29edf536-adfa-44a0-bd35-acd00ffdb9e4 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI2-4962-505/2022 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00792-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 51.4; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 15 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Daina Kukalienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Ž. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas Ž. S. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ir 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme momento iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 2021 m. birželio 14 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato struktÅ«rinio padalinio KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyrius surašė jam administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. 63-ANR_P-1239-202, kuriuo jis kaltinamas padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 448 straipsnio 1 dalyje, todėl 2021 m. rugsėjo 3 d. nutarimu buvo paskirta 35 Eur bauda.

Pažymėjo, jog minėtÄ nutarimÄ jis apskundė ir 2022 m. vasario 17 d. Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų nutarimu skundžiamas nutarimas buvo panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Pabrėžė, jog įsiteisėjusiu teismo nutarimu konstatuota, kad jis nepagrįstai ir neteisėtai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl patyrė neturtinę žalÄ , kuri pagal įstatymÄ turi bÅ«ti atlyginta. Teigė, kad pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumÄ valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme sieja su neteisėtu ir nepagrįstu administracinio nužengimo protokolo suraÅ¡ymu ir neteisėto nutarimo priėmimu administracinio nusižengimo byloje.

PareiÅ¡kėjo teigimu, institucijos tyrėja nutarimu pritaikė jam administracinę atsakomybę neturėdama tinkamų įrodymų apie jo galbÅ«t padarytÄ administracinį nusižengimÄ , todėl neabejotinai pažeidė įstatymo nustatytÄ reikalavimÄ visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes, o taip pat bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai patraukiant konkretų asmenį administracinėn atsakomybėn. Nurodė, kad jis neteisėtai priimtÄ nutarimÄ turėjo skųsti teismine tvarka.

Mano, kad pareigÅ«nai tyrimÄ atliko Å¡aliÅ¡kai, akivaizdžiai tendencingai, neiÅ¡samiai, kadangi jo paaiÅ¡kinimai visai nutarime nepaminėti, jo pateikta įvykio versija nepatikrinta ir nepaneigta, nors jis visada nuosekliai aiÅ¡kino, kad nusižengimo nepadarė. PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, toks traukiamo administracinėn atsakomybės asmens parodymų neįvertinimas, visiÅ¡kas ignoravimas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, jo teises į gynybÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ procesÄ , įtvirtintÄ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje.

Akcentavo, jog nagrinėjant nebuvo patikrintas duomenų rinkimo proceso teisėtumas, protokolo suraÅ¡ymo pagrįstumas ir teisėtumas ir toks pareigÅ«nų požiÅ«ris buvo nulemtas oficialiai iÅ¡reikÅ¡tos negatyvios, ydingos iÅ¡ankstinės institucijos nuostatos ne teismo tvarka nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ , pareigÅ«nų veiksmų renkant įrodymus, suraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ , atliekant kitus procesinius veiksmus, priimant institucijoje nutarimÄ nevertinant proceso teisėtumo aspektu.

Argumentavo, jog, tinkamai neiÅ¡tyrus nusižengimo padarymo aplinkybių ir paties nusižengimo fakto, bylÄ nagrinėjusių pareigÅ«nų veiksmai pripažintini aplaidžiais, pavirÅ¡utiniÅ¡kais, atliktais nesilaikant pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, o tai suponuoja vieno iÅ¡ atsakomybės elementų – pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo, tiesiogiai turėjusio įtakos jo teisėms, laisvėms ir interesams – konstatavimÄ . PareigÅ«nams neįvykdžius įstatyme nustatytų pareigų veikti taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, jis neteisėtai ir nepagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl jam buvo padaryta neturtinė žala.

Pažymėjo, kad dėl neteisėtų policijos pareigÅ«nų veiksmų nuo 2021 m. birželio 14 d. jis patyrė iÅ¡gyvenimų, didžiulį stresÄ , nervinę įtampÄ , kadangi jis buvo nepagrįstai apkaltintas ir patrauktas administracinėn atsakomybėn, nubaustas ir taip jo nepriekaiÅ¡tinga reputacija, autoritetas, visuomenėje turimas geras vardas buvo labai sumenkinti. Neteisėtas patraukimas administracinėn atsakomybėn labai pakenkė jo dalykinei reputacijai, (duomenys neskelbtini) karjerai, kadangi jis buvo oficialiai apÅ¡meižtas kaip įstatymo pažeidėjas, vieÅ¡osios rimties trikdytojas, jo pradėjo Å¡alintis, vengti bendrauti kolegos, pažįstami ir draugai.

Jo, kaip (duomenys neskelbtini), darbinė karjera buvo sutepta, garbingas (duomenys neskelbtini) vardas buvo pažemintas, sumenkintas. Visa tai jį labai žeidė, ypač jam žinant, kad jokio administracinio nusižengimo nėra padaręs. Teigė, kad 9 mėnesius jis gyveno teisinėje nežinioje, patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, dvasinių sukrėtimų, pažeminimų, emocinę depresijÄ , reputacijos pablogėjimÄ ir kt. Labiausiai jį skaudino ir žeidė policijos pareigÅ«nų vykdomas akivaizdus įstatymų pažeidinėjimas, savivaliavimas, jo procesinių teisių nepaisymas, kliudymas jomis pasinaudoti, akivaizdus melavimas ir apgaudinėjimas.

Jis skaudžiai iÅ¡gyveno, kad pareigÅ«nai su juo elgiasi ne kaip su žmogumi, ne kaip su demokratinės valstybės piliečiu, o kaip su kažkokiu daiktu, nieko nesuprantančiu ir neturinčiu jokių teisių, su kuriuo galima elgtis kaip panorėjus. Atkreipė dėmesį, kad stresÄ , pažeminimus jis iÅ¡gyveno ne dėl kokio nors pavienio veiksmo, o dėl visos virtinės ilgÄ laikÄ sistemingai pasikartojančių neteisėtų veiksmų. Prašė skundÄ patenkinti. Atsakovės atstovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko.

Pažymėjo, jog dėl pareiÅ¡kėjo nutarimÄ priėmęs pareigÅ«nas ir teismas, nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ , administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu surinktų duomenų pakankamumÄ pareiÅ¡kėjo kaltei pagrįsti vertino skirtingai. Mano, kad vien aplinkybė, kad teismas sprendė, jog minėtų duomenų nepakanka asmenį nubausti administracine tvarka, nesuteikia pagrindo preziumuoti, kad pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus. Taip pat pabrėžė, kad policijos pareigÅ«no užfiksuotas pažeidimas yra pakankamas pagrindas asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ .

Papildomai surinkti / nesurinkti duomenys yra fakultatyvÅ«s ir, jeigu akivaizdžiai neprieÅ¡tarauja pirminei informacijai, negali nulemti administracinio nusižengimo tyrimo baigties. Nesutiko su skundo argumentu, jog protokolas pareiÅ¡kėjui buvo suraÅ¡ytas neatlikus administracinio nusižengimo tyrimo. Pabrėžė, kad jeigu pareigÅ«nui pakanka duomenų apie padarytÄ administracinį nusižengimÄ , vadovaujantis operatyvumo principu protokolas pažeidėjui gali bÅ«ti suraÅ¡omas įvykio vietoje. Tokiu atveju asmeniui nesuteikiama galimybė susipažinti su bylos medžiaga, kadangi administracinio nusižengimo aplinkybės apraÅ¡omos tik protokole, jeigu nėra papildomų duomenų, raÅ¡ytinių įrodymų, jie nepridedami.

Mano, kad šiuo atveju papildomų tyrimo veiksmų nebuvo poreikio atlikti, kadangi pareiškėjas savo kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi, tai patvirtino pasirašydamas protokole. Paaiškino, kad administracinio nusižengimo bylos nutraukimas teismo tvarka pats savaime nėra pagrindu konstatuoti, kad administravimo subjekto veiksmai yra neteisėti ir dėl to valstybei ar savivaldybei kyla civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į priežastis, dėl kurių administracinio nusižengimo byla buvo nutraukta.

Tuo atveju, jei pareigūnas surinko įrodymus ir buvo įsitikinęs (o įsitikinimas buvo pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo. Aplinkybė, kad teismas surinktus įrodymus vertino kaip nepakankamus administracinei atsakomybei taikyti, nesukuria pagrindo spręsti, kad bylos nagrinėjimas buvo neobjektyvus, paviršutiniškas ar aplaidus.

Å iuo atveju teismo nutarimas priimtas skirtingai vertinant faktines aplinkybes, bet ne konstatuojant materialinės ar procesinės teisės pažeidimus. Mano, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ pareiÅ¡kėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų dalyvaujant teismo posėdžiuose, tačiau atsakovės atstovo padarytÄ pažeidimÄ laikyti intensyviu, galėjusiu sukelti pareiÅ¡kėjui žymių neigiamų pasekmių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos kaip neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, nėra pagrindo.

Vertinamuoju atveju pareiÅ¡kėjo patirti neigiami iÅ¡gyvenimai nebuvo tokios apimties ir trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimÄ dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Prašė skundÄ atmesti. Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų nepagrįstai pradėjus prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ administracinio nusižengimo teisenÄ , priėmus nepagrįstus administracinio nusižengimo protokolus ir nutarimÄ skirti jam administracinę nuobaudÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pažymima, kad žalos, padarytos neteisėtais pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. Administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas vieÅ¡uoju administravimu, tačiau galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, yra pripažįstama teismų praktikoje.

Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis pirmiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra bÅ«tinoji sÄ lyga Å¡iai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Todėl, sprendžiant vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės klausimÄ , visų pirma, bÅ«tina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , vadovaujantis CK 6.271 straipsniu, yra pripažįstama LVAT praktikoje (pvz., 2007-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2007-12-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, 2013-01-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-357/2013).

Kaip jau buvo minėta, vienas iÅ¡ atsakomybės elementų – veiksmų neteisėtumas. Norint veiksmus pripažinti neteisėtais, bÅ«tina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobÅ«džio pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Neteisėtumas galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (žr.

LVAT 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrÄ jÄ pareigÄ elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai aiÅ¡kina siaurai, t. y. ar vieÅ¡osios teisės subjektas elgėsi pakankamai rÅ«pestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „VieÅ¡ojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį vieÅ¡osios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti Å¡ių įgalinimų ribų.

VieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti virÅ¡ijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. VieÅ¡Ä jį administravimÄ vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai negali bÅ«ti prieÅ¡pastatoma pareigai laikytis Å¡iÄ veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar vieÅ¡osios teisės subjektas elgėsi pakankamai rÅ«pestingai ir atidžiai, turi bÅ«ti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų“ (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008). Taigi, pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ veikė laikydamasis Å¡ių reikalavimų (žr. LVAT 2013-08-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013). Å ios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad tokios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali bÅ«ti vienareikÅ¡miÅ¡kai vertinamas kaip pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų konstatavimas.

Kiekvienu atveju turi bÅ«ti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriose yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo (LVAT 2014 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014).

Administracinių teismų praktikoje, sprendžiant kitas analogiškas bylas, yra konstatuota, kad tokiais atvejais valstybės neteisėti veiksmai gali būti konstatuojami tik tada, kai nustatomas akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas, valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas (LVAT 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1242-438/2018). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis imperatyviai nurodo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje, o ABTĮ 57 straipsnyje 2 dalyje įtvirtintas imperatyvas, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir suformuotÄ teismų praktikÄ Å¡io pobÅ«džio bylose, teismas vadovaujasi Kauno apylinkės teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu ir minėtoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl ginčo administracinio nusižengimo teisenos. Byloje esantys duomenys (taip pat prijungtos Kauno apylinkės teismo administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)dokumentai, administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga) patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, jog 2021 m. birželio 14 d.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovės atstovas, Institucija) struktÅ«rinio padalinio KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariato (toliau – ir KaiÅ¡iadorių r. PK) Reagavimo skyriaus vyresnioji tyrėja A. K. surašė Ž. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) administracinio nusižengimo protokolÄ (duomenys neskelbtini), kuriuo jis kaltinamas padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 448 straipsnio 1 dalyje.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. M. 2021 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. S. nubaustas už tai, kad 2021 m. birželio 14 d. 23.40 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme esančioje pavėsinėje garsiai leido muzikÄ , taip trikdydamas kitų asmenų poilsį bei ramybę, ir padarė nusižengimÄ , numatytÄ ANK 488 straipsnio 1 dalyje, dėl to jam paskirta 35 Eur bauda. PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Institucijos nutarimu, 2021 m. rugsėjo 21 d. pateikė skundÄ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mams, kuriuo prašė nutarimÄ panaikinti ir administracinio nusižengimo bylÄ nutraukti, kuris Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi buvo persiųstas Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mams.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. vasario 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundas buvo patenkintas; Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos vyriausiosios tyrėjos M. M. 2021 m. rugsėjo 3 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena prieš Ž. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio 1 dalį nutraukta.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas Kauno AVPK KaiÅ¡iadorių rajono ir Kauno rajono pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumÄ valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme sieja su neteisėtu ir nepagrįstu administracinio nužengimo protokolo suraÅ¡ymu ir neteisėto nutarimo priėmimu administracinio nusižengimo byloje. PareiÅ¡kėjo teigimu, Institucijos tyrėja nutarimu pareiÅ¡kėjui pritaikė administracinę atsakomybę neturėdama tinkamų įrodymų apie pareiÅ¡kėjo galbÅ«t padarytÄ administracinį nusižengimÄ , todėl neabejotinai pažeidė įstatymo nustatytÄ reikalavimÄ visapusiÅ¡kai, visiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes, o taip pat bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai traukiant konkretų asmenį administracinėn atsakomybėn. PareiÅ¡kėjas neteisėtai priimtÄ nutarimÄ turėjo skųsti teismine tvarka pagal ANK nuostatas.

Nagrinėjamu atveju teismo priimto procesinio sprendimo analizė, jame nustatytos reikÅ¡mingos aplinkybės ir bylos nutraukimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie neteisėtus policijos pareigÅ«nų veiksmus. ANK 567 straipsnis, reglamentuojantis visapusiÅ¡kÄ ir objektyvų bylos aplinkybių iÅ¡tyrimÄ , numato, kad pagal šį kodeksÄ Ä¯galiotos institucijos pareigÅ«nas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimÄ , privalo imtis visų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laikÄ iÅ¡tirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigÅ«nas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (1 dalis); priimant sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti (2 dalis); tiriant administracinį nusižengimÄ ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ , įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taip pat iÅ¡gauti jo ir kitų administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimus ir parodymus smurtu, grasinimais ir kitokiomis neteisėtomis priemonėmis (3 dalis).

Administracinių teismų praktikoje, sprendžiant kitas analogiÅ¡kas bylas, yra konstatuota, kad tokiais atvejais valstybės neteisėti veiksmai gali bÅ«ti konstatuojami tik tada, kai nustatomas akivaizdus, t. y. aiÅ¡kus ir rimtas, valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas. Vertinant pažeidimo akivaizdumÄ gali bÅ«ti atsižvelgta į spręstinų situacijų sudėtingumÄ , tekstų taikymo ar aiÅ¡kinimo sunkumus, vartojamų terminų suprantamumÄ , įrodymų aiÅ¡kumÄ ir kt. <...> kiekvienas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (be kita ko, tvarkyti savo struktÅ«rÄ ) tokiu bÅ«du, kad tie uždaviniai bÅ«tų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų vieÅ¡ojo administravimo principų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-416/2014).

ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė atsakomybė kyla tam, kas Å¡auksmais, Å¡vilpimu, garsiu dainavimu arba grojimu muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitais triukÅ¡mÄ keliančiais veiksmais gatvėse, aikÅ¡tėse, parkuose, paplÅ«dimiuose, vieÅ¡ajame transporte ir kitose vieÅ¡osiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, trikdė asmenų ramybę, poilsį ar darbÄ .

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už vieÅ¡osios tvarkos trikdymÄ , toks sprendimas turi bÅ«ti priimamas tik visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus ir įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios Å¡iuo atveju gali bÅ«ti įrodomos pasitelkiant garso lygio matavimo prietaisų rodmenis. Vis dėlto, įrodinėjant vieÅ¡osios rimties trikdymo pažeidimo faktÄ , galima remtis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais.

Nors įrodinėjant asmens kaltumÄ padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 488 straipsnio 1 dalyje, vis dėlto galima remtis ir liudytojų parodymais, tačiau kiekvienu atveju teismas turi įvertinti jų patikimumÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio (VieÅ¡osios rimties trikdymas) dispozicijÄ (Å auksmai, Å¡vilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukÅ¡mÄ keliantys veiksmai gatvėse, aikÅ¡tėse, parkuose, paplÅ«dimiuose, vieÅ¡ajame transporte bei kitose vieÅ¡osiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo vieÅ¡Ä jÄ rimtį), yra nurodęs, jog Å¡auksmai, Å¡vilpimas, garsus dainavimas ar grojimas ir pan., nors ir atliekami vieÅ¡ose vietose, administracinę atsakomybę užtraukia tik tuomet, jeigu jie trikdo vieÅ¡Ä jÄ rimtį.

Sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už vieÅ¡osios tvarkos trikdymÄ turi bÅ«ti priimamas tik visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus ir įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios, be kitų įrodinėjimo priemonių, gali bÅ«ti įrodomos ir garso matavimo lygio rodmenimis, ir nustačius, jog asmuo ATPK 183 straipsnyje nustatytais veiksmais trikdė vieÅ¡Ä jÄ rimtį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. balandžio 17 d. konsultacija Nr. 57; Administracinių teismų praktika Nr. 1, p. 336, nutartys administracinėse bylose Nr. N575-109/2008, Nr. N822-3027/2009).

Skundžiamu Institucijos vyriausiosios tyrėjos M. M. 2021 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Ž. S. nubaustas už tai, kad 2021 m. birželio 14 d. 23.40 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme esančioje pavėsinėje garsiai leido muzikÄ , taip trikdydamas kitų asmenų poilsį ir ramybę. Teismui pateiktame skunde pareiÅ¡kėjas Ž. S. ir jo atstovas V. S. neginčija fakto, kad sodyboje buvo klausomasi muzikos, tačiau iÅ¡ esmės ginčijama tai, kad leidžiamos muzikos garsas galėjo trikdyti kitų asmenų ramybę, poilsį ar darbÄ .

Kaip matyti iÅ¡ administracinio nusižengimo bylos medžiagos, Institucija, spręsdama dėl Ž. S. kaltės padarius jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 488 straipsnio 1 dalyje, buvimo, vadovavosi įgaliotojo atstovo V. S. pateikta įvykio vietos schema, 2021 m. liepos 15 d. nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ , V. S. pateikta baigiamÄ ja kalba, liudytojų V. S., A. K., D. L., D. L., R. Č., G. S., S. R., E. S. parodymais, iÅ¡ kurių padarė iÅ¡vadÄ , jog Ž.

S. savo veiksmais sutrikdė bent dviejų asmenų – D. L. ir D. L. – vieÅ¡Ä jÄ rimtį. Minėta, kad Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2022 m. vasario 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjo skundas buvo patenkintas; Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. M. 2021 m. rugsėjo 3 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini)panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena prieÅ¡ Ž.

S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio 1 dalį nutraukta. Teismas nutarime nurodė, jog teismo posėdžio metu apklausti į įvykio vietÄ vykę policijos pareigÅ«nai A. K. ir E. S. nurodė, kad, atvykę prie sodybos (duomenys neskelbtini), girdėjo sklindančiÄ muzikÄ , tačiau teismo posėdžio metu peržiÅ«rėjus policijos pareigÅ«nų neÅ¡iojamuoju vaizdo registratoriumi – kÅ«no kamera užfiksuotus vaizdo ir garso įraÅ¡us, nebuvo nustatyta, kad policijos pareigÅ«nams atvykus į įvykio vietÄ bÅ«tų girdimas triukÅ¡mas ar sklindanti muzika.

Be to, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu buvo kreiptasi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariatÄ , dėl policijos tarnybiniame automobilyje esančių vaizdo kamerų ir policijos pareigÅ«no E. S. neÅ¡iojamojo vaizdo registratoriaus įrašų pateikimo, tačiau Å¡ie įraÅ¡ai nėra iÅ¡likę ir jų peržiÅ«rėti nėra galimybės. Taip pat nurodė, jog atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas Ž. S., jo atstovas V.

S. ir pranešėjas D. L. yra saistomi giminystės ryÅ¡iais. IÅ¡ bylos medžiagos akivaizdu, kad juos sieja konfliktiÅ¡ki tarpusavio santykiai. TÄ teismo posėdžio metu patvirtino tiek Ž. S. ir V. S., tiek D. L.. Pastebėjo, kad asmeninio pobÅ«džio santykių aiÅ¡kinimasis įtraukiant teisėsaugos institucijas nėra tinkamas tokio pobÅ«džio konfliktų sprendimo bÅ«das. Teismas sprendžia, kad dėl Å¡ios priežasties bÅ«tent tai, kad abi konflikto Å¡alys tarpusavyje nesutaria jau deÅ¡imt metų, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad kažkurios iÅ¡ jų paaiÅ¡kinimai yra patikimesni nei kitos.

Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurie neabejotinai leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad Ž. S. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 488 straipsnio 1 dalyje. Kaip minėta, sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimų teisėtumo klausimÄ nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, atkreiptinas dėmesys, jog tokios kategorijos bylose LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali bÅ«ti vienareikÅ¡miÅ¡kai vertinamas kaip pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų konstatavimas.

Kiekvienu atveju turi bÅ«ti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo aplinkybės, tiek ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (LVAT 2013-09-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Taigi, tais atvejais, kai administracinio nusižengimo byla nutraukiama dėl įrodymų stokos, dar nereiÅ¡kia, kad institucija, suraÅ¡iusi administracinio nusižengimo protokolÄ (pareiÅ¡kusi atitinkamÄ kaltinimÄ ) ar priėmusi nutarimÄ , veikė neteisėtai ar nesilaikydama bendrųjų aptartų reikalavimų (ABTÄ® 56 str.).

Å iame kontekste teismas pažymi, kad įgaliotas pareigÅ«nas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimÄ , privalo imtis visų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirtos veikos aplinkybės, kadangi kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ .

Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. ANK 567 straipsnis nustato, kad pareigÅ«nai įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu ir teisine sÄ mone.

Vadinasi, jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014).

Aptartos bylos faktinės aplinkybės ir nustatytas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog Kauno AVPK pareigÅ«nai atlikdami administracinio nusižengimo tyrimÄ nesiėmė visų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirtos veikos aplinkybės, ir tai patvirtina Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2022 m. vasario 17 d. nutarimas, kuriame teismas konstatavo, jog Institucijos pareigÅ«nai nevertino liudytojų parodymų patikimumo pagal policijos pareigÅ«nų neÅ¡iojamųjų vaizdo registratorių – kÅ«no kamerų užfiksuotų vaizdo ir garso įrašų duomenis (nebuvo nustatyta, kad policijos pareigÅ«nams atvykus į įvykio vietÄ bÅ«tų girdimas triukÅ¡mas ar sklindanti muzika), todėl administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurie neabejotinai leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad Ž.

S. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 488 straipsnio 1 dalyje, ir tai įrodo, kad Institucijos pareigÅ«nai vykdė jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai pavirÅ¡utiniÅ¡kai (tirdami įrodymus nevisapusiÅ¡kai), pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, o tai suponuoja vieno iÅ¡ atsakomybės elementų – pareigÅ«no veiksmų neteisėtumo, tiesiogiai turėjusio įtakos pareiÅ¡kėjo teisėms, laisvėms ir interesams, konstatavimÄ (CK 6.246 str. 1 d).

Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mai 2022 m. vasario 17 d. nutarime konstatavo, jog pareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu suraÅ¡ymo ir kitos aplinkybės, susijusios su administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo eiga Institucijoje ir policijos pareigÅ«nų veiksmais Å¡iuo atveju nevertinamos, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjui ir jo atstovui proceso metu buvo užtikrinta teisė teikti paaiÅ¡kinimus, reikÅ¡ti nuÅ¡alinimus ir tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybÄ , o nagrinėjamos bylos atveju jų vertinimas buvo atliktas konstatuojant, jog Institucijos pareigÅ«nai vykdė jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Taigi darytina iÅ¡vada, kad teismo procesiniu sprendimu iÅ¡ esmės buvo nustatyti neteisėti Kauno AVPK pareigÅ«nų veiksmai nepagrįstai pradedant administracinio nusižengimo teisenÄ prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ . PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės patirtos 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , nes dėl pasikartojančių neteisėtų policijos pareigÅ«nų veiksmų nuo 2021 m. birželio 14 d. (neteisėtas administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymas) pareiÅ¡kėjas patyrė iÅ¡gyvenimų, didžiulį stresÄ , nervinę įtampÄ , kadangi jis Institucijos pareigÅ«nų buvo nepagrįstai apkaltintas ir patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas.

Tuo jo nepriekaiÅ¡tinga reputacija, autoritetas, visuomenėje turimas geras vardas buvo labai sumenkinti. Nuo patraukimo administracinėn atsakomybėn 2021 m. birželio 14 d. iki galutinio iÅ¡teisinančio teismo sprendimo įsiteisėjimo 2022 m. kovo 10 d. praėjo beveik 9 mėnesiai, ir visÄ Å¡Ä¯ ilgÄ laikotarpį pareiÅ¡kėjas gyveno teisinėje nežinioje, patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, dvasinių sukrėtimų, pažeminimų, emocinę depresijÄ , reputacijos pablogėjimÄ ir kt.

Labiausiai pareiÅ¡kėjÄ skaudino ir žeidė policijos pareigÅ«nų vykdomas akivaizdus įstatymų pažeidinėjimas, savivaliavimas, jo procesinių teisių nepaisymas, kliudymas jomis pasinaudoti, akivaizdus melavimas ir apgaudinėjimas. Teismui nekyla abejonių, kad Kauno AVPK pareigÅ«nams neįvykdžius įstatyme nustatytos pareigos veikti taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ .9Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali bÅ«ti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ ir kita (CK 6.250 str. 1 d.).

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos teismai ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Institucija be teisėto pagrindo patraukė administracinėn atsakomybėn pareiÅ¡kėjÄ , tačiau, įvertinus tai, kad Institucijos pareigÅ«nai vykdė jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, tai, kad iÅ¡ bylos medžiagos akivaizdu, kad Ž.

S., jo atstovas V. S. ir pranešėjas D. L. yra saistomi giminystės ryÅ¡iais, juos sieja ilgalaikiai konfliktiÅ¡ki tarpusavio santykiai, tai įrodo, jog pareiÅ¡kėjo patirta žala nebuvo tokio laipsnio, kad bÅ«tų sukėlusi didelių dvasinių praradimų, reputacijos pablogėjimÄ ir kita (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1182-575/2019, 2020 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-30-629/2020). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas, o teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija pažeistai teisei apginti, todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, o kita skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (ABTÄ® 56 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo Ž. S. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo Ž. S. teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkantį administracinio nusižengimo nagrinėjimo procesÄ . Kitos skundo dalies netenkinti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Daina Kukalienė