2a0afd85-755b-4e56-8de2-c8b9c759dfd9 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Algirdas Remeika                                                     Baudžiamoji byla Nr. 1A-22-485/2016 Teisėjas Rimantas Grigas                                                 Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00979-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.1.; 2.4.7.; 2.5.1. (S)                                        KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 24 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Jūratės Jakubonienės, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, išteisintajam S. K. ir nuteistajam A.

U., jų gynėjui advokatui Arvydui Martinkevičiui, civilinio ieÅ¡kovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Domui Pakėnui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos, civilinio ieÅ¡kovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Domo Pakėno ir nuteistojo A. U. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A.

U. pripažintas kaltu padarius tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 str. 1 d., ir paskirta:pagal BK 184 str. 1 d. (2010-03-17 veika) – 50 (penkiasdešimt) MGL, t. y. 1883 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų) dydžio bauda;pagal BK 184 str. 1 d. (2010-03-29 veika) – 50 (penkiasdešimt) MGL, t. y. 1883 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų) dydžio bauda;pagal BK 184 str. 1 d. (2010-04-05 veika) – 50 (penkiasdešimt) MGL, t. y. 1883 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtosios bausmės subendrintos jas iš dalies sudėjus ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 100 MGL, t. y. 3766 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių eurų) dydžio bauda.A.

U. dėl veikos, numatytos BK 182 str. 1 d., iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.S. K. dėl veikos, numatytos BK 223 str. 1 d., iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Civilinio ieÅ¡kovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : A. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (trys veikos) už tai, kad dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktoriaus bei kasininko pareigose ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 2 ir 22 punktus bÅ«damas atsakingas už kasos operacijų atlikimÄ , 2010 m. kovo 17 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iÅ¡raÅ¡ydamas pinigų priėmimo kvitÄ , serija (duomenys neskelbtini), iÅ¡ A.

G. reklamos ir meno dirbinių dirbtuvės „(duomenys neskelbtini)“ savininko A. G. priėmė 5000 Lt, jų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje neapskaitė, pateisinančių dokumentų apie Å¡ių pinigų panaudojimÄ nepateikė, tokiu bÅ«du pasisavino jam patikėtÄ svetimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 5000 Lt turtinę žalÄ ;be to, jis 2010 m. kovo 29 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iÅ¡raÅ¡ydamas pinigų priėmimo kvitÄ , serija (duomenys neskelbtini), iÅ¡ A.

G. reklamos ir meno dirbinių dirbtuvės „(duomenys neskelbtini)“ savininko A. G. priėmė 11495 Lt, jų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje neapskaitė, pateisinančių dokumentų apie Å¡ių pinigų panaudojimÄ nepateikė, tokiu bÅ«du pasisavino jam patikėtÄ svetimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 11495 Lt turtinę žalÄ ;be to, jis 2010 m. balandžio 5 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iÅ¡raÅ¡ydamas pinigų priėmimo kvitÄ , serija (duomenys neskelbtini), iÅ¡ A.

G. reklamos ir meno dirbinių dirbtuvės „(duomenys neskelbtini)“ savininko A. G. priėmė 8645,45 Lt, jų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje neapskaitė, pateisinančių dokumentų apie Å¡ių pinigų panaudojimÄ nepateikė, tokiu bÅ«du iÅ¡Å¡vaistė jam patikėtÄ svetimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 8645,45 Lt turtinę žalÄ .A. U. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 182 str. 1 d. tuo, kad jis, turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , 2010 m. rugpjūčio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, paskambinęs telefonu UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktoriui A.

Z. ir vėliau su juo susitikęs (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi bei žadėdamas bendradarbiauti perkant Ä Å¾uolo lentas iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir taip įgijęs A. Z. pasitikėjimÄ , pasitelkęs A. M., nežinantį apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , pastarajam nurodė iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), sandėlių, esančių (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) kaime, paimti 35,50 m3 Ä Å¾uolo lentų ir nuvežti į (duomenys neskelbtini) rajonÄ , (duomenys neskelbtini) miestelį, dėl ko A.

M. 2010 m. rugsėjo 1 d. iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, bei 2010 m. rugsėjo 3 d. iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini)seniÅ«nijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, paėmė 35,50 m3 Ä Å¾uolo lentų, kurias automobiliu MAN19.463, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba VAN HOOL, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvežė į (duomenys neskelbtini) miestelį bei iÅ¡krovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamose patalpose, tokiu bÅ«du apgaule savo naudai įgijo svetimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ â€“ 35,50 m3 Ä Å¾uolo lentų ir padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 26206,50 Lt turtinę žalÄ .S. K. buvo kaltinamas pagal BK 223 str. 1 d. tuo, kad jis, laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 ir 2 dalies nuostatas, bÅ«damas atsakingas už apskaitos organizavimÄ ir dokumentų iÅ¡saugojimÄ , neužtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje bÅ«tų užfiksuotas įsipareigojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), už 35,5 m3 Ä Å¾uolo lentų bei į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ bÅ«tų įraÅ¡yti pagrįsti duomenys apie iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2009 m. splaio 29 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr(duomenys neskelbtini) ir 2009 m. spalio 30 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pirktus gelžbetonio gaminius, t. y. buhalterinė apskaita bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama, iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės vartotojams, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2008 m. liepos 3 d. įstatymo redakcija Nr. X-1679) 4 straipsnį „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kuriame nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų:

1) tinkama, objektyvi ir palyginama;

2) pateikiama laiku;

3) iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimus“, 12 straipsnį „Ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių įforminimas ir registravimas“, kuriame nurodyta, kad „1. Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ atvejį. Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

2. Ūkinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai, kurie negali bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių apskaitos dokumentais.“; taip pat neužtikrino, kad bÅ«tų iÅ¡saugoti ir tyrimui pateikti 2010 m. rugsėjo 1 d. krovinio važtaraÅ¡tis, patvirtinantis Ä Å¾uolo lentų pervežimÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaimo į (duomenys neskelbtini) miestelį, ir 2010 m. rugsėjo 3 d. krovinio važtaraÅ¡tis Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantis Ä Å¾uolo lentų pervežimÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaimo į (duomenys neskelbtini) miestelį, tuo pažeidė Lietuvos archyvų departamento prie LR Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 15 d.

