu, nei šiuo metu neįpareigoja gyventojų prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, pareiškėjas taip pat neneigia, kad teisinis reglamentavimas jam buvo žinomas. Kadangi pažeidimui nustatyti svarbu yra nustatyti, ar veiksniai, galėję nulemti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu, nėra pagrindo spręsti, kad vandentvarkos srities teisinis reglamentavimas, nenumatantis imperatyviosios pareigos gyventojams prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, laikytinas aplinkybe, kuri nebuvo žinoma Sutarties sudarymo metu, sudaranti prielaidas nepradėti pažeidimo tyrimo, o jį pradėjus nutraukti nenustačius pažeidimo.

46.2. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog aplinkybėmis, kurios buvo nežinomos Sutarties sudarymo metu, laikytinos tai, kad dalis būstų yra negyvenami, gyventojai neturi finansinių galimybių prisijungti prie naujai įrengtų vandentiekio ir nuotekų tinklų, dalis gyventojų apskritai neturi sanitarinių mazgų arba naudoja vandenį iš šulinių / gręžinių, turi individualius nuotekų šalinimo įrenginius, dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus. Kadangi pareiškėjui šios aplinkybės buvo žinomos arba turėjo būti žinomos, yra pagrindas spręsti, kad pareiškėjas sudarydamas Sutartį ir prisiimdamas įsipareigojimus dėl stebėsenos rodiklių pasiekimo ir gaudamas finansavimą prisiėmė riziką dėl lėšų grąžinimo nepasiekus nustatytų rodiklių;

46.3. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas reiškė prieštaravimus dėl Susitarimo sudarymo, teikė pastabas ir pasiūlymus dėl Susitarimu keičiamų Projekto vykdymo sąlygų. Pasirašydamas Susitarimą, pareiškėjas išreiškė valią dėl jame nustatytų sąlygų taikymo jam, suvokė, kad nuo Susitarimo sudarymo momento naujai nustatyti stebėsenos rodikliai saistys pareiškėją, ir tam pritarė. Pareiškėjas tiek sudarydamas Sutartį, tiek pasirašydamas Susitarimą dėl Sutarties pakeitimo, išreiškė valią dėl juose nustatytų sąlygų taikymo jam, suvokė, kad nustatyti stebėsenos rodikliai saistys pareiškėją, ir tam pritarė;

46.4. Pareiškėjas Sutartimi ne tik įsipareigojo nutiesti vandentiekio tinklus t. y. pasiekti Sutartyje nustatytus fizinius veiklos įgyvendinimo rodiklius (Sutarties 1 priedo 5 p.), bet ir prijungti Sutartyje nustatytą gyventojų skaičių, t. y. įsipareigojo pasiekti Sutartyje nustatytus stebėsenos rodiklius (Sutarties 1 priedo 7 p.). Pareiškėjas nepagrįstai susiaurina Sutarties dalyką, sutartinių įsipareigojimų tinkamą įvykdymą siedamas tik su fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių pasiekimu. Vertinant, kad nustatant stebėsenos rodiklius yra siekiama užtikrinti ES fondų investicijų efektyvumą, padidinti investicijų kuriamą pridėtinę vertę, matuojama projektų sėkmė, į juos yra atsižvelgiama vertinant paraišką ir skiriant finansavimą, todėl pareiškėjo teiginiai tik dėl pastarojo pareigos suteikti galimybę Sutartyje nurodytam gyventojų skaičiui prisijungti prie vandentiekio tinklų laikytini nepagrįstais;

46.5. Teikiant paraišką Projekto finansavimui gauti bei pasirašant Sutartį teisės aktai numatė galimybę taikyti finansines korekcijas – Finansavimo sąlygų aprašo 30 punktas numatė, jog pareiškėjas turi užtikrinti, kad per 24 mėnesius nuo projekto pabaigos visi paraiškoje planuojami nauji vartotojai turės geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugų sutartis ir naudosis vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugomis; per nustatytą terminą neprijungus gyventojų prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, iš projekto vykdytojo proporcingai bus susigrąžintos lėšos. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-59 pakeitus Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, Sutartyje nustatytas terminas rodikliams pasiekti faktiškai buvo pratęstas dar vieniems metams, t. y. pareiškėjui buvo suteiktas papildomas terminas stebėsenos rodikliams pasiekti. Teisės aktuose nėra numatyta galimybė pratęsti ar atnaujinti Finansavimo sąlygų apraše nustatytą rodiklių pasiekimo terminą, šis terminas naikinamasis;

46.6. Atsižvelgiant į tai, kad rezultato stebėsenos rodiklio nepasiekimo mastas yra ženklus, teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog finansinė korekcija atitinka proporcingumo principą;

46.7. Finansavimo sąlygų aprašo normose nėra įtvirtinta projekto vykdytojo pareiga iki nustatyto termino pabaigos prijungti prie įrengtų inžinerinių tinklų visus projekto teritorijoje gyvenančius asmenis, neatsižvelgiant į Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatas dėl individualaus nuotekų tvarkymo ir geriamojo vandens tiekimo, tačiau įtvirtinta pareiga prijungti visus gyventojus, kurie yra suplanuoti paraiškoje dėl projekto finansavimo. Tuo atveju, jeigu projekto vykdytojas paraiškoje dėl projekto finansavimo nurodytų realų ir pagrįstą gyventojų, numatomų prijungti prie įrengtų tinklų, skaičių, jis galėtų įgyvendinti šį stebėsenos rodiklį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-2896/2011 konstatavo, kad Rekomendacijos nėra laikomos norminio pobūdžio aktu, todėl pareiškėjo prašymas ištirti Rekomendacijų teisėtumą atmestinas.

47. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

47.1. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Tokio požiūrio laikosi ir ESTT, pabrėždamas, kad netgi tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius Sąjungos interesus (žr. 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Airija prieš Komisiją, C 199/03, 31 p.; 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą Ministre de l'Intérieur, de l'Outre-mer, dėl Collectivités territoriales et de l'Immigration prieš Chambre del commerce et d'industrie de l'Indre, C-465/10). Atsižvelgiant į tai, jog Projekto vykdytojas pažeidė Aprašo 34 punkto, Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkto ir Sutarties 1 priedo 7 punkto nuostatas bei tai, jog yra atsiradę nuostoliai nacionaliniam ir Europos Bendrijų biudžetui, vertinama, jog yra nustatytos abi Europos Tarybos 2006 m. liepos 11 d. reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1083/2006) 2 straipsnio 7 punkte numatytos pažeidimo sąlygos;

47.2. Nors teisės aktuose ir nėra nurodyto konkretaus sąrašo veiksnių, kurių įtakos sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, tačiau Rekomendacijos (261.2 p.) suteikia diskrecijos teisę tokį sąrašą parengti Ministerijai. Nagrinėjamu atveju Ministerija 2017 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (15-D)-D8-2727 suderino sąrašą veiksnių, kurie nepriklauso nuo projekto vykdytojo. Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą, atsižvelgė į šį sąrašą ir įvertino, kokie Projekto vykdytojo nurodyti veiksniai, kurių įtakos rodiklių reikšmės nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, yra pagristi;

47.3. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, dėl ko nebuvo pasiekti stebėsenos rodikliai, nebuvo žinomi Sutarties pasirašymo metu, pavyzdžiui, „teisės aktai neįpareigoja gyventojų jungtis prie naujai nutiestų tinklų“, yra nepagrįsti, nes šios aplinkybės neabejotinai buvo žinomos Sutarties pasirašymo metu. Net ir vertinant, kad šios aplinkybės buvo nežinomos Sutarties pasirašymo metu, žinomomis jos turėjo tapti Projekto įgyvendinimo metu, todėl Projekto vykdytojas privalėjo imtis veiksmų, kad sumažintų šių veiksnių įtaką rodiklių reikšmės nepasiekimui;

47.4. Teisinio reglamentavimo kitimą, kaip rodiklio nepasiekimo priežastį, Projekto vykdytojas nurodė tik kreipdamasis į teismą, nors atliekant įtariamo pažeidimo tyrimą šios priežasties neminėjo. Pasirašydamas Susitarimą pareiškėjas sutiko su pakeitimu ir prisiėmė visus iš jo kylančius įsipareigojimus. Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad Projekto vykdytojas negalėjo daryti įtakos Sutarties keitimams dėl siektinų rodiklių reikšmių pakeitimo, nes būtent Projekto vykdytojas nurodė siektinus rodiklius, kurie buvo įtraukti į Sutarties pakeitimus. Be to, kitęs teisinis reguliavimas suteikė ir papildomą vienų metų terminą rezultato stebėsenos rodikliams pasiekti. Sutartys su gyventojais, sudarytos po 2016 m. gruodžio 31 d., nebuvo ir neturi būti vertinamos nustatant pažeidimo padarymo faktą ir parenkant taikytiną finansinę korekciją;

47.5. Už tokio pobūdžio pažeidimus, kaip nustatytas nagrinėjamu atveju, Rekomendacijose numatytos 20, 15, 10 ar 5 proc. dydžio finansinės korekcijos (procentinė dalis nuo visos projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos), priklausomai nuo rodiklio nepasiekimo procentinės dalies (skaičiuojama nuo Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės).

47.6. Rekomendacijose nustatyti ne abstraktūs principai, bet įtvirtinti konkretūs kriterijai, kuriais tiek Agentūra, kaip įgyvendinančioji institucija, tiek Ministerija turi vadovautis. Teisės aktuose įtvirtintos nuostatos formuluojamos remiantis vienodo vertinimo principu ir taikomos visiems projektams vienodai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 48. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo UAB „Vilkaviškio vandenys“ skundas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. D1-701, kuriuo nustatyta, jog lėšų pervedimo būdu grąžintina netinkamomis finansuoti pripažinta pareiškėjui išmokėta lėšų suma yra 680 293,39 Eur (Įsakymo 1.1 p.), bei pareiškėjas įpareigotas per 90 dienų nuo Įsakymo įsigaliojimo, t. y. jo paskelbimo Teisės aktų registre (Įsakymo 1.2 ir 1.4 p.), šią sumą pervesti į nurodytą banko sąskaitą, pagrįstumas ir teisėtumas.

49. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti Įsakymą, nes pareiškėjas iki nustatyto termino (2016 m. gruodžio 31 d.) nepasiekė 2009 m. gruodžio 18 d. Projekto finansavimo ir administravimo sutarties Nr. V/2009/NS/46 1 priedo 7 punkte (lentelėje) nurodyto stebėsenos (rezultato) rodiklio – „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų (skaičius) – 1 890 gyventojai“ (patikslintas rodiklis yra 1 818 gyventojai (toliau – ir ginčo rodiklis)) (nepasiekta 28,8 proc.), pažeidė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą ir 1 priedo 7 punktą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjui vadovaujantis Rekomendacijų 263.2 punktu pagrįstai taikytas finansinės korekcijos dydis (procentinė dalis (10 proc.) nuo visos Projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos) ir pripažinta, kad bendra netinkamų finansuoti išlaidų suma išmokėta pareiškėjui yra 740 558,79 Eur, įskaitant 60 262,40 Eur pareiškėjo lėšas.

50. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo skundas turėjo būti tenkintas, nes nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo padaryto pažeidimo (nėra pareiškėjo neteisėtų veiksmų ir kaltės dėl nepasiekto ginčo rodiklio; ginčo rodiklis nepasiektas (pavėluotai pasiektas) dėl priežasčių, nepriklausančių nuo pareiškėjo, bei priežasčių, buvusių nežinomų Sutarties pasirašymo metu); pareiškėjui nepagrįstai priskirta rizika už gyventojų nesijungimą prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų; neįvertinta, kad pareiškėjas neturi jokių teisinių priemonių pats prijungti ar priversti gyventojus prisijungti prie tinklų, o po 2016 m. gruodžio 31 d. ginčo rodiklio pasiekimas nuolat gerinamas; pritaikyta finansinė korekcija prieštarauja viešajam interesui, proporcingumo principui, finansinių korekcijų taikymo tikslui; pareiškėjas pasiekė Projekto tikslą, o nepasiektas ginčo rodiklis neturėjo jokios neigiamos įtakos valstybės ar ES biudžetams.

51. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Įsakymas yra priimtas vadovaujantis Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (byloje vadovaujamasi Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1459 redakcija), 5.2.3 punkte nurodytu pagrindu – „sprendimas priimamas ir lėšos turi būti sugrąžinamos, jeigu <...> pareiškėjas ar projekto vykdytojas nesilaikė (Europos Sąjungos) ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių, ir (arba) paramos sutarties ir dėl to <...> projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta didesnė, nei priklauso, lėšų suma“.

52. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443, 1911 punktas (Vyriausybės 2012 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 510 redakcija) nustatė, kad, jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, šiose taisyklėse ir Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225 (toliau – ir Veiksmų programų administravimo taisyklės; byloje vadovaujamasi Vyriausybės 2014 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 312 redakcija), nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti.

53. Projektų administravimo taisyklių 196 punktas (Vyriausybės 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1378 redakcija) ir Veiksmų programų administravimo taisyklių 74.3 punktas nustato, kad pažeidimo tyrimas atliekamas, pažeidimo pašalinimo būdas nustatomas, be kita ko, vadovaujantis Metodinėmis pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173.

54. Rekomendacijų 261.2 punktas (finansų ministro 2014 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 1K-409 redakcija) įtvirtina, kad įgyvendinus projekto veiklas, tačiau nepasiekus sutartyje nustatytų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių reikšmių, pažeidimas yra nustatomas, „<...> jeigu rodiklio reikšmės nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu, bet yra sąlygotas veiksnių, kurių įtaką <...> sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas galėjo sumažinti. Nustatant pažeidimą atsižvelgiama į tai, ar veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi <...> sutarties pasirašymo metu, ar projekto vykdytojas, nelaukdamas projekto įgyvendinimo pabaigos, apie galimą riziką nepasiekti <...> sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės informavo įgyvendinančiąją instituciją ir projekto įgyvendinimo metu ėmėsi veiksmų užtikrinti šios reikšmės pasiekimą. <...> Šis atvejis taikomas tik rezultato rodikliams (stebėsenos rodiklių tipas), kurių nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu.“

55. Įgyvendinus projekto veiklas nepasiekus projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytų rodiklių reikšmių, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas, jeigu yra tenkinama nors viena iš Rekomendacijų 262 punkte (finansų ministro 2012 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1K-451 redakcija) sąlygų, tarp kurių – rodiklio reikšmės nepasiekimas yra nulemtas veiksnių, kurių įtakos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti (Rekomendacijų 262.4 p.).

56. Rekomendacijų 263.2 punktas (finansų ministro 2012 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1K‑451 redakcija) nurodo, kad nustačius pažeidimą, kuris yra susijęs su projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytų rodiklių reikšmių nepasiekimu įgyvendinus projekto veiklas, taikomos finansinės korekcijos, kurios 261.2 punkte nustatytu (t. y. nagrinėjamu) atveju apskaičiuojamos vadovaujantis šiais principais:

Rodiklio nepasiekimo procentinė dalis (skaičiuojama nuo projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės)

Finansinės korekcijos dydis (procentinė dalis nuo visos projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos)

Daugiau kaip 10 proc. ir iki 25 proc. (įskaitytinai)

5 proc.

Daugiau kaip 25 proc. ir iki 40 proc. (įskaitytinai)

10 proc.

Daugiau kaip 40 proc. ir iki 50 proc. (įskaitytinai)

15 proc.

Daugiau kaip 50 proc.

20 proc.

57. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su Sutarties sąlygų vertinimu, Projekto įgyvendinimo tikslais ir nepagrįstu pažeidimo tyrimo inicijavimu, nustatyta, kad Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktu, be kita ko, pareiškėjas įsipareigojo siekti Sutarties 1 priede numatytų Projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų (I t., b. l. 53). Iš Projekto tikslus atspindinčio Sutarties 1 priedo 4 punkto (lentelės) „Trumpas projekto aprašymas (santrauka)“ (I t., b. l. 64–65) matyti, kad Projekto tikslai bei siekiami rezultatai apėmė ne tik tinklų tiesimą, bet ir realų gyventojų naudojimąsi šiais tinklais (Projekto tikslingumas grindžiamas esamais ir planuojamais gyventojų poreikiais; siekiu centralizuotai aprūpinti gyventojus geriamuoju vandeniu ir tvarkyti jų nuotekas; akcentuojama nauda, kurią gaus visi gyventojai); tai atsispindi ir šio priedo 8 punkte (lentelėje) „Projekto atitiktis horizontaliosioms sritims“ (I t., b. l. 68).

58. Sutarties Specialiųjų sąlygų 5.2.6 punkte (I t., b. l. 50) nurodyta, kad Projekto vykdytojas be Bendrosiose sąlygose <...> įvardytų įsipareigojimų taip pat privalo „<...> pasiekti Sutarties 1 priedo 5 punkte nurodytus projekto fizinius veiklos įgyvendinimo rodiklius. <...> Suteikta galimybė prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų laikoma išpildyta tuo atveju, kai vandentiekio ir nuotekų tinklai privesti prie gyventojo sklypo ribos.“ Sutarties 1 priedo „Projekto aprašymas“ 5 punkte (lentelė) „Projekto loginis pagrindimas“ (I t., b. l. 65) yra nurodytas „Projekto loginis pagrindimas“ (I t., b. l. 65), o ne stebėsenos rodiklių turinys.

59. Projekto tikslų aspektu pažymėtina ir tai, kad Sutarties sudarymo (2009 m. gruodžio 18 d.) metu galiojęs Finansavimo sąlygų aprašo 24 punktas (aplinkos ministro 2008 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. D1-401 redakcija), be kita ko, įtvirtino, kad Projektas turi siekti priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodiklių, nustatytų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priede, patvirtintame Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 787 (toliau – ir Veiksmų programos priedas).

60. Veiksmų programos priedo VI skyriaus „Prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemonės“ I skirsnyje „VP3-3.1-AM-01-V priemonė „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos renovavimas ir plėtra“ (Vyriausybės 2013 m. birželio20 d. nutarimo Nr. 568 redakcija) buvo nurodytas papildomas rodiklis, kurio reikia priemonės įgyvendinimo stebėsenai atlikti – „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“. Šis rodiklis paaiškintas Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede (aplinkos ministro 2008 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. D1-401 redakcija, 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. D1-650 redakcija) „Įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo metodika“ – „gyventojai laikomi prisijungę sudarius su vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmone paslaugų teikimo sutartį“.

61. Aplinkos ministro 2010 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. D1-237 patvirtinto Finansavimo sąlygų aprašo 30 punktas eksplicitiškai įtvirtino, jog „Pareiškėjas turi užtikrinti, kad per 24 mėnesius nuo projekto pabaigos visi paraiškoje planuojami nauji vartotojai turės geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugų sutartis ir naudosis vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugomis. Per nustatytą terminą neprijungus gyventojų prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, iš projekto vykdytojo proporcingai bus susigrąžintos lėšos.“

62. Aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-900, be kita ko, iš naujo išdėsčius Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, buvo nustatyta, kad „Pareiškėjas turi užtikrinti, kad per 24 mėnesius nuo projekto pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d., visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis. Per nustatytą terminą neprijungus gyventojų prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, iš projekto vykdytojo proporcingai bus susigrąžintos paramos lėšos.“ Tuo pačiu įsakymu buvo pakoreguotas ir 4 priedas, nurodant, kad aptariamo rodiklio įgyvendinimo terminas yra nustatytas Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte. Aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-59 Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas buvo išdėstytas taip: „Pareiškėjas turi užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, (Projektų administravimo taisyklėse) ir (Veiksmų programų administravimo taisyklėse), nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti.“

63. Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.6 punktu pareiškėjas įsipareigojo laikytis teisės aktų, susijusių su Projekto įgyvendinimu (I t., b. l. 53).

64. Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede „Įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo metodika“ pirminiais dokumentais, pagrindžiančiais ginčo rodiklio pasiekimą, įvardyti sudarytų vandens tiekimo sutarčių, nurodant konkrečius būstus, sąrašas, patvirtintas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės vadovo, bei prisijungimo aktų kopijos.

65. Aptartos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės patvirtina, kad tiek Susitarimo, kuriuo pakeista Sutartis, sudarymo (2014 m. liepos 29 d.), tiek Projekto įgyvendinimo metu ginčo rodiklio įgyvendinimas buvo siejamas su sutarčių su gyventojais (būstų savininkais) sudarymu, o ne vien tik su šių gyventojų galimybe prisijungti prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų. Ginčo rodiklio turinys šiuo aspektu yra ir buvo aiškus. Nepaisant kai kurių reglamentavimo pasikeitimų, pareiškėjo Sutartimi (Susitarimu) prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su paslaugų sutarčių su gyventojais sudarymu, turinys nagrinėjamu atveju iš esmės liko nepakitęs.

