29f17a4f-306c-41bb-b3e2-c8ecdbb93279 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-238-773/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10125-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.5. (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės, Mindaugo Å imonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K.

B., atstovaujamo advokato J. J., apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo K. B. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: Ginčo esmė IeÅ¡kovas K. B. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės 14 937 Eur turtinės žalos ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

IeÅ¡kovas nurodė, kad jam 2015 m. gegužės 28 d. buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ , t. y. jis buvo kaltinamas tuo, jog 2015 m. balandžio 4 d., patruliuodamas kartu su G. V., paėmė 20 Eur kyšį, vėliau kaltinimo aplinkybės pakeistos tuo aspektu, kad ieÅ¡kovas sėdėdamas automobilyje matė, kaip jo kolega paėmė kyšį, tačiau apie daromÄ nusikaltimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka nepranešė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, toliau – BK, 225 straipsnio 4 dalis).

Nurodė ir tai, kad 2015 m. liepos 30 d. jam buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ , t. y. jis buvo kaltinamas tuo, jog savanaudiÅ¡kais tikslais, siekdamas patraukti M. T. atsakomybėn, tyčia sustabdė jo vairuojamÄ automobilį ir apkaltino padarius kelių eismo taisyklių pažeidimus (BK 228 straipsnio 2 dalis, 300 straipsnio 1 dalis). Pažymėjo, kad ieÅ¡kovui nuo 2015 m. liepos 30 d. iki 2017 m. vasario 3 d. buvo taikyta procesinė prievartos priemonė – nuÅ¡alinimas nuo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 bÅ«rio vyresniojo patrulio pareigų.

Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 19 d. ieÅ¡kovo atžvilgiu priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 31 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendį paliko nepakeistÄ . IeÅ¡kovas į darbÄ grÄ Å¾intas nuo 2017 m. vasario 3 d. IeÅ¡kovas nurodė, kad dėl kyÅ¡ininkavimo jis buvo iÅ¡teisintas, nes nebuvo įrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Dėl BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas, nes teismai konstatavo, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

IeÅ¡kovo nuomone, iÅ¡teisinimo pagrindai neabejotinai leidžia konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir prokuroro bendrosios rÅ«pestingumo ir atidumo pareigos pažeidimÄ , turėjusį esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, t. y. nepagrįstam baudžiamojo persekiojimo ieÅ¡kovo atžvilgiu pradėjimui, vėliau nepagrįstam baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme. Pasak ieÅ¡kovo, dėl nuÅ¡alinimo nuo pareigų jis neteko 14 937 Eur darbo užmokesčio ir patyrė 2 000 Eur neturtinės žalos, kuri atsirado dėl ieÅ¡kovo reputacijos ir gero vardo pažeminimo, patirto streso, nuolatinio nerimo dėl baudžiamojo proceso.

Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepimu į ieškinį prašė teismo jį atmesti. Pažymėjo, kad ieškovas K. B. neįrodė, kad jam taikyta procesinė prievartos priemonė – nušalinimas nuo pareigų, buvo paskirta neteisėtai ir nepagrįstai. Atsakovės atstovės nuomone, šiai procesinei prievartos priemonei paskirti ir taikyti bei kitiems procesiniams veiksmams ieškovo atžvilgiu atlikti faktinių duomenų pakako. Tai, kad ieškovo atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, pasak atsakovės, savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas, taikyta procesinė prievartos priemonė ir visi kiti susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti.

IeÅ¡kovas K. B. nenurodė jokių procesinių veiksmų neteisėtumo pagrindų. IeÅ¡kovas taip pat nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio neturtinės žalos atsiradimo faktÄ bei jos dydį. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė teismo jį atmesti. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas K. B. nuo pareigų buvo nuÅ¡alintas esant pakankamai duomenų, teikiančių pagrindÄ kaltinti ieÅ¡kovÄ jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu.

Teismų nutartys, kuriomis buvo iÅ¡spręstas ieÅ¡kovo nuÅ¡alinimo nuo pareigų klausimas, buvo motyvuotos ir priimtos laikantis teisės aktų reikalavimų. Pasak atsakovės atstovės, teismai, priimdami sprendimÄ dėl ieÅ¡kovo nuÅ¡alinimo nuo pareigų, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad užimamų pareigų ėjimas sudarytų sÄ lygas piktnaudžiauti jam suteiktais įgaliojimais ir daryti naujas nusikalstamas veikas. Vien faktas, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, atlikdami ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų vertinimÄ , konstatavo, jog Å¡ių įrodymų nepakanka pripažinti ieÅ¡kovÄ kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo, atsakovės atstovės vertinimu, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas nepagrįstai ar pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normas.

Taip pat pažymėjo, kad neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismų, kurie priėmė nutartis dėl ieškovo nušalinimo nuo pareigų, veiksmų nenustatė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismas. Pažymėjo, kad ieškovo nurodyti dvasiniai išgyvenimai yra tik deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti objektyviais įrodymas. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu į ieškinį prašė teismo jį atmesti, nes ieškovas K.

B. neįrodė valstybės deliktinės atsakomybės sÄ lygų. Pažymėjo, kad baudžiamasis persekiojimas ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamas veikas. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu, buvo priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, pasak atsakovės atstovės, savaime nesuponuoja baudžiamojo persekiojimo pradėjimo ir prievartos priemonių taikymo neteisėtumo. Pažymėjo, jog Kauno apylinkės teismo nutartyje, kuria ieÅ¡kovui buvo skirtas nuÅ¡alinimas nuo pareigų, aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti tokio sprendimo motyvai.

Pažymėjo, kad teismai tiek priimdami nutartis dėl procesinės prievartos priemonės taikymo, jos termino pratęsimo, tiek priimdami iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nekonstatavo taikytos procesinės prievartos priemonės neteisėtumo ir nepagrįstumo. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas atliktas operatyviai, sprendimai baudžiamojoje byloje priimti per trumpÄ laikÄ , todėl procesinės prievartos priemonės taikymo trukmė taip pat nebuvo nepagrįstai ilga. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas K. B. neįrodė valstybės deliktinės atsakomybės sÄ lygų (neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmų ar neveikimo), ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas K. B. buvo įtariamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 4 dalyje (kyÅ¡ininkavimas), BK 228 straipsnio 2 dalyje (piktnaudžiavimas tarnyba) ir BK 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento klastojimas ir jo panaudojimas), padarymu. Nustatė ir tai, kad nuo 2015 m. liepos 30 d. iki 2017 m. sausio 31 d. (į darbÄ ieÅ¡kovas grÄ Å¾intas 2017 m. vasario 3 d.) ieÅ¡kovui buvo taikyta procesinė prievartos priemonė – nuÅ¡alinimas nuo pareigų.

Teismas sprendė, kad byloje nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo K. B. atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstai. Teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 4 dalyje (kyÅ¡ininkavimas), buvo pradėtas gavus liudytojos praneÅ¡imÄ apie tai, jog vairuotojas policijos pareigÅ«nui davė 15 Eur kyšį. Tuo tarpu ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalies (piktnaudžiavimas tarnyba) ir BK 300 straipsnio 1 dalies (dokumento klastojimas ir jo panaudojimas), padarymo buvo pradėtas gavus asmens pareiÅ¡kimÄ , kad ieÅ¡kovas, kartu su kitu asmeniu, piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi ir siekdami asmeninės naudos, neteisėtai jam surašė administracinės teisės pažeidimo protokolÄ už tariamai padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Pažymėjo, kad iki pareiÅ¡kiant įtarimus ieÅ¡kovui ir kitam, kartu su juo dirbusiam asmeniui, ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas ne vienas ikiteisminio tyrimo veiksmas, t. y. buvo apklausti liudytojai, iÅ¡reikalauti vaizdo įraÅ¡ai, suraÅ¡yti apžiÅ«ros protokolai, iÅ¡reikalauta administracinės teisės pažeidimo bylos medžiaga, surinkti kiti duomenys. Teismas konstatavo, kad praneÅ¡ime apie įtarimÄ iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės bei baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo institucijos turėjo faktinį ir teisinį pagrindÄ esamoje situacijoje įtarti ieÅ¡kovÄ padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus bei pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ .Teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovo K.

B. nušalinimo nuo pareigų pagrįstumo ir teisėtumo, pažymėjo, kad procesinė prievartos priemonė ieškovui buvo taikyta teismo nutartimis. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2015 m. liepos 30 nutartimi taikydama ieškovui procesinę prievartos priemonę, pažymėjo, jog ieškovas K. B. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kaip įtariama, padarė pasinaudodamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 būrio vyresniojo patrulio pareigomis.

IeÅ¡kovui inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobÅ«dis buvo susijęs su valstybės tarnyba ir vieÅ¡aisiais interesais. NuÅ¡alinimas nuo pareigų buvo taikytas siekiant, kad galimai padarytos nusikalstamos veikos bÅ«tų greičiau ir neÅ¡aliÅ¡kiau iÅ¡tirtos, jog ieÅ¡kovui bÅ«tų užkirsta galimybė, naudojantis savo pareigomis, daryti naujas nusikalstamas veikas. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nepasinaudojo BPK įtvirtinta teise apskųsti nutartis dėl procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo, taip pat nėra duomenų, jog prašė jÄ pakeisti.Teismas, įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovas K.

B. buvo įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, kurios buvo priskiriamos prie nusikaltimų valstybės tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams, valdymo tvarkai, tai, kad buvo įtariama, jog ieÅ¡kovas Å¡ias nusikalstamas veikas padarė vykdydamas savo tiesiogines tarnybines funkcijas, padarė iÅ¡vadÄ , kad procesinė prievartos priemonė ieÅ¡kovui buvo taikyta, vėliau jos terminas buvo pratęstas teisėtai, siekiant įgyvendinti BPK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus tikslus. Teismo vertinimu, nėra pagrindo laikyti, kad procesinės prievartos priemonės taikymas ieÅ¡kovo nurodytÄ laikotarpį buvo neteisėtas ir nepagrįstas.Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieÅ¡kovui K.

B. taikyta procesinė prievartos priemonė buvo neteisėta todėl, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis. Teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad nusikalstamos veikos, kurių padarymu buvo įtariamas ir kaltinamas ieÅ¡kovas, buvo kvalifikuotos netinkamai. Pažymėjo, kad netinkamo veikų kvalifikavimo teismai, nagrinėdami baudžiamÄ jÄ bylÄ , nenustatė. Teismas iÅ¡ Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžio nustatė, kad ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 4 dalyje, tik todėl, jog pritrÅ«ko įrodymų, patvirtinančių iÅ¡vadÄ apie ieÅ¡kovo dalyvavimÄ nusikalstamoje veikoje.

Dėl kitų nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas todėl, kad pritrÅ«ko patikimų įrodymų, patvirtinančių tai, jog ieÅ¡kovas ir kitas asmuo nusikalstamas veikas padarė tiesiogine tyčia. Teismas pažymėjo, kad kitas asmuo, kuris dirbo su ieÅ¡kovu, buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 225 straipsnio 4 dalyje (kyÅ¡ininkavimas). Teismas nurodė, kad nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ taip pat buvo nustatyta, jog apie sustabdytÄ automobilį nei ieÅ¡kovas, nei kitas kartu su juo dirbęs asmuo nepranešė teisės aktų nustatyta tvarka.

Å ie veiksmai, nors ir nebuvo traktuojami kaip nusikalstama veika, tačiau, kaip pažymėjo Lietuvos apeliacinis teismas, Å¡is faktas byloje nustatytų duomenų kontekste gali bÅ«ti vertinamas kaip tarnybinis nusižengimas. Teismas pažymėjo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas K. B. buvo pagrįstai įtariamas ir kaltinamas, kad jis galėjo padaryti nusikalstamas veikas ar dalyvauti jų padaryme. Teismo nuomone, siekiant įgyvendinti BPK 157 straipsnyje numatytus tikslus, buvo bÅ«tina tiek atliekant ikiteisminį tyrimÄ , tiek nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ teisme taikyti procesinę prievartos priemonę.

Tik iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡ esmės, t. y. iÅ¡tyręs bei įvertinęs įrodymų visetÄ , Kauno apygardos teismas galėjo priimti ir priėmė sprendimÄ , kad ieÅ¡kovo dalyvavimas nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 4 dalyje, padaryme neįrodytas ir kad nepadarytos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, turinčios nusikaltimo požymių. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas nepagrindė, jog taikant nurodytÄ procesinę prievartos priemonę buvo atlikti kokie nors neteisėti veiksmai, grubiai pažeistos baudžiamojo proceso normos.

Teismas laikė, kad nenustačius ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo neteisėtų veiksmų, valstybės civilinė atsakomybė negali kilti, todėl nėra pagrindo spręsti dėl turtinės ir neturtinės žalos ieÅ¡kovui padarymo bei priežastinio ryÅ¡io tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas K. B., atstovaujamas advokato J. J., praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai sprendė, kad buvo teisinis ir faktinis pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimÄ ieÅ¡kovo K. B. atžvilgiu. Teismas ignoravo baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjusių ir iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį priėmusių teismų iÅ¡vadas ne tik dėl ieÅ¡kovo K. B. nekaltumo, bet ir dėl jam pareikÅ¡tų įtarimų nepagrįstumo.             Pažymėjo, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėję teismai pripažino, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad K.

B. bÅ«tų susitaręs su G. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 4 dalyje (kyÅ¡ininkavimas), padarymo. Nurodė, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėję teismai ieÅ¡kovui pareikÅ¡tus kaltinimus įvertino kaip akivaizdžiai nepagrįstus faktiniais bylos duomenimis ir deklaratyvius. Pažymėjo, kad iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , teismo konstatavimas, jog byloje nėra jokių duomenų, kad K. B. matė ir suvokė savo kolegos G. V. veiksmus kaip kyÅ¡io ėmimÄ , loginiu aspektu reiÅ¡kia, jog tokių duomenų niekada ir nebuvo.

Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovas K. B. buvo iÅ¡teisintas dėl jam inkriminuojamų BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje nusikalstamų veikų padarymo tuo pagrindu, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apelianto vertinimu, esant nustatytoms aplinkybėms baudžiamojoje byloje valstybinį kaltinimÄ palaikanti pusė nepateikė jokių įrodymų, kurie sudarytų bent menkiausiÄ pagrindÄ svarstyti dėl ieÅ¡kovo veiksmų nusikalstamo pobÅ«džio.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovui pateikti kaltinimai nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis ir yra akivaizdžiai deklaratyvaus pobÅ«džio, grindžiami prielaidomis. Pasak ieÅ¡kovo, baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėję teismai pripažino, kad byloje nėra, vadinasi ir nebuvo, jokių patikimų duomenų, kurie patvirtintų teisiamųjų susitarimÄ tyčia laukti M. T., stabdyti jo vairuojamÄ automobilį ir suklastoti dokumentÄ , nepagrįstai suraÅ¡ant jam administracinio teisės pažeidimo protokolÄ už KET pažeidimÄ .

Apelianto nuomone, ieÅ¡kovo iÅ¡teisinimo pagrindai leidžia konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir prokuroro bendros rÅ«pestingumo ir atidumo pareigos pažeidimÄ , turėjusį lemiamÄ reikÅ¡mę nepagrįstam baudžiamojo persekiojimo ieÅ¡kovo atžvilgiu pradėjimui (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Teismas turėjo spręsti, kad ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo K. B. atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstai, todėl visi proceso metu įvykę jo teisių suvaržymai, taip pat ir nuÅ¡alinimas nuo pareigų laikytini nepagrįstais ir neteisėtais.

Pažymėjo, kad teismo argumentai dėl ieÅ¡kovo K. B. nuÅ¡alinimo nuo pareigų tikslingumo, siekiant galimai greičiau ir neÅ¡aliÅ¡kiau iÅ¡tirti galimai padarytas nusikalstamas veikas, neturi jokios teisinės prasmės, kaip ir teismo samprotavimai, jog K. B. iÅ¡naudojo ne visas teisinės gynybos priemones, neskųsdamas teismo nutarčių dėl nuÅ¡alinimo termino pratęsimo. Pažymėjo, kad vienÄ kartÄ apskundus ir nepatenkinus skundo, vėlesnis skundimas tais pačiais motyvais nėra prasmingas.Teismas turėjo įvertinti tai, kad valstybė nėra iÅ¡skirtinis teisinės atsakomybės subjektas ir negali turėti kokių nors imunitetų ar privilegijų.

Pažymėjo, kad vykdydami visuomenei reikÅ¡mingÄ pareigÄ iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimus ir patraukti kaltus asmenis baudžiamojon atsakomybėn, Å¡iÄ funkcijÄ atliekantys pareigÅ«nai turi teisę taikyti procesinę prievartÄ ir atitinkamus asmenų teisių suvaržymus. Apelianto teigimu, valstybė kartu turi prisiimti ir rizikÄ dėl Å¡ios funkcijos vykdymo metu pasitaikančių pareigÅ«nų klaidų ir neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, kad apeliantas nuosekliai niekada nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuojamų veikų, neapkalbėjo savęs ar kitų asmenų, nekeitė parodymų, netrukdė tyrimui, nesislapstė.

Apelianto nuomone, tai reiÅ¡kia, kad baudžiamojoje byloje priėmę procesinius sprendimus tiek ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, tiek teismai padarė klaidų ir netinkamai teisiÅ¡kai įvertino pradinius duomenis ikiteisminio tyrimo pradėjimui ir procesinių prievartos priemonių taikymui K. B. atžvilgiu. Pažymėjo, kad teisinėje valstybėje neturėtų bÅ«ti įmanoma tokia situacija, kai nepagrįstai ir neteisėtai baudžiamÄ jÄ procesinę prievartÄ ir žalÄ patyręs asmuo negali gauti adekvačios kompensacijos.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Kauno apygardos prokuratÅ«ros, praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti.

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas pagrįstai ieÅ¡kinį atmetė. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas K. B. neįrodė bÅ«tinųjų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų: neteisėtų veiksmų (neveikimo), žalos ir priežastinio ryÅ¡io. Atsakovės atstovės teigimu, įtarimai ieÅ¡kovui K. B. buvo pareikÅ¡ti pagrįstai, remiantis ikiteisminio tyrimo metu gauta informacija apie ieÅ¡kovo ir kito asmens galimai padarytas nusikalstamas veikas. Atmestini apelianto argumentai, kad procesinė prievartos priemonė – nuÅ¡alinimas nuo pareigų jam buvo taikyta nepagrįstai.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas K. B. buvo įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, kurios buvo priskiriamos prie nusikaltimų valstybės tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams bei įtariamas tuo, jog Å¡ias veikas padarė vykdydamas savo tiesiogines tarnybines funkcijas. Be to, ieÅ¡kovas K. B. neskundė nutarčių, kuriomis buvo pratęstas procesinės prievartos priemonės taikymas jo atžvilgiu. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas K. B. buvo iÅ¡teisintas dėl kyÅ¡ininkavimo tik todėl, jog pritrÅ«ko įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovo dalyvavimÄ nusikalstamoje veikoje.

Pažymėjo ir tai, kad ieÅ¡kovas K. B. dėl kitų nusikalstamų veikų buvo iÅ¡teisintas todėl, jog pritrÅ«ko patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas ir kitas asmuo nusikalstamas veikas padarė tiesiogine tyčia. Atsakovės atstovės teigimu, aplinkybė, kad ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas nurodytais pagrindais, nepatvirtina, jog procesinė prievartos priemonė jam taikyta nepagrįstai ir neteisėtai. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo stadijoje apie veikÄ ir galimai jÄ padariusį asmenį daromos tik preliminarios iÅ¡vados, nes tik teismai gali konstatuoti, ar buvo padaryta nusikalstama veika ir, kad jÄ padarė konkretus asmuo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:Nepagrįsti apelianto argumentai, kad baudžiamasis persekiojimas jo atžvilgiu pradėtas nepagrįstai. Pažymėjo, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnyje (kyÅ¡ininkavimas), padarymo bendruoju pagalbos telefonu 112 pranešė liudininkė I., važiavusi toje pačioje transporto priemonėje su vairuotoju, kuris buvo sustabdytas patruliuojančių pareigÅ«nų – ieÅ¡kovo ir G.

V.. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, Teisingumo ministerijos nuomone, privalėjo pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nes ieÅ¡kovas buvo G. V. kolega, t. y. jie kartu dirbdavo ir patruliuodavo. Turint tokiÄ informacijÄ , ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams kilo pagrįstų įtarimų, kad apie G. V. elgesį bei netinkamÄ pareigų atlikimÄ Å¾inojo ir ieÅ¡kovas arba jis pats galimai taip pat dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ . Pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 19 d. nuosprendyje konstatavo, jog pareigÅ«nai G.

V. ir ieÅ¡kovas, vykdydami tarnybines pareigas, nors ir nepadarė nusikalstamos veikos, tačiau veikė Å¡aliÅ¡kai ir nekompetentingai. Be to, ieÅ¡kovas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ M. T., tačiau administracinė byla M. T. buvo nutraukta. Atsakovės atstovės vertinimu, nurodytos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas galimai tinkamai neatliko savo pareigų ir jo elgesys galimai nebuvo pavyzdingas, kaip reikalaujama iÅ¡ statutinių pareigÅ«nų. IeÅ¡kovas matydamas, kad jo kolega G.

V. galimai netinkamai atlieka savo pareigas, turėjo pareigÄ apie tai informuoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovybę ar kitus kompetentingus asmenis. Teismas pagrįstai sprendė, kad procesinė prievartos priemonė – laikinas nuÅ¡alinimas nuo pareigų ieÅ¡kovo atžvilgiu taikytas pagrįstai. Atsakovės atstovės teigimu, aplinkybė, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, savaime nesuponuoja baudžiamojo persekiojimo pradėjimo ir prievartos priemonių taikymo neteisėtumo.

Pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 30 d. nutartyje, kuria ieškovui buvo skirtas nušalinimas nuo pareigų, aiškiai išdėstė tokio sprendimo motyvus. Kauno apylinkės teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad ieškovui inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis yra susijęs su valstybės tarnyba ir viešaisiais interesais, jo statusas nėra suderinamas su paaiškėjusiomis aplinkybėmis apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, naudojantis turimu statusu. Be to, laikinu nušalinimu nuo pareigų buvo siekiama, kad galimai padarytos nusikalstamos veikos būtų ištirtos greičiau ir nešališkiau.

Nurodė, kad dėl laikino ieÅ¡kovo nuÅ¡alinimo nuo pareigų sprendė skirtingi teismai ir skirtingi to paties teismo teisėjai. Atkreipė dėmesį į tai, kad ikiteisminis tyrimas atliktas operatyviai, sprendimai baudžiamojoje byloje priimti per trumpÄ laikÄ , todėl procesinės prievartos priemonės taikymo trukmė taip pat nebuvo nepagrįstai ilga.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti.

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:Nepagrįsti apelianto argumentai, kad jis nepagrįstai buvo nuÅ¡alintas nuo pareigų. Pažymėjo, kad procesinė prievartos priemonė – laikinas nuÅ¡alinimas nuo pareigų ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo taikytas teismo nutartimis, esant pakankamai duomenų, sudarančių pagrindÄ Ä¯tarti ieÅ¡kovÄ nusikalstamų veikų padarymu. Nurodė, kad teismai svarstydami minėtos procesinės prievartos taikymo klausimÄ nesprendė dėl ieÅ¡kovo kaltės. Atsakovės atstovės teigimu, teismai, nuÅ¡alindami ieÅ¡kovÄ nuo pareigų, atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovui inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo susiję su jo tiesioginių pareigų vykdymu ir ieÅ¡kovas toliau vykdymas savo pareigas gali daryti naujas nusikalstamas veikas.

Pažymėjo, kad iÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog liudytojas E. B. pagal fotonuotraukÄ atpažino ieÅ¡kovÄ K. B., kuris, kaip policijos automobilio vairuotojas, buvo priėjęs ir paprašė 20 Eur kyÅ¡io ir gavo 15 Eur kyšį. Pažymėjo ir tai, kad minėtas liudytojas tik teisminio nagrinėjimo metu pakeitė parodymus ir nurodė, jog neteisėtus veiksmus atliko kitas pareigÅ«nas G. V.. Be to, liudytoja V. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad prie jų transporto priemonės priėjo bÅ«tent ieÅ¡kovas K.

B.. Nurodė, kad ieÅ¡kovas K. B. sustabdęs transporto priemonę nepranešė apie tai Patrulių veiklos instrukcijos 28 punkte numatyta tvarka. Pasak atsakovės atstovės, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad buvo surinkta pakankamai duomenų leidžiančių įtarti ieÅ¡kovÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 225 straipsnio 4 dalyje (kyÅ¡ininkavimas). Nurodė, kad ieÅ¡kovas neįrodė ir teismai nenustatė jokių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teisėjų neteisėtų veiksmų.

Teismas k o n s t a t u o j a: Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Byloje sprendžiamas klausimas dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu (CK 6.272 straipsnio 1 dalis).Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas K.

B. buvo kaltinamas Å¡ių nusikalstamų veikų padarymu:kyÅ¡ininkavimu, t. y. tuo, kad patruliuodamas kartu su kitu patruliu G. V. paėmė 15 Eur kyšį iÅ¡ sustabdytos transporto priemonės vairuotojo E. B. (BK 225 straipsnio 4 dalis);piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumento klastojimu, t. y. tuo, kad patruliuodamas kartu su kitu patruliu G. V., bÅ«dami susitarę ir veikdami ben­drai, savanaudiÅ¡kais tikslais turėdami tikslÄ piktnaudžiaujant tarnyba neteisėtai fiksuoti tariamÄ M. T. padarytÄ admi­nis­tracinės teisės pažeidimÄ , administracinės teisės pažeidimo protokole tyčia melagingai nurodė, kad M.

T. padarė pažeidimÄ ir tokiu bÅ«du jo atžvilgiu nepagrįstai pri­taikė administracinę atsa­ko­my­bę (b. b. 5 t., b. l. 105–107, BK 228 straipsnio 2 dalis, 300 straipsnio 1 dalis). Nustatyta ir tai, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžiu ieÅ¡kovÄ K. B. iÅ¡teisino (b. b. 5 t., b. l. 158–182). Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 31 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendį paliko nepakeistÄ (b. b. 6 t., b. l. 60–84). IeÅ¡kovas K. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

IeÅ¡kovas reikalavimÄ grindė tuo, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai pažeidė bendrÄ sias rÅ«pestingumo ir atidumo pareigas, nes ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstai, taip pat nepagrįstai byla perduota teismui ir ieÅ¡kovas neteisėtai buvo nuÅ¡alintas nuo pareigų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2017 m. spalio 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas sprendė, kad buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu, taip pat ieÅ¡kovas neįrodė, jog procesinė prievartos priemonė jo atžvilgiu taikyta nepagrįstai ir neteisėtai.Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vieningÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , kad pagal nurodytÄ teisės normÄ valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad įstatyme įtvirtinta objektyvioji valstybės civilinė atsakomybė už nurodytų valstybės teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus, t. y. atsakomybė be kaltės. Valstybės civilinei atsakomybei už teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų neteisėtus procesinius teisinius aktus baudžiamojo proceso srityje atsirasti pakanka nustatyti tris sÄ lygas: neteisėtus pareigÅ«nų veiksmus, Å¡iais veiksmais padarytos žalos faktÄ ir priežastinį nurodytų neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšį.

Dėl to ieÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rÅ«Å¡ies žalÄ , neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies sÄ lygas, o neįrodžius bent vienos iÅ¡ jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010, 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014; 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015 ir jose nurodyta praktika).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų vertinimas netapatus tų pačių veiksmų vertinimui (vien tik) baudžiamojo proceso požiÅ«riu. Neteisėtais veiksmais kaip valstybės civilinės atsakomybės sÄ lyga gali bÅ«ti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais (veiksmais) pažeista pareigÅ«nų bendroji rÅ«pestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Kita vertus, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, teismas, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Dėl to tokios kategorijos bylose vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015 ir joje nurodyta praktika).

Dėl ikiteisminio tyrimo ieÅ¡kovo K. B. atžvilgiu pagrįstumo vertinimo IeÅ¡kovas K. B. tiek patikslintame ieÅ¡kinyje, tiek apeliaciniame skunde, remdamasis iÅ¡imtinai Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžiu, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartimi, teigia, kad aplinkybė, jog ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas, sudaro pagrindÄ konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų neteisėtus veiksmus pradedant nepagrįstÄ baudžiamÄ jį persekiojimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu.

Apeliacinės instancijos teismas, neiÅ¡eidamas iÅ¡ ieÅ¡kinio ir apeliacinio skundo ribų, tiria, ar ieÅ¡kovas K. B. įrodė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir prokurorų neteisėtus veiksmus pradedant ikiteisminį tyrimÄ jo atžvilgiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ tai, jog asmuo galiausiai iÅ¡teisintas, savaime nereiÅ¡kia, kad jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ar kitaip „sukompromituotas“. Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo paÅ¡alinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamÄ jį persekiojimÄ , pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimas byloje Lavrechov prieÅ¡ Čekijos RespublikÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 57404/08).

Teismų praktikoje yra konstatuota, kad baudžiamojo proceso tikslas yra patikrinti įtarimÄ , tai, kad vėliau procese asmuo iÅ¡teisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje. Be to, įtarimo pareiÅ¡kimui nekeliami tapatÅ«s apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-684/2017). Teisėjų kolegija iÅ¡ baudžiamosios bylos nustatė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kyÅ¡ininkavimo (BK 225 straipsnio 4 dalis) buvo pradėtas 2015 m. balandžio 13 d. gavus I.

V. praneÅ¡imÄ apie tai, jog 2015 m. balandžio 4 d. (duomenys neskelbtini), automobilio BMW, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas davė patruliui 15 Eur kyšį (b. b. 1 t., b. l. 6–7). Nustatyta ir tai, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl piktnaudžiavimo tarnyba (BK 228 straipsnio 2 dalis) 2015 m. gegužės 4 d. buvo pradėtas gavus nukentėjusiojo M. T. pareiÅ¡kimÄ dėl pareigÅ«nų K. B. ir G. V. galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi suraÅ¡ant M. T. administracinės teisės pažeidimo protokolÄ už neva jo padarytÄ Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ (b. b. 1 t., b. l. 10, 75-77).

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodyti ikiteisminiai tyrimai, kurie 2015 m. liepos 30 d. sujungti, buvo pradėti pagrįstai, t. y. gavus praneÅ¡imus apie galimai padarytas nusikalstamas veikas (BPK 166 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovas K. B. nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas bÅ«tų negalimas (CPK 178 straipsnis, BPK 3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad tik pradėjus ikiteisminį tyrimÄ buvo galima patikrinti faktus BPK nustatytomis priemonėmis.

Nustačius, kad ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti pagrįstai, bÅ«tina įvertinti, ar jie buvo tęsiami esant realiam pagrindui manyti, kad ieÅ¡kovas K. B. padarė nusikalstamas veikas, kuriomis buvo įtariamas ir byla pagrįstai perduota į teismÄ .Teisėjų kolegija iÅ¡ 2015 m. spalio 13 d. kaltinamojo akto nustatė, kad ieÅ¡kovui K. B. kaltinimas dėl kyÅ¡ininkavimo iÅ¡ esmės buvo grindžiamas liudytojo E. B. parodymais, 2015 m. gegužės 27 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolu, kuriame E. B. atpažino K.

B., kaip pareigÅ«nÄ , kuris iÅ¡ jo reikalavo kyÅ¡io, taip pat kartu su E. B. važiavusių asmenų parodymais (b. b. 4 t., b. l. 89–120). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudarė pakankamÄ pagrindÄ kaltinti ieÅ¡kovÄ kyÅ¡ininkavimu ir esant minėtiems įrodymams perduoti bylÄ teismui. Aplinkybė, kad liudytojas E. B. 2016 m. sausio 26 d. teisiamojo posėdžio metu pakeitė parodymus, t. y. atpažino G. V., o ne ieÅ¡kovÄ K. B., kaip pareigÅ«nÄ , kuriam jis davė kyšį, nesudaro pagrindo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir prokurorų veiksmus vykdant baudžiamÄ jį persekiojimÄ laikyti neteisėtais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ieÅ¡kovas dėl kaltinimo kyÅ¡ininkavimu buvo iÅ¡teisintas tuo pagrindu, kad neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), tačiau, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 19 d. nuosprendyje ieÅ¡kovui pareikÅ¡tų kaltinimų nelaikė akivaizdžiai nepagrįstais ar deklaratyviais. Pažymėtina, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėję teismai nenustatė, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokuroras netinkamai vykdė jiems pavestas funkcijas ar padarė BPK pažeidimus.

Ä®vertintina tai, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžiu kartu su ieÅ¡kovu patruliavusį G. V. pripažino kaltu pagal BK 225 straipsnio 4 dalį (kyÅ¡ininkavimas). Taigi, pats įvykis (kyÅ¡io reikalavimas ir paėmimas iÅ¡ E. B.) buvo, tačiau E. B. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pakeitus parodymus ir atpažinus G. V. kaip pareigÅ«nÄ , kuriam buvo duotas kyÅ¡is, byloje nebuvo įrodyta, kad ieÅ¡kovas matė kaip G. V. paėmė kyšį, kurį pasidalino su ieÅ¡kovu. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovo iÅ¡teisinimo faktas neįrodžius jo dalyvavimo minėtoje veikoje, savaime nėra pagrindas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų veiksmus laikyti neteisėtais.Teisėjų kolegija, spręsdama, ar pagrįstai buvo tęsiamas ikiteisminis tyrimas ir byla perduota į teismÄ ieÅ¡kovÄ Ä¯tariant piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumento klastojimu (BK 228 straipsnio 2 dalis, 300 straipsnio 1 dalis), iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų nustatė, kad nukentėjusysis liudytojas M.

T. parodė, jog dirbdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniuoju specialistu 2015 m. balandžio 12 d. sustabdė automobilį, kuriame buvo G. V. ir A. K., pastarajam buvo suraÅ¡ytas protokolas, kilo konfliktas ir liudytojas iÅ¡ G. V., kuris parodė tarnybinį pažymėjimÄ , suprato, kad gali bÅ«ti nepagrįstai nubaustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nurodė ir tai, kad 2015 m. balandžio 16 d. jį sustabdė K.

B. ir G. V. dėl tariamo kelių eismo taisyklių pažeidimo (b. b. 1 t., b. l. 85–87). Nustatyta, kad 2015 m. balandžio 16 d. M. T. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis vairuodamas transporto priemonę ir sukdamas į deÅ¡inę neparodė posÅ«kio signalo bei vairuodamas transporto priemonę naudojosi mobiliojo ryÅ¡io telefonu (b. b. 1 t., b. l. 78–79). IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančio 2015 m. gegužės 29 d. apžiÅ«ros protokolo nustatyta, kad vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, jog į stebimÄ gatvės atkarpÄ rodydamas deÅ¡inį posÅ«kio signalÄ Ä¯suka mėlynos spalvos visureigis Toyota Land Cruiser ir paskui jį įvažiuoja tarnybinis policijos automobilis (b. b. 1 t., b. l. 151–153).

Teisėjų kolegija nustatė, kad administracinės teisės pažeidimo byla M. T. atžvilgiu buvo nutraukta 2015 m. birželio 16 d. nutarimu, motyvuojant tuo, kad vaizdo įraÅ¡e, prieÅ¡ingai nei nurodyta administracinės teisės pažeidimo protokole, matyti, kad M. T. vairuojamas automobilis rodo deÅ¡inį posÅ«kio signalÄ (b. b. 1 t., b. l. 164–165). Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡tyręs aptartus įrodymus, sprendžia, kad jie buvo pakankami įtarti ieÅ¡kovÄ K. B. piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi bei dokumento klastojimu ir bylÄ perduoti teismui (CPK 176–185 straipsniais).Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad ieÅ¡kovÄ iÅ¡teisinus dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumento klastojimo tuo pagrindu, jog nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, laikytina, jog prokurorai nepateikė jokių įrodymų, kurie sudarytų bent menkiausiÄ pagrindÄ svarstyti dėl ieÅ¡kovo veiksmų nusikalstamo pobÅ«džio.

Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 19 d. nuosprendyje nustatė, jog G. V. buvo Å¡aliÅ¡kas M. T. atžvilgiu, tačiau pareigÅ«nų nekompetencijÄ ar Å¡aliÅ¡kumÄ vykdant savo tarnybinius įgaliojimus teis­mas nematė pagrindo vertinti kaip nusikalstamas veikas. Teismas sprendė, kad kaltinamųjų veika nebuvo tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant jÄ pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuos­ta­tas bÅ«tų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso taikymas Å¡iÄ veikÄ padariusiems asmenims K.

B. ir G. V.. Kaip minėta, baudžiamojo proceso tikslas yra patikrinti įtarimÄ ir tai, kad vėliau procese asmuo iÅ¡teisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje, įtarimo pareiÅ¡kimui nekeliami tapatÅ«s apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai (nutarties 25 pastraipa). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus įvertino kitaip nei prokuroras, t. y. nelaikė, jog ieÅ¡kovo K.

B. ir G. V. veiksmai sudaro pagrindÄ jų atžvilgiu taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę, nesudaro pagrindo spręsti, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokuroras vykdydami ikiteisminį tyrimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu atlikto neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).Teisėjų kolegija įvertina tai, kad ieÅ¡kovas K. B., baudžiamajame procese buvo pasyvus, neprašė nutraukti ikiteisminio tyrimo, neskundė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar prokuroro veiksmų, nors buvo ginamas advokato. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovui praneÅ¡us apie ikiteisminio tyrimo pabaigimÄ , jis neteikė praÅ¡ymo dėl ikiteisminio tyrimo papildymo (BPK 218 straipsnis).

Be to, ieÅ¡kovas ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus dėl įtarimo kyÅ¡ininkavimu, teigė, kad įtarime nurodyto įvykio iÅ¡ viso nebuvo, jis automobilio BMW nestabdė (b. b. 3 t., b. l. 139). Tačiau, kaip minėta, baudžiamoje byloje buvo nustatyta, kad policijos pareigÅ«nai G. V. ir K. B. kaltinime nurodytu laiku buvo kaltinime nuro­dy­to­je vietoje (duomenys neskelbtini) ir vykdė tarnybines pareigas, sustabdė E. B. vairuojamÄ automobilį BMW ir G. V. buvo pripažintas kaltu dėl kyÅ¡ininkavimo (nutarties 28 pastraipa).

Be to, Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 29 d. nuosprendyje nustatė, kad apie sustabdytÄ automobilį nebuvo praneÅ¡ta policijos budėtojui, tačiau teismas Å¡ios aplinkybės nelaikė pakankama pripažinti K. B. dalyvavimÄ Å¡io baudžiamojo nusižengimo padaryme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iomis individualiomis aplinkybės ieÅ¡kovo elgesys kaip statutinio valstybės pareigÅ«no nebuvo nepriekaiÅ¡tingas, ieÅ¡kovas K. B. tiek savo neveikimu (pasyviu elgesiu ikiteisminio tyrimo metu), tiek aukščiau nurodytais veiksmais sudarė prielaidas ikiteisminio tyrimo tęsimui ir bylos perdavimui į teismÄ .

Apibendrindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas dėl abiejų ieÅ¡kovui K. B. inkriminuojamų nusikalstamų veikų buvo pradėtas, tęsiamas ir byla perduota į teismÄ pagrįstai. IeÅ¡kovas K. B. neįrodė, kokius vykdant ikiteisminį tyrimÄ valstybės pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus, kaip pasireiÅ¡kė jų bendrosios rÅ«pestingumo ir atidumo pareigos pažeidimas. Tuo tarpu vien ieÅ¡kovo iÅ¡teisinimo faktas savaime nesuponuoja ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar prokurorų neteisėtų veiksmų (CPK 178 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškovui taikytos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų pagrįstumo vertinimoTeismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad procesinė prievartos priemonė ieškovui buvo taikyta, vėliau jos terminas buvo pratęstas teisėtai, nes ieškovas K. B. buvo įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, kurios buvo priskiriamos prie nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, valdymo tvarkai ir šias nusikalstamas veikas jis padarė vykdydamas savo tiesiogines tarnybines funkcijas.

IeÅ¡kovas K. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad pripažinus, jog ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu pradėtas nepagrįstai, visi proceso metu įvykę jo teisių suvaržymai, tarp jų ir nuÅ¡alinimas nuo pareigų, laikytini nepagrįstais ir neteisėtais. Pasak apelianto, nebuvo teisinio pagrindo taikyti jo atžvilgiu procesinę prievartos priemonę. Teisėjų kolegija nurodytus ieÅ¡kovo argumentus atmeta kaip neįrodytus ir nepagrįstus.Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro praÅ¡ymÄ , nutartimi turi teisę laikinai nuÅ¡alinti įtariamÄ jį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, jei tai bÅ«tina, kad bÅ«tų greičiau ir neÅ¡aliÅ¡kiau iÅ¡tirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas.

Šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir tikslingumas nulemti įtariamo (kaltinamo, teisiamo) asmens einamų pareigų ir nusikaltimo, kuriuo jis įtariamas (kaltinamas), pobūdžio: jeigu galimai įvykdyta nusikalstama veika yra susijusiu su įtariamo (kaltinamo) asmens tarnybos įgaliojimų panaudojimu, ši aplinkybė gali suponuoti nušalinimo nuo pareigų poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572-969/2015).

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovui K. B. nuo 2015 m. liepos 30 d. iki 2017 m. vasario 3 d., kuomet jis buvo grÄ Å¾intas į pareigas, buvo paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuÅ¡alinimas nuo pareigų. Nustatyta, kad minėta procesinė prievartos priemonė ieÅ¡kovui buvo taikyta, vėliau pratęsta motyvuotomis teismo nutartimis. Tiek Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartyje, tiek Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 27 d., 2016 m. sausio 26 d., 2016 m. balandžio 4 d. nutartyse buvo įtikinamai nustatytos procesinės prievartos taikymo sÄ lygos ir pagrindai:

K. B. kaltinamas keleto nusikalstamų veikų padarymu, tarp kurių viena priskiriama sunkiems nusikaltimams, inkriminuotos nusi­kals­tamos veikos yra tiesiogiai susijusios su jo, kaip poli­ci­jos pareigÅ«no įga­lio­jimais, jos galimai pa­da­rytos vykdant savo tiesiogines funkcijas. Teismai laikė, kad užimamų pa­reigų ėjimas sudarytų sÄ lygas piktnaudžiauti suteiktais įga­lio­jimais ir daryti nau­jas nusikalstamas veikas (4 t., b. l. 5–7, 124–126, 5 t., b. l. 26–29). Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas nenurodė, kokių aplinkybių teismai neįvertino ar įvertino jas netinkamai spręsdami dėl ieÅ¡kovo nuÅ¡alinimo nuo pareigų (CPK 178 straipsnis).

Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad ieÅ¡kovas K. B. buvo kaltinamas net trijų nusikalstamų veikų padarymu (kyÅ¡ininkavimas, piktnaudžiavimas tarnyba ir dokumento klastojimas), kurias jis galimai atliko vykdydamas savo tiesiogines darbines funkcijas, sudarė pakankamÄ pagrindÄ nuÅ¡alinti ieÅ¡kovÄ nuo pareigų (CPK 177, 185 straipsniai). Pažymėtina, kad nors ieÅ¡kovas skundė Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartį, tačiau teismo nutarčių, kuriomis buvo pratęstas nuÅ¡alinimas nuo pareigų, ieÅ¡kovas neskundė, pritaikytos procesinės prievartos priemonės pakeisti neprašė.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl procesinės prievartos priemonės tęsimo pagrįstumo, taip pat įvertina tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas intensyviai, jo metu buvo atlikta daug procesinių veiksmų: apklausta deÅ¡imt liudytojų, kelis kartus apklausti įtariamieji, atliktas atpažinimas pagal nuotraukÄ , peržiÅ«rėta daug vaizdo įrašų, iÅ¡tirta gana didelės apimties gauta raÅ¡ytinė medžiaga, tarp jų, administracinės teisės pažeidimų byla (b. b. 4 t., b. l. 89–120).

Atsižvelgdama į baudžiamosios bylos sudėtingumÄ , bendrÄ proceso, procesinės prievartos priemonės taikymo trukmę, nutartis dėl Å¡ios procesinės prievartos priemonės pratęsimo, atliktus ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas K. B. buvo pagrįstai nuÅ¡alintas nuo pareigų (BPK 157 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines iÅ¡vadas, bei atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , sprendžia, kad ieÅ¡kovas K.

B. neįrodė jokių konkrečių neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų ar teisėjų neteisėtų veiksmų, kurie yra bÅ«tinoji valstybės civilinės atsakomybės sÄ lyga (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas iÅ¡vadas, kad ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo pradėtas pagrįstai bei teisėtai, ir pagrįstai ieÅ¡kovas nuÅ¡alintas nuo pareigų. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien iÅ¡teisinamasis nuosprendis nesudaro pagrindo pripažinti valstybės pareigÅ«nų veiksmus, vykdant ikiteisminį tyrimÄ , neteisėtais (CPK 178 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                             Marius Bartninkas                                                                                                                                                                   Dalė Burdulienė                                Mindaugas Å imonis                                                                                                                                                                                                                                           Â