29f9c50f-7989-4e36-b920-3f71e288bbf1 · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-501-935/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04851-2020-5 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.6 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas), sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Saidytei-Matijošienei, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R.

A. (R. A.) ir jo gynėjui advokatui Stasiui Sandai, nukentėjusiajai M. A. ir jos atstovui advokatui Algirdui Gurauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios M. A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. A., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, perduodant jį M.

A. atsakomybei pagal laidavimÄ , nustatant dvejų metų laidavimo terminÄ be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 722 straipsniu, R. A. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aÅ¡tuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1.

R. A. 2020 m. vasario 2 d., apie 10.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia rankų plaÅ¡takomis sugriebęs sutuoktinę M. A. už abiejų rankų žastų stipriai jÄ traukė, M. A. padarydamas poodines kraujosruvas žastuose, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais savo veiksmais R. A. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji M.

A. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendį, pripažinti R. A. kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimÄ dvejiems metams, įpareigoti R. A. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiuose programose, skirti draudimÄ bendrauti su nukentėjusiÄ ja ir jų dukromis iki iÅ¡tuokos įsiteisėjimo dienos, įpareigoti jį gyventi atskirai nuo nukentėjusiosios bei jų bendrų vaikų, nesiartinti prie nukentėjusiosios bei jų bendrų vaikų arčiau kaip 100 metrų atstumu, įpareigoti R.

A. nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog M. A., įvertinus jos asmenines savybes, R. A. gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ .

4. Nukentėjusioji yra įsitikinusi, kad R. A. prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ ir gailėjimasis dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo buvo formalus ir nepilnas. Nėra pagrindo manyti, jog R. A. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes jis nesaikingai vartoja alkoholį, yra linkęs smurtauti, jis sistemingai ir piktybiÅ¡kai smurtauja prieÅ¡ savo Å¡eimos narius, tokiu bÅ«du darydamas jiems žalÄ .

5. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji ir jos atstovas advokatas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė, R. A. bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai Nukentėjusiosios apeliacinis skundas atmestinas.

6. BK 40 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi aptartoje normoje yra įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galima svarstyti klausimÄ dėl asmens, kuris padarė nusikalstamÄ veikÄ , atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

7. Å ioje baudžiamojoje byloje nekyla jokių ginčų dėl to, kad R. A. padarė nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis nusikalto pirmÄ kartÄ , baudžiamojoje byloje nebuvo praÅ¡oma atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ . Vis tik nukentėjusioji nagrinėjamu atveju yra įsitikinusi, kad R. A. nevisiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , jo gailėjimasis dėl nusikalamos veikos padarymo yra formalus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog su tokia nukentėjusiosios pozicija nėra pagrindo sutikti.

8. IÅ¡ baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad R. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nurodė, jog jis prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ (b. l. 60, 105). Ikiteisminio tyrimo metu R. A. teigė, kad jis detaliai neprisimena įvykio aplinkybių, tačiau patvirtino, jog galėjo bÅ«ti taip, jog konflikto metu jis sugriebė sutuoktinę už abiejų rankų. Pirmosios instancijos teisme R. A. teigė, kad jis, kilusio konflikto metu, buvo stipriai suėmęs nukentėjusiÄ jÄ už abiejų žastų, suvokė, jog sukelia jai fizinį skausmÄ .

Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad R. A. pripažino esmines faktines aplinkybes, kurios buvo nurodytos 2020 m. kovo 26 d. praneÅ¡ime apie įtarimÄ bei kaltinamajame akte ir kurios buvo nustatytos skundžiamu nuosprendžiu. Dėl Å¡ios priežasties nėra pagrindo teigti, kad R. A. nevisiÅ¡kai pripažino esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes. Čia pažymėtina, jog smurto prieÅ¡ sutuoktinę panaudojimo faktÄ , R. A. pripažino ir pirmosios apklausos, vykusios 2020 m. vasario 3 d., metu, kai praneÅ¡imo apie įtarimÄ turinys skyrėsi nuo vėlesnio praneÅ¡imo apie įtarimÄ turinio bei kaltinamajame akte suformuluoto kaltinimo.

9. Kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra nustatomas tuomet, kai jis kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo ir pan. R. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, teigė, kad jis gailisi dėl savo nusikalstamų veiksmų, nori su sutuoktine susitaikyti, bandė jos atsiprašyti ir susitaikyti (b. l. 54, 60). Iš R. A. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jis nurodė, jog gailisi dėl savo nusikalstamų veiksmų, bandė sutuoktinės atsiprašyti, savo nusikalstamus veiksmus vertina neigiamai (b. l. 105).

Apeliacinės instancijos teisme R. A. taip pat nurodė, jog apgailestauja dėl savo nusikalstamų veiksmų. IÅ¡ liudytojo P. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad R. A. po įvykio atsipraÅ¡inėjo nukentėjusiosios dėl savo veiksmų (b. l. 29). Ä®vertinęs aptartus faktus, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog R. A. gailėjimasis dėl padarytų nusikalstamų veiksmų yra formalus, ypač atsižvelgus į tai, kad jis viso proceso metu pripažino, jog naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ .

Faktų, kurie leistų manyti, kad R. A. gailėjimasis dėl nusikalstamų veiksmų yra formalus, nėra nustatyta.

10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad negalima sutikti su nukentėjusiosios teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad yra pagrindo manyti, jog R. A. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi jis piktnaudžiauja alkoholiu, yra linkęs smurtauti, yra ne kartÄ smurtavęs prieÅ¡ savo Å¡eimos narius. Å ioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, iÅ¡skyrus nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimus, kuriuos ji davė į įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams, jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, bei apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus teiginius, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad R.

A. piktnaudžiauja alkoholiu ir yra linkęs smurtauti. Kaip jau minėta, R. A. anksčiau nėra teistas. Jis anksčiau buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn (nusikalstamos veikos padarymo metu nuobaudos nebegaliojo), tačiau jo padaryti teisės pažeidimai nėra susiję nei su smurto panaudojimu prieÅ¡ kitÄ asmenį, nei su alkoholio vartojimu. Objektyvių duomenų apie tai, kad R. A. bÅ«tų linkęs smurtauti ar piktnaudžiautų alkoholiu, nėra. Pažymėtina ir tai, kad R. A. smurtiniai veiksmai prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ nebuvo intensyvÅ«s, jis pats savo veiksmus vertina kritiÅ¡kai.

Be to, R. A., atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Å iuo atveju nekyla abejonių dėl to, kad paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymas sustiprins R. A. gebėjimus savo emocijas reikÅ¡ti bei problemas spręsti visuomenėje priimtinais bÅ«dais.

11. Apeliantės teiginys, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog M. A., įvertinus jos asmenines savybes, R. A. gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ , yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju byloje yra nustatyta, kad M. A. yra R. A. motina, jie Å¡iuo metu gyvena kartu. Baudžiamojoje byloje iÅ¡ esmės nėra duomenų, kurie neigiamai charakterizuotų M. A.. Tokių duomenų nenurodo ir apeliantė. (duomenys neskelbtini) administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje M. A. yra apibÅ«dinama kaip darbÅ¡ti, tvarkinga ir patikima asmenybė.

SeniÅ«nijoje nėra ir nebuvo užregistruota jokių skundų dėl jos elgesio. Taigi nekyla abejonių, kad M. A. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Čia pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog M. A. 2016 ir 2017 metais po vienÄ kartÄ buvo patraukta administracinėn atsakomybėn, tačiau jos padaryti teisės pažeidimai nevertintini kaip Å¡iurkÅ¡tÅ«s, ji paskirtas baudas sumokėjo, nuobaudos nebegalioja. Taigi apeliacinės instancijos teisme nustatytas faktas nėra pakankamas pagrindas abejoti M.

A. tinkamumu bÅ«ti laiduotoja. R. A. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jo ir mamos santykiai yra geri, mama jam yra pavyzdys. Pati M. A. pirmosios instancijos teisme parodė, kad sÅ«nus pasielgė blogai, jo neteisina, kas rodo, jog ji kritiÅ¡kai vertina sÅ«naus padarytus nusikalstamus veiksmus. Taip pat M. A. nurodė, kad sÅ«nus jos klauso, jai padeda. Ji gali daryti savo sÅ«nui teigiamÄ Ä¯takÄ . Taigi apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad, įvertinus M. A. asmenines savybes (darbÅ¡tumÄ , tvarkingumÄ bei patikimumÄ ), jos ir sÅ«naus santykių pobÅ«dį (santykiai grindžiami abipuse pagarba, siekiu padėti vienas kitam ir pan.), ji gali daryti teigiamÄ poveikį R.

A..

12. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu prokuroras siÅ«lė atleisti R. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį M. A. atsakomybėn, ir bylÄ nutraukti. Laidavimo terminÄ skirti vieneriems metams. Užstato neskirti. Ä®pareigoti R. A. gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios M. A. visÄ laidavimo laikotarpį ir Å¡eÅ¡is mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Nukentėjusioji, sakydama baigiamÄ jÄ kalbÄ , sutiko su prokuroro pozicija. Taigi M. A. neprieÅ¡taravo tam, jog R. A. bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jokių pastabų dėl laiduotoju norinčio tapti asmens neturėjo.

13. Akivaizdu, kad Å¡iuo metu nukentėjusioji nebesutinka su tuo, jog R. A. bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ji pageidauja, kad jam bÅ«tų paskirta bausmė ir taikomos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios apribotų jo galimybes bendrauti su nukentėjusiÄ ja bei bendrais vaikais. Apeliacinės instancijos teisme M. A. paaiÅ¡kino, kad apeliacinį skundÄ teikė, nes nori, jog R. A. negrįžtų gyventi į butÄ , kuriame gyvena ji ir vaikai. Taip pat iÅ¡ baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad tarp R.

A. ir M. A. kyla nesutarimų, jie yra nepatenkinti bendru gyvenimu, abu siekia nutraukti santuokÄ . Taigi Å¡iuo atveju galima daryti iÅ¡vadÄ , kad M. A. siekis, jog R. A. bÅ«tų nuteistas ir jam paskirta bausmė, iÅ¡ tikrųjų yra susijęs ne su realiu poreikiu, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų pasmerktas valstybės vardu oficialiai pripažįstant jį kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ ir priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, taip pat paskiriant jam bausmę, o su siekiu iÅ¡spręsti buitinio pobÅ«džio problemas, kylančius nesutarimus.

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad klausimai, susiję su gyvenimu skyrium, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymu ir pan., gali ir turi būti sprendžiami santuokos nutraukimo byloje, o ne taikant R. A. baudžiamajame įstatyme numatytas priemones.

14. BK 67 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Taigi, be jokių abejonių, baudžiamasis įstatymas net ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui leidžia taikyti įstatyme nurodytas baudžiamojo poveikio priemones. BK 67 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Jokia kita baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis įstatyme nėra nustatyta. Taigi baudžiamojo poveikio priemonių tikslai, nurodyti BK 41 straipsnyje, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nesikeičia, t. y. skiriamomis baudžiamojo poveikio priemonėmis iÅ¡ esmės turi bÅ«ti siekiama tų pačių tikslų, aiÅ¡ku, atsižvelgiant į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto specifikÄ , kaip ir paskyrus asmeniui bausmę. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad yra pagrindo manyti, jog R.

A. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, apeliaciniame skunde nurodomų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas nėra tikslingas. Apeliacinį skundÄ nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį ir tai, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ nereiÅ¡kia, kad asmuo visiÅ¡kai iÅ¡vengia teisinių pasekmių, susijusių su nusikalstamos veikos padarymu, kadangi BK 40 straipsnio 6-8 dalyse įtvirtintos nuostatos yra skirtos tam, kad drausmintų asmenį padariusį nusikalstamÄ veikÄ ir atleistÄ nuo baudžiamosios atsakomybės.

15. Ä®vertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuotina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžio keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl nukentėjusiosios M. A. apeliacinis skundas yra atmetamas. Teisėjų kolegija pastebi, kad skundžiamame nuosprendyje R. A. buvo netinkamai iÅ¡aiÅ¡kintos pasekmės, kurios gali kilti, jeigu jis laidavimo metu padarys naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų nusikaltimÄ ar tyčinį nusikaltimÄ . Taigi dėl Å¡ios priežasties skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendis yra tikslintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nukentėjusiosios M. A. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendį patikslinti: R. A. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali bÅ«ti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

M. A. išaiškinti, jog ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisėjai Julita Dabulskytė-Raizgienė Rasa Paužaitė Ugnius Trumpulis