2021-02-17 Nr. AB-3479-3-61-3-02224-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-747-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02224-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 23.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. R. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga „Alytaus kolegija“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja D. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Komisija, VTEK) 2019 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. KS-131 „Dėl D. R.“ (toliau – ir Sprendimas, ginčijamas sprendimas) dalį, kuria pripažinta, kad pareiškėja, eidama viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Alytaus kolegijos (toliau – ir Kolegija) direktorės pareigas, nesiėmusi veiksmų, kad šios įstaigos lėšomis nebūtų apmokėtos asmeninio pobūdžio publikacijos rengimo ir leidybos išlaidos, pasinaudojo pareigomis asmeninei naudai gauti bei įstaigos finansiniais ištekliais ne tarnybos tikslams ir tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktų nuostatas ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja paaiškino, jog Kolegijos bendruomenė 2016 m. pritarė Karjeros ir ryšių su visuomene centro teiktai veiklos viešinimo strategijai-planui 2016–2018 metams. Vykdant šį planą 2016 m. lapkričio mėn. organizuotas viešasis konkursas paslaugos pirkimui apklausos būdu. 2016 m. lapkričio 14 d. buvo surašyta Tiekėjų apklausos pažyma, kurioje nurodytas pirkimo objektas – Kolegijos populiarinimas Lietuvos mastu, reikalavimai: informacijos parengimas apie Kolegiją ir spausdinimas Lietuvos rašytiniuose šaltiniuose. Buvo apklausti trys paslaugos teikėjai – Lietuvos leidėjų asociacija, bendrovė (duomenys neskelbtini) ir VšĮ Visuomeninių iniciatyvų paramos fondas (toliau – ir Fondas).

Fondui pasiūlius mažiausią paslaugos kainą, 2016 m. lapkričio 21 d. Kolegija (užsakovas) su Fondu (sutarties vykdytoju) pasirašė viešinimo paslaugų teikimo sutartį (toliau – ir Viešinimo sutartis). Fondas, vykdydamas šią sutartį, parengė ir publikavo straipsnį, pavadinimu „D. R.: visuomet dirbau ne dėl apdovanojimų“, skirtą Kolegijos garsinimui ir Kolegijos veiklos viešinimui (toliau – ir Straipsnis, Publikacija), spausdintame leidinyje „Lietuvos 100-mečio vadovai“ (toliau – ir Leidinys) skirtame profesijų mokslo įstaigose, verslo struktūrose ir valstybės institucijose populiarinimui.

Už šią paslaugą pagal minėtą Viešinimo sutartį Kolegija sumokėjo Fondui 2 407,90 eurų sumą. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau – ir ŠMM) 2018 m. rugsėjo 10 d. – spalio 15 d. vykdė Kolegijos veiklos ir finansinį auditą, po kurio kreipėsi į VTEK su prašymu įvertinti pareiškėjos elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms, nes pareiškėja galimai nedeklaravo visų duomenų apie asmenis, dėl kurių jai gali kilti interesų konfliktas, tačiau, VTEK tyrimą Sprendimu šioje dalyje nutraukė, nesant pakankamai duomenų elgesio teisiniam įvertinimui.

Tačiau įvertinusi ŠMM prašyme iškeltą abejonę, ar pareiškėja nepažeidė prievolės nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti bei valstybės valdomu turtu ne tarnybinei veiklai, kai Kolegijos lėšomis buvo apmokėta Publikacija, VTEK skundžiamu Sprendimu pripažino, jog pareiškėja, nesiėmusi veiksmų, kad Kolegijos lėšomis nebūtų apmokėtos asmeninio pobūdžio Publikacijos rengimo ir leidybos išlaidos, pasinaudojo pareigomis asmeninei naudai gauti bei įstaigos finansiniais ištekliais ne tarnybos tikslams ir tokiais veiksmais pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktų nuostatas.

3. Pareiškėjos vertinimu, VTEK, priimdamas Sprendimą, neatsižvelgė į esmines faktines aplinkybes, turėjusias įtakos pareiškėjos veiksmų teisiniam įvertinimui. Situacijos aplinkybės įrodė, kad pareiškėja Įstatymo nepažeidė:

3.1. Kolegijoje egzistavo poreikis pirktis jos veiklos viešinimo visuomenėje paslaugą. Viešinimo sutartis buvo sudaryta išimtinai Kolegijos interesai – parengti straipsnį ne apie pareiškėją, kaip fizinį asmenį, o apie Kolegiją, jos veiklą, rengiamus specialistus, apie jos vadovą, jo kompetencijas ir patirtį, indėlį į Lietuvos mokslo ir švietimo sektorių, pasidalyti Kolegijos vadovo vertinimais ir įžvalgomis. Be to, sutarties turinys patvirtino, kad užsakytas ne asmeninio pobūdžio straipsnis apie pareiškėją, bet informacinis straipsnis apie Kolegijos veiklą. Po Viešinimo sutarties sudarymo Kolegija pateikė Fondo atstovams Publikacijos apie Kolegijos veiklą, projektą, kuris patvirtino Kolegijos viziją, kokia turėjo būti Publikacija. Vis dėlto, galutinį Publikacijos turinį nustatė leidėjas, pritarus už Publikaciją atsakingai Kolegijos Kompetencijų ir mokslo taikomosios veiklos centro vedėjai. Dėl Publikacijos pobūdžio ir turinio pareiškėja nurodė, jog nors VTEK Publikaciją vertino kaip asmeninio pobūdžio, tačiau tokia išvada buvo paviršutiniška. Vienas pagrindinių kriterijų, kuriuo vadovavosi VTEK, buvo leidinio, kuriame publikuotas Straipsnis, pavadinimas – „Lietuvos 100-mečio vaikai“ ir paties Publikacijos pavadinimas – „D. R.: visuomet dirbau ne dėl apdovanojimų“. VTEK Sprendime pažymėjo, jog leidinio įžangoje pateikiamas sudarytojo (Fondo vadovo) žodis, kuriame nurodoma, kad „Lietuvos 100-mečio vadovai“ – tai unikali knyga apie žymiausius Lietuvos žmones. Be to, VTEK, aprašydama straipsnio turinį, akcentavo aplinkybę, jog Straipsnyje išspausdintos kelios pareiškėjos nuotraukos, viena iš kurių užima visą (atskirą) puslapį.

3.2. Straipsnio ar leidinio, kuriame jis publikuotas, pavadinimas negalėjo būti laikomas išimtinai straipsnio pobūdį nulemiančiu kriterijumi. Fondo atstovai Kolegijai pateikė leidinį kaip būdą pristatyti Kolegiją visuomenei (ypatingai jaunimui) per jos vadovą. Dėl šios priežasties straipsnyje nemažai dėmesio skiriama pareiškėjos, kaip Kolegijos vadovės, asmenybės aprašymui, jos dalykinėms savybėms bei jos asmeninėms įžvalgoms. Pareiškėja bendravo su Fondo atstovu – žurnalistu, kuris pareiškėjai pateikė keletą asmeninio pobūdžio klausimų. Jis teigė, kad Kolegijos atsiųsta medžiaga apie institucijos veiklą yra monotoniška ir siekiant, kad skaitytojui būtų įdomu, reikia papildomos informacijos, kuri įgalintų skaitytoją matyti instituciją per vadovo požiūrio prizmę. Žurnalistas taip pat nurodė, kad interviu medžiagą perduos straipsnio autorei. Pokalbį inicijavęs žurnalistas motyvavo tuo, jog leidinio tematika – per žmogų pristatyti instituciją, tačiau pati pareiškėja nesikišo į publikacijos rengimo procesą, tiesiogiai su straipsnio autore nebendravo ir nedavė jokių nurodymų dėl publikacijos turinio, taip pat neišsakė jokių pageidavimų dėl savo savybių ar biografijos aprašymo Publikacijoje. Straipsnio turinio klausimai buvo aptariami su kita ilgamete kolegijos darbuotoja – metraštininke, Kolegijos Kompetencijų ir mokslo taikomosios veiklos centro vedėja, atsakinga už Publikacijos klausimus. Straipsnyje per pareiškėjos biografiją atskleidžiama informacija apie Kolegiją. Straipsnyje visas skirsnis pavadinimu „Tik faktai“ (savo apimtimi užimantis beveik trečdalį viso straipsnio) yra skirtas išimtinai Kolegijos pristatymui, tačiau VTEK to nevertino, ignoravo taip pat pareiškėjos paaiškinimus, neatkreipė dėmesio į tai, jog leidinyje panaudotas Kolegijos logotipas.

3.3. Pasinaudojimas pareigomis asmeninei neturtinei naudai gauti turi būti akivaizdus, nekeliantis abejonių, nes priešingu atveju nebūtų galimybės atriboti, kada Kolegijos vadovė tinkamai atlieka jai pavestas pareigas ir teikia apie tai informaciją visuomenei, ir atvirkščiai – kada ji informuodama visuomenę siekia tuo nepelnytos asmeninės naudos sau. Toks vertinimas turi būti atliekamas teisės aktais pareiškėjai suteiktų teisių ir pareigų kontekste bei vertinant teikiamos informacijos atitikimą visuomenės informavimo principams. Sprendime nėra nurodyta, kokią specialiąją teisės normą ar normas pažeidė pareiškėja dėl to, kad leidinyje „Lietuvos 100-mečio vadovai“ buvo išspausdinta ginčo Publikacija, be to, Sprendime pateikiamos išvados yra nemotyvuotos (VTEK apsiribojo publikacijos teiginių pacitavimu, tačiau neatliko jų analizės (nenurodė, kuriose kalbama apie Kolegijos veiklą, o kuriose išimtinai apie pareiškėją) ir nepaaiškino, kodėl visą publikaciją priskyrė išimtinai asmeninio pobūdžio informacijai). Be to, Sprendime nėra nurodyta, kodėl ir kaip pareiškėjos nuotraukos publikavimas straipsnyje rodo jos asmeninį interesą. Jokie reikalavimai nedraudė publikacijas iliustruoti fotonuotraukomis bei naudoti tam tikras literatūrines išraiškos formas.

4. Pareiškėjas nurodė, kad VTEK, pareiškėjos atžvilgiu taikydama Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, privalėjo nustatyti pareiškėjos gautą asmeninę naudą, tačiau skundžiamame Sprendime apie tai nepasisakė. Kvalifikuodama pareiškėjos veiksmus kaip Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimą, VTEK privalėjo nustatyti kokią asmeninę naudą pareiškėja gavo publikavus ginčo straipsnį – šis požymis vienas iš esminių pažeidimo sudėties elementų, tačiau jokių faktinių aplinkybių ar teisinių įžvalgų, kas šiuo atveju laikytina pareiškėjos asmenine nauda, Sprendime nėra.

5. Atsakovas VTEK atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Įvertinęs Straipsnio turinį VTEK nustatė, jog jis yra labiau asmeninio pobūdžio – didžiąja dalimi tai straipsnis apie pareiškėjos asmenį, o ne apie Kolegiją. Duomenys, susiję su Kolegija (tokių duomenų, lyginant su informacijos apie pareiškėjos asmenį kiekiu, yra mažiau), pristatomi tik kaip išskirtinis pačios pareiškėjos nuopelnas. Atsakovo vertinimu, nepaisant to, jog pareiškėja pasirašė Paslaugų perdavimo ir priėmimo aktą, būdama atsakinga už Kolegijos lėšų naudojimą ir atitinkamą kontrolę, ji nesiėmė veiksmų, kad Kolegijos lėšomis nebūtų apmokėtos asmeninio pobūdžio Publikacijos rengimo ir leidybos išlaidos. Tokiu būdu pareiškėja pasinaudojo savo pareigomis asmeninei naudai gauti bei įstaigos finansiniais ištekliais ne tarnybos tikslams, todėl buvo pripažinta, kad ji pažeidė Įstatymo nuostatas. Pareiškėjos teigimu, Publikacija buvo užsakyta vadovaujantis Kolegijos veiklos viešinimo strategija-planu 2016–2018 metams, taip pat Straipsnis buvo užsakytas apie Kolegiją, tačiau, kaip nurodyta Sprendimo motyvuojamojoje dalyje, VTEK nekvestionuoja nei Kolegijos teisės viešinti informaciją apie savo veiklą, nei teisės sudaryti atitinkamas viešinimo sutartis, bet tai turi būti daroma nepažeidžiant galiojančių teisės aktų, be kita ko, ir Įstatymo, reikalavimų. VTEK nekvestionavo ir Viešinimo sutarties sudarymo tikslų, nors jau pats leidinio pavadinimas – „Lietuvos 100-mečio vadovai“ – leido suvokti, jog jis skirtas asmenybių, o ne institucijų pristatymui. Abejonių dėl Straipsnio kėlė ir jo pavadinimas. Pareiškėja yra valstybinės įstaigos vadovė, atsakinga už racionalų ir skaidrų įstaigos lėšų panaudojimą bei atitinkamą kontrolę. Pareiškėja neturėjo savo atsakomybės perkelti kitam asmeniui apeliuojant, kad už Straipsnį buvo atsakinga ne ji, nes susidarytų situacija, kai įstaigos vadovas, jos lėšomis iš anksto sumokėjęs už paslaugą (Publikaciją), kurios tikslaus turinio jis iš anksto nežino, neprivalo kontroliuoti tokios paslaugos vykdymo eigos ir domėtis numatomo įgyvendinimo rezultatais.

7. Pasisakydamas dėl teiginio, jog per pareiškėjos biografijos faktus ir įžvalgas yra paskleidžiama pozityvi informacija apie Kolegiją, VTEK nurodė, jog pareiškėjos teiginiai apie Kolegiją yra bendro pobūdžio informacija, kuri, VTEK vertinimu, perduodama akcentuojant ne tiek įstaigą, kiek pačios pareiškėjos asmenį. Be to, pareiškėja pati nurodė VTEK, jog Straipsnio turinys diskutuotinas ir jame pernelyg sureikšminamas jos asmuo. Atsakovas nesutiko su teiginiu, jog trečdalį straipsnio užima skirsnis „Tik faktai“, kuriame pateikiama informacija apie Kolegiją bei nurodė, jog Kolegijos lėšomis buvo sumokėta už keturių puslapių publikaciją, tačiau vieną iš išspausdinto Straipsnio puslapių užėmė tik pareiškėjos nuotrauka, dar viena nuotrauka patalpinta kitame Straipsnio puslapyje. Skirsnis „Tik faktai“ užėmė mažiau nei trečdalį puslapio teksto. Be to, net ir esanti informacija apie Kolegiją pateikta akcentuojant pareiškėjos asmenį. Vertinant pareiškėjos veiklą Įstatymo nuostatų kontekste, nebuvo reikšminga, kieno iniciatyva ir kokiu tikslu buvo sudaryta Viešinimo sutartis, kas yra Publikacijos autorius, kas buvo atsakingas už bendravimą su Publikacijos rengėju ir ar su pareiškėja buvo suderintas galutinis Publikacijos turinys. Nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į parengtos Publikacijos tekstą, iš kurio matyti, kad Publikacijoje pateikta itin daug asmeninio pobūdžio informacijos apie pareiškėjos asmenį, o ne apie Kolegijos, kurios lėšomis Publikacija buvo apmokėta. Fakto, jog Publikacijoje pernelyg akcentuojamas pareiškėjos asmuo, neneigė ir ji pati – pareiškėja nurodė, kad turėjo būti parengtas straipsnis apie Kolegiją ir nors galutinis variantas, kaip ji teigė, su ja nebuvo suderintas, pasirašydama perdavimo-priėmimo aktą, ji savo parašu patvirtino, kad susipažino su Publikacija, pretenzijų Fondui neturi, Straipsnio turinys ją tenkino ir atitiko su Fondu sudarytos sutarties sąlygas, tokiu būdu ji pripažino (sutiko), jog suteikta paslauga pagrįstai apmokėta Kolegijos lėšomis. Pareiškėja, suprasdama asmeninį Publikacijos pobūdį, privalėjo užkirsti kelią Įstatymo nuostatų pažeidimui atsirasti.

8. Atsakovas nurodė, kad atlikęs tyrimą VTEK nustatė, jog didžiąja dalimi buvo pateikta asmeninio pobūdžio informacija apie pareiškėją, kaip apie asmenį, o ne apie Kolegiją. Pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų ir tokiu būdu sutiko, kad asmeninio pobūdžio informacijos, formuojančios itin teigiamą jos asmens įvaizdį, publikavimas būtų apmokėtas Kolegijos sąskaita. Tokiu būdu pareiškėja pasinaudojo savo statusu bei jai suteiktais įgaliojimais asmeninei naudai gauti ir Kolegijos lėšas panaudojo ne tarnybos tikslams. Visuomenei neturi kilti net menkiausių abejonių, jog visuomenės informavimui skirti institucijos ištekliai naudojami jos vadovo asmeniniam įvaizdžiui formuoti ar jį gerinti. Atsakovas neneigė institucijų ir įstaigų teisės informuoti visuomenę (taip pat ir skelbti užsakomąją, t. y. įstaigos apmokėtą informaciją) apie jų veiklą, bet pažymėjo, kad visuomenės informavimas turi vykti laikantis teisės aktų nuostatų. Institucijos vadovas neturi naudotis savo pareigomis ar suteiktomis galiomis asmeninei naudai (tiek turtinei, tiek neturtinei) gauti. Vadovas turi užtikrinti tinkamą visuomenės informavimą – institucijos vardu pateikiama informacija turi būti susijusi išimtinai su atitinkamos institucijos veikla, jos vykdomomis funkcijomis.

9. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti. Ši nuostata kituose Įstatymo straipsniuose nėra detalizuojama, todėl, atsakovo teigimu, Įstatymo leidėjas nustatė pareigą nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, kuri yra akivaizdžiai pakankama, VTEK kvalifikuojant priešingo Įstatymo nuostatoms ir jų tikslams elgesio pažeidimus. Kriterijų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog asmuo naudojosi pareigomis asmeninei naudai gauti, Įstatymas nenumato, jokių papildomų specialiųjų normų pažeidimo nustatinėti nebuvo būtinybės.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kolegija atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo sutiko ir manė, kad jis yra pagrįstas.

11. Kolegija nurodė, kad komunikaciją dėl Straipsnio tarp leidėjo ir užsakovo vykdė Mokslo taikomosios veiklos ir projektų valdymo (toliau – ir MTVPV) bei Marketingo centrai, už sutarties vykdymą buvo atsakinga MTVPV centro vadovė, su kuria ir buvo derinamas Straipsnio turinys ir publikavimas. Vadovė teigė, jog ji net neįtarė, kad Straipsnis taps įrankiu asmeninei naudai gauti. Publikacija yra viena iš daugelio, kuriomis buvo siekiama informuoti apie Kolegijos darbus, studentus, jų sėkmės istorijas. Straipsnis atitiko Kolegijos valią ir interesus, neprieštaravo strateginiams tikslams. Direktorė straipsniuose yra minima dažnai, jos iniciatyvos ir ji pati yra žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Sėkmingos organizacijos dažnai sutapatinamos su jų vadovais, o pareiškėja jokios asmeninės naudos iš Publikacijos negalėjo gauti.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimu pareiškėjos D. R. skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad Kolegija, atstovaujama pareiškėjos, 2016 m. lapkričio 21 d. su Fondu sudarė Viešinimo sutartį, kurios pagrindu Fondas įsipareigojo parengti ir išspausdinti straipsnį apie Kolegijos veiklą ir jos vadovą, pristatant leidinyje ir Kolegijos logotipą. 2018 m. spalio 11 d. buvo pasirašytas paslaugų perdavimo ir priėmimo aktas, kuriame pažymėta, kad Fondas parengė ir publikavo Straipsnį, skirtą Kolegijos garsinimui ir veiklos viešinimui, panaudojant ir Kolegijos logotipą, spausdintame leidinyje „Lietuvos 100-mečio vadovai“, skirto profesijų mokslo įstaigose, verslo struktūrose ir valstybės institucijose populiarinimui. 2019 m. gegužės 15 d. priimtas Sprendimas, kuriuo nuspręsta: 1) nutraukti tyrimą dėl pareiškėjos elgesio atitikties Įstatymo antro skirsnio nuostatoms, kadangi nėra pakankamų duomenų jos elgesio teisiniam vertinimui; 2) pripažinti, kad pareiškėja, nesiėmusi veiksmų, kad Kolegijos lėšomis nebūtų apmokėtos asmeninio pobūdžio publikacijos rengimo ir leidybos išlaidos, pasinaudojo pareigomis asmeninei naudai gauti bei įstaigos finansiniais ištekiais ne tarnybos tikslams ir tokiais veiksmais pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktų nuostatas.

14. Dėl pareiškėjos pareigų teisinio statuso, teismas nurodė, kad Kolegijos direktoriaus pareigas einantis asmuo turi administravimo įgaliojimus, nes tai yra vienasmenis valdymo organas, įstaigos vadovas. Ši pareigybė priskirtina valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategorijai, taigi Įstatymas pareiškėjai taikomas pilnos apimties.

15. Dėl prievolės nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti ir jokiu valstybės ar savivaldybės valdomu turtu ne tarnybinei veiklai, teismas nustatė, kad VTEK nekvestionavo Kolegijos teisės skleisti informaciją apie savo veiklą, sudaryti su kitais juridiniais asmenimis viešinimo sutartis ir Kolegijos lėšomis apmokėti atitinkamų paslaugų suteikimą, tačiau nagrinėjamu atveju VTEK kilo abejonių dėl leidinio ir Straipsnio turinio – ar tai nėra asmeninio pobūdžio informacija apie pareiškėją ir ar publikuojant tokią informaciją nebuvo pasinaudota pareiškėjos pareigomis bei Kolegijos lėšomis ne tarnybinei veiklai.

15.1. Sprendime teigiama, kad leidinio pavadinimas „Lietuvos 100-mečio vadovai“ suponuoja, jog jis ir jame publikuojama informacija skirta asmenybių, o ne institucijų pristatymui, kas galėjo būti vertinama kaip šių asmenų (šiuo atveju – pareiškėjos) privatus interesas. Tokią išvadą dar labiau patvirtino ir Straipsnio pavadinimas, jis tiesiogiai susietas ne su Kolegija, bet asmeniškai su pareiškėja – „D. R.: Visuomet dirbau ne dėl apdovanojimų“. Vienas iš keturių Straipsnio puslapių skirtas spalvotai pareiškėjos nuotraukai. Kolegijos logotipas panaudotas leidinio pradžioje, kartu su kitų institucijų logotipais. Leidinio įžangoje pateikiamas sudarytojo (Fondo vadovo) žodis, kuriame nurodoma, kad „Lietuvos 100-mečio vadovai“ – tai unikali knyga apie žymiausius Lietuvos žmones.

15.2. Straipsnis pradedamas nuo pareiškėjos, kaip „charizmatiškos asmenybės“ pristatymo, paminėta, kad ji yra Alytaus miesto savivaldybės tarybos narė, Vyriausybės įgaliota Alytaus regioninės plėtros tarybos narė, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos narė, Estijos studijų kokybės vertinimo centro ekspertė, daugelio kitų visuomeninių ir mokslinių aljansų aktyvi atstovė. Nurodoma, kad Seimas, ministerijos, Alytaus apskrities savivaldybių vadovai, įstaigos, asociacijos ir verslo įmonės pareiškėjai yra įteikę daugybę padėkų, apdovanojimų (nurodytos kelios nominacijos) ir pagarbos raštų.

Tik tada, antros pastraipos pabaigoje, paminėta, kad pareiškėja yra Kolegijos direktorė. Šios pareigos įvardintos ir po spalvota pareiškėjos nuotrauka, kuri užima visą puslapį. Toliau Straipsnyje plėtojama gero vadovo savybių tema – antra Straipsnio potemė: „Svarbiausia – kilnūs tikslai“. Pareiškėja čia pasakoja apie tai, kaip ji augo, kokias pareigas namuose turėjo vaikystėje, ji dalinasi mintimis ir patarimais, kaip tėvams auginti lyderius, apie sveikatos svarbą atitinkamoms savybėms. Trečiame Straipsnio puslapyje nemažai vietos skirta pareiškėjos mintims apie lytiškumo įtaką vadovo savybėms (potemė „Ne lytis lemia gabumus“), nurodomos pareiškėjos stažuotės užsienyje.

Ketvirtame Straipsnio puslapyje nurodomos pareiškėjos iniciatyvos, po to pateikiamos pareiškėjos mintys apie tai, kad ji planuoja ateinančios dienos darbus iš vakaro, nurodoma, kuriuo paros metu ji mėgsta dirbti ir kiek laiko dirba. Paskutinė Straipsnio potemė pavadinta „Tik faktai“. Šioje dalyje nurodyta, kad pareiškėja pirmoji Lietuvoje išrinkta ir inauguruota aukštosios mokyklos direktorė. Kalbama, kad jos darbas paženklintas naujo Informacijos ir ryšių technologijų (IRT) fakulteto įkūrimu, pradėtos vykdyti iš esmės naujos IT krypties studijų ir biomedicinos studijų programos.

IRT projektas demonstruoja vadovės gebėjimą sujungti akademinė komandą strategiškai siekti užsibrėžtų tikslų, vertinti dabarties ir ateities pokyčius, užtikrinti proveržius mokslo ir studijų srityje. Direktorės iniciatyva, panaudojus ES lėšas, iškilo modernus Regioninis technologų centras, aprūpintas moderniomis laboratorijomis, unikalia programine įranga. Šis pastatas yra pirmas Lietuvoje A klasės visuomeninis pastatas, skirtas naujos kartos inžinierių rengimui. Paminėta, kad Kolegija dalyvauja įvairiuose projektuose, pareiškėjos vadovavimo metai užtikrina gausų mokslo, švietimo, verslo bei viešojo sektoriaus bendradarbiavimo partnerių tinklą.

Kolegija siekia konsolidacijos mokslo ir studijų srityje visuomenės švietimo veiklą orientuojant regionų ir visos šalies darnaus vystymo linkme. Straipsnyje taip pat nurodyta, kad pareiškėja pirmoji su reklamine agitacija vyko į rizikingas tolimas šalis skleisti žinių apie studijas ir gyvenimą Alytuje. Tam reikėjo ypatingų pastangų ir ryžto. Teigiama, kad ypač reikšminga pareiškėjos iniciatyva – naujų bei aktualių Bendrosios praktikos slaugos ir Kineziterapijos studijų parengimas ir įgyvendinimas, Biomedicinos mokslų katedros įkūrimas.

Direktorės dėka jau 5 metai kaip Kolegija yra oficiali valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo organizacija. Docentės (pareiškėjos) iniciatyva net 20 metų Kauno technologijos universitetas kartu su Kolegija organizuoja magistrantūros studijas. Institucijos vertę demonstruoja puikias karjeras padarę absolventai (ši informacija Straipsnyje nedetalizuojama), daugeliui kurių svarbiausius gyvenimo pasirinkimus lėmė direktorės asmeninis pavyzdys. Straipsnis baigiamas sakiniu: „Subtili menininkų globėja ir rėmėja, visuomenininkė, turinti puikią komunikavimo dovaną alytiškė D.

R. teigia, kad visi žmonės iš esmės yra menininkai: ar virtuoziškai ir profesionaliai atliekantys savo darbo funkcijas, ar kalbantys spalvomis, garsais, ar savo sielos žodžiais“.

15.3. Sprendime konstatuojama, jog iš Straipsnio matyti, kad jame didžiąja dalimi buvo pateikta asmeninio pobūdžio informacija apie pačią pareiškėją, kaip apie asmenį, bet ne apie Kolegiją ar jos veiklą. Todėl Straipsnis yra tiesiogiai susijęs su privačiu pareiškėjos suinteresuotumu. Tokios informacijos rengimas ir publikavimas negalėtų būti vertinamas kaip informavimas apie Kolegijos veiklą ir neturėjo būti dengiamas Kolegijos lėšomis. Taip pat Sprendime teigiama, jog pareiškėja yra Kolegijos vadovė, atsakinga už tinkamą, racionalų, skaidrų ir teisėtą Kolegijos lėšų naudojimą bei atitinkamą priežiūrą ir kontrolę. Viešinimo sutartį su Fondu pasirašė ji asmeniškai, būtent jos parašu šioje sutartyje buvo suformuotas Straipsnio rengimo tikslas (viešinti Kolegijos veiklą ir didinti jos žinomumą). Būtent šios pareiškėjos pasirašytos sutarties pagrindu Kolegija įsipareigojo sumokėti už tinkamą parengtą Straipsnį ir jo paskelbimą leidinyje „Lietuvos 100-mečio vadovai“ bei 2017 m. pabaigoje atliko išankstinį šių paslaugų apmokėjimą.

16. Teismo vertinimu, net jeigu su pareiškėja nebuvo derintas galutinis Straipsnio tekstas ir ji nežinojo, kad Kolegijos lėšomis buvo parengta asmeninio pobūdžio publikacija apie ją, ši aplinkybė jai vis tiek tapo žinoma 2018 m. spalio 11 d., kai ji Kolegijos vardu sudarė (pasirašė) su Fondu Paslaugų perdavimo ir priėmimo aktą – jame buvo užfiksuotas Straipsnio pavadinimas ir paaiškėjo Straipsnio turinys – kad iš esmės (didžiąja dalimi) tai Straipsnis yra apie ją pačią, o ne apie Kolegiją, o duomenys, susiję su Kolegija (tokių duomenų, lyginant su informacijos apie pareiškėjos asmenį, kiekiu, yra nedaug), pristatomi tik kaip išskirtinis pareiškėjos nuopelnas. Paaiškinimuose pati pareiškėja neneigė, kad Straipsnyje yra pernelyg daug asmeninio pobūdžio informacijos apie ją, jos asmenybę. Dėl šių aplinkybių VTEK abejojo, ar pagrįstai už tokią informaciją buvo sumokėta Kolegijos lėšomis, ar nebuvo pasinaudota Kolegijos vadovės pareigomis ir Kolegijos turtu asmeniniams Kolegijos direktorės interesams tenkinti. Visgi, pareiškėja priėmė paslaugas kaip tinkamas, pretenzijų dėl Straipsnio turinio sutarties vykdytojui (Fondui) nepareiškė. Pagal Kolegijos statuto ir pareiškėjos pareiginius nuostatus Kolegijos direktorius atsako už Kolegijos finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais. Pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų ir tokiu būdu sutiko, kad asmeninio pobūdžio informacijos, formuojančios itin teigiamą jos asmens įvaizdį, publikavimas būtų apmokėtas Kolegijos sąskaita.

17. Teismas nurodė, kad pareiškėja mano, jog Straipsnio leidinyje „Lietuvos 100-mečio vadovai“ užsakymas buvo išimtinai Kolegijos interesas, todėl ji nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktų nuostatų, t. y. viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, nesinaudoti ir neleisti naudotis jokiu valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai. Tačiau teismas nesutiko su tokia pareiškėjos pozicija. Iš esmės Publikacijose yra pateikta pareiškėjos asmeninio pobūdžio informacija, o Kolegijos paminėjimas – epizodinis.

Daugelis Straipsnyje pateikiamų Kolegijos laimėjimų siejamas su pareiškėjos vaidmeniu – nuolat akcentuojamas jos indėlis. Pvz., Straipsnyje rašoma apie IRT (Informacijos ir ryšių technologijų) fakulteto įkūrimą, tačiau šis faktas pateikiamas ne kaip Kolegijos nuopelnas, šio fakto išviešinimu, teismo vertinimu, nesiekiama pritraukti daugiau studentų, didinti Kolegijos populiarumą ir žinomumą, tačiau faktas demonstruojamas kaip pareiškėjos (vadovės) „gebėjimas sujungti akademinę komandą strategiškai siekti užsibrėžtų tikslų“.

Vertinta, jog Kolegijos tikslas didinti jos žinomumą būtų pasiektas ir tinkamai įgyvendintas, jeigu Straipsnyje būtų pateikiama tiek informacijos apie Kolegiją, kiek šiuo metu yra pateikiama apie pareiškėją. Tokiu būdu nebūtų taip pat paneigtas ir trečiojo suinteresuoto asmens teiginys, jog sėkmingos organizacijos dažnai sutapatinamos su jų vadovais. Teismas papildomai atkreipė dėmesį, kad pats leidinys adresuojamas asmenybių, o ne institucijų pristatymui: „Lietuvos 100-mečio vadovai“, o pareiškėjos teiginys, jog VTEK Sprendimą grindė iš esmės tuo, jog pavadinimas atspindi pareiškėjos suinteresuotumą, buvo nepagrįstas.

Sprendime aiškiai nurodoma, jog Publikacijoje yra daugiau kalbama apie pareiškėjos asmenį, o Publikacijos pavadinimas tik sustiprina minėtą išvadą. Teismo posėdyje Kolegijos atstovė taip pat pripažino, kad Straipsnyje iš esmės rašoma apie pareiškėjos asmenybę. Pareiškėja nurodė, kad už galutinį Publikacijos variantą atsakė kitas asmuo. Tačiau Kolegijos direktoriaus pareiginių nuostatų II Skyriaus „Direktoriaus funkcijos“ 15 punkte nustatyta, jog direktorius atsako už Kolegijos veiklą, tinkamą išteklių valdymą, naudojimą ir disponavimą jais.

Iš Viešinimo sutarties buvo matyti, jog ji sudaryta Kolegijos lėšomis (Sutarties 1.1. punktas – „<...> Užsakovas privalo sumokėti Vykdytojui už tinkamai suteiktas paslaugas sutartą sumą“). Kolegiją, sudarant Viešinimo sutartį, atstovavo pareiškėja. Teismas taip pat sutiko su atsakovo pozicija, jog pasirašydama 2018 m. spalio 11 d. paslaugų perdavimo ir priėmimo aktą, būtent pareiškėja patvirtino, jog Fondas parengė ir publikavo tinkamą Straipsnį.

18. Teismas nurodė, kad VTEK padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėja pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktų nuostatas, t. y. viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, nesinaudoti ir neleisti naudotis jokiu valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai. Šios bylos kontekste, teismo vertinimu, jokių papildomų specialiųjų normų pažeidimo nustatinėti nėra būtinybės.

19. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad pareiškėjos D. R. skundo tenkinti nėra teisinio pagrindo, jis atmestas kaip nepagrįstas. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų nepasisakė.

20. Pareiškėja prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi pareiškėjos reikalavimas panaikinti Sprendimą atmestas kaip nepagrįstas, tai jos prašymas atlyginti bylinėjimosi taip pat netenkintas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d.).

III. 21. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundą tenkinti, arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nagrinėti šį apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka.

22. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės Įstatymo teisės normas (ABTĮ 147 str.), nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos šios kategorijos bylose, taip pat pažeidė ABTĮ nustatytą teismo pareigą motyvuoti savo sprendimą (ABTĮ 146 str. 2 d. 5 p., 87 str. 4 d.), todėl neišnagrinėjo bylos esmės ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. VTEK Sprendime turėjo būti aiškiai nurodyta, kokias kitas teisės normas (be Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punkto nuostatų) pažeidė pareiškėja. Tačiau nei VTEK sprendime, nei skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nėra aiškiai nurodyta ir identifikuota, kokią specialiąją teisės normą ar normas pažeidė pareiškėja dėl to, kad leidinyje „Lietuvos 100-mečio vadovai“ buvo išspausdinta ginčo Publikacija. Pirmosios instancijos teismo sprendime šiuo klausimu tėra pasakytas vienas sakinys: „šios bylos kontekste, teismo vertinimu, jokių papildomų specialiųjų normų pažeidimo nustatinėti nėra būtinybės“, tačiau nėra nurodyti jokie motyvai, kuriais remdamasis teismas padarė tokią išvadą. Taigi, šį argumentą, kuris yra itin reikšmingas teisingam ginčo išsprendimui, pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo ir dėl jo nepasisakė.

21.1. Šiuo atveju nėra tokio teisės akto, kuris reglamentuotų kriterijus ar taisykles, kokiomis formomis ar būdais aukštoji mokykla gali skleisti / viešinti informaciją apie savo veiklą. Šią aplinkybę pripažino VTEK atstovė teismo posėdyje. Nors VTEK atstovė posėdyje teigė, jog pagal analogiją šiuo atveju turėtų būti taikomi reikalavimai, nustatyti Visuomenės informavimo apie ministro veiklą taisyklėse, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 908, tačiau su tokia VTEK pozicija pareiškėja kategoriškai nesutinka. VTEK negalėjo pagal analogiją Kolegijos direktorei taikyti tokių reikalavimų, kurie nustatyti ne specialųjį statusą turinčioms aukštosioms mokykloms vykdant marketinginę veiklą, o informuojant apie ministro veiklą. VTEK Sprendime taip pat nėra įvardintos jokios kitos konkrečios VTEK atstovės posėdyje paminėtos teisės aktų nuostatos – nei Konstitucijos, nei Kolegijos statuto, nei kitų teisės aktų, kurių pažeidimu VTEK kvalifikavo pareiškėjos veiksmus kartu su Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punkto nuostatų pažeidimu.

22.2. Joks teisės aktas nenumato pareiškėjai pareigos rūpintis Viešinimo paslaugos teikimo eiga, vertinti jos rezultatus, poveikį rinkos segmentams. Kiekvienas institucijos darbuotojas yra atsakingas už tinkamą savo funkcijų atlikimą, o jų darbo kokybę vertina aukštesnio lygio vadovai arba atitinkamos srities ekspertai. Kolegijos direktorė neatlieka marketingo specialistų funkcijų, jie nėra jai tiesiogiai pavaldūs, ji neprivalo tikrinti jų darbo rezultato bei prisiimti atsakomybės už juos. Todėl pareiškėja nesutinka su VTEK, o tuo pačiu – ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ji pažeidė pareigą atsakyti už Publikacijos turinį, stilių ir marketinginę raišką.

22.3. Šioje byloje nebuvo nustatyta, kokios asmeninės naudos siekė gauti ir / ar gavo pareiškėja dėl to, kad buvo išspausdinta Publikacija. VTEK Sprendime apie naudą nėra pasisakyta, o nagrinėjant šį ginčą pirmosios instancijos teisme VTEK laikėsi pozicijos, jog Įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nei tirti, nei nustatinėti konkrečios pareiškėjos gautos asmeninės naudos. Teismo posėdžio metu VTEK atstovė pažymėjo, jog pareiškėja „galėjo gauti“ asmeninės naudos, tačiau, kokia tai buvo nauda, nei VTEK, nei pirmosios instancijos teismas nenustatė. VTEK abstrakčią neva pareiškėjos gautą asmeninę naudą grindžia neįrodytu asmeniniu suinteresuotumu. Tik įrodyta asmeninė nauda, gauta pasinaudojus pareigomis, neabejotinai yra vienas iš privalomųjų Įstatymo 3 straipsnio 3 punkte reglamentuojamo bendro pobūdžio pažeidimo objektyviosios pusės elementų, kurio nesant, pareiškėjos veiksmai negalėjo būti kvalifikuotini kaip minėtos teisės normos pažeidimas

22.4. Pirmosios instancijos teismas sprendime niekaip neįvertino ir nepasisakė dėl šių pareiškėjos skundo argumentų grupių: (a) dėl faktinių Publikacijos atsiradimo aplinkybių įtakos pareiškėjos veiksmų kvalifikavimui (Viešinimo Sutarties su Fondu sudarymo aplinkybės, Viešinimo strategija – planas, Viešinimo sutarties tikslas ir jos vykdymo eiga); (b) VTEK atlikto netinkamo Publikacijos turinio vertinimo; (c) VTEK sprendimo motyvų; (d) pažeidimo tinkamo kvalifikavimo.

22.5. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo chaotiškos motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas teisiškai nevertino byloje esančių įrodymų, t. y. netinkamai vadovavosi ir taikė ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimą. Teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje savo išvadų iš esmės nemotyvavo, neargumentavo, kodėl vienareikšmiškai pripažino, kad Publikacija yra asmeninio pobūdžio, nesiaiškino beveik jokių pareiškėjos nurodytų argumentų pagrįstumo, nenurodė, kodėl juos atmeta, todėl teismas netinkamai vadovavosi ir taikė ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas savarankiško bylai reikšmingų faktinių aplinkybių tyrimo neatliko ir savarankiškų teisinių išvadų byloje nepateikė, t. y. iš esmės neišnagrinėjo kilusio ginčo.

22.6. Pirmosios instancijos teismo išankstinį nusiteikimą patvirtina ir aplinkybė, kad teismas pirmojo posėdžio metu atsisakė tenkinti pareiškėjos atstovės prašymą byloje kviesti liudytojais ir apklausti asmenis, kurie taip pat galėjo patvirtinti visas Publikacijos atsiradimo faktines aplinkybes.

22.7. Nors VTEK sprendime ir yra referuojama, kas parašyta Publikacijoje, tačiau jame neanalizuojami Publikacijos teiginiai ir nėra grindžiama, kuo remdamasi VTEK padarė išvadą, jog Publikacija išimtinai asmeninio pobūdžio. Tiek VTEK, tiek pirmosios instancijos teismas ignoravo pareiškėjos paaiškinimus, jog Publikacijos tikslas buvo pristatyti Kolegiją per jos vadovo asmenybę. Pirmosios instancijos teismo sprendime visiškai ignoruojama juridinio asmens vadovo asmenybės svarba, formuojant juridinio asmens įvaizdį visuomenėje, bei, viešinant informaciją apie juridinio asmens veiklą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatliko išsamios marketinginės Publikacijos turinio analizės.

22.8. VTEK taiko dvigubus standartus – kitose analogiško turinio publikacijose, kurios išspausdintos tame pačiame leidinyje „Lietuvos 100-mečio vadovai“ ir kuriose lygiai taip pat apie institucijas kalbama per jų vadovų asmenybes, VTEK pažeidimų neįžvelgia, tuo tarpu pareiškėjai už analogišką veiką konstatuotas pažeidimas.

22.9. Ypatingą dėmesį tiek VTEK, tiek pirmosios instancijos teismas savo sprendimuose skiria tai aplinkybei, jog pareiškėja pasirašė viešinimo paslaugos perdavimo – priėmimo aktą. Nors viešinimo paslaugos aktą pareiškėja pasirašė, tačiau pati ji negalėjo akto pasirašymo metu įvertinti Publikacijos turinio ir stiliaus marketingo požiūriu.

22.10. Priešingai, nei pirmosios instancijos teismas konstatavo, Publikacijoje dėmesys skiriamas ne išimtinai pareiškėjos asmenybei, tačiau inter alia per profesinį Kolegijos vadovės asmenį yra pristatoma Kolegija, jos veiklos ir aiškiai pabrėžiami Kolegijos privalumai besirenkantiems studijas, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog Publikacija yra išimtinai asmeninio pobūdžio, yra nepagrįsta jokiais argumentais ir yra neteisinga.

22.11. Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje, be VTEK nustatytų faktinių aplinkybių ir Publikacijos frazių perrašymo, teisės normų citavimo, iš esmės pateikti tik atsakovo teisiniai argumentai ir atsikirtimai, tačiau nepateiktas joks byloje esančių pareiškėjos į bylą teiktų dokumentų teisinis vertinimas. Nemotyvuotas teismo sprendimas pažeidžia tiek privačių šalių teisėtą lūkestį dėl efektyvios jų teisės į teisminę gynybą realizacijos, tinkamo jų ginčo išsprendimo, tiek viešąjį interesą, nes šiuo atveju pažeidžiami pagrindiniai proceso principai.

23. Pareiškėja prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nes skundžiami teismo sprendimo motyvai yra labai svarbūs, sukeliantys pareiškėjai teisines pasekmes, todėl pareiškėjai turėtų būti sudaryta galimybė pateikti žodinius paaiškinimus dėl ginčui svarbių aplinkybių – Publikacijos atsiradimo bei Publikacijos turinio vertinimo. Taip pat pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos prašymą apklausti byloje liudytojus, kurie gali patvirtinti faktines Publikacijos atsiradimo aplinkybes, todėl nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje žodine tvarka, ši pareiškėjos teisė būtų tinkamai įgyvendinta.

24. Atsakovas VTEK atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

25. VTEK atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

25.1. Kvalifikuojant pareiškėjos veiką VTEK rėmėsi ne tik Įstatymu – papildomai pasirėmė Lietuvos Respublikos Konstitucija, konstitucine doktrina, išreikšta Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo sprendimuose, pareiškėjos pareiginiais nuostatais, Kolegijos statutu bei atitinkama administracinių teismų praktika. Kadangi kituose Įstatymo straipsniuose (jų dalyse, punktuose) nėra suformuluotos atskiros nuostatos (elgesio taisyklės), kuriuose būtų detalizuojama 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pareiga valstybinėje tarnyboje dirbantiems arba jiems prilyginamiems asmenims nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai, naikinti Komisijos Sprendimą vien dėl to, kad jame konstatuotas tik Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktų pažeidimas, nėra pagrindo.

25.2. Pareiškėjos veiksmų teisiniam įvertinimui esminės reikšmės turėjo ne viešinimo sutarties su Fondu sudarymo aplinkybės, sutarties tikslas ir jos vykdymo eiga, kiek, kaip teisingai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, parengtos ir išspausdintos Publikacijos rezultatas. Nustatytų aplinkybių visuma VTEK leido daryti neabejotiną išvadą, kad tokiu būdu pareiškėja pasinaudojo pareigomis asmeninei naudai gauti ir valstybės turtu (Kolegijos lėšomis) ne tarnybinei veiklai. Dėl viešinimo strategijos VTEK nurodo, kad pareiškėja negali prisidengti strategija, siekdama pateisinti Įstatymo nuostatų nevykdymą.

25.3. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo pareiškėjos pateiktą prašymą kviesti į posėdį Kolegijos atstovę bei Leidėjo vadovą. Teismui pasiteiravus, kokias aplinkybes galėtų paliudyti šie asmenys, pareiškėjos atstovė nurodė, jog jie paaiškintų Straipsnio atsiradimo priešistorę, kaip vyko viešinimo paslaugos pirkimas, kokie buvo Viešinimo sutarties sudarymo tikslai ir pan. Teismas, išklausęs pareiškėjos atstovę, priėmė pagrįstą sprendimą – atsisakė kviesti pareiškėjos nurodytus asmenis, bei pateikė logiškus ir motyvuotus tokio sprendimo argumentus.

25.4. Apie pareiškėjos asmeninį suinteresuotumą bei naudą yra pasisakyta VTEK Sprendime, bei šios aplinkybės paaiškintos ir skundžiamame teismo sprendime, ir VTEK atsiliepime pirmosios instancijos teismui.

25.5. Pasisakydama dėl pareiškėjos metamų kaltinimų esą VTEK neatliko marketinginės Leidinio analizės, nevertino Publikacijos turinio, neatsižvelgė į jos alegorinę prasmę ir netgi suvulgarino Publikacijos tekstą, VTEK nurodo, jog joks teisės aktas neįpareigoja ir neįgalioja VTEK atlikti marketinginius tyrimus. Be to, tokių tyrimų atlikimas nagrinėjamuoju atveju nekeičia bylos esmės ir neturi reikšmės pareiškėjos elgesio teisiniam kvalifikavimui. Taip pat, VTEK nesutinka su pareiškėjos teiginiu, esą VTEK ir pirmosios instancijos teismo sprendimai yra nemotyvuoti ir priimti neatlikus jokios Publikacijos turinio analizės. Tai, kad teismo sprendimo motyvai pateikti koncentruotai, anaiptol nereiškia, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju elgėsi teisėtai – pateikė pagrindinius motyvus dėl esminių, teismo vertinimu, bylos aplinkybių ir manydamas, kad kitos aplinkybės (kiti pareiškėjos argumentai) nėra esminės ir niekaip nekeičia šiame sprendime pateiktos išvados, paaiškino, kad dėl jų nepasisako. Argumentuodamas tokį žingsnį, teismas pasirėmė tiek nacionalinių, tiek ir tarptautinių teismų plačiai taikoma praktika.

25.6. VTEK pareiškėjai netaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 908. VTEK dar 2008 m. rugsėjo 11 d. yra priėmusi ir paskelbusi Rezoliuciją „Dėl visuomenės informavimo apie valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą“, kurioje aiškiai nurodyta, kokia informacija ir kaip turi būti skleidžiama apie įstaigas (įstaigos lėšomis gali būti skleidžiama informaciją, tiesiogiai susijusi su įstaigos veikla; visuomenei neturi kilti jokių abejonių, kad įstaigos biudžeto lėšos naudojamos įstaigos vadovo įvaizdžiui formuoti ir gerinti). Vyriausybės nutarimas buvo paminėtas tik kaip pavyzdys, iliustruojantis principus, kurių turėtų laikytis įstaigos vadovas (ir į kuriuos, kaip pavyzdį, galėtų orientuotis pareiškėja).

25.7. VTEK visiškai nesuprantama, kodėl pareiškėja siekia atsiriboti nuo bet kokios asmeninės atsakomybės ir ją perkelia kitiems asmenims (Kolegijos darbuotojams ir Leidėjui). Ir ginčijamame VTEK Sprendime, ir pirmosios instancijos teismo sprendime yra aiškiai nurodyta, kad pagal pareiškėjos tarnybinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus (pareiginius nuostatus, Kolegijos statutą ir kt.), pareiškėja, kaip įstaigos vadovė, yra atsakinga ir už įstaigos veiklą ir už finansų valdymo kontrolę. Ji yra valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo ir būtent jai (o ne Leidėjui, ar jos pavaldiniams) yra asmeniškai taikomi Įstatymo nustatyti reikalavimai.

25.8. Dėl pareiškėjos kaltinimų VTEK taikant dvigubus standartus, atsakovas nurodo, kad VTEK Sprendime vertinamas tik pareiškėjos, o ne kitų asmenų elgesys. Jos elgesio teisiniam vertinimui neturi jokios reikšmės, kaip yra vertinamos kitų asmenų veikos. Tai, kad kiti asmenys galbūt irgi darė pažeidimus, nėra pasiteisinimas ir neatleidžia pareiškėjos nuo asmeninės atsakomybės bei pareigos laikytis Įstatymo reikalavimų.

26. Dėl pareiškėjos prašymo nagrinėti jos apeliacinį sklindą žodinio proceso tvarka, atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas – jame pateiktas esminių bylos aplinkybių, nulėmusių pareiškėjos elgesio teisinį kvalifikavimą VTEK Sprendime, vertinimas. Teismas išklausė ir įvertino pareiškėjos bei jos atstovės pateiktus argumentus, išklausė ir Kolegijos atstovę, kurią būtent ir norėjo kaip liudytoją apklausti pareiškėja, atsižvelgė į jos teiktus paaiškinimus. Taip pat teismas pastebėjo, jog byloje yra Leidėjo vadovo rašytiniai paaiškinimai. Teismas teisingai pabrėžė, kad nagrinėjant pareiškėjos elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms, esminės reikšmės turėjo ne straipsnio atsiradimo aplinkybės (kaip antai deklaratyvios Strategijos patvirtinimas, poreikis viešinti Kolegijos veiklą ir pan. klausimai, kurių nei VTEK, nei teismas nekvestionavo, viešinimo paslaugų pirkimo organizavimo), Straipsnio rengimo procedūros, bet Publikacijos parengimo rezultatas ir pačios pareiškėjos, kaip įstaigos vadovės, atsakingos už įstaigos veiklą ir jos finansų valdymą, rūpestingo ir apdairaus asmens, dėl kurio visuomenė turi itin aukštų lūkesčių, elgesys.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnyje, nustatančiame deklaruojančių asmenų pareigas, reglamentuojama, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti deklaruojantys asmenys inter alia privalo nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti (Įstatymo 3 str. 1 d. 3 p.), taip pat nesinaudoti ir neleisti kitiems naudotis valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai, išskyrus įstatymuose ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose nustatytas išimtis (Įstatymo 3 str. 1 d. 6 p.).

28. Alytaus kolegijos statute, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. 1298 „Dėl Alytaus kolegijos pertvarkymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl Alytaus ir Utenos kolegijų statutų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“, ir išdėstytame nauja redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 945, nustatyta:

Alytaus kolegija (toliau – Kolegija) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla (Statuto 2 p.).

Kolegija rengia aukštąjį koleginį išsilavinimą ir aukštojo mokslo kvalifikaciją turinčius įvairių sričių specialistus, atitinkančius regiono, šalies ir Europos darbo rinkos poreikius, sudaro tęstinio mokymosi sąlygas, ugdydama asmens gebėjimus nuolat mokytis ir veikti besikuriančios žinių visuomenės sąlygomis (Statuto 7 p.).

Kolegijos uždaviniai, inter alia, kaupti lėšas Kolegijos veiklai vykdyti ir strateginiams tikslams įgyvendinti, socialinėms reikmėms užtikrinti (Statuto 15.8 p.).

Pagrindinė Kolegijos veiklos rūšis – koleginių studijų vykdymas (Statuto 17 p.).

Kita Kolegijos veikla, reikalinga Kolegijos misijai, tikslams ir uždaviniams įgyvendinti (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių), inter alia, apima informacinių paslaugų, reklamos ir rinkos tyrimų veiklas (statuto 18 p.).

Kolegijoje veikia šie kolegialūs valdymo organai: Taryba ir Akademinė taryba. Vienasmenis valdymo organas yra direktorius (Statuto 23 p.).

Direktorius yra vienasmenis Kolegijos valdymo organas, veikia jos vardu ir jai atstovauja (Statuto 50 p.).

Direktorius atsako už Kolegijos finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais (Statuto 51.7 p.).

Kolegija valdo, naudoja savo turtą ir juo disponuoja vadovaudamasi visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, atskaitingumo visuomenei ir ūkinės veiklos autonomijos principais ir įstatymais, reguliuojančiais atitinkamų įmonių, įstaigų ar organizacijų veiklą (Statuto 156 p.).

29. Ginčijamu sprendimu atsakovas pripažino, kad pareiškėja, nesiėmusi veiksmų, jog Kolegijos lėšomis nebūtų apmokėtos asmeninio pobūdžio publikacijos rengimo ir leidybos išlaidos, pasinaudojo pareigomis asmeninei naudai gauti bei įstaigos finansiniais ištekiais ne tarnybos tikslams ir tokiais veiksmais pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktų nuostatas.

30. Šios Nutarties 15 punkte nurodyti atsakovo sprendime išdėstyti teisiniai argumentai (faktai ir jų teisinis vertinimas) teisėjų kolegijos pripažįstami, kaip pagrįsti, o ginčijamas sprendimas teisėtas, ką pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas.

31. Pažymėtina, kad leidinys, kuriame paskelbta publikacija, adresuojamas asmenybių, o ne institucijų pristatymui, publikacijos turinio vertinimas suponuoja, kad dominuoja asmeninio pobūdžio informacija apie pareiškėją, o ne Kolegiją, kaip Lietuvos Respublikos valstybinę aukštąją mokyklą, kurios pasiekimai tiesiogiai siejami su ypatingu pareiškėjos vaidmeniu. Tai matyti iš nuolat akcentuojamo jos asmeninio indėlio.

32. Nutarties 17 punkte yra nurodomi pirmosios instancijos teismo argumentai, pagrindžiantys Nutarties 31 punkte dėstomas išvadas dėl publikacijos turinio vertinimų. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais visiškai sutinka, jiems pritaria ir dėl to jų nekartoja.

33. Nurodyto turinio publikacija, paskelbta pareiškėjos iniciatyva ir finansuota Kolegijos lėšomis, niekaip nedera su Kolegijos tikslais, uždaviniais, direktoriaus funkcijų valdant, naudojant ir disponuojant Kolegijos turtu tinkamu vykdymu, pažeidžia Statuto 156 punkte įtvirtintus turto valdymui, naudojimui ir disponavimui juo keliamus imperatyvius reikalavimus, ypač visuomeninės naudos imperatyvus.

34. Tokiais veiksmais pareiškėja pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktų nuostatas.

35. Dėl Viešinimo paslaugos teikimo ir asmeninės naudos.

35.1. Šių, ginčo teisinių santykių, kontekste viešinimo paslaugos teikimo aspektai yra svarbūs tiek, kiek tokios paslaugos atitinka Kolegijos statuto (Nutarties 28 p.) reikalavimus. Publikacija, kuri tų reikalavimų neatitinka, gali būti vertinama ir kaip finansinės drausmės pažeidimas, dėl kurio vertinimus pateikia tam įgalioti kontrolę atliekantys subjektai, ir kaip viešuosius ir privačius interesus deklaruojančių asmenų pareigų, kylančių iš Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio nuostatų, pažeidimas. Šiuo atveju, įvertinus publikacijos turinį, yra pagrindas pripažinti, kad paslaugos Kolegijos sąskaita teiktos ne Kolegijos interesais, o pareiškėjos asmeniniams interesams tenkinti. Tokia teisinė situacija suponavo pareiškėjai pareigą imtis visų priemonių, kad būtų užkirstas kelias neteisėtiems veiksmams, o to nepadarius – yra Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktuose įtvirtintų draudimų pažeidimas.

35.2. Atsakant į pareiškėjos argumentus dėl asmeninės naudos, teisėjų kolegija pažymi, kad nei ginčijamame atsakovo sprendime, nei pirmosios instancijos teismo sprendime neturėjo būti įvardinta konkreti turtinė ar neturtinė nauda, kuri gauta dėl pareiškėjos veiksmų. Tokiu, kaip šiuo atveju, nauda, kuri, paprastai apibūdinama, kaip materiali ar nemateriali, turinti ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinti, nauda, kai paskleidžiama informacija apie asmenį, jos savybes ir ypatingą vaidmenį valstybinės aukštosios mokyklos veikloje, bet kuriuo atveju, net ir tolimoje perspektyvoje, kurią (tiesiogiai ar netiesiogiai) pridėtinę vertę asmeniui (pvz., darbo rinkoje, asmeninio įvaizdžio formavimo aspektu). Pažymėtina ir tai, kad Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktų nuostatų pažeidimui pakanka formaliosios pažeidimo sudėties konstatavimo.

36. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinių teisės normų taikymo.

36.1. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

36.2. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas jų nepažeidė.

37. Vadovaujantis ABTĮ 146 straipsnio 1 dalimi, teismo sprendimo motyvai pripažįstami neišsamūs ir toks pažeidimas gali būti įvertintas, kaip esminis, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

37.1. Šiuo atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neatsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius argumentus.

37.2. Tai, kad teismo pateikiamas faktų teisinis vertinimas pagrindžia atsakovo sprendime išdėstytus argumentus, negali būti pripažįstama, kaip išvadų nemotyvavimas.

37.3. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė argumentus, kuriais remiantis pripažino, jog publikacija yra asmeninio pobūdžio, o tai, kad pareiškėja tas pačias aplinkybes argumentavo kitaip, nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo (ABTĮ 56 str. 6 d.).

37.4. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą dėl liudytojų apklausos, pažeidė ABTĮ 52 straipsnio 2 dalies, 56 straipsnio 2 dalies nuostatas. Šiai bylai reikšmingos aplinkybės yra pagrindžiamos rašytiniais į bylą pateiktais ir ištirtais įrodymais, todėl liudytojų parodymai neturėtų esminės reikšmės procesinei bylos baigčiai.

38. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai.

39. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

40. Pareiškėja apeliaciniame skunde išdėstė prašymą bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodiniame procese. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad visos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai buvo išdėstyti pirmosios instancijos teisme, o taip pat šalių procesiniuose dokumentuose (apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį), konstatuoja, kad žodiniam šios bylos nagrinėjimui nėra teisinių pagrindų, todėl pareiškėjos prašymą atmeta (ABTĮ 141 str. 1 d.).

41. Šioje byloje pareiškėja taip pat prašė priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau nagrinėjamu atveju galutinis teismo procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjos naudai, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius