2025-03-20 Nr. CB-1826-2-69-3-18941-2020-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-912

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18941-2020-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Šulco,

susipažinusi su 2025 m. kovo 6 d. paduotu ieškovo A. A. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovei UAB „Constech“ dėl atlygintino kelio servituto nustatymo.

Kauno apylinkės teismas 2024 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 10 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Ieškovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.119 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai nustatė, kad ieškovui nebūtina suteikti teisę patekti į sklypą sunkvežimiu su priekaba. Atsakovė įrodinėjo, kad ieškovas turi galimybę patekti į sklypą per alternatyvią įvažą ir pateikė teismui tokios įvažos planą. Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovės siūloma galimybė įsirengti alternatyvią įvažą yra netinkama, nes tokia įvaža neatitiktų STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 9 lentelėje (pav. 1) nustatytų reikalavimų, ja negalėtų įvažiuoti sunkvežimis su priekaba (18,71 m ilgio). Teismas turėjo įvertinti ieškovo sklypo naudojimo būdą – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija, taigi jis skirtas gamybos, remonto ir pramonės įmonių ar dirbtuvių, sandėlių statiniams, automatizuotų sandėliavimo sistemų statiniams ir t. t., todėl turi būti suteikiama galimybė patekti į sklypą sunkvežimiams, kitam sunkiasvoriui transportui. CK 4.119 straipsnio normoje nėra detalizuojama, kokių rūšių transporto priemonėms turi būti suteikiama teisė važiuoti, todėl teismas, spręsdamas, kokių rūšių ar / ir kelių rūšių transporto priemonėms būtų leidžiama važiuoti, turi atsižvelgti į žemės sklypo naudojimo būdą. Teismas neįvertino ir to, kad atsakovės galimybės pilnavertiškai naudoti sklypą pagal paskirtį yra apribota (taikomi kiti apribojimai), taigi papildomo servituto nustatymas iš esmės nesuvaržytų jos nuosavybės teisės labiau nei jau yra faktiškai.

2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 4.126 straipsnio 1 dalį nuspręsdamas, kad 37993,38 Eur suma, reikalinga alternatyviam įvažiavimui įrengti, laikytina normaliomis sąnaudomis vien dėl aplinkybės, jog ieškovas užsiima verslu. Kasacinio teismo praktikoje servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007; 2008 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2008). Dėl to teismas turėjo nustatyti, ar naujos įvažos įrengimas nebūtų ieškovui per didelė finansinė našta ir ar užtikrintų galimybę normaliomis sąnaudomis naudoti jam priklausantį sklypą pagal paskirtį. Vertindamas ieškovo turtinę padėtį, teismas nepasisakė, kokią įtaką jo turimas nekilnojamasis turtas turi sprendžiant dėl galimybių įrengti naują įvažą. Nekilnojamojo turto turėjimas savaime nelemia finansinių galimybių patirti tam tikras išlaidas. Mėnesinės ieškovo pajamos, turimos transporto priemonės, būtinos išlaidos gyvenimui neleistų teismui daryti išvados, kad ieškovo finansinė padėtis leidžia skirti 38 000 Eur išlaidų įvažai įrengti. Be to, sąnaudos, sudarančios daugiau kaip pusę sklypo vertės, negali būti pripažįstamos normaliomis CK 4.126 straipsnio 1 dalies prasme. Aiškinantis, ar galima daiktą naudoti pagal paskirtį „normaliomis sąnaudomis“, svarbią reikšmę turi alternatyvaus įvažiavimo įrengimo sąmatos ir sklypo vertės dydžio palyginimas (įvažiavimo įrengimas ieškovui kainuos 37 993,38 Eur, o sklypo vertė 59 000 Eur).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos ir pirmosios instancijos teismų sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis.

Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovui A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 111 (vieno šimto vienuolikos) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. vasario 26 d. Luminor banko lėšų pervedimo nurodymu Nr 1006.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Irmantas Šulcas