2a03d2a8-53ba-4512-884f-e32e3415b388 · Kauno apygardos teismas

       Civilinė byla Nr. 2A-645-413/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06852-2015-9                      Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.4.3; (S)   2.6.2.6.1; 2.6.2.8; KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 7 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dianos Labokaitės ir Albinos Rimdeikaitės,sekretoriaujant Mantui Cemnolonskiui,dalyvaujant trečiajam asmeniui T.

B., jos ir ieškovo atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. B. ir trečiojo asmens T. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl kompensacijos priteisimo ir būsto pritaikymo neįgaliojo poreikiams bei neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys savivaldybės biudžetinė įstaiga Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centras ir T.

B.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡Â atsakovės Kauno miesto  savivaldybės 15 379,70 Eur kompensacijÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ pritaikyti neįgaliojo asmens poreikiams gyvenamajame bÅ«ste, 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei ieÅ¡kovo ir valstybės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .IeÅ¡kovas nurodė, kad jis turi didelių specialiųjų poreikių, jam nustatytas specialusis sudėtinės slaugos poreikis nuo 2007 m. sausio 17 d. iki 2024 m. rugsėjo 21 d., jis nevaikÅ¡to, nuo 2005 m. gegužės 4 d. yra darbingas tik 20 procentų, darbingumo lygis nustatytas neterminuotai.

IeÅ¡kovas 2002 m. gegužės 20 d. Kauno miesto savivaldybei pateikė praÅ¡ymÄ pritaikyti bÅ«stÄ (duomenys neskelbtini), jam kaip neįgaliajam asmeniui. Minėtame praÅ¡yme ieÅ¡kovas nurodė, kad jis gali judėti tik su vežimėliu, o bÅ«stas, kuriame gyvena, yra antrame aukÅ¡te, todėl prašė pritaikyti nuvažiavimÄ arba įrengti keltuvÄ bei pritaikyti voniÄ ir tualetÄ . 2006 m. gruodžio 28 d. ieÅ¡kovas Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinių reikalų skyriui pateikė praÅ¡ymÄ pritaikyti bÅ«stÄ (aplinkÄ ), kuriame nurodė, kad bÅ«stas, esantis (duomenys neskelbtini), yra grÄ Å¾intinas, todėl prašė atidėti bÅ«sto pritaikymo darbus tol, kol jis gaus kitÄ bÅ«stÄ .

IeÅ¡kovas prašė jo iÅ¡ sÄ raÅ¡o neiÅ¡braukti, todėl nuo 2006 metų iki 2009 m. ieÅ¡kovo praÅ¡ymo nagrinėjimas buvo sustabdytas.IeÅ¡kovo Å¡eimai už grÄ Å¾intinÄ butÄ 2008 m. gruodžio 29 d. buvo įvykdyta valstybės garantija, t. y. iÅ¡mokėta 254 000 Lt kompensacija. Už kompensacijÄ 2009 m. spalio 7 d. ieÅ¡kovas ir tretysis asmuo T. B. įsigijo turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Å is bÅ«stas neįgaliam asmeniui nėra pritaikytas. IeÅ¡kovas 2009 m. spalio 13 d. pateikė praÅ¡ymÄ savivaldybės biudžetinei įstaigai Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centrui (toliau – KNJUC) pritaikyti jam bÅ«stÄ (duomenys neskelbtini).

KNJUC 2013 m. vasario 1 d. raÅ¡te Nr. 08-16-04 nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos BÅ«sto pritaikymo asmenims su negalia komisija 2009 m. spalio 28 d. posėdyje patenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir grÄ Å¾ino jį į asmenų su negalia, pateikusių praÅ¡ymus pritaikyti bÅ«stÄ (aplinkÄ ), eilę – sÄ raÅ¡Ä . KNJUC 2013 m. vasario 26 d. raÅ¡te Nr. 08-16-11 nurodė, kad pritaikyti bÅ«stÄ neįgaliam asmeniui galima tik tada, kai bÅ«stas yra asmens, kuriam praÅ¡oma pritaikyti bÅ«stÄ , įstatymų nustatyta tvarka deklaruota ir faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta.

Butas (duomenys neskelbtini), vieÅ¡ame registre registruotas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, todėl KNJUC argumentas, kad bÅ«stas, kuris praÅ¡omas pritaikyti ieÅ¡kovui, nėra jo nuosavybė, vertintinas kritiÅ¡kai ir negali bÅ«ti pagrindas nepritaikyti bÅ«sto (duomenys neskelbtini), pritaikymo neįgalaus ieÅ¡kovo poreikiams tenkinti. Visus pakeitimus bÅ«ste (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovo Å¡eima darė iÅ¡ savo lėšų, o atsakovė neįvykdė jai skirtos funkcijos pritaikyti bÅ«stÄ neįgalaus ieÅ¡kovo poreikiams tenkinti.

IeÅ¡kovo Å¡eima neturėjo ir neturi galimybių savo lėšomis įrengti ir pritaikyti šį bÅ«stÄ ieÅ¡kovo poreikiams, kadangi ji yra socialiai remtina, jai reikia visokeriopos valstybės pagalbos. UAB „Barnasta“ pateikė preliminariÄ sÄ matÄ dėl bÅ«sto pritaikymo ieÅ¡kovo poreikiams, kurioje nurodė, kad visų darbų vertė yra 15 379,70 Eur. IeÅ¡kovui valstybės garantija įrengti jam kaip neįgaliam asmeniui bÅ«stÄ yra reglamentuota teisės aktais, kaip ir galimybė gauti kompensacijÄ už savarankiÅ¡kai atliktÄ bÅ«sto pritaikymÄ neįgaliesiems iÅ¡laidas.

Taip pat ieÅ¡kovas dėl atsakovės kaltės patyrė didžiulius dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimus, pažeminimÄ , įtampÄ , stresÄ , nuoskaudÄ ir pan., kas sudaro pagrindÄ pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio nuostatas reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta iki 2015 m. spalio 6 d. (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise nuo 2009 m. spalio 7 d. priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini).BÅ«sto pritaikymo neįgaliesiems finansavimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto 2011 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. Al-560 (toliau – Tvarkos apraÅ¡as), III skyriaus 7.1 punkte nustatyta, kad pritaikyti bÅ«stÄ neįgaliajam galima tik tada, kai bÅ«stas yra asmens, kuriam praÅ¡oma pritaikyti bÅ«stÄ , įstatymų nustatyta tvarka deklaruota ir faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta.

Tvarkos apraÅ¡o VIII skyriaus 33, 34 punktai nustato, kad nevykdant Å¡ių reikalavimų praÅ¡ymas pritaikyti bÅ«stÄ toliau nenagrinėjamas. IeÅ¡kovas ne kartÄ buvo informuotas, kad, vadovaujantis Tvarkos apraÅ¡o reikalavimais, privalo KNJUC pateikti trÅ«kstamus dokumentus, jog jo faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta sutampa su vieta, kuriÄ praÅ¡oma neįgaliojo poreikiams pritaikyti, kitu atveju jo praÅ¡ymas dėl bÅ«sto pritaikymo toliau nebus nagrinėjamas, tačiau ieÅ¡kovas Å¡ių reikalavimų nevykdė ir savo gyvenamÄ jÄ vietÄ praÅ¡omame įrengti bÅ«ste deklaravo tik 2015 m. spalio 6 d.

Be to, ir faktinė ieÅ¡kovo gyvenamoji vieta taip pat buvo ne tame bÅ«ste, kurį buvo praÅ¡oma pritaikyti neįgaliojo poreikiams. IeÅ¡kovas į bÅ«stÄ (duomenys neskelbtini), priverstinai buvo iÅ¡keldintas tik 2015 m. rugpjūčio 18 d., nors ieÅ¡kovas nurodė, kad ankstesnis bÅ«stas buvo minimaliai pritaikytas jo poreikiams, todėl jis ir neiÅ¡sikėlė iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau Å¡i aplinkybė paneigta civilinės bylos Nr. 2-391-375/2010 nagrinėjimo metu. Byloje priimtu sprendimu konstatuota, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog ginčo bute yra įrengti specialÅ«s sudėtingi prietaisai, pritaikyti ieÅ¡kovui.

IeÅ¡kovo sutuoktinė dar 2015 m. liepos 8 d. ir 2015 m. liepos 9 d. praÅ¡ymais KNJUC vėl prašė pritaikyti bÅ«stÄ ieÅ¡kovui adresu (duomenys neskelbtini), tuo tarpu 2010 m. rugsėjo 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nuspręsta ieÅ¡kovÄ iÅ¡ Å¡io buto iÅ¡keldinti. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad paties ieÅ¡kovo elgesys prieÅ¡taravo protingumo, sÄ Å¾iningumo, rÅ«pestingumo principams.Tvarkos apraÅ¡o priedo „Sutartis dėl bÅ«sto pritaikymo neįgaliajam darbų organizavimo ir iÅ¡laidų apmokėjimo“ 1.1. punkte nurodyta, kad avansas bÅ«sto pritaikymo darbams finansuoti neskiriamas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieÅ¡kovas niekada įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė su praÅ¡ymu į atsakovę pasiraÅ¡yti sutarties dėl bÅ«sto pritaikymo neįgaliajam darbų organizavimo ir apmokėjimo. IeÅ¡kovas, neatitikdamas įstatyme nustatytų reikalavimų dėl bÅ«sto įrengimo neįgaliojo poreikiams tenkinti (negyveno bei nedeklaravo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesikreipė į atsakovę dėl bÅ«sto pritaikymo iÅ¡laidų apmokėjimo), prašė iÅ¡imtinės teisės skirti kompensacijÄ , taip pažeidžiant kitų neįgaliųjų teises, kurie taip pat laukia eilėje bei atitinka visus teisės normų keliamus reikalavimus.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas G. B. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-11647-848/2015 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Teismas pilnai nustatė tas aplinkybes, kurias ieÅ¡kovas iÅ¡dėstė ieÅ¡kinyje dėl kompensacijos priteisimo dėl bÅ«sto neįgaliojo poreikiams, todėl ieÅ¡kinį turėjo patenkinti.

Teismo vertinimas turi bÅ«ti laikomas kaip ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių vertinimas ieÅ¡kinio patenkinimo, o ne atmetimo prasme. Teismas nustatė ginčo esmę, bet paties ginčo neiÅ¡sprendė, nes netinkamai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas, reglamentuojančias bÅ«sto pritaikymÄ neįgaliojo poreikiams. 8.2. Teismas netinkamai vertino civilinėje byloje pateiktus įrodymus ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, kurios lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimÄ . SkundžiamÄ sprendimÄ vertino prielaidomis ir samprotavimais, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas. 8.3.

Atsakovė, nurodydama, kad ieÅ¡kovas nevykdo teisės aktų reikalavimų, nenurodė kokių konkrečiai teisės normų ieÅ¡kovas nevykdo. Atsakovė, vykdydama jai pavestas funkcijas užtikrinti neįgaliųjų asmenų teises ir teisėtus interesus bÅ«sto pritaikymo neįgaliojo poreikiams, ieÅ¡kovo negynė, neužtikrino jo teisės turėti pilnavertes gyvenimo sÄ lygas. 8.4. Teismas sprendimÄ priėmė grubiai pažeisdamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvų apsaugos konvencijos nuostatas, reglamentuojančias neįgaliojo asmens teises ir teisėtus interesus.

Prioritetinė tokio asmens su negalia teisių gynyba įtvirtinta ir kituose tarptautiniuose teisės aktuose. Lietuva yra ratifikavusi JT Neįgaliųjų teisių konvencijÄ ir jos fakultatyvius protokolus. 8.5. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas nėra įvykdęs reikalavimų, tačiau pabrėžė, kad 2015 m. spalio 6 d. gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravęs praÅ¡omame įrengti bÅ«ste, taigi jis sprendimo priėmimo metu yra įvykdęs Tvarkos apraÅ¡o III skyriaus 7.1 punkto reikalavimus. Vertindamas byloje Nr. 2-391-375/2010 nustatytas aplinkybes, teismas neįvertino, kad byla buvo nagrinėjama 2010 metais ir nepagrįstai vadovavosi daugiau nei prieÅ¡ 5 metus pateiktomis nuotraukomis bei nustatytomis aplinkybėmis.8.6.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas 2002 m. gegužės 20 d. Kauno miesto savivaldybei pateikė praÅ¡ymÄ dėl bÅ«sto, esančio (duomenys neskelbtini), pritaikymo neįgaliojo poreikiams, ieÅ¡kovas ne vienÄ kartÄ kreipėsi į atsakovę ir į kitas institucijas dėl bÅ«sto įrengimo, tačiau teismas Å¡ias aplinkybes įvertino netinkamai. IeÅ¡kovo praÅ¡ymas skirti kompensacijÄ bÅ«sto pritaikymui neįgaliojo poreikiams nuima naÅ¡tÄ nuo atsakovės. 8.7. Nesuprantamas teismo argumentas, kad ieÅ¡kovas niekada įstatymu nustatyta tvarka nesikreipė į atsakovę su praÅ¡ymu pasiraÅ¡yti sutarties dėl bÅ«sto pritaikymo neįgaliajam, darbų organizavimo ir apmokėjimo.

Teismas nevertino aplinkybės, kad nuo 2002 m. gegužės 20 d. ieÅ¡kovas nuolatos teikė praÅ¡ymus atsakovei, ieÅ¡kovas nėra specialistas, todėl gali bÅ«ti, kad praÅ¡ymus formulavo ne taip, kaip numato įstatymas. 9.  Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo T. B. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Teismas padarė grubų įstatymo pažeidimÄ , nes neįvertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovas praÅ¡ymÄ dėl bÅ«sto pritaikymo neįgaliojo poreikiams Kauno socialinio rÅ«pybos skyriui pateikė 2002 m. gegužės 20 d. ir nuo to laiko jis laukė savo eilės, tačiau iki Å¡iol jo praÅ¡ymas liko neiÅ¡spręstas.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2006 m. gruodžio 28 d. ieÅ¡kovas prašė bÅ«sto pritaikymo darbų vykdymÄ atidėti, neiÅ¡braukiant jo iÅ¡ eilės. Reikalavimas, jog bÅ«stÄ galima pritaikyti neįgaliojo poreikiams tik tada, kai bÅ«stas yra asmens, kuriam praÅ¡oma pritaikyti bÅ«stÄ , įstatymų nustatyta tvarka deklaruota ir faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta, Å¡iuo atveju negalėjo bÅ«ti taikomas, kadangi ieÅ¡kovas įraÅ¡ytas į eilę, kai tokio reikalavimo dar nebuvo. Teismas privalėjo vertinti įrodymų visumÄ , o ne atskirus įrodymus.

IeÅ¡kovo nekaltas dėl susidariusios situacijos, kuomet reikėjo pritaikyti bÅ«stÄ ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), todėl pastarÄ jį adresÄ ir reikėjo vertinti kaip ieÅ¡kovo faktinę ir deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ .9.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ne dėl ieÅ¡kovo kaltės vyko teisminiai ginčai tarp jo Å¡eimos ir atsakovės. Be to, nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad 2009 m. spalio 28 d. ieÅ¡kovas buvo grÄ Å¾intas į asmenų su negalia, pateikusių praÅ¡ymÄ pritaikyti bÅ«stÄ , eilę – sÄ raÅ¡Ä , kai ieÅ¡kovas nuo 2002 m. gegužės 20 d. iÅ¡ Å¡io sÄ raÅ¡o nebuvo iÅ¡brauktas.

Teismas tokį sÄ raÅ¡Ä privalėjo iÅ¡reikalauti. 9.3. Kyla abejonių, ar teismas elgėsi sÄ Å¾iningai, neįžvelgdamas atsakovės darbuotojų veiksmuose nusikaltimo požymių piktnaudžiaujant tarnyba. 9.4. Teismas privalėjo ieÅ¡kovÄ , kaip silpnesniÄ jÄ ginčo Å¡alį, ginti siekiant apsaugoti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Neįgaliųjų teisių konvencijos 2 straipsnyje numatytas tinkamas sÄ lygų neįgaliajam pritaikymas. 9.5. Teismas neįvertino aplinkybės, kad iki Å¡ios dienos vyko teisminiai procesai tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės, kadangi atsakovė nebuvo atsiskaičiusi su ieÅ¡kovu už dalį grÄ Å¾intino bÅ«sto.

Jei ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo bÅ«tų iÅ¡sideklaravę iÅ¡ buto (duomenys neskelbtini), atsakovė neturėtų pagrindo ir pareigos mokėti jiems likusios dalies kompensacijos. IÅ¡ bÅ«sto ieÅ¡kovas negalėjo iÅ¡sikelti, nes savo lėšomis minimaliai bÅ«stÄ buvo pritaikę neįgaliajam, o naujai įsigyto ieÅ¡kovo bÅ«sto atsakovė pritaikyti jo poreikiams neskubėjo.

10. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo T. B. praÅ¡o jį patenkinti (t. 2, b. l. 45-48).

11. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus atsakovė Kauno miesto savivaldybė praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:                       11.1. Sprendimas pagal 2002 m. pateiktÄ praÅ¡ymÄ pritaikyti bÅ«stÄ neįgaliojo poreikiams nebuvo priimtas, todėl visiÅ¡kai pagrįstai buvo taikomi reikalavimai pagal praÅ¡ymo nagrinėjimo metu galiojančias teisės aktų nuostatas pateikti duomenis apie deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ praÅ¡omame pritaikyti bÅ«ste.

Tiek atsakovas, tiek Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centras yra ne kartÄ ieÅ¡kovÄ informavo, jog bÅ«stÄ galės pritaikyti neįgaliojo poreikiams kai ieÅ¡kovas jame įstatymų nustatyta tvarka deklaruos savo faktinę nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . IeÅ¡kovo faktinė ir deklaruota vieta buvo ne tame bÅ«ste, kurį buvo praÅ¡oma pritaikyti neįgaliojo poreikiams. Byloje nepateikta įrodymų, kad ieÅ¡kovas bÅ«stÄ (duomenys neskelbtini), buvo pritaikęs neįgaliojo poreikiams. 11.2. Apeliantų ginčas su atsakovu dėl kompensacijos neiÅ¡mokėjimo nėra susijęs su nagrinėjamos civilinės bylos ginčo dalyku.

Pačių apeliantų veiksmai vengiant persikelti gyventi į nuosavybės teise priklausantį bÅ«stÄ ir deklaruoti jame gyvenamÄ jÄ vietÄ , siekiant vilkinti valstybės garantijos turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui įvykdymÄ , negali bÅ«ti laikomi teisėtais ir turi bÅ«ti vertinami kaip piktnaudžiavimas. 11.3. Atsakovė nesutinka su apeliantų teiginiais, sprendimÄ teismas priėmė grubiai pažeisdamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, kad neturėjo pagrindo ieÅ¡kinio atmesti, nes bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas trÅ«kumus paÅ¡alino, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti kompensacijÄ nuima nuo atsakovės naÅ¡tÄ Ä¯rengti bÅ«stÄ neįgaliajam.

Pirmiausia turi bÅ«ti priimtas komisijos sprendimas dėl pritaikymo poreikio, pasiraÅ¡yta sutartis dėl bÅ«sto pritaikymo neįgaliajam, darbų organizavimo ir iÅ¡laidų apmokėjimo ir tik tada Tvarkos apraÅ¡o nustatyta tvarka pareiÅ¡kėjas gali organizuoti pritaikymo darbus, jeigu siekia pasinaudoti teisės aktų numatyta galimybe gauti už tai lėšas.11.4. Savivaldybė perveda lėšas tik po to, kai darbai yra atlikti ir įvertinti komisijos, jokie pagal teisės aktų nuostatas avansiniai ar kt. iÅ¡ankstiniai mokėjimai negalimi, todėl ieÅ¡kovas visiÅ¡kai neteisėtai praÅ¡o neįgaliųjų poreikiams pritaikymui skirtinas lėšas iÅ¡mokėti grynaisiais pinigais kaip kompensacijÄ .

IeÅ¡kovui esant bÅ«sto pritaikymo neįgaliųjų eilėje, ieÅ¡kovas niekada nesikreipė į Kauno miesto savivaldybės administracijÄ su praÅ¡ymu savarankiÅ¡kai organizuoti bÅ«sto pritaikymo neįgaliesiems darbus, kaip tai reglamentuota Tvarkos apraÅ¡e, Kauno miesto savivaldybės administracija niekada nėra priėmusi jokio sprendimo dėl tokio nesamo praÅ¡ymo, todėl Kauno miesto savivaldybei ir negali atsirasti pareiga kompensuoti tokio pobÅ«džio darbus.11.5. Nepagrįstas trečiojo asmens T. B. apeliacinio skundo argumentas, kad grubiai pažeisdamas ieÅ¡kovo interesus, teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas 2009 m. spalio 28 d. buvo grÄ Å¾intas į asmenų su negalia, pateikusių praÅ¡ymus pritaikyti bÅ«stÄ eilę-sÄ raÅ¡Ä , nes niekada iÅ¡ Å¡ios eilės nebuvo iÅ¡brauktas.

Byloje nekilo ginčas dėl iÅ¡braukimo iÅ¡ sÄ raÅ¡o ar įtraukimo į jį nebuvo, todėl teismas negalėjo peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų ribų. 11.6. IeÅ¡kovas buvo informuotas apie tai, kad jo praÅ¡ymas neatitinka Tvarkos apraÅ¡o reikalavimų, tačiau nei KNJUC, nei Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimų jis neskundė. 11.7. Nesutiktina su T. B. apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, jog ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo negalėjo iÅ¡sikelti iÅ¡ ginčo buto dėl to, kad iÅ¡ savo lėšų minimaliai priteikė bÅ«stÄ neįgaliajam, nes Å¡i aplinkybė paneigta civilinėje byloje Nr. 2-391-375/2010 priimtu teismo sprendimu, kuriame pažymėta, kad naudojami įrenginiai yra nesudėtingi ir lengvai iÅ¡komplektuojami.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl kompensacijos už bÅ«sto pritaikymÄ neįgaliojo poreikiams 13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovui nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2007 m. sausio 17 d. iki 2024 m. rugsėjo 21 d.; jo darbingumo lygis 20 proc.; ieÅ¡kovas 2002 m. gegužės 20 d. Kauno socialinės rÅ«pybos skyriui pateikė praÅ¡ymÄ pritaikyti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ neįgaliojo poreikiams bute (duomenys neskelbtini), kurį tuo metu nuomojo; 2004 m. gruodžio 6 d. ieÅ¡kovas KNJUC pateikė papildomÄ praÅ¡ymÄ pritaikyti bÅ«stÄ neįgaliojo poreikiams (duomenys neskelbtini); 2009 m. spalio 13 d. ieÅ¡kovas KNJUC pateikė praÅ¡ymÄ pritaikyti neįgaliojo poreikiams kitÄ bÅ«stÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuris jam priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, – ieÅ¡kovo Å¡eimai už grÄ Å¾intinÄ butÄ 2008 m. gruodžio 29 d. buvo įvykdyta valstybės garantija (iÅ¡mokėta 254 000 Lt kompensacija), už jÄ 2009 m. spalio 7 d. jis ir tretysis asmuo T.

B. įsigijo minėtÄ bÅ«stÄ . IÅ¡ paminėtų aplinkybių matyti, kad apeliantams teisė į bÅ«stÄ atsirado skirtingais pagrindais – į butÄ (duomenys neskelbtini); – nuomos sutarties pagrindu, o į butÄ (duomenys neskelbtini) – pagal pirkimo–pardavimo sutartį. IeÅ¡kovas teikė praÅ¡ymus pritaikyti jo poreikiams tiek butÄ (duomenys neskelbtini), tiek butÄ (duomenys neskelbtini).14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis įtvirtina, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų pagrindu.15. 2010 m. gegužės 27 d.

Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymÄ Nr. XI-854 dėl Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo, kuriuo ratifikavo 2006 m. gruodžio 13 d. Niujorke priimtus Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijÄ ir jos Fakultatyvų protokolÄ (toliau – Konvencija). Konvencijos tikslas – skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusiÅ¡kÄ ir lygiateisį naudojimÄ si visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbÄ Å¡ių asmenų prigimtiniam orumui (Konvencijos 1 straipsnis).

Konvencijos 2 straipsnis apibrėžia diskriminacijÄ dėl neįgalumo – tai yra bet koks iÅ¡skyrimas, atstÅ«mimas ar apribojimas dėl neįgalumo, kuriais siekiama pabloginti ar paneigti arba dėl kurių pabloginamas ar paneigiamas visų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pripažinimas, įgyvendinimas ar naudojimasis jomis lygiai su kitais asmenimis politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultÅ«rinėje, pilietinėje ar bet kurioje kitoje srityje.

16. Konvencijos 19 straipsnio a punktas įtvirtina, kad valstybės, Å¡ios konvencijos Å¡alys, pripažįsta visų neįgaliųjų lygias teises gyventi bendruomenėje, lygias galimybes su kitais rinktis, ir imasi veiksmingų ir atitinkamų priemonių, kad sudarytų sÄ lygas neįgaliesiems visapusiÅ¡kai įgyvendinti Å¡iÄ teisę ir bÅ«ti visiÅ¡kai įtrauktiems į bendruomenę bei dalyvauti joje, taip pat užtikrintų, kad neįgalieji turėtų galimybę lygiai su kitais asmenimis pasirinkti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir tÄ vietÄ , kur jie nori gyventi ir su kuo, ir kad jie neprivalėtų gyventi konkrečioje gyvenamojoje aplinkoje, o 28 straipsnio 1 dalis nustato, kad Konvencijos Å¡alys pripažįsta neįgaliųjų teisę į pakankamÄ gyvenimo lygį sau ir savo Å¡eimos nariams, įskaitant pakankamÄ maistÄ , aprangÄ ir bÅ«stÄ , ir į nuolatinį gyvenimo sÄ lygų gerinimÄ ir imasi atitinkamų veiksmų, kad užtikrintų ir skatintų Å¡ios teisės įgyvendinimÄ nediskriminuojant dėl neįgalumo.

17. Dėl neįgaliųjų asmenų gyvenimo kokybės bei valdžios institucijų atitinkamų veiksmų yra pasisakęs ir EŽTT, kuris nurodė, kad asmeninė autonomija, galimybė netrukdomai vystyti savo asmenybę yra svarbus principas, aiÅ¡kinant Å¡ios Konvencijos 8 straipsnio garantijas. Veiksmingas neįgaliųjų asmenų naudojimasis Konvencijos garantijomis gali pareikalauti kompetentingų valdžios institucijų pozityviųjų veiksmų (žr. 1999 m. gegužės 4 d. sprendimÄ dėl priimtinumo byloje Marzari prieÅ¡ ItalijÄ ir kt.).

18. Neįgaliųjų teisės yra užtikrintos ir nacionaliniais teisės aktais. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad Å¡io įstatymo tikslas – užtikrinti neįgaliųjų lygias teises ir galimybes visuomenėje, nustatyti neįgaliųjų socialinės integracijos principus, apibrėžti socialinės integracijos sistemÄ ir jos prielaidas bei sÄ lygas, neįgaliųjų socialinę integracijÄ Ä¯gyvendinančias institucijas, neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymÄ , profesinės reabilitacijos paslaugų teikimÄ , specialiųjų poreikių nustatymo ir tenkinimo principus.

Remiantis minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, reikalavimai dėl neįgaliesiems fiziÅ¡kai tinkamos aplinkos visose gyvenimo srityse įgyvendinami atliekant teritorijų planavimÄ ir statinių projektavimÄ bei vieÅ¡osios paskirties pastatų, bÅ«sto ir jo aplinkos, vieÅ¡ojo transporto objektų, skirtų keleiviams aptarnauti, ir jų infrastruktÅ«ros, informacinės aplinkos pritaikymÄ neįgaliųjų specialiesiems poreikiams.

19. BÅ«sto pritaikymo neįgaliesiems finansavimo tvarkÄ reglamentuoja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymÄ Ä¯gyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. A1-560 „Dėl bÅ«sto pritaikymo neįgaliesiems finansavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. kovo 27 d. įsakymas Nr. A1-137 „Dėl bÅ«sto pritaikymo neįgaliesiems finansavimo 2013–2015 metais tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (teisės aktai, galioję iki ieÅ¡kinio padavimo), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. rugpjūčio 10 d. įsakymas Nr. A1-460 „Dėl BÅ«sto pritaikymo neįgaliesiems 2016–2018 metais tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos).

20. Atsakovė savo nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu grindė 2011 m. gruodžio 28 d. ir 2013 m. kovo 27 d. Tvarkos 7.1, 33-34, 4 priede pateiktos pavyzdinės sutarties dėl bÅ«sto pritaikymo neįgaliajam darbų organizavimo ir iÅ¡laidų apmokėjimo 1.1 punkto nuostatomis, pagal kurias ieÅ¡kovas neiÅ¡reiÅ¡kė pageidavimo savivaldybės administracijai savarankiÅ¡kai pritaikyti bÅ«stÄ jo poreikiams; nedeklaravo savo faktinės gyvenamosios vietos, kurioje turėjo bÅ«ti atlikti pritaikymo neįgaliajam bÅ«sto darbai, ir savo gyvenamÄ jÄ vietÄ praÅ¡omame įrengti bÅ«ste (duomenys neskelbtini) deklaravo tik 2015 m. spalio 6 d.; avansas bÅ«sto pritaikymo darbams finansuoti negali bÅ«ti skiriamas.

21. Su Å¡ios nutarties 20 punkte minėtais atsakovės argumentais, atmesdamas ieÅ¡kinį, sutiko ir teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ .

22. Panaikindama žemesnių instancijų teismų procesinius sprendimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija Å¡ioje byloje 2016 m. gruodžio 29 d. priimtoje nutartyje konstatavo, kad pirmÄ kartÄ praÅ¡ymÄ pritaikyti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ neįgaliojo poreikiams ieÅ¡kovas pateikė 2002 m. gegužės 20 d.; nuo 2006 metų iki 2009 m. ieÅ¡kovo praÅ¡ymo pritaikyti bÅ«stÄ neįgaliojo poreikiams nagrinėjimas buvo sustabdytas, taigi devynerius metus kasatorius buvo įtrauktas į asmenų su negalia, pateikusių praÅ¡ymus pritaikyti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ jų poreikiams, sÄ raÅ¡Ä .

Todėl nagrinėjamu atveju nepakanka nustatyti, kad kasatorius neįvykdė pareigos deklaruoti gyvenamÄ jÄ vietÄ bute (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡reikÅ¡ti pageidavimÄ savarankiÅ¡kai pritaikyti bÅ«stÄ neįgaliojo poreikiams. Teismai turėjo spręsti dėl kasatoriaus teisės į tinkamÄ bÅ«stÄ pažeidimo ir vertinti, ar toks ilgas teisės į tinkamÄ bÅ«sto sÄ lygų pritaikymÄ neįgaliojo asmens poreikiams pažeidimas gali bÅ«ti pateisinamas įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų reguliavimo nustatytais apribojimais.

