2022-02-09 Nr. AB-5157-3-63-3-00020-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-126-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00020-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų K. L. ir I. L. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. L. ir I. L. skundą atsakovams Kretingos rajono savivaldybės tarybai ir Kretingos rajono savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai K. L. ir I. L. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Kretingos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2021 m. gruodžio 13 d. raštą Nr.(4.1.14.E) D3-5999 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Kretingos rajono savivaldybės tarybą (toliau – ir Taryba) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti klausimą dėl viešajam keliui (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Viešasis kelias) priskirtos (duomenys neskelbtini) km ilgio atkarpos (toliau – ir Atkarpa), einančios per žemės sklypą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), kadastro numeris: (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav. (toliau – ir Žemės sklypas), pašalinimo iš Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo, patvirtinto Tarybos 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. T2-252 „ Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. T2326 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo (toliau – ir Kelių sąrašas).

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. sausio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų K. L. ir I. L. skundą.

Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas (5 str. 1 d., 23 str. 1 d.) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taip pat įvertinęs Rašto turinį, padarė išvadą, kad Raštas nėra administracinis aktas ir yra informacinio pobūdžio, todėl negali būti skundo dalyku administraciniame teisme. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad Raštas nesukelia pareiškėjams teisinių pasekmių, nes pareiškėjams yra suteikiama informacija.

Teismas pabrėžė, kad Administracija neturi teisės raštu panaikinti arba pakeisti norminį aktą, priimtą Tarybos 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. T2-252 „ Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. T2326 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo.

Teismas konstatavo, kad, teismui panaikinus Raštą, pareiškėjų teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų. Teismas akcentavo, kad tai, jog Rašte įvardyta jo apskundimo tvarka, nesudaro pagrindo jį vertinti kitaip.

Pasisakydamas dėl pareiškėjų reikalavimo įpareigoti Tarybą atlikti veiksmus, teismas apžvelgė ABTĮ nuostatas (33 str. 2 d. 1 p., 112 str. 1 d., 2 d.), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas (2 str. 9 d., 10 d.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad reikalavimu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus prašoma pakeisti Tarybos administracinį aktą, kuris atitinka norminio teisės akto požymius, nurodė, kad pareiškėjams nesuteikta teisė reikalauti, kad Taryba pakeistų norminį aktą.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjų skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėjai K. L. ir I. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 10 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, ABTĮ nuostatomis (3 str. 1 d., 5 str. 1 d., 17 str. 1 d. 1 p.), VAĮ 2 straipsnio 18 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog Raštas yra tik informacinio pobūdžio, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių pareiškėjams, todėl negali būti skundo dalyku administraciniame teisme.

Pareiškėjai teigia, kad Raštas buvo pateiktas atsakant į pareiškėjų 2021 m. lapkričio 17 d. prašymą „Dėl Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo“ (toliau – ir Prašymas), kuriuo Administracijos ir Tarybos buvo prašoma atlikti tam tikrus aktyvius teisinius veiksmus, turinčius reikšmės pareiškėjų nuosavybės teise valdomam Žemės sklypui. Iš Rašto turinio matyti, kad Administracija atsisakė tenkinti pareiškėjų pateiktus prašymus ir nusprendė nesiimti jokių veiksmų, siekiant pašalinti pareiškėjų teisių pažeidimą ir užtikrinti su tuo susijusius pareiškėjų interesus.

Pareiškėjai akcentuoja, kad pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus administracinių bylų dalykas yra ne tik valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektų priimti administraciniai aktai, bet ir veiksmai (neveikimas), todėl, net ir tuo atveju, jei būtų galima pripažinti, kad Raštas pagal savo pobūdį nėra administracinis aktas (sprendimas) ir / ar yra tik informacinio pobūdžio raštas, akivaizdu, kad jis patenka į savivaldybių administravimo subjektų veiksmų (neveikimo), kurie taip pat yra skundžiami, sampratos apimtį.

Pareiškėjai paaiškina, kad, panaikinus Raštą, Administracijai kiltų pareiga pakartotinai išnagrinėti pareiškėjų Prašymą ir spręsti dėl jame nurodytų veiksmų atlikimo, atsižvelgiant į teismo išvadas, suformuotas atlikus ginčo situacijos faktinį ir teisinį vertinimą, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad, panaikinus Raštą, pareiškėjų teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, yra nepagrįsta.

Pareiškėjai pažymi, kad aplinkybę, jog, spręsdami skundo priėmimo klausimą, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai nepakankamai atidžiai vertino Rašto turinį, rodo ir tai, kad skundžiamoje nutartyje teigiama, jog Rašte buvo nurodyta, kad Prašyme keliamas klausimas yra „nagrinėjamas Generalinėje prokuratūroje“, nors Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje nėra ir nebuvo nagrinėjami jokie klausimai, susiję su Kelių sąrašo keitimu.

Pareiškėjai paaiškina, kad jie skunde prašė ne įpareigoti Tarybą pakeisti Kelių sąrašą, o prašė įpareigoti Tarybą išnagrinėti klausimą dėl Viešajam keliui priskirtos Atkarpos, einančios per Žemes sklypą, pašalinimo iš Kelių sąrašo, jog šiuo reikalavimu siekia, kad Taryboje būtų apsvarstytas Kelių sąrašo pakeitimo klausimas, atsižvelgiant į Prašyme pateiktą reikšmingą informaciją ir duomenis, aiškiai pagrindžiančius, jog Viešajam keliui priskirta Atkarpa, einanti per Žemės sklypą, buvo visiškai nepagrįstai įtraukta į Kelių sąrašą, o, išnagrinėjus šį klausimą, būtų priimtas atitinkamas administracinis aktas (arba pakeisti Kelių sąrašą, arba atsisakyti jį pakeisti). Pareiškėjai akcentuoja, kad šis pareikštas reikalavimas tiesiogiai yra susijęs su skunde pateiktu reikalavimu panaikinti Raštą, nes Administracija, priimdama Raštą, atsisakė atlikti jos kompetencijai priklausančius veiksmus, užtikrinančius, jog klausimas dėl Kelių sąrašo pakeitimo būtų teikiamas Tarybai ir svarstomas joje, dėl ko Tarybai šio klausimo nagrinėjimas nebuvo pateiktas nei iki skundo pateikimo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams, nei iki atskirojo skundo pateikimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų K. L. ir I. L. skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjų skundžiamas Raštas nėra administracinis aktas ir yra informacinio pobūdžio, todėl negali būti skundo dalyku administraciniame teisme. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad antruoju reikalavimu pareiškėjai siekia pakeisti Tarybos administracinį aktą, kuris atitinka norminio teisės akto požymius, nors pagal ABTĮ 112 straipsnį pareiškėjams tokia teisė nėra suteikta. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir laikosi pozicijos, kad Raštas sukelia pareiškėjams teisines pasekmes, be to, antruoju reikalavimu pareiškėjai prašė įpareigoti Tarybą išnagrinėti klausimą dėl Viešajam keliui priskirtos Atkarpos, einančios per Žemes sklypą, pašalinimo iš Kelių sąrašo, o ne įpareigoti Tarybą pakeisti Kelių sąrašą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai su Prašymu kreipėsi į Administraciją, Tarybą ir Kretingos rajono savivaldybės merą. Prašyme pareiškėjai nurodė, kad prašo Administracijos ir Tarybos: 1) pakeisti Kelių sąrašą, pašalinant iš jo Viešajam keliui priskirtą Atkarpą, einančią per Žemės sklypą; 2) imtis visų reikiamų veiksmų, kad sprendimas dėl Kelių sąrašo pakeitimo, pašalinant iš šio sąrašo Viešajam keliui priskirtą Atkarpą, einančią per Žemės sklypą, būtų priimtas artimiausiame Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdyje. Pareiškėjai Prašyme teigė, kad Atkarpa negalėjo būti įtraukta į Kelių sąrašą, nes Atkarpa neatitinka kelio sampratos. Pareiškėjai skunde nurodė, kad, įtraukus Atkarpą į Kelių sąrašą, nepagrįstai suvaržyta pareiškėjų nuosavybės teisė į ją, todėl Kelių sąrašo dalis, kuria Atkarpa buvo įtraukta į Kelių sąrašą, turi būti pakeista ir pakoreguota.

Rašte, kurį parengė Administracija (Administracijos direktoriaus pavaduotoja, pavaduojanti Administracijos direktorių), nurodyta, kad kelias, kertantis Žemės sklypą, egzistavo dar iki nuosavybės teisių į Žemės sklypą atkūrimo, juo aktyviai ir nuo seno naudojosi apylinkių gyventojai. Akcentuotina, kad nėra pateiktas Tarybos atsakymas į Prašymą, nors pareiškėjai Prašymą teikė tiek Administracijai, tiek Tarybai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.).

Skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-492/2020).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017).

Teisėjų kolegija, įvertinusi Prašymo ir Rašto turinį, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuris negali būti bylos nagrinėjimo dalyku administraciniame teisme. Iš paties Rašto turinio matyti, kad juo nebuvo tenkintas pareiškėjų Prašymas („Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti K. L. ir I. L. 2021 m. lapkričio 17 d. rašte „Dėl Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo“ pateiktų prašymų.“), todėl negalima vertinti, jog pareiškėjams Raštu buvo tik suteikta informacija. Kaip matyti, Raštas priimtas išnagrinėjus pareiškėjų Prašymą, yra adresuotas pareiškėjams, jame nurodyta apskundimo tvarka, kuria vadovaudamiesi pareiškėjai ir kreipėsi į teismą su skundu dėl šio Rašto panaikinimo.

Tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek atskirajame skunde pareiškėjai akcentuoja, kad Raštas jiems sukelia teisines pasekmes, nes pareiškėjai yra Žemės sklypo savininkai, o Atkarpa, kuri, pareiškėjų įsitikinimu, neatitinka kelio sampratos, apsunkina pareiškėjų teisę naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu ir pažeidžia pareiškėjų interesus, todėl, siekdami apginti savo teises, pareiškėjai kreipėsi į Administraciją, Tarybą ir Kretingos rajono savivaldybės merą, tačiau Administracija, išnagrinėjusi Prašymą, jo netenkino. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju, neišnagrinėjus bylos iš esmės, nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad Raštas pareiškėjams nesukelia jokių teisinių pasekmių, t. y. kad nedaro įtakos jų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, pareiškėjams nesukeliantis teisinių pasekmių, šios išvados skundžiamoje nutartyje iš esmės nemotyvavo, apsiribojo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos citavimu, nenurodė nei teisinio reglamentavimo, nei individualių su byla susijusių aplinkybių vertinimo, todėl tokia teismo nutartis negali būti pripažįstama teisėta ir pagrįsta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodoma aplinkybė, kad Administracija neturi teisės raštu panaikinti arba pakeisti norminį aktą, kuriuo patvirtintas Kelių sąrašas, turėtų būti vertinama bylą nagrinėjant iš esmės.

Pasisakydama dėl pareiškėjų reikalavimo įpareigoti Tarybą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti klausimą dėl Viešajam keliui priskirtos Atkarpos, einančios per Žemės sklypą, pašalinimo iš Kelių sąrašo, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjai prašo teismo įpareigoti Tarybą per vieną mėnesį pakeisti norminį aktą (Tarybos 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. T2-252 „ Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. T2326 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo). Teisėjų kolegija pažymi, kad iš pareiškėjų skundo matyti, jog pareiškėjai neprašė teismo įpareigoti Tarybą atlikti konkretų veiksmą (įpareigoti pakeisti Kelių sąrašą, pašalinant iš jo Atkarpą), o prašė įpareigoti Tarybą svarstyti šį klausimą (dėl Kelių sąrašo pakeitimo), priimant atitinkamą administracinį aktą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjai prašo pakeisti norminį aktą, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus tuo pagrindu, kad pareiškėjams nesuteikta teisė reikalauti, kad Taryba pakeistų norminį aktą.

Apibendrindama nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė netinkamai pritaikęs proceso teisės normas, todėl pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas – skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiškėjų skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjų K. L. ir I. L. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 10 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti Regionų apygardos administraciniam teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė