2a125aa7-fe63-4c8a-9cb9-bedc3187eaaf · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-3983-1049/2018 Proceso Nr. 01-1-40504-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.14; 1.1.8.2; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.2.2.13; 2.3.6.4.5. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 21 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Meilutis, sekretoriaujant Skaistei BudinavičiÅ«tei, dalyvaujant prokurorei Daliai Pangonienei, kaltinamajam E. M., jo gynėjai advokato padėjėjai Gražinai GoÅ¡tautaitei, nukentėjusiajai Ž. V., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas:

1. Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmės subendrintos, taikant BK 641 straipsnį paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 metams;

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu – 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtÄ bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme jas iÅ¡ dalies sudedant ir E. M. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant E. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbÄ , o Å¡iai veiklai nutrÅ«kus, ne vėliau kaip per mėnesį įsidarbinti arba registruotis darbo biržoje, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 20 MGL (753,20 eurų) įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ ;

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, 264 straipsnio 1 dalį, subendrintÄ bausmė 2 (du) metai 6 (Å¡eÅ¡i) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, jas iÅ¡ dalies sudedant, ir paskirti E. M. galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams (nuosprendis neįsiteisėjęs). kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : I. Nusikalstamos veikos aplinkybės E. M., 2018 m. rugpjūčio 22 d., apie 4.00 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, esančiame bute, smurtavo Ž. V. atžvilgiu, tyčia ne mažiau 8 kartų suduodamas jai smÅ«gius į veido ir kÅ«no sritį, tuo padarydamas Ž. V. poodines kraujosruvas abiejose Å¡launyse, kairiame žaste, kairėje alkÅ«nėje, odos nubrozdinimus nugaroje, kairio peties srityje, kairėje Å¡launyje, virÅ¡utinės lÅ«pos sumuÅ¡imÄ su muÅ¡tine žaizda, krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imÄ , tokiu bÅ«du nukentėjusiajai Ž.

V. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ , II. Ä®rodymai ir jų vertinimo motyvai Kaltinamasis E. M. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė pažįstantis nukentėjusiÄ jÄ Å½. V., su kuria palaikė draugiÅ¡kus santykius. 2018 m. birželio 22 d., Ž., bÅ«dama brolio namuose, kuris tuo metu buvo iÅ¡vykęs atostogauti, pasikvietė E. M. pavakaroti. Abu vartojo alkoholinius gėrimus. Vakaro metu kilo žodinis konfliktas dėl neiÅ¡tikimybės nes tuo vienas kitÄ kaltino ir Ž. puolė E. M.

į atlapus, dėl ko jis pastÅ«mė Ž., grybÅ¡telėjo ir sudavė smÅ«gius, galėjo perlipdamas per slenkstį įspirti. Po įvykio jis Ž. apsikabino, prašė neverkti, o ji sakė, kad nieko nedarys, pareigÅ«nų nekvies, tačiau po kelių savaičių E. M. buvo iÅ¡kviestas į policijos komisariatÄ . PaaiÅ¡kino, kad Ž. yra Å¡okėja, sportuoja, todėl dažnai turi mėlynių ant kojų. Galėjo krisdama užsigauti, nes stumiant jÄ ji perplėšė maikę. PaaiÅ¡kino, kad smurtÄ prieÅ¡ moterį panaudojo pirmÄ kartÄ , kÄ nurodė skyrybų metu ir jo vaiko mama, su kuria iÅ¡siskyrė dėl alkoholio vartojimo.

E. M. iÅ¡laiko vaikÄ , padeda jį prižiÅ«rėti, veža į popamokinius užsiėmimus, nori susitaikyti su vaiko mama. Nurodė, kad su nukentėjusiÄ ja Ž. bendro Å«kio nevedė, kartais pas jÄ nakvodavo, pasigamindavo maisto vienkartinių apsilankymų metu, bendrų daiktų neturi, savo daiktų jos gyvenamojoje vietoje taip pat neturi, o dantų Å¡epetėlį visada turi maÅ¡inoje. Teismo posėdžio metu E. M. atsiprašė nukentėjusiosios. Parodė, kad po įvykio buvo susitikęs su nukentėjusiÄ ja, iÅ¡gėrė kavos, gražiai bendravo, bet vėl pradėjo pyktis.

Nukentėjusioji Ž. V. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d., ji gyveno pas brolį (duomenys neskelbtini), kur vienÄ vakarÄ atėjo kaltinamasis E. M., abu vartojo alkoholinius gėrimus. Ji iÅ¡gėrė dvi taures Å¡ampano. Vakaro metu kaltinamasis pradėjo jÄ kaltinti nebÅ«tais dalykais, pradėjo muÅ¡tis, stumdytis, po ko jai viskÄ labai skaudėjo. Sudavė rankomis du kartus į veidÄ , vienas smÅ«gis buvo labai stiprus į virÅ¡utinę lÅ«pÄ , dėl ko ji buvo iÅ¡tinusi, po to jÄ stÅ«mė, dėl ko ji atsitrenkė nugara ir užsigavo kairę rankÄ , po to spyrė į Å¡launis, į kojas, užpakalį, krÅ«tinkaulį, dėl ko turėjo mėlynę ant kairės Å¡launies.

Užrakino jÄ , paėmė telefonÄ , dėl ko ji negalėjo niekam paskambinti ir laikė iki 8.00–9.00 val., ryto ir tik jai pasakius, kad niekam nieko nesakys, atidavė telefonÄ ir paskambino mamai ir broliui. Kartu su mama nuvažiavo į Klinikas, kur prabuvo iki 18–19 val. Apie 16.00–17.00 val., į Klinikas atvyko policijos pareigÅ«nė, priėmė iÅ¡ jos pareiÅ¡kimÄ . PaaiÅ¡kino, kad E. M. buvo jos sugyventinis, jai iÅ¡einant į darbÄ jis likdavo jos namuose, nedirbo, neprisidėjo prie nuomos mokesčio, tačiau pirko maistÄ , nors kartu bendrų daiktų ar kitokio turto neturi, tačiau jis likdavo nakvoti, turėjo dantų Å¡epetėlį.

Mano, kad buvo sugyventiniai nes kartu buvo fiziÅ¡kai ir moraliÅ¡kai. Po įvykio kaltinamasis neatsiprašė, o teisme atsiprašė tik dėl čia esančių asmenų. Jis Å¡neka bjaurius dalykus, taiko terorÄ , grasina jos Å¡eimai, todėl jai gaila savo artimųjų. Liudytoja Z. V. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jai dirbant, po 9.00 val., paskambino jos dukra ir pasakė, kad naktį buvo sumuÅ¡ta savo draugo, kuris iÅ¡ jos atėmė telefonÄ ir neleido iÅ¡eiti iÅ¡ buto, dėl ko ji negalėjo paskambinti ankščiau.

Dukra pasakė, kad jai prakirsta lÅ«pa, veidas sumuÅ¡tas. Atvažiavusi pas dukrÄ pamatė prakirstÄ ir sutinusiÄ lÅ«pÄ , raudonÄ veidÄ , dukra nurodė, kad susitrenkė petį, kuris buvo raudonas, po to kartu su Ž. V. nuvyko į Kauno klinikas, kur medikai iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Apie tai, kad dukra draugavo su kaltinamuoju E. M., Z. V. sužinojo ne iÅ¡ karto, tačiau matė, kad jiems bÅ«nant kartu dukra nebuvo laiminga, žino, kad ankščiau yra buvę smurto atvejų, kad kartu gyveno taip pat žinojo, nors dukra nesakė.

Liudytojas M. V., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad rugpjūčio 22 d. iÅ¡ Živilės gavo žinutę, kad ji negalės ateiti į darbÄ , kadangi jÄ sumušė E. M.. Žino, kad dėl sužalojimų ji vyko į ligoninę. Jam grįžus iÅ¡ atostogų Ž. V. apie įvykį daug nepasakojo, tik nurodė, kad be jokios priežasties, nakties metu E. M. pasidarė agresyvus, jÄ sumušė, atėmė telefonÄ ir neleido niekur iÅ¡eiti, bei pakėlusi maikutę parodė savo Å¡onÄ , ant kurio buvo kraujosruva, taip pat matėsi ir patinusi lÅ«pa.

PaaiÅ¡kino, kad žino, jog tarp E. M. ir Ž. V. buvo konfliktas Palangoje, po kurio ji M. V. guodėsi dėl patiriamo smurto. Ar Ž. V. gyveno kartu su E. M., nežino (b. l. 31–33). IÅ¡ policijoje registruojamų įvykių registro 2018 m. rugpjūčio 22 d. iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d., 14.13 val., apie įvykį pranešė įmonės, įstaigos ar organizacijos atstovas nurodydamas, kad į LSMUL KK priėmimo skyrių kreipėsi Ž. V., nurodydama, kad jÄ naktį sumušė draugas, dėl ko diagnozuotas veido sumuÅ¡imas (b. l. 16).

IÅ¡ 2018 m. rugpjūčio 22 d. pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad Ž. V. nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 22 d., apie 4.00 val., E. M. rankos kumščiu ir kojomis sudavė jai daugiau nei penkis smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, taip sukeldamas fizinį skausmÄ (b. l. 6–7). IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. rugpjūčio 23 d., specialisto iÅ¡vados Nr. G2601/2018(02), matyti, kad Ž. V. padaryta poodinės kraujosruvos abiejose Å¡launyse, kairiame žaste, kairėje alkÅ«nėje, odos nubrozdinimai nugaroje, kairio peties srityje, kairėje Å¡launyje, virÅ¡utinės lÅ«pos sumuÅ¡imas su muÅ¡tine žaizda, krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas.

Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti aÅ¡tuonių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018 m. rugpjūčio 22 d. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti suduodant smÅ«gius kumščiu, spiriant koja ar kitu panaÅ¡ias savybes turinčiu daiktu (b. l. 20–21). IÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinimas E. M. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo Ž.

V. pasitvirtino. Savo kaltę dėl Ž. V. nežymaus sveikatos sutrikdymo E. M. pripažino pilnai, nurodė, jog nors draugavo, tačiau nebuvo sugyventiniai, vasarÄ matydavosi maždaug kas dvi savaites, todėl ir 2018 m. rugpjūčio 22 d., Ž. V. jį buvo pasikvietusi į savo brolio butÄ , kuriame tuo metu gyveno, ten abu vartojo alkoholinius gėrimus, kilo tarpusavio konfliktas, kurio metu bÅ«damas stipriai apsvaigęs E. M. Ž. V. pastÅ«mė, kelis kartus jai sudavė, tačiau tiksliai įvykio aplinkybių nepamena.

Tokius kaltinamojo parodymus iÅ¡ esmės patvirtino ir pati nukentėjusioji Ž. V. papildydama, kad su kaltinamuoju tikėjosi kurti bendrÄ ateitį ir jį laikė savo sugyventiniu, tai jau buvo ne pirmas kartas, kuomet jis jos atžvilgiu smurtavo. Liudytoja Z. V. taip pat patvirtino, kad iÅ¡ karto po įvykio savo dukrÄ Å½. V. matė sumuÅ¡tÄ , gydymo įstaigoje, kur ji pastarajai papasakojo visas aplinkybes. Byloje gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G2601/2018(02), kuria konstatuota, kad Ž.

V. padaryta poodinės kraujosruvos abiejose Å¡launyse, kairiame žaste, kairėje alkÅ«nėje, odos nubrozdinimai nugaroje, kairio peties srityje, kairėje Å¡launyje, virÅ¡utinės lÅ«pos sumuÅ¡imas su muÅ¡tine žaizda, krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti aÅ¡tuonių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2018 m. rugpjūčio 22 d., o sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti suduodant smÅ«gius kumščiu, spiriant koja ar kitu panaÅ¡ias savybes turinčiu daiktu. (b. l. 20-21), surinkti kiti raÅ¡ytiniai įrodymai, dėl ko akivaizdu, kad kaltinamasis E. M. veikė tiesiogine tyčia, tai yra sÄ moningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo bÅ«dÄ , suprato, kad savo aktyviais veiksmais kėsinasi į vienÄ labiausiai įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatÄ , tai yra smurtauja prieÅ¡ fiziÅ¡kai silpnesnį asmenį – buvusiÄ sugyventinę Ž.

V.. Kaltinamasis, taikydamasis į galvos sritį, sudavęs ne mažiau kaip aÅ¡tuonis smÅ«gius nukentėjusiajai, turėjo ir galėjo suvokti, kad tokiais savo veiksmais gali sutrikdyti pastarosios sveikatÄ , ir tokie jo veiksmai tiesiogiai lėmė Ž. V. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Taigi byloje neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis E. M., panaudojęs fizinį smurtÄ nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios Ž. V. sveikatÄ . Å ie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiÅ¡kai ir yra pakankami E. M. kaltei pagrįsti.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , remiantis byloje esančiais įrodymais, turi bÅ«ti nustatyta, kad bÅ«tent jo neteisėti veiksmai (muÅ¡imas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam asmeniui fizinį skausmÄ , nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu. BÅ«tina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmÄ arba/ir dėl to bÅ«tų nežymiai sutrikdyta jo sveikata. Å io straipsnio antrojoje dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas tokiÄ veikÄ padarė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis E. M. smurtavo Ž. V. atžvilgiu. Å iuo atveju iÅ¡tirtų įrodymų visetas pagrindžia, kad kaltinamasis sÄ moningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo bÅ«dÄ , suprato, kad naudoja jėgÄ prieÅ¡ fiziÅ¡kai silpnesnį asmenį – nukentėjusiÄ jÄ Å½.

V., turėjo ir galėjo suvokti, jog savo veiksmais kėsinasi į jos sveikatÄ , sudavė jai ne mažiau aÅ¡tuonių smÅ«gių į galvos sritį ir kitas kÅ«no vietas, dėl ko sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ . IÅ¡ baudžiamojoje byloje surinktų duomenų matyti, kad praneÅ¡imas dėl įvykio nebuvo registruotas kaip galimo smurto artimoje aplinkoje atvejis, nukentėjusioji praneÅ¡ime nurodė, kad jÄ sumušė draugas (b. l. 16), tačiau kaltinamajame akte E. M. veiksmai jau buvo kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaip veika padaryta savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui.

Tokia E. M. veiksmų kvalifikacija nepagrįsta ir jo veiksmai byloje perkvalifikuojami į BK 140 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 248 straipsnio nuostatas artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu E. M. ir Ž. V. kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė. Pati Ž. V. pripažino, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, gyveno nuo rugpjūčio mėnesio pradžios ir tai yra jos brolio M. V. butas, kuriame šis taip pat kartu gyveno, tik įvykio metu buvo laikinai išvykęs, o kaip tik tuo metu, tai yra 2018 m., rugpjūčio 22 d., Ž. V. E. M. čia laikinai ir pasikvietė, abu kartu vartojo alkoholį. Tai, kad nuo 2018 m. vasaros, kuomet E. M.

Palangoje smurtavo Ž. V. atžvilgiu, jie artimai nebendravo, patvirtino ir liudytoja Z. V., ikiteisminio tyrimo metu tai patvirtino ir M. V., kuris taip pat paaiÅ¡kino, kad E. M. jo bute niekada negyveno, kai tuo tarpu kaltinamasis E. M. apskirtai nurodė niekada sugyventiniais su Ž. V. ir nebuvęs, ir byloje be pačios nukentėjusiosios pasvarstymų ir asmeninių ketinimų kurti bendrÄ ateitį su kaltinamuoju, nėra objektyvių duomenų apie artimus Å¡ių asmenų tarpusavio santykius, kaip partnerystę. Nors prokurorė teismo posėdžio metu prašė atsižvelgti į tai, kad Lietuvos Respublikos Smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra apraÅ¡yta, kad artima aplinka, tai aplinka, kuriÄ sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryÅ¡iais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrÄ Å«kį.

Visgi, kaip jau buvo minėta aukščiau, byloje tokių duomenų nėra, ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas pagal smurto artimoje aplinkoje atvejį, kita vertus, Å¡io įstatymo nuostatų taikymas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo prasme niekaip negali bÅ«ti siejamas su BK 140 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardintomis asmenų kategorijomis, kadangi jas apibrėžia ne Lietuvos Respublikos Smurto artimoje aplinkoje įstatymas, o BK 248 straipsnio 1 ir 2 dalys. O bÅ«tent, Å¡io straipsnio 2 dalyje aiÅ¡kiai nurodyta, kad be kitų, tokiu subjektu gali bÅ«ti laikomas tik asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė).

Taigi, ankstesnis bendro gyvenimo faktas, kurio taip pat neginčijamai byloje nenustatyta, negali bÅ«ti kriterijus tokį asmenį laikyti artimuoju Å¡eimos nariu ar giminaičiu BK 140 straipsnio 2 dalies nuostatų prasme. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. kovo 30 d. nuosprendžiu, kuriuo E. M. buvo pripažintas katu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, kartu su bausme, be kita ko, E. M., įpareigotas neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val., ir nors vienÄ kartÄ , tai yra 2018 m. gegužės 29 d., nerastas namuose, tačiau probacijos tarnybos teikimÄ nagrinėjusi Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų teisėja, to nepripažino esminiu pažeidimu (b. l. 150–152), be to, nėra konkrečių duomenų kur tuo metu kaltinamasis lankėsi ir tai jokiu bÅ«du nepatvirtina bendro gyvenimo su Ž.

V. fakto, jau nekalbant apie tai, kad sutinkamai su BK 248 straipsnio 2 dalies nuostatomis bendras gyvenimas turi tęstis iki pat nusikaltimo padarymo momento, o tai aiÅ¡kiai paneigia byloje surinkti ir aukščiau aptarti duomenys. Esat Å¡ioms aplinkybėms kaltinamojo E. M. veika perkvalifikuotina iÅ¡ BK 140 straipsnio 2 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį ir už tai jis baustinas. IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, arba laisvės apribojimo, arba areÅ¡to arba terminuoto laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Nors teismo posėdžio metu E. M. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nurodė, kad nuoÅ¡irdžiai gailisi, tačiau teismas to nepripažįsta lengvinančia aplinkybe, kadangi iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu E. M. kaltu neprisipažino, davė klaidinančius parodymus apie tai, kad Ž.

V. atžvilgiu nesmurtavo ir jos sužalotos nematė, kad esÄ tai ji pati parašė melagingÄ pareiÅ¡kimÄ policijai (b. l. 46–47), nors baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu tokius savo parodymus visiÅ¡kai paneigė ir patikino besigailintis, praeityje E. M. teistas dėl sugyventinės J. N. terorizavimo grasinant jai fiziniu smurtu, nukentėjusiosios Ž. V. atžvilgiu fizinį smurtÄ vartojo jau ne pirmÄ kartÄ , taigi, darytina iÅ¡vada, kad panaÅ¡aus pobÅ«džio E. M. elgesys kartojasi ir tesimų sprendimai jam nesukelia didesnių suvaržymų, taigi Å¡iame kontekste jo prisipažinimas ir gailėjimasis laikytinas deklaratyviu, taip siekiant suÅ¡velninti gręsiančiÄ atsakomybę ir sÄ lygotas objektyvių jo kaltę akivaizdžiai pagrindžiančių byloje nustatytų aplinkybių.

E. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalto bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi nusikaltimÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ pagal 2018 m. kovo 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nuosprendį, o nusikaltimÄ , dėl kurio buvo nuteistas ir minėtu nuosprendžiu taip pat padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendį. Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje iÅ¡dėstytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijÄ , kaltės formÄ , veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ ir vienÄ jÄ sunkinančiÄ aplinkybę.

E. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta, praeityje yra teistas 2 (du) kartus (b. l. 75–96), dar vienas teismo nuosprendis jo atžvilgiu Å¡iai dienai nėra įsiteisėjęs, eilę kartų baustas administracine tvarka, nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 97–104), VÅ¡Ä® Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 114), Respublikinio priklausomybės ligų centro įskaitoje registruotas ir konsultuotas bei stebėtas dėl sutrikimo vartojant alkoholį (b. l. 108), tačiau jam skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b. l. 119).

Prokurorė teismo posėdžio metu prašė parinkti ir skirti E. M. realiÄ terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamÄ jį įstatymÄ ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, jÄ parinkti ir paskirti teisingai, E. M. skirtina griežčiausia BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės rÅ«Å¡is – terminuotas laisvės atėmimas. E. M. nusikalto neiÅ¡nykus ankstesniam teistumui pagal 2018 m. kovo 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nuosprendį, o nusikaltimÄ , dėl kurio buvo nuteistas ir minėtu nuosprendžiu padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendį, taigi, yra pagrindas pripažinti nusikaltimų recidyvÄ (BK 27 straipsnis), be to, E. M. atžvilgiu Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 20 d. priėmė dar vienÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo pripažino jį kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, 264 straipsnio 1 dalį, ir paskyrė galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams, ir kuris nėra įsiteisėjęs, todėl teismas E. M. vertina kaip nusikalsti linkusiÄ asmenybę, kuriam Å¡velnesnės už laisvės atėmimÄ bausmės skyrimas ar jos vykdymo atidėjimas iÅ¡ esmės jokios įtakos nepadarė, o aukščiau nurodyta neigiama teistumo charakteristika eliminuoja bet kokiÄ galimybę recidyvistui pakartotinai taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

BK 56 straipsnis nurodo, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rÅ«Å¡is (terminuotas laisvės atėmimas) du kartus teistam ir administracine tvarka baustam asmeniui, asmeniui, yra adekvati, ir pakankama priemonė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks E. M., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Atsižvelgiant į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, E. M. skirtinos bausmės dydis nustatomas artimas sankcijos vidurkiui, tai yra, už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymÄ skiriant 7 (septynių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Siekiant iÅ¡vengti dvigubo bausmių bendrinimo, netikslumų bausmių bendrinime, tai yra siekiant nepabloginti kaltinamojo padėties, Å¡iuo metu netikslinga jam bendrinti teismo aukščiau paskirtÄ terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kadangi Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, kuris Å¡iai dienai dar neįsiteisėjęs, skirta bausmė yra subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, todėl abiem nuosprendžiams įsiteisėjus, bausmių bendrinimo klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas bausmę vykdančios institucijos teikimu.

Kaltinamajam E. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis E. M. ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra. Išieškotinų proceso išlaidų nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (perkvalifikavus iÅ¡ BK 140 straipsnio 2 dalies), ir skirti 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjas Audrius Meilutis