2021-12-08 Nr. AB-26716-4-49-3-00192-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generateddalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu A. O. prisistatančio asmenis atstovui advokatui Romui Januškai, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu A. O. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo termino pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliečiu A. O. prisistačiusiam asmeniui.
Legislator headnote
AI generated2021-12-08 Nr. AB-26716-4-49-3-00192-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: O. prisistatančio asmenis atstovui advokatui Romui Januškai, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu A. O. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo termino pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliečiu A. O. prisistačiusiam asmeniui.
Full text
Administracinė byla Nr. A-4298-261/2021
Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00192-2021-7
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ernesto Spruogio,
sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu A. O. prisistatančio asmenis atstovui advokatui Romui Januškai,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu A. O. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo termino pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliečiu A. O. prisistačiusiam asmeniui.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu A. O. prisistačiusio asmens (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo termino pratęsimo trims mėnesiams, bet ne ilgiau kol bus priimtas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje ir jis bus išsiųstas į kilmės šalį (toliau – ir Teikimas).
2. Centras nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 24 d. buvo sustabdytas vilkikas. Patikrinus vilkiko priekabą, buvo pastebėti 8 užsieniečiai, vienas iš jų prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu A. O. Užsienietis Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu buvo sulaikytas iki 2021 m. spalio 25 d.
3. Centras pažymėjo, jog Užsienietis nuo 2021 m. liepos 25 d. buvo apgyvendintas Centre, o 2021 m. rugpjūčio 23 d. jis, kartu su kitais užsieniečiais, perlipo Centro tvorą ir pasišalino iš apgyvendinimo vietos. Centro manymu, tai, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, veikdamas bendrininkų grupėje, savavališkai pasišalino iš Centro, leido teigti, kad Užsienietis buvo linkęs pažeidinėti įstatymus ir nevykdyti savo kaip prieglobsčio prašytojo pareigų. Siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, tikėtina, jog jis gali bandyti dar kartą savavališkai pasišalinti. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturėtų galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamų sprendimų dėl jo teisinės padėties. Centras taip pat nurodė, kad Užsieniečio prieglobsčio prašymas dar nebuvo išnagrinėtas.
4. Užsienietis teismo posėdyje prašė Teikimą atmesti, nurodė, jog jo tikslas buvo išvykti į bet kurią Europos Sąjungos valstybę, bėgo dėl politinių priežasčių, o iš Lietuvos Respublikos bandė pabėgti, nes išsigando, kad bus sugrąžintas į (duomenys neskelbtini).
II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. spalio 25 d. sprendimu tenkino Centro Teikimą – pratęsė Užsieniečio sulaikymo terminą iki 2022 m. sausio 25 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje ir jis bus išsiųstas į kilmės šalį.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, o neteisėtai kirtęs išorinę Europos Sąjungos valstybės sieną, neturėjo asmenybę patvirtinančių dokumentų, iš jam suteiktos gyvenamosios vietos savavališkai pasišalino su tikslu išvykti, jis linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, todėl, nesulaukęs sprendimo dėl jo pateikto prašymo suteikti prieglobstį, gali pakartotinai bandyti išvykti ir pasislėpti. Teismas sprendė, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nebūtų pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, nes priėmus neigiamą Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimą, jo vykdymas būtų įmanomas tik sulaikius Užsienietį.
7. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju sulaikymo pagrindas Užsieniečiui nebuvo išnykęs ar pasikeitęs, todėl tenkino Teikimą.
III. 8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 25 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.
9. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymu nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo. Vien tai, kad Užsieniečio asmens tapatybė nėra patvirtinta, negali būti formaliu pagrindu taikyti Užsieniečiui pačią griežčiausią jo judėjimo ribojimo priemonę.
9.2. Teismas nepagrįstai netaikė alternatyvios sulaikymui priemonės Užsieniečiui ir išsamiai nenagrinėjo jos taikymo galimybės, todėl teismas neišnaudojo visų galimybių kaip įmanoma mažiau varžyti prieglobsčio prašytojo, pažeidžiamo asmens laisvę.
9.3. Teismo keliamus siekius galima pasiekti taikius Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Pritaikius šią alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje bei sudarytos sąlygos Užsieniečiui minimaliai judėti Centro teritorijoje. Tokiu būdu jo judėjimo ribojimas būtų nors šiek tiek teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis Užsieniečio kaip prieglobsčio prašytojo interesus. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų tiek Migracijos departamento, siekiančio išnagrinėti prašymą ir baigti prieglobsčio procedūrą, tiek Užsieniečio interesus naudotis asmens laisve.
10. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį procesą nutraukti.
11. Centras nurodo, kad Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 16 d. priėmė sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti jį į kilmės šalį. Užsienietis 2021 m. lapkričio 17 d. pateikė prašymą leisti jam savanoriškai grįžti į kilmės valstybę ir 2021 m. lapkričio 23 d. Užsienietis išvyko iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Centro teigimu, Užsieniečio apeliacinis skundas negali būti svarstomas, nes Užsieniečio nėra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Apeliacinis procesas nebeturi teisinės prasmės.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo – sulaikymo Centre – termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą nustatęs, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neturėjo asmens tapatybę, pilietybę ar teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, Užsieniečio asmens tapatybė nėra nustatyta, jis buvo sulaikytas bandantis išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl Užsienietis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.
14. Užsienietis su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Apeliacinį skundą motyvuoja tuo, jog sulaikymas yra per griežta priemonė, o teismo keliamus siekius galima pasiekti taikius alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.
15. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
16. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, jog prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo asmens tapatybę ir (arba) pilietybę. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
17. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad, įvertinus tai, jog Užsienietis nebuvo pateikęs jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, valstybės sieną kirto ne per pasienio kontrolės punktą, bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos bei nebuvo galutinio Migracijos departamento sprendimo dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo, Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyti pagrindai sulaikyti Užsienietį nebuvo išnykę.
19. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 16 d. priėmė sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti jį į kilmės šalį. Užsienietis 2021 m. lapkričio 17 d. informavo Tarnybą, jog jis pageidauja savanoriškai grįžti į kilmės šalį. Užsienietis atsisakė prieglobsčio prašytojo statuso ir 2021 m. lapkričio 23 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį.
20. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, pagrįstai tenkino Centro Teikimą dėl Užsieniečio sulaikymo termino pratęsimo.
21. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, bei atsižvelgusi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., 2021 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑4018‑438/2021), teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 25 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečiu A. O. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Gintaras Kryževičius
Ernestas Spruogis