2a0b87fd-deca-49e6-bf11-72bd07d28ea6 · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                                        Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė                                 Skundas Nr. 1S-61-312/2014Teisėjas Ovidijus Ramanauskas                    Procesinio sprendimo kategorija:                    2.5.19.; 3.12. (S)                      VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. sausio 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,teisėjų Arūno Kisieliaus, Daivos Pranytės-Zalieckienės,sekretoriaujant Renatai Novickienei,dalyvaujant prokurorei Danutei Mekionienei,gynėjui advokatui Vyteniui Dziegoraičiui,nuteistajam K.

S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 364 str. tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo K. S. skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau tekste – TI-K) Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K.

S.. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė : Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 13 d. nutartimi atsisakė patvirtinti LukiÅ¡kių TI-K Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K. S.. Žemesnės instancijos teismas, priimdamas tokio pobÅ«džio sprendimÄ , atsižvelgė į tai, kad nuteistasis K. S. atlieka subendrintÄ bausmę už tyčinių nusikaltimų padarymÄ , tarp kurių už sunkaus tyčinio nusikaltimo žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarymÄ bendrininkų grupėje, esant žemiems, savanaudiÅ¡kiems ir ciniÅ¡kiems veikos padarymo motyvams.

MinėtÄ visuomenę sukrėtusį nusikaltimÄ nuteistasis padarė vykdydamas savo tiesiogines pareigas, greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Padarytos nusikalstamos veikos rodo didesnį jo pavojingumÄ visuomenei, nes savo veiksmais jis sumenkino institucijos funkcijas ir veiklos principus, sukÅ«rė visuomenėje nesaugumo jausmÄ bei sudarė pagrindÄ nepasitikėti medicinos darbuotojais. Nuteistasis dar neatlikęs pakankamai didelės jam skirtos laisvės atėmimo bausmės dalies (beveik trejų metų), o nukentėjusiajai Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu priteista žala buvo pradėta atlyginti tik aukÅ¡tesniųjų teismų instancijoms peržiÅ«rėjus K.

S. atžvilgiu priimtÄ nuosprendį. Teismui pateiktose psichologinėje bei socialinio tyrimo iÅ¡vadose nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis pergyvena ir gailisi dėl savo nusikalstamų veiksmų, yra kritiÅ¡kas dėl ankstesnio savo elgesio ir įvykdytų nusikaltimų. PrieÅ¡ingai, visuose pokalbiuose jis pabrėžia savo ego, orientuojasi į aukÅ¡to savo statuso indentifikavimÄ parodydamas savo iÅ¡skirtinumÄ , iÅ¡ryÅ¡kindamas savo individualumÄ ir neprieinamumÄ .Skundu nuteistasis praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį, taikyti jam lygtinį paleidimÄ ir patvirtinti LukiÅ¡kių TI-K Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis nurodo, kad skundžiama nutartis naikintina, nes yra nepakankamai teisiÅ¡kai pagrįsta bei priimta neteisingai nustačius materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimÄ , esant sÄ lygoms ir pagrindams jį taikyti.

Teigia, kad pusę bausmės atliko daugiau kaip prieÅ¡ septynis mėnesius. Mano, jog tai yra pakankamai didelė atliktos bausmės dalis. Nors neatliktos bausmės dalis už sunkų nusikaltimÄ sudaro du metus ir nepilnus vienuolika mėnesių, tačiau Å¡ių aplinkybių reikÅ¡mę nagrinėjamam klausimui persveria visuma kitų komisijos nagrinėtų ir jos 2013 m. lapkričio 8 d. nutarime pažymėtų aplinkybių, kurios byloja nuteistojo lygtinio paleidimo naudai. Paliktas Å«kio darbams LukiÅ¡kių TI-K jis įrodė, kad yra linkęs dirbti ir netoleruoja kriminalinės subkultÅ«ros tradicijų.

Kalėjimo administracija pastaruoju laikotarpiu jam parodė didelį pasitikėjimÄ ir iÅ¡davė leidimÄ dirbti darbus už pataisos įstaigos ribų be prižiÅ«rėtojo palydos. Pavestus darbus atlieka stropiai ir nepriekaiÅ¡tingai. Teismas neįvertino ir tų aplinkybių, kad nuteistasis palaiko socialinius ryÅ¡ius su Å¡eima, remia juos finansiÅ¡kai (pastoviai siunčia uždirbamus pinigus savo pusseserės iÅ¡laikymui bei motinai dėl brangiai kainuojančių vaistų), yra lankomas pasimatymų metu.

Nurodo, kad yra įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo ir sėkmingai baigė Lietuvos Respublikos kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos organizuotÄ programÄ â€žMano kelias-2“. Jo elgesys bausmės atlikimo metu įvertintas nepriekaiÅ¡tingai, iÅ¡laikė glaudžius ir stiprius socialinius ryÅ¡ius su Å¡eimos nariais, bendradarbiais, universiteto grupės draugais, mergina. Turi konkrečius ateities planus, susijusius su įsidarbinimu, tęsia nebaigtas universiteto studijas.

Laisvėje galėtų globoti ir rÅ«pintis sunkiai sergančia motina bei tėvu, kuriam reikalinga abiejų klubo sÄ narių persodinimo operacija. Paleistas į laisvę bÅ«tų įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku. Atsiprašė nukentėjusiųjų už padarytas nusikalstamas veikas, dėl kurių nurodo labai iÅ¡gyvenÄ s, be to, nukentėjusieji jokių pretenzijų jo atžvilgiu nereiÅ¡kia. Pasibaigus teisminiams procesams, savanoriÅ¡kai, niekieno neraginamas, atlygino priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį, todėl vykdomųjų raÅ¡tų neturi.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatytas jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra itin mažas - tik 20 balų. Visa tai rodo nuteistojo kategoriÅ¡kÄ nuostatÄ pasitaisyti. Per visÄ bausmės, kuriÄ atlieka lengvojoje grupėje, laikÄ nėra baustas, turi septynis paskatinimus. LukiÅ¡kių TI-K psichologinės tarnybos psichologės iÅ¡vadoje nurodyta, jog nuteistasis pirmenybę teikia savirealizacijai, savo elgesį ir mÄ stymÄ kontroliuoja iki maksimumo, suvokia kaip elgtis įvairiose situacijose, nėra jautrus iÅ¡oriniams veiksmams, gali sumažinti problematiÅ¡kas aplinkybes, įgyvendinti savo tikslus, poreikius, neabejingas visuomenės siekiams, galintis iÅ¡vengti konflikto su aplinkiniais, įsitikinęs dėl savo nuostatų ir tikslų teisingumo, o tai, nuteistojo vertinimu, rodo jo norÄ kuo greičiau grįžti į visuomenę ir adaptuotis joje.

Atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, suprato poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes, o taip pat laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, juos gerbti, iÅ¡moko atpažinti anksčiau erzinančius įvykius ir situacijas, bei efektyviai su jais kovoti.Skunde nuteistasis nurodo, kad jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d. dydis vieneriais metais virÅ¡ija sankcijos vidurkį. PirmÄ kartÄ nuteistam asmeniui tai yra pakankamai griežta bausmė.

Nuosprendyje jam nepalankiu bÅ«du jau buvo įvertintas nusikaltimų pobÅ«dis, jų padarymo motyvai, jo dalinis kaltės pripažinimas ir bylos rezonansinis pobÅ«dis. Ä® padarytos nusikalstamos veikos sunkumÄ jau yra atsižvelgta, priimant nuosprendį ir skiriant bausmę. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi bei lygtinio paleidimo tikslais. PrieÅ¡ingu atveju, lygtinio paleidimo institutas netenka prasmės, o nuteistasis neskatinamas pasitaisyti.

Todėl dabartinėje situacijoje, nuteistojo vertinimu, jau nėra teisinio pagrindo akcentuoti LukiÅ¡kių TI-K psichologinės tarnybos iÅ¡vados, kurioje nurodyta, jog jis iki Å¡iol nepripažįsta kaltės. Be to, teismas itin subjektyviai įvertino prieÅ¡ pusantrų metų atlygintos žalos klausimÄ , teigdamas, jog nuteistasis tai padaręs ne dėl nukentėjusiosios padėties pagerinimo, o siekdamas lygtinio paleidimo. Neabejoja, jog nukentėjusiajai žymiai svarbesnis yra 20 000,00 litų, skirtų civiliniam ieÅ¡kiniui pilnai padengti, iÅ¡ jo gavimo faktas, negu kaltės pripažinimas jau po bylos iÅ¡nagrinėjimo.

Remiantis argumentais, neva jis, t. y. nuteistasis, nesigaili ir nepergyvena dėl padarytos veikos, pažeidžiama Lietuvos Respublikos BK 2 str. 6 d. įtvirtinta nuostata, jog niekas negali bÅ«ti baudžiamas už tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ antrÄ kartÄ . Be to, už lygtinio paleidimo nuteistajam taikymÄ vienbalsiai pasisakė visi komisijos nariai. Toks sprendimas buvo priimtas jau antrÄ kartÄ . TeikimÄ savo atsiliepime prašė patvirtinti ir Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras.