66. Pareiškėjas 2017 m. sausio 25 d. ataskaitoje po projekto užbaigimo (I t., b. l. 138–139) pats nurodė, kad 2016 m. gruodžio 31 d. stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų (skaičius)“, faktiškai pasiekta reikšmė – 1 024 gyventojai, t. y. ginčo rodiklis iki nustatyto termino (2016 m. gruodžio 31 d.) nebuvo pasiektas; 2017 m. balandžio 5 d. rašte pareiškėjas patikslino ataskaitą, nurodydamas, kad buvo prijungti 1 029 gyventojai (I t., b. l. 138–139); kaip nurodė atsakovas, atsižvelgiant į tai, kad Projekto vykdytojas prie vandentiekio tinklų yra prijungęs 423 būstus, taikant Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede nurodytą rodiklių skaičiavimo metodiką, stebėsenos rodiklio pasiekimo procentas – 56,6 proc. (1 029 x 100 / 1 818), o stebėsenos rodiklio nepasiekimas, nesusijęs su aplinkybėmis, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, – 28,8 proc. (I t., b. l. 342–349). Be to, nurodyta, kad nesudarydamas visų planuotų sudaryti paslaugų sutarčių su gyventojais iki 2016 m. gruodžio 31 d., pareiškėjas neįvykdė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte (aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. D1-59 redakcija) nustatytos pareigos.

67. Minėta, jog Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte nustatyta, kad pareiškėjas turi užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, Projektų administravimo taisyklėse ir Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d.nutarimu Nr. 1225 „Dėl veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti. Byloje nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 31 d. suėjo terminas, per kurį pareiškėjas turėjo su gyventojais sudaryti vandens tiekimo sutartis. Šis terminas yra naikinamasis, nes nei Finansavimo sąlygų apraše, nei kituose teisės aktuose nėra nustatyta galimybė šį terminą pratęsti ar atnaujinti. Taigi, termino pratęsimo ar papildomo termino pažeidimui ištaisyti teisės aktai neįtvirtina, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad jam nepagrįstai nebuvo suteiktas papildomas terminas stebėsenos rodikliui pasiekti, atmestinas.

68. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, taip pat pažymi, kad ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl nagrinėjamu atveju yra reikšmingas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020, kuriame pateikti išaiškinimai, siekiant aiškios administracinės jurisprudencijos krypties šiai bylai aktualiais analogiško pobūdžio aspektais. Išplėstinės teisėjų kolegijos nagrinėtoje byloje taip pat buvo nagrinėjamos iš esmės tokios pat faktinės ir teisinės aplinkybės, susijusios su įsakymo, kuriuo tokio pat projekto vykdytojas buvo pripažintas pažeidęs Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą ir projekto finansavimo ir administravimo sutarties nuostatas, konstatavus, kad iki nustatyto termino (2016 m. gruodžio 31 d.) nebuvo pasiektas planuotas projekto stebėsenos (rezultato) rodiklis, pagrįstumu ir teisėtumu.

69. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 pripažino, kad Rekomendacijos yra norminis teisės aktas, sukuriantis visuotinai privalomas elgesio taisykles (teisės normas) ir išaiškino, kad priemonės, projekto tikslai ir sutartimi prisiimti įsipareigojimai apėmė ne tik reikalavimą nutiesti ginčo tinklus ir įrengti susijusią infrastruktūrą, bet ir užtikrinti, kad šiais tinklais būtų naudojamasi, šiuo tikslu sudarant paslaugų teikimo sutartis su gyventojais, ir tai turėjo būti atlikta iki 2016 m. gruodžio 31 d.

70. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Pažymėtina, kad nenustatytos aplinkybės, dėl kurių šioje byloje neturėtų būti laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 nurodytų teisės aiškinimo taisyklių. Šių taisyklių buvo laikomasi ir kitoje analogiško pobūdžio byloje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-529-502/2020).

71. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo inicijuoti tyrimą dėl Finansavimo sąlygų aprašo 30 (2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. D1-237 redakcija), 34 (2011 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. D1-480 redakcija; 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. D1-650 redakcija) punktų atitikties Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2006 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. X-764 redakcija; 2014 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. XII-939 redakcija) 15 straipsnio 7 dalies (2006 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. X-764 redakcija) ir 23 straipsnio (2014 m. liepos 12 d. įstatymo Nr. XII‑939 redakcija) nuostatoms.

72. Pareiškėjo nurodytos įstatymo nuostatos reglamentuoja (reglamentavo) asmenų, individualiai išgaunančių ir naudojančių geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkančių nuotekas, teises ir pareigas, tokio vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sąlygas. Tačiau aptartos Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos nereguliuoja (nekeičia, nepaneigia) įstatyme nustatytų asmenų teisių ir pareigų, o tik numato (numatė) projekto vykdytojo pareigą užtikrinti, kad bus sudarytos atitinkamos paslaugų sutartys su tais paslaugų vartotojais, kuriuos jis pats įsipareigojo prijungti prie naujai nutiestų tinklų. Kitaip tariant, minėtos Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos niekaip nekonkuruoja su minėtomis įstatymo nuostatomis, nepatenka į šių nuostatų reglamentavimo sritį. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo inicijuoti norminio administracinio akto tyrimą ABTĮ 113 straipsnyje nustatyta tvarka (šiuo klausimu išsamiau žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020).

73. Dėl pareiškėjo akcentuojamų veiksnių, darančių įtaką ginčo rodiklio reikšmei, visų pirma, pažymėtina, kad Projektų administravimo taisyklių 1911 punktas (Vyriausybės 2012 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 510 redakcija) nustato, kad, jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, šiose taisyklėse ir Veiksmų programų administravimo taisyklėse nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti. Be paminėtų taisyklių, priežasčių vertinimas, pažeidimo tyrimas atliekami ir pažeidimas konstatuojamas vadovaujantis Rekomendacijomis (Veiksmų programų administravimo taisyklių 74.1 ir 74.3 p.).

74. Kaip matyti iš Rekomendacijų 261.2 punkto (finansų ministro 2014 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 1K-409 redakcija), nepasiekus sutartyje nustatytų projekto stebėsenos rodiklių reikšmių, pažeidimas yra nustatomas, jeigu (1) rodiklio reikšmės nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu, bet (2) yra nulemtas veiksnių, kurių įtaką rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas galėjo sumažinti; jei šių veiksnių projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas (Rekomendacijų 262.4 p. (finansų ministro 2012 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1K-451 redakcija)).

75. Rekomendacijų 261.2 punktas (finansų ministro 2014 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 1K-409 redakcija) taip pat nustatė, kad atliekant minėtą vertinimą atsižvelgiama į tai, (1) ar veiksniai, galėję nulemti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi sutarties pasirašymo metu, (2) ar projekto vykdytojas, nelaukdamas projekto įgyvendinimo pabaigos, apie galimą riziką nepasiekti sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės informavo įgyvendinančiąją instituciją ir projekto įgyvendinimo metu ėmėsi veiksmų užtikrinti šios reikšmės pasiekimą.

76. Sutarties 1 priedo 7 punkte įtvirtintas stebėsenos rodiklis: „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (skaičius) – 1 136“, „gyvenamosios vietovės, kuriose renovuota (pastatyta) vandens tiekimo ir (ar) nuotekų sistema (skaičius) – 3“. Agentūros ir pareiškėjo Susitarimu, kuris pasirašytas 2014 m. rugpjūčio 1 d., buvo pakeista Sutarties 1 priedo „Projekto aprašymas“ 7 lentelė „Stebėsenos rodikliai“ ir įtvirtinti tokie siektini rezultatų rodikliai: „gyventojai prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“, reikšmė – 2 688 gyventojai, „gyventojai prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“, reikšmė – 1 890 gyventojai. Susitarimu pakeisti fiziniai veiklos įgyvendinimo rodikliai: numatyta nutiesti 23,97 km naujų centralizuoto vandentiekio tinklų, 35,99 km nuotekų tinklų, pastatyti 10 naujų nuotekų siurblinių, 1 vandentiekio siurblinę, numatyta, kad įgyvendinus Projektą, bus suteikta galimybė prisijungti prie centralizuotų vandentiekio tinklų papildomai 727 būstams ir prie nuotekų tinklų – 1 034 būstams (I t., b. l. 46–75).

77. Kaip jau buvo minėta, baigęs įgyvendinti Projektą, pareiškėjas 2017 m. sausio 25 d. pateikė ataskaitą, nurodydamas, kad prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų prisijungė 1 024 gyventojai iš planuotų 1 890 gyventojų, 2017 m. balandžio 5 d. patikslino ataskaitą nurodydamas, kad buvo prijungti 1 029 gyventojai.

78. Pažymėtina, kad Agentūra 2017 m. kovo 23 d. rašte Nr. (29-2-2)-APVA-638 „Dėl projektų rezultato rodiklių vertinimo rodiklių suderinimo“ (III t., b. l. 78–79), kurį suderino su Ministerija, pateikė sąrašą veiksnių, kurių įtakos ginčo rodiklio reikšmei Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, ir kuriais Agentūra vadovausis vertindama rodiklio pasiekimą bei priimdama sprendimus dėl pažeidimų tyrimų neinicijavimo tais atvejais, kai rodikliai pasiekti mažiau nei 90 proc. Šiuo Veiksnių sąrašu Agentūra vadovavosi surašydama Tyrimo išvadą; tyrimo metu pareiškėjas buvo informuotas apie šį sąrašą ir kad juo Agentūra vadovausis vertindama įtakos ginčo rodiklio reikšmei turėjusius veiksnius.

79. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020, vertindama Veiksnių sąrašo reikšmę, pabrėžė, kad juo iš esmės nustatydama administracinio elgesio taisykles, skirtas, be kita ko, sukelti poveikį tretiesiems asmenims – projektų vykdytojams, ir pranešdama viešai, kad nuo šio momento taikys jas atvejams, kuriems jos skirtos, Agentūra apribojo savo diskreciją ir paprastai negali nukrypti nuo šių taisyklių, nes priešingu atveju tai reikštų bendrųjų teisės principų, kaip antai – vienodo požiūrio, teisinio saugumo ar teisėtų lūkesčių apsaugos pažeidimą. Tačiau šis Veiksnių sąrašas negali būti laikomas baigtiniu – jis neeliminuoja iš jau minėtų norminių aktų kylančios pareigos vertinti visus, t. y. ir kitus, sąraše nenurodytus veiksnius, kurie turėjo įtakos ginčo rodiklio reikšmei, šios įtakos Projekto vykdytojas (pareiškėjas) negalėjo sumažinti.

80. Teisėjų kolegija, atsakydama į pareiškėjo argumentą, kad nagrinėjamu atveju stebėsenos (rezultato) rodiklio reikšmė nebuvo pasiekta dėl veiksnių, kurių įtakos šiai reikšmei nebuvo galima sumažinti, atkreipia dėmesį, kad pareiga įrodyti (pagrįsti) šią aplinkybę, tenka Projekto vykdytojui (pareiškėjui).

81. Agentūrai pateiktuose 2017 m. gegužės 22 d. (I t., b. l. 231–233), 2017 m. birželio 26 d. (I t., b. l. 292–293) ir 2017 m. liepos 31 d. (I t., b. l. 326) raštuose pareiškėjas (be kita ko, įvardydamas konkrečius adresus) nurodė šiuos Sutarties pasirašymo metu planuotus prijungti būstus ir jų neprijungimo prie vandentiekio tinklų priežastis, kurių įtakos rodiklių nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti ir kurie atsirado po Projekto inicijavimo pradžios (projektinių pasiūlymų parengimo): būstas tapo negyvenamas; neįrengtas sanitarinis mazgas ir gyventojai atsisako jį įrengti; gyvenamojo namo statyba atidėta; būstas turi gręžinį ar nuosavus nuotekų valymo įrenginius. Pareiškėjas byloje taip pat akcentuoja gyventojų skaičiaus mažėjimą bei aplinkybę, kad pagal aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą gyventojai nebuvo įpareigoti jungtis prie centralizuotų tinklų.

82. Kaip matyti iš Tyrimo išvados, Agentūra, atsižvelgdama į tai, kad Projektas į valstybės projektų sąrašą buvo įtrauktas 2008 metais ir veiksnys „būstas tapo negyvenamas“ pagal Agentūros 2017 m. kovo 23 d. raštu Nr. (29-2-2)-APVA-638 „Dėl projektų rezultato rodiklių vertinimo rodiklių suderinimo“ (III t., b. l. 78–79) patvirtintą ir su Ministerija suderintą Veiksnių sąrašą priskirtinas prie veiksnių, kurių įtakos rodiklių reikšmės pasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, pripažino pagrįstu pareiškėjo 2017 m. gegužės 22 d. rašte pateiktą ir rašytiniais įrodymais patvirtintą argumentą, kad ginčo stebėsenos rodiklis nebuvo pasiektas dėl 41 būsto tapimo negyvenamais 2011 metais ir vėliau dėl šio veiksnio įtakos rodiklio reikšmės nepasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti. Agentūra, atlikusi aritmetinius skaičiavimus, konstatavo, kad 113 gyventojų neprijungimas prie vandentiekio tinklų laikytinas įvykęs dėl veiksnio, kurio įtakos rodiklio reikšmės nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. Taip pat Agentūra, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo nurodytas „neįrengtas sanitarinis mazgas ir gyventojai atsisako jį įrengti“ veiksnys pagal Veiksnių sąrašą priskirtinas prie veiksnių, kurių įtakos rodiklių reikšmės pasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, pripažino pagrįstu pareiškėjo argumentą, kad ginčo stebėsenos rodiklis nebuvo pasiektas dėl 85 gyventojų neprijungimo prie vandentiekio tinklų ir šio veiksnio įtakos rodiklio reikšmės nepasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti.

83. Nustatyta, kad Agentūra Tyrimo išvadoje pareiškėjo nurodytos rodiklio reikšmės nepasiekimo priežasties „statyba atidėta“ nepripažino pagrįsta dėl to, jog pareiškėjas (Projekto vykdytojas) tik bendrai įvardijo faktą, jog statyba atidėta, nenurodė jokių aplinkybių, kodėl gyventojai neprisijungė iki 2016 metų pabaigos ir nepateikė jokių dokumentų, kuriuose būtų numatyta 82 gyvenamųjų namų statyba iki Projekto rodiklių pasiekimo termino, bei įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad teritorijų planavimo dokumento, kuriame buvo numatyta gyvenamųjų namų statyba, pagrindu Projekto vykdytojas pagrįstai galėjo tikėtis, jog per nustatytą rodiklių pasiekimo laikotarpį įvyks objekto statyba ir bus galima prijungti gyventojus.

84. Teisėjų kolegija, sutikdama su Agentūros vertinimu nurodytu aspektu, akcentuoja, kad iš Sutarties 1 priedo „Projekto aprašymas“ matyti, jog ginčo rodiklis, be kita ko, buvo siejamas su gyvenvietės plėtra, apimančia ir naujų būstų statybą bei pradėtų statybų užbaigimą (I t., b. l. 63–67). Todėl nebaigta ir (ar) nepradėta (planuota) naujų gyvenamųjų namų statyba yra veiksnys, darantis tiesioginę įtaką ginčo rodiklio reikšmei. Veiksnių sąrašo 5 punkte, kaip vienas iš veiksnių, taip pat nurodytas šis – „dėl ekonominių, demografinių ar kitų aplinkybių neįvykusi teritorijų planavimo dokumentuose numatyta plėtra (pvz., teritorijų planavimo dokumentuose buvo numatyta gyvenamųjų namų statyba, kurio pagrindu projekto vykdytojas pagrįstai galėjo tikėtis, kad per nustatytą rodiklių pasiekimo laikotarpį įvyks objekto statyba ir bus galima prijungti gyventojus, tačiau objekto (gyvenamojo namo) statyba atidėta neapibrėžtam terminui).“

85. Byloje nėra jokių duomenų, kad aptariamo veiksnio „statyba atidėta“ atsiradimą ir (ar) buvimą būtų nulėmę paties pareiškėjo veiksmai ar neveikimas. Pažymėtina ir tai, kad sprendimai pradėti, atlikti, baigti, atidėti ar stabdyti statybos darbus priklauso pirmiausia nuo paties statytojo, o ne nuo Projekto vykdytojo valios. Kita vertus, pastebėtina ir tai, kad ginčo stebėsenos rodiklis, kaip minėta, yra tiesiogiai susijęs su planuotų prijungti būstų skaičiumi – nustatyta tvarka mažinant veiklos apimtį būtų mažinama ir ginčo rodiklio reikšmė. Šiuo aspektu pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą ir prieš atlikdamas jame nurodytas veiklas, susijusias su naujų tinklų tiesimu į laisvus ar nebaigtos statybos žemės sklypus, privalėjo įsivertinti statybų juose realumą ir esant būtinybei – kreiptis į Agentūrą, be kita ko, ir dėl Projekto veiklos apimties sumažinimo (Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.13, 2.1.15 p. (I t., b. l. 54)). Tačiau pareiškėjui tenkančios įrodinėjimo naštos kontekste pastebėtina, kad byloje nėra jokių dokumentų (teritorijų planavimo, žemėtvarkos dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų ir pan.) ir (ar) kitų duomenų (sklypų savininkų, statytojų prašymų, susitarimų ir pan.), kurie objektyviai leistų pripažinti, kad tiesiant tinklus į laisvus ir nebaigtos statybas žemės sklypus, pareiškėjas vertino ir galėjo pagrįstai tikėtis, kad statybos bus pradėtos ir baigtos nustatytais terminais. Nesant tokių duomenų, nėra galimybės konstatuoti, jog aptariama aplinkybė nagrinėjamu atveju laikytina veiksniu, kurios įtakos ginčo rodiklio reikšmei pareiškėjas negalėjo sumažinti. Apeliaciniame skunde nurodomas Vilkaviškio miesto bendrasis planas 2010–2020 metams, kuriame buvo numatyta Lobiškių kvartale gyvenamosios paskirties statyba 82 sklypuose, nepagrindžia pareiškėjo argumentų, jog jis pagrįstai galėjo tikėtis, kad tokie namai bus pastatyti ir visi bus prijungti prie statomos infrastruktūros.

86. Pareiškėjas 2017 m. birželio 26 d. Agentūrai pateiktame rašte nurodė, kad neprisijungimo prie vandentiekio tinklų priežastis yra ta, jog 2 būstai apsirūpina individualiai (turi gręžinį) (I t., b. l. 292). Veiksnių sąrašo 7 punkte veiksniu, kurio įtakos rodiklio reikšmės nepasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti, pripažįstama aplinkybė, kad „būstas individualiai apsirūpino <...> geriamuoju vandeniu (gręžinys)“. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kada šie įrenginiai buvo įrengti (juos įrengė ne pareiškėjas; gyventojai nėra įpareigoti pareiškėjui teikti informaciją apie įrenginius), nagrinėjamu atveju neleidžia paneigti šio veiksnio reikšmės sprendžiant dėl ginčo rodiklio nepasiekimo priežasčių. Todėl nesutiktina su Agentūros Tyrimo išvadoje išsakyta pozicija, kad savo šachtinio šulinio vandens naudojimas nėra veiksnys, kurio įtakos Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. Todėl konstatuojama, kad 10 (2 būstai x 2,5 (Finansavimo sąlygų aprašo 4 priedo gyventojų ir būstų skaičiaus koeficientas)) gyventojų neprijungimas prie vandentiekio tinklų laikytinas įvykęs dėl veiksnio, kurio įtakos rodiklio reikšmės nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti.

87. Kaip matyti iš Tyrimo išvados, Agentūra atsižvelgė į gyventojų skaičiaus sumažėjimą, kaip veiksnį, kurio įtakos stebėsenos rezultato pasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti (įskaitant ir emigraciją), ir vadovaudamasi oficialiai skelbiamais Lietuvos statistikos departamento duomenimis apie gyventojų skaičių Lietuvos savivaldybėse nustatė, kad 67 gyventojai (1 818 – 198) x 4,13 / 100) neprisijungė prie nuotekų tinklų dėl veiksnio (gyventojų skaičiaus sumažėjimo), kurio įtakos ginčo rodiklio nepasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti. Agentūra, atlikdama skaičiavimus, pabrėžė, kad 198 (85 + 113) gyventojų neprisijungimas prie vandentiekio tinklų pripažintas įvykusiu dėl veiksnių, kurių įtakos rodiklių nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti (sanitarinio mazgo nebuvimas ir neturėjimas lėšų jam įsirengti, būstų tapimas negyvenamais po Projekto inicijavimo), todėl šie gyventojai neįtraukiami nustatant gyventojų skaičiaus mažėjimo įtaką rodiklių nepasiekimui. Pareiškėjas nesutinka su Agentūros apskaičiuotu gyventojų skaičiumi ir teigia, kad Agentūra nepagrįstai iš siektino rodiklio išminusavo 198 gyventojus pagal kitus veiksnius, kurių įtakos stebėsenos rezultato pasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. Pareiškėjo vertinimu, tai nėra tikslus konkrečių gyventojų, turinčių konkrečią priežastį nesijungti prie naujų tinklų, skaičius.

88. Teisėjų kolegija, sutikdama su pareiškėjo pozicija, pažymi, kad pagal Veiksnių sąrašą gyventojų skaičiaus sumažėjimas yra vienas iš veiksnių, kurio įtakos rodiklių reikšmės nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. Šis veiksnys yra išskirtas ir nėra siejamas su kitais Veiksnių sąraše nurodytais veiksniais. Šis rodiklis nustatomas nepriklausomai nuo kitų veiksnių buvimo, vadovaujantis oficialiais statistiniais duomenimis bei įvertinus aplinkybę, dėl kurios nėra ginčo byloje, kad nuo 2014 metų iki 2016 metų gyventojų skaičius Vilkaviškio rajono savivaldybėje sumažėjo 1 663 gyventojais arba 4,13 proc. Atsižvelgiant į tai, 75 (1 818 x 4,13 proc. / 100) gyventojų neprisijungimas prie vandentiekio tinklų laikytinas įvykęs dėl veiksnio (gyventojų skaičiaus sumažėjimo), kurio įtakos rodiklio reikšmės nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. Todėl konstatuotina, kad ginčo rodiklio reikšmė dėl gyventojų skaičiaus sumažėjimo nepasiekta ne 67, kaip nurodė Agentūra, bet 75 gyventojais.

89. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu galioję nacionalinės teisės aktai nenustatė gyventojų pareigos jungtis prie vandentiekio tinklų, nagrinėjamu atveju nėra aktuali, nes: (1) iš esmės identiškas reguliavimas egzistavo iki Sutarties (Susitarimo) pasirašymo ir visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį; (2) nei pareiškėjo pateiktoje paraiškoje, nei Sutartyje (Susitarime) nėra jokių nuostatų, kurios leistų teigti, kad ginčo rodiklio pasiekimas buvo siejamas su aplinkybe, kad įstatymų leidėjas ir (ar) kiti teisėkūros subjektai pakeis galiojantį reguliavimą pareiškėjo nurodomu būdu.

90. Kita vertus, tai, kad teisės aktai neįpareigojo gyventojų jungtis prie vandentiekio tinklų, taip pat nenustatė tinklų savininko (valdytojo) teisės savo iniciatyva be būsto savininko valios prijungti prie šių tinklų, ir kitos panašios aplinkybės lemia, kad galimybė pasiekti ginčo rodiklį tiesiogiai priklauso nuo paties gyventojų (būsto savininkų) noro ir (ar) jų galimybių savo lėšomis prisijungti prie šių tinklų. Gyventojo apsisprendimą nesijungti gali lemti įvairios priežastys, įskaitant ir pareiškėjo nurodytas – ribotos finansinės galimybės prisijungti prie tinklų ar tiesiog nenoras naudotis centralizuotais vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo tinklais. Tačiau tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamu atveju, tai nelaikytina minėtais veiksmais, kurių įtakos ginčo rodikliui pareiškėjas negalėjo sumažinti. Iš tiesų pareiškėjas nepateikė jokių objektyviais duomenimis pagrįstų argumentų, kad minėtos aplinkybės yra išskirtinės ir nebūdingos vykdant aptariamą veiklą. Be to, įvertinus tai, kad pareiškėjas yra ūkio subjektas, be kita ko, pats teikiantis centralizuotas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas (šios srities profesionalas), nėra jokio pagrindo vertinti, kad aptariamos aplinkybės ir su jomis susijusi rizika ginčo rodiklio reikšmei nebuvo (negalėjo būti) žinomi (numanomi) dar teikiant paraišką ir pasirašant Sutartį (Susitarimą). Net ir darant prielaidą, kad ši rizika nebuvo įvertinta apskaičiuojant paraiškoje ir vėliau Sutartyje (Susitarime) nurodytą planuotų prijungti gyventojų (būstų) skaičių, pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo ir galėjo aptariamas aplinkybes įvertinti Projekto įgyvendinimo metu bei kreiptis į Agentūrą, be kita ko, dėl Sutarties sąlygų keitimo ar patikslinimo.

91. Vertinant proceso šalių argumentus dėl aptariamos rizikos paskirstymo tarp pareiškėjo ir Agentūros, pažymėtina, kad būtent pareiškėjui (Projekto vykdytojui) teko pareiga tinkamai apskaičiuoti planuojamų prijungti gyventojų skaičių, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir rizikas. Be to, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjo nurodytas planuotas prijungti gyventojų skaičius ir kiti duomenys būtų sudarę prielaidą Agentūrai abejoti šių skaičių pagrįstumu.

92. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas pasiekė Sutarties Specialiųjų sąlygų 5.2.6 punkte (I t., b. l. 50) fizinės veiklos rodiklį – „suteikta galimybė prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų laikoma išpildyta tuo atveju, kai vandentiekio ir nuotekų tinklai privesti prie gyventojo sklypo ribos.“ Taip pat byloje įrodyta, kad 2016 m. gruodžio 31 d. 283 (10 + 85 + 113 + 75) gyventojai nebuvo prijungti prie naujai įrengtų tinklų dėl veiksnių, kurių įtakos ginčo rodikliui jis (pareiškėjas) negalėjo sumažinti. Tai reiškia, kad pasiekta ginčo rodiklio reikšmė – 1 312 (1 029 + 283), o nepasiekta rodiklio reikšmė – 506 (1 818 – 1 029 – 283), t. y. 27,83 proc.

93. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju atliekant ginčo rodiklio reikšmės perskaičiavimą, remiamasi apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis šiuo aspektu, nes byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str.).

94. Minėta, kad Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos nustatė konkretų terminą, iki kada turėjo būti sudarytos paslaugų sutartys su planuotais prijungti prie vandentiekio gyventojais, – 2016 m. gruodžio 31 d. Todėl pareiškėjo argumentai, kad į ginčo rodiklio reikšmę turėjo būti įtrauktas ir po šios datos prijungtų gyventojų skaičius, nepripažintini pagrįstais.

95. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Tyrimo išvada ir Įsakymu pagrįstai yra pripažintas pažeidęs Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą (aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. D1-59 redakcija), kuriuo, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad bus pasiekti Projekto tikslai, susiję su gyventojų prisijungimu (prijungimu) prie naujai nutiestų tinklų (paslaugų sutartys su visais planuotais prijungti gyventojais iki 2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo sudarytos; ginčo rodiklis nebuvo pasiektas). Be to, pripažinimas, kad ginčo rodiklis nepasiektas ir, atitinkamai, minėtoje Finansavimo sąlygų aprašo nuostatoje įtvirtinta pareiga neįvykdyta ne dėl veiksnių, kurių įtakos šio rodiklio reikšmei pareiškėjas negalėjo sumažinti, paneigia pareiškėjo argumentus dėl kaltės nebuvimo.

96. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 išaiškino, jog vien ta faktinė aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju iš ES (fondo) ir nacionalinio biudžetų lėšų buvo finansuojamos išlaidos, tiesiogiai susijusios su ginčo tinklų tiesimu ir šie darbai buvo atlikti, nepaneigia aptariamo (neigiamo) poveikio biudžetams. Aplinkybė, kad ginčo tinklais naudojasi mažiau gyventojų, nei planuota sudarant Sutartį ir skiriant finansavimą, neleidžia atmesti galimybės, kad minėtų nuostatų nesilaikymas turėjo neigiamos įtakos aptariamiems biudžetams. Atsižvelgiant į nurodytus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktus išaiškinimus, nagrinėjamu atveju atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad nepasiektas stebėsenos rodiklis neturėjo jokios neigiamos įtakos valstybės ar ES biudžetams.

97. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo teiginių, kad taikyta finansinė korekcija prieštarauja viešajam interesui, proporcingumo principui ir finansinių korekcijų taikymo tikslui pagrįstumą, nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui taikytos finansinės korekcijos dydis nustatytas vadovaujantis Rekomendacijų 263.2 punktu (finansų ministro 2012 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1K-451 redakcija), t. y. išimtinai pagal lentelėje nurodytą rodiklio nepasiekimo procentinę dalį. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju buvo pritaikyta vienodo tarifo korekcija.

98. Šiuo aspektu nurodytina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, 2020 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 apžvelgdama finansinės korekcijos taikymo reikalavimus ir principus ES teisinio reglamentavimo ir ESTT išaiškinimų kontekste, akcentavo, kad taikant tokias administracines priemones, kaip finansinė korekcija, privalu paisyti proporcingumo reikalavimo ir atsižvelgti į Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius, ir pripažino, kad Rekomendacijos, tiek, kiek nenumato galimybės keisti 263.2 punkte (finansų ministro 2012 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1K-451 redakcija) nustatytų dydžių atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus bei proporcingumo reikalavimus, negali būti pripažintos atitinkančiomis ES teisės nuostatas. Šios aplinkybės nagrinėjamu atveju eliminuoja apeliacinės instancijos teismo pareigą atskirai pasisakyti dėl pareiškėjo prašymo inicijuoti norminę bylą dėl Rekomendacijų nuostatų teisėtumo bei kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

99. Apibendrinant konstatuotina, kad nei Agentūra, nei atsakovas, nustatydami taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės nevertino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su finansinės korekcijos dydžio nustatymu (pažeidimo pobūdžio, svarbos ir fondų finansinių nuostolių, kt.), kas, be kita ko, neleidžia spręsti ir dėl korekcijos dydžio proporcingumo, t. y. ar finansinės korekcijos dydis yra proporcingas šia korekcija siekiamiems tikslams. Todėl Įsakymas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

100. Nurodytų reikšmingų aspektų, nustatant taikytinos finansinės korekcijos dydį, iš esmės visiškai nevertinus administracinių procedūrų metu, tokia analizė negali būti atliekama bylą nagrinėjant teisme, nes tai, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, reikštų viešojo administravimo veiksmus, kurie nėra priskiriami administracinių teismų kompetencijai. Todėl klausimas dėl Projektų administravimo taisyklėse ir Lėšų grąžinimo taisyklėse numatyto sprendimo priėmimo bei pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos taikymo ir jos dydžio grąžintinas atsakovui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 88 str. 2 p., 144 str. 1 d. 2 p.).

101. Teisėjų kolegija Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 pateiktų išaiškinimų kontekste pažymi, kad sprendžiant dėl pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos dydžio, nacionalinės nuostatos, kurias pažeidusiu pripažintas pareiškėjas, paskirties ir turinio kontekste, taip pat, be kita ko, turėtų būti įvertinta tai (su sąlyga, kad atsakovas šias aplinkybes patikrins), kad: (1) nėra duomenų, jog Įsakyme konstatuotas pažeidimas padarytas pareiškėjui piktnaudžiaujant, kad Projekto tikslai nepasiekti dėl didelio pareiškėjo nerūpestingumo; nėra nustatytas trečiųjų asmenų teisių, saugomų ginčo teisinius santykius reglamentuojančių Sąjungos ir (ar) nacionalinės teisės aktų nuostatomis, pažeidimas (pvz., konkurencijos, viešųjų pirkimų, vartotojų teisių ir kt.); (2) Projektui finansuoti skirtos lėšos iš esmės panaudotos tiesti ginčo tinklus, jie yra nutiesti ir sudaryta galimybė gyventojams prisijungti prie šių tinklų; (3) byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas ėmėsi veiksmų informuoti ir skatinti gyventojus prisijungti prie naujų tinklų (I t., b. l. 130–136); taip pat nėra jokių duomenų, ypač įvertinus ginčo vietovės dydį, leidžiančių teigti, kad aktualios teritorijos gyventojai nebuvo informuoti (nežinojo, galėjo nežinoti) apie galimybę prisijungti prie ginčo tinklų, kad kokiu nors būdu pareiškėjas būtų apsunkinęs ar net paneigęs gyventojų galimybę prisijungti; (4) po 2016 m. gruodžio 31 d. su gyventojais sudarytos naujos sutartys dėl paslaugų teikimo (IV t., b. l. 86–95), galimybę sudaryti tokias sutartis ateityje turi ir kiti gyventojai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

102. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, – 38 Eur sumokėtą žyminį mokestį ir 6 292 Eur atstovavimo išlaidas. Byloje yra pateikti prašomo priteisti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys mokėjimo nurodymai (I t., b. l. 404; IV t., b. l. 165), 2017 m. lapkričio 24 d., 2017 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitos faktūros (V t., b. l. 70, 71); 2019 m. lapkričio 25 d. suteiktų teisinių paslaugų ataskaita (V t., b. l. 75); banko sąskaitos išrašas, patvirtinantis 2018 m. sausio 19 d. atliktą pareiškėjo mokėjimą atstovui (V t., b. l. 74).

103. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr. 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; kt.).

104. Pagal bylos duomenis pareiškėjas už skundą pirmosios instancijos teismui ir apeliacinį skundą iš viso sumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio, todėl pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo priteisti 38 Eur žyminio mokesčio išlaidų tenkinamas.

105. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

106. Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

107. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, į pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, pareiškėjui priteisia už skundo parengimą 1 200 Eur; už 2018 m. gegužės 22 d. prašymą dėl papildomų įrodymų – 150 Eur; už prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo – 50 Eur; už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme – 150 Eur; už apeliacinio skundo parengimą – 800 Eur. Atlygintinomis bylinėjimosi išlaidomis nepripažintinos Suteiktų teisinių paslaugų ataskaitoje nurodytos išlaidos, susijusios su atstovavimu pareiškėjui (ir kitoms vandentvarkos įmonėms) Ministerijoje ir Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžiuose.

108. Apibendrinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 2 388 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilkaviškio vandenys“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilkaviškio vandenys“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. D1-701 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-029 vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Vilkaviškio vandenys“, grąžinimo“ ir grąžinti atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai klausimą dėl sprendimo priėmimo nagrinėti iš naujo.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Vilkaviškio vandenys“ iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2 388 Eur (du tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė