Legislator Case Law & Legislation
29fdb9e2-a945-4eff-a5b1-da64040249a7 AI generated

29fdb9e2-a945-4eff-a5b1-da64040249a7 · Alytaus apylinkės teismas

Case Number 29fdb9e2-a945-4eff-a5b1-da64040249a7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

vienÄ trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų laisvės atėmimo; pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija ketverius metus laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo;

Legislator headnote

AI generated

29fdb9e2-a945-4eff-a5b1-da64040249a7 · Alytaus apylinkės teismas: du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija dvideÅ¡imt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyti formalus ir materialusis pagrindai (sÄ lygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. Formalus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ padarymas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Byla Nr. TS-12-791/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54616-2019-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. kovo 18 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja V. D. raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo V. J. skundÄ dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2022 m. vasario 15 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismas n u s t a t ė : Nuteistasis V. J., asmens (duomenys neskelbtini) nuteistas: 2021 m. balandžio 7 d.

TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 punktÄ , laisvės atėmimu 2 metams; Å iaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 28 d. nuosprendžiu TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2021 m. balandžio 7 d. nuosprendis pakeistas, nuteistas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 punktÄ , laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;

TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį, paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2021 m. liepos 9 d., bausmės pabaiga – 2022 m. spalio 21 d. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija), iÅ¡nagrinėjusi Alytaus pataisos namų administracijos pateiktÄ socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ dėl V.

J. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo, 2022 m. vasario 15 d. priėmė nutarimÄ Nr. 357-29 netaikyti nuteistajam V. J. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį ir rekomendavo nuteistajam dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikÄ mažinančiose programose ir Anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės veikloje, tam nustatė 6 mėnesių terminÄ . Nutarime nurodyta, kad nuteistasis Komisijai pristatomas pirmÄ kartÄ , Å¡iuo metu yra atlikęs 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, anksčiau teistas 3 kartus, daromi nusikaltimai sunkėja.

Nors nuteistojo gyvenimo sÄ lygos, iÅ¡silavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, ryÅ¡iai, gyvenimo stilius ir draugai charakterizuojami iÅ¡ teigiamos pusės, tačiau Komisija vertino ir kitas aplinkybes. Nuteistojo emocinis fonas pažemėjęs, nerimo lygis aukÅ¡tas, stebima depresinė nuotaika. Nuteistojo savęs vertinimas ganėtinai žemas, saviveiksmingumo lygis taip pat žemas, streso įveikos įgÅ«džiai iÅ¡ugdyti silpnai. Nuteistasis stokoja pasitikėjimo savimi. Nors jis pripažįsta, jog yra priklausomas nuo alkoholio vartojimo, tačiau Å¡ios problemos nesprendė, programose nedalyvavo, taip pat stebimas ryÅ¡ys tarp negebėjimo susidoroti su kylančia įtampa ir polinkio svaigintis.

Nuteistojo socialiniai santykiai apsunkinti dėl nuteistojo priklausomybės. Nors nuteistasis Å¡iuo metu reiÅ¡kia norÄ bÅ«ti pilnaverčiu visuomenės nariu, suvokia kitų asmenų teises, tačiau jo nuostatos į apribojimus vertinamos neigiamai, nuteistasis nepaisė kardomųjų priemonių. Nuostatos į visuomenę kiek sutrikę, ne visuomet linkęs suvaržyti savo elgesį, laikytis visuomenėje vyraujančių elgesio normų. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika iÅ¡lieka vidutinė, taip pat iÅ¡lieka kriminogeniniai, dinaminiai veiksniai, tokie kaip: piktnaudžiavimas alkoholiu, emocinė gerovė, mÄ stymas ir elgesys, nuostatos.

Ä®vertinus visas aplinkybes Komisija konstatavo, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai nemažėja, jis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ . Atsižvelgdama į visas iÅ¡vardintas aplinkybes bei padarytas iÅ¡vadas, Komisija sprendė, kad netikslinga nuteistÄ jį lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis bÅ«damas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų. Nuteistasis V. J., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui sunkiai įskaitomÄ skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Komisijos nutarimÄ ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ .

Skunde nurodė, kad Komisijos nutarimas nemotyvuotas, nepagrįstas, Å¡aliÅ¡kas ir neteisėtas. Savo iÅ¡vadas grindė Å¡iais argumentais: Komisijos argumentas, kad nėra techninių galimybių nuteistiesiems dalyvauti Komisijos posėdžiuose yra melas, kita vertus jo teisės galėjo bÅ«ti užtikrintos pateikus medžiagos kopijas, sudarant galimybę pasisakyti raÅ¡tu, kas nebuvo padaryta, taip pažeidžiant jo teises. Tokia situacija daro Komisijos nutarimÄ neteisėtu. Asmens teisės privalo bÅ«ti ne teorinės, o realios ir funkcionalios.

Komisijos nutarimas buvo priimtas 2022 m. vasario 15 d., o jo kopija jam įteikta 2022 m. vasario 18 d. Nutarimo apskundimui numatytos 7 dienos nuo jo priėmimo dienos. Pavėluotas Komisijos nutarimo įteikimas rodo Alytaus pataisos namų ir Komisijos Å¡aliÅ¡kumÄ , suinteresuotumÄ bylos baigtimi, teisės į gynybÄ suvaržymÄ . Nuteistasis nesutinka su nutarimo argumentais, kad jis vertinamas neigiamai, nurodo, kad jis iÅ¡liko žmogumi, o pataisos namuose žmogus negali jaustis kaip namuose. Komisija nurodė, kad jis pripažįsta turimÄ alkoholio vartojimo problemÄ , o tai yra bÅ«tina sÄ lyga sveikimui ir turi bÅ«ti vertinama jo naudai.

Prašė, kad į socialinės reabilitacijos planÄ bÅ«tų įtrauktos programos, padedančios atsikratyti priklausomybės nuo alkoholio problemos, o tai, kad pataisos įstaiga į tokiÄ programÄ jo neįtraukė, nereiÅ¡kia, kad jis atsisakė joje dalyvauti. IÅ¡ nutarimo neaiÅ¡ku, kokios jo nuostatos yra neigiamai vertinamos. Nutarime esančios abstrakčios formuluotės sudaro apie jį neigiamÄ Ä¯spÅ«dį. Net ir Biblija akcentuoja, jog nėra žmogaus be nuodėmės. Sutinka, kad jis nėra nei angelas, nei Å¡ventasis ir turi nuodėmių, tačiau nori, jog Komisija nurodytų nors vienÄ asmenį, kuris nuodėmių neturi ir tik tokiu atveju jam galima kelti neįgyvendinamus reikalavimus.

BVK 157 straipsnis reikalauja žymaus rizikos sumažėjo, o Komisija nurodo, kad jo rizika akivaizdžiai nemažėja, mano, kad tai ne tas pats. Teigia, kad jis akivaizdžiai sumažino nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius, todėl jam turi bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas. Nebuvo supažindintas su tuo, kÄ turi daryti, kad greičiau iÅ¡eitų į laisvę, kas rodo, kad Komisijos argumentai yra sugalvoti ekspromtu ir negali bÅ«ti pagrindu atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimÄ . Komisija nustatė, kad jo gyvenimo sÄ lygos, iÅ¡silavinimas, mokymasis, galimybė įsidarbinti, ryÅ¡iai, gyvenimo stilius ir draugai jį charakterizuoja teigiamai, mano, jog vien to pakanka, kad galėtų pasinaudoti teise į lygtinį paleidimÄ .

Savo prašyme nurodė, jog jis sutinka ir su intensyvia priežiūra, tačiau Komisija to net neanalizavo, taip pat nevertino ir to, kad dalyvauja visose įmanomose programose, siekia įsidarbinti, yra tik teigiamai charakterizuojamas. Remiasi Vaiko teisių konvencija, įtvirtinančia, kad vaiko interesai yra aukščiau visko, nurodo, kad Komisija nevertino vaiko interesų ir jo teisės gyventi su abiem tėvais. Nors ir nėra tobulas, galėtų prisidėti prie vaiko auklėjimo. Pasiilgo šeimos, artimųjų, nori būti visuomenės nariu, prašo suteikti jam galimybę tai įrodyti.

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ra atsiliepimo į nuteistojo skundÄ nepateikė. Skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡iÄ bausmės dalį:

1) vienÄ trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų laisvės atėmimo;

2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo;

3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija dvideÅ¡imt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyti formalus ir materialusis pagrindai (sÄ lygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. Formalus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ padarymas.

Taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumÄ (nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, ir toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .

IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija iÅ¡nagrinėjo visus duomenis, reikÅ¡mingus sprendžiant nuteistojo V. J. lygtinio paleidimo klausimÄ , ir tinkamai juos įvertino. Pažymėtina, kad Komisija sprendimÄ netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė penkiems Komisijos nariams balsuojant prieÅ¡ nuteistojo lygtinį paleidimÄ ir tik dviem – balsuojant ,,už“ (nuteistojo asmens bylos I dalies 11-12 lapai ir II dalies 38-39 lapai). Nuteistasis V. J. yra atlikęs įstatymo – BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalaujamÄ laisvės atėmimo bausmės dalį, taigi, jis atitinka įstatyme numatytÄ formalų pagrindÄ lygtiniam paleidimui.

Nuteistasis aktyviai įsitraukė į savo resocializacijos procesÄ : dalyvauja intervencinėse priemonėse, kreipėsi dėl galimybės įsidarbinti, mokosi. Dalyvavimas intervencinėse programose nuteistajam padėjo atpažinti bei įvertinti veiksnius, lemiančius jo nusikalstamumÄ , suvokti priežasties-pasekmės ryšį. Jis palaiko socialinius ryÅ¡ius su žmona ir mama, planuoja grįžti gyventi pas žmonÄ . Nurodytos aplinkybės nuteistÄ jį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymui.

Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimÄ galima tik esant formalaus bei materialiojo pagrindų visumai ir bÅ«tina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistÄ jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ , svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumÄ ir lemiamÄ reikÅ¡mę Å¡iuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. Nuteistojo V.

J. nusikalstamo elgesio rizika iÅ¡lieka vidutinė, todėl turi bÅ«ti nustatyta akivaizdi bei ženkli nuteistojo pažanga jÄ mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtakÄ nusikalstamo elgesio rizikai, bÅ«tina įvertinti nuteistojo požiÅ«rį į izoliacijos sÄ lygas ir nustatytos pataisos įstaigos vidaus tvarkos laikymÄ si viso bausmės atlikimo metu. Apie akivaizdžios ir ženklios nuteistojo pažangos nebuvimÄ leidžia spręsti jo turima galiojanti drausminė nuobauda už tai, kad 2021 m. spalio 21 d. jis savavaliÅ¡kai pakeitė miego vietÄ .

Už šį drausmės pažeidimÄ nuteistajam 2021 m. spalio 26 d. buvo pareikÅ¡tas papeikimas. Å i nuobauda yra galiojanti ir neabejotinai nuteistÄ jį charakterizuoja neigiamai, o vertinant jo gebėjimÄ pasirinkti tinkamus elgesio modelius, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jam sunku paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Å i nuteistajam skirta drausminė nuobauda neleidžia jo elgesio bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaiÅ¡tingu bei pavyzdingu. Nors galiojančios drausminės nuobaudos egzistavimas nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymui, tačiau visgi Å¡is faktorius visų aktualių aplinkybių kontekste negali bÅ«ti sumenkintas, kadangi tai tiesiogiai parodo nuteistojo asmens elgsenÄ bei paklusimÄ nustatyto režimo taisyklėms, tuo labiau, kad paskatinimų V.

J. neturi, bausmę atlieka paprastojoje grupėje. Tai rodo, jog nuteistojo elgesyje nėra esminių pokyčių ir pažangos, todėl iÅ¡liekanti vidutinė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir nepakankama pažanga jÄ mažinant neleidžia pagrįstai manyti, kad V. J. laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės patvirtina nuteistojo nepakankamÄ elgesio korekcijÄ bausmės atlikimo metu, tai, kad jis, net ir bÅ«damas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytÄ elgesio tvarkÄ , nesugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir Å¡iuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba iÅ¡laikyti pavyzdingÄ elgesį ilgÄ laikÄ , išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėms.

Nuteistasis jau yra atlikęs didesnę pusę bausmės, o jam yra nustatoma daug kriminogeninių veiksnių, iÅ¡ kurių trys yra statiniai (kriminalinė istorija (2-3 teistumai), ankstesni smurtiniai nusikaltimai, nusikaltimai sunkėja) ir net keturi dinaminiai: piktnaudžiavimas alkoholiu (bÅ«dingas dažnas/sistemingas alkoholio vartojimas, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu), emocinė gerovė (savęs vertinimas ganėtinai žemas, stebimi patiriami emociniai sunkumai), mÄ stymas ir elgesys (teisės pažeidėjas teistas už smurtinio bei seksualinio pobÅ«džio nusikaltimus, alkoholis turi įtakos jo elgesiui) ir nuostatos (nepaisė kardomųjų priemonių).

Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Ä®vertinus nuteistojo V. J. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mÄ stymo pasikeitimÄ , teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad nuteistojo emocinis fonas pažemėjęs, nerimo lygis aukÅ¡tas, stebima depresinė nuotaika, savęs vertinimas ganėtinai žemas, stokoja pasitikėjimo savimi, saviveiksmingumo lygis žemas. Streso įveikos įgÅ«džiai iÅ¡ugdyti silpnai. Pripažįsta, jog yra priklausomas nuo alkoholio vartojimo. Stebimas ryÅ¡ys tarp negebėjimo susidoroti su kylančia įtampa ir polinkio svaigintis. Socialiniai santykiai apsunkinti dėl nuteistojo priklausomybės. Teigia, jog įtampÄ kelia santykiai su žmona, prieÅ¡ kuriÄ bÅ«damas neblaivus smurtavo.

Tarpasmeninio bendravimo gebėjimai iÅ¡ugdyti pakankamai. Asmuo dėl nuolatinio polinkio svaigintis atsiduria konfliktinėse situacijose, kurių metu dėl susilpnėjusios impulsų kontrolės linkęs elgtis agresyviai ir yra atvejų, kuomet prarado savitvardÄ , naudojo prievartÄ . Pastebima, jog nuteistasis geba kelti realistiÅ¡kus tikslus, tačiau stokoja valios jiems įgyvendinti. Asmens nuostatos į apribojimus vertinamos kaip neigiamos, kadangi nepaisė kardomųjų priemonių, bandydamas daryti poveikį nukentėjusiajai.

Nuostatos į visuomenę kiek sutrikę, ne visuomet linkęs suvaržyti savo elgesį, laikytis visuomenėje vyraujančių elgesio normų. Vienas iÅ¡ sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių yra pozityvus užimtumas, teigiama darbinė motyvacija ir gebėjimas užsitikrinti pastovų pajamų Å¡altinį. Å iuo atveju socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad nuteistasis per savo gyvenimÄ yra dirbęs daugelyje įmonių, tačiau darbovietes keisdavo dėl darbo trÅ«kumo, dėl atlyginimo.

Kaip pats teigė, turi tik 8 klasių iÅ¡silavinimÄ , laisvėje darbo pasiÅ«lymo neturi, pataisos namuose, nors ir kreipėsi dėl įdarbinimo, tačiau įdarbintas nebuvo, mokosi Alytaus profesinio rengimo centro Paslaugų verslo skyriuje Alytaus pataisos namų filiale pagal mÅ«rininko betonuotojo padėjėjo modulinę mokymo programÄ . Stabilios darbinės patirties nebuvimas yra svarbi aplinkybė, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , nes ji rodo nuteistojo pasiruoÅ¡imÄ gyvenimui laisvėje. Teismo vertinimu, nuteistojo V.

J. stabilios darbinės patirties nebuvimas nei laisvėje, nei pataisos namuose, profesinės kvalifikacijos neturėjimas leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę, ypač turint omeny, kad jis turi finansinių įsipareigojimų. Nuteistojo asmens byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis dėjo pastangas bausmės atlikimo metu dirbti, gauti pajamas ir taip turėti realiÄ galimybę vykdyti finansinius įsipareigojimus.