Pažymėtina, kad byloje už tÄ pačiÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d., nuteistam J. A. B. lygtinis paleidimas pritaikytas net prieÅ¡ keturiolika mėnesių. Nagrinėjamoje byloje kyla abejonių, ir dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo objektyviÄ ja prasme. Lietuvos Respublikos BPK 58 str. 2 d. 3 p. nustatyti atvejai, kuomet teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tÄ pačiÄ bylÄ , jeigu jis priėmė nuosprendį pirmosios instancijos teisme. Paminėtos komisijos nutarimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo patvirtinimo klausimÄ nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, K.

S. įsitikinimu, negalėjo bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas, nes bÅ«tent jis byloje ir priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, kurį nuteistasis apskundė apeliacine bei kasacine tvarka. Be to, bylos nagrinėjimo metu teisėjui du kartus reiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ . Atsižvelgiant į tai, nurodytas teisėjas galėjo ir privalėjo nusiÅ¡alinti nuo aptariamo teikimo medžiagos nagrinėjimo, tačiau to nepadarė, o nuteistasis nuÅ¡alinimo pareikÅ¡ti neturėjo galimybių, nes klausimas dėl nutarimo, kuriuo jam taikomas lygtinis paleidimas, patvirtinimo, buvo nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, jam nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti.Nuteistojo skundas atmestinas.Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu K. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 149 str.    2 d., 178 str. 1 d., 309 str. 2 d., 302 str. 1 d., 63 str. 1, 2, 4, 5 d. 2 p. ir jam paskirta laisvės atėmimo septyneriems metams bausmė.Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartimi nuteistojo K.

S. apeliacinis skundas atmestas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartimi nuteistojo K. S. kasacinis skundas patenkintas iÅ¡ dalies. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendis ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis pakeisti iÅ¡ dalies dėl K. S. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., perkvalifikuojant jÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. ir paskiriant 30 parų areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 1 p.

a) papunkčiu, Å¡i bausmė pakeista į laisvės atėmimo bausmę ir pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p. apėmimo bÅ«du subendrinta su griežčiausia bausme, paskirta pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendį. Kitoje dalyje Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendis ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis nekeisti. Pažymėtina, kad nuteistojo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra įsiteisėjęs ir jam paskirtos bausmės dydis nėra Å¡io skundo nagrinėjimo dalykas, taip pat nėra laikytinas aplinkybe, kuri turėtų bÅ«ti vertinama, sprendžiant jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ .

Bausmės pradžia: 2009 m. lapkričio 18 d.Bausmės pabaiga: 2016 m. lapkričio 18 d.Nuteistasis Å¡iuo metu yra atlikęs daugiau nei 1/2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nes ½ dalį bausmės faktiÅ¡kai atliko 2013 m. gegužės 18 d. Taigi konstatuotina, jog nuteistasis atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – BVK) 157 str. 2 d. 2 p. numatytÄ formaliojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagrindÄ , tačiau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimÄ .

Turi bÅ«ti nustatytas ir materialusis lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagrindas, kuris yra vertinamojo pobÅ«džio. Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Å io straipsnio antroje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , tačiau Å¡is pagrindas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimÄ dėl lygtinio paleidimo. Teismas gali paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistÄ jį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytÄ laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma iÅ¡vada, kad bausmės tikslai bus pasiekti, toliau taisant šį nuteistÄ jį, neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiÅ«rint.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo praÅ¡ymas lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo iÅ¡vada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (Lietuvos Respublikos BVK 164 str. 2 d.). Teismas sprendžia, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ , tik visapusiÅ¡kai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiÅ«rį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryÅ¡ius ir kitas svarbias aplinkybes.

Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesÄ , jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo turi bÅ«ti nubaustas ir atlikti tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. IÅ¡ teismui pateiktos nuteistojo K.

S. asmens bylos matyti, kad jis turi aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ , yra įgijęs med. felčerio anesteziologo, rentgeno laboranto specialisto, masažuotojo, plataus profilio traktoristo, auto Å¡altkalvio remontininko, vairuotojo specialybes, nuo 2012 m. birželio 4 d. dirba statybininku - brigadininku, iki įkalinimo dirbo Vilniaus miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje med. felčeriu anesteziologu, jis turi nuolatines pajamas, kurių pakanka jo poreikiams tenkinti, kiekvienÄ mėnesį iÅ¡siunčia dalį pinigų savo pusseserei bei motinai (asmens byla II dalis, b. l. 176).

Iš antstolio D. K. 2013 m. sausio 8 d. pažymos matyti, kad iš K. S. 33 000,00 Lt žala nukentėjusiajai K. G. yra atlyginta visiškai (asmens byla II dalis, b. l. 158). Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Buhalterinės apskaitos skyriaus duomenimis nuteistasis vykdomųjų raštų neturi (asmens byla, II dalis, b. l. 173). Tuo atveju, jei nuteistasis bus lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, jam yra garantuojamas darbas (asmens byla, II dalis, b. l. 171), taip pat jis turės, kur gyventi – gyvens su motina, jai nuosavybės teise priklausančiame name (asmens byla, II dalis, b. l. 172).

K. S. nuteistas pirmÄ kartÄ , bausmės atlikimo metu drausminių nuobaudų nėra pažeidęs, septynis kartus skatintas už stropų darbÄ , nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį, iniciatyvÄ ir aktyvų dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose (asmens byla, II dalis, b. l. 118, 127, 135, 145, 147, 152, 164), bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, laisvalaikiu žaidžia kompiuterinius žaidimus, skaito knygas, žiÅ«ri televizorių. Jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Tiek LukiÅ¡kių TI-K Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija, tiek prokuroras iÅ¡reiÅ¡kė pritarimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo K.

S.. Nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį.Tačiau nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padaryto nusikaltimo pobÅ«dis bei pavojingumo laipsnis, jo padarymo aplinkybės, kaltininko požiÅ«ris į padarytÄ nusikaltimÄ . Pažymėtina ir tai, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį, iniciatyvÄ ir aktyvų dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose, stropų darbÄ bei mokymÄ si.

K. S. anksčiau nebuvo teistas, tačiau atlieka laisvės atėmimo bausmę, kuri jam teismo nuosprendžiu buvo paskirta subendrinus bausmes, skirtas už keturių nusikalstamų veikų padarymÄ , iÅ¡ kurių vienas sunkus nusikaltimas asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. IÅ¡ 2013 m. spalio 25 d. socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, K. S. kaltu neprisipažino, yra tarpasmeninių įgÅ«džių panaudojimo problemų, pats neigia, kad turi kokių nors problemų, sakydamas, kad čia nėra nieko, su kuo jis negalėtų susidoroti, pernelyg optimistiÅ¡kai vertina savo sėkmės galimybes (teikimo medžiaga, b. l. 5-8).

LukiÅ¡kių TI-K psichologinės tarnybos iÅ¡vadoje dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos galimybės nurodyta, kad nuteistasis K. S. orientuojasi į aukÅ¡to savęs statuso identifikavimÄ , pabrėždamas savo iÅ¡skirtinumÄ , iÅ¡ryÅ¡kinantis savo individualumÄ , neprieinamumÄ , linkęs teigiamai save vertinti, savikritiÅ¡kumu nepasižymi, vadovaujasi savo principais ir idėjomis, bendraudamas jis iÅ¡lieka emociÅ¡kai neatsiskleidžiančiu, tvirtai laikosi savo pozicijos, siekia realizuoti savo teisumÄ , į įvykius reaguoja įvertinęs visas aplinkybes, nuslėpdamas savo tikruosius jausmus, savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažįsta, kalbėdamas apie tai iÅ¡lieka gynybiÅ¡ku, uždaru, siekia neatskleisti savo emocijų (teikimo medžiaga, b. l. 4). 2012 m. vasario 17 d.

LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo socialinės reabilitacijos skyrius, teikdamas charakteristikÄ apie K. S. nurodė, kad apie įvykdytÄ nusikaltimÄ kalbėti nenori, kaltę neigia, jaučiasi nekaltai nuteistas, savanoriÅ¡kai civilinio ieÅ¡kinio nemoka (asmens byla, II dalis, b. l. 132). 2013 m. spalio  25 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad interviu metu kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies, priteistÄ Å¾alÄ atlygino visiÅ¡kai, tvirtina, kad Å¡is pažeidimas yra jam nebÅ«dingas ir iÅ¡ dalies neigia teisės pažeidimÄ (teikimo medžiaga, b. l. 5).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai iÅ¡reiÅ¡kė abejonę, jog vėlesnis žalos atlyginimas yra sietinas ne su K. S. siekiu palengvinti nukentėjusiosios padėtį, o tikintis, kad į tai gali bÅ«ti atsižvelgta, sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimÄ . Be to, gan ciniÅ¡kÄ nuteistojo požiÅ«rį atspindi ir jo skundo argumentas, neva nukentėjusiajai žymiai svarbesnis yra    20 000,00 litų, skirtų civiliniam ieÅ¡kiniui pilnai padengti, iÅ¡ jo gavimo faktas, negu kaltės pripažinimas jau po bylos iÅ¡nagrinėjimo, tokiu bÅ«du netiesiogiai teigiant, neva nukentėjusiajai svarbu tik tariama finansinė nauda.Nors nuteistasis savo skunde pažymi, kad jo bendrininkas, padarant Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d. nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡ įkalinimo įstaigos jau yra paleistas lygtinai, tai nelaikytina besÄ lygiÅ¡ku pagrindu lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos institutÄ taikyti ir K.

S. atžvilgiu. Akcentuotina, kad abiejų nuteistųjų asmenybės ir elgesys įkalinimo įstaigoje nėra tapatÅ«s. Kitas nusikalstamos veikos bendrininkas savo kaltę dėl vienos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d., pripažino tiek pirmosios instancijos teisme, tiek vėliau, jau atliekant nuosprendžiu paskirtÄ bausmę. Be to, psichologo iÅ¡vadoje dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos buvo konstatuota, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos nuteistasis iÅ¡gyvena stiprias emocijas, jaučia kaltės ir gėdos jausmÄ , negatyviai žiÅ«ri į savo elgesio pasekmes.

Tačiau nagrinėjamu atveju K. S., net ir atlikdamas bausmę, paskirtÄ Ä¯siteisėjusiu nuosprendžiu, nepripažįsta savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Tačiau akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobÅ«džio, paskirtÄ bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiÅ¡ka stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu.

Nors skunde bandoma sumenkinti nuteitojo požiÅ«rio į padarytas nusikalstamas veikas svarbÄ apeliuojant į tai, neva tokiu bÅ«du asmuo už tÄ pačiÄ veikÄ yra teisiamas antrÄ kartÄ , su Å¡iuo argumentu nesutiktina. Kaip matyti iÅ¡ K. S. asmens byloje esančios LukiÅ¡kių TI-K psichologinės tarnybos iÅ¡vados, jis iki Å¡iol nepripažįsta savo kaltės, teikia pirmenybę savirealizacijai, ir savo elgesį bei mÄ stymÄ kontroliuoja iki maksimumo. Jis pilnai suvokia, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, nėra jautrus iÅ¡oriniams veiksmams, pokalbio metu lieka gynybiÅ¡ku ir uždaru, stengiasi neatskleisti savo emocijų.

Nurodytos aplinkybės rodo, kad asmuo pirmiausia rÅ«pinasi savo asmenine gerove, apie padarytas nusikalstamas veikas ir jų padarinius negalvoja, jų neanalizuoja. Jeigu asmuo pilnai nesuvokia savo veiksmų nusikalstamo pobÅ«džio, jų neanalizuoja, nepripažįsta kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, už kurias yra nubaustas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, bÅ«damas pataisos įstaigoje, nėra jokio pagrindo manyti, kad jis tai padarys laisvėje. Nuteistojo skunde taip pat akcentuojamas tariamas žemesnės instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumas, tačiau Lietuvos Respublikos BPK 58 str. 2 d. 3 p. nenumatyta, kad teisėjas, priėmęs apkaltinamÄ jį nuosprendį nuteistojo atžvilgiu, negali spręsti jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimo.

Be to, Europos Žmogaus Teisių Tesimas savo praktikoje yra konstatavęs, jog Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje nėra užtikrinta teisė į lygtinį paleidimÄ ar atleidimÄ nuo laisvės atėmimo bausmės prieÅ¡ terminÄ . Laisvės atėmimo bausmė, paskirta kompetentingo teismo nuosprendžiu, pirmiausia yra pagrįsta procesais pirmoje ir apeliacinėje instancijose. Be to, 6 str. netaikomas procesui, kurio metu sprendžiamas lygtinio paleidimo klausimas, nes čia nėra sprendžiamas baudžiamojo kaltinimo ar civilinio pobÅ«džio teisių ir pareigų klausimas (Ganusauskas v.

Lithuania (dec.), no. 47922/99, 1999-09-07). AukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis jau suvokė savo neteisėtus veiksmus ir juos įvertino, suprato dėl ko yra nubaustas, apsvarstė ir įvertino jam paskirtos bausmės paskirtį, prasmę, jos tikslÄ ir toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeisti Lietuvos Respublikos BK   41 str. numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiÅ¡kia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, kaip teigiama skunde, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., n u t a r i a : nuteistojo K. S. skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį.Nutartis galutinė ir neskundžiama. Kolegijos pirmininkė                                                    Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė Teisėjai                                                                              ArÅ«nas Kisielius                                                                               Daiva Pranytė-Zalieckienė