2022-02-02 Nr. AB-2815-3-61-3-00462-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-30-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00462-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ernesto Spruogio ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. R. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. R. (toliau – ir pareiškėja) pateikė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) tuo atveju, jei teismas vertintų, kad pareiškėja praleido terminą skundui pateikti, pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes pripažinti svarbiomis ir šį terminą atnaujinti; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2020 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. A51-126063/20(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas arba Savivaldybės administracija) atlikti veiksmus – parengti visus teisės aktuose nustatytus būtinus dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams valstybinės žemės plotuose, kurių preliminarios ribos pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 31 d. prašymo Nr. A50-26646/20 priede Nr. 3 pažymėtos indeksais „1“, „4“, „5“, bei perduoti juos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriui; 4) priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad pareiškėja yra pretendentė nuosavybės teisių atkūrimui buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, todėl 2020 m. liepos 20 d. kreipėsi į atsakovą dėl informacijos pateikimo apie visus atsakovo suprojektuotus ir NŽT pateiktus žemės plotus (grąžintinus natūra), esančius šio kaimo teritorijoje. Teigė, kad teisės aktuose nustatytu terminu negavo atsakymo nei į Sprendimą, nei į 2020 m. rugpjūčio 31 d. atsakovui pateiktą prašymą. Tik po to, kai pareiškėjos atstovas 2020 m. gruodžio 18 d. atsakovui pateikė prašymą dėl atsakymų pateikimo, atsakovas 2021 m. vasario 2 d. raštu Nr. A-51-10017/21 (2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjai įteikė 2020 m. rugsėjo 4 d. atsakymą Nr. A51-110393/20 (2.14.2.12E-ŽEM) ir Sprendimą. Atsižvelgdama į tai, teigė, kad terminas skundui paduoti nėra praleistas.

Pareiškėja nesutiko su atsakovo priimto Sprendimo dalimis dėl trijų valstybinės žemės plotų, kurie jos 2020 m. rugpjūčio 31 d. prašymo priede Nr. 3 pažymėti indeksu „1“ (toliau – ir Žemės plotas Nr. 1), indeksu „4“ (toliau – ir Žemės plotas Nr. 2) ir indeksu „5“ (toliau – Žemės plotas Nr. 3), kadangi, pareiškėjos vertinimu, prieinamų duomenų analizė leidžia daryti išvadą, kad atsakovo Sprendime nurodomi argumentai ir priežastys, dėl kurių juose negalima atkurti nuosavybės teisės natūra, neatitinka tikrovės, todėl Sprendimas užkerta kelią pareiškėjai įgyvendinti jai įstatymo suteiktą teisę į nuosavybės teisių atkūrimą natūra.

Teigė, jog remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Tvarka), patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Nutarimas) nuostatomis, nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procese dalyvauja ir jį vykdo dvi institucijos: atsakovas ir NŽT, o jų funkcijos nuosavybės teisių atkūrimo procese yra atskirtos ir vykdomos atsižvelgiant į prieš tai atliktus veiksmus bei priimtus sprendimus. Atkreipė dėmesį, kad pagal Tvarkos 1061 punkto 2 dalį kompetencija spręsti, ar pretendentų pageidaujamoje vietovėje yra laisvos valstybinės žemės, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei ir į kurią galimas nuosavybės teisių atkūrimas natūra, yra suteikta savivaldybės administracijos direktoriui, tačiau tokia kompetencija savivaldybės administracija privalo naudotis tinkamai, pagrįstai ir teisėtai, kiekvienu atveju sprendimą tinkamai motyvuojant.

Laikėsi pozicijos, kad Sprendime nurodytos priežastys, dėl kurių nuosavybės teisių atkūrimas natūra Žemės plotuose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 yra negalimas, yra nepagrįstos. Iš Sprendimo turinio matyti, jog atsakovas pareiškėjos prašymą atmetė, darydamas išvadą, kad Žemės plotai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 yra priskiriami valstybės išperkamai žemei, nes: 1) užstatyti daugiabučiais gyvenamaisiais namais; 2) užstatyti komercinės, visuomeninės bei kitos paskirties statiniais ir įrenginiais; 3) užimti gatvėmis, šaligatviais; 4) užimti bendro naudojimo želdinių plotais. Pareiškėjos vertinimu, viešai prieinami duomenys paneigia minėtų aplinkybių buvimą bei paneigia pagrindą šiuos Žemės plotus pripažinti valstybės išperkama žeme Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 12 ir 13 straipsnių pagrindu.

Pareiškėjos vertinimu, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) įtvirtintų administracinio sprendimo turinio reikalavimų, nes iš jo turinio nėra aišku, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu atsisakoma vykdyti Įstatyme nustatytas funkcijas ir pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras kiekviename iš Žemės plotų. Nors Sprendime ir pateikiami argumentai, tačiau nei vienas iš jų nėra pagrindžiamas, neišskiriama, kuris iš jų taikytinas Žemės plotų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 atžvilgiu, Sprendime taip pat nėra nurodytas konkretus teisinis pagrindas.

Pareiškėja teigė, kad atsakovas Sprendime turėjo nurodyti: 1) jei konkretus žemės plotas yra užstatytas daugiabučiais gyvenamaisiais namais – nurodyti konkretų pastatą, kuris tame plote stovi ir konkrečią teisės normą, kuria remiantis yra ribojama galimybė atkurti nuosavybės teises natūra; 2) jei užstatytas kitais pastatais ar statiniais – nurodyti šiuos pastatus ar statinius bei konkrečią teisės normą, kuria remiantis yra ribojama galimybė atkurti nuosavybės teises natūra; 3) jei žemės plotas užimtas gatvėmis ar šaligatviais – nurodyti konkrečias gatves bei teisės normą, kuria remiantis yra ribojama galimybė atkurti nuosavybės teises natūra; 4) jei užimtas bendro naudojimo želdinių plotais – nurodyti konkretų galiojantį teisės aktą, kurio pagrindu atitinkamoje teritorijoje įteisintas atitinkamas želdynas ir teisės normą, kuria remiantis tokiu atveju yra ribojama galimybė atkurti nuosavybės teises natūra. Teigė, kad minėti argumentai patvirtina VAĮ nuostatų pažeidimus ir yra pakankamas pagrindas panaikinti Sprendimą.

Pareiškėja dėl Sprendime išdėstytų aplinkybių, darančių negalimu nuosavybės teisių atkūrimą natūra Žemės plote Nr. 1 nurodė, kad: 1) Žemės plotas Nr. 1 nėra užstatytas daugiabučiais gyvenamaisiais namais, tai laisva teritorija tarp daugiabučio gyvenamojo namo adresu: (duomenys neskelbtini) bei pastato adresu: (duomenys neskelbtini); 2) Žemės plotas Nr. 1 nėra užstatytas komercinės, visuomeninės bei kitos paskirties statiniais ir įrenginiais, jame nėra jokių pastatų; 3) Žemės plotas Nr. 1 nėra užimtas bendro naudojimo želdinių plotais, jame iš esmės yra vien žolė, kuri pati savaime nėra laikoma želdiniu remiantis Lietuvos Respublikos želdinių įstatymo 2 straipsnio 22 punkte nustatytu želdyno sąvokos apibrėžimu. Papildomai pažymėjo, kad iš maps.vilnius.lt prieinamos informacijos Vilniaus miesto bendrajame plane teritorija, į kurią patenka Žemės plotas Nr. 1 yra priskiriama Intensyvaus užstatymo gyvenamosioms teritorijoms, tuo tarpu teritorijos, kurių paskirtis „Intensyviam naudojimui įrengiami želdynai“ yra greta Žemės ploto Nr. 1 – šiauriau esančiame valstybiniame miške ir kitoje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje. Žemės ploto Nr. 1 teritorija nėra paminėta ir atsakovo interneto svetainėje paskelbtame informavimo apie želdynų projektavimą sąraše. Pastebėjo, kad Žemės plotas Nr. 1 patenka į intensyvaus užstatymo teritoriją net ir pagal rengiamą būsimą naująjį Vilniaus miesto bendrąjį planą; 4) Žemės plotui Nr. 1 negali būti taikomas Įstatymo 13 straipsnis, kadangi jis nustato miškų ir vandens telkinių pripažinimo valstybės išperkama žeme sąlygas ir tvarką, tačiau Žemės plote Nr. 1 nėra jokių vandens telkinių, į jį nepatenka ir miškai.

Dėl Sprendime išdėstytų aplinkybių, darančių negalimu nuosavybės teisių atkūrimą natūra Žemės plote Nr. 2 nurodė, kad: 1) Žemės plotas Nr. 2 nėra užstatytas daugiabučiais gyvenamaisiais namais, tai yra laisva ir neužstatyta teritorija tarp daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bei daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini); 2) Žemės plotas Nr. 2 nėra užstatytas komercinės, visuomeninės bei kitos paskirties statiniais ir įrenginiais, jame nėra jokių pastatų; 3) Žemės plotas Nr. 2 nėra užimtas gatvėmis, šaligatviais. Greta Žemės ploto Nr. 2 yra (duomenys neskelbtini) gatvė ir lygiagrečiai jos įrengti pėsčiųjų šaligatviai bei dviračių takas, tačiau minėtų gatvių ir takų buvimas greta Žemės ploto Nr. 2 nėra pagrindas šią teritoriją pripažinti valstybės išperkama žeme Įstatymo 12 straipsnio pagrindu ir atsisakyti jame pradėti nuosavybės teisių atkūrimo natūra procedūras; 4) Žemės plotas Nr. 2 nėra užimtas bendro naudojimo želdinių plotais, teritorijoje nėra jokių bendro naudojimo želdynų plotų – jame yra vien žolė, tik prie (duomenys neskelbtini) gatvės yra keletas medžių. Pažymi, kad Žemės ploto Nr. 2 ribos yra preliminarios ir tai, kad atskiruose jo taškuose yra medis, krūmas ir kitoks želdinys, savaime nereiškia, kad visa teritorija yra užimta želdiniais. Žemės ploto Nr. 2 teritorija nėra paminėta ir atsakovo interneto svetainėje paskelbtame informavimo apie želdynų projektavimą sąraše. Vilniaus miesto bendrajame plane teritorija, į kurią patenka Žemės plotas Nr. 2, yra priskiriamas Intensyvaus užstatymo gyvenamosioms teritorijoms; 5) Žemės plotui Nr. 2 negali būti taikomas Įstatymo 13 straipsnis, nes jame nėra jokių vandens telkinių, į jį nepatenka ir miškai. Nors rengiamame naujame Vilniaus miesto bendrajame plane yra numatyta dalį Žemės ploto Nr. 2 priskirti želdynų teritorijoms, tačiau šis planas vis dar yra rengimo stadijoje, todėl iki jo patvirtinimo neturi teisinės galios ir negali paneigti pareiškėjos teisių į nuosavybės teisių atkūrimą.

Dėl Sprendime išdėstytų aplinkybių, darančių negalimu nuosavybės teisių atkūrimą natūra Žemės plote Nr. 3 nurodė: 1) Žemės plotas Nr. 3 nėra užstatytas daugiabučiais gyvenamaisiais namais, tai laisva teritorija tarp automobilių garažų kompleksų adresais (duomenys neskelbtini). 2) Žemės plote Nr. 3 nėra ne tik daugiabučių gyvenamųjų namų, jame nėra jokių pastatų, įskaitant ir Sprendime nepagrįstai nurodomus neįvardijamus komercinės, visuomeninės bei kitos paskirties statinius ir įrenginius; 3) Žemės plotas Nr. 3 nėra užimtas gatvėmis, šaligatviais. Greta Žemės ploto Nr. 3 yra tik (duomenys neskelbtini) (šios gatvės atšaka/privažiuojamasis kelias) ir (duomenys neskelbtini) gatvės; 4) Žemės ploto Nr. 3 teritorijoje nėra jokių bendro naudojimo želdynų plotų, jame yra vien žolė ir atskirose ploto dalyse – pavieniai medeliai. Pažymi, kad iš maps.vilnius.lt prieinamos informacijos Vilniaus miesto bendrajame plane teritorija, į kurią patenka Žemės plotas Nr. 3, yra priskiriama Intensyvaus užstatymo gyvenamosioms teritorijoms. Žemės ploto Nr. 3 teritorija nėra paminėta ir atsakovo interneto svetainėje paskelbtame informavimo apie želdynų projektavimą sąraše. Žemės plotas Nr. 3 patenka į intensyvaus užstatymo teritoriją net ir pagal rengiamą būsimą naująjį Vilniaus miesto bendrąjį planą; 5) Žemės plotui Nr. 3 negali būti taikomas Įstatymo 13 straipsnis, nes jame nėra jokių vandens telkinių, į jį nepatenka ir miškai.

Teigė, kad atsakovas, Sprendime remdamasi Įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, pirmiausia turėjo apibrėžti sąlygas, kurioms esant žemė įgyja išperkamos, t. y. negrąžinamos natūra, teisinį statusą, tačiau atsakovas nenurodė motyvų ir argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti egzistuojant bent vieną iš Įstatymo 12 straipsnyje įtvirtintų sąlygų Žemės plotams suteikti išperkamos žemės teisinį statusą. Pažymėjo, kad konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei buvimas turi būti išreikštas atitinkamose nuorodose, atitinkamos teritorijos detaliajame plane, o jų nesant, sklypas turėtų būti grąžintas natūra. Atkreipė dėmesį, kad Žemės plotuose nėra patvirtinto detaliojo plano, kuriame būtų išreikštas visuomenės poreikio naudoti juos savo poreikiams buvimas.

Kadangi Žemės plotai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 nėra užstatyti, jie neatitinka Įstatyme nustatytų sąlygų jų priskyrimui valstybės išperkamai žemei, todėl juose gali būti atkurtos nuosavybės teisės.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė pareiškėjos skundą ir prašė jį tenkinti, remdamiesi skunde išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad atsakovas teiginius apie Sprendimo išsiuntimą 2020 m. spalio 7 d. pareiškėjo atstovui advokatui Karoliui Kurapkai elektroniniu paštu įrodinėja duomenimis iš savo vidinių sistemų, kurias pats gali koreguoti, todėl jie negali būti laikomi patikimais. Pažymėjo, kad pareiškėjos atstovas 2020 m. spalio 7 d. jokių elektroninių laiškų iš Vilniaus miesto savivaldybės negavo, ką patvirtina pateiktas elektroninio pašto programos išrašas, t. y. momentinė ekrano kopija.

Atsakovas Savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė su skundu nesutinkantis ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėja, kaip pretendentė nuosavybės teisių atkūrimui buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, 2020 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl veiksmų atlikimo, į kurį jai buvo atsakyta, kad buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijos priskiriamos valstybės išperkamai žemei ir teritorijoje sklypai žemės grąžinimui natūra neformuojami.

Nurodė, kad pareiškėja tik 2021 m. vasario mėnesį pateikdama skundą teismui pažeidė Sprendimo apskundimo terminą. Sprendimas 2020 m. spalio 7 d. buvo išsiųstas iš elektroninio pašto savivaldybė@vilnius.lt advokatui Karoliui Kurapkai elektroniniu paštu karolis.kurapka@constat.lt, ką patvirtina išrašas iš Savivaldybės administracijos dokumentų valdymo sistemos.

Kadangi pareiškėjos prašymas atsakovui buvo atsiųstas elektroniniu paštu, vadovaujantis Savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. 40-79 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės veiklos dokumentų valdymo ir interesantų aptarnavimo reglamento tvirtinimo“ 131 punktu („Atsakymai į elektroniniu paštu ir per E. pristatymo sistemą gautus dokumentus siunčiami tik elektroninio ryšio priemonėmis (jeigu kiti Lietuvos Respublikos norminiai teisės aktai nenustato kito teisinio reguliavimo)“), Savivaldybė 2020 m. spalio 7 d. parengė atsakymą į pareiškėjos prašymą ir jį elektroniniu būdu išsiuntė pareiškėjos atstovui advokatui Karoliui Kurapkai elektroniniu paštu karolis.kurapka@constat.lt. Šiuo el. paštu buvo teikiamas pareiškėjos prašymas ir jos atstovavimo sutartis. Kadangi Sprendimas pareiškėjos atstovui buvo išsiųstas 2020 m. spalio 7 d. (Sprendimo kopija taip pat buvo išsiųsta NŽT Vilniaus miesto skyriui el. paštu vilniaus.miestas@nzt.lt), jo apskundimo terminas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalies nuostatomis, baigėsi 2020 m. lapkričio 9 d. Pareiškėjai žinant, kad jos teisės tariamai yra pažeistos, ji, būdama pakankamai rūpestinga ir atidi (tuo labiau, kad ją atstovavo advokatas), galėjo pasirūpinti skundo parengimu per kiek įmanoma trumpesnį laiką, tačiau skundą teismui pateikė per nepagrįstai ilgą laiko tarpą, terminą viršijusi 3 mėnesiais, argumentuojant tik tuo, kad 2020 m. spalio 7 d. Sprendimo negavo jos atstovas. Nors pareiškėja Sprendimo apskundimo termino praleidimą argumentuoja tariamu Sprendimo negavimu, tačiau, kaip matyti iš atsakovo 2021 m. vasario 26 d. teikto rašto, šioje situacijoje pareiškėja neapdairiai naudojosi teise apskųsti Sprendimą.

Nesutiko su pareiškėjos pozicija, kad Sprendime nurodomi atsakovo argumentai ir priežastys, dėl kurių Žemės plotuose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 negalima atkurti nuosavybės teisių natūra, neatitinka tikrovės.

Nurodė, kad Įstatymas bei Tvarkos 70 punktas numato, jog žemė grąžinama natūra turėtojo vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal Įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis) bei cituoja Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas sąlygas, kurioms esant žemė yra išperkama valstybės. Pažymėjo, kad asmens teisėtas lūkestis atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nereiškia, kad visais atvejais šios teisė turi būti atkurtos turtą grąžinant natūra, todėl ne tik teisės aktai, bet ir formuojama teismų praktika suteikia teisę Savivaldybės administracijai nustatyti, įvertinti ir pripažinti visuomenės poreikį konkrečiai teritorijai, o Savivaldybės administracijos vaidmuo nuosavybės teisių atkūrimo procedūroje neapsiriboja tik žemės sklypų formavimo funkcijos vykdymu.

Nurodė, kad Žemės plote Nr. 3 yra įsiterpusių raudonųjų linijų, gausu pėsčiųjų takų arba, atsižvelgiant į visuomenės poreikį, planuojama juos įrengti. Iš interneto svetainėje, kurioje yra patalpinti teritorijų planavimo dokumentai, esančių duomenų matyti, kad Žemės plotas Nr. 3 negali būti grąžintinas natūra vien dėl to, kad patenka į teritorijų planavimo dokumentų ribas (kairėje pusėje varnele pažymėtos tik teritorijų planavimo dokumentų ribos, tad violetinės spalvos linija žymi jau suplanuotas ir visuomenei reikšmingas teritorijas). Iš pateiktos ištraukos matyti, kad Žemės plotas Nr. 3 patenka į individualių gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys neskelbtini) g. detalųjį planą (Nr. T00054892), todėl nėra galimybės suformuoti žemės sklypą ir jį natūra grąžinti pareiškėjai. Žemės plotas Nr. 1 taip pat patenka į teritorijų planavimo dokumentų apimtį. Žemės plote Nr. 2 yra įrengta vaikų žaidimo aikštelė (kurios įrengimui taikomi atitinkami reikalavimai ir ji negali būti įrengta bet kurioje vietoje), tenkinanti viešojo intereso (vaikų) poreikius, žalioji zona – pasodinti medžiai.

Pažymėjo, kad atsakovas 2021 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. A51-110393/20 (2.14.2.12E-ŽEM) pareiškėją informavo, jog teritorijoje prie (duomenys neskelbtini) gatvių projektuojamas grąžintinas natūra žemės sklypas, kuris bus grąžintas visiems iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Suprojektavus natūra grąžintiną žemės sklypą, visa medžiaga bus perduota rengti sklypo kadastrinius matavimus tuomet, kai atsakovas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka nupirks žemės sklypų kadastrinių matavimų rengimo jos lėšomis paslaugą. Atsakovas nesiekia išvengti pareigos dėl žemės sklypo grąžinimo natūra, tačiau akcentavo, kad gali būti grąžinamas natūra tik objektyviai laisvas, neužstatytas žemės sklypas, o ne bet kokia Vilniaus mieste esanti daugiabučiu gyvenamuoju namu neužstatyta teritorija.

Nurodė, kad visa ginčo teritorija yra svarbi gyventojų interesams užtikrinti, kadangi žemės sklypu atskiriama daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo teritorija nuo gatvės triukšmo ir taršos. Visuomenė, kuri ilgą laiką galėjusi naudoti ginčo žemės sklypo teritoriją poilsiui ir rekreacijai turi teisėtą lūkestį ir interesą išlaikyti esamą padėtį ir dėl šios priežasties ginčo teritorija negali būti privatizuojama.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino. Administracinę bylą Nr. eI3-2240-596/2021 pagal pareiškėjos skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukė.

Teismas nustatė, kad advokatas Karolis Kurapka, atstovaudamas Č. R. turto paveldėtojos R. R., kuri yra pretendentė nuosavybės teisių atkūrimui buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, įgaliotinę J. J., su 2020 m. liepos 20 d. prašymu kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydamas pateikti tikslią ir išsamią informaciją apie visus Savivaldybės administracijos suprojektuotus ir NŽT pateiktus žemės plotus (grąžintinus natūra), esančius (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje. Pareiškėjos atstovui buvo atsakyta Savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus (toliau – ir ŽTAS) 2020 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. A-51-110393/20 (2.14.2.12E-ŽEM), kuriuo jis buvo informuotas, kad teritorijoje prie (duomenys neskelbtini) gatvių projektuojamas grąžintinas natūra žemės sklypas, kuris bus grąžintas visiems iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Suprojektavus natūra grąžintiną žemės sklypą, visa medžiaga bus perduota rengti kadastrinius matavimus po to, kai Vilniaus miesto savivaldybė Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka nupirks žemės sklypų kadastrinių matavimų rengimo savivaldybės lėšomis paslaugą. Rašte buvo nurodyta, kad jei pareiškėja pageidauja rengti projektuojamo žemės sklypo kadastrinius matavimus savo lėšomis, ji turi pateikti naują prašymą. Atsakymas 2020 m. rugsėjo 4 d. buvo išsiųstas elektroniniu paštu karolis.kurapka@constat.lt.

Pareiškėjos atstovas 2020 m. rugpjūčio 31 d. pateikė Savivaldybės administracijai papildomą prašymą, kuriame nurodė, kad pagal viešai skelbiamą informaciją internetiniame puslapyje www.regia.lt matyti, kad (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje yra laisvos ir neužstatytos žemės plotai, į kurios pretendentams gali būti atkurtos nuosavybės teisės, todėl prašė Savivaldybės administraciją parengti visus būtinus dokumentus ir perduoti juos NŽT Vilniaus miesto skyriui nuosavybės teisių atkūrimui (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams, primindamas, kad atsakymas į 2020 m. liepos 20 d. paklausimą nėra gautas. Pareiškėjos atstovui buvo atsakyta Savivaldybės administracijos ŽTAS 2020 m. spalio 7 d. raštu Nr. A-51-126063/20 (2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl informacijos pateikimo“ (šioje byloje skundžiamu Sprendimu), kuriuo jis buvo informuotas, kad Savivaldybės administracijos ŽTAS 2020 m. spalio 2 d. raštu Nr. A-51-123656/20 (2.14.2.12E-ŽEM), tenkindamas jo 2020 m. rugsėjo 21 d. prašymą, pateikė jam grąžintino natūra žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) gatvių (buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje) medžiagą kadastrinių darbų atlikimui bei pažymėta, kad vadovaujantis Įstatymo 12 ir 13 straipsnių nuostatomis, prie prašymo pridėtose žemėlapio ištraukose vaizduojamos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijos priskiriamos valstybės išperkamai žemei, nes ji užstatyta daugiabučiais gyvenamaisiais namais, komercinės, visuomeninės bei kitos paskirties statiniais ir įrenginiais, užimta gatvėmis, šaligatviais, bendro naudojimo želdinių plotais, todėl šio rėžinio kaimo teritorijoje sklypai žemės grąžinimui neformuojami, o piliečiams už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą atlyginama pagal Įstatymo 16 straipsnio nuostatas. Sprendimas 2020 m. spalio 7 d. buvo išsiųstas elektroniniu paštu karolis.kurapka@constat.lt.

Pareiškėjos atstovas 2020 m. gruodžio 18 d. pateikė prašymą Savivaldybės administracijai, kuriame nurodė, kad į 2020 m. liepos 20 d. ir 2020 m. rugpjūčio 31 d. teiktus prašymus atsakymų negavo ir nebuvo informuotas apie jų vykdymo eigą, nors teisės aktuose nustatyti jų išnagrinėjimo terminai yra pasibaigę, kas sudaro pagrindą kreiptis į teismą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, todėl prašė minėtus prašymus išnagrinėti ir informuoti apie jų išnagrinėjimo eigą. Savivaldybės administracijos ŽTAS 2021 m. sausio 8 d. rašte Nr. A51-1506/21(2.14.2.12E-ŽEM), atsakydamas į šį paklausimą, nurodė, kad: pareiškėjos atstovo 2020 m. liepos 20 d. prašymą, kuris Vilniaus miesto dokumentų valdymo sistemoje @vilys (toliau – DVS) įregistruotas 2020 m. liepos 29 d.

Nr. A50-23019/20, išnagrinėjo ir 2020 m. rugsėjo 4 d. pateikė atstovui atsakymą Nr. A-51-110393/20 (2.14.2.12E-ŽEM), kuriame informavo, kad teritorijoje prie (duomenys neskelbtini) gatvių projektuojamas grąžintinas natūra žemės sklypas, kuris bus grąžintas visiems iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams bendrosios dalinės nuosavybės teise; 2020 m. rugpjūčio 31 d. prašymą, kuris Vilniaus miesto DVS įregistruotas 2020 m. rugsėjo 1 d. Nr. A50-26646/20, išnagrinėjo ir 2020 m. spalio 7 d. pateikė pareiškėjos atstovui atsakymą Nr. A-51-126063/20 (2.14.2.12E-ŽEM), kuriame informavo, kad buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijos priskiriamos valstybės išperkamai žemei.

Pareiškėjos atstovui buvo priminta, kad atsakovas 2020 m. spalio 2 d. raštu Nr. A-51-123656/20 (2.14.2.12E-ŽEM), tenkindamas pareiškėjos atstovo 2020 m. rugsėjo 21 d. prašymą, kuris Vilniaus miesto DVS įregistruotas 2020 m. rugsėjo 22 d. Nr. A50-28938/20, pateikė jam grąžintino natūra žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje) medžiagą kadastrinių darbų atlikimui. Rašte taip pat pažymėjo, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2020 m. lapkričio 18 d.

įsakymu Nr. A30-3023/20 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) g. suprojektavimo ir plano patvirtinimo“ ir 2020 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr.A30-2981/20 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) g. suprojektavimo ir plano patvirtinimo“ patvirtino žemės sklypų suprojektavimą ir žemės sklypų planus perdavė NŽT Vilniaus miesto skyriui. Atsižvelgdamas į tai, Savivaldybės administracijos ŽTAS nurodė, kad pareiškėjos atstovo teiginiai, kad į prašymus nebuvo atsakyta ir nebuvo pateikta informacija, yra neteisingi. Atsakymas pareiškėjos atstovo 2021 m. sausio 8 d. buvo išsiųstas elektroniniu paštu karolis.kurapka@constat.lt.

Pareiškėjos atstovas su 2021 m. sausio 29 d. prašymu kreipėsi į Savivaldybės administracijos ŽTAS, prašydamas pateikti 2021 m. sausio 8 d. rašte Nr. A51-1506/21(2.14.2.12E-ŽEM) minimus 2020 m. rugsėjo 4 d. atsakymą Nr. A-51-110393/20 (2.14.2.12E-ŽEM) ir 2020 m. spalio 7 d. atsakymą Nr. A-51-126063/20 (2.14.2.12E-ŽEM), nurodydamas, kad jų nėra gavęs. Tenkindamas šį prašymą, Savivaldybės administracijos ŽTAS 2021 m. vasario 2 d. raštu Nr. A-51-10017/21 (2.14.2.12E-ŽEM) nurodė pakartotinai siunčiantis prašomus atsakymus, juos išsiųsdamas elektroniniu paštu karolis.kurapka@constat.lt.

Pareiškėja, atstovaujama advokato Karolio Kurapkos, nesutikdama su Sprendimu, 2021 m. vasario 15 d. pateikė skundą teismui, nurodydama, kad terminas skundui paduoti nėra praleistas, o jei teismas manytų priešingai – prašė šį terminą atnaujinti, motyvuodama tuo, kad skundžiamo Sprendimo nebuvo gavusi, o jį gavo tik po atskirai pateikto prašymo su atsakovo 2021 m. vasario 2 d. raštu. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad skundžiamas Sprendimas pareiškėjos atstovui 2020 m. spalio 7 d. buvo išsiųstas iš atsakovo elektroninio pašto savivaldybė@vilnius.lt advokatui Karoliui Kurapkai elektroniniu paštu karolis.kurapka@constat.lt, ką patvirtina išrašas iš Savivaldybės administracijos DVS.

Teismas nurodė, kad susirašinėjimas (prašymų, atsakymų į juos teikimas) tarp pareiškėjos atstovo advokato Karolio Kurapkos ir atsakovo visais atvejais vyko tik elektroniniu paštu, ginčo byloje dėl to nėra. Įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos atstovo teiginius, kad skundžiamo Sprendimo jis elektroniniu paštu negavo, o pastarasis jam buvo pateiktas tik su atsakovo 2021 m. vasario 2 d. raštu. Nors pareiškėjos atstovas pateikė savo elektroninio pašto karolis.kurapka@constat.lt išrašą, t. y. momentinę ekrano kopiją, iš kurios matyti, kad šio elektroninio pašto gaunamų elektroninių laiškų dėžutėje nuo 2020 m. spalio 3 d. iki 2021 m. spalio 21 d.

įskaitytinai elektroninių laiškų, gautų iš atsakovės nėra, tačiau, teismo vertinimu, tai nepaneigia aplinkybės, kad 2020 m. spalio 7 d. siųstas Sprendimas buvo gautas, nes elektroninis laiškas su prisegtu Sprendimu galėjo būti ištrintas, perkeltas ir pan. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad savo elektroninio pašto išrašą pareiškėjos atstovas teismui pateikė tik 2021 m. spalio 27 d., o ne teikdamas skundą ir prašydamas atnaujinti skundo padavimo terminą, ar po atsakovo atsiliepimo pateikimo (pateiktas ir pareiškėjos atstovui išsiųstas 2021 m. kovo 12 d.), kuriame ji aiškiai nurodė, kada ir kokiu būdu buvo išsiųstas Sprendimas.

Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo su 2021 m. vasario 26 d. raštu teismui pateikto išrašo iš Savivaldybės administracijos DVS duomenų patikimu, kadangi tuo atveju, jei šie duomenys būtų buvę koreguoti, šioje sistemoje tai atsispindėtų. Iš DVS išrašo, t. y. siunčiamo dokumento Nr. A51-126063/20(2.14.2.12E-ŽEM) (skundžiamo Sprendimo) istorijos matyti, kad jis elektroniniu paštu karolis.kurapka@constat.lt buvo išsiųstas 2020 m. spalio 7 d., be to buvo išsiųstas ir NŽT elektroniniu paštu vilniaus.miestas@nzt.lt. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjos atstovui Sprendimas buvo įteiktas sekančią dieną po jo išsiuntimo, t. y. 2020 m. spalio 8 d., todėl paskutinė diena skundui pateikti buvo 2020 m. lapkričio 9 d.

Pareiškėjos atstovas skundą teismui pateikė 2021 m. vasario 15 d., t. y. daugiau kaip tris mėnesius praleidęs jo padavimo terminą. Pareiškėjos atstovas kitų priežasčių, sutrukdžiusių jam laiku pateikti skundą nenurodė, o nurodytas priežastis teismas vertino kaip nepagrįstas, todėl sprendė, jog prašymas dėl termino skundui paduoti netenkintinas ir šis terminas neatnaujintinas. Teismas pastebėjo, kad net ir darant prielaidą, kad pareiškėjos atstovas negavo 2020 m. spalio 7 d. jam išsiųsto Sprendimo, akivaizdu, kad apie Sprendimo turinį jis aiškiai buvo informuotas atsakovo 2021 m. sausio 8 d. raštu Nr. A51-1506/21(2.14.2.12E-ŽEM), kuriame, be kita ko, buvo paminėta, kad ginčijamu Sprendimu buvo nustatyta, jog buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijos priskiriamos valstybės išperkamai žemei, taigi Sprendimo esmė jam tapo žinoma susipažinus su šiuo atsakymu.

Be to, minėtu raštu jis buvo informuotas apie Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2020 m. lapkričio 17 d. ir 18 d. priimtus įsakymus, kuriais buvo patvirtintas žemės sklypų prie (duomenys neskelbtini) gatvių suprojektavimas, ir apie žemės sklypų planų perdavimą NŽT Vilniaus miesto skyriui. Tačiau pareiškėjos atstovas skundo teismui neteikė, o praėjus 20 dienų po aktualios informacijos gavimo su 2021 m. sausio 29 d. prašymu kreipėsi į atsakovą, pakartotinai prašydamas pateikti 2021 m. sausio 8 d. rašte nurodytus atsakymus.

Ši aplinkybė taip pat parodo, kad pareiškėjos atstovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, siekdamas pateikti skundą teismui per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjos atstovas prašyme, teiktame atsakovui 2020 m. gruodžio 18 d., nurodė, kad nėra gavęs atsakymo ne tik į 2020 m. rugpjūčio 31 d., bet ir į 2020 m. liepos 20 d. teiktą prašymą (į pastarąjį buvo atsakyta 2020 m. rugsėjo 4 d. raštu), tačiau šiuos jo teiginius paneigia jo veiksmų seka gavus atsakymą į 2020 m. liepos 20 d. prašymą: atsakovo 2020 m. rugsėjo 4 d. raštu jis buvo informuotas, kad teritorijoje prie (duomenys neskelbtini) gatvių projektuojamas grąžintinas natūra žemės sklypas, kuris bus grąžintas visiems iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams bendrosios dalinės nuosavybės teise, jį suprojektavus visa medžiaga bus perduota rengti kadastrinius matavimus, išaiškinant, jog jei pareiškėja pageidauja rengti projektuojamo žemės sklypo kadastrinius matavimus savo lėšomis, ji turi pateikti naują prašymą; tokį prašymą pareiškėjos atstovas atsakovui pateikė 2020 m. rugsėjo 21 d., kuris 2020 m. spalio 2 d. pateikė jam grąžintino natūra žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) gatvių (buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje) medžiagą kadastrinių darbų atlikimui.

Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių ir dėl pareiškėjo atstovo teiginių ir dėl kitų tariamai negautų atsakovo raštų, ir, nors tai nėra šios bylos ginčo dalykas, tačiau leidžia daryti prielaidą, jog pareiškėjos atstovas galbūt nesąžiningai naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, teikdamas klaidinančius duomenis apie termino skundui pateikti praleidimo priežastis.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartį. Klausimą išspręsti iš esmės: pripažinti, kad pareiškėja nepraleido termino skundui paduoti dėl 2020 m. spalio 7 d. Savivaldybės administracijos Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Tuo atveju, jei teismas vertintų, kad pareiškėja praleido terminą skundui pateikti, pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo patenkinti ir atnaujinti terminą pateikti skundui dėl Sprendimo panaikinimo ir Savivaldybės administracijos įpareigojimo atlikti veiksmus. Panaikinus skundžiamą nutartį, grąžinti administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Atskirajame skunde nurodo, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai aiškiai patvirtina, kad 2020 m. spalio 7 d. pareiškėjos atstovas elektroniniu paštu karolis.kurapka@constat.lt jokių elektroninių laiškų iš atsakovo nėra gavęs. Byloje nėra jokių duomenų, kurie šią aplinkybę paneigtų. Teismas prielaida, kad pareiškėjos atstovas atsakovo gautą laišką galėjo ištrinti, perkelti ar atlikti dar kažkokius neįvardintus veiksmus, yra visiškai nepagrįsta. Tai tėra teismo išgalvotas samprotavimas, neparemtas absoliučiai jokiais objektyviais bylos duomenimis. Pabrėžia, kad šių teismo prielaidų pagrindu buvo apribota pareiškėjos teisė į teisminę gynybą ir iš pareiškėjos atimta įstatyminė teisė siekti nuosavybės teisių atkūrimo natūra.

Pareiškėja nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepateikė paaiškinimų, kodėl atsakovo pateiktus duomenis vertina kaip neginčijamai teisingus, o pareiškėjos atstovo pateiktus duomenis netiesiogiai įvardina kaip neteisingus, t. y. daro prielaidas apie elektroninių laiškų ištrynimą ar perkėlimą prieš suformuojant teismui pateiktą išrašą iš elektroninio pašto programos. Susidaro įspūdis, jog šie įrodymai teismo vertinti nustačius skirtingus kriterijus ar turint išankstinę poziciją nagrinėjamu klausimu ir modeliuojant argumentus tokiai pozicijai pagrįsti.

Sprendžiant, ar pareiškėja praleido terminą skundui dėl atsakovo Sprendimo pateikti svarbu nustatyti ne tai, ar/kada atsakovas Sprendimą išsiuntė, o tai, ar/kada pareiškėja sprendimą gavo. Pagal ABTĮ nuostatas, skundo dėl Sprendimo apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti ne nuo sprendimo išsiuntimo/priėmimo dienos, o nuo sprendimo gavimo dienos. Atsakovo pateikti duomenys nei patvirtina, nei paneigia Sprendimo gavimo faktą ar gavimo laiką – šiais duomenimis bandomas įrodyti nebent Sprendimo išsiuntimo faktas ir laikas.

Atsakovo į bylą pateiktas rašytinis įrodymas – išrašas iš atsakovo naudojamos duomenų valdymo sistemos (DVS) @vilys („Avilys“) yra antrinis įrodymas, t. y. tiesiogiai nei patvirtina, nei paneigia atsakovo įrodinėjamo fakto. Duomenų valdymo sistema (išrašas iš šios sistemos) savaime neparodo duomenų apie tai, kad elektroninis laiškas pareiškėjos atstovui buvo išsiųstas. Atsakovo pateikti duomenys parodo tik tai, kad atsakovo darbuotojas, turintis prieigą prie duomenų valdymo sistemos, užregistravo elektroninio laiško išsiuntimą. To, kad elektroninis laiškas buvo faktiškai išsiųstas išrašas iš duomenų valdymo sistemos @vilys nepatvirtina. Atsakovas jokių pirminių duomenų apie įrodinėjamą faktą (pvz., išrašo iš elektroninio pašto programos, paties neva siųsto elektroninio laiško išrašo/kopijos) į bylą nepateikė.

Teismo teiginiai, kad: „jei šie duomenys būtų buvę koreguoti, šioje sistemoje tai atsispindėtų“ yra visiškai nepagrįsti ir deklaratyvūs. Byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti teismo daromą išvadą. Byloje nenagrinėtas duomenų valdymo sistemos @vilys funkcionalumas, neanalizuota galimybė daryti pakeitimus ar tai, kaip tokie pakeitimai atvaizduojami. Teismo išvada yra deklaratyvi ir grindžiama paties teismo prielaidomis. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas pateikė tik duomenų valdymo sistemoje @vilys esančių duomenų fragmentą. Atsakovas galėjo sąmoningai nepateikti teismui tokių duomenų, kurie parodytų ankstesnių įrašų taisymą, darytus pakeitimus. Įvertinus kiek melagingų ir tikrovės neatitinkančių teiginių nurodyta tiek skundžiamame atsakovo sprendime, tiek ir atsiliepime į skundą, tokios galimybės pareiškėja negalėtų atmesti.

2021 m. sausio 8 d. raštu pareiškėja buvo informuota apie tai, kad atsakovas yra priėmęs kitą sprendimą nuosavybės teisių atkūrimo klausimu. Sužinojus apie tai, pareiškėja 2021 m. sausio 29 d. prašymu paprašė pateikti minėtą sprendimą. Skundžiamą Sprendimą pareiškėja gavo 2021 m. vasario 2 d. 2021 m. sausio 8 d. rašte nėra nurodomas nei vienas iš Sprendime nurodomų sprendimo pripažinti ginčo teritorijas valstybės išperkama žeme motyvų. Tai, kad 2021 m. sausio 8 d. rašte atsakovas užsiminė apie kitą priimtą Sprendimą, nėra pagrindas teigti, kad atsakovui tapo žinoma apie Sprendimą, jo argumentus. Pareiškėja tik gavusi patį Sprendimą galėjo tinkamai įvertinti jo teisėtumą ir pagrįstumą, priimti sprendimą dėl skundo administraciniam teismui teikimo. 2021 m. sausio 8 d. atsakovo raštas (bent dalyje, kuria informuojama apie priimtą šioje byloje ginčijamą Sprendimą) yra informacinio pobūdžio, pats raštas nėra administracinis sprendimas ir toks sprendimas net negalėtų būti skundžiamas administraciniam teismui.

2021 m. vasario 2 d. per atstovą gavusi skundžiamą Sprendimą, pareiškėja operatyviai įvertino Sprendimo argumentus (jų visišką nepagrįstumą) ir nusprendė Sprendimą skųsti administraciniam teismui. Skundas dėl Sprendimo panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus buvo parengtas ir teismui pateiktas operatyviai – per 13 kalendorinių dienų, t. y. praėjus mažiau nei pusei ABTĮ įtvirtinto termino, per kurį pareiškėja turi teisę teikti skundą. Tai parodo, kad pareiškėja siekė skundą teismui pateikti per kuo trumpesnį laiką ir kuo operatyviau apginti savo pažeidžiamas teises. Teismo pateikiami kaltinimai pareiškėjai (ar jos atstovui) dėl nepakankamo atidumo ar rūpestingumo yra visiškai nesuprantami ir niekuo nepagrįsti.

Pareiškėja niekada neneigė, kad ji gavo atsakovo 2020 m. rugsėjo 4 d. raštą, tik neturėjo pagrindo manyti, jog minėtas raštas yra atsakymas į 2020 m. liepos 20 d. prašymą. 2020 m. rugsėjo 4 d. rašte nėra tiesiogiai pateikiami atsakymai į 2020 m. liepos 20 d. prašyme keliamus klausimus. Pareiškėja turėjo pagrindą manyti, kad tai yra savarankiškas atsakovo pranešimas apie nuosavybės teisių atkūrimo eigą, o ne atsakymas į vieną iš pareiškėjos atstovo teiktų paklausimų. Pareiškėjos vertinimu, aplinkybės dėl ginčo objektu nesančio kito atsakovo sprendimo gavimo/negavimo neturi jokio ryšio su šia byla ar sprendžiamu klausimu dėl termino skundui pateikti praleidimo/atnaujinimo.

Atskirajame skunde nurodyti argumentai patvirtina, kad pareiškėja ir jos atstovas buvo atidūs ir rūpestingi, veikė įmanomai operatyviau – vos pašalinus kliūtis, kliudžiusias skundą pateikti anksčiau, t. y. vos gavus skundžiamą atsakovo sprendimą, teisė teikti skundą įgyvendinta operatyviai, vos per 13 dienų.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, kuriame prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad išrašas iš pareiškėjos atstovo el. pašto dėžutės negali būti laikomas pagrįstu įrodymu konstatuoti, kad 2020 m. spalio 7 d. raštas nebuvo gautas tą pačią dieną, kai buvo išsiųstas, t. y. 2020 m. spalio 7 d. Pareiškėjos atstovas galėjo dėl neatsargumo laišką ištrinti, taip pat šiukšliadėžės informacija automatiškai išsitrina kas kartą per tam tikrą nustatytą laikotarpį. Akivaizdu, kad pareiškėjos atstovas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, taip pat ir termino apskųsti Sprendimą atnaujinimu, tad tokie tariami rašytiniai duomenys byloje negali būti laikomi pakankamais įrodymais, taip pat kyla klausimų dėl jų svarumo ir patikimumo. Atsakovo nuomone, vien pareiškėjos atstovo išrašas iš jo el. pašto dėžutės nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad Sprendimo iš tiesų negavo.

Taip pat pažymi, kad pareiškėjai nebuvo užkirsta teisė siekti nuosavybės teisių atkūrimo natūra, kadangi šioje byloje teismas, išnagrinėjęs visus turimus duomenis byloje dėl termino (ne)praleidimo, priėmė nutartį bylą nutraukti, nes buvo praleistas terminas skundui paduoti, tačiau pareiškėja turi teisę kreiptis į atsakovą su nauju prašymu dėl žemės atkūrimo natūra, pareiškėjos teisės atkurti nuosavybę natūra nebuvo pažeistos.

Teismui nereikėjo iš atsakovo reikalauti pateikti papildomus įrodymus, kad Sprendimas buvo išsiųstas, kadangi atsakovas prie atsiliepimo į skundą ir prie 2021 m. vasario 26 d. lydraščio „Dėl teismo įpareigojimo vykdymo“ pridėjo tiek rašytinius įrodymus, tiek paaiškinimus, kad Sprendimas buvo išsiųstas 2020 m. spalio 7 d. Taip pat papildomai 2021 m. spalio 28 d. žodinio nuotolinio posėdžio metu atsakovas prisijungė prie duomenų valdymo sistemos „@vilys“, ekranu buvo pasidalinta tiek su teismu, tiek su pareiškėjos atstovais ir dar papildomai papasakota apie duomenų valdymo sistemos ypatumus (kad užregistravus dokumentą, jo koreguoti nėra galima), buvo parodyta dokumento istorija (istorijos išrašas buvo pateiktas kartu su 2021 m. vasario 26 d. lydraščiu), kurioje matyti, jog Sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjos atstovo el. paštu.

Be kita ko, kaip teisingai pažymėjo teismas skundžiamojoje nutartyje, „nėra pagrindo abejoti atsakovo su 2021 m. vasario 26 d. raštu teismui pateikto išrašo iš Savivaldybės administracijos DVS duomenų patikimumu, kadangi tuo atveju, jei šie duomenys būtų buvę koreguoti, šioje sistemoje tai atsispindėtų“. Iš tiesų, jei būtų atlikti kažkokie pakeitimai, visa informacija matytųsi Sprendimo istorijoje, pateiktame išraše (nuo registracijos momento, t. y. kai raštas gauna unikalų numerį – šiuo atveju Nr. A51-126063/20(2.14.2.12E-ŽEM), raštą įkėlęs asmuo ar bet kuris darbuotojas jo koreguoti nebegali), tačiau šiuo atveju iš išrašo matyti tik tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2020 m. spalio 7 d. registruotą raštą Nr. A51-126063/20(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl informacijos pateikimo“ 2020 m. spalio 7 d. elektroniniu paštu išsiuntė Advokatų profesinės bendrijos „Constat“ advokatui Karoliui Kurapkai (el. paštas karolis.kurapka@constat.lt) ir rašto kopiją NŽT Vilniaus miesto skyriui (el. paštas vilniaus.miestas@nzt.lt) (atsiliepime į atskirąjį skundą pridedamas išrašas iš dokumentų valdymo sistemos „@vilys“).

Atsakovo nuomone, pareiškėjos atstovas nėra susipažinęs su duomenų valdymo sistema „@vilys“, nes nepagrįstai teigia, kad nepateiktas išrašas iš el. pašto programos. Atsakovas pažymi, kad per duomenų valdymo sistemą „@vilys“ paspaudus piktogramą „siųsti dokumentą el. paštu“, jis yra automatiškai išsiunčiamas, kas šiuo atveju ir buvo atlikta. Atsakovui atskirai nereikia siųsti iš savo el. pašto dėžutės laiško, laiškas gavėjui išsiunčiamas paspaudus piktogramą ir tuomet dokumento istorijoje galima matyti, kada dokumentas išsiųstas, kam ir ar apskritai buvo išsiųstas.

Dokumentas nebegali būti išsiųstas, kol nėra užregistruotas, o kai jau užregistruotas, jo negalima koreguoti (atsiliepime į atskirąjį skundą pridedamas išrašas iš dokumentų valdymo sistemos „@vilys“).

Nurodo, kad atskirasis skundas yra nemotyvuotas, paremtas tik deklaratyviais paaiškinimais. Atsakovo nuomone, teismas tinkamai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir išsamiai, visapusiškai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti buvo netenkintas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011 ir kt.). Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai atlikti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011; 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012 ir kt.). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011 ir kt.).

Pažymėtina, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019). Asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis (žr., pvz., 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013; 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015; 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016; 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Tuo atveju, kai administracinis aktas neprivalėjo būti asmeniškai įteiktas asmeniui arba dėl tam tikrų priežasčių nebuvo jam įteiktas, tokį aktą suinteresuotas asmuo gali skųsti per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie šio akto priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS39-421/2008; 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-204/2010; 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-637-552/2017).

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, jog 2020 m. spalio 7 d. sprendimo negavo, nes pateiktoje momentinėje ekrano kopijoje matyti, jog pareiškėjos atstovo pašto dėžutėje minėto sprendimo nėra. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog momentinė ekrano kopija neįrodo, jog sprendimas nebuvo gautas, nes jis galėjo būti ištrintas ar perkeltas. Atskirojo skundo argumentas, jog teismas tokių duomenų teisingumu galėtų abejoti tik byloje esant tą paneigiantiems objektyviems duomenimis – rašytiniams įrodymams, yra nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismo išvada, jog sprendimas buvo gautas yra paremta atsakovo pateiktu įrašu DVS sistemoje, kuriame aiškiai nurodyta, jog sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjos atstovui. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, pagal įstatymo nuostatas įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė atitinkamas išvadas su kuriomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjos atstovo argumentas, kad atsakovas galėjo koreguoti DVS sistemoje darytus įrašus yra deklaratyvus, neparemtas jokiais byloje esančiais duomenimis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog daromi koregavimai atsispindėtų DVS sistemoje. Pabrėžtina ir tai, kad 2021 m. spalio 28 d. žodinio nuotolinio posėdžio metu atsakovo atstovė prisijungė prie duomenų valdymo sistemos „@vilys“, ekranu buvo pasidalinta tiek su teismu, tiek su pareiškėjos atstovais ir dar papildomai papasakota apie duomenų valdymo sistemos ypatumus (kad užregistravus dokumentą, jo koreguoti nėra galima), buvo parodyta dokumento istorija (istorijos išrašas buvo pateiktas kartu su 2021 m. vasario 26 d. lydraščiu). Taigi, byloje buvo nagrinėtas DVS sistemos funkcionalumas ir pirmosios instancijos teismo išvados apie šios sistemos ypatumus yra paremtos bylos aplinkybių įvertinimu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas pateikė išrašą, kuriame matyti, jog siunčiamas Sprendimas buvo užregistruotas, o pagrindo abejoti atsakovo teiginiu, jog užregistravus dokumentą, jo koreguoti negalima, nėra. Taigi, byloje yra duomenų, kurie pagrindžia atsakovo teiginius apie Sprendimo išsiuntimą pareiškėjos atstovui ir DVS sistemos funkcionalumą, kurių pareiškėja atskirajame skunde nepaneigia. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos atstovo elektroninio pašto dėžutės momentinė ekrano nuotrauka ir atskirojo skundo deklaratyvaus pobūdžio teiginiai apie pareiškėjos atstovo priimtą advokato priesaiką elgtis sąžiningai neįrodo, kad Sprendimas nebuvo gautas.

Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad atsakovo pateikti duomenys parodo tik tai, kad atsakovo darbuotojas, turintis prieigą prie duomenų valdymo sistemos, užregistravo elektroninio laiško išsiuntimą. To, kad elektroninis laiškas buvo faktiškai išsiųstas, išrašas iš duomenų valdymo sistemos @vilys nepatvirtina. Teisėjų kolegijos vertinimu, šį pareiškėjos argumentą paneigia byloje esantys duomenys – atsakovo pateiktame išraše aiškiai nurodyta, jog Sprendimas buvo išsiųstas, tiek atsakovo atstovo elektroniniu paštu, tiek Vilniaus NŽT skyriui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad elektroninio pašto išrašą pareiškėjos atstovas teismui pateikė tik 2021 m. spalio 27 d., o ne teikdamas skundą ir prašydamas atnaujinti skundo padavimo terminą, ar po atsakovo atsiliepimo pateikimo (pateiktas ir pareiškėjos atstovui išsiųstas 2021 m. kovo 12 d.), kuriame jis aiškiai nurodė, kada ir kokiu būdu buvo išsiųstas Sprendimas. Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia prieiti prie išvados, kad pareiškėja nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga siekdama apginti savo pažeistas teises.

Pabrėžtina ir tai, jog šaliai negali tekti pareiga įrodyti aplinkybę, apie kurią ji neturi arba negali gauti objektyvių duomenų, t. y. ne tik tai, kad Sprendimas buvo išsiųstas, bet ir tai, jog pareiškėjos atstovas laišką gavo, nes tam reikėtų, jog atsakovas turėtų prieigą prie pareiškėjos atstovo elektroninio pašto dėžutės.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad tai, jog 2021 m. sausio 8 d. rašte atsakovas užsiminė apie kitą priimtą Sprendimą, nėra pagrindas teigti, kad atsakovui tapo žinoma apie Sprendimą, jo argumentus. Pareiškėja tik gavusi patį Sprendimą galėjo tinkamai įvertinti jo teisėtumą ir pagrįstumą, priimti sprendimą dėl skundo administraciniam teismui teikimo.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012). Minėtu 2021 m. sausio 8 d. raštu pareiškėja buvo informuota, kad buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijos priskiriamos valstybės išperkamai žemei. Iš šio rašto yra aišku, kokia institucija ir kada priėmė Sprendimą, taip pat aplinkybė, jog buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijos priskiriamos valstybės išperkamai žemei, akivaizdžiai apriboja pareiškėjos teises atkurti nuosavybės teises natūra, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, Savivaldybės administracijos 2021 m. sausio 8 d. raštu pareiškėjai taip pat tapo žinoma apie esminius Sprendimo turinį sudarančius elementus.

Bylos nutraukimo pagrindai išdėstyti ABTĮ 103 straipsnyje, tarp jų – jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą (8 punktas).

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog pateikdama skundą tik 2021 m. vasario 15 d. (praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo Sprendimo priėmimo) pareiškėja praleido ABTĮ 29 straipsnyje įtvirtinta terminą skundui paduoti, o jos nurodytos termino praleidimo priežastys pirmosios instancijos teismo pagrįstai nepripažintos objektyviomis, svarbiomis bei nepriklausiusiomis nuo pareiškėjos valios. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nutraukė bylą vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 8 punktu, neatnaujinęs termino skundui paduoti.

Dėl išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties pareiškėjos atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ernestas Spruogis

Milda Vainienė