2023-06-14 Nr. AB-12141-3-61-3-02882-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-762-815/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02882-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1; 18.5.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Beatos Martišienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. (S. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. P. (S. P.) skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriui, tretieji suinteresuotieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, L. R., K. K., O. R., D. B., J. A. ir N. Š., dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. P. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS- 1203-7.5.2 (toliau –ir Sprendimas) ir Tarnybos Trakų skyriaus vedėjo 2021 m. birželio 14 d. įsakymą „Dėl Vilniaus apskrities Trakų rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo“ Nr. 46VĮ-209-(14.46.2.) (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. liepos 12 d. jis pateikė skundą Tarnybai, kuriuo prašė panaikinti Įsakymą bei sustabdyti žemės sklypų projektavimo ir nuosavybės teisių atkūrimo procedūras (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje iki įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas byloje Nr. eI3-3635-426/2021. Tarnyba Sprendime nurodė negalinti stabdyti procedūrų, susijusių su žemės sklypų planų rengimu (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje pagal Įsakymą, nes tam nėra jokio teisinio pagrindo, o skundo dalį dėl Įsakymo panaikinimo paliko nenagrinėtu ir dėl jo nepasisakė. Pareiškėjas, teigdamas, kad Įsakymas yra nepagrįstas ir jo skundas buvo išnagrinėtas tik formaliai, vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 12 dalimi, 10 straipsnio 4, 5 dalimis. Pareiškėjo teigimu, Įsakymas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, nes Įsakymo pagrindu toliau vykdant nuosavybės atkūrimo procesą (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje neįtraukus į šį projektą pareiškėjo, jam bus padaryta didelė žala, kadangi pareiškėjas praras galimybę atkurti nuosavybės teises minėtoje kadastrinėje vietovėje pagal įstatymo nustatytu laiku pateiktą prašymą. Be to, laisvos valstybinės žemės faktiškai jau nėra likę, todėl pareiškėjui būtų užkirstas kelias pasinaudoti galimybe atkurti nuosavybės teises įstatymo suteiktu būdu – neatlygintinai gaunant žemės sklypą.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymas naikintinas dalyje dėl 2.2 punkto, t. y. dėl sąrašo asmenų, pateikusių prašymus, ir į IX eiliškumo grupės asmenų sąrašą neįtraukus pareiškėjo. Pareiškėjo teigimu, jis pretenduoja atkurti nacionalizuotą žemę suteikiant ją neatlygintinai (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu eiliškumu. Pareiškėjas pažymėjo, kad administracinėje byloje Nr. eI3-3635-426/2021 nagrinėjamas ginčas dėl Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 48S-407-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje M. P.“ ir Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 48SK-2700-(14.48.111) panaikinimo. Todėl Tarnyba VAĮ 25 straipsnio pagrindu turėjo sustabdyti visą šią administracinę procedūrą iki įsiteisės teismo priimtas procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-3635-426/2021. Panaikinus Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 48S-407-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje M. P.“ ir Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 48SK-2700-(14.48.111), pareiškėjui nuosavybės teisės turės būti atkurtos pagal jo Tarnybai pateiktą 2021 m. kovo 4 d. prašymą, kuriuo nurodė prašęs mirusios M. P. vardu parengti išvadą „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai“ (jei tokia išvada dar neparengta) atsižvelgiant į tai, kad ši žemė yra valstybės išperkama, o dalis žemės užimta asmeninio ūkio, ir persiųsti parengtą išvadą į Trakų rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastrinę vietovę nuosavybės teisėms šioje kadastrinėje vietovėje atkurti neatlygintinai.

4. Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2021 m. kovo 15 d. kreipėsi į Tarnybos Vilniaus rajono skyrių dėl M. P. vardu parengtos išvados perkėlimo į kitą, t. y. Trakų rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastrinę vietovę. Pareiškėjui Tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2021 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 48SD-5683-(14.48.104.) pranešė, kad Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 48S-407-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje M. P. (mirusi)“ pretendentei M. P. nuosavybės teisės į visą 2001 m. gruodžio 28 d. M. P. vardu parengtą išvadą Nr. 6178 yra atkurtos. Atsakovas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-715-426/2022 dėl Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 48S-407-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje M. P.“ ir Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 48SK-2700-(14.48.111) panaikinimo. Tarnybos Sprendime nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu konstatuota, kad nėra pagrindo stabdyti Įsakymo pagrindu pradėtų rengti žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo, kas būtent patvirtina, kad nebuvo pagrindo tuo pačiu ir naikinti skundžiamo Įsakymo.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 12 d. skunde iš esmės prašė stabdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, tačiau nenurodė priimto Įsakymo neteisėtumo teisinio pagrindo. Pareiškėjo teiginį, kad Įsakymas pažeidžia jo interesus, nes jis nėra įtrauktas į sąrašą asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, Vilniaus apskrities Trakų rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, atsakovas vertino kritiškai, atsižvelgiant į aplinkybę, kad pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo procedūra yra užbaigta.

7. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 1 straipsnio 1 dalimi ir 10 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatytas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso, pradėto pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas), tęstinumas, t. y. įtvirtinta, kad nuosavybės teisės piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti pagal Atstatymo įstatymą, atkuriamos Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, kad asmenys, pageidaujantys atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir pilietybę patvirtinantį dokumentą turėjo pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančius dokumentus — iki 2003 m. gruodžio 31 d. Atkūrimo įstatyme yra numatyta, kad nuosavybės teisės gali būti atkuriamos tiek Atkūrimo įstatyme numatytais atvejais grąžinant žemę natūra, tiek, jeigu toks turtas teisės aktų nustatyta tvarka priskirtas valstybės išperkamam turtui, atlyginant piliečiams už tokį valstybės išperkamą turtą.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2021 m. kovo 14 d. prašymu Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus prašė mirusios M. P. vardu parengti išvadą „Dėl Žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai“ ir persiųsti nurodytą išvadą Trakų rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastrinę vietovę nuosavybės teisėms atkurti. Pareiškėjui Tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2021 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 48SD-5683-(14.48.104.) pranešė, kad 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 48S-407-(14.48.3) dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje M. P. atkurtos nuosavybės teisės į visą minėtos išvados turto vertę, todėl prašymas dėl išvados persiuntimo Trakų skyriui nebuvo tenkinamas. Pareiškėjas šio rašto neskundė. Tarnybos Trakų skyrius nėra gavęs jokios išvados, kurios pagrindu pareiškėjas galėtų būti laikomas pretendentu atkurti nuosavybės teises (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Pareiškėjas nenurodė, kad, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo nuostatomis, būtų teikęs prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir su juo susijusius dokumentus Tarnybos Trakų skyriui.

9. Atsakovas nurodė, kad žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtintu Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika (toliau – ir Metodika). Atsakovas vadovavosi Aprašo 3 punktu, Metodikos 27 punktu, nurodė, kad iš Įsakymo turinio matyti, jog Įsakymo 2.2. punktu buvo patvirtintas asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius Vilniaus apskrities Trakų rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašas (toliau – ir Sąrašas). Iš Sąrašo turinio matyti, kad pretendentai atkurti nuosavybės teises įstatymo nustatyta tvarka pateikę minėto turinio prašymus yra L. R., L. N., G. K., O. R. ir S. I..

10. Atsakovo teigimu, Tarnybos Sprendimas yra pagrįstas ir atitinka VAĮ 10 straipsnio sprendimo turiniui keliamus reikalavimus, jame įvertintos visos pareiškėjo Tarnybai 2021 m. liepos 12 d. pateikto skundo aplinkybės, Įsakymo teisėtumas ir priimtas pagrįstas sprendimas nestabdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Atsakovas pažymėjo, kad atsakovas neturi teisinio pagrindo sustabdyti rengiamų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų. Atsakovas vadovavosi VAĮ 2 straipsnio 2 punktu ir pažymėjo, kad pareiškėjui Tarnybos Sprendimu išaiškinta, jog pagrindas žemės sklypų projektavimui (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje galėtų būti teismo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio pagrindu, numatytos ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau atsakovas nebuvo gavęs duomenų apie taikomas laikinąsias apsaugos priemones.

11. Atsakovas vadovavosi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 1 dalimi ir darė išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Atsakovo teigimu, Tarnybos Trakų skyriaus vedėjo 2021 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 46VĮ-321- (14.46.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Trakų rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui patvirtinimo“ buvo patvirtinti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planai, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, ir suprojektuotos žemės sklypų ribos ir plotai, nustatyta žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdai, taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo nurodomos aplinkybės ir jų interpretavimas bei pateikti prašymai panaikinti Įsakymą ir Sprendimą prieštarauja ABTĮ 5 straipsniui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai teismų praktikai, nes tenkinus pareiškėjo reikalavimus ir panaikinus nurodytus administracinius aktus, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas šiuo atveju tampa beprasmis.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 10 d. sprendimu nutraukė administracinės bylos dalį, kurioje pareiškėjas prašo panaikinti Įsakymą, o kitą pareiškėjo skundo dalį teismas tenkino iš dalies, panaikino Sprendimo dalį, kuria neišnagrinėtas pareiškėjo 2021 m. liepos 12 d. skundas dėl Įsakymo, ir įpareigoti atsakovą šią pareiškėjo skundo dalį išnagrinėti iš naujo. Teismas netenkino kitos pareiškėjo skundo dalies.

13. Teismas nustatė, kad Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 48S-407-(14.48.3) dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje M. P. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkantį buvusios savininkės Z. S. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 9,40 ha žemės, perduodant žemės ūkio paskirties žemės sklypus Nr. 392-1 – 1,4581 ha, Nr. 392-2 – 3,2839 ha, Nr. 392-3 – 6,2499 ha, Nr. 392-4 – 0,5106 ha, taigi į visą buvusios savininkės Z. S. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjo skundžiamu Įsakymu Tarnybos Trakų skyriaus vedėjas nusprendė rengti Vilniaus apskrities Trakų rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planus, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtino Vilniaus apskrities Trakų rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planams, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengti parinktos teritorijos ribas ir plotą, iš kurio 137,81 ha plotą sudaro laisvos valstybinės žemės fondas (pridedama) (2.1 p.), asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius Vilniaus apskrities Trakų rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą (2.2 p.), nustatytus laisvos žemės fondo žemės plotus pagal pridedamus žiniaraštį ir planus M 1:10 000 (2.3 p.), tuo pačiu nustatė, kad Vilniaus apskrities Trakų rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo pradžios data – 2021 m. liepos 1 d., kuri yra ir pretendentų susirinkimo diena. Įsakymo 2.2 punktu patvirtintame sąraše pareiškėjas nėra įrašytas.

14. Teismas pažymėjo, kad mirusiai M. P. Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 48S-407-(14.48.3) atkurtos nuosavybės teisės į visą buvusios savininkės Z. S. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad jis yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į bet kokį buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog skundžiamas Įsakymas pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus, ar daro įtaką pareiškėjo teisėms bei teisėtiems interesams, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad Įsakymo panaikinimas ar nepanaikinimas padarytų įtaką pareiškėjui. Be to, pareiškėjas neįrodė, kad jis turi teisę skųsti Įsakymą, kuris priimtas ne dėl jo, o dėl kitų trečiųjų asmenų, todėl teismas nutraukė administracinę bylą dėl Įsakymo panaikinimo (ABTĮ 103 str. 1 p.).

15. Teismas vadovavosi VAĮ 2 straipsnio 2 dalimi, 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktais, 11 straipsnio 3 dalies 4 punktu, 25 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad, nors pareiškėjas 2021 m. liepos 12 d. skunde prašė panaikinti Įsakymą, Sprendime apie šį pareiškėjo reikalavimą nepasisakyta, todėl teismas darė išvadą, kad ši pareiškėjo skundo dalis nebuvo išnagrinėta. Nors atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą pateikė argumentus, susijusius su šiuo pareiškėjo reikalavimu, skundžiamame Sprendime Įsakymo teisėtumo bei pagrįstumo argumentai nėra nurodyti. Todėl teismas sutiko su pareiškėjo skundo argumentu, kad atsakovas neišnagrinėjo pareiškėjo 2021 m. liepos 12 d. skundo dalies, susijusios su pareiškėjo prašymu panaikinti Įsakymą, ir Sprendime dėl to nepasisakė.

16. Iš teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 48S-407-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje M. P.“ ir Tarnybos prie Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 48SK-2700-(14.48.111) (administracinė byla Nr. eI3-715-426/2022). Pareiškėjas minėtoje byloje 2021 m. birželio 30 d. pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti žemės sklypų projektavimo ir nuosavybės teisių atkūrimo procedūras (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje vadovaujantis Įsakymu. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-715-426/2022 pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių nebuvo patenkintas. Ši nutartis įsiteisėjusi. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi ir darė išvadą, kad atsakovas Sprendimu pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo stabdyti Įsakymu rengiamo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo procedūros.

17. Teismas Sprendimo dalį, kuria nepasisakyta dėl pareiškėjo prašymo panaikinti Įsakymą, laikė neatitinkančia VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktų reikalavimų, todėl negalėjo pripažinti teisėta ir pagrįsta. Kitą Sprendimo dalį, kuria atsakovas atsisakė stabdyti Įsakymu rengiamo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo procedūrą, teismas laikė teisėta ir pagrįsta.

III. 18. Pareiškėjas S. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

19. Pareiškėjas nurodo, kad prašė teismo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-715-426/2022, tačiau teismas 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi šio prašymo netenkino ir tai užkirto kelią pareiškėjui įrodyti, kad šioje byloje prašomas panaikinti Įsakymas tiesiogiai pažeidžia jo teises į nuosavybės teisių atkūrimą. Pareiškėjo teigimu, tik Vilniaus apygardos administraciniam teismui byloje Nr. eI3-715-426/2022 konstatavus, jog pareiškėjui nuosavybės teisės atkurtos nepagrįstai, jo teisių pažeidimas galėtų būti konstatuotas ir šioje byloje. Nors pareiškėjas dėl Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 48S-407-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje M. P.“ panaikinimo į teismą kreipėsi anksčiau, tačiau minėta byla iki šiol dar yra nagrinėjama, o teismas skundžiamos bylos privalomai nesustabdė ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, dėl to pažeidė procesines teisės normas (ABTĮ 146 str. 1 d.) ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

20. Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

21. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas neteikė atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutarties apskundimo, todėl ši nutartis yra įsiteisėjusi ir, vadovaujantis Teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, yra privaloma visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas ne skundžiamu sprendimu atsisakė stabdyti administracinę bylą, bet 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi ir turi būti vykdoma. Todėl pareiškėjo teiginys, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 10 d. sprendimas pažeidžia ABTĮ 146 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių teisinių argumentų, kuriais remiantis būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-1203-7.5.2 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo 2021 m. birželio 14 d. įsakymo „Dėl Vilniaus apskrities Trakų rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo“ Nr. 46VĮ-209-(14.46.2.) teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas sutiko su pareiškėjo skundo argumentu, kad atsakovas neišnagrinėjo pareiškėjo 2021 m. liepos 12 d. skundo dalies, susijusios su pareiškėjo prašymu panaikinti Įsakymą, ir Sprendime dėl to nepasisakė, todėl teismas Sprendimo dalį, kuria nepasisakyta dėl pareiškėjo prašymo panaikinti Įsakymą, laikė neatitinkančia VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktų reikalavimų ir negalėjo pripažinti teisėta ir pagrįsta. Teismas nustatė, kad administracinėje byloje Nr. eI3-715-426/2022 nebuvo tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti žemės sklypų projektavimo ir nuosavybės teisių atkūrimo procedūras (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, vadovaujantis Įsakymu. Teismas, vadovaudamasis Teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, darė išvadą, kad atsakovas Sprendimu pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo stabdyti Įsakymu rengiamo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo procedūros, todėl ši Sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta.

24. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nenurodo jokių nesutikimo su skundžiamu teismo sprendimu argumentų, tačiau tvirtina, kad teismas 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi nepagrįstai netenkino jo prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-715-426/2022, kadangi tai užkirto jam kelią įrodyti, jog šioje byloje prašomas panaikinti Įsakymas tiesiogiai pažeidžia jo teises į nuosavybės teisių atkūrimą.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Iš administracinės bylos matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. eI3-715-426/2022. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nutartis, kuria atsisakoma tenkinti prašymą dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo, nėra skundžiama atskiruoju skundu, nes ja neužkertamas kelias proceso eigai ir administracinė byla toliau galės būti nagrinėjama (žr., pvz., 2014 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-272/2014, 2014 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-866/2014). Kadangi teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas sustabdyti bylą, nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant pareiškėjo apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, priimto išnagrinėjus pareiškėjo skundą.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog administracinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas bylos sustabdymui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-155/2012, 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-262/2012, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-199-575/2020).

28. Bylos sustabdymo pagrindai įtvirtinti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalyje. Šie pagrindai yra privalomi ir, esant bent vienam iš jų, teismas ex officio (pagal pareigas) privalo sustabdyti administracinę bylą. ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, suformuotoje dėl ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusio ABTĮ 98 str. 1 d. 3 p.) taikymo, ne kartą buvo pažymėta, kad šiuo pagrindu administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Tai reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (žr., pvz., 2011 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-301/2011, 2012 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-789/2012 ir kt.). Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-336-520/2019, 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-11-552/2021).

30. Taigi teismas, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, visų pirma turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-11-552/2021).

31. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. eI3-715-426/2022. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme, išnagrinėjus administracinę bylą Nr. eI3-715-426/2022 pagal pareiškėjo S. P. skundą atsakovui Tarnybai, 2022 m. spalio 19 d. priimtas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus nagrinėjamas pareiškėjo apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimo. Aptariamoje byloje pareiškėjas prašė panaikinti Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 48S-407-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje M. P.“, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į M. P. tenkančią nekilnojamojo turto dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam žemės sklypui žemės ūkio paskirties sklypus Nr. 392-1, Nr. 392-2, Nr. 392-3 ir Nr. 392-4, esančius Vilniaus raj. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k. ir (duomenys neskelbtini) k., ir Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 48SK-2700-(14.48.111), kuriuo suformuoti žemės sklypai ir patvirtinti žemės sklypų Nr. 392-1, Nr. 392-2, Nr. 392-3 ir Nr. 392-4 kadastro duomenys, nustatyti pagal valstybės įmonės Valstybės žemės fondo vyriausiosios specialistės G. I. 2016 m. sausio 6 d. parengtas žemės sklypų Nr. 392-1, Nr. 392-2, Nr. 392-3, Nr. 392-4 kadastro duomenų bylas, kurios yra neatskiriamosios šio sprendimo dalys.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nėra susijusios tokiu ryšiu, kad jų nebūtų galima išnagrinėti atskirai, todėl nebuvo būtinybės sustabdyti bylos nagrinėjimą. Pareiškėjo nurodomoje administracinėje byloje panaikinus jo skundžiamus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės sklypų suformavimo bei kadastro duomenų patvirtinimo, prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo bus nagrinėjamas iš naujo. Tarp pareiškėjo nurodytos ir šios administracinių bylų nėra prejudicinio ryšio. Pareiškėjo akcentuojama aplinkybė, kad jo nurodomoje administracinėje byloje konstatavus, jog pareiškėjui nuosavybės teisės atkurtos nepagrįstai, jo teisių pažeidimas galėtų būti konstatuotas ir šioje byloje, nėra pagrindas konstatuoti šių bylų prejudicinį ryšį. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 11 d. nutartyje pagrįstai konstatavo, jog abi bylos nėra susijusios, todėl nėra teisinio pagrindo sustabdyti šios administracinės bylos, kol įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-715-426/2022.

33. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. P. (S. P.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Beata Martišienė

Ernestas Spruogis