Legislator Case Law & Legislation
2013-07-17 Nr. AB-4039-3-63-3-00084-2013-3 AI generated

2013-07-17 Nr. AB-4039-3-63-3-00084-2013-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2013-07-17 Nr. AB-4039-3-63-3-00084-2013-3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Ričardas Piličiauskas, susipažinęs su pareiškėjo J. S. prašymu nušalinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Laimutę Jokubauskaitę, Eglę Kiaurakytę ir Aušrelę Mažrimienę nuo administracinės bylos Nr. I-439-386/2013 nagrinėjimo,

Legislator headnote

AI generated

2013-07-17 Nr. AB-4039-3-63-3-00084-2013-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: ABTĮ 471 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai apygardos administraciniame teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas arba teismo pirmininko pavaduotojas, arba teismo pirmininko ar teismo pirmininko pavaduotojo paskirtas teisėjas nedelsdami, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo gavimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dienos. Šiuo atveju nušalinimo pareiškimas ir visi susiję dokumentai, įskaitant nušalinamo teisėjo rašytinius paaiškinimus, jeigu šie pateikti, išsiunčiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo nušalinimo pareiškimo gavimo apygardos administraciniame teisme.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO PIRMININKAS

(S)

N U T A R T I S

2013 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Ričardas Piličiauskas, susipažinęs su pareiškėjo J. S. prašymu nušalinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Laimutę Jokubauskaitę, Eglę Kiaurakytę ir Aušrelę Mažrimienę nuo administracinės bylos Nr. I-439-386/2013 nagrinėjimo,

n u s t a t ė:

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gauta Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis, kuria Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 471 straipsnio 2-4 dalimis, 105-106 straipsniais, perdavė J. S. 2013 m. liepos 11 d. pareikšto nušalinimo klausimo nagrinėjimą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui.

Kaip pažymėta nutartyje, Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininkas šioje byloje 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi jau yra išsprendęs pareiškėjo pareikšto nušalinimo kitai teisėjų kolegijai klausimą, todėl teisėjų kolegija negali taikyti nuostatų numatančių pakartotinio nušalinimo klausimo nagrinėjimą ir pati nagrinėti pareikšto nušalinimo klausimo, jis, remiantis ABTĮ 471 straipsnio 1 dalimi, turi būti išnagrinėtas teismo pirmininko, tačiau pareiškėjas jam pareiškė nušalinimą nuo šio prašymo nagrinėjimo. Kadangi didžiausią teisėjo darbą turinčioms Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjoms yra suteiktos kasmetinės atostogos, pirmininko nušalinimo klausimas negali būti nagrinėjamas pagal ABTĮ 471 straipsnio 3 dalies nuostatas.

ABTĮ 471 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai apygardos administraciniame teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas arba teismo pirmininko pavaduotojas, arba teismo pirmininko ar teismo pirmininko pavaduotojo paskirtas teisėjas nedelsdami, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo gavimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dienos. Šiuo atveju nušalinimo pareiškimas ir visi susiję dokumentai, įskaitant nušalinamo teisėjo rašytinius paaiškinimus, jeigu šie pateikti, išsiunčiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo nušalinimo pareiškimo gavimo apygardos administraciniame teisme.

Atsižvelgus į šią nuostatą, pareiškėjo prašymas dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegijos nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo spręstinas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko.

Pareiškėjas pareiškime dėl nušalinimo nurodė, kad teisėjų kolegija neišsprendė jo 2013 m. liepos 10 d. pateiktame prašyme dėl administracinės bylos sustabdymo (II t., b. l. 91) pateikto antrojo reikalavimo, aiškiai nenurodė motyvų dėl prašymo sustabdyti bylą netenkinimo, be to, teismas dalyvauja pareiškėjo persekiojime, dėl ko pareiškėjui pablogėjo sveikata ir jis, tokioje negatyvioje aplinkoje, negali savęs tinkamai atstovauti.

2013 m. liepos 10 d. prašyme dėl administracinės bylos sustabdymo pareiškėjas prašė: 1) sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas 2013 m. liepos 8 d. skundas ir įsiteisės Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas; 2) apie Klaipėdos ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų neveikimą, turintį nusikalstamo veikos požymių, pranešti prokurorui.

Pareiškėjas 2013 m. liepos 12 d. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateiktame pareiškime dėl teismo kolegijos nušalinimo taip pat nurodo, kad byla nuo pat pradžių buvo nagrinėjama ydingai, bylos nagrinėjimas vilkinamas, taip pažeidžiant ABTĮ 65 straipsnio 2 ir 3 dalyje numatytus terminus pasiruošimui nagrinėti bylą ir atitinkamai bylos nagrinėjimui. Pažymi, kad teismas turi išankstinę nuostatą pareiškėjo atžvilgiu ir nuolat veikia prieš jo interesus. Teigia, kad teismo posėdyje nagrinėjant 2013 m. liepos 10 d. pareiškėjo prašymą buvo matyti, kad teismas turi išankstinė nuostatą nematyti realios padėties bylos aplinkybėse, nepaisyti pareiškėjo teisių į antrinę teisinę pagalbą, nagrinėti bylą nesant kitų šalių, taip užkertant kelią pareiškėjo teisei į tinkamą ir nešališką bylos nagrinėjimą. Pažymi, kad teisėja L. Jokubauskaitė, netenkindama pareiškėjo skundo, tokio sprendimo nemotyvavo, tik nurodė, kad tokią praktiką yra suformavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tačiau iš to pareiškėjui nebuvo aišku nei kokia konkrečiai yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nei kokiose bylose ji suformuota. Antrasis pareiškėjo prašymo reikalavimas buvo ignoruotas. Be to, teismo posėdžio metu pareiškėjui buvo nurodyta per penkiolika minučių pateikti motyvuotą pareiškimą dėl teisėjų kolegijos nušalinimo, taip pasityčiojant iš pareiškėjo. Teigė, kad iš teismo posėdžio eigos buvo aišku, kad teismo procesas vyksta su pažeidimais, kad byloje bus priimtas šališkas sprendimas. Pažymi, kad yra susidaręs interesų konfliktas tarp pareiškėjo ir šios kolegijos teisėjų, nes pagal pareiškėjo atskiruosius skundus kitose administracinėse bylose buvo panaikinta ne viena teisėjų, nagrinėjančių šią bylą, priimta nutartis. Teigia, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas yra inicijavęs pareiškėjo, kaip Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininko, baudžiamąjį persekiojimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėjas, teismo posėdžių sekretorius, specialistas, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu.

Asmens teisė į nešališką teismą numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 6 straipsnio 1 dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad, nors nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimą, pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį jis gali būti tikrinamas dviem aspektais, kurie yra glaudžiai tarpusavyje susiję (Piersack v. Belgium, no. 8692/79, judgement of 1 October 1982; Micallef v. Malta,no. 17056/06, judgement of 15 October 2009). Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas. Šiuo aspektu atsižvelgiama į konkretaus teisėjo asmeninį nusistatymą ir elgesį, t. y. į tai, ar jis konkrečioje byloje yra asmeniškai iš anksto nusistatęs ar tendencingas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotas principas, kad asmeninis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių (pvz., Micallef v. Malta; Lavents c. Lettonie, no 58442/00,arrêt du 28 Novembre 2002). Nurodyta prezumpcija dažnai yra sunkiai paneigiama, taigi svarbias tolimesnes garantijas užtikrina objektyvaus nešališkumo reikalavimas (Micallef v. Malta). Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią pagrįstą abejonę. Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Šiuo požiūriu netgi tai, kaip situacija atrodo, gali būti gana svarbu, nes nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti visuomenei ir, visų pirma, bylos šalims (pvz., Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000; Nešťák v. Slovakia, no. 65559/01, judgement of 27 February 2007; a contrario Academy Traiding Ltd and Others v. Greece, judgement of 4 April 2000, no. 30342/96; Lindon, Otchakovsky- Laurens and July v. France, nos. 21279/02 and 36448/02, judgement of22 October 2007; Poppe v. the Netherlands, no. 32271/04, judgement of 24 March 2009).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kelia abejones tiek dėl subjektyviojo, tiek dėl objektyviojo Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų nešališkumo aspektų.

Pažymėtina, kad pagal suformuotą teismų praktiką, teisėjui pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (ABTĮ 47 str. 1 d. ir 2 d.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjos nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne tų asmenų samprotavimais ar prielaidomis, teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinimas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą nušalinti jo bylą nagrinėjančią teisėjų kolegiją grindžia iš esmės prielaidomis apie neigiamą viso Klaipėdos apygardos administracinio teismo nusistatymą jo atžvilgiu, išankstinę poziciją, kuri, kaip teigia pareiškėjas, susijusi ir su tuo, kad pareiškėjui teikiant atskiruosius skundus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra panaikinęs šiai bylai nagrinėti paskirtų teisėjų nutartis, jo visuomenine veikla.

Šie argumentai vertintini kaip subjektyvūs, pareiškėjo nesutinkančio su teismo procesiniais sprendimais, priimtais dar neišnagrinėjus bylos iš esmės, bei neigiamais sprendimais kitose bylose samprotavimai, nesudarantys pagrindo bylą nagrinėjančios kolegijos nušalinimui.

Pareiškėjo argumentai, kad iš teismo posėdžio eigos buvo aišku, kad teismas turi neigiamą nusistatymą pareiškėjo atžvilgiu ir išankstinę nuostatą dėl sprendimo šioje byloje, susipažinus su aptariamo teismo posėdžio garso įrašu, atmestini kaip nepagrįsti. Dėl argumentų, kad prašoma nušalinti kolegija teismo posėdžio metu neišsprendė vieno iš pareiškėjo prašymų, pažymėtina, kad, remiantis ABTĮ 82 straipsnio 6 dalimi, nauji šalių prašymai išsprendžiami prieš baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės. Šiuo atveju, bylos nagrinėjimas iš esmės pirmosios instancijos teisme nėra baigtas, todėl konstatuoti, kad teisėjų kolegija veikė šališkai negalima. Dėl teiginių, jog teisėjų kolegija gali būti šališka, nes ją sudarančių teisėjų nutartys pareiškėjui jas apskundus buvo panaikintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, pažymėtina, kad tai iš esmės abejonės dėl teisėjų vykdomos jurisdikcinės veiklos – teisingumo vykdymo, o teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma − atskirų procesinių veiksmų atlikimais ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Kiti pareiškėjo teiginiai, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismas turi išankstinį nusistatymą jo atžvilgiu dėl pareiškėjo visuomeninės veiklos vertintini kaip prielaidos, taip pat nesudarančios pagrindo teisėjų kolegijos nušalinimui.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas nušalinti administracinę bylą Nr. I-439-386/2013 nagrinėti paskirtą teisėjų kolegiją nuo šios bylos nagrinėjimo, atmestinas.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo teisėjų kolegijai pareikštas nušalinimas išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko, klausimo dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininko nušalinimo nuo bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nušalinimo klausimo nagrinėjimas netikslingas, todėl nespręstinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 471 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas

n u t a r i a :

pareiškėjo J. S. prašymo netenkinti.

Nenušalinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės nuo administracinės bylos Nr. I-439-386/2013 nagrinėjimo.

Nutartis neskundžiama.

Teismo pirmininkas Ričardas Piličiauskas