29fab0a4-e2b5-4565-ba8e-06f8583b54cd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI-1930-809/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06930-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ praÅ¡ymÄ atsakovui M. R (M.

R. ) dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Teismas nustatė: PareiÅ¡kėja SÄ® ,,Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu priteisti iÅ¡ atsakovo M. R (M. R. ) 149,84 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ ir 8,09 Eur delspinigių už 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. PraÅ¡yme nurodo, kad savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario mėn. 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – ir Rinkliavos nuostatai) atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei vykdo rinkliavos apskaičiavimÄ , apskaitÄ , surinkimo kontrolę ir nepriemokų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintuose Rinkliavos nuostatuose nurodyta, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. Vilniaus miesto savivaldybėje taikoma vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ . Taip pat vadovaujantis Rinkliavos nuostatų 8 punktu rinkliavos mokėtojais laikomi rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamÄ jį turtÄ nuosavybės teise valdantys savininkai, jų atstovai pagal įstatymÄ , teisės aktų nustatytais atvejais nuomininkai ir kiti asmenys.

Atsakovas privalo vykdyti teisės aktų reikalavimus ir mokėti Rinkliavos nuostatose nurodytÄ rinkliavÄ , apskaičiuotÄ atsižvelgiant į valdomus nekilnojamojo turto objektus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Atsakovui pareiÅ¡kėjos procesiniai dokumentai buvo įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. Atsakovas nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ nepateikė. Teismas konstatuoja: Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl atsakovo M. R (M. R. ) už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , dėl ko susidarė 149,84 Eur vietinės rinkliavos skola ir 8,09 Eur delspinigių, priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sÄ skaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sÄ vartynų įrengimas ir eksploatavimas yra priskirta savarankiÅ¡kosioms savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava suprantama kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ . Å io įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai taip pat nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato vietinės rinkliavos dydį ir vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkÄ .

Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, vietinę rinkliavÄ moka fiziniai ir juridiniai asmenys, iÅ¡skyrus Lietuvos bankÄ . Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, bÅ«tinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimÄ , organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymÄ ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimÄ .

Savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistemose gali bÅ«ti tvarkomos visos atliekos, iÅ¡skyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali bÅ«ti įvykdyti Å¡iose sistemose (Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 9 dalis). Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetÄ . Rinkliavos nuostatų 6.5 papunktyje įtvirtinta, kad rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir jų tvarkymÄ ; 6.6 papunktyje nustatyta, kad rinkliavos mokėtojas – rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavÄ .

Rinkliavos nuostatų 8 punkte įtvirtinta, kad rinkliavos mokėtojais yra laikomi nekilnojamojo turto savininkai. Rinkliavos nuostatų 59 punkte nustatyta, kad administratorius suformuoja ir rinkliavos mokėtojams iki kiekvienų mokestinio laikotarpio metų kovo 1 d. pateikia mokėjimo praneÅ¡imÄ už nekilnojamojo turto objektÄ , kuriems galima nustatyti tikslų plotÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2010 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, iÅ¡aiÅ¡kino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Todėl aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.

Toks vietinės rinkliavos aiÅ¡kinimas iÅ¡ esmės atitinka ir formuojamÄ praktikÄ kitose LVAT bylose (administracinėse bylose Nr. A442-2210/2011, Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra vieÅ¡osios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobÅ«džio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtÄ rinkliavÄ atsiranda pagal tokias sÄ lygas, kurios yra numatytos jÄ nustatančiuose teisės aktuose. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimÄ , kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja Å¡io asmens pareigÄ nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavÄ .

Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti Å¡iÄ pareigÄ , ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavÄ vykdymo jis gali bÅ«ti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (pvz., 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2510-520/2016). IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovui M. R (M. R. ) nuosavybės teise laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. priklauso nekilnojamojo turto objektai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini).

Taigi, atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju. Už atliekų tvarkymÄ pareiÅ¡kėja atsakovui apskaičiavo vietinę rinkliavÄ ir siuntė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymÄ mokėjimo praneÅ¡imus už ginčo laikotarpius. Tačiau atsakovas vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymÄ nesumokėjo; be to, byloje nenustatyta, jog atsakovas negavo jam siųstų mokėjimo praneÅ¡imų ir skolos praneÅ¡imų, todėl laikytina, kad juos gavo, tačiau nevykdė teisės aktais nustatytos pareigos mokėti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , todėl ginčo laikotarpiu susidarė 149,84 Eur įsiskolinimas.

PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o priteisti 8,09 Eur delspinigių, susidariusių atsakovui nesilaikant įstatyminės pareigos laiku mokėti vietinę rinkliavÄ (0,03 proc. už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ ). Rinkliavos nuostatų 83, 84 punktuose numatyta, kad delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtÄ arba pavėluotai į savivaldybės biudžeto sÄ skaitÄ sumokėtÄ rinkliavÄ . Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai rinkliava turėjo bÅ«ti sumokėta į savivaldybės biudžeto sÄ skaitÄ .

Pagal Å¡ių nuostatų 86 punktÄ delspinigių dydis neturi virÅ¡yti Lietuvos Respublikos finansų ministro pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymÄ (toliau - ir MAÄ®) nustatyto delspinigių dydžio. Delspinigių dydis apskaičiuojamas pagal tÄ dienÄ paskelbtÄ galiojusių delspinigių dydį. Rinkliavos nuostatų 60 punkte nurodoma, jog mokėjimo praneÅ¡ime nurodyta rinkliava sumokama už pasirinktus mokėjimo praneÅ¡ime nurodytus laikotarpius (už ketvirtį ar visÄ mokestinį laikotarpį).

Tuo atveju, kai mokama už visÄ mokestinį laikotarpį, mokėjimas turi bÅ«ti atliktas iki mokestinio laikotarpio pirmojo ketvirčio pabaigos. Pasirinkus mokėjimus kas ketvirtį, kiekviena rinkliavos dalis turi bÅ«ti sumokama iki einamojo ketvirčio paskutinės dienos. MAÄ® 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau nei 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas nesilaikė pareigos laiku mokėti vietinę rinkliavÄ , todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas priteisti 8,09 Eur delspinigių taip pat laikytinas pagrįstu.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas bÅ«tų tinkamai vykdęs pareigÄ mokėti vietinę rinkliavÄ nustatytu laiku, be to, nėra pateiktas atsakovo atsiliepimas ar paaiÅ¡kinimas, kurie prieÅ¡tarautų pareiÅ¡kėjos reikalavimams; taip pat nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų atleistas nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavÄ . IÅ¡ teismui pateiktų duomenų darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja tinkamai informavo atsakovÄ apie mokėtinas sumas ir pareigÄ sumokėti vietinę rinkliavÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas laikytinas pagrįstu, todėl jis patenkinamas ir savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ iš atsakovo M. R (M. R. ) priteistina 149,84 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir 8,09 Eur delspinigių (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas). Pareiškėja prašyme taip pat prašo priteisti 24,20 Eur atstovavimo išlaidų už advokato suteiktas paslaugas.

Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pareiÅ¡kėjo teisė reikalauti iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡lieka ir tuo atveju, kai pareiÅ¡kėjas atsisako skundo (praÅ¡ymo, pareiÅ¡kimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimÄ padavus skundÄ (praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kimÄ ) teismui. Sprendžiant klausimÄ dėl konkretaus bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo dydžio, ABTÄ® 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, bÅ«tinos, pagrįstos ir suinteresuotos Å¡alies realiai turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016).

Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų, be kita ko, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog ar praÅ¡omos atlyginti iÅ¡laidos buvo bÅ«tinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso Å¡alies iÅ¡laidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso Å¡alis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015, 2020 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-195-442/2020).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiÅ¡kumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigÄ procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrÄ Å¾inti tik pagrįstas ir racionalias iÅ¡laidas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2020 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-98-520/2020).

Teisės į atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ neriboja proceso Å¡alies statusas – vieÅ¡ojo administravimo subjektas, tačiau atstovavimo iÅ¡laidos gali bÅ«ti atlyginamos Å¡iam subjektui tik tais atvejais, kai jos buvo bÅ«tinos siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus, ir tai spręsdamas teismas turi kompleksiÅ¡kai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo vieÅ¡ojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobÅ«dį, atstovo pasitelkimas buvo bÅ«tinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymas taip pat neriboja vieÅ¡ojo administravimo subjekto, esančio bylos Å¡alimi, galimybės bÅ«ti atstovaujamam advokato. Veikdamas specifinėje vieÅ¡ojo administravimo srityje, Å¡is subjektas privalo užtikrinti tokiÄ savo vidaus administravimo struktÅ«rÄ , kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti vieÅ¡ojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nereti atvejai, kai iÅ¡kilus sudėtingam teisiniam klausimui vieÅ¡ojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sÄ lygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-534-575/2018;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-358-821/2022). Bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-358-821/2022). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja nepateikė konkrečių ir objektyviais duomenimis paremtų argumentų, sudarančių pagrindÄ manyti, jog ji nebuvo pajėgi savo interesus ginti teisme be advokato pagalbos arba jog kreipimasis į teismÄ be advokato pagalbos jai lemtų žymias papildomas sÄ naudas, dėl kurių jos teisė į veiksmingÄ teisminę gynybÄ bÅ«tų apribota. Remiantis iÅ¡dėstytu ir vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai gauti neatitinka bÅ«tinumo kriterijaus, todėl tokių iÅ¡laidų atlyginimas nepriteistinas iÅ¡ atsakovės. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas nusprendžia:

PareiÅ¡kėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ praÅ¡ymÄ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo patenkinti. Priteisti pareiÅ¡kėjai savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (j. a. k. 304195262) iÅ¡ atsakovo M. R (M. R. ) (a.k. (duomenys neskelbtini)) 149,84 Eur dydžio nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir 8,09 Eur delspinigių.

PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmesti. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė