29eae16a-270d-4ffb-bbc3-2aca14fea514 · Å iaulių miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr.2-17-772/2011Procesinio sprendimo kategorija: 38.; 44.2.4.; 73.2.5.; 116.1. (S) Å IAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S p r e n d i m a s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gegužės 03 d. Å iauliai              Šiaulių m. apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,sekretoriaujant Dainorai Mažonaitei, dalyvaujant atsakovo atstovui adv. A. Kazakevičiui, neatvykus ieÅ¡kovo atstovui, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant ir trečiojo asmens atstovui, teismo Å¡aukimas įteiktas tinkamai, tačiau negautas praÅ¡ymas bylos nagrinėjimÄ atidėti,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB ,,Revinė“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, tretysis asmuo UAB „VaivorykÅ¡tė“.

Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :IeÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ teismui pateikė teismui ieÅ¡kinį dėl 11 906,78 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2007-07-28 kilus gaisrui pastate, esančiame Å iauliuose, Vytauto g.118, buvo apgadintas Å¡alia (Vytauto g. 122, Å iauliai), esantis UAB „VaivorykÅ¡tė“ priklausantis pastatas - nuo karščio suskilo langai.Dėl padarytos žalos Draudėjui buvo iÅ¡mokėta 11 906, 78 Lt draudimo iÅ¡moka (pagal PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ Nr. 00046134 už stiklo paketų pakeitimo darbus bei medžiagas sumokėta 16 906, 78 Lt.

IÅ¡ nuostolio dydžio iÅ¡skaičiuota 5 000 Lt besÄ lyginė iÅ¡skaita).Pastato, esančio Vytauto g. 118, Å iauliuose, kuriame kilo gaisras, savininkas UAB „Revinė“. Å is pastatas buvo negyvenamas, neprižiÅ«rimas, be langų, be durų, jame buvo apsigyvenę valkataujantys asmenys. Už pastato nepriežiÅ«rÄ (prieÅ¡ tai pastate taip pat buvo kilęs gaisras ) UAB „Revinė“ direktorius buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Pastato savininko aplaidus požiÅ«ris į jam priklausančio turto priežiÅ«rÄ ir apsaugÄ , lengvabÅ«diÅ¡kumas galimų žalingų pasekmių atžvilgiu ir buvo netiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su gaisro kilimu.

Kadangi atsakovas pažeidė pareigÄ elgtis rÅ«pestingai ir apdairiai, nesirÅ«pino, kad nebÅ«tų padaryta žala trečiųjų asmenų turtui, privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .Dėl gaisro fakto Å iaulių m. 1 PK iÅ¡kelta baudžiamoji byla, tačiau UAB „Revinė“ priklausančiame pastate tiesiogiai gaisrÄ sukėlę asmenys nėra nustatyti.IeÅ¡kovas nurodė, kad minėtoms aplinkybėms patvirtinti jis teikia ir raÅ¡ytinius įrodymus. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovui buvo iÅ¡siųsta pretenzija, tačiau jis nesutiko atlyginti žalos.Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu ir vadovaujantis LR Civilinio kodekso 6. 246 str. l d., 6. 248 str., 6. 266 str., 4.83 str. 3 d., 6.1 str. ieÅ¡kovas teismo prašė:1.

Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Revinė“ ieÅ¡kovui AB ,,Lietuvos draudimas“ 11 906, 78 Lt žalos atlyginimo, 357, 20 Lt žyminį mokestį ir 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.2. Pareikalauti iÅ¡ Å iaulių m. prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros inspekcijos ( J. Basanavičiaus g. 89, Å iauliai) medžiagÄ dėl 2007-07-28 Vytauto g. 118, Å iauliuose, kilusio gaisro.3.

Pareikalauti iÅ¡ Å iaulių m. 1 - ojo policijos komisariato ( A. Mickevičiaus g. 11, Å iauliai) baudžiamosios bylos dėl 2007-07-28 Vytauto g. 118, Å iauliuose, kilusio gaisro, medžiagÄ .IeÅ¡kovas savo reikalavimus atstovui grindė į bylÄ pateiktais įrodymais.IeÅ¡kovas 2011-04-15 pateikė teismui papildomus paaiÅ¡kinimus dėl ieÅ¡kinio, kuriuose nurodė Å¡iuos motyvus:IeÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikia papildomus įrodymus dėl žalos dydžio ( UAB „Stiklita“ paaiÅ¡kinimas dėl PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros Nr. 00046134).Ekspertas J.

J. nurodė, jog aplinkybė, jog dalis stiklo paketų (10 vnt) turėjo selektyvinį stiklÄ , o 5 paketai buvo dažyti pagal Ral 1500-650 nebuvo vertinamas, nes ekspertas mano, jog esminės įtakos statybos ( remonto) darbų vertei paketų rÅ«Å¡is neturi. Å i eksperto iÅ¡vada nėra paremta konkrečiais duomenimis.UAB „Stiklita“ nurodo, jog stiklo paketų storis, stiklo rÅ«Å¡is, papildomos paslaugos atliekamam stiklui ( pvz., dažymas, stiklo padengimas matine danga) ženkliai įtakoja galutinę stiklo paketo kainÄ , kuri priklauso nuo visų iÅ¡vardytų faktorių.Ekspertizės akte nebuvo vertinama ta aplinkybė, jog buvo keičiami pastato langai, esantys antrame ir trečiame aukÅ¡te, dėl ko buvo bÅ«tina mobiliosios platformos nuoma.

Å ių iÅ¡laidų ekspertas į žalos dydžio paskaičiavimus neįtraukė dėl jam pateiktos medžiagos trÅ«kumo. Å ias aplinkybes ekspertas galėjo nustatyti apžiÅ«rėjęs objektÄ vietoje arba papildomai pareikalavęs pastato dokumentų iÅ¡ pastato savininko UAB „VaivorykÅ¡tė“. Ekspertizės akte tik nurodoma, jog pakėlimo mechanizmų naudojimas atliekant stiklo paketų keitimo darbus komerciniuose įvairių įmonių pasiÅ«lymuose yra nevienodai identifikuojamas bei apraÅ¡omas, tačiau nepasisakoma, kokia yra vidutinė Å¡ios paslaugos kaina.Ekspertas iÅ¡vadoje nevertino stiklo paketų iÅ¡vežimo į sÄ vartynÄ kainos ( akivaizdu, jog stikle paketo liekanos negali bÅ«ti talpinamos į buitinių atliekų konteinerį).Kadangi ekspertas nevertino visų iÅ¡laidų, eksperto iÅ¡vada neatspindi tikrosios draudėjui padarytos žalos.Žalos realų dydį atspindi faktiÅ¡kai draudėjo patirtos iÅ¡laidos, apmokant UAB „Stiklita“ PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ Nr. 00046134, kurioje nurodytų iÅ¡laidų bÅ«tinumo ir dydžio, nepaneigia eksperto iÅ¡vada.

IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir praÅ¡ome jį tenkinti visiÅ¡kai.Bylos dalyvių praÅ¡ymu teismas iÅ¡sireikalavo iÅ¡ Å iaulių m. 1 – ojo PK baudžiamosios bylos bylos medžiagÄ ir jÄ pridėjo prie bylos.Taip pat neatskiriama Å¡ios bylos dalimi teismas laikė ir anksčiau to paties teismo iÅ¡nagrinėtÄ civilinę bylÄ Nr. 2-162-772/2008. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimÄ dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų nurodydamas Å¡iuos motyvus:Su AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kiniu nesutinku.AB „Lietuvos draudimas“ (toliau tekste - IeÅ¡kovas) 2008-07-30 ieÅ¡kinys dėl 11 906,78 Lt priteisimo (toliau tekste - IeÅ¡kinys) yra nepagrįstas nei faktine, nei teisine prasme, todėl negali bÅ«ti tenkinamas IeÅ¡kinyje nurodytais pagrindais.Ä®rodinėdamas savo ieÅ¡kinio faktinį pagrįstumÄ , IeÅ¡kovas nurodo teismui Å¡ias aplinkybes:1.

Pastato, esančio Vytauto g. 118, Å iauliuose, kuriame kilo gaisras, savininkas UAB „Revinė“. Å is pastatas buvo negyvenamas, neprižiÅ«rimas, be langų, be durų, jame buvo apsigyvenę valkataujantys asmenys.2. Už pastato nepriežiÅ«rÄ (prieÅ¡ tai pastate taip pat buvo kilęs gaisras) UAB „Revinė“ direktorius buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.3. Pastato savininko aplaidus požiÅ«ris į jam priklausančio turto priežiÅ«rÄ , apsaugÄ , lengvabÅ«diÅ¡kumas galimų žalingų pasekmių atžvilgiu ir buvo netiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su gaisro kilimu.4. Kadangi atsakovas pažeidė pareigÄ elgtis rÅ«pestingai ir apdairiai, nesirÅ«pino, kad nebÅ«tų padaryta žala trečiųjų asmenų turtui, privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .Atsakovas teigė, kad pirmoji IeÅ¡kovo nurodoma aplinkybė yra iÅ¡ dalies netiksli.

Tai, kad Vytauto g. 118, Šiauliuose, esantis pastatas (toliau tekste - Pastatas) buvo negyvenamas yra tiesa, kadangi jis buvo pastatytas 1891 metais, o ekonomiškai pagrįstas jo naudojimosi terminas buvo praėjęs. Bet tai dar nereiškia, kad neeksploatuojamas pastatas buvo be langų, be durų, neprižiūrimas, o jame nekliudomai gyveno valkataujantys asmenys. Priešingai, iki 2007 m. 06 mėn. Pastatas buvo su langais ir rakinamomis durimis bei apsaugine tvora (varteliai rakinami), bet pašaliniai asmenys išlaužė užraktus ir patekę į Pastato vidų pradėjo jį niokoti.

Pirmasis toks įvykis buvo 2007-05-23 ir vos tik sužinojęs apie įsilaužimÄ , bendrovės vadovas raÅ¡tiÅ¡kai kreipėsi į policijos komisariatÄ dėl pagalbos iÅ¡keldinant įsilaužėlius. AnalogiÅ¡kos situacijos kartojosi keletÄ kartų ir atsakovo vadovas visada kreipdavosi į policijos pareigÅ«nus. Todėl, turint omenyje, jog atsakovo vadovui pačiam fiziÅ¡kai iÅ¡metus įsilaužėlius iÅ¡ pastato bÅ«tų padaryta LR BK 294 str. aptarta veika, rÅ«pindamasis Pastatu atsakovo vadovas naudojosi visomis teisėtomis ir protingai pakankamomis priemonėmis.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Ieškovas nepateikia teismui jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų.Antroji Ieškovo nurodoma aplinkybė yra tiksli, t. y. 2007-09-03 atsakovo vadovas buvo nubaustas administracine tvarka dėl bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių nesilaikymo, bet ši aplinkybė negali būti laikoma atsakovo kaltės įrodymu dėl žemiau nurodomų priežasčių.Visų pirma, minima nuobauda 2007-09-03 faktiškai bendrovės vadovui buvo paskirta už tai, kad 2007-08-29 nenustatytas asmuo padegė po 2007-07-28 įvykusio gaisro likusius degėsius.Antra, įstatymo nustatyta tvarka bendrovės vadovas neskundė 2007-09-03 nutarimo, nes jam paskirta bauda tebuvo 500 litų, bet jis nesutiko ir šiuo metu nesutinka su jam skirta nuobauda.

Protokole ir nutarime nurodoma, kad bendrovės vadovas pažeidė 2005-02-18 PAGD prie LR VRM direktoriaus įsakymu Nr. 64 patvirtintų bendrųjų prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių 509.3 punktÄ , t.y. „vengti veiksmų ir nesudaryti sÄ lygų, galinčių sukelti gaisrÄ â€œ, bet savo veiksmais minimų sÄ lygų jis nesudarė, nes Pastatas po 2007-07-28 gaisro buvo visiÅ¡kai sudegęs.Iki pat gaisro kilimo momento, t.y. 2007-07-28, bendrovės vadovas tinkamai rÅ«pinosi Pastatu. Jame buvo atjungtas elektros energijos tiekimas, pastatas buvo rakinamas, o į jį įsilaužus, vadovas įstatymo numatyta tvarka kreipdavosi į policijÄ pagalbos.

Todėl, atsakovo vadovas negali bÅ«ti pripažįstamas sudariusiu sÄ lygas gaisrui kilti ar nepakankamai atidžiai vykdžiusiu pastato priežiÅ«rÄ ir pažeidusiu bet kokius prieÅ¡gaisrinius reikalavimus.Trečias ir ketvirtasis ieÅ¡kovo teiginiai dėl bendrovės vadovo aplaidumo, nerÅ«pestingumo ir nesirÅ«pinimo Pastatu yra akivaizdžiai nepagristi. Atsakovo manymu, aukščiau tekste aptartos aplinkybės dėl pastato priežiÅ«ros yra pakankamos padaryti iÅ¡vadÄ , kad realiai ir protingai suvokiant pareigÄ rÅ«pintis savo turtu, bendrovės vadovas tinkamai vykdė jam tenkančias Pastato savininko pareigas.

Toks IeÅ¡kovo teiginys atsakovui yra visiÅ¡kai nesuprantamas ir nepriimtinas dėl to, kad pasak ieÅ¡kovo, atsakovas turėjo absoliučiai užkirsti galimybes tretiesiems asmenims patekti į PastatÄ bei jį padegti. Visi namai turi duris ir langus, o žmonės juose nebÅ«na visÄ laikÄ , todėl visiÅ¡kai įmanoma, kad paÅ¡aliniai asmenys gali į juos Ä®silaužti, bet tai dar nereiÅ¡kia, kad už įsilaužusių į svetimus namus asmenų veiksmus atsako turto savininkas. Å iuo atveju, nenustatyti tretieji asmenys tyčia ar dėl neatsargumo padegė Atsakovui priklausanti turtÄ , o trečiojo asmens UAB „VaivorykÅ¡tė“ pastatui esant per arti sudegusio Pastato, t.y. pažeidžiant minimalius prieÅ¡gaisrinius atstumus iki kaimyninių pastatų, gal bÅ«t ir suskilo keletas langų.

Apibendrindamas savo samprotavimus apie trečiÄ jį IeÅ¡kovo teiginį atsakovas nori pabrėžti, jog netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, jei Å¡ios teisinės sÄ vokos vertinimas yra atliekamas neÅ¡aliÅ¡kai ir objektyviai, yra tik tarp IeÅ¡kovui priklausantį namÄ padegusio asmens veikos ir gal bÅ«t gaisro metu suskilusių Trečiajam asmeniui priklausančio pastato langų. Nes prieÅ¡ingu atveju, tarkim pro paliktÄ pravirÄ langÄ , padegto automobilio savininkas turėtų atlyginti Å¡alia buvusių ir apdegusių automobilių savininkams patirtus nuostolius.IeÅ¡kinio teisiniais pagrindais IeÅ¡kovas nurodo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - LR CK) 6. 246 str. 1 d.; 6. 248 str.; 6. 266str.; 4. 83 str. 3 d.; 6. 1 str.LR CK 6. 246 str. 1 d. nurodoma, jog „Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nustatytos pareigos (neteisėtas veikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos Ä®statymas ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas neveikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai“.

Kadangi savo IeÅ¡kinyje IeÅ¡kovas nenurodo konkrečiai kokių teisės normų ar sutarčių reikalavimus Atsakovas pažeidė, tai darytina iÅ¡vada, jog IeÅ¡kovas Atsakovo civilinę atsakomybę kildina iÅ¡ pareigos nepažeisti bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.IeÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas minimu teisiniu pagrindu, kadangi IeÅ¡kovas byloje esančiais įrodymais neįrodė, jog Atsakovas pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

PrieÅ¡ingai, Atsakovas elgėsi atidžiai ir rÅ«pestingai kiek tai buvo bÅ«tina, nes Pastate buvo atjungtas Å¡ildymas, elektra, kas maksimaliai sumažina gaisro pavojų. Negana to, iki Pastato suniokojimo, jis buvo su rakinamomis durimis ir įstiklintais langais, kas yra laikoma pakankamomis priemonėmis užtikrinti pastato saugumÄ . Todėl, įvertinus visas Atsakovo dėtas pastangas iÅ¡laikyti PastatÄ normalioje ir niekam pavojaus nekeliančioje bÅ«klėje, IeÅ¡kovas negali bÅ«ti pripažintas pažeidusiu bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.Nurodydamas IeÅ¡kinio teisiniu pagrindu LR CK 6. 248 str., IeÅ¡kovas nenurodo bÅ«tent kokia minimos teisės normos dalis turi bÅ«ti taikoma analizuojamu atveju, bet iÅ¡ bendro IeÅ¡kinio turinio galima daryti iÅ¡vadÄ , jog omenyje turima 3 dalis.Kadangi LR CK 6. 248 str. 3 d. turinys iÅ¡ esmės atitinka LR CK 6. 246 str. 1 d. nustatytÄ pareigÄ nepažeisti bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, dėl ko atsakovas jau pasisakė, tai papildomai Å¡iuo klausimu nebeatsikirtinės.Analizuodamas IeÅ¡kovo nurodytÄ Atsakovo civilinės atsakomybės teisinį pagrindÄ aptartÄ LR CK 6. 266 str., atsakovas norėtų atkreipti teismo dėmesį į minimos specialiosios teisės normos taikymo sÄ lygas ir akivaizdų jų nebuvimÄ Å¡iuo atveju.Statinio savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė yra susijusi su valdomo statinio, kaip pastato, trÅ«kumais ir su tuo susijusiais nuostoliais.

Pavyzdžiui, nuo netvarkomo stogo nukrinta čerpė ar ledo gabalas ir sužaloja praeivį; į neuždengtÄ požeminių komunikacijų Å¡ulinį įkrinta žmogus; dėl nesutvarkyto kelio įvyksta automobilių avarija; ant nenuvalytų laiptų ar Å¡aligatvio paslysta ir susižaloja pėsčiasis ir panaÅ¡iai. Tačiau statinio savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės apimčiai nepriskirtini įvykiai, kai dėl trečiojo asmens neteisėtų veiksmų yra sunaikinamas ar sugadinamas pats statinys tuo pačių apgadinant ir tretiesiems asmenims, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovui, priklausanti turtÄ .

Å iuo atveju, gaisro kilimo priežastimi yra ne Pastatas ar jo trÅ«kumai, ne kažkokie atsakovo veiksmai ar neveikimas, o trečiojo asmens nusikalstama veika, kurios pasėkoje buvo sunaikintas Atsakovo ir gal bÅ«t nukentėjo Trečiojo asmens turtas.Atsakovo manymu, IeÅ¡kovo IeÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas dar ir dėl to, kad IeÅ¡kovas aplamai neturėjo pareigos iÅ¡mokėti Trečiajam asmeniui nuostolių atlyginimo kompensacijos, o jei tai padarė savo noru, t. y. nesaistomas teisinės pareigos, tai neturi jokio teisinio pagrindo naudotis regreso teise į AtsakovÄ .

Šį savo motyvÄ atsakovas grindžiame žemiau nurodytais faktais.Atsižvelgiant į tai, jog naujai vykdomiems statybos darbams yra keliami griežti prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimai, o apie jų taikymÄ kvalifikuotai gali pasisakyti tik kompetetingos valstybinės institucijos. Tai 2008-03-20 UAB „Revinė“ kreipėsi į Å iaulių apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros inspekcijÄ , kaip į valstybinę institucijÄ galinčiÄ pateikti iÅ¡vadÄ , su užklausimu dėl UAB „VaivorykÅ¡tė“ priklausančio pastato - parduotuvės „Norfa“, esančios Vytauto g. 122, Å iauliuose, ir UAB „Revinė“ priklausiusio gyvenamojo namo, buvusio Vytauto g. 118, Å iauliuose, priskyrimo atitinkamai „atsparumo ugniai klasei“.

Formuojant užklausimÄ teisiniu pagrindu buvo laikytas LR Statybos ir urbanistikos ministerijos Respublikinės statybos normos RSN 151-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ (aktuali redakcija 1997-06-27 iki 2004-03-04). Kadangi bÅ«tent Å¡is teisės normų aktas buvo taikomas projektuojant, vykdant ir pripažįstant tinkamu naudoti UAB „VaivorykÅ¡tė“ nuosavybės teise priklausantį pastatÄ - parduotuvę „Norfa“ Vytauto g. 122, Å iauliai.Susipažinus su gautais 2008 m. balandžio mėn. 4 d.

Å iaulių apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros inspekcijos atsakymais Nr. 1- 460, 461, ir UAB korporacijos „Matininkai“ 2008 m. kovo mėn. 3 d. sudarytu žemės sklypo ir statinių situacijos schema tampa akivaizdu, jog projektuojant ir statant gaisro metu nukentėjusi UAB „VaivorykÅ¡tė“ priklausantį pastatÄ - parduotuvę „Norfa“ buvo Å¡iurkščiai pažeisti LR Statybos ir urbanistikos ministerijos Respublikinės statybos normos RSN 151 - 92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ 3 lentelėje nustatyti minimalÅ«s prieÅ¡gaisriniai atstumai tarp namų.

T. y. pastatas - parduotuvė priskirtinas I atsparumo ugniai klasei, UAB „Revinė“ priklausęs pastatas - gyvenamasis namas buvo priskirtinas V atsparumo ugniai klasei, o iÅ¡laikytas atstumÄ tarp pastatų siauriausioje vietoje tėra 7,74 m., kai turėtų bÅ«ti 10 m.Atsižvelgiant į tai, jog Å iaulių apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros inspekcija, kaip Ä®galiota tarnyba (LR Statybos ir urbanistikos ministerijos Respublikinės statybos normos RSN 151-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ 2.8.p.), nedavė sutikimo mažinti minimalius prieÅ¡gaisrinius atstumus ir gali pateikti byloje specialiųjų žinių reikalaujančius paaiÅ¡kinimus.

Vadovaudamiesi LR CPK 49 str. 2 d. praÅ¡ome įtraukti Å iaulių apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros inspekcijÄ Ä¯ civilinę bylÄ valstybinės institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ statusu.Dar viena aplinkybė, dėl kurios negalima tenkinti IeÅ¡kovo ieÅ¡kinio yra ta, kad IeÅ¡kovas ir Tretysis asmuo neinformavo Atsakovo apie jų suderintÄ nuostolių dydį ir rangos darbų kainas. Sužinojęs apie Trečiojo asmens atliktų rangos darbų kainÄ , atsakovas pasidomėjo dėl analogiÅ¡kų paslaugų kainų keliose bendrovėse ir Ä®sitikino, kad Å¡iuo atveju Tretysis asmuo, Atsakovas ir rangos darbus vykdžiusi UAB „Stiklita“ sÄ moningai užaukÅ¡tino darbų kainas bei bando pasipelnyti Atsakovo sÄ skaita.Atsakovas sutinka su IeÅ¡kovo reikalavimais iÅ¡reikalauti iÅ¡ atitinkamų institucijų medžiagÄ dėl kilusio gaisro ir ikiteisminio tyrimo.Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu ir vadovaujantis LR CPK 49 str. 2 d.; 88 str.; 93 str. atsakovas teismo prašė:1.

Ä®traukti Å iaulių apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros inspekcijÄ Ä¯ civilinę bylÄ valstybinės institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ statusu.2. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinio netenkinti.3. Priteisti iÅ¡ IeÅ¡kovo visas Atsakovo turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo iÅ¡laidas.             Teismas 2008-12-09 nutartimi atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ dėl Å iaulių apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos įtraukimo į bylos nagrinėjimÄ trečiuoju asmeniu.Atsakovas pateikė teismui raÅ¡ytinius įrodymus pagrindžiančius savo atsikirtimus nurodytus atsiliepime.Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pakartojo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytus motyvus ir prašė teismo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Papildomai atstovas paaiÅ¡kino, kad nuo pat ginčo pradžios atsakovas teigė, jog trečiajam asmeniu padarytos žalos dydis esÄ s užaukÅ¡tintas.

Tuo pačiu mano, kad dėl trečiajam asmeniui padarytos žalos atsakovas nėra kaltas. Teigė, jog tokias iÅ¡vadas patvirtina ir eksperto iÅ¡vada, o ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens papildomais paaiÅ¡kinimais nėra pagrindo remtis, nes minėtoms aplinkybėms patvirtinti nėra pateikta ir papildomų įrodymų. Kadangi atsižvelgiant į eksperto iÅ¡vadÄ gaunasi mažesnė atlygintinos žalos suma, dėl to mano, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys galėtų bÅ«tų tenkintinas tik iÅ¡ dalies. Tačiau, kadangi ginčo atveju ieÅ¡kovas turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas, o nesant atsakovo kaltės ir priežastinio ryÅ¡io ieÅ¡kinys laikytinas neįrodytu.

Nors iÅ¡ dalies bÅ«tų galima pripažinti atsakovo kaltę, tačiau iÅ¡ eksperto nurodytos 8 200 Lt sumos atėmus 5 000 Lt besÄ lyginę iÅ¡skaitÄ , lieka tik 3 200 Lt. Atsižvelgiant į gautus duomenis iÅ¡ Valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros inspekcijos Å iaulių m. prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos, dėl to, kad atstumas tarp pastatų buvo ne 10 metrų, o tik 7,74 m., laikytina, jog yra ir nukentėjusiojo didelis neatsargumas, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas atlyginti žalÄ atmestinas (CK 6. 282 str. 1d.).

Dėl trečiojo asmens reikalavimo priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas atstovas nurodė, kad Å¡is asmuo neturi pareigos pateikti teismui atsiliepimÄ , o be to praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos yra gana didelės, atsižvelgiant į analogiÅ¡ku atveju fizinių asmenų patiriamas iÅ¡laidas.Teismas atsakovo praÅ¡ymu, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo nuomonę skyrė byloje negyvenamosiose patalpose, esančiose Vytauto g. 122, Å iauliai, atliktų statybos (remonto) darbų ekspertizę. Teismui gavus eksperto iÅ¡vadÄ buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas (t.2, b.l. 43-79).  Tretysis asmuo irgi pateikė teismui raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, nurodydamas, kad jo atstovas nedalyvaus Å¡. m. balandžio 19 d. 10 val. paskirtame teismo posėdyje, kadangi bendrovės administracijos vadovas A.

V. tÄ pačiÄ dienÄ , tÄ pačiÄ valandÄ , t. y. 2011 m. balandžio 19 d. 10 val. turi dalyvauti Å iaulių apygardos teismo posėdyje (civ. byl. Nr. 2A-255-154/2011), kuriame bus nagrinėjamas jų bendrovės ir atsakovo UAB „Gintaro baldai“ apeliaciniai skundai dėl Å iaulių m. apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimo.Tretysis asmuo pasinaudodamas savo teise teikia teismui paaiÅ¡kinimus, kadangi susipažino su byloje paskirta bei atlikta ekspertize. Tretysis asmuo mano, kad statybos (remonto) darbų vertės nustatymo ekspertizės aktas Nr. 26 nepaneigia ieÅ¡kovo teisės reikalauti iÅ¡ atsakovo sumokėti trečiajam asmeniui sumokėtÄ sumÄ .

Atkreiptinas dėmesys, jog trečiajam asmeniui buvo pakeisti stiklo paketai, kurioje dalis stiklo paketų (10 vnt.) turėjo selektyvinį stiklÄ , o 5 stiklo paketai buvo dažyti pagal Ral 1500-650. Be to, kadangi didžioji dalis stiklo paketų buvo antrame ir trečiame aukÅ¡te, buvo naudoti mechanizmai, norint juos užkelti ir sumontuoti, o atliktame ekspertizės akte nei transporto, nei mechanizmo nuomos iÅ¡laidos nėra įvertintos. Taip pat ekspertizės akte nėra įvertintos ir pažeistų net 15 didelių gabaritų stiklo paketų demontavimas ir iÅ¡vežimas į atliekų sÄ vartynÄ .

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kiekviena įmonė naudoja skirtingÄ stiklÄ , taiko skirtingus pridėtinių iÅ¡laidų, pelno, papildomų iÅ¡laidų nustatymo metodikas.Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį eksperto iÅ¡vada - viena iÅ¡ įrodymų rÅ«Å¡ių. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ji neturi didesnės galios už kitus įrodymus, teismui eksperto iÅ¡vada neprivaloma ir turi bÅ«ti vertinama kartu su kitais įrodymais. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu, t. y. ekspertizės iÅ¡vada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės. Teismo nesutikimas su eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti motyvuojamas teismo procesiniame sprendime (CPK 218 straipsnis).

KonkretÅ«s faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali bÅ«ti įvertinti kritiÅ¡kai, t. y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Gali bÅ«ti kritiÅ¡kai vertinama ekspertizės akto duomenų dalis. Pagrindas kritiÅ¡kai vertinti eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį gali bÅ«ti tai, kad ekspertizės akto turinys prieÅ¡taringas, iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų.

Ekspertizės akto duomenys gali bÅ«ti atmetami kaip įrodymai tada, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi iÅ¡ankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Congestum group“ v. UAB „ Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009).Pažymėtina, kad teismas, civilinėje byloje įvertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas.

Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę reikia nustatyti, koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas.

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas.Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog kaip matyti iÅ¡ prijungtos civ. bylos Nr. 2-401-797/2009, atsakovas visiÅ¡kai nebendradarbiavo su trečiuoju asmeniu kai trečiajam asmeniui buvo padaryta žala kilus gaisrui, t. y. domėtis kainomis, siÅ«lyti galimai pigesnius rangovus atsakovas turėjo pareigÄ tuo metu, kai dėl jo neteisėtų veiksmų buvo padaryta žala trečiajam asmeniui, o ne ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme.

Jei atsakovas bÅ«tų rÅ«pestingas ir atidus verslininkas, jis turėjo pareigÄ ir galimybę po gaisro, bendradarbiaujant su trečiuoju asmeniu, ieÅ¡koti ir siÅ«lyti ekonomiÅ¡kiausius žalos likvidavimo bÅ«dus bei kartu parinkti efektyviausiÄ rangovÄ , bet nevykdydamas Å¡ių pareigų prisiėmė ir visÄ galimÄ tokių veiksmų rizikÄ . Manome, kad ieÅ¡kinys yra įrodytas pateiktomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, apmokėjimo už juos dokumentais bei sutartimi, kuri yra nenuginčyta, o Å¡ie dokumentai turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , nes įrodymai civilinėje byloje - bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti (LR CPK 177 str. 1 d.).

Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. IÅ¡vados apie faktines aplinkybes grindžiamos tik CPK 177 str. 2 ir 3 d. iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi bÅ«ti gauti ir iÅ¡tirti LR CPK nustatyta tvarka. LR CPK 185 str. įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas, tačiau yra saistomas įrodymų leistinumo ir sÄ sajumo (LR CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (LR CPK 182 str.).

Teismo vidinis įsitikinimas - tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiÅ¡kai tiriant visas bylos aplinkybes ir iÅ¡plaukiantis iÅ¡ nustatytų bei tirtų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civ. byloje V. D. v. T. E., byla Nr. 3K-3-206/2010). Ä®rodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas ir faktas pripažintas įrodytu esant visiÅ¡kam arba beveik visiÅ¡kam vidiniam teismo įsitikinimui. Kilus abejonių dėl fakto buvimo (nebuvimo), teismas turėtų patikslinti Å¡alių naÅ¡tÄ Ä¯rodinėti, įgyvendindamas iÅ¡aiÅ¡kinimo pareigÄ (LR CPK 159 str., 179 str. 1 d., 225 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civ. byloje DNSB „Eglutė" v.

E. R, bylaNr. 3K-3-206/2010).Vadovaujantis išdėstytų tretysis asmuo teismo prašė:1. Ieškinį tenkinti, o trečiajam asmeniui priteisti bylinėjimosi išlaidas dėl kurių yra paduotas atskiras pareiškimas.Atskiru pareiškimu tretysis asmuo prašė teismo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas šiuos motyvus.Pareiškime tretysis asmuo nurodė, kad Ieškovas 2008-07-30 Šiaulių m. apylinkės teisme pateikė ieškinį atsakovui dėl 11 906,78 Lt žalos atlyginimo.2008-08-19 gautu Šiaulių m. apylinkės teismo pranešimu UAB „Vaivorykštė“ buvo įpareigota teikti procesinius dokumentus ir dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu.

Per visÄ laikotarpį nuo ieÅ¡kinio pateikimo mÅ«sų bendrovė pateikė Å¡iuos dokumentus:2008-08-21 atsiliepimas į 2008-07-30 ieÅ¡kinį.2008-08-25 praÅ¡ymas dėl bylos prijungimo.2009-10-22 pareiÅ¡kimas dėl nedalyvavimo bylos nagrinėjime.2009-12-21 pareiÅ¡kimas dėl nedalyvavimo bylos nagrinėjime.2010-02-09 pareiÅ¡kimas dėl nedalyvavimo bylos nagrinėjime.2010-03-22 pareiÅ¡kimas dėl nedalyvavimo bylos nagrinėjime.2010-04-15 pareiÅ¡kimas dėl nedalyvavimo bylos nagrinėjime.2010-10-27 pareiÅ¡kimas dėl nedalyvavimo bylos nagrinėjime.2010-12-23 atsiliepimas į atsakovo atskirÄ jį skundÄ .2011-03-17 pareiÅ¡kimas dėl dalyvavimo teismo posėdyje ir paaiÅ¡kinimo pateikimo.Å io pareiÅ¡kimo parengimas.Taip pat mÅ«sų bendrovė patyrė 9,5 Lt dydžio iÅ¡laidas UAB „Impeksservis“ raÅ¡to bei jo priedų kopijoms pasidaryti, o Å¡ias iÅ¡laidas patvirtina 2011 m. kovo 16 d. mokėjimo nurodymas Nr. 03161532.Dėl nurodytų procesinių dokumentų ruoÅ¡imo tretysis asmuo patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas, kadangi už Å¡ių dokumentų paruoÅ¡imÄ sumokėjo 2 541 Lt, UAB „Tikroji vaivorykÅ¡tė“ pagal 2011-03-17 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 0003259, o Å¡ias iÅ¡laidas patvirtina 2011-03-17 UAB „Tikroji vaivorykÅ¡tė“ kasos pajamų orderis TVK Nr. 596.

Å ios iÅ¡laidos pagal CPK 88 str. 1 d. 8 p. priskirtinos kitoms bÅ«tinoms ir pagrįstoms iÅ¡laidoms susijusioms su bylos nagrinėjimu ir turi bÅ«ti priteistos iÅ¡ atsakovo. Pažymėtina, kad Å¡ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija 2004-04-02 LR Teisingumo ministro įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių už teisinę pagalbÄ .

Taip pat atsižvelgtina, kad Å¡ios iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteistos, nes LR CK 2. 74 str. l d. numatyta, kad juridiniai asmenys gali įgyti bet kokias teises ir pareigas. Tai reiÅ¡kia, jog gali bÅ«ti teikiamos paslaugos, o jų teikimas gali bÅ«ti bet kokia veikla, įskaitant teisines konsultacijas, dokumentų ruoÅ¡imÄ . Pabrėžtina, jog bendrovė turi teisę verstis Å«kine veikla Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų, bei turėti ir kitų teisių bei pareigų, jeigu tai neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.

Å iuo atveju, teisinių paslaugų teikimas yra traktuojama kaip veikla, neprieÅ¡taraujanti LR įstatymams, nes teikti Å¡ias paslaugas nereikalingas nei leidimas, nei licencija, o Å¡i veikla yra numatyta UAB „Tikroji vaivorykÅ¡tė“ įstatų 2.2.215., 2.2.216., 2.2.217., 2.2.218., 2.2.219. punktuose. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 2 d. konsultacijoje A3-127 iÅ¡aiÅ¡kinta, jog juridinis asmuo, vykdantis įstatuose ar kituose dokumentuose numatytÄ veiklÄ (CK 2.47 straipsnis), Å¡alies turėtas iÅ¡laidos dėl procesinių dokumentų rengimo gali bÅ«ti priskiriamos prie kitų bÅ«tinų ir pagrįstų iÅ¡laidų, numatytų CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte.Taip pat atsižvelgtina į kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Bylinėjimosi išlaidas reglamentuoja civilinio proceso, t. y. viešosios teisės, normos, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstytos pagal CPK nustatytas taisykles. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo CBS teisėjų kolegijos 2010-09-28 nutartyje civ. byloje V. B. v. P. A., bylos Nr. 3K-3-360/2010, nustatė, kad nors įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 str. 2 d. jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis.

Be to, trečiųjų asmenų, nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties - sudaryti sÄ lygas nurodytiems asmenims savarankiÅ¡kai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę spręsti civilines bylas operatyviai ir ekonomiÅ¡kai. Trečiųjų asmenų, nepareiÅ¡kiančių reikalavimų, įtraukimas į bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ toje byloje, kurioje bylinėjimosi iÅ¡laidos atsirado, sudaro sÄ lygas iÅ¡spręsti šį klausimÄ koncentruotai, operatyviai ir ekonomiÅ¡kai, nereiÅ¡kiant tretiesiems asmenims regresinio ieÅ¡kinio vien dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.Tam, kad įstatyme tiesiogiai neįvardytos iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos bylinėjimosi iÅ¡laidomis, jos turi atitikti du CPK 88 str. 1 d. 8 p. nustatytus vertinamuosius kriterijus: jos turi bÅ«ti bÅ«tinos ir pagrįstos.

Kalbant apie pirmÄ jį kriterijų, pasakytina, kad teismas turi įvertinti, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be Å¡ių iÅ¡laidų, ar Å¡alies iÅ¡laidavimas nebuvo perteklinis ir neprotingas. Antrasis kriterijus reiÅ¡kia, kad iÅ¡laidas bÅ«tina pagrįsti, t. y. įrodyti. CPK komentare ir 2003 m. civilinio proceso teisės vadovėlyje kategoriÅ¡kai teigiama, kad Å¡ios iÅ¡laidos turi bÅ«ti pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais. Dažniausiai finansines operacijas patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai. Tačiau vis dėlto reikia atkreipti dėmesį, kad įstatymas kategoriÅ¡kai nereikalauja „kitų“ bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrįsti tik raÅ¡ytiniais įrodymais.

„Kitomis iÅ¡laidomis“ taip pat pripažintinos ir iÅ¡laidos teisinei pagalbai, kuriÄ vykdydami teisėtÄ veiklÄ suteikė kiti subjektai - ne advokatai. TokiÄ nuomonę pareiÅ¡kė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS 2005-05-02 konsultacijoje: „ Kai procesiniu dokumentus teismui rengia asmuo, vykdantis teisėtÄ veiklÄ (individualiÄ veiklÄ pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 10 straipsnį juridinis asmuo, vykdantis įstatuose ar kituose dokumentuose numatytÄ veiklÄ (CK 2. 47 straipsnis), Å¡alies turėtos iÅ¡laidos dėl procesinių dokumentų rengimo gali bÅ«ti priskiriamos prie kitų bÅ«tinų ir pagrįstų iÅ¡laidų, numatytų CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte.

Teismas, nagrinėdamas Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ , turi įvertinti, ar Å¡ios iÅ¡laidos yra bÅ«tinos ir racionalios, ar jos pagrįstos byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, t. y. mokėjimo dokumentais (PVM sÄ skaitomis-faktÅ«romis, kvitais ir kt.).“ (Teismų praktika, 2005, Nr. 23).Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo srityje svarbiÄ reikÅ¡mę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal jÄ sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡ta.

Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nustatoma pagal procesinius Å¡alių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi iÅ¡laidų priežastingumas, Å¡alių apdairumas ir rÅ«pestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieÅ¡kinį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo CBS teisėjų kolegijos 2010-09-28 nutartis civ. byloje V. B. v. P. A., bylos Nr. 3K-3-360/2010).Vadovaujantis iÅ¡dėstytu, tretysis asmuo teismo prašė:Priteisti trečiojo asmens UAB „VaivorykÅ¡tė“ naudai 2 550,50 Lt (9,5 Lt iÅ¡laidos už kopijas + 2 541 Lt iÅ¡laidos už teisines paslaugas) bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ Å¡alies, kurios nenaudai bus priimtas teismo sprendimas.Šį praÅ¡ymÄ tretysis asmuo grindė į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais.Liudytojo (institucijos, duodančios iÅ¡vadÄ byloje, atstovo) teisėmis teismo posėdyje apklaustas PrieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Å iaulių m. priežiÅ«ros inspekcijos atstovas A.

Č. paaiÅ¡kino teismui, kad dėl Vytauto g. 118, Å iauliuose, buvusio gaisro jis tėra informuotas tik apie pastatytų objektų projektavimo sÄ lygas, o ne apie patį gaisrÄ . Nurodė, kad pagal to meto teisės aktų reikalavimus jo atstovaujama valdyba neprivalėjo vertinti prieÅ¡gaisrinių atstumų tarp pastatų. Å is klausimas dėl projektinės dokumentacijos buvo sprendžiamas Å iaulių m. Nuolatinės statybos komisijos priežiÅ«ros posėdžio metu ir nustačius normatyvinių atstumų neatitikimus, tačiau juos suderinus su miesto vyr. architektu buvo leista statytojui (trečiajam asmeniui) pastato rytinėje pusėje įrengti laiptinę, nerengiant prekybinių ir kitos paskirties gaisro atžvilgiu pavojingų patalpų, dėl ko duotas sutikimas statybos leidimui.  IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.Teismas dar anksčiau iÅ¡nagrinėjo trečiojo asmens (toje byloje ieÅ¡kovo) ieÅ¡kinio reikalavimÄ atsakovui dėl draudiko draudėjui neatlygintos žalos sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens (Å iaulių m. apylinkės teismo 2008-06-20 sprendimas, civ. byla Nr. 2-162-772/2008).

Tokiu atveju nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjęs trečiajam asmeniui draudimo iÅ¡mokÄ , tapo žalÄ padariusio asmens kreditoriumi (subrogacija) (CK 6. 1015 str. 1d.).CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Tai reiÅ¡kia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančiÄ nukentėjusį ir žalÄ padariusį asmenis.Nagrinėjamu atveju draudėjÄ , t. y.

žalÄ patyrusį asmenį UAB „VaivorykÅ¡tė“ ir atsakingÄ už žalÄ asmenį, t. y. UAB ,,Revinė“, siejo deliktinės civilinės atsakomybės nuostatos. Å iuo atveju draudikas AB „Lietuvos draudimas“, kuriam perėjo draudėjo UAB „VaivorykÅ¡tė“ teisė reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, t. y. UAB Revinė, o ieÅ¡kovas įstojo vietoje savo draudėjo į deliktinę prievolę.Be to atsižvelgiant į aukščiau paminėtÄ ir tarp tų pačių ginčo Å¡alių iÅ¡nagrinėtÄ civilinę bylÄ , teismas konstatuoja, kad Å¡ios bylos nagrinėjimui įtakos turi prejudiciniai faktai (CPK 182 str. 1d. 2 p.).

Todėl teismas nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ remiasi nustatytais prejudiciniais faktais ir pakartotinai jų neanalizuoja, iÅ¡skyrus aplinkybes dėl gaisro priežasties, kurias atsakovas ypač akcentuoja. Tuo pačiu teismas pakartotinai neanalizuoja ir kitoje byloje įvertintų įrodymų, iÅ¡skyrus Å¡ioje byloje gautÄ turto eksperto iÅ¡vadÄ .Dėl draudiko teisės reikalauti iÅ¡ atsakovo trečiajam asmeniui iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos.LAT 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001 nurodyta, kad civilinėje byloje „gaisro priežastį turi įrodyti asmuo, kurio dalyje kilo gaisras, nes įrodinėdamas priežastį jis stengiasi įrodyti savo nekaltumÄ .

Å is asmuo turi geresnes sÄ lygas įrodinėti bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, nes savo turto dalyje tik jis gali surinkti visus tyrimams reikiamus duomenis, geriau žino jo dalyje iÅ¡ tikrųjų vykusius įvykius ir, sÄ Å¾iningai veikdamas, nuodugniai ir iÅ¡samiai pateikdamas visas detales, yra labiau pajėgus atskleisti reikÅ¡mingas aplinkybes ir patvirtinti savo elgesio tinkamumÄ â€œ. ŽalÄ padariusio asmens kaltė preziumuojama. ŽalÄ padariusiu asmeniu laikomas tas asmuo, kurio valdomose patalpose kilo gaisras.

AB ,,Lietuvos draudimas“ apdraudė pastatÄ , atitinkantį prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių reikalavimus, todėl jam įgyvendinant atgręžtinio reikalavimo teisę į kaltus trečiuosius asmenis, teisinės reikÅ¡mės neturi didesnės rizikos prisiėmimas, kadangi reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens santykius (CK 6.1015 str.). Tačiau CK 6.1014 str. 1 d. numato, kad draudikas atleidžiamas nuo iÅ¡mokos mokėjimo jei draudiminis įvykis įvyksta dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios.

Å iaulių m. VPK pareigÅ«nai tęsia ikiteisminį tyrimÄ dėl gaisro kilusio Vytauto g. 118, Å iauliuose, kadangi nėra surasti asmenys sukėlę gaisrÄ (t.1, b.l. 76). Civilinių bylų medžiaga įrodyta, kad buvo pažeisti net keli teisės normų reikalavimai, sÄ lygoję gaisro kilimÄ . Civilinėje teisėje kaltės ir atsakomybės klausimai aiÅ¡kinami kitaip nei baudžiamojoje ar administracinėje teisėje. Civilinėje teisėje atsakomybė gali atsirasti pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai bei rÅ«pestingai (CK 6. 246 str. 1d.).Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ yra turto savininko (trečiojo asmens), kuris pagal turto draudimo sutartį įgijo draudimo apsaugÄ turto sužalojimo atveju, draudikas.

Atlyginęs žalÄ , draudikas įgijo teisę reikalauti atlyginti žalÄ asmenų, atsakingų už jos atsiradimÄ . Atsakingu už žalos atsiradimÄ asmeniu ieÅ¡kovas nurodė atsakovÄ UAB Revinė, nuosavybės teisės pagrindu valdžiusiÄ gyvenamÄ jį namÄ Vytauto g. 118, Å iauliai, kuriame 2007-07-28 kilo gaisras dėl ko buvo apgadintas trečiajam asmeniui priklausantis turtas (Å iaulių m apylinkės teismo civ. byla Nr. 2-162-772/2008). Anksčiau iÅ¡nagrinėtos bylos medžiaga nustatyta ir pripažinta, kad dėl trečiajam asmeniui padarytos žalos yra atsakingas atsakovas, dėl to, jog jis nebuvo atidus ir rÅ«pestingas, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina.

Tuo pačiu UAB Revinė neįrodė, kad nėra pažeidusi jai tenkančios pareigos laikytis tokio atidaus ir rÅ«pestingo elgesio taisyklių, kad nebÅ«tų kitam asmeniui padaryta žalos (CK 6. 263 str. 1d., 6. 246 str. 1d.). Teismas anksčiau iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal trečiojo asmens ieÅ¡kinį atsakovui nustatė visas pastarojo civilinei atsakomybei atsirasti egzistavusias sÄ lygas (Å iaulių m. apylinkės teismo 2008-06-30 sprendimas, civ. byla Nr. 2-162-772/2008). Todėl dar kartÄ analizuoti tai, kas jau yra prejudiciniai faktai, nėra teisinės prasmės. Tuo pačiu tik paminėtina, kad kiekvienas savininkas (valdytojas) valdantis jam priklausantį (patikėtÄ ) turtÄ privalo laikytis prieÅ¡gaisrinės apsaugos reikalavimų.

Teismas konstatuoja, jog ieÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ , atsakovÄ , kaip asmenį atsakingÄ už žalÄ , nurodė tinkamai, kadangi bÅ«tent jo valdyto gyvenamojo namo patalpose kilo gaisras. Eksploatuodamas priklausančias gyvenamojo namo patalpas atsakovas privalėjo laikytis Bendrųjų prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr.

64. Nors atsakovas prašė teismo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, nurodydamas, jog pastarasis neįrodė, kad už žalÄ yra atsakingas atsakovas, tačiau su tokia nuomone negalima sutikti dėl jau nurodytų aplinkybių (CPK 178 str. 1 d. 2 p.). Civilinė atsakomybė yra taikoma, kai nustatyti pagrindai jai atsirasti:

1) žala, 2) neteisėta veika, 3) kaltė, 4) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir žalos. IeÅ¡kovas turi įrodyti žalos padarymo faktÄ ir dydį. Žalos padarymo faktu patvirtinama, koks ieÅ¡kovo turtas yra sugadintas, kokios pakenkimo apimtys, bÅ«das ir kiti objektyvÅ«s parametrai. Žalos dydis nusako, kaip pablogėjo ieÅ¡kovo turtinė padėtis, iÅ¡reikÅ¡ta pinigais. Teisei prieÅ¡taraujantis veikimas ar neveikimas bendrosios žalos atlyginimo prievolės prasme yra pats žalos padarymo faktas, kadangi įstatymai neleidžia daryti žalos.

Jos padarymas nesant teisėto pagrindo yra neteisėtas. Kartu ieÅ¡kovas gali atskleisti faktus, kad žalos padarymo veiksmai yra neteisėti ne tik bendrųjų reikalavimų, bet ir konkrečių teisės aktų požiÅ«riu – kad buvo pažeistos taisyklės, reikalavimai, instrukcijos ir pan. Pažeidimas turi bÅ«ti susietas su konkrečiu asmeniu, kadangi konkretaus asmens veika priežastiniu ryÅ¡iu turi bÅ«ti suriÅ¡ta su žalos kilimo faktu. Priežastinį ryšį turi įrodyti ieÅ¡kovas, todėl jam tenka pareiga nurodyti konkretų asmenį, atsakingÄ už žalÄ , bei patvirtinti, kad žala yra Å¡io asmens veikos pasekmė.

Tai yra bendra taisyklė, kai žalÄ privalo atlyginti jÄ padaręs asmuo. Jei žalÄ privalo atlyginti už jÄ atsakingas asmuo, aplinkybės tampa sudėtingesnės, nes, be jau nurodytų aplinkybių, reikia nustatyti žalÄ padariusio asmens ryšį su atsakingu už žalÄ asmeniu ir pastarojo pareigos atlyginti žalÄ pagrindÄ .            Bet kuriuo atveju kalba eina apie žalos atlyginimo prievolės skolininko tinkamumÄ , o konkretų asmenį kaip skolininkÄ turi nurodyti ieÅ¡kovas.

IeÅ¡kovas turi įrodyti ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias aplinkybes, nurodydamas žalÄ padariusį asmenį ir pateikdamas pakankamus įrodomuosius duomenis, jog kitas konkretus asmuo, o ne jis pats yra žalos atlyginimo prievolės skolininkas. Kai skolininkas nustatomas, tai laikoma, kad jis yra kaltas dėl žalos, kol neįrodo prieÅ¡ingai. Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡ karto manoma skolininkÄ elgusis netinkamai, nepadarius visko, kas reikalinga pagal rÅ«pestingumo ir apdairumo reikalavimus. Å is privalo įrodinėti, kad veikė tokiu rÅ«pestingumo ir apdairumo laipsniu, koks atitinkamoje situacijoje buvo bÅ«tinas, o žala atsirado dėl paprasto įvykio ar nenugalimos jėgos, kurie paÅ¡alina jo atsakomybę.

Asmuo, kurio valdomame name kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t.y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų tyčinių veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas. Tai duoda pagrindo iÅ¡vadai, kad gaisro priežastį turi įrodyti asmuo, kurio pastate kilo gaisras, nes įrodinėdamas priežastį jis stengiasi įrodyti savo nekaltumÄ . Å is asmuo turi geresnes sÄ lygas įrodinėti bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, nes savo pastate tik jis gali surinkti visus tyrimams reikiamus duomenis, geriau žino jo dalyje iÅ¡ tikrųjų vykusius įvykius ir, sÄ Å¾iningai veikdamas, nuodugniai ir iÅ¡samiai pateikdamas visas detales, yra labiau pajėgus atskleisti reikÅ¡mingas aplinkybes ir patvirtinti savo elgesio tinkamumÄ .

Gaisro tyrimo medžiaga nustatyta, kad gaisro židinys yra name, tai yra namo viduje, kuris pažymėtas schemoje (t.1, b.l. 76). Gaisro priežastis – neatsargus paÅ¡alinio žmogaus elgesys (2007-07-28 aktas dėl kilusios gaisro). Gavus baudžiamojoje byloje specialisto iÅ¡vadÄ , nustatyta, kad pateiktuose tirti degėsių pavyzdžiuose, nėra degių skysčių pėdsakų, tai yra tyčinio padegimo versija atmestina. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu atliktos liudytojo apklausos seka, kad mediniame name gaisras kilo dėl paÅ¡alinių asmenų gyvenusių Å¡iame name neatsargaus elgesio.

Remiantis paminėtu seka, kad gaisro židinys yra nustatytas, o gaisras kilo dėl asocialių asmenų gyvenusių (nakvojusių) neatsargaus elgesio (b.l. 76). Teismas Å¡iuos specialisto ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no surinktus duomenis vertina ir laiko kaip pagrįstus įrodymus patvirtinančius, kad dėl kilusio gaisro atsakingas yra atsakovas. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro atsižvelgiant į tai, jog gaisro priežasčių nustatymas yra procesas, kurį sudaro visas veiksmų kompleksas: gaisro vietos apžiÅ«ra, daiktinių įrodymų tyrimas, liudytojų apklausa bei visos surinktos medžiagos įvertinimas.

LR VRM PrieÅ¡gaisrinės apsaugos departamento Gaisrinių tyrimų centro 1998 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr.141 yra patvirtinti Gaisro židinio ir gaisro priežasčių nustatymo metodiniai nurodymai, kuriuos irgi atitinka ikiteisminio tyrimo metu liudytojo A. D. duoti parodymai. Be to Å¡ias teismo iÅ¡vadas patvirtina ir specialisto iÅ¡vada, o prieÅ¡ingų aplinkybių nenustatyta. Dėl to teismas sprendžia, jog byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina faktÄ , kad gaisro židinys buvo name, ties ta vieta, kur nakvodavo (bÅ«davo) asocialÅ«s asmenys.

Liudytojo A. D. parodymai, o taip pat teismo nurodyti metodiniai nurodymai paneigia atsakovo samprotavimus apie jo tinkamÄ rÅ«pinimÄ si jam priklausančiu turtu. Net ir neturint specialių žinių, suvokiama, jog liepsna visada plinta pagal oro srautÄ , t.y. į viršų, dėl ko ir iÅ¡degė namo vidus, lubos bei stogas. Esant tokiai situacijai darytina iÅ¡vada, jog gaisro tyrimo medžiagoje nurodyta gaisro kilimo priežastis – neatsargus žmogaus elgesys, taip pat yra nustatyta. Atsakovas nepaneigė ankstesnės bylos medžiaga nustatyto fakto, kad namas buvo tinkamai prižiÅ«rimas, jog į jį nepatektų paÅ¡aliniai asmenys, todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovas savo veiksmais pažeidė ir bendruosius prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių reikalavimus.

Konstatavus gaisro židinio vietÄ ir gaisro kilimo priežastį, darytina logiÅ¡ka ir pagrįsta iÅ¡vada, jog savininkas namÄ buvo palikęs be priežiÅ«ros, kÄ draudžia prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimai, kadangi prieÅ¡ingu atveju gaisras kilti negalėjo. Pažymėtina tai, kad jokių įrodymų savo teiginiams, jog namas buvo nuolat prižiÅ«rimas, kad į ji nepatektų asocialÅ«s asmenys, patvirtinti atsakovas nepateikė. Teismas dar kartÄ konstatuoja, kad esant atsakingo už žalÄ asmens kaltės prezumpcijai, atsakovas UAB Revinė neįrodė, kad gaisras jo valdomame name kilo dėl kokio nors įvykio, dėl kurio jis nėra kaltas, arba dėl nenugalimos jėgos (CPK 178 straipsnis).

Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ trečiajam asmeniui UAB „VaivorykÅ¡tė“, įgijo reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už žalÄ , dėl ko ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Tuo pačiu atmestinas atsakovo atsikirtimas, kad Å¡is ieÅ¡kovo reikalavimas mažintinas remiantis franÅ¡izės (iÅ¡skaitos) dydžiu. Pirmiausia, Å¡i iÅ¡skaita taikoma tik draudiko ir draudėjo santykiams. Antra, ankstesnėje byloje draudėjui (Å¡io ginčo atveju trečiajam asmeniui) Å¡i iÅ¡skaita jau yra priteista iÅ¡ atsakovo (Å iaulių m. apylinkės teismo 2008-06-20 sprendimas).

Trečia, šiam atsakovo reikalavimui irgi taikytina prejudicinio fakto taisyklė (CPK 182 str. 2 p.).  Dėl prejudicinių faktų įtakos šalių ginčui. Teismas sprendžia, kad atsakovo nurodyti argumentai neduoda pagrindo abejoti anksčiau priimto sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu. Pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 279 straipsnio 4 dalies nuostatas nebereikia įrodinėti aplinkybių, kurios buvo įrodinėjimo dalykas ir yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, jeigu nagrinėjamoje civilinėje byloje dalyvauja tie patys asmenys (nepriklausomai nuo jų teisinės padėties) ar jų teisių perėmėjai.

Lietuvos Respublikos teismų praktika pripažįsta, kad taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ , bylose, kuriose taikoma prejudicija (lot. praeiudicio - iÅ¡ anksto nuspręstas) itin svarbu tiksliai nustatyti teisinių santykių subjektus. CPK 182 straipsnio 2 punkte yra imperatyviai nurodyta, kad kitoje civilinėje byloje turi dalyvauti tie patys asmenys. Kad galima bÅ«tų taikyti prejudicinio fakto taisyklę, nebÅ«tinas paties fizinio asmens dalyvavimas byloje. Pakanka, kad toks asmuo bÅ«tų įtrauktas byloje dalyvaujančiu asmeniu.

Byloje dalyvaujančio asmens procesinė padėtis nesvarbi. Kitoje byloje ji gali pasikeisti: ieÅ¡kovas gali tapti atsakovu, atsakovas - ieÅ¡kovu, tretysis asmuo - atsakovu ir t.t. Kitoje byloje gali dalyvauti pirmojoje byloje dalyvavusių asmenų teisių perėmėjai. Tai netrukdo taikyti faktų prejudicijos taisyklę. JÄ galima taikyti ir tais atvejais, kai kitoje byloje dalyvauja ne tie patys byloje dalyvavusių asmenų atstovai, nes atstovai nėra civilinių teisinių santykių subjektai. Kitos bylos ieÅ¡kinio dalykas gali sutapti tik iÅ¡ dalies arba netgi bÅ«ti skirtingas.

Gali nesutapti ir kitos bylos ieÅ¡kinio pagrindas. Svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose ir, kad pirmiau iÅ¡nagrinėtoje byloje nebÅ«tų dirbtinai įrodinėjami faktai, kurie kitoje byloje bÅ«tų laikomi prejudiciniais.Pirmesniu teismo sprendimu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintys faktai pripažįstami prejudiciniais tik įsigaliojus teismo sprendimui ir praranda Å¡iÄ galiÄ , jeigu pirmesnis teismo sprendimas yra panaikinamas. Tačiau pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai prejudiciniais pripažintini tik tokiu atveju, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.Prejudicinę galiÄ Å¡ioje civilinėje byloje turi įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti atsakingo už žalÄ asmens veiksmų padariniai (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Todėl teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ civilinę bylÄ , neprivalo iÅ¡ naujo nustatyti ankstesniu teismo sprendimu konstatuotų atsakovo netinkamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo sprendimas. Pagal Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ , taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ , akcentuojama, kad kiekvienu atveju bylos dalyvio veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus.

Ä®rodinėjimo dalykai civilinėse bylose gali skirtis. Kita vertus, pasitaiko civilinių bylų, kuriose ankstesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai įtraukiami į įrodinėjimo dalyko sudėtį kitoje civilinėje byloje. Pavyzdžiui, dėl padarytos turtinės žalos pobÅ«džio ir dydžio, civilinės atsakomybės tiesioginiai padariniai (fizinio asmens kÅ«no sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t.t. Å ios aplinkybės, nustatytos ankstesniu teismo sprendimu, kitoje civilinėje byloje turi prejudicinę galiÄ ir negali bÅ«ti iÅ¡ naujo įrodinėjamos.

Taigi CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostata aiÅ¡kintina taip: nebereikia iÅ¡ naujo nustatyti teismo sprendimu nustatytų civilinės atsakomybės sÄ lygų ir jos padarinių, sudarančių kitos civilinės bylos įrodinėjimo dalykÄ , taip pat to, kad tai padarė asmuo, dėl kurio priimtas ankstesnis teismo sprendimas. Prejudicinę galiÄ turi visų rÅ«Å¡ių teismo sprendimai nustatantys civilinę atsakomybę ir jos padarinius. Antra, teismas, priimdamas ankstesnį sprendimÄ , irgi atliko byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ bei sprendė, jog ieÅ¡kovo (Å¡io ginčo atveju trečiojo asmens) reikalavimas atsakovui atlyginti likusiÄ draudiko neatlygintÄ Å¾alÄ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl dar kartÄ nustatyti Å¡iÄ Å¾alÄ Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo.

Kitokia teismo iÅ¡vada bÅ«tų susijusi su tuo, kad Å iaulių m. apylinkės teismas priimdamas 2008-06-20 sprendimÄ pažeidė galiojančias civilinės teisės normas. Kadangi teismas negali iÅ¡ naujo vertinti prejudicinių faktų, todėl negali bÅ«ti atsižvelgta į atsakovo argumentÄ , jog iÅ¡ jo pritestinos žalos dydis gali bÅ«ti mažinamas. Tokia teise atsakovas galėjo pasinaudoti Å iaulių m. apylinkės teisme kuomet buvo nagrinėjama civilinė bylÄ Nr. 2-162-772/2008. Tuo pačiu pastebėtina, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas reiÅ¡kia atsakovui atgręžtinį reikalavimÄ (subrogacija), kuris yra susijęs su iÅ¡nagrinėta civiline byla, o ne naujÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo.

Teismas, taip pat atmeta atsakovo argumentus, jog tretysis asmuo Å¡alindamas jam padarytos turtinės žalos padarinius buvo iÅ¡laidus. Tokia teismo iÅ¡vada siejasi su tuo, kad pats atsakovas turėjo rÅ«pintis nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimu, tai yra surasti rangovÄ ir nupirkti medžiagas sugadintų pakeitimui. Tačiau atsakovas elgėsi prieÅ¡ingai, atsisakė net bendradarbiauti su nukentėjusiuoju ir tuo pačiu turi prisiimti visas iÅ¡ to kylančias pasėkmes. Tai, kad ekspertas nustatė mažesnę nei UAB VaivorykÅ¡tė pateikė draudikui atlygintinų remonto darbų kainÄ , nesudaro teisinio pagrindo iÅ¡ naujo vertinti žalos dydį.

Eksperto iÅ¡vada tėra tik vienas iÅ¡ įrodymų, o be to ir joje liko neįvertinti visi su padaryta žala ir jos paÅ¡alinimo padariniais susiję darbai (langų pakeitimas pastato antrame ir trečiame aukÅ¡te; mobiliosios platformos nuoma; stiklo padengimas matine danga; sugadintų stiklo paketų iÅ¡vežimas į sÄ vartynÄ ). Dėl to besÄ lygiÅ¡kai remtis ekspertizės akto duomenimis nėra teisinio pagrindo, kadangi ekspertas pateikė iÅ¡vadÄ vietoje neapžiÅ«rėjęs pastato, todėl jie atmestini, kaip prieÅ¡taraujantys kitiems bylos duomenims.

Be to atsakovas tokios pat ekspertizės galėjo praÅ¡yti ir nagrinėjant ankstesnę civilinę bylÄ (Nr. 2-162-772/2008), o to nepadaręs turi prisiimti visas iÅ¡ to kylančias pasėkmes. Teismas vykdydamas teisingumÄ , aiÅ¡kina ir taiko teisės normas. TÄ teismas daro ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias aplinkybes siedamas su taikytina teisės norma. Todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes Å¡is aiÅ¡kinimas, kaip minėta, yra ne aiÅ¡kinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi.

Tai pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje (LAT 2008-05-30 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-236/2008).Atsakovo aiÅ¡kinimas, kuriuo remiasi jo atstovas, kad ieÅ¡kovas nenurodė teisinio pagrindo irgi atmestinas, nes ieÅ¡kinio juridinį pagrindÄ turi nustatyti teismas, todėl pripažintina, jog ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė atsakovui reikalavimÄ tinkamu teisiniu pagrindu, bÅ«tent – pagal Lietuvos civilinio kodekso 6. 111 str., 6. 246 str. 1 d., 6. 263 str. 1 d., 6. 1015 str. 1 d. nuostatas. Be to ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje privalo nurodyti tik faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ (CPK 135 str. 1 d. 2 p.)Dėl trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡ko reikalavimo, teisės ir pareigos, susijusios su bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimu.Bylinėjimosi iÅ¡laidų paprastai turi ne tik proceso dalyviai, pareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kus reikalavimus (Å¡alys ir tretieji asmenys, pareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kus reikalavimus).

IÅ¡laidų turi ir byloje dalyvaujantys tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų. Nors CPK I dalies VIII skyriuje kalbama apie bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ tik proceso Å¡alims, tačiau teisės doktrina ir susiformavusi teismų praktika pripažįsta, kad teismas, iÅ¡spręsdamas bylÄ , gali kartu nuspręsti ir dėl trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, teisių ir pareigų, susijusių su Å¡alimis. Tokia iÅ¡vada yra paremta Å¡iais žemiau nurodytais motyvais.

Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys, kad trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio sa­varankiÅ¡kų reikalavimų, instituto paskirtis - sudaryti sÄ lygas minėtiems asmenims savarankiÅ¡kai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę civilines bylas spręsti ekonomiÅ¡kai ir operatyviai. Atsižvelgiant į trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, instituto paskirtį, atsisakymas atlyginti jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepagrįstai ribotų jo turtinius interesus ir galimybes tinkamai ir kvalifikuotai (samdant advokatÄ , renkant ir teikiant teismui įrodymus ir pan.) įgyvendinti savo materialiÄ sias teises, prieÅ¡tarautų teisingumo principui (CPK 3 str. 1 d., CK 1.5 str.).Antra, įgyvendinant trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų rei­kalavimų, instituto tikslus, pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį tokiems asmenims suteiktos lygios su Å¡alimis procesinės teisės ir pareigos, iÅ¡skyrus teises ir pareigas, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, kurios priskirtos tik Å¡alims.

Taigi procesinių teisių ir pareigų srityje galioja trečiųjų asmenų ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas. Å is principas netaikomas tik teisėms ir pareigoms, susijusioms su disponavimu ginčo dalyku, bet teisėms ir pareigoms bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo srityje minėtas lygiateisiÅ¡kumo principas galioja. Trečia, draudimÄ teismui spręsti trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, teisių ir pareigų, susijusių su Å¡alimis, klausimus reikia suprasti kaip draudimÄ spręsti dėl materialiųjų teisių ir pareigų, t. y. dėl ginčo dalyko.

Tuo tarpu trečiųjų asmenų procesinių teisių ir pareigų klausimai teismo sprendimu gali bÅ«ti ir yra sprendžiami. Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas yra laikomas iÅ¡vestiniu, papildomų procesiniu klausimu, spręstinu greta klausimų, tiesiogiai susijusių su ginčo dalyku (Teismų praktika, 2002, Nr. 17, p. 117-127). Todėl draudimas teismui spręsti trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, teisių ir pareigų, susijusių su Å¡alimis, klausimus neturi bÅ«ti taikomas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui.Ketvirta, trečiųjų asmenų, nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų, įtraukimas į bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ toje byloje, kurioje bylinėjimosi iÅ¡laidos atsirado, sudaro sÄ lygas Å¡iuos klausimus spręsti operatyviai ir ekonomiÅ¡kai.

IÅ¡nyksta poreikis juos spręsti atskiru regresiniu ieÅ¡kiniu tretiesiems asmenims dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, teismas pripažįsta, kad tretysis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, turi bÅ«ti įtraukiamas į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ lygiomis teisėmis ir pareigomis su Å¡alimis.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje trečiųjų asmenų, nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų, teisė gauti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ jau seniai yra pripažįstama.Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. rugsėjo 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S. D. ir kt. v.

Kauno miesto valdyba, nurodė, kad pagal 1964 m. CPK 39 straipsnį trečiasis asmuo turi Å¡alies teises ir pareigas, iÅ¡skyrus minėto straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Nors 1964 m. CPK 112-113 straipsniai nustatė, kad atstovavimo ir teismo iÅ¡laidos atlyginamos Å¡aliai, teisėjų kolegija sprendė, jog sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant 1964 m. CPK nuostatas, taip pat atsižvelgiant į trečiojo asmens materialinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi bei lygiateisiÅ¡kumo ir teisingumo principus, trečiojo asmens, nepareiÅ¡kian­Äio savarankiÅ¡kų reikalavimų, atstovavimo iÅ¡laidos jo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovų priteistos pagrįstai (LAT CBS 2002-09-04 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-946/2002).

Dėl to, jog kaip jau minėta, tretysis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, ieÅ¡kovo pusėje irgi patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl, jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidos jam atlygintinos taip pat.Tenka pastebėti, kad naujasis CPK atvėrė galimybę bylinėjimosi iÅ¡laidomis pripažinti ne tik tas iÅ¡laidas, kurios tiesiogiai nurodytos įstatyme, bet ir visas kitas su bylos nagrinėjimu susijusias iÅ¡laidas. Tai sudaro sÄ lygas bylinėjimosi iÅ¡laidomis pripažinti, pavyzdžiui, ekspertų iÅ¡vadÄ , įrodymų gavimo ir pateikimo teismui iÅ¡laidas (antstolių atlikto faktų konstatavimo iÅ¡laidas, dokumentų gavimo iÅ¡laidas ir kt.), iÅ¡laidas kitų atstovų (auditorių, buhalterių, mokesčių konsultantų ar kitų sričių specialistų) pagalbai, kitas iÅ¡laidas.Tam, kad įstatyme tiesiogiai neįvardytos iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos bylinėjimosi iÅ¡laidomis, jos turi atitikti du CPK 88 straipsnio dalies 8 punkte nustatytus vertinamuosius kriterijus:jos turi bÅ«ti bÅ«tinos, irjos turi bÅ«ti pagrįstos.Kalbant apie pirmÄ jį kriterijų, pasakytina, kad teismas turi įvertinti, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be Å¡ių iÅ¡laidų, ar Å¡alies iÅ¡laidavimas nebuvo perteklinis ir neprotingas.

Antrasis kriterijus reiÅ¡kia, kad iÅ¡laidas bÅ«tina pagrįsti, t. y. įrodyti. CPK komentare ir 2003 metų civilinio proceso teisės vadovėlyje kategoriÅ¡kai teigiama, kad Å¡ios iÅ¡laidos turi bÅ«ti pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais. Dažniausiai finansines operacijas patvirtina bÅ«tent raÅ¡ytiniai įrodymai. Tačiau vis dėlto reikia atkreipti dėmesį, kad įstatymas kategoriÅ¡kai nereikalauja ,,kitų“ bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrįsti tik raÅ¡ytiniais įrodymais. „Kitomis iÅ¡laidomis“ taip pat pripažintinos ir iÅ¡laidos teisinei pagalbai, kuriÄ vykdydami teisėtÄ veiklÄ suteikė kiti subjektai - ne advokatai.

TokiÄ nuomonę pareiÅ¡kė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius 2005 m. gegužės 2 d. konsultacijoje: „Kai procesinius dokumentus teismui rengia asmuo, vykdantis teisėtÄ veiklÄ (individualiÄ veiklÄ pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 10 straipsnį; juridinis asmuo, vykdantis įstatuose ar kituose dokumentuose numatytÄ veiklÄ (CK 2.47 straipsnis), Å¡alies turėtos iÅ¡laidos dėl procesinių dokumentų rengimo gali bÅ«ti priskiriamos prie kitų bÅ«tinų ir pagrįstų iÅ¡laidų, numatytų CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte.

Teismas, nagrinėdamas Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ , turi įvertinti, ar Å¡ios iÅ¡laidos yra bÅ«tinos ir racionalios, ar jos pagrįstos byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, t. y. mokėjimo dokumentais (PVM sÄ skaitomis-faktÅ«romis, kvitais ir kt.).“ (Teismų praktika, 2005, Nr. 23). Tretysis asmuo bÅ«tent pateikė teismui raÅ¡ytinius įrodymus dėl iÅ¡laidų turėtų paruoÅ¡iant pareiÅ¡kimus ir pareiÅ¡kimÄ paaiÅ¡kinimÄ teismui. Kaip jau minėta paties atsakovo veiksmai lėmė tai, kad tretysis asmuo turėjo pateikti teismui pareiÅ¡kimus ir pareiÅ¡kimÄ paaiÅ¡kinimÄ .Remiantis aukščiau paminėtu tenkintinas ir trečiojo asmens reikalavimas dėl turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, tačiau jis tenkintinas tik iÅ¡ dalies.

Tai yra trečiajam asmeniui jo turėtos iÅ¡laidos dėl procesinių dokumentų teismui paruoÅ¡imo atlygintinos be PVM, nes tretysis asmuo šį mokestį susigrÄ Å¾ina iÅ¡ valstybės per PVM atskaitÄ . Tokiu bÅ«du trečiajam asmeniui iÅ¡ atsakovo priteistina iÅ¡ viso: 2 109,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Tuo pačiu pripažintina, kad Å¡ios trečiojo asmens iÅ¡laidos atitinka ir tokių iÅ¡laidų dydį. Tenka pastebėti, kad civilinio proceso iÅ¡laidos - tai ne tik Å¡alių, bet ir valstybės iÅ¡lai­dos visai teisingumo vykdymo sistemai.

Todėl bÅ«tina protingai elgtis kilus ginčui, o ne skatinti tolimesnį Å¡alių bylinėjimÄ si suvokiant, kad tai veda tik prie Å¡ių iÅ¡laidų didėjimo. Todėl teismas konstatuoja, kad ne tretysis asmuo, o atsakovas turi prisiimti visas iÅ¡ jo netinkamų veiksmų kylančias pasekmes. Be to teiginys, jog teisingumas „kainuoja“, nėra vien tik posakis be turinio. AiÅ¡ku viena - visos aukščiau įvardytos iÅ¡laidos egzistuoja ir kasmet jos ne mažėja, o didėja. Todėl atmestini atsakovo atstovo argumentai, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti trečiojo asmens praÅ¡ymÄ dėl kitų jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.

Tam įtakos neturi ir ta aplinkybė, kad Å¡ios iÅ¡laidos yra patirtos trečiajam asmeniui sumokėjus už suteiktas teisines paslaugas kitai giminingai įmonei.Taip pat atmestini ir atsakovo argumentai, kad tretysis asmuo neprivalėjo pateikti teismui procesinio dokumento, kadangi tokiÄ teisę jam suteikia įstatymas (CPK 142 str.). Atmestinas kaip nepagrįstas ir atsakovo atstovo argumentai, kad Å¡alys esant deliktiniams santykiams neprivalo bendradarbiauti, nes bÅ«tent dėl atsakovo netinkamų veiksmų trečiajam asmeniui ir buvo padaryta žala.

Atsakovas, vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakydamas bendradarbiavimo su nukentėjusiuoju, privalo prisiminti ir bendro pobÅ«džio elgesio taisykles, o to nepadaręs turi prisiimti visÄ iÅ¡ to kylančiÄ atsakomybę. Teismas nevertina ir atsakovo argumentų, kad trečiajam asmeniui statant pastatÄ Vilniaus g. 122, Å iauliai, nebuvo laikomasi minimalių prieÅ¡gaisrinių atstumų tarp namų, kadangi Å¡is klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas remiantis kitomis civilinės teisės normomis (CK 6. 271 str.). Be to Å¡i prievolė kyla iÅ¡ įstatymo (Statybos įstatymas), tačiau teismas nagrinėdamas šį Å¡alių ginÄÄ , nevertina atsakingų asmenų veiksmų priimant atitinkamus sprendimus, kadangi jie nėra susiję su nagrinėjama byla.             Dėl kitų ieÅ¡kinio reikalavimų.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos nurodytos palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo 2008-08-19 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Patenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ atsakovo priteistinos ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 357,20 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.). Taip pat iÅ¡ atsakovo priteistinos valstybei procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos ( CPK 92 str. 1d. ).             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 270 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

             IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.             Priteisti ieÅ¡kovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (įmonės kodas 110051834) iÅ¡ atsakovo UAB ,,Revinė“ (įmonės kodas 35805170933) 11 906,78 (vienuolikÄ tÅ«kstančių devynis Å¡imtus Å¡eÅ¡is litus 78 ct) litus žalos atlyginimo ir 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 11 906,78 Lt sumÄ nuo 2008 m. rugpjūčio 18 dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

             Priteisti ieÅ¡kovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (įmonės kodas 110051834) iÅ¡ atsakovo UAB ,,Revinė“ (įmonės kodas 35805170933) 357,20 Lt (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt septynis litus 20 ct) žyminio mokesčio. Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „VaivorykÅ¡tė“ (įmonės kodas 110051834) iÅ¡ atsakovo UAB ,,Revinė“ (įmonės kodas 35805170933) 2 109,50 Lt (du tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ devynis litus 50 ct) su bylinėjimusi susijusių iÅ¡laidų.Priteisti valstybei (surenkamoji sÄ skaita, įmokos kodas 5660) iÅ¡ atsakovo UAB ,,Revinė“ (įmonės kodas 35805170933) 64,56 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                                   Jonas Stubrys