2023-01-18 Nr. AB-1610-3-64-3-00672-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1260-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00672-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos 55.1.6; 55.1.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. sausio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo 3-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutarties išaiškinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo 3-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo 3-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys – R. B., A. I., A. T., dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas 3-oji metalinių garažų eksploatavimo bendrija (toliau – ir pareiškėjas, Bendrija) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas:

1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) Šiaulių apygardos skyriaus 2021 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. 21R3-27(AG3-16/24-2021) (toliau – ir 2021 m. kovo 19 d. sprendimas) ir 2021 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. 21R3-22(AG3-25/25-2021) (toliau – ir 2021 m. kovo 8 d. sprendimas) ir, panaikinus šiuos LAGK Šiaulių apygardos skyriaus sprendimus, priimti sprendimą teismo nuožiūra;

2) panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybė, Administracija) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) individualių administracinių aktų dalis, kurių nuostatos skundžiamos:

a) Savivaldybės 2020 m. spalio 2 d. reikalavimo Nr. S-3798 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų nukėlimo“ dalį „žemės sklypas, kuriame stovi Bendrijos nariams priklausantys garažai (kilnojamieji daiktai), bus reikalingas Savivaldybei jos teritorijų planavimo ir kituose dokumentuose nurodytiems vietos savivaldos tikslams įgyvendinti. Bendrijoje garažais teritorija yra užimta be teisinio pagrindo. Reikalaujame nusikelti Bendrijos nariams priklausančius visus žemės sklype esančius garažus iki 2021-01-01. Neįvykdžius reikalavimo Savivaldybės iniciatyva bus pradėtos garažų nukėlimo procedūros bei pateiktas reikalavimas atlyginti dėl nukėlimo ir negalėjimo naudoti visuomenės reikmėms susidariusias išlaidas“;

b) Savivaldybės interneto tinklalapyje 2020 m. spalio 5 d. paskelbtos informacijos „Šiauliuose nuo valstybinės žemės planuojama šalinti čia įsikūrusius metalinių garažų kompleksus“ dalį „Kitas pavyzdys – 3-ioji garažų bendrija. Ji stovi teritorijoje, dėl kurios dalies grąžinimo savininkams kaip tik šiuo metu yra sprendžiama. Metaliniai garažai nėra laikomi kliūtimi tai padaryti. Dalį žemės sugrąžinus teisėtam savininkui, kita dalis galėtų grįžti į miesto gyvenimą, mat kiekvienas sklypas mieste turi savo paskirtį, kuri yra numatyta miesto planavimo dokumentuose. Šiuo metu apie artėjančius pokyčius išsiųsti perspėjimai 1, 3, 4 bendrijoms, joms pranešta, jog reikia pradėti garažų griovimo ir žemės atlaisvinimo procesą. Nevykdant NŽT nutarimų, nesilaikant nurodytų žemės atlaisvinimo terminų, garažų savininkams grėstų baudos. Daugiau informacijos – šiandienos spaudos konferencijoje“;

c) NŽT Šiaulių skyriaus 2020 m. lapkričio 23 d. rašto Nr. 31SD-7026 dalį „Teritorijoje, kurioje suformuotas grąžinimui natūra 1,6711 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 31) (duomenys neskelbtini) 3-osios bendrijos narių garažai, esantys valstybinėje žemėje, turi būti nukeliami pirmiausiai. Atsižvelgiant į tai, kad 3-oji bendrija yra įrengusi užkardą (duomenys neskelbtini) gatvės sklypo ribose, o ties (duomenys neskelbtini) gatvės ir žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) riba įrengusi tvorą, bei šie statiniai suvaržo galimybę įrengti viešą kelią ((duomenys neskelbtini) gatvę) ir dėl įrengtos užkardos nėra galimybės įrengti ir / ar naudotis (duomenys neskelbtini) gatve, kaip tai numato transporto organizavimo Šiaulių mieste specialiojo plano sprendiniai, prašome šią užkardą ir tvorą pašalinti nedelsiant; po 2021-01-01 Šiaulių skyrius atliks teritorijos patikrinimą ir šiems garažų savininkams / naudotojams ar Jums kaip bendrijai (dėl užkardo ir tvoros), neįvykdžius šių reikalavimų, pradės administracinės teisenos procedūras vadovaujantis ANK 110 straipsnio nuostatomis, kai po rašytinio įspėjimo vengiama grąžinti savavališkai užimtą žemę“;

d) Savivaldybės 2020 m. gruodžio 1 d. rašto Nr. 1207 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimo“ dalį „Žemės įstatymo nustatyta tvarka vyko žemės reforma, kurios metu galutinai išsisprendė valstybinės žemės poreikis. Šiuo metu žemės reforma jau yra pasibaigusi. Garažų bendrijoms informacija skelbiama interneto tinklalapyje „Šiauliuose nuo valstybinės žemės planuojama šalinti čia įsikūrusius metalinių garažų kompleksus“ (2020-10-05)“;

e) Savivaldybės 2021 m. sausio 12 d. rašto Nr. SG-127 „Dėl pakartotinio kreipimosi“ dalį „3-iąjai metalinių garažų eksploatavimo bendrijai Savivaldybė yra pateikusi reikalavimą dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų nukėlimo, kuriame Administracija nurodė, kuo vadovaujantis yra laikoma, kad Jūsų bendrijoje garažais teritorija yra užimta be teisinio pagrindo; minėtame reikalavime buvo nurodyti aiškūs reikalavimai 3-iosios metalinių garažų bendrijos nariams iki 2021-01-01 atlaisvinti užimtą teritoriją; reikalavimas atlaisvinti be teisinio pagrindo užimtą teritoriją lieka galiojantis ir turi būti įgyvendintas“;

f) Savivaldybės 2021 m. sausio 19 d. rašto Nr. SG-28 „Dėl skundo nagrinėjimo“ dalį „visa informacija, susijusi su žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimo jau buvo pateikta bendrijos pirmininkui savivaldybės administracijos 2020-12-01 raštu Nr. SG-1207 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimo“ ir 2020-01-12 raštu Nr. S-127 „Dėl Pakartotinio kreipimosi“;

g) NŽT Šiaulių skyriaus 2021 m. sausio 28 d. rašto Nr. 31SD-615 „Dėl 3-iosios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos garažų“ dalį „Atlikus patikrinimus vietoje bei, kad yra užimta valstybinė žemė, kuri teisės aktų nustatyta tvarka nėra perduota naudotis, bus pradėta teisena dėl žemės naudojimo pažeidimo, nustatyto ANK 110 straipsnyje (savavališkas žemės užėmimas); NŽT Šiaulių skyrius keletą kartų 2018–2019 metais raštais kreipėsi į Bendriją (2018-08-22 Nr. 31 SD-6652-(14.31.104.) „Dėl žemės atlaisvinimo“, 2019-02-26 Nr. 31SD-1517-(14.31.104.) „Dėl valstybinės žemės atlaisvinimo“, 2019-06-11 Nr. 31SD-4171-(14.31.104.) „Dėl pakartotinio reikalavimo atlaisvinti valstybinės žemės sklypą“, 2019-09-05 Nr. 31SD-6064-(14.31.104.) „Dėl valstybinės žemės sklypo atlaisvinimo ir informacijos apie metalinių garažų savininkus pateikimo“) ir prašė atlaisvinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris suprojektuotas grąžinimui natūra pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, tačiau bendrijos nariai šio reikalavimo neįvykdė; 1,6711 ha ploto valstybinės žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) yra suformuotas iki 1940 m. buvusio savininko nuosavybės teise valdytos žemės vietoje ir yra skirtas grąžinimui natūra; kitoje Šiaulių miesto dalyje žemės sklypas grąžinimui natūra negalėjo būti formuojamas;

žemės nuomos teisiniai santykiai Bendrijos ir valstybinės žemės patikėtinio nesieja, nėra Bendrijai perduoto kokio nors konkretaus žemės sklypo pagal žemės sklypo planą ar pagal schemą; Metalinių garažų savininkai nėra asmenys, kurie valstybinę žemės naudoja iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo“;

h) Savivaldybės 2021 m. vasario 26 d. rašto Nr. SG-130 dalį „savivaldybės administracija, pakartotinai nenagrinės jūsų (prieš 2 mėn.) pateikto 2020-12-28 skundo, nes visos skunde nurodytos aplinkybės bus nagrinėjamos Komisijos posėdyje).

2. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo Bendrijos skundą atmetė.

3. Pareiškėjas Bendrija apeliaciniame skunde prašė:

1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: Administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. A-1611 (toliau – ir 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymas) ir NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 65 (toliau – ir 2018 m. sausio 17 d. sprendimas) pripažinti neteisėtais pagal priėmimo tvarką ir negaliojančiais; įpareigoti NŽT Šiaulių skyrių ir Administraciją pateikti pareiškėjui jo paklausimuose prašomą informaciją, pagrindžiančią neišvengiamą būtinumą pašalinti garažus iš viso Bendrijos sklypo (ne tik iš natūra grąžintino 1,6711 ha sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)); pradėti tyrimą, ar norminiai administraciniai aktai, jų dalys (Taisyklių 2 ir 28 dalys, STR 1.05.01:2017 VIII skirsnis) atitinka įstatymus (Žemės, Statybos); panaikinti LAGK Šiaulių apygardos skyriaus 2021 m. kovo 19 d. sprendimą ir 2021 m. kovo 8 d. sprendimą; panaikinti Savivaldybės ir NŽT individualius administracinius aktus (reikalavimus, raštus, pranešimus) dalyse, kurių nuostatos skundžiamos:

Savivaldybės: 2020 m. spalio 2 d. reikalavimą Nr. S-3798 dalyje, 2020 m. gruodžio 1 d. raštą Nr. 1207 dalyje, 2021 m. sausio 12 d. raštą Nr. SG-127, 2021 m. sausio 19 d. raštą Nr. SG-28 dalyje, 2021 m. vasario 26 d. raštą Nr. SG-130 dalyje, 2021 m. kovo 9 d. raštą Nr. S-896 dalyje; NŽT Šiaulių skyriaus: 2020 m. lapkričio 23 d. raštą Nr. 31SD-7026 dalyje, 2021 m. sausio 28 d. raštą Nr. 31SD-615, 2021 m. kovo 15 d. raštą Nr. 31SD-1417 dalyje; panaikinti Savivaldybės 2021 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. S-3109 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“; panaikinti NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. 31ŽNS-52 „Dėl neplaninių žemės naudojimo patikrinimo atlikimo“; panaikinti NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2022 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 31ŽNS-1 „Dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo“; imtis priemonių reikalavimui užtikrinti – kol nėra nepalankaus Bendrijai įsiteisėjusio teismo sprendimo šioje byloje šiuo klausimu uždrausti Savivaldybės ir NŽT Šiaulių skyriaus reikalavimus nukelti Bendrijos narių garažus nuo Bendrijos sklypo bei su tuo susijusius veiksmus; pasiūlyti ginčo šalims apsvarstyti taikos sutarties sudarymo galimybę pagal ABTĮ 51 straipsnį baigti bylą taikos sutartimi; arba 2) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat ir sprendžiant klausimus dėl pareiškėjo reikalavimų:

Administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymą ir NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 17 d. sprendimą pripažinti neteisėtais pagal priėmimo tvarką ir negaliojančiais; įpareigoti NŽT Šiaulių skyrių ir Administraciją pateikti pareiškėjui jo paklausimuose prašomą informaciją, pagrindžiančią neišvengiamą būtinumą pašalinti garažus iš viso Bendrijos sklypo (ne tik iš natūra grąžintino 1,6711 ha sklypo Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti LAGK Šiaulių apygardos skyriaus 2021 m. kovo 19 d. sprendimą ir 2021 m. kovo 8 d. sprendimą; panaikinti Savivaldybės ir NŽT individualius administracinius aktus (reikalavimus, raštus, pranešimus) dalyse, kurių nuostatos skundžiamos:

Savivaldybės: 2020 m. spalio 2 d. reikalavimą Nr. S-3798 dalyje, 2020 m. gruodžio 1 d. raštą Nr. 1207 dalyje, 2021 m. sausio 12 d. raštą Nr. SG-127, 2021 m. sausio 19 d. raštą Nr. SG-28 dalyje, 2021 m. vasario 26 d. raštą Nr. SG-130 dalyje, 2021 m. kovo 9 d. raštą Nr. S-896 dalyje; NŽT Šiaulių skyriaus: 2020 m. lapkričio 23 d. raštą Nr. 31SD-7026 dalyje, 2021 m. sausio 28 d. raštą Nr. 31SD-615, 2021 m. kovo 15 d. raštą Nr. 31SD-1417 dalyje; panaikinti Savivaldybės 2021 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. S-3109 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“; panaikinti NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. 31ŽNS-52 „Dėl neplaninių žemės naudojimo patikrinimo atlikimo“; panaikinti NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2022 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 31ŽNS-1 „Dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo“; imtis priemonių reikalavimui užtikrinti – kol nėra nepalankaus Bendrijai įsiteisėjusio teismo sprendimo šioje byloje šiuo klausimu uždrausti Savivaldybės ir NŽT Šiaulių skyriaus reikalavimus nukelti Bendrijos narių garažus nuo Bendrijos sklypo bei su tuo susijusius veiksmus; pasiūlyti ginčo šalims apsvarstyti taikos sutarties sudarymo galimybę pagal ABTĮ 51 straipsnį baigti bylą taikos sutartimi;

3) lieka galioti pareiškėjo prašymas teismui pasiūlyti ginčo šalims apsvarstyti taikos sutarties sudarymo galimybę ir baigti bylą taikos sutartimi: atlaisvinus 1,6711 ha ploto žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)) iš 4,0912 ha sklypo (duomenys neskelbtini) po atlaisvinimo likusiai daliai 2,4201 ha ir toliau būtų taikomos Savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. T- 372 patvirtintos taisyklės ir (kaip tai nurodoma Savivaldybės 2020 m. spalio 19 d. rašte Nr. S-4101); Bendrija mokėtų 2,4201 ha nuomos mokestį pagal pateiktas deklaracijas.

II. 4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi pareiškėjo Bendrijos apeliacinį skundą atmetė ir Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą.

5. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos aktų (2020 m. spalio 2 d. reikalavimo, 2020 m. spalio 5 d. informacijos, 2020 m. gruodžio 1 d. rašto, 2021 m. sausio 12 d. rašto, 2021 m. sausio 19 d., 2021 m. vasario 26 d. rašto) dalies, NŽT Šiaulių skyriaus raštų (2020 m. lapkričio 23 d. rašto, 2021 m. sausio 28 d. rašto) dalies bei išvestinių pareiškėjo reikalavimų įpareigoti pateikti prašomą informaciją teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat nesutiko su LAGK Šiaulių apygardos skyriaus sprendimais (2021 m. kovo 8 d. ir 2021 m. kovo 19 d.).

6. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais ir pareiškėjo procesiniais dokumentais, sprendė, jog pareiškėjas inicijavo ginčą teisme dėl atsakovų aktų, kurie nėra priimti tais klausimais, kurių išsprendimo siekia pareiškėjas. Teismas vertino, kad pareiškėjas siekia įgyti teisę laikyti metalinius garažus valstybinėje žemėje, tačiau jo šioje byloje skundžiami tiek Savivaldybės aktai, tiek NŽT aktai šių klausimų nesprendžia. Teismas pažymėjo, kad LAGK 2021 m. kovo 19 d. sprendime pareiškėjui pasiūlė, kuriuos aktus reikia skųsti tam, kad būtų išspręsti pareiškėjui rūpimi klausimai (LAGK 2021 m. kovo 19 d. sprendimo 6 psl.), pareiškėjas juos skundė, tačiau, pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti šiuos reikalavimus dėl praleisto termino, nutarties atsisakyti priimti jo reikalavimus pareiškėjas neskundė ir ji įsiteisėjo, nustatydama ginčo ribas šioje administracinėje byloje, kuriomis vadovavosi ir apeliacinės instancijos teismas.

7. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 6 dalimi ir nustatė, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde (be pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi priimtų reikalavimų) keliami nauji reikalavimai, kurie arba nebuvo keliami skunde (panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. S-3109; NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. 31ŽNS-52, 2022 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 31ŽNS-1), arba pirmosios instancijos teismas atsisakė juos priimti (panaikinti Administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymą; 2021 m. kovo 9 d. rašto Nr. S-896 dalį; NŽT Šiaulių skyriaus 2018 m. sausio 17 d. sprendimą; 2021 m. kovo 15 d. rašto Nr. 31SD-1417 dalį). Teismas nurodė, kad reikalavimai, kurie nebuvo priimti ir nagrinėti pirmosios instancijos teismo, negali būti nagrinėjami apeliacinio proceso tvarka. Atitinkamai nevertino ir su jais susijusių argumentų (dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra neteisėtumo, Savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymo ir NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 17 d. sprendimo pripažinimo neteisėtais pagal priėmimo tvarką ir negaliojančiais, dėl Savivaldybės administracijos 2021 m. kovo 9 d. rašto Nr. S-896 ir NŽT Šiaulių skyriaus 2021 m. kovo 15 d. rašto dalies panaikinimo ir t. t.). Teismas pasisakė tik dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi priimtų pareiškėjo reikalavimų.

8. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi ir atsisakė priimti naujus įrodymus, nes dalis naujų įrodymų yra nesusiję su reikalavimais, kuriuos priėmė ir nagrinėjo pirmosios instancijos teismas šioje byloje (Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 12 d. raštas Nr. S-1741 ir kt.), dėl kitos dalies naujų įrodymų (iš esmės pareiškėjo pozicija, išdėstyta raštu) teismas nenustatė priežasčių, kodėl šie dokumentai negalėjo būti pateikti anksčiau pirmosios instancijos teismui ar su apeliaciniu skundu.

9. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.), atmetė pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų pareiškėjo skundo reikalavimų, todėl iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjo skundo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus ir argumentų apie tai, jog atsakovai nepateikė jam informacijos, kurios jis prašė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei aplinkybes, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, netinkamai taikytos teisės normos bei, kad pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė pareiškėjo skunde pateikto prašymo imtis priemonių reikalavimui užtikrinti – uždrausti Savivaldybės ir NŽT reikalavimus nukelti Bendrijos narių garažus nuo Bendrijos sklypo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, šis prašymas išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartimi (prašymas netenkintas), kuri yra neskundžiama.

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertino pareiškėjo prašymą inicijuoti tyrimą, „ar norminiai administraciniai aktai, jų dalys (Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2 ir 28 dalys, STR 1.05.01:2017 VIII skirsnis) atitinka įstatymus (Žemės, Statybos)“ (citatoje kalba netaisyta), šiuo aspektu vadovavosi ABTĮ 113 straipsnio 1–2 dalimis ir priėjo prie išvados, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo tenkinti šį pareiškėjo prašymą, nes šiai bylai teisingai išnagrinėti minėtas tyrimas nėra reikalingas (ABTĮ 113 str. 2 d. 1 p.) ir teismui nekyla abejonių dėl nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti aktualių norminių administracinių aktų teisėtumo (ABTĮ 113 str. 2 d. 1 p.). Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pareiškėjas praleido terminą skųsti atsakovų aktus, ar jie jam sukelia teisines pasekmes ir kt., o ne dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ar nuomos, metalinių garažų pripažinimo turtu, kuriam užėmus valstybinę žemę, ji tampa užimta, o ne laisva ir t. t. Nors pirmosios instancijos teismas apibendrintai atmetė pareiškėjo prašymą inicijuoti norminę bylą, apeliacinės instancijos teismas nelaikė šio trūkumo esminiu, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

11. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė ABTĮ 51 straipsnio reikalavimų, nes taikos sudarymo galimybę atmetė atsakovai, o taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas, nes byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl likusių pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, nes, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nesudaro pagrindo kitaip vertinti nustatytų bylos aplinkybių bei niekaip nekeičia padarytų išvadų.

III. 12. Pareiškėjas Bendrija 2022 m. gruodžio 22 d. pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą dėl dalies reikalavimų, dėl kurių Bendrija 2022 m. sausio 19 d. apeliaciniame skunde pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus ir, kurie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartyje neišnagrinėti ir (ar) išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį.

13. Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartyje neišnagrinėjo šių aspektų: 1) dėl Bendrijos užimamo žemės sklypo, teisėtai suteikto neterminuotai naudotis, nesudarant valstybinės žemės nuomos sutarties ir mokant žemės nuomos mokestį galiojimo; 2) dėl Administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymo ir NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 17 d. sprendimo neteisėtumo (negaliojimo pagal priėmimo tvarką); 3) dėl prievolės valstybinės žemės sklypų naudotojams, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, už naudojimąsi žeme mokėti žemės nuomos mokestį; dėl Bendrijos 4 ha (taip pat ir likusios natūra gražinus 1,6711 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini)) valstybinės žemės naudojimo (nesudarant nuomos sutarties, bet mokant mokestį) teisinio pagrindo; dėl prievolės atlaisvinti Bendrijos teisėtai naudojamą 4 ha valstybinę žemę Bendrijai ir jos nariams; 4) dėl atkuriant nuosavybę natūra galimai grąžintino 1,6711 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) teisinio pagrindo, Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio taikymo; 5) dėl skundų padavimo terminų nelaikytinų praleistais (ABTĮ 30 str. 1 d. nuostatų kontekste, nesant aplinkybių, nurodytų 33 str. 2 d. 1–8 p.); 6) dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir neplaninio vykdymo teisėtumo; 7) dėl Bendrijos narių garažų statuso pagal teisės aktus: laikinas statinys (pagal Statybos įstatymo 2 str. 4 d. ir Žemės įstatymo 9 str. 3 d.) ar kilnojamasis daiktas (pagal CK 4.2 str.), „sandėliuojamas“ valstybinėje žemėje. Dėl Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalies, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2 ir 28 dalies nuostatų taikymo, interpretuojant metalinių garažų statusą.

14. Pareiškėjas teigia, jog apeliacinės instancijos teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartyje nepasisakė dėl: Bendrijos užimamo žemes sklypo, teisėtai suteikto neterminuotai naudotis, nesudarant valstybinės žemės nuomos sutarties ir mokant žemės nuomos mokestį galiojimo; dėl prievoles valstybines žemes sklypų naudotojams mokėti žemes nuomos mokestį; dėl Bendrijos valstybinės žemės naudojimo (nesudarant nuomos sutarties, bet mokant mokestį) teisinio pagrindo; dėl prievoles atlaisvinti teisėtai naudojamą valstybinę žemę Bendrijai ir jos nariams; dėl Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio taikymo nepagrįstumo.

15. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl Administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymo ir NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 17 d. sprendimo neteisėtumo (negaliojimo pagal priėmimo tvarką), pažymi, kad nesupranta, kodėl, teismas, apibrėždamas nagrinėjamos bylos ribas, nurodė, kad pareiškėjas inicijavo ginčą teisme dėl atsakovų aktų, kurie nėra priimti tais klausimais, kurių išsprendimo siekia pareiškėjas – įgyti teisę laikyti metalinius garažus valstybinėje žemėje, tačiau jo šioje byloje skundžiami tiek Administracijos aktai, tiek NŽT aktai šių klausimų nesprendžia“, ir akcentuoja, kad Administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu ir NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 17 d. sprendimu bei Savivaldybės 2020 m. spalio 2 d. reikalavimu Nr. S-3798 kaip tik siekiama atimti valstybės suteiktą teisę neterminuotai laikyti metalinius garažus valstybinėje žemėje ir tokiu būdu tai nulemia Bendrijos likimą. Pareiškėjas aptaria savo aktyvius veiksmus, ginant galimai pažeistas teises (2021 m. vasario 17 d. skundas LAGK, 2021 m. gegužės 4 d. skundas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams, 2021 m. gegužės 12 d. atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 6 d. nutarties), ir vertina, kad apeliacinės instancijos teismo išvada „pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti šiuos reikalavimus dėl praleisto termino, nutarties atsisakyti priimti jo reikalavimus pareiškėjas neskundė“ neatitinka faktinių aplinkybių, todėl turi būti priimtas papildomas sprendimas.

16. Pareiškėjas vadovaujasi ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi ir teigia, kad apeliacinio skundo reikalavimai dėl Administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymo, NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 17 d. sprendimo, Savivaldybės administracijos 2021 m. kovo 9 d. rašto Nr. S-896, NŽT Šiaulių skyriaus 2021 m. kovo 15 d. rašto ir t. t. neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais, todėl dėl jų turi būti priimtas papildomas sprendimas.

17. Dėl praleistų skundų padavimo terminų Bendrija vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) (redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.) 8, 14, 20, 34 straipsniais, pakartoja bylos faktines aplinkybes, susijusias su Bendrijos veiksmais, vadovaujantis VAĮ, Savivaldybės raštais, NŽT 2021 m. sausio 28 d. raštu, ir laikosi pozicijos, kad šio ginčo ir skundo padavimo procesas yra tęstinis, neviršijantis 6 mėnesių termino, taigi pareiškėjas nėra praleidęs skundo padavimo terminų. Bendrija nurodo, jog turi būti priimtas papildomas sprendimas, kad skundų padavimo terminai nepraleisti.

18. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad turi būti priimtas papildomas sprendimas, jog LAGK 2021 m. kovo 19 d. sprendimas yra neteisėtas, nes: 1) pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad nei Bendrijos 2021 m. vasario 17 d. skunde, nei LAGK 2021 m. kovo 19 d. sprendime neminimas Administracijos 2021 m. vasario 26 d. raštas Nr. SG-130, todėl teiginys „Administracija, teismo nuomone, pagrįstai konstatavo prašymus panaikinti tuos pačius aktus, dėl kurių pareiškėjas jau buvo padavęs skundą administracinių ginčų komisijai“ neatitinka faktinių aplinkybių; 2) LAGK ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad VAĮ 10 straipsnio prasme NŽT Šiaulių skyriaus 2021 m. sausio 28 d. rašto dalis yra informacinio pobūdžio dokumentas; 3) LAGK nepasiūlė pašalinti pažeidimą (pateikti Bendrijos įgaliojimą Bendrijos buhalterei M. Z.), Bendrijos 2021 m. vasario 17 d. skunde jau pridėtas įgaliojimas atstovei, todėl LAGK, priimant 2021 m. kovo 19 d. sprendimą, jau nebebuvo formalaus pagrindo argumentui, kad „raštas skirtas ne pačiam pareiškėjui“. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad turi būti priimtas papildomas sprendimas, jog LAGK 2021 m. kovo 19 d. sprendimas yra neteisėtas, nes LAGK konstatavimas, kad Bendrijos 2021 m. kovo 1 d. skundo dalis yra identiška 2021 m. vasario 17 d. skundui ir argumentai yra tie patys neatitinka faktinių aplinkybių. Pareiškėjas aptaria 2021 m. kovo 1 d. skundo LAGK argumentus ir nurodo konkrečius motyvus, kodėl, jo vertinimu, minėta išvada neatitinka faktinių aplinkybių. Pareiškėjas teigia, kad LAGK 2021 m. kovo 19 d. sprendime padaryta neargumentuota išvada dėl Bendrijos reikalavimo įpareigoti atsakovus atlikti veiksmus, nors Bendrijos 2021 m. kovo 1 d. skunde nėra tokio prašymo. Pareiškėjo nuomone, teismai nevertino šio neatitikimo.

19. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausio Teismo praktika, sprendžiant statybos ir statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimus, teisės naudotis valstybine žeme ir prievolės mokėti žemės nuomos mokestį klausimais, ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, nes LAGK sprendimai buvo neteisėti, nepagrįsti teisės normomis ir ginčui aktualiomis aplinkybėmis, atsakovai nepagrįstai vadovavosi aktualiomis teisės normomis ir netinkamai vertino ginčo faktines aplinkybes, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžiant statybos (tai pat ir metalinių garažų) ir statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimus, taikytinas grįžimo į buvusią padėtį modelis, reiškiantis, kad turi būti tiriama ir vertinama ta faktinė situacija, kuri buvo statybos pradžios momentais, taikomi tie teisės aktai, kurie galiojo tada. Asmuo valstybine žeme, reikalinga teisėtai pastatytiems pastatams ir statiniams eksploatuoti, nesant sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties, naudojasi kaip valstybinės žemės naudotojas. Tokiu atveju valstybinės žemės naudotojas turi teisinį pagrindą naudoti valstybinę žemę ir jis atitinka Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Bendrijos vertinimu, vadovaujantis nurodyta teismų praktika, turi būti priimtas papildomas sprendimas.

20. Pareiškėjas nurodo, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. gegužės 24 d. pateikė raštus su priedais ir 2022 m. rugpjūčio 9 d. prieštaravimus atsiliepimams, kurie apeliacinės instancijos teismo buvo įvertinti kaip nauji įrodymai, todėl turi būti išaiškinta, kodėl jie buvo vertinti ABTĮ 142 straipsnio 3 dalies kontekste.

21. Pareiškėjas prašo išaiškinimo, kodėl teismas atsisakė priimti Savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 12 d. raštą Nr. S-1741. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 10 d. rašto (į Bendrijos 2022 m. gegužės 24 d. raštą) akivaizdu, kad prašymas negalėjo būti pateiktas anksčiau pirmosios instancijos teismui ar su apeliaciniu skundu, nes ir 2022 m. kovo 21 d. prašymas „Dėl 2020-10-02 reikalavimo Nr. S-3798 vykdymo atidėjimo“ pateiktas per anksti.

22. Pareiškėjas pakartoja argumentus dėl norminės bylos iniciavimo reikalingumo ir prašo išaiškinti, kodėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas keičia poziciją, nurodytą šio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-115-662/2021 (jei pareiškėjas mano, kad teisės normos yra neteisėtos ir turėtų būti panaikintos, jis gali teikti teismui atitinkamus prašymus (atitinkamai ABTĮ 4 str. 2 d. arba 113 str.), kurie bus išspręsti bylą nagrinėjant iš esmės) ir Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 2 d. nutartyje Nr. eI2-2176-621/2021 (vadovaujantis ABTĮ 113 str. 1 d. pradėti tyrimą, ar norminiai administraciniai aktai atitinka įstatymus, Vyriausybės teisės aktus, šis prašymas bus išspręstas bylą nagrinėjant iš esmės), o teismas sprendė, kad pareiškėjo prašymas kelti norminę bylą neaktualus pagal šios bylos ginčo ribas ir nelaikė šio trūkumo esminiu, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

23. Pareiškėjas taip pat prašo išaiškinti, kodėl „teismas konstatavo, kad ginčas iš esmės tapatus, Savivaldybės atsakymai teisėti ir pagrįsti“, jeigu Bendrijos 2020 m. gruodžio 28 d. skundas dėl Savivaldybės 2020 m. spalio 2 d. reikalavimo ir 2020 m. gruodžio 1 d. rašte nurodyto planavimo nuo valstybinės žemės šalinti metalinius garažus adresuotas ne LAGK, o Savivaldybei, NŽT Šiaulių skyriui. Bendrija teikė 2021 m. vasario 17 d. skundą LAGK dėl netinkamo nagrinėjimo ir sprendimo, LAGK 2021 m. kovo 19 d. sprendime Bendrijos 2020 m. gruodžio 28 d. skundas nėra vertinamas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Bendrija prašo priimti papildomą sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1260-1047/2022 (ABTĮ 97 str. 3 d.) ir išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį (ABTĮ 96 str. 3 d.).

25. Administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas (ABTĮ 97 str. 1 d. 1 p.); jeigu teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti (ABTĮ 97 str. 1 d. 2 p.); jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (ABTĮ 97 str. 1 d. 3 p.).

26. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinant ir taikant šį procesinį institutą, papildomas teismo sprendimas gali būti priimtas tik dėl teismui pareikštų, tačiau neišspręstų materialinių teisinių reikalavimų (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-943/2011; 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-371/2011; 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-35/2012; ir kt.). Dėl naujų reikalavimų, kurie nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku, papildomas sprendimas negali būti priimamas, be to, papildomo sprendimo institutas negali būti taikomas teismo padarytoms teisės aiškinimo ir taikymo klaidoms taisyti, o tai gali būti padaryta tik skundžiant atitinkamą teismo sprendimą apeliacine tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-785/2011; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-943/2011; 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-405/2011).

27. Pareiškėjas šiuo atveju prašymą dėl papildomo sprendimo grindžia šiais argumentais: apeliacinės instancijos teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartyje nepasisakė dėl visų pareiškėjo reikalavimų (žr. nutarties 14 p.); nevertino reikalavimų dėl Administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymo, NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 17 d. sprendimo, Savivaldybės administracijos 2021 m. kovo 9 d. rašto Nr. S-896, NŽT Šiaulių skyriaus 2021 m. kovo 15 d. rašto ir t. t., kaip neatsiejamai susijusių su jau pareikštais reikalavimais (žr. nutarties 16 p.); netinkamai vertino byloje esančias faktines aplinkybes (žr. nutarties 15, 17 p.) bei įrodymus, patvirtinančius jog LAGK 2021 m. kovo 19 d. sprendimas yra neteisėtas (žr. nutarties 18 p.), nesivadovavo pareiškėjo nurodyta teismų praktika (žr. nutarties 19 p.).

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo patikslinto skundo, apeliacinio skundo bei prašymo priimti papildomą sprendimą argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimą bei apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatuoja, jog pareiškėjo inicijuotas ginčas buvo išnagrinėtas iš esmės, t. y. skunde suformuluoti materialiniai teisiniai reikalavimai, dėl kurių proceso dalyviai pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartyje yra išnagrinėti bei atmesti. Atsižvelgiant į tai, teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, prieina prie išvados, kad šiuo atveju nėra nė vienos ABTĮ 97 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kuriai esant gali būti priimamas papildomas sprendimas.

29. Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo, pareiškėjas mano, kad apeliacinės instancijos teismas pasisakė ne dėl visų pareiškėjo reikalavimų, t. y. tų, kuriais jis siekė įgyti teisę laikyti metalinius garažus valstybinėje žemėje (žr. nutarties 14 p.). Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tąsa. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime, t. y. pagal nustatytas ginčo ribas. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

30. Pareiškėjas Bendrija apeliaciniame skunde inter alia (be kita ko) prašė panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą arba panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat ir spręsti klausimus dėl pareiškėjo reikalavimų. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad lieka galioti pareiškėjo prašymas teismui pasiūlyti ginčo šalims apsvarstyti taikos sutarties sudarymo galimybę ir baigti bylą taikos sutartimi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi nustatė, jog pareiškėjo apeliaciniame skunde keliami nauji reikalavimai, kurie arba nebuvo keliami skunde, arba pirmosios instancijos teismas atsisakė juos priimti. Kadangi pagal ABTĮ 134 straipsnio 6 dalį reikalavimai, kurie nebuvo priimti ir nagrinėti pirmosios instancijos teismo, negali būti nagrinėjami apeliacinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisakė tik dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi priimtų pareiškėjo reikalavimų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė. Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperžengdamas bylos ir apeliacinio skundo ribų, tinkamai patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl priimti papildomą sprendimą nėra pagrindo.

31. Kiti pareiškėjo prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo argumentai, susiję su reikalavimais, kurie neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais, netinkamai vertintomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei įrodymais, netaikyta teismų praktika, taip pat netenkina ABTĮ 97 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kuriai esant gali būti priimamas papildomas sprendimas.

32. Pareiškėjas prašo išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį.

33. ABTĮ 96 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, kol sprendimas nėra įvykdytas, proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.

34. Aiškindamas šios proceso teisės normos prasmę, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai, todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 str. taikymo požiūriu motyvuojamąją sprendimo dalį) ir, kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 str. taikymo požiūriu rezoliucinės jo dalies aiškumo), prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 96 straipsnio 3 dalis. Priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-566-858/2016).

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia ir tai, jog aiškindamas savo sprendimą, teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista sprendimo esmė, argumentai bei motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat jį priėmęs teismas negali išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų, t. y. aiškinti to, ko jis toje administracinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-200/2009; 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-851-261/2016).

36. Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir paliko nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas, nustačius, kad LAGK sprendimai buvo teisėti, pagrįsti teisės normomis ir ginčui aktualiomis aplinkybėmis, atsakovai veikė savo kompetencijos ribose, vadovavosi aktualiomis teisės normomis ir tinkamai vertino ginčo faktines aplinkybes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutarties rezoliucinė dalis yra aiški ir suprantama, akivaizdu, kad liko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjo reikalavimai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus buvo atmesti visa apimtimi.

37. Iš pareiškėjo argumentų, kuriais prašoma išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį (žr. nutarties 20–23 p.), matyti, jog pareiškėjas kelia klausimus, kurie iš esmės yra nesutikimo su šia nutartimi argumentai, t. y. prašo pakeisti ar papildyti teismo procesinio sprendimo motyvus prašyme nurodytais aspektais (dėl bylos aplinkybių vertinimo, įrodymų priimtinumo bei jų naujumo, norminės bylos iniciavimo), o tai ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina.

38. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu išnagrinėjo visus pareiškėjo reikalavimus bei dėl visų jų pasisakė. Atitinkamai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi pritarė pirmosios instancijos teismo motyvams, nutarties rezoliucinė dalis yra aiški ir suprantama, todėl pareiškėjo prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutarties išaiškinimo pripažįstamas nepagrįstu ir netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalimi, 97 straipsnio 3 dalimi ir 137 straipsniu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo 3-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1260/1047/2022 išaiškinimo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė