2a0c91da-581b-4fcb-84cd-7b48e83eef30 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-1153-370/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02787-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.1.5. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 6 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „EMILĖ“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria atmestas praÅ¡ymas grÄ Å¾inti dalį sumokėto žyminio mokesčio, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-502-565/2018 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „EMILĖ“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – antstolis V.

M., n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „EMILĖ“ pateikė ieÅ¡kinį, kuriame prašė pripažinti negaliojančia ieÅ¡kovės ir atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sudarytÄ 2012 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi ieÅ¡kovės UAB „EMILĖ“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ paliko nenagrinėtÄ , nes Å¡alys į teismo posėdį neatvyko; apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ Å¡alims buvo praneÅ¡ta tinkamai;

Å¡alys nenurodė teismui neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, neprašė atidėti bylos nagrinėjimÄ .IeÅ¡kovė pateikė teismui praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti žyminio mokesčio dalį – 8 994 Eur. Nurodė, kad Å¡alys į teismo posėdį neatvyko, nes derino taikos sutarties sÄ lygas. Be to, ieÅ¡kovės turtinė padėtis yra sunki, todėl žyminio mokesčio dalies negrÄ Å¾inimas pablogins ieÅ¡kovės turtinę padėtį. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad 8 994 Eur negrÄ Å¾inimas bÅ«tų per didelė procesinė sankcija už neatvykimÄ Ä¯ teismo posėdį.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti dalį sumokėto žyminio mokesčio.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėto pagrindas nei į vienÄ iÅ¡ atvejų, kai gali bÅ«ti grÄ Å¾inamas žyminis mokestis, nepatenka, todėl nėra pagrindo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei sumokėtÄ Å¾yminį mokestį ar jo dalį. IeÅ¡kinys buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieÅ¡kovės kaltės, todėl ieÅ¡kovė turi prisiimti neigiamas savo procesinių veiksmų / neveikimo pasekmes.

Atskirojo skundo argumentai IeÅ¡kovė UAB „EMILĖ“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo                 2018 m. gegužės 10 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei UAB „EMILĖ“ dalį sumokėto žyminio mokesčio. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Civilinė byla baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl ieÅ¡kovės kaltės, todėl gali bÅ«ti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 87 straipsnio 1 dalies 9 punktas.

Teismo posėdis neįvyko neatvykus ne tik ieÅ¡kovei, bet ir kitoms Å¡alims, o tai rodo, jog byla buvo baigta iÅ¡ esmės dėl bendro Å¡alių sprendimo nebetęsti ginčo, nors taikos sutartis teismui nebuvo pateikta tvirtinti. Jeigu CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktas negali bÅ«ti taikomas, turėtų bÅ«ti vadovaujamasi bendraisiais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. Svarstytina tiek ieÅ¡kovės praÅ¡omos, tiek mažesnės grÄ Å¾intinos žyminio mokesčio dalies grÄ Å¾inimas atsižvelgiant tiek į valstybės, tiek ieÅ¡kovės teisėtų interesų pusiausvyrÄ (pvz., grÄ Å¾inant 50 proc.;

CPK 87 straipsnio 1 dalis). Teismask o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis)Žyminis mokestis – tai proceso įstatymo nustatyta suma, kuriÄ Å¡alys, tretieji asmenys, pareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kus reikalavimus, pareiÅ¡kėjai privalo sumokėti, paduodami teismui tam tikrus procesinius dokumentus (CPK 80 straipsnis).

Å is valstybės nustatytas mokestis mokamas už teismo darbÄ , vykdant teisingumÄ konkrečioje byloje. Kai teismas dėl tam tikrų priežasčių neatlieka savo pareigos įvykdyti teisingumÄ pagal žyminiu mokesčiu apmokėtÄ procesinį dokumentÄ , civilinio proceso įstatyme yra įtvirtinta sumokėto žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo galimybė. Žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo pagrindai nustatyti CPK 87 straipsnyje.Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, žyminio mokesčio grÄ Å¾inimas, kai ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtas, reglamentuojamas CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte.

Å ioje teisės normoje numatyti konkretÅ«s pagrindai, kuriais palikus ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , įstatyme yra numatyta galimybė grÄ Å¾inti žyminį mokestį. Å ie pagrindai yra: kai ieÅ¡kovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo iÅ¡ankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti Å¡ia tvarka; kai ieÅ¡kinį padavė neveiksnus asmuo; kai Å¡alis neprimokėjo žyminio mokesčio; taip pat palikus ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ CPK 431 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju. Taigi, civilinio proceso įstatymas numato konkrečius atvejus, kai teismui ieÅ¡kinį palikus nenagrinėtÄ , yra pagrindas grÄ Å¾inti sumokėtÄ Å¾yminį mokestį (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-110/2014).IeÅ¡kovė teisingai nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gegužės 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2011, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tais ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėto atvejais, kurie nepatenka į CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte iÅ¡vardytų pagrindų žyminiam mokesčiui grÄ Å¾inti sÄ raÅ¡Ä , žyminis mokestis galėtų bÅ«ti grÄ Å¾inamas, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, jeigu dėl bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės nėra ieÅ¡kovo kaltės. Tais atvejais, kai dėl tokios proceso baigties yra ieÅ¡kovo kaltė, nėra teisinio pagrindo sumokėtam žyminiam mokesčiui pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ grÄ Å¾inti (CPK 3 straipsnio 6 dalis).

Å ie iÅ¡aiÅ¡kinimai atitinka Å¡iuo metu galiojančio CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punkto esmę.Å iuo atveju apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kurį tik patvirtina ir anksčiau paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Ginčo nėra, kad ieÅ¡kovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, nepateikė praÅ¡ymo atidėti civilinės bylos nagrinėjimÄ , ieÅ¡kovei buvo tinkamai praneÅ¡ta apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ . Paminėtas ieÅ¡kovės nerÅ«pestingas elgesys yra nukreiptas prieÅ¡ operatyvų teismo procesÄ ir yra akivaizdus jos pareigų nevykdymas (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai dėl Å¡alių derybų, t. y. neatvykimo priežasčių, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, nes Å¡ios aplinkybės nei objektyviai kliudo, nei atleidžia Å¡alis nuo jų procesinių pareigų, nustatytų CPK 42 straipsnio 5 dalyje. PrieÅ¡ingos Å¡alies elgesys tuo labiau Å¡iuo atveju nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, nes sprendžiamas civilinės bylos iniciatorės – ieÅ¡kovės – sumokėto žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo klausimas, o ne sankcijos (baudos) skyrimo Å¡alims klausimas.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos duomenų visuma, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo paliktas nenagrinėtas dėl jos kaltės, todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, jai negali bÅ«ti grÄ Å¾intas už ieÅ¡kinį sumokėtas žyminis mokestis.Apeliacinės instancijos teismas atskirai pažymi, kad prieÅ¡ingai, nei nurodo ieÅ¡kovė, žyminio mokesčio negrÄ Å¾inimas ieÅ¡kovui yra ne sankcija (bauda), bet vienas iÅ¡ Å¡alies netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis neigiamų padarinių, todėl proporcingumo klausimas nagrinėjamu atveju nėra teisiÅ¡kai aktualus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo                         2014 m. sausio 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-110/2014).Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovės sumokėto žyminio mokesčio ar jo dalies.

Taigi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir iÅ¡dėstytus argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamos nutarties panaikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja             Danguolė Martinavičienė