Kasacinis teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kaip greitai slenka neįgaliųjų, laukiančių būsto pritaikymo, eilė, per kiek laiko neįgaliam asmeniui prie jo poreikių yra pritaikomas būstas, kokio dydžio ir per kiek laiko yra skiriama kompensacija.

23. Pareikalavus iÅ¡ atsakovės pateikti minėtoje kasacinio teismo nutartyje nurodytus įrodymus ir kitus duomenis, reikÅ¡mingus nagrinėjamam ginčui spręsti, atsakovė pateikė paaiÅ¡kinimus raÅ¡tu ir kitus duomenis (neįgaliųjų praÅ¡ymų dėl bÅ«sto (aplinkos) pritaikymo registravimo žurnalo kopijas; suvestinę apie bÅ«sto pritaikymo neįgaliesiems Kauno mieste skaičių ir finansavimÄ ) (t. 3, b. l. 4-86).

24. Iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas 2002 metais buvo įtrauktas į būsto pritaikymo neįgaliojo poreikiams tenkinti eilę 74 numeriu (t. 3, b. l. 14). Pagal atsakovės duomenis, neįgaliesiems būsto pritaikymo reikia laukti 40 mėn. (arba 3,33 m.). Atsakovė nepateikė duomenų, kaip kito nuo 2002 m. gegužės 20 d. laukiančiųjų buto pritaikymo neįgaliųjų, ir konkrečiai ieškovo, eilė, kurių prašymai iš jų šiuo metu yra patenkinti, o kurių – ne.

Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovo Å¡eimos nuomojamas butas (duomenys neskelbtini) buvo įtrauktas į grÄ Å¾intinų gyvenamųjų namų ir bÅ«tų sÄ raÅ¡Ä , todėl pagal teisės aktų reikalavimus tokiame bÅ«ste negalėjo bÅ«ti atliekami bÅ«sto pritaikymo žmonėms su negalia finansavimo ir kiti darbai. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad atsakovė remiasi teisės aktu (LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. A1-111 „Dėl bazinių bÅ«sto pritaikymo žmonėms su negalia reikalavimų, bÅ«sto pritaikymo žmonėms su negalia poreikio vertinimo metodikos ir bÅ«sto pritaikymo žmonėms su negalia finansavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 8.2 punktu), kuris pradėjo veikti (įsigaliojo) tik 2007 m.

Todėl sutiktina su apeliacinių skundų argumentais, kad iki 2007 m. atsakovė galėjo vykdyti bÅ«sto pritaikymo darbus ir tiems asmenims, kurių patalpos buvo įtrauktos į grÄ Å¾intinų gyvenamųjų namų ir butų sÄ raÅ¡Ä . Minėta, kad neįgaliesiems bÅ«sto pritaikymo reikia laukti 40 mėn., taigi ieÅ¡kovas galėjo turėti pagrįstÄ lÅ«kestį, kad bÅ«stas bus pritaikytas neįgaliojo poreikiams 2005-2006 metais. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovo poreikiai nepatenkinti iki Å¡iol vadovaujantis Tvarkos atitinkamomis nuostatomis.

25. Atsižvelgdama į Å¡ios nutarties 14-18, 22, 24 punktų nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks ilgas laikas, kuomet nuo 2002 m. iki Å¡ios dienos nėra įgyvendintos apelianto teisės į bÅ«sto pritaikymÄ neįgaliojo poreikiams, prieÅ¡tarauja Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatoms ir EŽTT praktikai tokio pobÅ«džio bylose, todėl ieÅ¡kovo teisių pažeidimas negali bÅ«ti pateisinamas įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų reguliavimo nustatytais apribojimais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės BÅ«sto pritaikymo neįgaliesiems komisija 2017 m. balandžio 26 d. apsvarstė galimybę pritaikyti bÅ«stÄ neįgaliajam (ieÅ¡kovui) (duomenys neskelbtini) iÅ¡ savivaldybės biudžeto lėšų pagal preliminarų bÅ«sto pritaikymo darbų sÄ raÅ¡Ä , ir sprendė galimu pritaikyti G. B. bÅ«stÄ neįgaliojo poreikiams per 6 mėnesius <...> (t. 3, b. l. 116-117).26. Apeliantai, nepasitikėdami atsakove, su tokiu pasiÅ«lymu nesutiko, todėl, vadovaujantis Å¡ios nutarties 25 punktu, teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovas įgijo teisę į kompensacijÄ .

Kompensacijos dydis nustatomas vadovaujantis Tvarkos 55 punkto nuostatomis, galiojusiomis ieÅ¡kinio padavimo metu, pagal kurias vieno bÅ«sto pritaikymo neįgaliajam iÅ¡laidoms dengti iÅ¡ valstybės biudžeto gali bÅ«ti skiriama ne didesnė kaip 148 bazinių socialinių iÅ¡mokų dydžio suma, kuri Å¡io sprendimo priėmimo metu sudaro 38 Eur. Todėl konstatuotina, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 15 379,70 Eur dydžio kompensacijos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 5 624 Eur kompensacijÄ .

          Dėl neturtinės žalos atlyginimo 27. VieÅ¡ojo administravimo subjektų (taigi ir atsakovės) veiklÄ , skirtÄ Ä¯statymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti, reglamentuoja VieÅ¡ojo administravimo įstatymas. Å io įstatymo paskirtis – sudaryti prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatÄ , kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustatyti vieÅ¡ojo administravimo principus, vieÅ¡ojo administravimo sritis, vieÅ¡ojo administravimo subjektų sistemÄ ir administracinės procedÅ«ros organizavimo pagrindus; garantuoti asmenų teisę apskųsti vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimÄ ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstÄ ir objektyvų asmenų praÅ¡ymų ir skundų nagrinėjimÄ ;

įtvirtinti kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje ( 1 straipsnis). Viešojo administravimo subjektas, pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Minėto įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

28. Civilinės atsakomybės institutas yra įtvirtintas Civilinio kodekso (toliau – CK) Å¡eÅ¡tosios knygos XXII skyriuje. Neturtinė (moralinė) žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi taikyti kuo daugiau Å¡ios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų visumÄ , t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių Å¡ios žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti mažesnis (pvz., 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006 ir kt.).

Taigi, neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.).

Nukentėjusiojo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, ir negali bÅ«ti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumÄ vykdančiam subjektui – teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013; kt.).

30. Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalÄ padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Pareiga įrodyti tris pirmÄ sias atsakomybės sÄ lygas tenka nukentėjusiajam (ieÅ¡kovui) (CPK 178 straipsnis).

31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė nuo 2002 m. nėra įgyvendinusi ieÅ¡kovo teisės į bÅ«sto pritaikymÄ neįgaliojo poreikiams patenkinti. Valdžios institucijų pareigÄ ieÅ¡kovo pilnaverčiam gyvenimui ir jo poreikiams užtikrinti dar 2011 m. birželio 28 d. priimtoje nutartyje (civilinė byla Nr. 2-10892-375/2011) konstatavo Kauno apylinkės teismas, kuomet vieneriems metams atidėjo apeliantų ir jų Å¡eimos narių iÅ¡keldinimÄ iÅ¡ užimamų patalpų (duomenys neskelbtini); pagal to paties teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimÄ dėl iÅ¡keldinimo (t. 3, b. l. 101-103).

Minėta, kad toks atsakovės neveikimas negali bÅ«ti pateisinamas įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų reguliavimo nustatytais apribojimais, nes prieÅ¡inga iÅ¡vada prieÅ¡tarautų jau minėtiems tarptautinės teisės aktams, EŽTT teismo praktikai, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CPK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į ginamas vertybes (žmogaus sveikatÄ ir teisę bÅ«ti nediskriminuojamam), teisėjų kolegija sprendžia, kad toks ilgas laikas, per kurį ieÅ¡kovas negavo iÅ¡ valdžios institucijų to, ko tikėjosi, sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad apeliantas patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt.

Tarp atsakovės neveikimo ir ieÅ¡kovo patirtų iÅ¡gyvenimų yra priežastinis ryÅ¡ys, todėl pripažintina ieÅ¡kovo teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nustatant priteistinos žalos dydį atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats ieÅ¡kovas iÅ¡ ginčo patalpų iÅ¡sikėlė tik 2015 m. spalio 6 d., nors iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo iÅ¡keldintas dar 2010 metais. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovo sutuoktinė dar 2015 m. liepos 8 d. ir 2015 m. liepos 9 d. praÅ¡ymais KNJUC vėl prašė pritaikyti bÅ«stÄ ieÅ¡kovui adresu (duomenys neskelbtini), nors 2010 m. rugsėjo 16 d.

Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nuspręsta ieÅ¡kovÄ iÅ¡ Å¡io buto iÅ¡keldinti. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad tinkama satisfakcija už ieÅ¡kovo patirtus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir reputacijos bei bendravimo galimybių sumažėjimÄ sudaro 1500 Eur, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies.

32. Apibendrinant tai, kas nurodyta, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti byloje naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 5 624 Eur kompensacijÄ , 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 38,76 proc. Už ieÅ¡kinio padavimÄ ieÅ¡kovas turėjo sumokėti 551 Eur žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo jis atleistas įstatymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). IeÅ¡kovui buvo suteikta 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba, kurios pagrindu Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba patyrė 210,46 Eur atstovavimo iÅ¡laidų (t. 3, b. l. 184).

Ryšium su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teismas turėjo 16,94 Eur, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai – 24, 70 Eur išlaidų, iš viso: 41,64 Eur. Ieškinį tenkinus iš dalies, žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, ir kitos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos iš atsakovės, t. y. 213,73 Eur žyminis mokestis ir 16,14 Eur teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei ir 81,57 Eur atstovavimo išlaidos Valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

        Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalimi 3 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:         Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės (j. a. k. 135135553) ieÅ¡kovui G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5 624 Eur (penkių tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų dvideÅ¡imt keturių eurų) kompensacijÄ , 1500 Eur (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015 m. balandžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės (j. a. k. 135135553) 213,73 Eur ( du Å¡imtus trylika eurų ir 73 ct) žyminį mokestį ir 16,14 Eur (Å¡eÅ¡iolika eurų ir 14 ct) teismo procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas, priteistas sumas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 Priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui (j. a. k. 125817744) iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės (j. a. k. 135135553) 210,46 Eur ( du Å¡imtus deÅ¡imt eurų ir 46 ct) atstovavimo iÅ¡laidų, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

        Kitoje reikalavimų dalyje ieškinį atmesti.Šis teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                 Gintautas Koriaginas                                        Diana Labokaitė                                        Albina Rimdeikaitė