29fb2973-2867-4e57-b99a-9d98fa4dcd2b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-5456-244/2015 (Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01204-2013-6)Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Jolantos Malijauskienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. V. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. V. B. skundÄ atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies priteisimo. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismasn u s t a t ė :PareiÅ¡kėjas E. V. B. skunde (b. 1. 1-2) praÅ¡o:

1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau -VSDFV) 2013-03-27 raÅ¡tÄ Nr. (6.5)1-1974:

2) atnaujinti terminÄ skundui paduoti;

3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių iÅ¡mokėti už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 negautÄ senatvės pensijos dalį.PareiÅ¡kėjas skunde paaiÅ¡kino, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iasis pensijų skyrius nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn., vadovaudamasis Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau - Laikinasis įstatymas) nuostatomis, jam, kaip dirbančiam pensininkui, neteisėtai sumažino paskirtÄ pensijÄ . Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, teigė, kad dėl sumažinimo susidariusi pensijos nepriemoka jam turi bÅ«ti grÄ Å¾inta.

Nurodė ir tai, kad su praÅ¡ymu pateikti skaičiavimus dėl kiekvienÄ mėnesį negautos pensijos dalies ir iÅ¡mokėti negautÄ pensijos dalį kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iÄ jį pensijų skyrių ir į VSDFV. VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iasis pensijų skyrius pateikė informacijÄ apie neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį, o VSDFV 2013 m. kovo 27 d. raÅ¡tu Nr. (6.5) 1-1974 nepatenkino praÅ¡ymo, kadangi yra praleistas skundo padavimo terminas. Teigė, kad VSDFV atsakymas į praÅ¡ymÄ yra nepakankamai argumentuotas ir prieÅ¡tarauja Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimui.

Pažymėjo, kad paminėtas Konstitucinio Teismo nutarimas įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 21 d. ir nuo Å¡ios dienos atsirado reikalavimo iÅ¡mokėti senatvės pensijos nepriemokÄ teisė, nes iki Å¡ios dienos galiojo Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai dirbantiems pensininkams. PareiÅ¡kėjo tvirtinimu, trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas galėtų bÅ«ti taikomas tik tuo atveju, jeigu VSDFV ar VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iasis pensijų skyrius bÅ«tų priėmę savavaliÅ¡kÄ sprendimÄ dėl pensijos sumažinimo dirbantiems pensininkams ar neteisingai taikę LaikinÄ jį įstatymÄ , kurį buvo priėmęs Lietuvos Respublikos Seimas.

Teigė, kad iki Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo jis negalėjo žinoti, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos prieÅ¡tarauja Konstitucijai. Apie tai, kad Laikinasis įstatymas teisėtas, vieÅ¡ai skelbė Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovas ir Lietuvos Respublikos Seimo administracija. Dėl nurodytų neteisėtų veiksmų patyrė žalÄ (nuostolius), kuri pasireiÅ¡kia tuo, kad nuo pensijos sumažėjimo dienos iki Å¡iol, kaip dirbantis pensininkas, negavo dalies pensijos iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto.Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime į skundÄ (b. 1. 11-13, 69-71) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime į skundÄ atsakovė paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjui dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo ne visa paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija buvo mokama nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.

Apie tai, jog, įsigaliojus Laikinajam įstatymui, Å¡io įstatymo nustatyta tvarka pradėta mokėti ne visa paskirta senatvės pensija, pareiÅ¡kėjas sužinojo 2010 m. sausio mėn., todėl jo reikalavimui dėl nuo 2010 m. sausio 1 d. neiÅ¡mokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo senaties terminas skaičiuotinas nuo 2010 m. sausio mėn. PareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymu įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių iÅ¡mokėti jam dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo nuo 2010 m. sausio 1 d. negautÄ senatvės pensijos dalį kreipdamasis į VSDFV 2013 m. vasario 23 d. skundu, o į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ - 2013 m. balandžio 15 d. skundu, praleido ne tik Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau - Ä®statymas) 37 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ , bet ir iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau - Pensijų įstatymas) 45 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ 3 metų terminÄ .

Atsakovė savo sprendimo teisėtumÄ grindžia ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-432/2013 bei 2013 m. vasario 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A -167/2013 suformuota praktika. Nurodė, jog sprendimai mokėti pareiÅ¡kėjui ne visÄ paskirtÄ pensijÄ jau yra įvykdyti. Kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad VSDFV 2013 m. gegužės 29 d. raÅ¡te (sprendime) kartu nurodė, jog Fondo valdybos teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo iÅ¡mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintos senatvės pensijos dalies, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje esančiu iÅ¡aiÅ¡kinimu, padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡is ginčas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje buvo iÅ¡spręstas (iÅ¡nagrinėtas), t. y. nagrinėjamu atveju ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedÅ«ra buvo baigta, aptartas pareiÅ¡kėjo skundo VSDFV padavimo praleidimo faktas, kaip ir tokio praleidimo priežasčių įvertinimo klausimas, prarado savo aktualumÄ , t. y. nagrinėjamai bylai tapo nereikÅ¡mingas.

Remiantis VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-03-14 raÅ¡te Nr. (10.1)3-32952 pateiktais duomenimis, E. V. B. dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo 2010-01-01 - 2010-12-31 laikotarpiu neiÅ¡mokėta 97,04 Lt senatvės pensijos dalis. PareiÅ¡kėjo negauta senatvės pensijos dalis susidarė, kai VSDFV Vilniaus skyrius buvo pritaikęs Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas tuomet, kai jos Konstitucinio Teismo dar nebuvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, todėl VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmai, ginčo laikotarpiu mokant pareiÅ¡kėjui senatvės pensijÄ , buvo teisėti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas VSDFV 2013 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. (6.5)1-1974 teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , 2014 m. lapkričio 18 d. nutartyje padarė iÅ¡vadÄ , kad VSDFV turėjo pagrindÄ palikti pareiÅ¡kėjo paduotÄ skundÄ nenagrinėtÄ , kaip tai yra nustatyta Taisyklių 20 ir 31 punktuose, nes praleistas Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 metų kreipimosi į VSDFV terminas. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į skundÄ (b. 1. 61-64) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime į skundÄ atsakovas paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjui pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas pensija buvo pervesta vadovaujantis Pensijų ir kompensacijų pristatymo tvarkos apraÅ¡o 13 punktu į kredito įstaigos „Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius“ sÄ skaitÄ 2010 m. sausio 27 d.

Taigi, pareiÅ¡kėjas apie tai, kad jam mokama ne viso dydžio paskirta pensija, sužinojo 2010 m. sausio mėnesį, todėl 2013-02-23 kreipdamasis į VSDFV su praÅ¡ymu įpareigoti VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iÄ jį pensijų skyrių iÅ¡mokėti 2010-01-01 - 2011-12-31 laikotarpiu negautÄ pensijos dalį, pareiÅ¡kėjas praleido iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ 3 metų terminÄ . Jo reikalavimui dėl nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 neiÅ¡mokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo senaties terminas skaičiuotinas nuo 2010 metų sausio mėnesio.

VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iasis pensijų skyrius teisėtai ir pagrįstai taikė Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, iÅ¡mokant pareiÅ¡kėjui senatvės pensijÄ laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., Å¡io įstatymo galiojimo laikotarpiu, t. y. iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo ir įsigaliojimo, ir įvertinant tai, jog Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, o teisės akto, reglamentuojančio 2010 - 2011 metais negautos senatvės pensijos dalies iÅ¡mokėjimÄ , nėra, VSDFV Vilniaus skyrius neturi teisinio pagrindo iÅ¡mokėti E. V.

B. laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. neiÅ¡mokėtÄ senatvės pensijos dalį, susidariusiÄ dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo. Pažymi, kad Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo terminas valstybinėms socialinio draudimo pensijoms baigėsi 2011-12-31, todėl nuo 2012-01-01 E. V. B. yra mokama viso paskirto dydžio senatvės pensija. Skundas tenkinamas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies.

Nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu pareiškėjui paskirta 1 563,20 Lt senatvės pensija. Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui, pareiškėjui paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija buvo perskaičiuota, taikant šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalį. Dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo pareiškėjai buvo išmokėta atitinkamai mažesnė pensijos dalis, nei paskirta VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu: dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. neišmokėta senatvės pensijos dalis sudarė 28,10 Eur (97,04 Lt).

Dėl nurodytų faktinių aplinkybių ginčo byloje nėra. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas Å¡ioje dalyje nurodytiems asmenims, prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ. PareiÅ¡kėjas su 2013 m. vasario 27 d. skundu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 3-jį pensijų skyrių ir VSDFV, kuriame remdamasis paminėtu Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario     6 d. nutarimu prašė iÅ¡mokėti jam pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį (b. l. 15).

VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iasis pensijų skyrius 2013-03-14 raÅ¡tu Nr. (10.1)3-32952 pateikė pareiÅ¡kėjui dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo nesumokėtos pensijos dalies apskaičiavimÄ (b. l. 5-6). VSDFV 2013 m. kovo 27 d. raÅ¡tu Nr. (6.5)I-1974 nurodė, kad pareiÅ¡kėjas praleido Pensijų įstatymo (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio nustatytÄ 3 metų terminÄ apskųsti sprendimÄ dėl jam mokėtinos pensijos sumažinimo, dėl to yra atsisakoma nagrinėti šį skundÄ , ir pasiÅ«lė iki 2013 m. balandžio 16 d. pateikti įrodymus, sudarančius pagrindÄ atnaujinti šį terminÄ .

Be to, VSDFV raÅ¡te nurodė, kad VSDFV teritoriniai skyriai neturėjo ir neturi teisinio pagrindo iÅ¡mokėti pensijų gavėjams dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu negautÄ senatvės pensijos dalį (b. l. 3).Nesutikdamas su priimtu VSDFV sprendimu, pareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti ginčijamÄ sprendimÄ ir įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių iÅ¡mokėti negautÄ senatvės pensijos dalį.Taigi nagrinėjamoje byloje keliami klausimai, susiję su asmens teisės į pensijÄ pažeidimu ir jos gynimu teisme.

Teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Asmens teisės turi bÅ«ti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 22 d. nutarimai).

PareiÅ¡kėjas nagrinėjamoje byloje kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam senatvės pensijos nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnis (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-87 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.) nustato, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali bÅ«ti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nuostatos dėl Fondo administravimo įstaigų sprendimų ir veiksmų apskundimo įtvirtintos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnyje, kurio 2 dalis (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-88 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.) nustato skundų Fondo valdybai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimų ir veiksmų (neveikimo) padavimo terminus, kad skundai dėl sprendimų pensijų skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimÄ , o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kuriÄ baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas; taip pat nustatyta, kad skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, Fondo valdybos direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali bÅ«ti atnaujinamas; skundų nagrinėjimo tvarkÄ Fondo valdyboje nustato Fondo valdybos direktorius.

Pažymėtina, kad iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) 1 dalis nustatė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtÄ sprendimÄ , gali bÅ«ti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai; skundų nagrinėjimo tvarkÄ ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, o pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali bÅ«ti apskundžiami teismui.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalis (2007 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. X-1396 redakcija, galiojusi tiek iki 2013 m. sausio 1 d., tiek ir po 2013 m. sausio 1 d.) nustato, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimÄ ) Fondo valdybai; Fondo valdyba yra privaloma iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Tai ne kartÄ yra pažymėjęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 ir joje nurodytÄ praktikÄ Å¡iuo klausimu).Ginčui spręsti reikÅ¡mingi yra LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos iÅ¡aiÅ¡kinimai, pateikti 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartyje administracinėje byloje A143-1296/2014 ir kt.

Šiais išaiškinimais teismas privalo vadovautis (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnis). LVAT 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, nurodė, kad tokio pobūdžio ginčo (ginčo dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu neišmokėtos pensijos dalies priteisimo) teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio 1 dalies nuostatos; kad šioje dalyje nustatyta VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; kad šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami VSDFV teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas.

Taip pat buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad aptariamoje Pensijų įstatymo 45 straipsnio dalyje nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedÅ«rinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje; kad Å¡io termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiÅ¡ko iÅ¡mokėjimo (pervedimo į pensijÄ gaunančio asmens sÄ skaitÄ ) diena 2010 m. sausio mėn., kai pensijÄ gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtÄ (jo manymu, neteisėtÄ ) sprendimÄ .

Be to, aptariamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensijÄ gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į VSDFV (kaip tai numatyta aptariamoje Pensijų įstatymo  45 str. 1 d.), o į VSDFV teritorinį skyrių, Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo požiÅ«riu tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į VSDFV diena. Pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensija pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡mokėta 2010 m. sausio mėnesį.

Todėl nuo Å¡ios datos skaičiuotinas terminas, per kurį pareiÅ¡kėjas, siekdamas tinkamai apginti savo teises, susijusias su senatvės pensijos mokėjimu, turėjo su skundu kreiptis į VSDFV, kaip privalomÄ ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijÄ . Minėta, kad pareiÅ¡kėjas dėl ginčo laikotarpiu susidariusios senatvės pensijos nepriemokos iÅ¡mokėjimo į VSDFV Vilniaus skyriaus 3-jį pensijų skyrių ir VSDFV kreipėsi 2013 m. vasario 27 d. skundu, kuris pripažintinas skundu Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo prasme.

Paduodamas šį skundÄ dėl pensijos nepriemokos iÅ¡mokėjimo, pareiÅ¡kėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ 3 metų terminÄ , kuris turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., kai pareiÅ¡kėjui pirmÄ kartÄ buvo iÅ¡mokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu sumažinta senatvės pensija. PareiÅ¡kėjas nenurodė individualaus pobÅ«džio priežasčių, kurios galėtų bÅ«ti pripažintos svarbiomis, sprendžiant Å¡io termino atnaujinimo klausimÄ .

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas (iÅ¡ankstinio tokio pobÅ«džio ginčų nagrinėjimo institucija) turėjo pagrindÄ palikti pareiÅ¡kėjo paduotÄ skundÄ nenagrinėtÄ , kaip tai yra numatyta Taisyklių 20 ir 31 punktuose. Tačiau, atsakovė 2013 m. kovo 27 d. raÅ¡te kartu nurodė, kad VSDFV teritoriniai skyriai neturėjo ir neturi teisinio pagrindo iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintos senatvės pensijos dalies. Tokiu bÅ«du VSDFV (iÅ¡ankstinio tokio pobÅ«džio ginčų nagrinėjimo institucijos) dėl ginčo esmės iÅ¡reikÅ¡ta pozicija vertintina, kad VSDFV pareiÅ¡kėjo skundÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės, t. y. nagrinėjamu atveju ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedÅ«ra buvo baigta.

Tai reiÅ¡kia, kad aptartas pareiÅ¡kėjo skundo VSDFV padavimo termino praleidimo faktas, kaip ir tokio praleidimo priežasčių įvertinimo klausimas, prarado savo aktualumÄ , t. y. nagrinėjamai bylai tapo nereikÅ¡mingi.                                        Nustačius, kad VSDFV pareiÅ¡kėjo skundÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės, darytina iÅ¡vada, kad VSDFV 2013-03-27 sprendimas, kuriuo pareiÅ¡kėjo skundas buvo atsisakytas nagrinėti, tačiau toks atsisakymas nagrinėti pareiÅ¡kėjo skundÄ prieÅ¡tarauja Å¡iame sprendime priimtoms iÅ¡vadoms, nelaikytinas pagrįstu, todėl naikintinas.

Tuo tarpu pripažinus, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl pensijos nepriemokos buvo iÅ¡nagrinėtas įstatyme nustatyta privaloma ikiteismine ginčo tvarka, atsakovų argumentai, kad pareiÅ¡kėjas praleido terminÄ skundui paduoti, nagrinėjamu atveju nėra reikÅ¡mingi.Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis garantuoja asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismÄ ; iÅ¡ Å¡io konstitucinio imperatyvo kyla teismo pareiga asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai.

Asmens teisės kreiptis į teismÄ realizavimas yra neatsiejamas nuo atitinkamų įstatymais nustatytų procesinių reikalavimų, kurių bÅ«tina laikytis. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad pareiÅ¡kėjas tinkamai realizavo savo teisę kreiptis į teismÄ , iÅ¡ Konstitucijos, inter alia, jos 30 straipsnio 1 dalies kylantys imperatyvai teismui ginti asmens teises realiai ir veiksmingai suponuoja pareiÅ¡kėjos teisę reikalauti teisme paÅ¡alinti jos teisių pažeidimÄ , nulemtÄ Konstitucijai prieÅ¡taraujančio teisinio reguliavimo taikymo, perskaičiuojant ir iÅ¡mokant jai paskirta senatvės pensijÄ .

Pažeistas pareiÅ¡kėjo teises teismas privalo ginti, kadangi prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistos Konstitucijos 52 straipsnio nuostatos, garantuojančios asmens teisę į pensinį aprÅ«pinimÄ , taip pat iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio kylantys nuosavybės teisės apsaugos imperatyvai, o pati asmens teisė į teisminę gynybÄ bÅ«tų fiktyvi – asmuo, laikydamasis įstatymais nustatytų reikalavimų kreipęsis į teismÄ dėl iÅ¡ Konstitucijos kylančių teisių gynimo, realiai Å¡ių savo teisių apginti negalėtų.

Tai lemtų, kad teisinis reguliavimas, Konstitucinio Teismo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, ir toliau bÅ«tų realiai taikomas, o tai nesuderinama su Konstitucijos 110 straipsniu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, draudžiančiais teismui (teisėjui) taikyti įstatymÄ , kuris prieÅ¡tarauja Konstitucijai. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus bei aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad, siekiant užtikrinti realiÄ ir veiksmingÄ asmens pažeistų teisių gynybÄ , pareiÅ¡kėjui kilusios pasekmės dėl prieÅ¡taraujančios Konstitucijai Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo, perskaičiuojant jo senatvės pensijÄ , turi bÅ«ti visiÅ¡kai paÅ¡alintos, t. y. turi bÅ«ti priteista visa nepriemoka, susidariusi dėl antikonstitucinių Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo.

Pastebėtina, be kita ko, kad Konstitucinis Teismas 2014 m. kovo 7 d. sprendime dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo kai kurių nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo, nagrinėdamas minėto nutarimo nuostatas, susijusias su sumažintų senatvės pensijų kompensavimo mechanizmo nustatymu, pažymėjo, kad, užtikrinant teisingÄ patirtų praradimų kompensavimÄ , praradimai, kurie atsirado senatvės pensijas sumažinus įstatymo nuostatomis, pripažintomis prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, turi bÅ«ti kompensuoti, todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ VSDFV Vilniaus skyriaus priteistina visa dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies neiÅ¡mokėta valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis – 28,10 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str., 129 str.,nusprendė:PareiÅ¡kėjo E. V. B. skundÄ tenkinti.Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-03-27 sprendimÄ Nr. (6.5)I-1974.Priteisti pareiÅ¡kėjui E. V. B. iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 28,10 Eur (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus, 10 Eur ct) (97,04 Lt) valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                               Jolanta Malijauskienė                                                                              Henrikas Sadauskas                                                                                 Liudmila Zaborovska