Skunde nuteistasis teigė, kad Komisijos nutarimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir Å¡aliÅ¡kas, tačiau jokių šį teiginį pagrindžiančių argumentų jis nenurodė, teismas taip pat neturi jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad Komisija buvo Å¡aliÅ¡ka, todėl Å¡is nuteistojo niekuo nepagrįstas teiginys atmetamas. IÅ¡ Komisijos nutarimo taip pat matyti, kad jame nurodyti priimto sprendimo motyvai ir jų pagrindimas. Taip pat skunde nuteistasis nurodė, kad Komisijos argumentas, kad nėra techninių galimybių nuteistiesiems dalyvauti Komisijos posėdžiuose, yra melas; kita vertus jo teisės galėjo bÅ«ti užtikrintos pateikus medžiagos kopijas, sudarant galimybę pasisakyti raÅ¡tu, kas nebuvo padaryta, taip pažeidžiant jo teises, ir tai daro Komisijos nutarimÄ neteisėtu.

Teismas, atsakydamas į šį nuteistojo argumentÄ , pažymi, kad nuteistojo asmens byloje nėra nuteistojo teiginius patvirtinančių įrodymų, be to, tokių įrodymų nepateikė ir pats nuteistasis. Taip pat nuteistasis nepateikė ir duomenų, kad jis bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ su praÅ¡ymu pateikti medžiagos kopijas ar kad kopijos jam nebuvo pateiktos. Niekuo neįrodytas ir nuteistojo teiginys, kad jam buvo apribota galimybė pateikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, todėl visi Å¡ie nuteistojo argumentai nėra pagrindas spręsti, jog nuteistojo teisės buvo pažeistos ir kad Komisijos nutarimas dėl Å¡ios priežasties yra neteisėtas.

Atsižvelgiama ir į tai, kad tvirti socialiniai ryÅ¡iai, artimųjų palaikymas ir jų parama, geros gyvenimo sÄ lygos ir pastovi gyvenamoji vieta laisvėje yra svarbÅ«s kriterijai vertinant, ar nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu sugebės valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, pirmojo vertinimo metu nuteistojo žodžiais jo santykiai su žmona buvo patenkinami, anksčiau yra vartojęs jos atžvilgiu smurtÄ , taip pat kartais pykdavosi su uoÅ¡ve, yra naudojęs smurtÄ ir jos atžvilgiu.

Paskutiniojo vertinimo metu nuteistasis teigia, kad santykiai su žmona yra geri, palaikantys, jis yra laukiamas laisvėje, ketina grįžti gyventi pas žmonÄ . Nuteistojo nusikaltimai yra susiję su alkoholio vartojimu. Praeityje yra naudojęs smurtÄ bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir iki Å¡iol vis dar iÅ¡lieka piktnaudžiavimo alkoholiu veiksnys, reikalinga tęsti dalyvavimÄ programose tiek bausmės atlikimo laikotarpiu, tiek laisvėje. Nors V. J. pripažįsta, jog yra priklausomas nuo alkoholio vartojimo, tačiau Å¡ios problemos nesprendė, nei laisvėje, nei pataisos namuose programose nedalyvavo, taip pat stebimas ryÅ¡ys tarp negebėjimo susidoroti su kylančia įtampa ir polinkio svaigintis.

Nuteistasis skunde rėmėsi Vaiko teisių konvencija, įtvirtinančia, kad vaiko interesai yra aukščiau visko, ir teigė, kad Komisija nevertino vaiko interesų ir jo teisės gyventi su abiem tėvais. Teismas pažymi, kad nuosprendžio duomenimis, darydamas nusikaltimus, už kuriuos atlieka bausmę, nuteistasis jau turėjo dukrÄ , tačiau negalvojo apie jos teises ir interesus, be to net ir dukros turėjimas ir skunde deklaruojamas nuteistojo siekis dalyvauti dukros auklėjime nesulaikė jo nuo smurtinio seksualinio nusikaltimo padarymo, todėl dėl savo vaiko teisės gyventi su abiem tėvais neįgyvendinimo nuteistasis yra atsakingas iÅ¡imtinai tik pats.

Skunde nuteistasis remiasi VieÅ¡ojo administravimo įstatymu, nurodo, kad VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 22 straipsnis įtvirtina jo teises, kurios privalo bÅ«ti užtikrintos administracinės procedÅ«ros metu. Å iuo atveju skundo objektas yra Komisijos nutarimo teisėtumas, o ne administracinė procedÅ«ra, todėl dėl Å¡ių nuteistojo skundo argumentų teismas detaliau nepasisako, nes tai niekaip nesusiję su nagrinėjamu lygtinio paleidimo (ne)taikymo klausimu. Taip pat teismas pažymi, kad Komisijos nutarimÄ nuteistasis turėjo teisę apskųsti per septynias darbo dienas nuo jo priėmimo dienos, o ne per septynias dienas, kaip skunde nurodė nuteistasis, taigi nutarimo apskundimo paskutinė diena – 2022 m. vasario 25 d.

Iš nuteistojo asmens byloje esančio Komisijos nutarimo matyti, kad jis nuteistajam įteiktas 2022 m. vasario 18 d. (asmens bylos I dalies 38-39 lapai), taigi, nuteistasis skundui surašyti turėjo dvi nedarbo dienas ir penkias darbo dienas, o ne 1-2 dienas, kaip jis nurodė skunde. Skunde nuteistasis nurodė, kad jis sutiko ir su intensyvia priežiūra, tačiau Komisija to net neanalizavo. Teismas dėl šio skundo argumento pažymi, kad pagal BVK 157 straipsnio 4 dalį nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, tuo tarpu V.

J. yra pilnai atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ vienÄ trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl spręsti dėl BVK 157 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo nėra pagrindo. Nuteistasis skunde cituoja EŽTT sprendimÄ ir iÅ¡ esmės bendrojo pobÅ«džio argumentus, kurie negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, kurios Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingos bÅ«tent V. J. lygtinio paleidimo klausimui spręsti. Vien tai, kad byloje kitų asmenų atžvilgiu buvo priimtas sprendimas, savaime nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimÄ kiekvienam to praÅ¡ančiam nuteistajam, kuris, nors atitinka formaliÄ sias, tačiau neatitinka visų materialiųjų teisės aktuose įtvirtintų sÄ lygų Å¡iam institutui taikyti.

Å iuo atveju Komisija nutarime atsižvelgė ir vertino ne tik bausmės skyrimo tikslus, bet ir resocializacijos reikÅ¡mę nuteistajam taikomo pataisos proceso metu. Vis tik vien nuteistojo siekiui bÅ«ti paleistam lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos negali bÅ«ti teikiamas prioritetas prieÅ¡ visuomenės saugumÄ bei interesÄ , kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad V. J. bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti tik faktiÅ¡kai atliekant terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, todėl jos atlikimo sÄ lygų pakeitimas jas Å¡velninant galimas tik nustačius tokiÄ asmens pažangÄ pataisos proceso metu, kuri sudarytų pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimÄ struktÅ«ruotoje aplinkoje bÅ«tinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Å iuo atveju aptartos aplinkybės, be kita ko, tai, kad nuteistasis iki Å¡iol pakankamai kritiÅ¡kai nevertina jo teisei prieÅ¡ingÄ elgesį sÄ lygojančių veiksnių, sudaro pagrindÄ spręsti, kad pataisos procesas pataisos įstaigoje jam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo iÅ¡vadoje iÅ¡skiriami aptarti rizikÄ pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, prieÅ¡ingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos. Taigi, teismas, visapusiÅ¡kai įvertinęs nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikÄ , pastangas spręsti turimas problemas, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis V.

J. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikÅ¡mingÄ pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus V. J. iÅ¡ pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl iÅ¡dėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2022 m. vasario 15 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo V. J. skundÄ atmesti. Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuoraÅ¡o įteikimo jam dienos, gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mus. Teisėja V. D.