29fe7e50-35dd-4bbf-8daa-63c2143af34f · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1830-945/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23469-2016-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 2.5.6; 2.6.1.5; 3.3.1.18.2 (S) Kauno apygardos teismas S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 17 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), AuÅ¡ros Baubienės, Mindaugo Å imonio, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės „Swedbank“, AB apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės „Swedbank“, AB ieÅ¡kinį atsakovams V.

B. Z. ir M. Z. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu (1 t., e. b. l. 1–4, 160–163) prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 2 550,37 Eur skolÄ , 19,90 procentų dydžio sutartines palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ 1 681,51 Eur dydžio kredito sumÄ pagal 2009 m. balandžio 16 d. vartojimo kredito sutartį (toliau – Sutartis Nr. 1), skaičiuojant nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, 13 procentų dydžio sutartines palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ 868,86 Eur kredito sumÄ pagal 2009 m. rugsėjo 28 d. kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį (toliau – Sutartis Nr. 2), skaičiuojant nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

IeÅ¡kinyje nurodoma, kad ieÅ¡kovė ir V. Z. sudarė tris sutartis, pagal kurias V. Z. buvo suteikti kreditai. Kredito gavėjas (duomenys neskelbtini) mirė. PalikimÄ pagal apyraÅ¡Ä priėmė atsakovai, tapdami atsakingais už neįvykdytas palikėjo prievoles. Atsakovų įmokėtomis sumomis buvo padengtas įsiskolinimas pagal seniausiÄ sutartį, įsiskolinimÄ pagal kitas dvi sutartis ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai.

2. A. V. B. Z. atsiliepimu (1 t., e. b. l. 47–50) prašė ieÅ¡kinį jos atžvilgiu atmesti. Atsakovė nurodė, kad ji paveldėjo 1/4 mirusio vyro turto. Turtas buvo priimtas pagal apyraÅ¡Ä atsakovo M. Z. iniciatyva. Po vyro mirties atsakovė sužinojo apie jo 12 448,07 Lt (3 605,21 Eur) skolÄ ieÅ¡kovei, todėl kreipėsi į ieÅ¡kovę dėl skolos iÅ¡dėstymo. Atsakovė sumokėjo ieÅ¡kovei 5 681,58 Lt (1 645,50 Eur), taip visiÅ¡kai padengdama jai tenkančiÄ skolos dalį. Prievolės dalykas yra dalus, todėl turi bÅ«ti nustatytos skolos dalys ir konstatuota, kad atsakovė su ieÅ¡kove atsiskaitė. IeÅ¡kovė delsė kreiptis į teismÄ ir augino palÅ«kanas. Atsakovas M. Z. po bylos iÅ¡kėlimo sumokėjo 2 351,01 Eur. Jam tenka pareiga padengti likusiÄ skolos dalį. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad skolos dydis įvairiuose ieÅ¡kovės teikiamuose dokumentuose skiriasi.

3. Atsakovas M. Z. atsiliepime (1 t., e. b. l. 79–81) nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies. Atsakovas pažymėjo, kad kredito sutartis palikėjas V. Z. sudarė gyvendamas santuokoje su atsakove V. B. Z., todėl ½ dalis negrÄ Å¾intų paskolų ir mokėtinų palÅ«kanų turi bÅ«ti pripažįstamos atsakovės asmenine prievole. PalikimÄ sudarė ½ dalis santuokinio turto (o taip pat ir prievolių). Todėl atsakovas paveldėjo 3/4 palikimo arba 3/8 dalis bendros prievolių sumos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai 2018 m. liepos 2 d. sprendimu (2 t., e. b. l. 95–98) ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei 547 Eur, valstybei – 13,57 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , grÄ Å¾ino atsakovei 53 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2017 m. birželio 22 d. mokėjimo nurodymu.

5. Teismas nurodė, kad palikimo priėmimas pagal apyraÅ¡Ä riboja įpėdinių atsakomybę už palikėjų skolas paveldėtu turtu ir įstatymo leidėjas Å¡iuo atveju nenustatė solidariosios įpėdinių atsakomybės už palikėjo skolas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.53 straipsnis). Pagal analogijÄ taikyti CK 5.52 straipsnio 1 dalies negalima, nes solidariosios atsakomybės už palikėjo skolas palikimÄ priėmus pagal apyraÅ¡Ä taikymas pažeistų tiek kreditoriaus, tiek skolininkų teises bei prieÅ¡tarautų teisingumo ir protingumo principams (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-641-370/2016).

6. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovei 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti – vietoj reikalavimo skolÄ iÅ¡ atsakovų priteisti solidariai įvardinti atsakovams tenkančias prievolių dalis. Kadangi ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio nepatikslino, iÅ¡ į bylÄ surinktų duomenų atsakovams tenkančių skolos dalių nustatyti negalima, ieÅ¡kinį teismas atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 7. Apeliaciniu skundu (2 t., e. b. l. 103–105) ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. liepos 2 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Nors CK 5.53 straipsnyje nenustatyta, kaip įpėdiniai atsako už palikėjo skolas, o tik apibrėžiamos atsakomybės paveldėtu turtu ribos, tačiau CK 5.52 straipsnis įtvirtina bendrÄ jÄ taisyklę, kad esant keliems įpėdiniams jie už palikėjo skolas atsako solidariai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2011, 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-595/2013). 1.2.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. apžvalgoje bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1 (9 apžvalgos skyrius) taip pat nurodyta, kad jeigu palikimÄ priėmė keli įpėdiniai, jie už palikėjo skolas atsako solidariai (CK 5.52 straipsnio 1 dalis). Pagal Å¡iÄ bendrÄ jÄ taisyklę įpėdinių solidarioji atsakomybė už palikėjo skolas taikoma ir tais atvejais, kai palikimas priimamas pagal turto apyraÅ¡Ä , nes CK 5.53 straipsnyje nustatytos tik atsakomybės paveldėtu turtu ribos, bet ne atsakomybės forma.

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (2 t., e. b. l. 113–116) atsakovė V. B. Z. praÅ¡o skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovės argumentais dėl solidariosios pagal apyraÅ¡Ä palikimÄ priėmusių įpėdinių atsakomybės. CK 5.53 straipsnis negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas plečiamai ir pagal analogijÄ taikyti CK 5.52 straipsnio 1 dalies negalima. Å ioje byloje prievolės dalykas yra dalus (pinigai), todėl turėjo bÅ«ti nustatomos įpėdinių atsakomybės dalys.

Ieškovės cituojamoje teismų praktikoje pateikiamas teisės normų aiškinimas nepaneigia įstatymu sukurto teisinio reglamentavimo, o skunde minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalga yra tik metodinio pobūdžio medžiaga, neturinti oficialiai paskelbtos teismų praktikos statuso. Atsakovė nurodo, kad nei ieškovės rašte notarei, nei turto apyraše nėra paminėta Sutartis Nr. 2, todėl ieškovė klaidingai teigia aiškiai nurodžiusi palikėjo skolines pareigas. Atsakovei neaišku, kodėl skirtinguose dokumentuose nurodomos skirtingos prievolių sumos.

Pagal turto apyraÅ¡Ä mirusysis turėjo įsipareigojimų Swedbank, AB, kurių bendra suma – 12 448,70 Lt, t. y. 3 605,39 Eur. Abiejų atsakovų ieÅ¡kovei yra sumokėta suma – 3 996,59 Eur. Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė prašė priteisti 2 550,37 Eur. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų skaičiavimų turinio nėra aiÅ¡ku, kaip skolos suma yra apskaičiuota. Be to, ieÅ¡kovei atsakovės pozicija dėl atsakovės prievolės įvykdymo buvo žinoma dar 2013 m., kitas atsakovas savo prievolės dalies nevykdė, tačiau į teismÄ ieÅ¡kovė kreipėsi tik 2016 m. pabaigoje, todėl reikia įvertinti ir pačios ieÅ¡kovės elgesį.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Dėl įpėdinių prievolių palikėjo kreditoriams pobÅ«džio 10. Kaip matyti iÅ¡ į bylÄ surinktų įrodymų, ieÅ¡kovę su V. Z. siejo sutartiniai santykiai: V. Z. buvo gavęs vartojimo kreditÄ pagal Sutartį Nr. 1 (1 t., e. b. l. 5–14), taip pat kreditÄ pagal Sutartį Nr. 2 (1 t., e. b. l. 18–21).

V. Z. (duomenys neskelbtini) mirė (1 t., e. b. l. 28). Po V. Z. mirties likusį palikimÄ priėmė atsakovai (1 t., e. b. l. 25–26, 56–66, 85–97). Atsakovas M. Z. iniciavo palikimo priėmimÄ pagal apyraÅ¡Ä (1 t., e. b. l. 15–17, 83–84).

11. Ginčas byloje kilo dėl įpėdinių, priėmusių palikimÄ pagal apyraÅ¡Ä , atsakomybės už palikėjo skolas pobÅ«džio. IeÅ¡kovė, vadovaudamasi CK 5.52 straipsnio 1 dalimi, praÅ¡o atsakovų prievolę pripažinti solidaria. Atsakovai pažymi, kad palikimÄ priėmus CK 5.53 straipsnyje nustatyta tvarka (pagal apyraÅ¡Ä ), solidari atsakomybė negali bÅ«ti taikoma. Å ioje byloje priimtu Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu (1 t., e. b. l. 182–185) atsakovų prievolė buvo pripažinta solidaria.

Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi (2 t., e. b. l. 18–23) pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikino ir bylÄ grÄ Å¾ino nagrinėti iÅ¡ naujo nurodydamas, kad buvo neatskleista bylos esmė. Teisėjų kolegija iÅ¡aiÅ¡kino, kad atsakovų prievolė yra dalinė, todėl pirmosios instancijos teismas turi aiÅ¡kintis kiekvienam atsakovui tenkančiÄ prievolės dalį. Pakartotinai nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi (2 t., e. b. l.

27) ieÅ¡kovei nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti – įvardinti atsakovų prievolių dalis. IeÅ¡kovei tokio įpareigojimo neįvykdžius, Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. sausio 11 d. nutartimi (2 t., e. b. l. 37–38) ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu. Ä®vertinęs ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ dėl Å¡ios nutarties, Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 7 d. nutartimi (2 t., e. b. l. 68–72) skundÄ tenkino, pripažindamas nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kinio dalyko trÅ«kumų, akcentuodamas, kad ieÅ¡kinys suformuluotas tinkamai ir turi bÅ«ti nagrinėjamas pagal ieÅ¡kovės suformuluotÄ ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ ir dalykÄ . Atsižvelgus į tokius apeliacinės instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, skundžiamu sprendimu buvo konstatuota, kad pripažinti atsakovų prievolę solidaria nėra pagrindo, todėl ieÅ¡kinys, kuriuo praÅ¡oma prievolę vykdyti solidariai, negali bÅ«ti tenkinamas.

12. CPK 4 straipsnyje įtvirtintas vienodos teismų praktikos formavimo principas. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje. AiÅ¡kindamas Å¡ias normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. liepos 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015 konstatavo, kad toje pačioje civilinėje byloje apeliacine tvarka priimta teismo nutartis, kuria byla grÄ Å¾inta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylÄ nagrinėjant pakartotinai nėra precedentas CPK 4 straipsnio prasme, o taip pat neturi res judicata galios CPK 182 straipsnio 2 punkto prasme.

Kasacinis teismas sprendė, kad tiek teisės aiÅ¡kinimo taisyklės, tiek ir nustatytų faktinių aplinkybių privalomumui esminę reikÅ¡mę turi tai, jog ankstesnė teismo iÅ¡vada turi bÅ«ti padaryta kitoje iÅ¡nagrinėtoje byloje priimtame procesiniame sprendime. Kai iÅ¡aiÅ¡kinimas yra pateiktas toje pačioje byloje priimtoje nutartyje, bylÄ nagrinėjant pakartotinai gali paaiÅ¡kėti reikÅ¡mingos aplinkybės, kurios gali nulemti kitokiÄ pakartotinai bylÄ iÅ¡nagrinėjusio teismo iÅ¡vadÄ . Teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartyje pateikti vertinimai nėra kliÅ«tis nagrinėjant ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ vertinti argumentų dėl atsakovų prievolės pripažinimo solidaria pagrįstumÄ .

13. Vadovaujantis CK 6.128 straipsnio 1 dalimi, mirus skolininkui pasibaigia tik neatsiejamai su skolininku susijusi prievolė. Piniginės prievolės nėra neatsiejamai susijusios su skolininku, todėl po skolininko mirties nepasibaigia, bet pereina skolininko įpėdiniams paveldėjimÄ reglamentuojančių teisės normų nustatyta tvarka (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tokiu teisiniu reglamentavimu yra užtikrinama universali kreditoriaus interesų apsauga: civilinis santykis iÅ¡saugomas, tik pakeičiama viena iÅ¡ Å¡io santykio Å¡alių (mirusį skolininkÄ pakeičia jo įpėdinis (įpėdiniai)). Taip užtikrinamas CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties privalomumo principas, taip pat įgyvendinami CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lÅ«kesčių principai.

14. IÅ¡imtys iÅ¡ bendros taisyklės, kad priėmus palikimÄ Ä¯vyksta palikėjo teisių ir pareigų perkėlimas įpėdiniui, yra galimos tik tuo atveju, jeigu tokios iÅ¡imtys yra tiesiogiai nustatytos teisės aktuose. Viena iÅ¡ tokių iÅ¡imčių pripažintina atsakovės nurodoma CK 6.10 straipsnio 1 dalies nuostata, kad tuo atveju, jeigu įstatymai ar sutartys nenumato ko kita, solidarioji pareiga po skolininko mirties padalijama jo įpėdiniams pagal CK 5 knygoje nustatytas taisykles, iÅ¡skyrus atvejus, kai prievolė yra nedali.

Å i norma turi bÅ«ti taikoma tokiose situacijose, kai palikėjas iki mirties buvo vienas iÅ¡ kelių solidariųjų skolininkų. Tokiu atveju iÅ¡nyksta įpėdinio (įpėdinių) ir kito skolininko prievolės solidarumas, palikėjo prievolė turi bÅ«ti atidalijama ir perkeliama įpėdiniui (įpėdiniams). Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl palikėjo prievolės solidarumo, bet dėl to, ar įpėdiniams priėmus palikimÄ jie laikomi solidariai atsakingais už į palikimo sudėtį įeinančiÄ palikėjo prievolę.

Dėl nurodytos priežasties aptariama universalios kreditorių interesų apsaugos skolininko mirties atveju išimtis nėra susijusi su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu.

15. Atsakovė taip pat nurodo, kad prievolės solidarumÄ paneigia CK 6.6, 5.52 ir 5.53 straipsniais kuriamas teisinis reglamentavimas. Vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 1 dalimi, solidarioji skolininko prievolė nepreziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis. CK 5.52 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimÄ turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiÅ¡kimÄ notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, iÅ¡skyrus CK numatytus atvejus; jeigu nurodytu palikimo priėmimo bÅ«du palikimÄ priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu.

CK 5.53 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimÄ pagal antstolio sudarytÄ turto apyraÅ¡Ä , už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Tokį teisinį reglamentavimÄ tiek atsakovė, tiek ir pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi, iÅ¡aiÅ¡kino kaip reiÅ¡kiantį, kad prievolių solidarumas yra galimas tik įstatyme įtvirtintos iÅ¡imties atveju, o iÅ¡imtį įstatymas numato tik įpėdiniui priimant palikimÄ turto valdymo perėmimu arba paduodant pareiÅ¡kimÄ notarui (CK 5.52 straipsnis), bet ne priimant palikimÄ pagal apyraÅ¡Ä (CK 5.53 straipsnis), todėl palikimÄ pagal apyraÅ¡Ä priėmusių įpėdinių prievolės yra dalinės. Tokia iÅ¡vada yra grindžiama teisės aiÅ¡kinimo taisyklėmis, pateiktomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-641-370/2016, Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-209-480/2017 ir kt.

16. Nesutikdama su tokiu aiÅ¡kinimu, ieÅ¡kovė akcentuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-135/2011, 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2013 suformuluotas teisės aiÅ¡kinimo taisykles, kad CK 5.52 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendra norma, sukurianti solidariÄ jÄ Ä¯pėdinių atsakomybę už palikėjo prievoles visu įpėdinio turtu, o CK 5.53 straipsnyje yra įtvirtinta Å¡ios taisyklės iÅ¡imtis, numatanti palikimÄ pagal apyraÅ¡Ä priėmusio įpėdinio atsakomybės ribas (įpėdinis atsako tik paveldėtu turtu), bet nepanaikinanti įpėdinių prievolės solidarumo.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad susiklosčiusi situacija atskleidžia apeliaciniame skunde keliamos teisinės problemos sudėtingumÄ : įstatyme nėra tiesioginės nuorodos, kokios – solidariosios, subsidiariosios ar dalinės – yra palikimÄ pagal apyraÅ¡Ä priėmusių įpėdinių prievolės kreditoriui; be to, ir teismų praktika aptariamu klausimu yra prieÅ¡taringa. Ä®vertinusi Å¡alių pozicijas aptariamu klausimu, teisėjų kolegija reikÅ¡mingais pripažįsta Å¡iuos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo argumentus: 9.1.

Ä®statymo normos aiÅ¡kinamos pagal jomis kuriamo reglamentavimo tikslus ir uždavinius (CK 1.9 straipsnio 3 dalis). Kaip minėta sprendimo 13 punkte, piniginių palikėjo prievolių perkėlimas įpėdiniams yra susijęs su kreditorių interesų apsauga. Ä® palikimo sudėtį įtraukiant ne tik palikėjo turtÄ , bet ir jo prievoles, yra užtikrinamas įpėdinių ir kreditorių interesų balansas, užkertamas kelias nepagrįstam įpėdinio praturtėjimui kreditoriaus atžvilgiu. Ä®pėdinių prievolės solidarumo principas užtikrina teisinių santykių stabilumÄ .

Padalinus prievolę įpėdiniams bÅ«tų ne tik apsunkinta kreditoriaus padėtis, bet ir modifikuojamas teisinis santykis (pvz., sutartinės prievolės atveju tektų sudaryti sutartis su kiekvienu įpėdiniu dėl tolesnio kiekvienam įpėdiniui tenkančios prievolės dalies vykdymo). Ä®statyme įtvirtinus bendrÄ nuostatÄ , kad įpėdiniai atsako pagal palikėjo prievoles visu savo turtu (CK 5.52 straipsnio 1 dalis), palikimo priėmimo pagal apyraÅ¡Ä tikslas, aiÅ¡kiai įvardintas CK 5.53 straipsnyje, yra atsakomybę apriboti paveldėtu turtu.

Å iuo institutu užtikrinama pusiausvyra tarp kreditoriaus ir įpėdinio (įpėdinių) interesų, paliekant galimybę kreditoriui reikalauti prievolės įvykdymo iÅ¡ palikimÄ sudarančio turto, bet kartu ir apsaugant įpėdinį nuo rizikos, kad, paveldėto turto nepakankant prievolėms įvykdyti, įpėdiniui neteks jų vykdyti iÅ¡ savo turto. Nei įstatymų turinys, nei jų rengimo medžiaga neleidžia spręsti, kad egzistuoja koks nors kitas palikimo priėmimo pagal apyraÅ¡Ä tikslas.

Tarp aptariamų palikimo priėmimo bÅ«dų nėra tokio esminio skirtumo, kuris pateisintų dalinės prievolės taikymÄ priėmus palikimÄ pagal apyraÅ¡Ä ir solidariosios prievolės taikymÄ priėmus palikimÄ kitu bÅ«du, teisinio santykio modifikavimÄ padarytų priklausomu nuo subjektyvaus įpėdinio sprendimo pasirinkti vienokį ar kitokį palikimo priėmimo bÅ«dÄ . 9.2. Dalinės pagal apyraÅ¡Ä palikimÄ priėmusių įpėdinių atsakomybės už prievoles nepatvirtina ir sisteminė įstatymo normų analizė (CK 1.9 straipsnio 1 dalis).

Kaip matyti iÅ¡ CK 5.50 straipsnio 2 dalies, įstatyme įtvirtinti du palikimo priėmimo bÅ«dai – palikimÄ sudarančio turto faktinis valdymas ir pareiÅ¡kimo notarui pateikimas. Abu Å¡ie bÅ«dai yra aptariami CK 5.52 straipsnyje, reglamentuojančiame įpėdinių atsakomybę ir nustatančiame įpėdinių prievolių solidarumÄ . Iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusios CK redakcijos, kuri ir buvo taikoma Å¡alių cituojamoje nevienareikÅ¡miÅ¡koje kasacinio teismo praktikoje, 5.50 straipsnio 2 dalyje įvardintas trečiasis palikimo priėmimo bÅ«das – pagal apyraÅ¡Ä Â â€“ iÅ¡ esmės skyrėsi nuo kitų palikimo priėmimo bÅ«dų, kadangi tokiu atveju įpėdinis turėjo kreiptis su pareiÅ¡kimu į teismÄ , bet ne į notarÄ , CK 5.52 straipsnyje apie šį palikimo priėmimo bÅ«dÄ nebuvo kalbama, jis buvo savarankiÅ¡kai aptariamas CK 5.53 ir 5.54 straipsniuose.

Po įstatymo pakeitimo įsigaliojusi CK 5.52 straipsnio redakcija, vertinant jÄ kartu su CK 5.50 straipsnio 2 dalyje pateiktu palikimo priėmimo bÅ«dų sÄ raÅ¡u, atskleidžia, kad į CK 5.52 straipsnio pavadinime pateikiamÄ palikimo priėmimo kreipiantis į notarÄ sÄ vokÄ Ä¯eina ir kreipimasis dėl palikimo priėmimo pagal apyraÅ¡Ä , aptariamas straipsnio 2 dalyje. Kitaip tariant, palikimo priėmimas pagal apyraÅ¡Ä yra ne savarankiÅ¡kas palikimo priėmimo bÅ«das palikimo priėmimo kreipiantis į notarÄ atžvilgiu, bet Å¡io palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimo tvarka (palikimas priimamas pateikiant pareiÅ¡kimÄ notarui, tik su nuoroda, kad turi bÅ«ti sudaromas apyraÅ¡as).

Sisteminis CK 5.52 straipsnio 2 dalies ir 5.53 straipsnio normų aiÅ¡kinimas leidžia spręsti, kad specialus reglamentavimas (iÅ¡imtis iÅ¡ CK 5.52 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės) yra siejamas ne su kitokiu įpėdinių prievolės pobÅ«džiu (nukrypimu nuo prievolės solidarumo), bet su atsakomybės ribojimu palikimÄ sudarančiu turtu. 9.3. Sprendimo 15 punkte nurodytoje teismų praktikoje dalinės atsakomybės taikymas iÅ¡ esmės grindžiamas dviem aplinkybėmis: kad dalinė atsakomybė įtvirtinta CK 6.10 straipsnyje; jog solidarios atsakomybės taisyklė yra speciali ir negali bÅ«ti taikoma pagal analogijÄ .

Pirmosios aplinkybės pagrįstumÄ paneigia sprendimo 14 punkte pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad CK 6.10 straipsnis reglamentuoja kitokio pobÅ«džio santykius ir nagrinėjamam ginčui netaikomas. AntrÄ jÄ aplinkybę paneigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-108/2011 ir Å¡io sprendimo 17.2 punkte pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad CK 5.52 straipsnio 1 dalis įpėdiniams, priėmusiems palikimÄ pagal apyraÅ¡Ä , taikoma ne kaip įstatymo analogija, bet kaip bendroji įpėdinių, priėmusių palikimÄ pareiÅ¡kimu notarui, prie kurių priskiriami ir palikimÄ pagal apyraÅ¡Ä priėmę įpėdiniai, atsakomybę už palikėjo skolas nustatanti taisyklė, kurios iÅ¡imtys numatytos CK 5.53 straipsnyje. 9.4.

Vertindama argumentus dėl teismų praktikos taikymo, teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis CPK 4 straipsniu, teismų praktika yra formuojama ir keičiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2011, kurioje įtvirtintas solidariosios atsakomybės už palikėjo prievoles taikymas įpėdiniams, priėmusiems palikimÄ pagal apyraÅ¡Ä , yra priimta vėliau nei 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2011.

BÅ«tent solidariosios atsakomybės taisyklė cituojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2013. Vėliausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika byloje, kurioje buvo sprendžiamas toks pats ginčas, vertintina kaip precedentas, kuriam įtakos negali turėti vėliau priimtose žemesnių teismų nutartyse suformuluotos kitokios teisės aiÅ¡kinimo taisyklės. 9.5. Nors, kaip teisingai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundÄ , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1 tėra metodinio pobÅ«džio medžiaga, aplinkybė, kad į apžvalgÄ buvo įtraukta bÅ«tent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2011, neminint sprendimo 15 punkte pacituotos teismų praktikos, neįvardijant praktikos nevienareikÅ¡miÅ¡kumo, pateikiant kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ dėl solidariosios atsakomybės už prievoles taikymo, atskleidžia teisinio reglamentavimo aiÅ¡kinimo kryptį, patvirtinančiÄ sprendimo 17.1–17.4 punktuose pateiktų iÅ¡vadų pagrįstumÄ .

18. Apibendrindama sprendimo 17 punkte pateiktas iÅ¡vadas teisėjų kolegija sprendžia, kad CK 5.52 – 5.53 straipsniais kuriamas reglamentavimas aiÅ¡kintinas kaip reiÅ¡kiantis, jog palikimÄ pagal apyraÅ¡Ä priėmę įpėdiniai už palikėjo skolas CK 5.53 straipsnyje nurodyta apimtimi atsako solidariai.

19. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad nagrinėjamam ginčui yra aktualus palikimo priėmimo pagal apyraÅ¡Ä instituto tikslų įvertinimas. Pasisakydamas Å¡iuo klausimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018 suformulavo kelias teisės aiÅ¡kinimo taisykles. Pirma, įpėdinio, priėmusio palikimÄ pagal apyraÅ¡Ä , atsakomybė už palikėjo skolas yra ribojama konkrečiu paveldėtu turtu, bet ne paveldėto turto verte.

Antra, įstatymų leidėjas nenustatė specialių taisyklių, skirtų kreditorių interesams saugoti (nėra sureguliuota įpėdinio pareiga atsiskaityti su kreditoriais, nėra nustatyta atsiskaitymo su kreditoriais tvarka ir pan.), taip pat taisyklių, kurios bÅ«tų taikomos, jei paveldėtas turtas bÅ«tų realizuotas ar prarastas. Trečia, įstatyme nėra įtvirtintas privalomas paveldėto turto ar jo dalies perdavimas kreditoriui natÅ«ra, nėra nustatyta, kad tik į šį turtÄ ar į lėšas, gautas šį turtÄ priverstinai realizavus, gali bÅ«ti nukreipiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas.

Tais atvejais, kai tarp Å¡alių nėra ginčo dėl paveldėto turto vertės, iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal kreditoriams iÅ¡duotus vykdomuosius dokumentus iÅ¡ paveldėto turto neprivalo bÅ«ti pradėtas ir įpėdinis turi teisę su kreditoriais atsiskaityti kitomis lėšomis. Apibendrindama nurodytas iÅ¡vadas iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija sprendė, kad CK 5.53 straipsnio 1 dalies formuluotė „už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu“ iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tai, jog kreditoriai neturi teisės reikalauti, kad įpėdiniai, priėmę palikimÄ pagal apyraÅ¡Ä , patenkintų jų reikalavimus didesne apimtimi, negu yra vertas paveldėtas turtas; kai įpėdinis siekia iÅ¡saugoti paveldėtÄ turtÄ ir pageidauja kreditorių reikalavimus tenkinti iÅ¡ kitų lėšų, tokia įpėdinio teisė neturėtų bÅ«ti ribojama, su sÄ lyga, kad yra užtikrinama kreditoriaus teisė gauti reikalavimo patenkinimÄ tokia apimtimi, kokia yra paveldėto turto vertė.

20. Tokį teisės aiÅ¡kinimÄ teisėjų kolegija vertina kaip reiÅ¡kiantį, kad Lietuvos teisės sistemoje palikimo priėmimo pagal apyraÅ¡Ä institutas, numatantis įpėdinio atsakomybę palikėjo kreditoriams paveldimu turtu (cum viribus hereditatis), dėl nedetalizuotos atsakomybės įgyvendinimo tvarkos negali bÅ«ti vertinamas kaip įtvirtinantis imperatyvų ryšį tarp paveldėto turto ir palikėjo prievolių kreditoriui. Esant tam tikroms sÄ lygoms (nesant ginčo dėl turto vertės, įpėdiniams nusprendus prievoles vykdyti iÅ¡ asmeninio turto), vykdytinų prievolių apimtis gali bÅ«ti siejama su paveldėto turto verte (pro viribus hereditatis).

Toks aiÅ¡kinimas leidžia iÅ¡gryninti specialaus teisinio reglamentavimo tikslus. Palikimo priėmimo pagal apyraÅ¡Ä tikslas yra apriboti įpėdinio atsakomybę, apsaugant jo asmeninį turtÄ nuo palikėjo kreditoriaus pretenzijų. Kartu tokiu reglamentavimu įpėdiniui paliekama teisė apsispręsti, ar jis siekia iÅ¡saugoti palikimÄ sudarantį turtÄ , pats įvykdydamas prievolę palikėjo kreditoriui, ar jis, įvertinęs prievolės apimtį, nusprendžia prievolės vykdymui asmeninių lėšų nenaudoti, palikdamas kreditoriui galimybę patenkinti prievolę ar jos dalį realizuojant palikimÄ sudarantį turtÄ .

Nesant imperatyvaus ryÅ¡io tarp kreditoriaus prievolių tenkinimo ir palikimÄ sudarančio turto realizavimo, nėra pagrindo spręsti, kad apyraÅ¡u yra nustatomos konkrečios turto ir prievolių dalys, taip pat prievolių vykdymo tvarka. Å iÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija vertina kaip patvirtinančiÄ sprendimo 17–18 punktuose iÅ¡dėstytus argumentus, kad palikimo priėmimo pagal apyraÅ¡Ä instituto tikslas nėra susijęs su palikėjo prievolių modifikavimu ir įpėdinių atsakomybės už palikėjo skolas padalijimu.

21. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nekeliamas klausimas, ar paveldėto turto pakanka prievolėms įvykdyti. Kaip matyti iÅ¡ apyraÅ¡o (1 t., e. b. l. 15–17, 83–84), taip pat paveldėjimo teisės liudijimų (1 t., e. b. l. 25–26, 56–66, 85–97) turinio, palikimÄ sudaro ½ dalis santuokos metu įgyto turto. Paveldėtų nekilnojamojo turto dalių vertė sudaro 27 590 Lt ((15 700 Lt + 15 200 Lt + 5 340 Lt +217 Lt +23 Lt + 18 700 Lt) / 2) arba 7 990,62 Eur.

Paveldėtų transporto priemonių dalių vertė – 13 500 Lt ((20 000 Lt + 7 000 Lt) / 2) arba 3 909,87 Eur. Paveldėtų 12 461 vnt. AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertė – 12 461 Lt arba 3 608,96 Eur. Be to, mirusiojo sÄ skaitose banke buvo 917,54 Lt, 11,76 Eur ir 11,73 USD, iÅ¡ viso 285,92 Eur (917,54 Lt / 3,4528 + 11,76 Eur + 11,73 USD * 2,4779 (lito kursas JAV dolerio atžvilgiu palikėjo mirties dienÄ ) /3,4528). Ä® palikimo sudėtį buvo įtraukta pusė Å¡ios sumos, t. y. 142,96 Eur (285,92 / 2).

Vien Å¡io turto bendra vertė sudaro 15 652,41 Eur (7 990,62 Eur + 3 909,87 Eur + 3 608,96 Eur + 142,96 Eur). Å i suma yra ženkliai didesnė už į turto apyraÅ¡Ä Ä¯trauktÄ prievolių ieÅ¡kovei sumÄ â€“ 12 449,65 Lt (1 851,95 Lt + 3 027,48 Lt + 7 570,22 Lt) arba 3 605,67 Eur. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad į turto apyraÅ¡Ä Ä¯traukta prievolių suma yra mažesnė už atsakovei V. B. Z. tenkančios palikimo dalies vertę (15 652,41 Eur / 4 = 3 913,10 Eur), t. y. net ir tuo atveju, jeigu atsakovė iÅ¡ karto po apyraÅ¡o sudarymo bÅ«tų įvykdžiusi visas mirusiojo prievoles, jos sumokėta suma nebÅ«tų virÅ¡ijusi jos paveldėto turto vertės.

22. Be to, atsakovų ieÅ¡kovei teiktuose raÅ¡tuose aiÅ¡kiai nurodoma, kad atsakovai siekia, jog prievolių įvykdymui bÅ«tų panaudota į palikimo sudėtį įtraukta lėšų, esančių banko sÄ skaitoje, suma, kartu nurodydami, kad kitus įsipareigojimus, proporcingus jų paveldėtai turto daliai, atsakovai įvykdė (įvykdys) (1 t., e. b. l. 67–72, 97, 135–136). Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovai neįrodinėja, jog paveldėto turto nepakanka prievolėms įvykdyti, nesiekia, kad palikimÄ sudarantis turtas (iÅ¡skyrus lėšas banko sÄ skaitoje) bÅ«tų perduotas ieÅ¡kovei ar priverstinai realizuotas, sutinka, jog jiems tenka pareiga įvykdyti palikėjo prievoles, tik įrodinėja, kad atsakomybė pagal prievoles atsakovams turi bÅ«ti padalinta.

Tokia atsakovų pozicija parodo, kad jie prievolių įvykdymo nesieja su palikimÄ sudarančiu turtu, kas patvirtina sprendimo 20 punkte pateiktų iÅ¡vadų dėl solidariosios atsakomybės taikymo nagrinėjamoje byloje pagrįstumÄ .

23. Apibendrindama nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamame sprendime pateikta iÅ¡vada dėl dalinės įpėdinių atsakomybės už palikėjo prievoles yra nepagrįsta, o tai yra pagrindas sprendimÄ panaikinti ir klausimÄ dėl solidarios atsakomybės taikymo iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl atsakovų prievolės dydžio 24. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų 2 550,37 Eur skolÄ (1 681,51 Eur pagal Sutartį Nr. 1 ir 868,86 Eur pagal Sutartį Nr. 2).

Kaip matyti iÅ¡ atsakovų atsiliepimų į ieÅ¡kinį, taip pat atsakovės V. B. Z. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ turinio, atsakovai kelia abejones dėl prievolės dydžio apskaičiavimo pagrįstumo, atsakovė V. B. Z. ieÅ¡kovės reikalavimo teises ginčija ir tuo aspektu, kad ieÅ¡kovė tinkamai neiÅ¡vieÅ¡ino Sutarties Nr. 2 fakto, dėl ko Å¡i sutartis nebuvo įtraukta į apyraÅ¡Ä . Å iuos atsakovų argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

25. Vadovaujantis CK 5.63 straipsnio 1 dalimi, palikėjo kreditoriai per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo turi iÅ¡vieÅ¡inti prievolės faktÄ . IeÅ¡kovė notarÄ apie prievoles informavo 2011 m. birželio 2 d. (1 t., e. b. l. 27), t. y. nepraėjus trims mėnesiams po palikėjo mirties. Kad atsakovei dar iki ieÅ¡kovės kreipimosi į notarÄ buvo žinoma apie palikėjo prievoles pagal 3 sutartis, patvirtina jos 2011 m. balandžio 18 d. atlikti trys mokėjimai (1 t., e. b. l. 51–53), kurių paskirtyse nurodoma, kokių sutarčių pagrindu atsiradę prievolės yra vykdomos.

26. Ä®vertinusi ieÅ¡kovės praneÅ¡ime notarui (1 t., e. b. l. 27), apyraÅ¡e (1 t., e. b. l. 15–17) ir ieÅ¡kinyje bei prie jo pridėtose sutartyse (1 t., e. b. l. 5–14, 18–21) nurodytų duomenų apie sutarčių sudarymo datas neatitikimus, teisėjų kolegija pažymi, kad Sutartis Nr. 1 visuose dokumentuose įvardijama kaip 2009 m. balandžio 16 d. sudaryta sutartis, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). ApibÅ«dinant Sutartį Nr. 2, ieÅ¡kovės praneÅ¡ime notarui ir turto apyraÅ¡e nurodoma, kad tai 2006 m. rugsėjo 21 d. sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kinyje ir pačioje į bylÄ pateiktoje sutarties kopijoje nurodoma, kad sutartis su tokiu numeriu yra sudaryta 2009 m. rugsėjo 28 d.

Teikdama raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus teismui (1 t., e. b. l. 109–111) ieÅ¡kovė nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 28 d. buvo pasiraÅ¡ytas 2006 m. rugsėjo 21 d. sudaryta sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pratęsimas. Abejoti tokiu argumentu neleidžia į bylÄ pateiktos sutarties tekste (1 t., e. b. l. 18–21) nurodytas sutarties numeris, kuris atitinka ne tik nurodytÄ jį apyraÅ¡e, bet ir sutarties numerį, nurodytÄ atsakovės atliktame 2011 m. balandžio 18 d. mokėjimo nurodyme (1 t., e. b. l. 52).

Aplinkybes, kad sutarties numerio pirmieji du skaitmenys skirti pradinės sutarties sudarymo metams užfiksuoti, taip pat jog apyraÅ¡e buvo nurodomos bÅ«tent pradinių sutarčių, o ne vėlesnių jų pakeitimų, datos, patvirtina duomenys apie prievoles pagal 2003 m. liepos 11 d. kreditinės fiksuotos įmokų kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis Nr. 3). Nors ieÅ¡kovė praneÅ¡ime notarui nurodė, kad Å¡i sutartis sudaryta 2009 m. liepos 28 d., į apyraÅ¡Ä sutartis įtraukta nurodant pradinę jos sudarymo datÄ â€“ 2003 m. liepos 11 d.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ie duomenų apie sutarčių datas neatitikimai nepaneigia fakto, kad palikėjo mirties dienÄ egzistavo prievolės ieÅ¡kovei pagal tris sutartis, visų trijų sutarčių sudarymo faktas buvo tinkamai iÅ¡vieÅ¡intas.

27. IÅ¡analizavusi į bylÄ surinktus duomenis apie neįvykdytų prievolių dydį teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta atsakovų argumentus, kad prievolių dydis yra neaiÅ¡kus, jog abejones dėl reikalavimo pagrįstumo kelia skirtinguose dokumentuose nurodomos skirtingos prievolių sumos. Prievolių pagal sutartis sumos keitėsi atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė pagal kredito sutartis skaičiavo sutartines palÅ«kanas ir netesybas. Be to, prievolių dydžiui įtakos turėjo ir atsakovų atlikti mokėjimai. Ä® apyraÅ¡Ä buvo įtrauktos prievolių sumos, egzistavusios 2011 m. gegužės 11 d. (1 t., e. b. l. 15–17). Ä® bylÄ pateiktame ieÅ¡kovės praneÅ¡ime notarei (1 t., e. b. l.

27) nurodomos prievolių sumos 2011 m. birželio 1 d. Iki ieÅ¡kinio padavimo atsakovė V. B. Z. atliko 5 mokėjimus, aiÅ¡kiai nurodydama, pagal kokiÄ sutartį prievolės vykdomos: 2011 m. balandžio 18 d. atlikti 402,97 Lt mokėjimas pagal Sutartį Nr. 1 (1 t., e. b. l. 51), 33 Lt mokėjimas pagal Sutartį Nr. 2 (1 t., e. b. l.

52) ir 100 Lt mokėjimas pagal Sutartį Nr. 3 (1 t., e. b. l. 53), 2013 m. rugsėjo 17 d. atliktas 4 159 Lt mokėjimas pagal visas tris sutartis (1 t., e. b. l.

54) ir 2013 m. spalio 16 d. atliktas 110 Lt mokėjimas pagal Sutartį Nr. 1 (1 t., e. b. l. 55). Kad bÅ«tent tokia tvarka ir buvo užskaitomi atsakovės atlikti mokėjimai, nurodoma ieÅ¡kovės pateiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose (1 t., e. b. l. 132–134), taip pat detaliuose skolų pagal kiekvienÄ sutartį apskaičiavimuose (1 t., e. b. l. 112–116, 137–143), kuriuose nurodyta tiek prievolių dydžių raida, tiek ir duomenys, kaip buvo įskaitytos atsakovės atliktos įmokos. Å ie duomenys parodo, kad iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo atsakovės atliktais mokėjimais buvo įvykdytos prievolės pagal Sutartį Nr. 3, o neįvykdytų prievolių likučiai pagal Sutartį Nr. 1 (3 850,01 Eur likutis, apskaičiuotas 2016 m. kovo 22 d.) ir Sutartį Nr. 2 (1 051,46 Eur likutis, apskaičiuotas 2016 m. vasario 16 d.) atitinka pradiniame ieÅ¡kinyje nurodytas sumas.

Tokias pačias prievolių sumas ieškovė buvo nurodžiusi ir 2016 liepos 25 d. raštuose atsakovams (1 t., e. b. l. 23–24, 176–177).

28. Pradiniame ieškinyje ir prie jo pridėtame apskaičiavime (1 t., e. b. l.

22) nurodoma, kad ieÅ¡kinio sumÄ (4 901,47 Eur) sudaro 3 850,01 Eur prievolės pagal Sutartį Nr. 1 (2 163,74 Eur negrÄ Å¾inta kredito suma, 1 662,77 Eur palÅ«kanos ir 23,50 Eur delspinigiai) ir 1 051,46 Eur prievolės pagal Sutartį Nr. 2 (868,86 Eur negrÄ Å¾inta kredito suma ir 182,60 Eur palÅ«kanos). Po bylos iÅ¡kėlimo atsakovas M. Z. atliko du mokėjimus: 2017 m. kovo 29 d. sumokėjo 1 829,24 Eur (1 t., e. b. l. 145), o 2017 m. balandžio 11 d. – 521,86 Eur (1 t., e. b. l. 152). Teikdama praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio patikslinimo (1 t., e. b. l. 157–158) ieÅ¡kovė nurodė, kad atsakovo atliktais mokėjimais buvo įskaitytos 182,60 Eur palÅ«kanos pagal Sutartį Nr. 2, todėl pagal Å¡iÄ sutartį liko neapmokėta 868,86 Eur kredito suma.

Taip pat buvo įskaitytos 23,50 Eur delspinigių, 1 662,77 Eur palÅ«kanų pagal Sutartį Nr. 1 sumos, taip pat dalis kredito pagal Sutartį Nr. 1 sumos – 482,23 Eur, todėl pagal Å¡iÄ sutartį liko neapmokėta 1 681,51 Eur kredito suma. BÅ«tent Å¡ios sumos, kaip sudarančios ieÅ¡kinio dalykÄ , nurodytos patikslintame prievolių apskaičiavime (1 t., e. b. l. 159) ir teismui pateiktame patikslintame ieÅ¡kinyje. Jokių ieÅ¡kovės pateiktų skaičiavimų trÅ«kumų atsakovai nenurodė, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovė įvykdė pareigÄ Ä¯rodyti ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti 2 550,37 Eur (1 681,51 Eur + 868,86 Eur) skolÄ pagrįstumÄ .

29. Atsakovas M. Z. atsiliepime į ieÅ¡kinį kėlė klausimÄ dėl to, ar visa V. Z. prievolių suma turi bÅ«ti įtraukta į palikimo sudėtį. Nors sandoriai, iÅ¡ kurių kildinamos prievolės, buvo sudaryti atsakovei V. B. Z. gyvenant santuokoje su palikėju, vadovaujantis CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bendromis (vykdomomis iÅ¡ bendro turto) pripažįstamos prievolės, atsiradusios iÅ¡ sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iÅ¡ sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti Å¡eimos poreikiams.

CK 3.109 straipsnio 3 dalyje papildomai nurodoma, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolÄ , kai tai nėra bÅ«tina bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti. Nagrinėjamu atveju sutartis, pagal kurias reiÅ¡kiamas reikalavimas, sudarė V. Z. Byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų atsakovės V. B. Z. paaiÅ¡kinimus, kad ji apie paskolas sužinojo po sutuoktinio mirties. IeÅ¡kovė taip pat neįrodinėjo nei atsakovės informavimo apie sutarčių sudarymÄ , nei jos sutikimo su sandoriais fakto, reikÅ¡dama reikalavimÄ aiÅ¡kiai patvirtino pozicijÄ , kad V.

Z. prievolės buvo asmeninio pobÅ«džio. Jokių nurodytas aplinkybes ar faktÄ , kad kreditų sumos buvo naudojamos Å¡eimos poreikiams tenkinti, patvirtinančių įrodymų atsakovas M. Z. nepateikė (CPK 178 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių atsakovo argumentas, kad ne visos prievolės pagal V. Z. sudarytas sutartis patenka į palikimo sudėtį, atmetamas kaip neįrodytas (CPK 185 straipsnis).

30. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad tenkinant reikalavimÄ priteisti palikėjo skolÄ iÅ¡ įpėdinių, priėmusių palikimÄ pagal apyraÅ¡Ä , sprendime turi bÅ«ti nustatoma, kad įpėdiniai atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Dėl palÅ«kanų priteisimo 31. IeÅ¡kiniu taip pat praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovų 19,90 procentų dydžio sutartines palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ 1 681,51 Eur dydžio kredito sumÄ pagal Sutartį Nr. 1, skaičiuojant nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, 13 procentų dydžio sutartines palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ 868,86 Eur kredito sumÄ pagal Sutartį Nr. 2, skaičiuojant nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos.

32. V. S. Nr. 1 (1 t., e. b. l. 5–14) dalimi Pagrindinės kredito sÄ lygos, taip pat 5.1 punktu, 19,90 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už naudojimÄ si pinigais skaičiuojamos už negrÄ Å¾intÄ sumÄ iki viso kredito grÄ Å¾inimo dienos. Sutarties Nr. 2 (1 t., e. b. l. 18–21) dalyje Kredito limito sÄ lygos, taip pat 11.5 punkte nustatyta tokia pati 13 proc. dydžio metinių palÅ«kanų skaičiavimo tvarka.

33. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pirmÄ kartÄ nagrinėdamas bylÄ pirmosios instancijos teismas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu reikalavimus dėl palÅ«kanų priteisimo tenkino iÅ¡ dalies, savo iniciatyva palÅ«kanų dydį sumažindamas iki 9 proc. Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi tokiÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ pripažino nepagrįsta nurodydamas, kad aptariamos palÅ«kanos nėra kompensacinio pobÅ«džio, jos atlieka mokėjimo funkcijÄ , todėl reikalavimas jas priteisti vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl pinigų naudojimo kreditoriaus turėtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natÅ«ra. Dėl nurodytos priežasties, nesant reikalavimo sutarčių sÄ lygas, kuriomis nustatytos palÅ«kanos, pripažinti negaliojančiomis, teismas sprendė, kad nėra pagrindo palÅ«kanų dydį mažinti ir pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ tenkinti ne visa apimtimi.

34. Kadangi toks iÅ¡aiÅ¡kinimas atitinka kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014, 2016 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016 ir kt.), CK 6.213 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , kitaip vertinti reikalavimÄ dėl palÅ«kanų priteisimo nėra pagrindo. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad susitarimo dėl palÅ«kanų priteisimo sÄ lygos neatitiko teisės aktų reikalavimų, jog egzistuoja kokie nors tokių susitarimų negaliojimo pagrindai.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad palÅ«kanų sumÄ , kuri buvo įskaityta atsakovų atliktais mokėjimais, taip pat sumÄ , kuri yra priteisiama Å¡iuo sprendimu, nulėmė atsakovų atsisakymas įvykdyti palikėjo prievoles, sÄ lygotas nepagrįstos atsakovų pozicijos dėl dalinės jų atsakomybės už palikėjo prievoles, taip pat vengimas prievoles įvykdyti laiku. Nurodytos aplinkybės pripažįstamos pagrindu aptariamam reikalavimui patenkinti.

35. Atsakovams iÅ¡aiÅ¡kinama, kad, vadovaujantis CK 6.9 straipsniu, solidariÄ jÄ prievolę įvykdęs skolininkas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į bendraskolį. BÅ«tent sprendžiant prievolių pasidalijimo tarp atsakovų klausimus turės bÅ«ti įvertintas atsakovės V. B. Z. argumentas, kad ji dalį prievolės įvykdė ženkliai anksčiau, o atsakovas M. Z. mokėjimus atliko tik iÅ¡kėlus civilinę bylÄ . Kitaip tariant, priežastys, dėl kurių buvo vėluojama atsiskaityti ir ilgÄ laikÄ buvo skaičiuojamos sutartinės palÅ«kanos, gali turėti įtakos atsakovams sprendžiant klausimÄ dėl tarpusavio prievolių, bet neturi jokios įtakos nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumui.

36. IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ios kompensuojamojo pobÅ«džio palÅ«kanos skaičiuojamos CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu, jų paskirtis iÅ¡ esmės skiriasi nuo sutartinių mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų. Dėl nurodytų priežasčių tenkinamas ir aptariamas reikalavimas. Dėl procesinės bylos baigties 37. IeÅ¡kinio reikalavimus pripažinusi pagrįstais teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, yra neteisėtas, todėl naikintinas. SkundžiamÄ sprendimÄ panaikinus, priimamas naujas sprendimas, ieÅ¡kinys tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

38. IeÅ¡kinį patenkinus, iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovei priteisiamas ieÅ¡kovės turėtų iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimas (CPK 93 straipsnis). Už ieÅ¡kinį ir abu byloje teiktus apeliacinius skundus ieÅ¡kovė sumokėjo 198 Eur žyminio mokesčio (1 t., e. b. l. 31, 193; 2 t., e. b. l. 107). Kadangi įstatyme nenumatyta proceso dalyvių solidarioji atsakomybė už bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , nurodyta suma lygiomis dalimis (po 99 Eur) priteisiama ieÅ¡kovei iÅ¡ kiekvieno atsakovo atskirai.

39. Teikdama apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo, atsakovė V. B. Z. sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį (2 t., e. b. l. 5). Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 7 dalimis, už apeliacinį skundÄ , kurio suma 2 550,37 Eur, pateiktÄ elektroninėje byloje, mokamas 57 Eur žyminis mokestis (2 550,37 Eur * 3 proc. * 75 proc.), todėl permokėta žyminio mokesčio dalis (53 Eur) atsakovei grÄ Å¾inama (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. IÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis priteisiamas teismų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu atlyginimas valstybei – po 8,65 Eur (CPK 96 straipsnis). Vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu prieÅ¡prieÅ¡ines sumas įskaičius tarpusavyje, atsakovei V. B. Z. grÄ Å¾inama žyminio mokesčio suma mažinama iÅ¡ jos valstybei priteistų iÅ¡laidų suma iki 44,35 Eur (53 Eur – 8,65 Eur). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. liepos 2 d. sprendimÄ panaikinti. Priimti naujÄ sprendimÄ . IeÅ¡kinį tenkinti. Priteisti ieÅ¡kovei „Swedbank“, AB, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovų V. B. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 2 550,37 Eur (dviejų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų 37 ct) skolÄ , 19,90 procentų dydžio sutartines metines palÅ«kanas už 1 681,51 Eur (tÅ«kstančio Å¡eÅ¡ių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vieno euro 51 ct) skolos sumÄ , skaičiuojant nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki visiÅ¡ko skolos grÄ Å¾inimo dienos, 13 procentų dydžio sutartines metines palÅ«kanas už 868,86 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų 86 ct) skolos sumÄ , skaičiuojant nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki visiÅ¡ko skolos grÄ Å¾inimo dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (2 550,37 Eur), skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2016 m. lapkričio 16 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Nustatyti, kad atsakovai V. B. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsako ieškovei „Swedbank“, AB, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), po V. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties paveldėtu turtu. Priteisti ieškovei „Swedbank“, AB, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovų V. B. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 99 Eur (devyniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,65 Eur (aÅ¡tuonis eurus 65 ct) teismų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. GrÄ Å¾inti atsakovei V. B. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2017 m. birželio 22 d. mokėjimo nurodymu sumokėto žyminio mokesčio dalį – 44,35 Eur (keturiasdeÅ¡imt keturis eurus 35 ct). Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai Marius Bartninkas AuÅ¡ra Baubienė Mindaugas Å imonis