įsakymÄ Nr. 38 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų“, kuriame nurodyta, kad krovinio gabenimo važtaraščiai saugomi 10 metų, taip aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ , dėl ko iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 31 d. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorė apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžio dalį dėl A.

U. iÅ¡teisinimo pagal BK 182 str. 1 d. ir priimti jo atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį – pripažinti jį kaltu pagal BK 182 str. 1 d. ir paskirti jam 100 MGL (3765,06 Eur) baudÄ ; taip pat panaikinti nuosprendžio dalį dėl S. K. iÅ¡teisinimo pagal BK 223 str. 1 d. ir priimti jo atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį – pripažinti jį kaltu pagal BK 223 str. 1 d. ir paskirti jam 200 MGL (7530 Eur) baudÄ ; taip pat visiÅ¡kai tenkinti civilinio ieÅ¡kovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį.Prokurorė skunde nurodo, kad skundžiamas teismo nuosprendis dalyje dėl A.

U. išteisinimo pagal BK 182 str. 1 d. yra nepagrįstas, teismo išdėstytos išvados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nuosprendis priimtas pažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimus. Teismas konstatavo, kad nebuvo nustatyti sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, sudėties požymiai, tačiau, prokurorės nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai nelaikė apgaule tos aplinkybės, kad A. U. prisistatė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir būtent dėl to įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A.

Z. pasitikėjimÄ . Å iuo atveju kaltininko apgaulė pasireiÅ¡kė nukentėjusiojo suklaidinimu dėl kaltininko ketinimų vykdyti susitarimÄ , t. y. A. U., neketindamas sumokėti už įgyjamas lentas, jau žodžiu sudarant pirkimo-pardavimo sutartį kitÄ sutarties Å¡alį įtikinėjo prieÅ¡ingai ir darė veiksmus, imituojančius sutarties sÄ lygų vykdymÄ , nors tokių ketinimų neturėjo. Kaip matyti iÅ¡ liudytojo A. Z. parodymų, A. U. pastarajam prisistatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nors juo niekada nebuvo, ir taip sÄ moningai A.

Z. pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie save ir savo veiklÄ , bei tokiu bÅ«du esmingai suklaidino nukentėjusįjį. Netikėti Å¡io liudytojo parodymais nėra pagrindo, kadangi juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys – liudytojų A. M., Ž. S. parodymai ir specialisto iÅ¡vados (2013 m. gruodžio 3 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 7 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. gruodžio 31 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini)).

Byloje esanti vizitinė kortelė taip pat patvirtina, kad A. U. prisistatinėjo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Prokurorės apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su S. K. iÅ¡teisinimu pagal BK 223 str. 1 d. Apeliantės nuomone, apylinkės teismas be pagrindo kritiÅ¡kai vertino specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuri ne tik kad neprieÅ¡tarauja kitoms specialisto iÅ¡vadoms, bet ir yra pagrįsta kita baudžiamosios bylos medžiaga (liudytojos J. A. parodymais). Prokurorė pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė už aplaidų apskaitos tvarkymÄ , pasireiÅ¡kusį apskaitos dokumentų neiÅ¡saugojimu, kyla tik tuo atveju, jei atsiranda BK 223 straipsnyje numatyti padariniai, tai yra kai negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

Å iuo atveju S. K. nesiėmė priemonių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita bÅ«tų vedama taip, kaip to reikalauja galiojantys teisės aktai, kad bÅ«tų iÅ¡saugoti ir tyrimui pateikti bendrovės dokumentai, o tai reiÅ¡kia, kad S. K. nesiėmė priemonių užtikrinti geros įmonės valdymo praktikos, kas sutrukdė specialistei nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ , įsipareigojimų dydį bei struktÅ«rÄ už tikrinamÄ jį laikotarpį.Civilinio ieÅ¡kovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliaciniame skunde praÅ¡oma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas ir priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ A.

U. 7589,93 Eur turtinė žalos ir advokato atstovavimo iÅ¡laidas.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai iÅ¡teisino A. U. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d., padarymo. Byloje civilinis ieÅ¡kinys yra grindžiamas ta aplinkybe, jog A. U., melagingai nurodydamas esÄ s UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, užsakė medienos iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, suorganizavo medienos atsiėmimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo ir pervežė jÄ Ä¯ UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau vėliau už jÄ neatsiskaitė ir tokiu bÅ«du panaudodamas apgaulę įgijo svetimo turto už 7589,93 Eur.

Apgaulė pasireiÅ¡kė tuo, kad A. U., piktnaudžiaudamas ieÅ¡kovo – direktoriaus A. Z., pasitikėjimu, įgijo prekes (medienÄ ), nepasirašęs jokių medienos priėmimo dokumentų, o tai apsunkino iÅ¡ieÅ¡kojimo galimumÄ , kadangi tokiu bÅ«du buvo sukeltos abejonės dėl to, ar prekės apskritai buvo perduotos ir koks subjektas yra atsakingas už prekių priėmimÄ . Aplinkybė, jog prekės buvo perduotos, yra patvirtinta bylos aplinkybėmis – AB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė prekes ir pervežė jas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė už pervežimÄ , kas reiÅ¡kia, kad prekės buvo pervežtos ir perduotos gavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Be to, 2013 m. gruodžio 3 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakė transportÄ iÅ¡ AB „(duomenys neskelbtini)“ krovinio pervežimui iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėliavimo vietų (duomenys neskelbtini) (2010 m. rugsėjo 1 d.) ir (duomenys neskelbtini) (2010 m. rugsėjo 3 d.), krovinys buvo pergabentas į (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinį gavo, nes 2011 m. kovo 9 d. ir 2011 m. kovo 24 d. dienomis apmokėjo AB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2010 m. rugsėjo 10 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad A. U. veikė panaudodamas apgaulę, kadangi prekės, kurias jis užsakė, nuosavybės teise atiteko juridiniam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir tuo pačiu tiek A. U., tiek ir jo faktiÅ¡kai valdoma bendrovė iÅ¡vengė atsiskaitymo. Tokiu bÅ«du civilinis ieÅ¡kovas pateko į tokiÄ padėtį, kad jam apsunkinta galimybė iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ už prekes tiek iÅ¡ A. U., tiek ir iÅ¡ pačios UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi A.

U. taip suorganizavo prekių įsigijimÄ , kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėtų prekių perdavimo dokumentų. Å iame kontekste apeliantas pažymi, kad A. U. apylinkės teisme iÅ¡keltų versijų nepatvirtina jokie objektyvÅ«s bylos duomenys, jis negali paaiÅ¡kinti, kokiomis aplinkybėmis susipažino su A. Z., kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas A. U. nurodė, kad pateikdamas užsakymÄ Ä Å¾uolo lentoms, jis vykdė A. U. nurodymÄ , kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo sÄ skaitÄ vežėjui už pervežtas lentas, ir jei tai, kaip teigia A.

U., buvo padaryta per klaidÄ , kodėl Å¡ie pinigai nebuvo grÄ Å¾inti.Nuteistasis A. U. apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 184 str. 1 d. (3 veikos) panaikinti ir jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, taip pat atlikti įrodymų tyrimÄ ir iÅ¡tirti pateikiamus dokumentus. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir priimtas pažeidžiant BPK 20 str. 5 d. nuostatas.

Nuteistojo nuomone, jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 str. 1 d., kvalifikuojančio požymio – žalos. Kvalifikuojant nuteistojo veiksmus pagal BK 184 str. 1 d., bÅ«tina konstatuoti, ar neteisėtai disponuojant uždarosios akcinės bendrovės turtu buvo padaryta turtinė žala (žr., kasacinė nutartis Nr. 2K-210/2012). Å iuo atveju skundžiamame nuosprendyje teismas turtinės žalos klausimo visapusiÅ¡kai neaptarė, neiÅ¡analizavo. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, taip pat neiÅ¡analizavo ir neįvertino tos aplinkybės, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. liepos 30 d. direktoriaus įsakymo „Dėl atskaitingų asmenų“ Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuteistasis buvo įtrauktas į atskaitingų asmenų sÄ raÅ¡Ä , todėl turėjo galimybę disponuoti bendrovės pinigais kaip atskaitingas asmuo.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios registro-didžiosios knygos, 2010 m. birželio 30 d. bendrovė A. U., kaip atskaitingam asmeniui, buvo skolinga 159737,52 Lt, todėl jei net ir laikyti, kad jis iÅ¡ įmonės A. G. reklamos ir meno dirbinių dirbtuvė „(duomenys neskelbtini)“ priimtų pinigų tinkamai neįformino, neįnešė į bendrovės kasÄ , iÅ¡skaičius Å¡iÄ bendrÄ sumÄ (159737,52-25140,45=134597,07), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vis viena liko jam skolinga 134597,07 Lt. Tokiu atveju akivaizdu, kad menamais nuteistojo veiksmais (ar neveikimu) UAB „(duomenys neskelbtini)“ žala nebuvo padaryta, kÄ patvirtina ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus 2014 m. lapkričio 5 d. raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kad A.

U. ir įmonė A. G. reklamos ir meno dirbinių dirbtuvė „(duomenys neskelbtini)“, nėra įtraukti į įmonės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ debitorių sÄ raÅ¡Ä , A. U. yra įmonės kreditorius. Skunde pažymima ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pripažinta civiliniu ieÅ¡kovu, nepareikÅ¡tas ir civilinis ieÅ¡kinys, o tai vėl patvirtina tÄ aplinkybę, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepretenduoja į žalos atlyginimÄ , nes žala padaryta nebuvo.Nuteistasis pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis nurodė, kad visi reikalaujami buhalterinės apskaitos dokumentai, patvirtinantys pinigų panaudojimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, buvo sutvarkyti ir pateikti.

Nuteistasis neneigia fakto, kad priėmė pinigus iÅ¡ A. G. reklamos ir meno dirbinių dirbtuvės „(duomenys neskelbtini)“, tačiau, bÅ«damas atskaitingu asmeniu, priimtus pinigus panaudojo įmonės reikmėms, ir tai įrodantys dokumentai buvo. Vien ta aplinkybė, kad panaudotų pinigų, gautų iÅ¡ A. G. reklamos ir meno dirbinių dirbtuvės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitymo dokumentai nėra iÅ¡likę, negali bÅ«ti pagrindu priimti jo atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį. Skunde pažymima, kad nuteistasis, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, buhalterinės apskaitos dokumentus 2010 m. liepos 29 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktu perdavė buhalterei E. K..

Å iame akte atskirai numeruojant buvo suregistruoti dokumentai, nurodant perduodamų dokumentų sudarymo datas. Priėmimo-perdavimo akto Nr. 35 pozicijoje padarytas įraÅ¡as ,,Dokumentai už 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. liepos 29 d. laikotarpį“, akivaizdu, kad Å¡io laikotarpio dokumentai yra perduoti pagal atskirÄ pozicijÄ , jų tarpe buvo perduoti ir neva nesantys dokumentai. Å iais dokumentais buhalterė E. K. disponavo daugiau nei pusę metų, kol 2011 m. kovo 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė bankroto administratoriui J.

Å .. Priėmimo-perdavimo aktas suraÅ¡ytas analogiÅ¡ko turinio ir apimties kaip ir pirmu atveju, tačiau pasikeitė numeracija ir iÅ¡nyko nuteistojo minėti dokumentai pagal pozicijÄ Nr. 35 „Dokumentai už 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. liepos 29 d. laikotarpį“. Daugiau nei po pusės metų, tai yra 2011 m. spalio 21 d. bankroto administratorius J. Å . UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus pateikė tyrėjai. Taigi matyti, kad daugiau nei metus laiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai keliavo iÅ¡ rankų į rankas, dokumentai nesunumeruoti, neįvardinti, jų pradinis skaičius nėra ir nebuvo žinomas, neaiÅ¡ku kas ir yra atsakingas už dalies dokumentų dingimÄ .Prokurorės, civilinio ieÅ¡kovo ir nuteistojo apeliaciniai skundai atmetami.Dėl prokurorės apeliacinio skundo argumentų.Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė nesutinka su pirmos instancijos teismo nuosprendžiu dalyje, kurioje nuteistasis A.

U. iÅ¡teisintas pagal BK 182 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pagal BK 182 str. 1 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengė turtinės prievolės arba jÄ panaikino. Sukčiavimas kaip nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnyje, objektyviai pasireiÅ¡kia alternatyviomis veikomis:

1) svetimo turto įgijimu;

2) svetimos turtinės teisės įgijimu;

3) turtinės prievolės išvengimu;

4) turtinės prievolės panaikinimu. Šie sukčiavimo objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas.

Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ , valdytojÄ ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriÅ¡kai patys perleidžia turtÄ ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad Å¡is turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimÄ dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė pasireiÅ¡kia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan.

Sukčiavimo atveju kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininkÄ praneÅ¡damas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iÅ¡kraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norėdamas tokiu bÅ«du įgyti svetimÄ turtÄ .Kolegija konstatuoja, kad byloje esančių duomenų visetas nepatvirtina pagrįstų ir neabejotinų A. U. nusikalstamos veikos, inkriminuojant jam šį nusikaltimÄ , todėl sutiktina su pirmos instancijos teismo padarytomis teisinėmis iÅ¡vadomis bei priimtu sprendimu.

Pažymėtina, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (BK 2 str. 4 d.). Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma.

Taigi, įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningÄ vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę, iÅ¡ jų analizės nuosprendyje logiÅ¡kai ir įtikinamai turi iÅ¡plaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados.Neperžengus apeliacinio skundo ribų ir iÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija pažymi, kad viso bylos nagrinėjimo metu nuteistasis A. U. kaltu neprisipažino, teigė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A.

Z. buvo susitikęs tik vienÄ kartÄ , jokių sandorių nevyko ir kas bei kada vežė lentas nežino. IÅ¡ liudytojo A. Z. parodymų matyti, kad jam paskambino A. U., su kuriuo vėliau jis susitiko ir susitikimo metu kalbėjosi apie Ä Å¾uolines lentas, kurios pasak jo, kaltinamajam tiko, taip pat buvo pažadėta, jog po lentų iÅ¡vežimo per mėnesį laiko bus atsiskaityta. Susitarimas vyko žodžiu. Po kurio laiko buvo paskambinta liudytojui A. Z. dėl medienos paėmimo, kuris leido jas paimti. Liudytojas A.

Z. nepatvirtino, jog dėl medienos paėmimo skambino bÅ«tent kaltinamasis, taip pat jis nedalyvavo ir paimant Ä Å¾uolines lentas. Po lentų iÅ¡vežimo, pinigai liudytojo bendrovei nebuvo sumokėti. Kaip jau buvo minėta, A. U. neneigia, kad buvo susitikęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. Z., tačiau, pasak kaltinamojo, jokių sandorių susitikimo metu nevyko, nežino kas ir kada vežė minėtas lentas. Byloje apklaustas liudytojas Ž. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir juose nurodė, jog lentų kiekį, kainÄ derina UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, o ne jis.

Teismui nepatvirtino ar kaltinamasis su vairuotoju nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡sivežė lentas. FaktÄ , kad lentas iÅ¡sivežė ir už jas nesumokėjo, liudytojas sužinojo iÅ¡ A. Z., tačiau ir pats A. Z. tiesiogiai nematė, jog medienÄ iÅ¡sivežė bÅ«tent kaltinamasis A. U. ar bÅ«tent jo pavedimu kitas asmuo. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iÅ¡vežtos Ä Å¾uolinės lentos ir liudytojas A. M., kuris dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, teisiamojo posėdžio metu teigė, jog 2010 m. rugsėjo 1 ir 3 dienomis jis gabeno medienÄ iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).

Vežė du kartus. Už pervežimÄ buvo atsiskaityta su „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas negalėjo pasakyti, jog pervežimo paslaugas užsakė kaltinamasis A. U.. Apklaustas liudytojas A. U. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodė, kad nuo 2010 m. birželio 28 d. iki 2010 m. spalio mėnesio dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės pirkimų ir rinkodaros vadovo pareigose ir neprisimena ar siuntė 2010 m. rugpjūčio 31 d. užsakymÄ 2010 m. rugsėjo 1 d. pervežti medienÄ iÅ¡Â (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir 2010 m. rugsėjo 2 d. užsakymÄ 2010 m. rugsėjo 3 d. pervežti medienÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).

Teigė, kad vienÄ iÅ¡ jų jis rašė A. U. nurodymu, tačiau jo parašų nėra. Analizuojant specialistų iÅ¡vadas (2013 m. gruodžio 3 d. Nr. 5-2/205, 2014 m. sausio 7 d. Nr. 5-2/4, 2014 m. sausio 17 d. Nr. 5-2/8), kurias įvertino pirmos instancijos teismas bei aptarus dar kartÄ liudytojų ir kaltinamojo duotus parodymus, teisėjų kolegija negali neabejotinai teigti, kad medienos pervežimo faktas buvo užsakytas bÅ«tent kaltinamojo nurodymu ar užsakymu. Tokių dokumentų byloje nenustatyta.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieÅ¡ingai nei teigia prokurorė, Å¡ioje byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurie neginčijamai nustatytų, kad A.

U. padarė nusikalstamÄ veikÄ - sukčiavimÄ . Byloje esančių įrodymų visuma: liudytojų A. Z., A. M., Ž. S., A. U. parodymai, paminėtos specialistų iÅ¡vados, nepatvirtina, jog bÅ«tent kaltinamasis A. U. susitarė su A. Z. nupirkti iÅ¡ jo lentas ir nesumokėjus už jas, iÅ¡sivežė iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡iuo nagrinėjamu atveju nenustatyti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai, kurie patvirtintų A. U. nusikalstamus veiksmus BK 182 str. 1 d. prasme.Apeliaciniu skundu prokurorė nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog S. K. pagrįstai iÅ¡teisintas pagal BK 223 str. 1 d., nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Jos nuomone, teismas be pagrindo kritiÅ¡kai vertino specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 5-2/4, kuri netik, kad prieÅ¡tarauja kitoms specialisto iÅ¡vadoms, bet ir pagrįsta kita baudžiamosios bylos medžiaga, kaip antai liudytojos J. A. parodymams.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 str. 5 d. nuostatomis, pagrįstai S. K. iÅ¡ kaltinimo pagal BK 223 str. 1 d. iÅ¡teisino.

Å iuo atveju teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Pažymima, kad įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį.

IÅ¡teisinamasis nuosprendis dėl netinkamo apskaitymo ir neiÅ¡saugojimo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos, priimtas remiantis tiek kaltinamojo, tiek liudytojų parodymais, specialistų pateiktomis iÅ¡vadomis bei specialisčių I. V. bei Ž. L. parodymais. Teismas motyvuotai pagrindė savo sprendimÄ , todėl aukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti BPK 20 str. 5 d. įtvirtintų nuostatų pažeidimo fakto.Pirmiausia pažymėtina, kad BK 223 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už Å¡ių alternatyvių veikų padarymÄ :

1) teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos netvarkymÄ , 2) aplaidų teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimÄ . Be to, padarius Å¡ias veikas, bÅ«tini padariniai – dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Å ioje byloje aktualus aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , netinkamas vykdymas (kai nesuraÅ¡omi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai suraÅ¡omi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.).

Kvalifikuojant veikÄ pagal šį straipsnį, bÅ«tina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar jų nesilaikęs aplaidžiai tvarkydamas apskaitÄ . Taip pat BK 223 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už įstatymų numatytÄ laikÄ buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimÄ , jeigu dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 2 d. už apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka atsako Å«kio subjekto vadovas, to paties įstatymo 19 str. 1 ir 2 d. nustatyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ , laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų.

Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 15 d. įsakymu Nr. 38 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų“ nustatyta, kad uždarosios akcinės bendrovės apskaitos dokumentus, suraÅ¡omus Å«kinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus, privalo saugoti deÅ¡imt metų.Å ioje byloje S. K. buvo inkriminuojama tai, kad jis laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir bÅ«damas atsakingas už apskaitos organizavimÄ bei dokumentų iÅ¡saugojimÄ , neužtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje bÅ«tų užfiksuotas įsipareigojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 35,5 m3 Ä Å¾uolo lentų bei į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ bÅ«tų įraÅ¡yti pagrįsti duomenys apie iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2009 m. spalio 29 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009 m. spalio 30 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pirktus gelžbetonio gaminius ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (nauja red. 2008 m. liepos 3 d. įst. Nr. X-1679) 4 straipsnį „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kuriame nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų:

1) tinkama, objektyvi ir palyginama;

2) pateikiama laiku;

3) iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimus“, 12 straipsnį „Ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių įforminimas ir registravimas“, kuriame nurodyta, kad „1. Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ atvejį. Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

2. Ūkinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai, kurie negali bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių apskaitos dokumentais.“ Taip pat neužtikrino, kad bÅ«tų iÅ¡saugoti ir tyrimui pateikti 2010 m. rugsėjo 1 d. krovinio važtaraÅ¡tis, patvirtinantis Ä Å¾uolo lentų pervežimÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) k. į (duomenys neskelbtini) mstl., ir 2010 m. rugsėjo 3 d. krovinio važtaraÅ¡tis Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantis Ä Å¾uolo lentų pervežimÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) k.

į (duomenys neskelbtini) mstl., tuo pažeidė Lietuvos archyvų departamento prie LR Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 15 d. įsakymÄ Nr. 38 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų“, kuriame nurodyta, kad krovinio gabenimo važtaraščiai saugomi 10 metų, taip aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ , dėl ko iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.Kaip matyti iÅ¡ juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų, nuo 2009 m. rugpjūčio 19 d. direktoriumi buvo paskirtas S. K. (t. 1, b. l. 66-68).

S. K. savo kaltės nepripažino, neigė, kad jo vadovaujama įmonė buvo pirkusi iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ Ä Å¾uolines lentas ar kitas prekes, o kadangi tokios Å«kinės operacijos neturėjo, todėl ir nebuvo apskaityta UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. 2013 m. gruodžio 3 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 5-2/205 patvirtina, kad nėra nustatyta, jog bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. rugsėjo 1 d. ir 2010 m. rugsėjo 3 d. Ä Å¾uolo lentas pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nustatyta, kad Ä Å¾uolo lentų pervežimo užsakymÄ ir pervežimo apmokėjimÄ Ä¯vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 6-22). 2014 m. sausio 7 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 5-2/4 duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiavimas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo įformintas, tačiau nustatyta, kad Ä Å¾uolo lentų pervežimo užsakymÄ ir pervežimo apmokėjimÄ Ä¯vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 3, b. l. 7-25).

Bet pagal 2014 m. sausio 17 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 5-2/8 duomenis, atliekant AB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ , tyrimui nebuvo pateikta sutartis tarp AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat užsakymai dėl pervežimo, kelionės lapai ir krovinio važtaraščiai, todėl nebuvo galimybės nustatyti pervežimo detalių: krovinio pavadinimo, krovinio kiekio, pakrovimo laiko, vairuotojo pavardės, krovinį pridavusio ir gavusio asmens parašų.

Taip pat tyrimui nebuvo pateikti pardavimų balansinės sÄ skaitos registras, todėl nebuvo galimybės nustatyti kada buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduoti pardavimai pagal 2010 m. rugsėjo 10 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei AB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė 2010 m. rugsėjo 1 d. ir 2010 m. rugsėjo 3 d. gabento krovinio važtaraščių. Vertinant 2013 m. gruodžio 3 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 5-2/205, 2014 m. sausio 7 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 5-2/4 ir 2014 m. sausio 17 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 5-2/8, akivaizdu, kad iÅ¡vados padarytos skirtingos, nors tyrimui pateikti iÅ¡ esmės tie patys dokumentai, todėl negalima teigti, kad buvo pareiga apskaityti krovinį, gabentÄ 2010 m. rugsėjo 1 ir 3 d.

Taip pat apklaustos specialistės Ž. L., E. T. bei I. V. nenurodė kitokių duomenų nei pateiktose iÅ¡vadose, todėl teismas tinkamai įvertino Å¡iuos įrodymus nagrinėjamos bylos kontekste. Liudytoja J. A. nurodė, kad nebuvo bendrovėje priimto teisės akto, jog apskaitos dokumentus saugo bÅ«tent ji, t. y. bendrovės vyr. buhalteris. Minėtose specialistų iÅ¡vadose (2013 m. gruodžio 3 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 5-2/205 ir 2014 m. sausio 7 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 5-2/4) buvo nurodyta, jog nustatyta, kad Ä Å¾uolo lentų pervežimo užsakymÄ ir pervežimo apmokėjimÄ Ä¯vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o Å¡ias iÅ¡vadas grindė AB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. rugsėjo 10 d.

PVM sÄ skaita - faktÅ«ra (duomenys neskelbtini), 2010 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu bei dvejais bankiniais pavedimais (t. 1, b. l. 129, 130, 131, 132). Kadangi nepateikiant specialiam tyrimui 2010 m. rugsėjo 10 d. PVM sÄ skaitoje - faktÅ«roje (duomenys neskelbtini) nurodytų kelionės lapų bei važtaraščių nebuvo nustatyta ir paslaugų atlikimo aplinkybės (krovinio pavadinimas, krovinio kiekis, pakrovimo laikas ir pan.), nepaisant to, kad liudytoja J. A. teismui patvirtino, jog buvo skambinta iÅ¡ AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos, tačiau bÅ«tent dėl kokios skolos detalių teisme nepateikė.

Darytina iÅ¡vada, jog veikiant įmonei buvo daromi įvairaus pobÅ«džio sandoriai, tuo pačiu ir užsakymai dėl medienos pirkimų, todėl negalima kategoriÅ¡kai teigti, kad bÅ«tent UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. K. nagrinėjamu atveju turėjo pareigÄ tinkamai fiksuoti Ä Å¾uolo lentų iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)” pervežimÄ 2010 m. rugsėjo 1 ir 3 dienomis, jų neapskaitė buhalteriniuose apskaitos dokumentuose ir neiÅ¡saugojo. Kadangi neįrodytas tokios Å«kinės operacijos turinys, nėra pagrindo teigti, kad Å¡ioje dalyje yra nusikalstamos veikos požymiai.

Be to, S. K. buvo kaltinamas ir tuo, kad bÅ«damas atsakingas už buhalterinę apskaitÄ kaip bendrovės direktorius, neužtikrino, jog į buhalterinę apskaitÄ bÅ«tų įraÅ¡yti pagrįsti duomenys apie iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2009 m. spalio 29 d. PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010 m. spalio 30 PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pirktus gelžbetonio gaminius. AukÅ¡tesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, jog iÅ¡tirtų įrodymų visuma, įvertinus ir liudytojų parodymus, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad bylos duomenys neginčijamai, be abejonių, patvirtina S. K. kaltę dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, t. y. tokiu bÅ«du nepagrįstai apskaitė gelžbetonio gaminių pirkimÄ , dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, tiek iÅ¡ S. K., tiek iÅ¡ apklaustų liudytojomis specialisčių parodymų nėra galimybės nustatyti objektyvių ir subjektyvių nusikaltimo požymių, o tai, kad byloje esanti 2014 m. sausio 7 d. specialisto iÅ¡vada patvirtina tik tÄ aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” įraÅ¡yti į buhalterinę apskaitÄ duomenys apie pirktus gelžbetonio gaminius yra nepagrįsti ir tuo buvo pažeistos LR buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatos, dėl to tiriamuoju laikotarpiu negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

Specialisto iÅ¡vadoje nurodyti duomenys apima ne tik Å¡iÄ aptariamÄ ir analizuojamÄ dalį, bet ir kitas tyrimo aplinkybes, ko pasekoje padaryta bendra iÅ¡vada dėl visų tyrimui pateiktų užduočių vertinimo. Teisėjų kolegijos nuomone, specialisto iÅ¡vadai tiesiogiai nepatvirtinant S. K. veiksmų, kurie nurodyti kaltinime, teismas negali minėtos iÅ¡vados laikyti neginčijamu objektyviu įrodymu, patvirtinančiu, jog bÅ«tent iÅ¡teisinamasis aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitÄ laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. neužtikrinant, jog į buhalterinę apskaitÄ bÅ«tų įraÅ¡yti pagrįsti duomenys apie iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2009 m. spalio 29 d.

PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010 m. spalio 30 PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pirktus gelžbetonio gaminius. Specialisto iÅ¡vada iÅ¡kilusių abejonių paÅ¡alinti negali, o duomenų, kuriais remiantis tik galima numanyti, kad nusikaltimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir asmenį pripažinti kaltu. Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad kaltinamas asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti nubaustas.

Be to, sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini kaltinamo asmens naudai.Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad S. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 223 str. 1 d. požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiamas Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.Apeliacinis procesas vis labiau suprantamas ne kaip priimto sprendimo patikrinimas (lot. revisio prioris instantiae), o kaip bylos nagrinėjimas iÅ¡ naujo (lot. de novo) arba pakartotinai (lot.novum judicium). Teisingas baudžiamojo įstatymo pritaikymas reiÅ¡kia tinkamÄ kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų baudžiamÄ jį teisinį įvertinimÄ â€“ kvalifikavimÄ .

Tik tinkamai kvalifikavus nusikalstamas veikas gali bÅ«ti įgyvendinta baudžiamojo proceso paskirtis – teisingai nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį ir nieko nekalto nenuteisti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016).Apeliacinio proceso metu prokurorė pakeitė kaltinimus A. U. 2016 m. vasario 10 d. praÅ¡yme pakeisdama veikų kvalifikavimÄ ir kaltindama A. U. padarius tris nusikalstamas veikas, numatytas ne pagal BK 184 str. 1 d., bet pagal BK 183 str. 1 d., t. y. kaltinant ne turto iÅ¡vaistymu, o turto pasisavinimu.

Palyginus pirminį ir vėliau patikslintÄ kaltinimÄ , matyti, jog kiekvienas patikslintas kaltinimas yra individualizuotas ir grindžiamas ne naujomis, o tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios jau iÅ¡nagrinėtos pirmosios instancijos teisme. Vadinasi, iÅ¡ esmės kaltinimas tik patikslinamas. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teisiamojo posėdžio metu teismas užtikrino kaltinamojo A. U. teisę žinoti kaltinimÄ , jo teisę į gynybÄ ir teisingÄ teismÄ . Kaltinamojo advokatas neprieÅ¡taravo dėl pateikto prokurorės praÅ¡ymo prijungimo prie bylos, kaltinamasis neprašė pertraukos pasiruoÅ¡ti gynybai.

Nuteistasis A. U. apeliaciniu skundu prašė panaikinti apkaltinamÄ jį nuosprendį jo atžvilgiu ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį, kadangi jis apkaltintas nepagrįstai, nes visi reikalaujami buhalterinės apskaitos dokumentai, patvirtinantys pinigų panaudojimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai buvo sutvarkyti ir pateikti, o kas jų neiÅ¡saugojo, nuteistasis nežino. Pagal BK 183 str. 1 d. atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sÄ lygas.

Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiÅ¡kia, kad kaltininkas šį turtÄ pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiÅ¡kiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad Å¡iÄ veikÄ padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu.

Å iuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iÅ¡ teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtÄ valdymÄ , t. y. faktiÅ¡kai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtÄ valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiÅ«ra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiÅ¡kai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis jÄ Ä¯gyvendino.

Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad Å¡i nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiÅ¡kia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas Å¡iuo turtu (turtine teise) ar šį turtÄ paimdamas, siekia turtÄ (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sÄ skaita.Nagrinėjant bylÄ Å¡iuo kontekstu pažymėtina, jog BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.Atsižvelgiant į pirmos instancijos teisme padarytas iÅ¡vadas, vertinant įrodymus, esančius byloje, matyti, jog A. U. nuteistas už 3 nusikalstamas veikas, kurių metu bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, priėmė 5000 Lt, 11495 Lt ir 8645,45 Lt pinigų sumas iÅ¡ A. G. reklamos ir meno dirbinių dirbtuvių „(duomenys neskelbtini)“ savininko A.

G., iÅ¡raÅ¡ydamas pinigų priėmimo kvitus, tačiau Å¡ių pinigų neapskaitė įmonės kasoje ir nepateikė pateisinančių dokumentų apie Å¡ių pinigų panaudojimÄ , tokiu bÅ«du juos pasisavino ir padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ žalÄ .Nuteistasis savo kaltę neigia, nurodo, kad priėmė pinigus iÅ¡ A. G. reklamos ir meno dirbinių dirbtuvių „(duomenys neskelbtini)“ savininko A. G.. Å ias aplinkybes patvirtino ir liudytas A. G.. Nuteistasis nurodo, kad minėtus pinigus panaudojo įmonės reikmėms ir tai įrodantys dokumentai buvo, tačiau kur jie dingo, jis nežino.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. U. nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir nuo 2010 m. sausio 13 d. iki 2010 m. liepos 29 d. įmonėje buhalterio nebuvo, todėl nuteistasis dirbo ir kasininko pareigose. Nesilaikydamas LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 2 ir 22 p. bÅ«damas atsakingas už kasos operacijų atlikimÄ , nuteistasis gautus pinigus neapskaitė kasoje ir į jÄ neįnešė.

Atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinį finansinės veiklos patikrinimÄ specialistui nebuvo pateikti ir dokumentai, patvirtinantys aptariamų pinigų panaudojimÄ . Å ias aplinkybes patvirtino liudytoja Ž. L. bei specialisto apklausos protokolo duomenys (t. 7, b. l. 62-64). Liudytoja E. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2010 m. liepos pabaigos iki 2010 m. rugsėjo 1 d. buhaltere. Dirbo tik vienÄ mėnesį. Tvarkė įmonėje tik einamus buhalterinius dokumentus, o patikrinti visų buhalterinių dokumentų per mėnesį nespėjo.

Nebuvo įpareigota saugoti dokumentų, nes direktorius atsako už jų saugumÄ .Darytina iÅ¡vada, jog nuteistasis gavęs iÅ¡ A. G. reklamos ir meno dirbinių dirbtuvių „(duomenys neskelbtini)“ savininko A. G. 5000 Lt sumÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iÅ¡rašęs pinigų priėmimo kvitÄ serija (duomenys neskelbtini), taip pat iÅ¡ to paties A. G. gavęs 11495 Lt sumÄ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iÅ¡rašęs pinigų priėmimo kvitÄ serija (duomenys neskelbtini) bei gavęs iÅ¡ A.

G. 8645,45 Lt sumÄ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iÅ¡rašęs pinigų priėmimo kvitÄ serija (duomenys neskelbtini), jų neįnešė ir neįtraukė į buhalterinę apskaitÄ . Tokios aplinkybės buvo nustatytos ir pirmosios instancijos teismo remiantis visuma byloje iÅ¡tirtų duomenų, kurie buvo tarpusavyje palyginti ir sugretinti, nustačius, kurie iÅ¡ jų yra patikimi ir pagrindžia vieni kitus: liudytojų A. G., Ž. L. parodymais, iÅ¡ dalies ir paties nuteistojo A. U. parodymais, byloje esančia 2013 m. gruodžio 31 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 5-2/218 bei specialisto 2014 m. spalio 1 d. apklausos protokolu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė visus bÅ«tinuosius nusikaltimo sudėties požymius. A. U., eidamas įmonėje direktoriaus ir veikos padarymo metu kasininko pareigas, gautus pinigus už atliktas paslaugas, jas pasisavino, kadangi į įmonės kasÄ neįnešė ir jų neapskaitė. Å iais savo veiksmais, nusavindamas pajamas, padarė turto savininkui (UAB „(duomenys neskelbtini)“) žalÄ . Nusikalstami padariniai Å¡iuo atveju yra „UAB „(duomenys neskelbtini)“ materialaus turto netekimas arba jos apimties sumažėjimas.

Vertintina ir tai, kad neapskaitydamas gautų pajamų nuteistasis veikė tiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiÅ¡kia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo nori paversti šį turtÄ savo nuosavu taip siekdamas naudos turto savininko sÄ skaita arba paima ir panaudoja ne įmonės reikmėms, o kitiems tikslams. Nors apeliantas ir teigia, kad jis panaudojo gautus pinigus įmonės reikmėms, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė, teigdamas, kad nežino kur jie dingo, tačiau pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymÄ už apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka atsako Å«kio subjekto vadovas (įstatymo 21 str. 2 d.).

Ä®gyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų yra bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingas, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios nei savo rÅ«Å¡imi, nei dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežtos.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos inkriminuotos tinkamai A. U. atžvilgiu, pažymėtina, jog patikslinus prokurorei kaltinimÄ ir veikas perkvalifikavus iÅ¡ turto iÅ¡vaistymo į turto pasisavinimÄ , Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendis keičiamas BK 328 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Civilinis ieÅ¡kovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniu skundu prašė priteisti iÅ¡ nuteistojo A. U. 7589,93 Eur (26206,50 Lt) turtinės žalos ir 2762 Eur dėl patirtų advokato iÅ¡laidų.

Vadovaujantis BK 2 str. 4 d., pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Kadangi nenustatyti sukčiavimo sudėties objektyvieji požymiai, tai reiÅ¡kia, kad BK 182 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika, nagrinėjamu atveju, nepadaryta. Tokiu bÅ«du, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl A. U. kaltės yra teisėta ir pagrįsta, jo atžvilgiu pagrįstai priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.

IÅ¡nagrinėjus civilinio ieÅ¡kovo atstovo apeliacinio skundo argumentus pažymima, jog į juos atsakyta vertinant ir nagrinėjant prokurorės skundo argumentus dėl A. U. nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d., todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja. Teisėjų kolegijai konstatavus skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžio dalyje dėl A. U. iÅ¡teisinimo pagal BK 182 str. 1 d. teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , civilinio ieÅ¡kovo UAB “ (duomenys neskelbtini)” apeliacinis skundas atmestinas.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 1 p., 332 str. ir 336 str. 3 d. teismas n u s p r e n d ž i a :

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės, civilinio ieÅ¡kovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuteistojo A. U. apeliacinius skundus atmesti. Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendį dalyje, kurioje A. U. nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal BK 184 str. 1 d. ir A. U. pripažinti kaltu padarius tris nusikalstamas veikas numatytas, BK 183 str. 1 d. ir skirti:pagal BK 183 str. 1 d. (2010-03-17 veika) – 50 (penkiasdeÅ¡imt) MGL t. y. 1883 Eur (vieno tÅ«kstančio aÅ¡tuonių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt trijų eurų ) dydžio baudÄ ;pagal BK 183 str. 1 d. (2010-03-29 veika) – 50 (penkiasdeÅ¡imt) MGL t. y. 1883 Eur (vieno tÅ«kstančio aÅ¡tuonių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt trijų eurų ) dydžio baudÄ ;pagal BK 183 str. 1 d. (2010-04-05 veika) – 50 (penkiasdeÅ¡imt) MGL t. y. 1883 Eur (vieno tÅ«kstančio aÅ¡tuonių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt trijų eurų ) dydžio baudÄ .Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai:                                                                            Algirdas Remeika                                                                Daiva Jankauskienė Jūratė Jakubonienė