29f6848e-fbce-4f76-bbd3-30fe0a9a2014 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-641-555/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06718-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.8; 2.6.39.1; 2.6.39.2.5.5; 3.3.1.18.1 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 24 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus TamaÅ¡ausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12318-947/2020 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės 3 048,91 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 172,91 Eur metines palÅ«kanas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (72,00 Eur žyminį mokestį, 455,58 Eur už advokato ir advokato padėjėjos teisines paslaugas).

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2017 m. kovo 6 d. automobilis „Mercedes Benz S500“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančiÄ duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais. Ä®vykio metu minėtas automobilis buvo apdraustas Transporto priemonių draudimu (Kasko draudimu). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės apžiÅ«ros metu nustatyta, kad reikalinga keisti priekinį bamperį, priekines kairės pusės bamperio groteles, priekinį kairės pusės posparnį, priekinio bamperio antrines groteles.

IeÅ¡kovė, apskaičiuodama nuostolį ir prieÅ¡ iÅ¡mokėdama draudimo iÅ¡mokÄ , vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2016 m. vasario 23 d. redakcija, galiojanti nuo 2016 m. kovo 1 d.). IeÅ¡kovė apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo 3 048,91 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , todėl atsakovė privalo atlyginti atsiradusiÄ Å¾alÄ , kadangi atsakovė yra kelio, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė ir valdytoja. IeÅ¡kovė pretenzija ragino atsakovę sumokėti žalÄ , atsiradusiÄ dėl eismo įvykio, tačiau turtinė žala nebuvo atlyginta.

3. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad nėra ginčo, jog (duomenys neskelbtini), kurioje įvyko eismo įvykis, nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Tačiau ieÅ¡kovė praleido trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skaičiuotinÄ nuo žalos atsiradimo dienos, t. y. 2017 m. kovo 6 d., todėl terminas ieÅ¡kiniui pateikti baigėsi 2020 m. kovo 6 d. Be to, ieÅ¡kovė turėjo įrodyti visas civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygas.

IeÅ¡kovė pateikė teismui duomenis apie automobilio sugadinimus, tačiau nepateikė įrodymų, besÄ lygiÅ¡kai patvirtinančių, kad sugadinimai buvo padaryti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei kad egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir automobiliui padarytos žalos. Byloje taip pat nėra duomenų apie automobilio bÅ«klę iki eismo įvykio. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų duomenų negalima tiksliai nustatyti, kokios detalės buvo keičiamos ar remontuojamos, ar detalių keitimas (remontas) yra sÄ lygotas bÅ«tent Å¡io eismo įvykio.

IÅ¡ automobilio remontÄ patvirtinančių dokumentų matyti, kad buvo atlikta žymiai daugiau remonto darbų nei buvo nurodyta policijos suraÅ¡ytame 2017 m. kovo 15 d. nutarime. Atsakovė taip pat vertino, kad transporto priemonės vairuotojas nebuvo pakankamai atidus ir Å¡i priežastis taip pat lėmė žalos atsiradimÄ . Atsakovė nesutiko ir su reikalavimu priteisti kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, kadangi pati ieÅ¡kovė delsė ginti savo teises teisme. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4.

Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

5. Teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju yra taikomas sutrumpintas trejų metų senaties terminas, kuris taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalis). Å ioje dalyje ginčo tarp Å¡alių nebuvo. Teismas nurodė, kad pagrindas ieÅ¡kovei spręsti apie draudžiamojo įvykio buvimÄ ir draudiko pareigos iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ atsiradimÄ buvo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. kovo 21 d. informacinis praneÅ¡imas ieÅ¡kovei apie 2017 m. kovo 6 d. eismo įvykį bei 2017 m. kovo 15 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenÄ .

6. Teismas konstatavo, kad žala buvo padaryta 2017 m. kovo 6 d., o ieÅ¡kovei (draudėjui) žalÄ galimai padaręs asmuo tapo žinomas bÅ«tent 2017 m. kovo 21 d. ir nuo Å¡ios dienos atitinkamai prasidėjo trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino eiga. Teismas laikė, kad teisės į žalos atlyginimÄ dėl daikto sugadinimo atsiradimo momentas sietinas su daikto sugadinimo priežasties nustatymo momentu – 2017 m. kovo 21 d., todėl ieÅ¡kinio senaties terminas paduoti ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo Å¡iuo konkrečiu atveju pasibaigė 2020 m. kovo 21 d. Kadangi ieÅ¡kinys teismui paduotas tik 2020 m. balandžio 24 d., teismas konstatavo, jog reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti yra praleistas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

7. Teismas nors ir nustatė, kad ieÅ¡kovė 2017 m. liepos 17 d. siuntė atsakovei pretenzijÄ dėl žalos atlyginimo, tačiau laikė, jog atsakovė nesutiko su pareikÅ¡tais reikalavimais. Teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo laikyti, jog, pagal CK 1.130 straipsnio 2 dalį, ieÅ¡kinio senaties terminas buvo nutrÅ«kęs ir prasidėjo iÅ¡ naujo. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti nebuvo nutrauktas.

8. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė net neprašė teismo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties termino, nes laikėsi pozicijos, kad senatis nebuvo praleista. Nepaisant Å¡ios aplinkybės, teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ apie egzistuojantį pagrindÄ atnaujinti senaties terminÄ . Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovei Å¡iuo atveju taikytini aukÅ¡tesni nei vidutiniai rÅ«pestingo ir atidaus elgesio standartai, nes ieÅ¡kovė – juridinis asmuo, užsiimantis draudimo veikla, galintis ir privalantis tinkamai naudotis savo teisėmis.

Ypatingai akcentuotina ir tai, kad atsakovė dar 2017 m. rugsėjo 19 d. atsakymu į pretenzijÄ aiÅ¡kiai nurodė, kad su turtine pretenzija dėl draudimo iÅ¡mokos sumokėjimo nesutinka. Byloje nėra pateikta duomenų, kad nuo 2017 m. rudens iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo 2020 m. balandžio mėn. ieÅ¡kovei dėl kokių nors priežasčių buvo kilusi kliÅ«tis laiku kreiptis į teismÄ dėl teisminės gynybos. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės elgesys laikytinas nepakankamai rÅ«pestingu ar atidžiu, o ieÅ¡kinio senaties terminas nebuvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

9. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra atmestinas, taikant ieÅ¡kinio senatį, todėl turtinių reikalavimų dėl žalos atlyginimo ir palÅ«kanų priteisimo nagrinėjimas, esant savarankiÅ¡kam ieÅ¡kinio atmetimo pagrindui (pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui), yra savitikslis ir perteklinis. Å iuo atveju toks civilinės atsakomybės sÄ lygų vertinimas neaktualus, nes, net ir nustačius teisės pažeidimÄ , pažeistos teisės nebÅ«tų įmanoma apginti dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino.

Dėl Å¡ios priežasties teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo, neturi pareigos analizuoti bei pasisakyti dėl ieÅ¡kovės reikalavimų esmės. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 10. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nėra pagrindo sutikti, kad ieÅ¡kinys buvo pateiktas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ . 1.2. IÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, t. y. nuo tada, kai draudimo bendrovė iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ Å¾alÄ patyrusiam asmeniui.

Atitinkamos pozicijos, t. y. termino skaičiavimo nuo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo dienos, laikomasi ir teismų praktikoje, pvz., Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-295-642/2019, Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1099-254/2020, Kauno apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-423- 230/2020. 1.3. Draudimo iÅ¡moka už byloje minimÄ Ä¯vykį buvo iÅ¡mokėta 2017 m. birželio 1 d., o ieÅ¡kinys teismui pateiktas 2020 m. balandžio mėn., kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ ieÅ¡kinys pateiktas nepraleidus ieÅ¡kinio senaties termino.

11. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. IeÅ¡kovė nepagrįstai senaties terminÄ skaičiuoja nuo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo momento. IeÅ¡kovės nurodyta senaties termino pradžios skaičiavimo taisyklė taikoma nustatant iÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , tuo tarpu Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė, pareikÅ¡dama reikalavimÄ atsakovei dėl žalos atlyginimo CK 6.1015 straipsnio pagrindu, įgyvendino subrogacinio reikalavimo teisę. 2.2.

Subrogacijos atveju ieÅ¡kinio senaties skaičiavimas nesikeičia ir ieÅ¡kinio senaties terminui taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieÅ¡kinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Todėl draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieÅ¡kinio senaties terminų ir jų skaičiavimo tvarkos, kurie bÅ«tų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ iÅ¡ sutarties ar delikto, t. y. taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Draudikas, reiÅ¡kiantis subrogacinį reikalavimÄ , negali turėti daugiau teisių, negu bÅ«tų turėjęs žalÄ patyręs asmuo. 2.3. Tarp ieÅ¡kovės, kaip Kasko draudikės, ir atsakovės susiklostė žalos atlyginimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas ir Å¡io termino eiga skaičiuojama nuo tos dienos, kuriÄ Å¾alÄ patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

Draudimo iÅ¡mokos sumokėjimo diena reiÅ¡kė draudiko (ieÅ¡kovės) subrogacijos teisės atsiradimÄ , o ne ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ . Dėl to ieÅ¡kovės pareikÅ¡tam reikalavimui taikytina bendroji ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė – faktinio sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ momentas. 2.4. Apdraustas automobilis buvo apgadintas 2017 m. kovo 6 d., kai įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančiÄ duobę, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo įvykio, kuris įvyko 2017 m. kovo 6 d. (tada draudėjas sužinojo apie padarytÄ Å¾alÄ ).

IeÅ¡kovei terminas paduoti ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo pasibaigė 2020 m. kovo 6 d., o ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė tik 2020 m. balandžio 24 d., t. y. praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). 2.5. Net ir laikant ieÅ¡kinio senaties pradžiÄ tÄ momentÄ , kada ieÅ¡kovė pati sužinojo apie įvykį, ieÅ¡kinys teismui paduotas jau praleidus trejų metų senaties terminÄ . Kauno apskrities VPK 2017 m. kovo 20 d. raÅ¡to, kuris ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) žalų centre gautas 2017 m. kovo 21 d., apie eismo įvykį gavimas, buvo pagrindas ieÅ¡kovei spręsti apie draudžiamojo įvykio buvimÄ ir draudiko pareigos iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ atsiradimÄ .

Kartu Å¡is raÅ¡tas įgalino spręsti apie draudimo objekto (automobilio) apgadinimÄ , už kuriuos turėtų bÅ«ti atsakingas pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, savininkas (valdytojas). Å iuo atveju ieÅ¡kinio senaties termino ieÅ¡kovės reikalavimui dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos iÅ¡ už žalÄ atsakingo asmens priteisimo pradžia skaičiuotina ne vėliau kaip nuo raÅ¡to apie automobilio apgadinimo priežastį sužinojimo (gavimo) dienos, t. y. nuo 2017 m. kovo 21 d. 2.6.

IeÅ¡kovė praleido trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kovė nei pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokių objektyvių priežasčių, nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, dėl kurių praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , ir neprašė to termino atnaujinti. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškinio senaties taikymo subrogacijos atveju.

14. Draudikui (ieÅ¡kovei), iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pareiÅ¡kus reikalavimÄ dėl iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, priteisimo, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovė yra praleidusi sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde, nesutikdama su teismo sprendimu, nurodo, kad iÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, tai reiÅ¡kia, kad trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, t. y. nuo tada, kai draudimo bendrovė iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ Å¾alÄ patyrusiam asmeniui.

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje reglamentuojamas draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimas draudikui (subrogacija). Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.

16. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad subrogacija užtikrina, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymÄ asmeniui iÅ¡liktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-690-415/2015; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-413-378/2017, 15 punktas).

17. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Tai reiÅ¡kia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančiÄ nukentėjusį ir žalÄ padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės.

18. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį teisme (CK 1.124 straipsnis). Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad apgintų pažeistÄ teisę, prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl to, jog subrogacija yra įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje, t. y. subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia Å¡ios prievolės Å¡alis, ieÅ¡kinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieÅ¡kinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tai reiÅ¡kia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieÅ¡kinio senaties terminų, kurie bÅ«tų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ iÅ¡ sutarties ar delikto.

20. Bendroji ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad Å¡io termino eiga prasideda nuo dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ ; Å¡ios taisyklės iÅ¡imtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti galimybę ginti savo pažeistÄ teisę, tik žinodamas, kad Å¡i yra pažeista.

Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimÄ asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistÄ teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir kt.).

21. Bylos duomenims nustatyta, kad 2017 m. kovo 6 d. automobilis „Mercedes Benz S500“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančiÄ duobę. IeÅ¡kovę (apeliantę) AB „Lietuvos draudimas“ Kauno apskrities vyriausiais policijos komisariatas 2017 m. kovo 21 d. informaciniu praneÅ¡imu informavo apie 2017 m. kovo 6 d. įvykusį eismo įvykį. Kartu su ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė yra pateikusi ir praÅ¡ymÄ atlyginti įvykio metu patirtÄ Å¾alÄ , apgadinto automobilio remontÄ atlikusio asmens pasiÅ«lymÄ , PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , kuri pagrindžia automobiliui atliktų darbų mÄ stÄ .

Å ie, byloje pateikti, duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad draudikas apie automobilio „Mercedes Benz S500“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) patirtÄ Å¾alÄ , jos dydį, žalos atsiradimo aplinkybes vėliausiai sužinojo ir (ar) privalėjo sužinoti 2017 m. kovo 24 d.

22. Dėl apeliantės argumentų, kad ieÅ¡kinio senatis subrogacijos atveju turi bÅ«ti skaičiuojama nuo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, t. y. pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ taisyklę, pažymėtina, kad nurodyta taisyklė taikoma nustatant iÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , tuo tarpu minėta, jog subrogacija nėra nauja regresinė prievolė – tai yra asmenų pasikeitimas toje pačioje žalos atlyginimo prievolėje.

Dėl to subrogacijos atveju ieÅ¡kinio senaties skaičiavimas nesikeičia (CK 1.128 straipsnis) ir Å¡io termino eiga skaičiuojama nuo tos dienos, kuriÄ Å¾alÄ patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Be to, kasacinio teismo praktikoje pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai, kad subrogacijos institutas draudimo teisiniuose santykiuose tam tikra prasme drausmina tiek draudikÄ , tiek draudėjÄ . Draudikas, žinodamas, kad ieÅ¡kinio senaties terminas gali pasibaigti, turi interesÄ stengtis kuo greičiau užbaigti draudžiamojo įvykio administravimÄ ir priimti sprendimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos.

Draudėjas turi interesÄ kuo greičiau praneÅ¡ti apie jam padarytÄ Å¾alÄ savo draudikui, nes jeigu dėl delsimo praneÅ¡ti subrogacija taps neįmanoma, draudikas įgis teisę atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , vadovaudamasis CK 6.1015 straipsnio 4 dalies nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

23. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieÅ¡kinio senaties terminÄ tokius argumentus grindžia Klaipėdos apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-295-642/2019, Kauno apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1099-254/2020 ir Kauno apygardos teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-423- 230/2020 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kad nurodyta ieÅ¡kovės teismų praktika turi bÅ«ti taikoma ir Å¡iuo atveju.

24. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog, užtikrinant iÅ¡ Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumÄ (nuoseklumÄ , neprieÅ¡taringumÄ ), taigi ir jurisprudencijos tęstinumÄ , lemiamÄ reikÅ¡mę, be kitų, turi Å¡ie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiÅ¡kose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiÅ«rėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais.

Tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015 ir kt.) nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos.

Taigi teismo precedentas reiÅ¡kia įsiteisėjusį teismo sprendimÄ kitoje iÅ¡nagrinėtoje byloje, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis tapati arba labai panaÅ¡i į nagrinėjamÄ bylÄ .

25. Ä®vertinus skundžiamo teismo sprendimo turinį, matyti, jog, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į apeliantės apeliaciniame skunde įvardintÄ teisminę praktikÄ , analizavo ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus, susijusius su ieÅ¡kovės sužinojimo apie automobiliui padarytÄ Å¾alÄ momentu, kuris aktualus nustatant terminÄ , kada ji galėjo ir turėjo kreiptis į teismÄ . Tai pat nustatęs, kad ieÅ¡kovės įvardintų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės bylų aplinkybės nesutampa, iÅ¡samiai pasisakė kodėl nesiremia suformuota Å¡iose bylose teismine praktika.

26. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė AB „Lietuvos draudimas“ nepaneigė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo ir skaičiavimo klausimu, todėl jos apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 27. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinio skundo netenkinus, jai jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos. Tuo tarpu atsakovė į bylÄ nėra pateikusi jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl teisėjų kolegija dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako.

28. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) teisme iÅ¡laidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, Å¡ios iÅ¡laidos valstybės naudai nepriteisiamos. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Gintautas Koriaginas Albina Rimdeikaitė Egidijus TamaÅ¡auskas