2020-06-10 Nr. AB-12139-3-62-3-02901-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1960-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02901-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. spalio 26 d, atlikdamas bausmę Alytaus PN kamerų tipo patalpoje bandė visais būdais pasiekti, jog būtų apgyvendintas kameroje, atitinkančias higienos normos reikalavimus. Pareiškėjas kreipėsi žodžiu ir raštu į Alytaus PN administraciją, kad būtų paskirtas gyventi į kamerą, kurioje yra tinkamas vėdinimas ir pakankamas natūralus apšvietimas. Pareiškėjo teigimu, dalyje kamerų yra dvigubai didesni langai. Gyvenimo sąlygų pagerinimo iš pradžių siekė skundais, tačiau į juos nebuvo reaguota, todėl pareiškėjas nuo 2017 m. birželio 30 d. paskelbė badavimą. Pareiškėjo teigimu, badavimo metu niekas nebuvo atėjęs ir nesiaiškino badavimo priežasčių, netenkino jo reikalavimų, neužtikrino kasdieninės sveikatos priežiūros, apie badavimą laiku nepranešta Kalėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas). Pareigūnai elgėsi aplaidžiai, buvo priešiškai nusistatę ir šališki, netenkindami pareiškėjo teisėtų reikalavimų dėl gyvenimo sąlygų pagerinimo, kankino pareiškėją badu ir nesiėmė veiksmų, kad toks kankinimas būtų nutrauktas. Pareiškėjas patyrė kančias, dvasinius išgyvenimus, neteko svorio, buvo padaryta žala pareiškėjo sveikatai.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Alytaus PN paaiškino, kad visi Alytaus PN kamerų tipo patalpų langai atitinka keliamus reikalavimus ir yra tinkamų išmatavimų. Alytaus PN direktorius 2017 m. liepos 17 d., 2017 m. rugpjūčio 11 d., 2017 m. rugsėjo 8 d., 2017 m. rugsėjo 19 d. pateikė pranešimus Kalėjimo departamentui dėl pareiškėjo badavimo. Pranešimuose nurodė, kad pareiškėjas buvo informuotas apie badavimo pasekmes ir jam buvo pasiūlyta nutraukti badavimą. Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis prižiūrėtojas 2017 m. liepos 19 d. pateikė Alytaus PN direktoriui pranešimą, kad pareiškėjas atsisakė valgyti. Prižiūrėtojo 2017 m. rugsėjo 18 d. pranešime užfiksuota, kad pareiškėjas atsisakė valgyti vakarienę, su pareiškėju kalbėjosi uždaros zonos būrio viršininkas, pasiūlydamas nutraukti badavimą, tačiau pareiškėjas atsisakė. Šie duomenys patvirtina, kad dėl pareiškėjo badavimo Alytaus pataisos namai savo pareigas atliko tinkamai, t. y. buvo pranešta Kalėjimų departamentui, pareiškėjas buvo raginamas Pataisos namų pareigūnų nutraukti badavimą. Pareiškėjui visą ginčo laikotarpį sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos, su juo buvo nuolatos bendraujama dėl badavimo, nuolat aiškinama badavimo žala, su juo kalbėjo psichologė ir kiti asmenys. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, todėl skundas nepagrįstas.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjo E. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas reikalaujamą atlyginti neturtinę žalą kildino iš to, kad badavimo metu nebuvo su juo bendraujama, nesiaiškintos badavimo priežastys, netenkinti jo reikalavimai, neužtikrinta kasdieninė sveikatos priežiūra, pavėluotai buvo pranešta apie badavimą Kalėjimo departamentui.

7. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 118 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d.) (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės). Teismas pažymėjo, kad šių taisyklių 266 punktas nustato, jog pataisos įstaigos administracija per 3 dienas nuo nuteistojo badavimo pradžios nusiunčia jį pasitikrinti sveikatos ir psichikos būklės, o pagal 268 punktą ilgiau kaip 3 dienas badaujantį nuteistąjį kasdien apžiūri ir pasiūlo nutraukti badavimą pataisos įstaigos asmens sveikatos priežiūros tarnybos medicinos specialistas, kuris duomenis apie nuteistojo sveikatos būklę įrašo Asmens sveikatos istorijoje (ambulatorinėje kortelėje).

8. Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjas apie badavimą paskelbė 2017 m. birželio 30 d., medicininių dokumentų išrašuose 2017 m. liepos 3 d. patvirtinama, kad pareiškėjas tinkamas konvojuoti. Teismo vertinimu, šis įrašas patvirtino, kad pareiškėjas buvo gydytojo apžiūrėtas ir įvertinta jo sveikatos būklė nepraėjus daugiau kaip 3 dienoms po badavimo paskelbimo.

9. Įvertinęs į bylą pateiktus medicininius dokumentus, teismas nurodė, kad 2017 m. liepos 11 d., 2017 m. liepos 13 d. sveikatos specialistai patvirtino pareiškėjo sveikatos būklės tinkamumą konvojavimui. Minėti įrodymai patvirtino, kad pareiškėjas, kaip badaujantis asmuo, gydytojo apžiūrėtas 2017 m. liepos 17 d., 2017 m. liepos 18 d., 2017 m. liepos 19 d., 2017 m. liepos 20 d., 2017 m. liepos 21 d., 2017 m. liepos 22 d., 2017 m. liepos 23 d., 2017 m. liepos 27 d., 2017 m. liepos 29 d., 2017 m. liepos 30 d. ir kitomis dienomis.

10. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog dėl badavimo pareiškėjo sveikatos būklei buvo kilęs koks nors pavojus, nes pareiškėjui badaujant ilgiau kaip tris dienas, jis beveik kasdien buvo apžiūrėtas Alytaus pataiso namų Sveikatos priežiūros tarnybos specialisto. Teismas iš Alytaus pataisos namų 2017 m. rugsėjo 18 d. rašto nustatė, kad dėl badavimo su pareiškėju kalbėjosi šie pareigūnai: 2017 m. liepos 1 d., 2017 m. liepos 14 d. – Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko pavaduotojas; 2017 m. liepos 19 d., 2017 m. liepos 24 d., 2017 m. rugpjūčio 11 d. – Alytaus PN direktorius; 2017 m. liepos 19 d., 2017 m. rugpjūčio 11 d. – Psichologinės tarnybos vyresnysis specialistas, psichologė; 2017 m. rugpjūčio 1 d., 2017 m. rugsėjo 8 d., 2017 m. rugsėjo 25 d. – direktoriaus pavaduotojas.

11. Nustatęs, kad Kalėjimų departamentas apie pareiškėjo badavimo paskelbimą laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. informuotas Alytaus PN direktoriaus 2017 m. liepos 17 d. ir 2017 m. rugpjūčio 11 d. pranešimais, taip pat, teismas pažymėjo, kad Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus Pareigūnų lankymosi uždarojoje zonoje apskaitos žurnalas patvirtino, kad Pataisos namų pareigūnai nuolat bendravo su pareiškėju dėl badavimo, pareiškėjui buvo atsakyta į jo pateiktus skundus dėl netinkamų kalinimo sąlygų, nurodyta, jog kalinimo sąlygos atitinka higienos normos reikalavimus.

12. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Pataisos namų pareigūnai tinkamai reagavo į pareiškėjo paskelbtą badavimą, Kalėjimų departamentui išsiuntė pranešimus apie jo badavimą, aktyviai siekė pareiškėją įkalbėti nutraukti badavimą, sveikatos priežiūros specialistai jį nuolatos apžiūrėjo. Teismas pažymėjo, kad nors ne visomis dienomis buvo tikrinta pareiškėjo sveikata, tačiau toks pažeidimas laikytinas mažareikšmiu, dėl kurio pareiškėjui negalėjo atsirasti žala. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad badavimu jam buvo sutrikdyta sveikata, padaryta žala, kadangi pareiškėjas pats pasirinko tokį elgesio modelį ir atsisakė nutraukti badavimą. Kalėjimų departamentui buvo pranešta kelis kartus nors ir ne nedelsiant, tačiau tai, teismo vertinimu, negalėjo sąlygoti žalos atsiradimą. Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus, kad badavimo metu pareigūnai nesirūpino juo, nesiaiškino badavimo priežasčių, netenkino jo reikalavimų, neužtikrino kasdieninės sveikatos priežiūros.

13. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, teismas konstatavo, jog nėra nustatyta pareiškėjo nurodomų neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, veiksmų ar neveikimo nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. spalio 26 d. Nenustatęs institucijos neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo viešajai civilinei atsakomybei kilti, todėl kitų sąlygų civilinei atsakomybei kilti egzistavimo plačiau nenagrinėjo ir pareiškėjo skundą atmetė.

III. 14. Pareiškėjas E. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą.

15. Pareiškėjo teigimu, teismo sprendimas nemotyvuotas ir nepagrįstas, priimtas neišsamiai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nebuvo duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjui buvo kilęs koks nors pavojus. Priešingai, bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėjas neteko daug svorio, sutriko (duomenys neskelbtini), tyrimų rezultatai buvo blogi, kraujo negalėjo ištirti, nes jis iš piršto nebėgo, atsirado (duomenys neskelbtini).

16. Teismas teisingai nustatė, kad badavimo metu pareiškėjas buvo kasdien apžiūrėtas sveikatos priežiūros tarnybos specialistų, tačiau Vidaus tvarkos taisyklėse nurodyta, kad sveikatos apžiūra badavimo atveju turi būti vykdoma kasdien. Vadinasi atsakovo atstovas neveikė pagal teisės aktų reikalavimus.

17. Pareiškėjas nesutinka, kad su juo buvo bendrauta dėl badavimo žalos tiek kartų, kiek nurodė teismas, nes jis pokalbio buvimo fakto savo parašu nepatvirtino. Pareigūnai užrašo, kad pokalbis buvo, nors pas pareiškėją niekas nebuvo atėjęs.

18. Teismas nurodė, kad pareiškėjas badavo vien dėl to, kad kameros neatitiko higienos reikalavimų. Tačiau pareiškime dėl badavimo pareiškėjas nurodė teisės aktus, nustatančius kamerų įrengimo reikalavimus, o todėl, kad patalpos neatitiko tų reikalavimų, pareiškėjas reikalavo perkelti į patalpas, atitinkančius teisės aktų reikalavimus, buvo nurodęs konkrečius kamerų numerius, kuriose sąlygos geresnės. Tačiau pataisos įstaigos administracija jo neperkėlė į geresnę kamerą, t. y. neveikė taip, kaip reikalauja teisės aktai (BVK 118 str.) Teismas dėl pareiškėjo reikalavimo teisėtumo nepasisakė, atsakovo atstovas visu badavimo laikotarpiu taip pat jam nepranešė, ar pareiškėjo reikalavimai teisėti, ar teisėtas jo badavimas, kas pareiškėjui sukėlė nežmoniškas kančias, žymius fizinius, dvasinius išgyvenimus, pareiškėjas buvo kankinamas ilgą laiką.

19. Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus. Pareiškėjui neturtinė žala negali būti priteista, nes pareiškėjas neįrodė neva kilusios neturtinės žalos, neįvardijo jokių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui iš Lietuvos valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį dėl to, kad Alytaus PN nevykdė pareiškėjo (nuteistojo) teisėtų reikalavimų pagerinti gyvenimo sąlygas, dėl ko pareiškėjas buvo priverstas badauti ir patyrė stiprias fizines, dvasines kančias, pablogėjo pareiškėjo sveikata. Pareiškėjas taip pat neturtinę žalą kildino ir iš Alytaus PN veiksmų (neveikimo) nesiaiškinant badavimo priežasčių, pareiškėjo reikalavimo teisėtumo, netinkamai organizuojant pareiškėjo, kaip badaujančio asmens, sveikatos patikrinimus.

21. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog nėra nustatyta pareiškėjo nurodomų neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, veiksmų ar neveikimo laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. spalio 26 d., o nenustačius institucijos neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo kilti viešajai civilinei atsakomybei.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo anksčiau minėtą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. jo skundą tenkinti pilnai. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo byloje esančius duomenis bei ryšium su tuo priėmė nepagrįstą ir tinkamai nemotyvuotą sprendimą.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

25. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

26. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d.) nuostatos. Pirmosios instancijos teismas sprendime aktualias šių teisės aktų normas išsamiai aptarė, todėl apeliacinės instancijos teismas šiame sprendime jų nebekartoja.

27. Pareiškėjas netutinę žalą kildina iš Alytaus pataisos namų pareigūnų neteisėtų veiksmų, t. y. badavimo metu nebuvo su juo bendraujama, neišsiaiškintos badavimo priežastys, netenkinti jo reikalavimai, badavimo metu neužtikrintos kasdieninės sveikatos priežiūros paslaugos, pavėluotai buvo pranešta apie badavimą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

28. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir tiesės taikymo aspektais, daro išvadą, kad pareiškėjas buvo gydytojo apžiūrėtas ir įvertinta jo sveikatos būklė nepraėjus daugiau kaip 3 dienoms nuo badavimo paskelbimo, badavimo metu pareiškėjas buvo stebimas sveikatos priežiūros specialistų, dėl badavimo su pareiškėju kalbėjosi Alytaus pataisos namų pareigūnai, apie badavimą buvo informuotas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Taigi Alytaus pataisos namai laikėsi teisės aktų nustatytų reikalavimų, kai nuteistasis paskelbia badavimą, todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl badavimo sąlygų pažeidimų laikytini nepagrįstais.

29. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, teisingai konstatavo, kad nors ne visomis badavimo dienomis buvo tikrinta E. V. sveikata, tačiau toks pažeidimas buvo mažareikšmis, be to, nebuvo sutrikdyta jo sveikata, dėl to nekilo ir žala. Pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti deklaratyvaus pobūdžio argumentai dėl žalos kilimo jo sveikatai, o jo nurodytas svorio netekimas ir pan. vertintinos kaip pareiškėjo pasirinkto elgesio modelio (badavimo) pasekmės.

30. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, tuo tarpu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė